2018-03-28 Nr. AB-6654-3-61-3-00921-2016-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-130-822/2018

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00921-2016-4

Procesinio sprendimo kategorija 12.12

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. kovo 28 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmanto Jarukaičio, Ramutės Ruškytės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų L. J. ir uždarosios akcinės bendrovės „Abastas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. birželio 17 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų L. J. ir uždarosios akcinės bendrovės „Abastas“ skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjai L. J. ir uždaroji akcinė bendrovė „Abastas“ (toliau – ir UAB „Abastas) (toliau kartu – ir pareiškėjai) su skundu kreipėsi į teismą, prašydami: 1) panaikinti Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos (toliau – ir Komisija) 2016 m. vasario 10 d. sprendimą Nr. 3R-59(AG-31/02-2016) (toliau – ir Sprendimas); 2) įpareigoti Komisiją pareiškėjų 2015 m. lapkričio 25 d. skundą nagrinėti iš naujo.

2. Pareiškėjai paaiškino, kad Komisijos Sprendimas, kuriuo atmestas pareiškėjų skundas, yra neteisėtas ir nepagrįstas. Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (toliau – ir Vilniaus AVMI) 2015 m. spalio 27 d. nurodymu Nr. (11.48) FR0706-9597 (toliau – ir Nurodymas) nepagrįstai įpareigojo UAB „Abastas“ pateikti šiame akte nurodytus dokumentus ir duomenis. Dėl Nurodymo panaikinimo pareiškėjų pateikti skundai nebuvo tinkamai išnagrinėti. Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI prie FM), priimdama 2015 m. gruodžio 22 d. administracinės procedūros sprendimą Nr. (1.56)474-20 (toliau – ir AP sprendimas), kuriuo atsisakė patenkinti pareiškėjų skundą dėl Vilniaus AVMI Nurodymo panaikinimo, netinkamai taikė teisės aktų nuostatas ir priėmė nepagrįstą sprendimą.

Priimant AP sprendimą buvo pažeista pareiškėjų 2015 m. lapkričio 25 d. skundo nagrinėjimo tvarka, nes šis skundas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 150 straipsniu, buvo teikiamas centriniam mokesčių administratoriui dėl neteisėto ir nepagrįsto teritorinio mokesčių administratoriaus sprendimo – Vilniaus AVMI Nurodymo – panaikinimo, tačiau jis buvo išnagrinėtas tiek VMI prie FM, tiek ir Vilniaus AVMI, tuo pastarajai institucijai peržengiant teisės aktais suteiktos kompetencijos ribas.

AP sprendimas yra šališkas, neobjektyvus, priimtas piktnaudžiaujant suteiktomis teisėmis ir pažeidžiant Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 3 straipsnio, 28 straipsnio 2 dalies, 34 straipsnio 1 dalies reikalavimus (priimtas neapklausus pareiškėjų dėl jų galbūt pažeistų teisių ir teisėtų interesų, tuo pažeidžiant pareiškėjų lygiateisiškumo principą; AP sprendimas priimtas 2015 m. gruodžio 22 d., o apie jį pareiškėjams pranešta tik 2015 m. gruodžio 31 d., t. y. praleidus 3 darbo dienų terminą, tačiau Komisija, priimdama Sprendimą, neatsižvelgė į šias aplinkybes.

Komisija taip pat nepagrįstai nusprendė, kad VMI prie FM teisingai nustatė, jog Vilniaus AVMI nepiktnaudžiauja jai suteiktomis teisėmis ir pareigomis. Vilniaus AVMI galbūt nori susidoroti su įmone, nes inspektoriai turi išankstinį nusistatymą prieš UAB „Abastas“. Nurodymu buvo nepagrįstai išplėstos tyrimo ribos ir nepagrįstai prašoma pateikti daug duomenų ir dokumentų, kurie net nėra susiję su tiriamu įvykiu, tuo pažeidžiant MAĮ 7 straipsnyje nustatytą mokesčių mokėtojų lygybės principą ir MAĮ 2 straipsnio 14 dalyje reglamentuojamą administravimo procedūrą.

Be to, pažeidžiant MAĮ 120 straipsnio reikalavimus pareiškėjams iki šiol nėra pateiktas operatyvaus mokestinio patikrinimo pavedimas. Teismo posėdyje papildomai paaiškino, kad pareiškėjai, pateikdami skundą teismui, siekia, jog būtų pakeista Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuota praktika, pagal kurią mokesčių administratoriaus nurodymai yra neskundžiami aktai.

