2022-03-23 Nr. AB-6728-3-62-3-03079-2021-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1633-442/2022

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-03079-2021-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 9.2; 9.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. kovo 23 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio (pranešėjas) ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų A. K. H. A., M. M. K. A. ir A. A. K. A. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2022 m. vasario 7 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų A. K. H. A., M. M. K. A. ir A. A. K. A. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjai A. K. H. A., M. M. K. A., atstovaudami ir savo nepilnametį sūnų A. A. K. A. (toliau visi kartu – ir pareiškėjai), kreipėsi į teismą su skundu, prašydami: 1) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Migracijos departamentas) 2021 m. lapkričio 4 d. sprendimą Nr. 21M38075 „A.-A. jungtinis neigiamas“ (toliau – ir Sprendimas); 2) panaikinti Migracijos departamento 1-osios skundų dėl prieglobsčio sprendimų komisijos (toliau – ir Komisija) 2021 m. lapkričio 25 d. sprendimą Nr. 6K-1678 „A. K. H. A. ir kt.“ (toliau – ir Komisijos sprendimas); 3) įpareigoti Migracijos departamentą išnagrinėti pareiškėjų prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje iš naujo.

2. Pareiškėjai nurodė, kad yra (duomenys neskelbtini). Pareiškėjų asmeninė patirtis, (duomenys neskelbtini), išdėstyta Migracijos departamento atstovams apklausų metu, sudaro pagrindą jiems suteikti prieglobstį.

3. Pareiškėjai teigė, kad Migracijos departamentas tik subjektyvių prielaidų pagrindu, pažeisdamas tiek Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) nuostatas, tiek Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) suformuluotą praktiką, nepagrįstai konstatavo, jog surinkta informacija nepatvirtina, kad pareiškėjų prašymas suteikti prieglobstį yra įrodytas. Atsakovas tyrimą atliko paviršutiniškai, nevertino asmeninių pareiškėjų savybių ir santykio su žinoma bendra informacija visumos, neužtikrino įrodymų visapusiško ištyrimo. Atsakovas nusprendė, kad prieglobsčio prašytojai jiems tariamai kylančios grėsmės nesieja su savo rase, religija, tautybe, priklausymu tam tikrai socialinei grupei ar politiniais įsitikinimais, tačiau pareiškėjai yra paprasti žmonės, užaugę ne europietiškoje kultūroje, neturintys gyvenimiškos patirties, todėl teisinių kategorijų valdymas ir Įstatyme apibrėžtų pagrindų išskyrimas jiems yra pernelyg sudėtingas. Pareiškėjai nurodė nuoširdžiai paaiškinę savo situaciją ir visas aplinkybes, kurias jie laikė reikšmingomis. Pareiga teisiškai kvalifikuoti aplinkybes tenka atsakovui ir tokia našta neturėtų būti perkelta prieglobsčio prašytojams.

4. Pareiškėjai rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimais, sprendžiant vaiko prieglobsčio prašymą (kriterijai, kuriuos būtina deramai įvertinti – vaiko amžius ir priklausomybė nuo juo besirūpinančių asmenų, ilgalaikė įtaka vaiko fizinei ir psichologinei raidai ir gerovei), teigė, jog atsakovas turi nustatyti, ar prieglobsčio prašytojo kilmės valstybėje taikomos įvairios priemonės gali, pavyzdžiui, pažeisti pareiškėjo ekonomines, socialines ir kultūrines teises, tokias taip teisė į mokslą, sveikatą, socialinę apsaugą ir visas kitas priemones bei socialines normas, jeigu jos gali būti taikomos pareiškėjams ir, ar pareiškėjai to pagrįstai bijo. Migracijos departamentas turi išsiaiškinti, ar prieš pareiškėjus gali būti atliekami veiksmai arba taikoma įvairių priemonių sankaupa, kurie yra pakankamai rimti savo pobūdžiu arba dažnumu, kad būtų laikomi sunkiu pagrindinių žmogaus teisių pažeidimu.

5. Pareiškėjai nurodė, kad atsakovas nepagrįstai neskyrė pareiškėjams papildomos apsaugos, nes nesurinko pakankamai duomenų, leidžiančių prieiti prie nekvestionuotinos išvados, kad pareiškėjų išsiuntimo į kilmės valstybę atveju, pareiškėjai nepatirs galimų grėsmių, nebus žeminamas jų orumas bei nekils grėsmė sveikatai / gyvybei. Pareiškėjai teigė, jog yra tikimybė, kad, juos išsiuntus į kilmės valstybę, jų teisės ir pagrindinės laisvės būtų pažeistos.