3. Atsakovas VMI prie FM atsiliepime į pareiškėjų skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

4. Atsakovas paaiškino, kad Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. AP sprendime atsakyta į visus pareiškėjų iškeltus klausimus ir nenustatytas teisinis pagrindas Nurodymo panaikinimui, taip pat aplinkybės, patvirtinančios skundo teiginius dėl galbūt netinkamo / neteisėto Vilniaus AVMI darbuotojų elgesio (siekio susidoroti, išankstinio nusistatymo, galimo Vilniaus AVMI piktnaudžiavimo suteiktomis teisėmis ir kt.). Nagrinėjamu atveju administracinė procedūra buvo inicijuota pagal pareiškėjų skundą, kaip jis apibrėžtas VAĮ 2 straipsnio 15 dalyje, todėl šios procedūros atlikimo metu mokesčių administratorius neprivalėjo atlikti apklausos. VMI prie FM raštas dėl AP sprendimo pasirašytas ir užregistruotas 2015 m. gruodžio 29 d., t. y. nepraleidus VAĮ 34 straipsnio 1 dalyje nustatyto pranešimo apie priimtą administracinės procedūros sprendimą asmeniui, dėl kurio pradėta administracinė procedūra, 3 darbo dienų termino. Atsakovas pažymėjo, kad Nurodymas įteiktas UAB „Abastas“ operatyvaus patikrinimo metu, siekiant įgyvendinti operatyvaus patikrinimo pavedime nurodytus tikslus, todėl pareiškėjų teiginys, jog Nurodymu išplėstos patikrinimo ribos, yra nepagrįstas. Nurodymas nedaro įtakos pareiškėjų teisiniam statusui, t. y. nelemia materialinių teisių ir pareigų. Tik priėmus galutinį sprendimą pareiškėjų teisinis statusas gali pasikeisti, atsiradus realiems teisiniams padariniams. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi pozicijos, jog savarankišku administracinės bylos dalyku negali būti mokesčių administratoriaus nurodymai, duoti mokestinio patikrinimo metu. Pareiškėjų teiginiai dėl skundų nagrinėjimo tvarkos pažeidimo yra nepagrįsti. Vadovaujantis MAĮ nuostatomis, pareiškėjų skundas dėl Nurodymo panaikinimo bei Vilniaus AVMI galbūt neteisėtų veiksmų nepriskiriamas mokestinių ginčų kategorijai ir nagrinėjamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) bei VAĮ nustatyta tvarka, todėl Vilniaus AVMI pagrįstai ir pagal kompetenciją išaiškino skundžiamo Vilniaus AVMI Nurodymo apskundimo tvarką.

II. 5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. birželio 17 d. sprendimu pareiškėjų L. J. ir UAB „Abastas“ skundą patenkino iš dalies – panaikino Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos 2016 m. vasario 10 d. sprendimą Nr. 3R-59(AG-31/02-2016). Likusios pareiškėjų skundo dalies netenkino.

6. Teismas iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatė, kad pareiškėjai UAB „Abastas“ ir L. J. 2015 m. lapkričio 2 d. ir 2015 m. lapkričio 3 d. skundais kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą prašydami panaikinti Vilniaus AVMI 2015 m. spalio 27 d. nurodymą Nr. (11.48)FR0706-9597. Vilniaus apygardos administracinis teismas, spręsdamas minėtų skundų priėmimo klausimą, 2015 m. lapkričio 5 d. priėmė nutartį administracinėje byloje Nr. eI-11775-789/2015, kuria, konstatavęs, kad Nurodymas nesukelia pareiškėjams naujų teisių ir pareigų bei nekeičia jų teisinės padėties, skundus atsisakė priimti kaip nenagrinėtinus teismų administracinio proceso tvarka (ABTĮ 37 str. 2 d. 1 p.). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, išnagrinėjęs pareiškėjų UAB „Abastas“ ir L. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. lapkričio 5 d. nutarties panaikinimo, 2015 m. lapkričio 25 d. priėmė nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-1402-556/2015, kuria pareiškėjų UAB „Abastas“ ir L. J. atskirąjį skundą atmetė ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. lapkričio 5 d. nutartį paliko nepakeistą.

7. Teismas, spręsdamas ginčą, vadovavosi Lietuvos Respublikos administracinių ginčų komisijų įstatymo (toliau – ir AGKĮ) 2 straipsnio 2, 3 dalimis, 9 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. gegužės 4 d. nutarimu Nr. 533 (nutarimo redakcija nuo 2012 m. gruodžio 16 d.) patvirtintų Administracinių ginčų komisijų darbo nuostatų (toliau – ir Komisijos nuostatai) 2, 5, 11, 12, 16, 18.2, 44.5 punktais, ABTĮ 3 straipsnio 1 dalimi, 15 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 22 straipsnio 1 dalimi ir nurodė, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjų skundas buvo priimtas ir išnagrinėtas Komisijoje nesilaikant nurodyto teisinio reglamentavimo.

8. Teismas nurodė, kad, vadovaujantis ginčo teisinius santykius reglamentuojančių teisės aktų nuostatomis ir nuoseklia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, Nurodymas nesukelia pareiškėjams realių teisinių pasekmių ir vertintinas kaip tarpinis procedūrinio pobūdžio dokumentas, negalintis būti savarankišku administracinės bylos dalyku. Komisija, išankstine ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka išnagrinėjusi pareiškėjų skundą, Sprendime iš esmės pasisakė dėl Nurodymo teisėtumo ir pagrįstumo. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, teismas padarė išvadą, kad Komisija, gavusi pareiškėjų UAB „Abastas“ ir L. J. skundą, jį turėjo atsisakyti priimti nagrinėti AGKĮ 9 straipsnio 1 dalyje ir Komisijos nuostatų 9 punkte nustatytais pagrindais (skundas pateiktas dėl teisinių pasekmių pareiškėjams nesukeliančio administracinio akto), o priėmusi jį nagrinėti ir skundo nagrinėjimo metu nustačiusi, kad skundas nepriskirtinas Komisijos kompetencijai – nutraukti bylą Komisijos nuostatų 44.5 punkte nustatytu pagrindu, tačiau Komisija tokių veiksmų neatliko ir, viršydama teisės aktais jai suteiktos kompetencijos ribas, priėmė Sprendimą, kuriame pareiškėjų skundą išnagrinėjo iš esmės. Teismų praktikoje ne kartą pažymėta, jog viešojo administravimo subjektų veiksmai, atlikti viršijus įstatyminių įgalinimų (kompetencijos) ribas, negali būti pripažįstami teisėtais ir yra naikintini (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. gegužės 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-532/2014 ir kt.). Esant šioms aplinkybėms, teismas Komisijos 2016 m. vasario 10 d. sprendimą Nr. 3R-59(AG-31/02-2016) panaikino, tačiau ne pareiškėjų skunde nurodytais pagrindais – pagal ABTĮ 88 straipsnio 2, 4 ir 5 punktus, o pagal ABTĮ 89 straipsnio 1 dalies 2 punktą, t. y. kaip priimtą nekompetentingo viešojo administravimo subjekto. Teismui konstatavus, kad pareiškėjų skundo Vyriausioji administracinių ginčų komisija pagal kompetenciją negalėjo nagrinėti, pareiškėjų prašymas įpareigoti Vyriausiąją administracinių ginčų komisiją iš naujo išnagrinėti pareiškėjų skundą atmestas.

III. 9. Pareiškėjai apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. birželio 17 d. sprendimą ir perduoti pirmosios instancijos teismui pareiškėjų skundą nagrinėti iš naujo.

10. Pareiškėjai nurodo, kad teismas sprendimu patenkinęs pareiškėjų skundą ir panaikinęs Komisijos sprendimą, tačiau netenkinęs kitos skundo dalies, padarė procesinių normų pažeidimus. Administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo) teisėtumo. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjai kreipėsi su skundu į administracinių ginčų komisiją, o vėliau ir į Vilniaus apygardos administracinį teismą, tačiau teismas visiškai nepagrįstai sprendė, kad Komisija neva net neturėjo teisės apskritai priimti pareiškėjų skundo ir jo nagrinėti, nors VMI prie FM 2015 m gruodžio 22 d. administracinės procedūros sprendime Nr. (1.56)474-20 yra nurodyta, kad šis gali būti skundžiamas ne vėliau kaip per 1 mėnesį administracinių ginčų komisijai arba Vilniaus apygardos administraciniam teismui.