6. Pareiškėjai laikėsi pozicijos, jog Sprendime numatyti jų teises ribojantis terminai yra nepagristai ir neproporcingai ilgi, neatitinkantys teisės aktų reikalavimų. Byloje nėra pateikta duomenų, įrodančių, kad pareiškėjai praeityje būtų pažeidę atvykimo ar buvimo Lietuvos Respublikoje sąlygas, siekę nelegaliai įteisinti savo buvimą, ar Lietuvos Respublikoje padarę kokių nors teisės pažeidimų, nėra duomenų, jog pareiškėjai iš Lietuvos Respublikos būtų išsiunčiami jau ne pirmą kartą, taip pat, kad jie keltų grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai.

7. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

8. Atsakovas teigė, kad pareiškėjai neatitiko Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje bei 1951 m. Jungtinių Tautų konvencijos „Dėl pabėgėlių statuso“ (toliau – ir Konvencija) 1 straipsnio A dalyje nustatytų pabėgėlio statuso taikymo nuostatų. Pareiškėjų paaiškinimas apie priežastis, neva lėmusias jų išvykimą iš kilmės valstybės, buvo nedetalus ir prieštaringas, grindžiamas prielaidomis ir bendro pobūdžio teiginiais, vengiant detalių ir išsamiai atsakyti į patikslinančius klausimus. Atsižvelgus į tai, Sprendime konstatuota, kad pateikti duomenys negali būti pripažinti patikimais ir pagrįstai nenagrinėjami vertinant pareiškėjų prašymo suteikti prieglobstį pagrįstumą. Kadangi „visiškai pagrįstos baimės“ pabėgėlio statuso taikymo nuostata yra neįvykdyta, pareiškėjai neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų.

9. Atsakovas nurodė, kad be aplinkybių, kurios buvo nagrinėjamos sprendžiant dėl pabėgėlio statuso suteikimo, pareiškėjai nenurodė kitų jiems tariamai kylančių grėsmių, tos pačios aplinkybės vertintos papildomos apsaugos suteikimo kriterijų kontekste. Tyrimo metu nenustatyta faktinių aplinkybių, kurios pagrįstų prielaidą, kad pareiškėjams grėstų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose nurodyti veiksmai. Vadovaujantis Europos prieglobsčio paramos biuro (toliau – ir EPPB) duomenimis, įvairiuose kilmės valstybės regionuose yra skirtingas beatodairiško smurto lygis. Atsižvelgus į pareiškėjų individualias savybes ir į tai, kad jų kilmės šalyje beatodairiškas smurtas nepasiekia tokio lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė jų gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei, o individualių aplinkybių, padidinančių tokią riziką, nagrinėjamu atveju nenustatyta, taip pat buvo konstatuota, kad pareiškėjai neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.

10. Atsakovas pažymėjo, kad surinko bei įvertino visą aktualią, su pareiškėjų individualia situacija susijusią informaciją kilmės valstybės informacijos kontekste, ir konstatavo, kad jų paaiškinimai apie (duomenys neskelbtini) yra abstraktūs, nedetalūs bei nenuoseklūs. Aiškindamas apie (duomenys neskelbtini) pareiškėjas nesileido į detales, vengė tikslių, konkrečių atsakymų, atsakymai buvo bendro pobūdžio. Pareiškėjas neįvardino (duomenys neskelbtini). Pareiškėjos vaidmuo (duomenys neskelbtini) liko neaiškus, nors pareiškėjai teigė, kad abu (duomenys neskelbtini). Atsakovas sutiko, jog labai tikėtina, kad pareiškėjams yra žinomos kilmės valstybės aktualijos, įskaitant informaciją apie (duomenys neskelbtini), tačiau nurodyti pareiškėjų paaiškinimų trūkumai bei nesutapimai sudaro pagrindą kritiškai vertinti jų patikimumą ir, nesant kitų įrodymų, priskirti jiems žemą įrodomąją vertę.

11. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjų paaiškinimai iš dalies nesuderinami su kilmės valstybės informacija. Dėl kilmės valstybėje (duomenys neskelbtini). Tyrimo metu nebuvo nenustatyta aplinkybių, leidžiančių priskirti pareiškėjus prie asmenų, kurie, remiantis kilmės valstybės informacija, susiduria su padidinta persekiojimo grėsme (duomenys neskelbtini). Pareiškėjai (duomenys neskelbtini). Atsižvelgęs į tai, jog nei kilmės valstybės informacija, nei pareiškėjų paaiškinimai nepagrindžia jų baimės patirti persekiojimą, atsakovas konstatavo, kad jų deklaruojama baimė nėra visiškai pagrįsta.

12. Atsakovas nurodė, jog pagal Įstatymo 126 straipsnio 1 dalies 1 punktą, užsienietis išsiunčiamas iš Lietuvos Respublikos, jeigu jam nebuvo suteiktas terminas savanoriškai išvykti, nes yra pagrindas manyti, kad jis gali pasislėpti. Sprendime detaliai išdėstytos ir įvertintos aplinkybės, pagrindžiančios išsiuntimo ir draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką sprendimo teisėtumą (pareiškėjai į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, asmenų grupėje, pėsčiomis kirtę Lietuvos Respublikos valstybės sieną neleistinoje vietoje, o prieglobsčio pasiprašė tik po to, kai buvo sulaikyti pareigūnų ir pristatyti į užkardą). Pareiškėjai skunde nepateikė šias aplinkybes paneigiančių argumentų. Pareiškėjai neturėjo pateisinamos priežasties neteisėtai kirsti Lietuvos Respublikos sieną, kadangi, skubos tvarka išnagrinėjus jų prašymą suteikti prieglobstį, realios rizikos, suponuojančios tarptautinės apsaugos poreikį, nenustatyta. Pareiškėjai neturi jokių ryšių su Lietuvos Respublika. Priėmus sprendimą išsiųsti iš Lietuvos Respublikos, privalo būti ir uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką tam tikram terminui. Pareiškėjams nustatytas draudimo atvykti laikotarpis neviršija Įstatymo 133 straipsnio 2 dalyje numatyto maksimalaus draudimo atvykti laikotarpio. Atsakovas vertino, kad pareiškėjams nustatyti maksimalūs 5 metų draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką bei 3 metų draudimo atvykti į kitas Šengeno erdvės valstybes laikotarpius, yra proporcingi.

II. 13. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2022 m. vasario 7 d. sprendimu pareiškėjų A. K. H. A., M. M. K. A. ir A. A. K. A. skundą tenkino iš dalies, pakeitė Migracijos departamento Sprendimo 3 punktą ir jį išdėstė taip: „Uždrausti A. K. H. A. ir M. M. K. A. atvykti į Lietuvos Respubliką 2 (dvejus) metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos“, pakeitė Migracijos departamento Sprendimo 4 punktą ir jį išdėstė taip: „Įvesti į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo A. K. H. A. ir M. M. K. A. atvykti ir apsigyventi 2 (dvejus) metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos“. Teismas atitinkamai pakeitė ir Komisijos sprendimo dalis dėl Migracijos departamento Sprendimo rezoliucinės dalies 3 ir 4 punktų, o kitą pareiškėjų skundo dalį atmetė.

14. Teismas nustatė šias bylai reikšmingas faktines aplinkybes:

14.1. (duomenys neskelbtini).

14.2. (duomenys neskelbtini).

14.3. (duomenys neskelbtini).

14.4. (duomenys neskelbtini).

14.5. (duomenys neskelbtini).

14.6. (duomenys neskelbtini).

14.7. (duomenys neskelbtini).

14.8. Atsakovas priėmė Sprendimą, kuriuo nusprendė pareiškėjams nesuteikti pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje. Sprendimu nuspręsta išsiųsti pareiškėjus (tėvus) iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini), uždrausti A. K. H. A. ir M. M. K. A. 5 metus atvykti į Lietuvos Respubliką nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, įvesti C.SIS II perspėjimą dėl draudimo A. K. H. A. ir M. M. K. A. atvykti ir apsigyventi 3 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, neuždrausti A. A. K. A. atvykti į Lietuvos Respubliką.

14.9. Pareiškėjai Sprendimą skundė ikiteismine ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka. Komisija, išnagrinėjusi pareiškėjų skundą, konstatavo, kad Sprendimas yra teisėtas bei pagrįstas.