Skundas Komisijai buvo teikiamas ne dėl kaip teismas nurodo „nereikšmingo tarpinio procedūrinio dokumento“, bet dėl administracinės procedūros sprendimo. Akivaizdu, kad Valstybinei mokesčių inspekcijai inicijavus administracinę procedūrą, nesutinkant su jos sprendimu, jis gali būti skundžiamas taip kaip numatyta įstatymuose bei pačiame administracinės procedūros sprendime. Tokiu būdu pareiškėjams buvo uždrausta pasinaudoti Lietuvos Respublikos Konstitucijoje bei Administracinių bylų teisenos įstatyme įtvirtinta teise kreiptis į teismą teisminės gynybos, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama besikreipiančio asmens teisė arba įstatymų saugomas interesas, kadangi panaikinus Komisijos sprendimą, bet neišnagrinėjus klausimo iš esmės, taip ir liko neapgintos pareiškėjų teisės. Pareiškėjai mano, kad teismas toli pažengusios procedūros paprasčiausiai eliminuoti negalėjo, nes pirmiausia Valstybinė mokesčių inspekcija atliko administracinę procedūrą, kurios rezultatai tikrai negali būti pripažinti kaip „tarpiniai“ veiksmai, kurie neva negali būti skundžiami.

Be to, teismas visiškai nepasisakė dėl kitų pareiškėjų skunde išdėstytų argumentų ir motyvų. Pareiškėjų nuomone, teismas net neteisingai nurodė, kad neva patenkino pareiškėjo skundą iš dalies, nes pareiškėjo skundas iš tiesų net nebuvo išnagrinėtas, iš viso nebuvo nagrinėjami pareiškėjo skunde dėstomi argumentai ir motyvai dėl Komisijos sprendimo. Teismas Komisijos sprendimą panaikino visiškai kitais pagrindais nei pareiškėjas teismo prašė, todėl tokių veiksmų atlikimas, pareiškėjų nuomone, tikrai nereiškia skundo patenkinimo iš dalies, kadangi sprendimo motyvuojamoji dalis prieštarauja sprendimo rezoliucinei daliai.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 11. Ši byla apeliacine tvarka nagrinėjama vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija) normomis, galiojusiomis iki 2016 m. liepos 1 d., nes byla apeliacine tvarka pradėta nagrinėti iki įsigaliojo Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo 7 str. 1 d., 8 str. 2 d.).

12. Pareiškėjai kreipėsi į teismą, prašydami panaikinti Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos 2016 m. vasario 10 d. sprendimą Nr. 3R-59(AG-31/02-2016) ir įpareigoti Komisiją pareiškėjų 2015 m. lapkričio 25 d. skundą nagrinėti iš naujo.

13. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs administracinę bylą, pareiškėjų skundą tenkino iš dalies – panaikino Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos 2016 m. vasario 10 d. sprendimą Nr. 3R-59(AG-31/02-2016). Kitos pareiškėjų skundo dalies netenkino.

14. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas padarė procesinių normų pažeidimus. Administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo) teisėtumo. Pareiškėjų teigimu, jiems buvo uždrausta pasinaudoti Lietuvos Respublikos Konstitucijoje bei Administracinių bylų teisenos įstatyme įtvirtinta teise kreiptis į teismą teisminės gynybos.

15. Pagal bylos duomenis nustatyta, kad pareiškėjai 2015 m. lapkričio 25 d. kreipėsi per Vilniaus AVMI į Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2015 m. spalio 27 d. nurodymo Nr. (11.48) FR0706-9597, kuriuo pareiškėjai informuojami apie atliekamą operatyvų patikrinimą ir nurodoma UAB „Abastas“ vadovui ar kitam įgaliotam asmeniui iki 2015 m. lapkričio 5 d. 13.30 val. atvykti į Vilniaus AVMI ir patikrinimui pateikti nurodyme išvardytus konkrečius atitinkamus duomenis bei dokumentus, panaikinimo.

16. Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2015 m. gruodžio 22 d. administracinės procedūros sprendimu Nr. (1.56) 474-20 pareiškėjų prašymo panaikinti Nurodymą netenkino.

17. Pareiškėjai Vyriausiajai administracinių ginčų komisijai pateikė skundą dėl VMI prie FM 2015 m. gruodžio 22 d. sprendimo Nr. (1.56) 474-20 panaikinimo.

18. Vyriausioji administracinių ginčų komisija ginčijamu 2016 m. vasario 10 d. sprendimu Nr. 3R-59(AG-31/02-2016) pareiškėjų skundą atmetė kaip nepagrįstą, nurodydama, kad VMI prie FM 2015 m. gruodžio 22 d. sprendimu pagrįstai netenkino pareiškėjų skundo panaikinti Nurodymą.

19. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad, nors pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, jog jis siekė apskųsti VMI prie FM 2015 m. gruodžio 22 d. administracinės procedūros sprendimą, tačiau iš bylos faktinių aplinkybių, Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad pareiškėjas visais įmanomais būdais iš esmės siekia inicijuoti administracinį ginčą dėl teritorinio mokesčių administratoriaus 2015 m. spalio 27 d. nurodymo Nr. (11.48) FR0706-9597 panaikinimo.

20. Pareiškėjų inicijuotoje pirminėje byloje Nr. eAS-1402-556/2015 dėl to paties Vilniaus AVMI Nurodymo panaikinimo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija 2015 m. lapkričio 25 d. nutartyje akcentavo, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra laikomasi nuostatos, kad administraciniam teismui neskundžiamais laikomi mokestinio patikrinimo, taip pat ir operatyvaus, ar mokestinio tyrimo metu tikrinamam mokesčių mokėtojui duodami nurodymai pateikti duomenis, dokumentus ar kitą informaciją (žr., pvz., 2011 m. gegužės 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822‑275/2011; 2011 m. gegužės 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS492‑432/2011; 2011 m. birželio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS62-299/2011; 2011 m. spalio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-2527/2011; 2011 m. birželio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-338/2011; 2015 m. spalio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-1240-438/2015). Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija konstatavo, kad pareiškėjų skundą dėl mokesčių administratoriaus nurodymo pagrįstai atsisakyta priimti.

21. Atsižvelgus į minėtą teismo nutartį spręstina, jog dėl pareiškėjo galimybės apskųsti Nurodymą jau buvo pasisakyta įsiteisėjusioje teismo nutartyje. Pagal ABTĮ 14 straipsnio 1 dalį, įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutarimas ir nutartis yra privalomi visoms valstybės institucijoms, pareigūnams ir tarnautojams, įmonėms, įstaigoms, organizacijoms, kitiems fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje.

22. Tačiau, kaip minėta, pareiškėjai 2015 m. lapkričio 25 d. kreipėsi į mokesčių administratorių dėl Nurodymo panaikinimo, dėl šio pareiškėjų skundo pasisakė tiek teritorinis, tiek centrinis mokesčių administratorius, priimdami 2015 m. gruodžio 10 d. sprendimą Nr. (12.14-30-8)-46-KD-6738, 2015 m. gruodžio 22 d. sprendimą Nr. (1.56)474-20, ginčijamą Nurodymą palikdami nepakeistą.

23. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija 2016 m. gruodžio 7 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eAS-682-438/2016, kurioje pareiškėjai prašė panaikinti Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2015 m. gruodžio 10 d. sprendimą Nr. (12.14-30-8)-46-KD-6738, taip pat akcentavo, kad nagrinėjamu atveju ginčas iš esmės kyla dėl teritorinio mokesčių administratoriaus 2015 m. spalio 27 d. nurodymo Nr. (11.48) FR0706-9597, duoto operatyvaus mokestinio patikrinimo metu, tačiau pagal vieningą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką administraciniam teismui neskundžiamais laikomi tokie mokesčių mokėtojui duodami nurodymai.

24. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai skundžiamame teismo sprendime nurodė, kad Komisija, išankstine ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka išnagrinėjusi pareiškėjų skundą, Sprendime iš esmės pasisakė dėl Nurodymo teisėtumo ir pagrįstumo, nors, gavusi pareiškėjų skundą, jį turėjo atsisakyti priimti nagrinėti, o priėmusi jį nagrinėti ir skundo nagrinėjimo metu nustačiusi, kad skundas nepriskirtinas Komisijai kompetencijai – nutraukti bylą Komisijos nuostatų 44.5 punkte nustatytu pagrindu.

25. Tai, kad pirmosios instancijos teismas, kaip teigia pareiškėjas, Komisijos sprendimą panaikino visiškai kitais pagrindais nei pareiškėjas teismo prašė, nereiškia, kad pareiškėjų skundas net nebuvo išnagrinėtas. Taip pat nėra pagrindo teigti, kad teismo sprendimo motyvuojamoji dalis prieštarauja sprendimo rezoliucinei daliai.

26. Remdamasi tuo, kas nurodyta, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančius aktus, vertino administracinėje byloje pateiktus įrodymus, todėl nėra pagrindo teismo sprendimo keisti ar naikinti. Dėl pirmiau nurodytų motyvų apeliacinis skundas atmestinas ir skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija) 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjų L. J. ir uždarosios akcinės bendrovės „Abastas“ apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. birželio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Irmantas Jarukaitis

Ramutė Ruškytė

Skirgailė Žalimienė