15. Teismas vadovavosi Įstatymo 86 ir 87 straipsniais, Konvencijos 1 straipsnio A dalies 2 punktu, EŽTT ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika prieglobsčio bylose, Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 1V-131, (toliau – ir Tvarkos aprašas) 99 punktu ir vertino, kad Migracijos departamento byloje pateikti duomenys įrodo, jog atsakovo atliktas tyrimas yra išsamus, pareiškėjų situacija įvertinta individualiai, atliktos dvi apklausos, Sprendime detaliai analizuoti ir įvertinti pareiškėjų nurodyti argumentai, Migracijos departamentas atsižvelgė į pareiškėjų asmenybes, jų kilmės valstybę. Atsakovas apklausose siekė detaliai išsiaiškinti faktinę situaciją dėl prieglobsčio prašytojų pateikto prašymo suteikti jiems prieglobstį.

16. Teismas rėmėsi EPPB 2021 m. sausio mėnesio ataskaita ir sprendė, kad realus persekiojimo pavojus yra nukreiptas į (duomenys neskelbtini), nė vienoje kilmės valstybės provincijoje beatodairiškas smurtas nesiekia tokio aukšto lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei. Teismas vertino, kad pareiškėjų nurodoma baimė grįžti į kilmės valstybę grindžiama tik jų pačių subjektyviu situacijos vertinimu, nepagrįstu objektyviais duomenimis. Potencialiu pavojumi įvardinta (duomenys neskelbtini) yra ne valstybės institucinė struktūra ar organizacija, o žinoma kaip (duomenys neskelbtini). Teismas sprendė, kad Migracijos departamentas neturėjo teisinio pagrindo konstatuoti, kad yra pagrįsta tikimybė, jog grįžimo į kilmės valstybę atveju pareiškėjams grėstų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose nurodyti veiksmai – kankinimai arba mirtis, t. y. pareiškėjai neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų.

17. Teismas sprendė, kad pareiškėjams kilmės valstybėje nekils joks pavojus dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar politinių įsitikinimų, o pareiškėjų subjektyvios prielaidos, nepagrįstos objektyviais duomenimis, negali paneigti Migracijos departamento padarytos išvados. Teismas nenustatė aplinkybių, kad dėl pareiškėjų bus imtasi persekiojimo veiksmų, ir konstatavo, jog pareiškėjų baimė dėl gyvybės yra nulemta tik jų subjektyviu situacijos vertinimu bei prielaidomis. Teismas vertino, jog atsakovas pagrįstai nustatė, kad pareiškėjų baimė nėra visiškai pagrįsta, kilmės valstybėje pareiškėjams negresia kankinimai ar mirtis, todėl jie neatitinka pabėgėlio statuso reikalavimų.

18. Teismas analizavo pareiškėjų pateiktą (duomenys neskelbtini) miesto policijos komisariato 2021 m. birželio 20 d. protokolą, (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo teisėjo 2021 m. birželio 22 d. sprendimą ir (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo 2021 m. birželio 21 d. šaukimą, nurodė, jog teismo dokumentai patvirtina, kad pagal pareiškėjo pateiktą pareiškimą buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, teismas paskelbė (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas buvo kviečiamas atvykti į teismą ir pateikti papildomus paaiškinimus, todėl teismas vertino, kad pareiškėjas gali ir nebijo naudotis kilmės valstybės teisine apsauga. Teismas pažymėjo, kad kilmės valstybėje naudojantis teisiniais instrumentais yra suteikiama teisinė apsauga nuo kilusios grėsmės, siekiant imtis sankcionuotų veiksmų prieš asmenis, atlikusius galimai neteisėtas veikas – grasinusius pareiškėjui.

19. Įvertinęs byloje esančių aplinkybių visumą, pareiškėjų paaiškinimų formos ir turinio trūkumus, atsižvelgęs į surinktą kilmės valstybės informaciją, teismas priėjo prie išvados, jog nėra nustatyta individualių aplinkybių, kurios pagrįstų tarptautinės apsaugos suteikimo poreikį pareiškėjams. Pareiškėjų deklaruojamą baimę grįžti į kilmės šalį teismas vertino kaip išskirtinai hipotetinio pobūdžio, ir nelaikė visiškai pagrįsta, nes „visiškai pagrįstos baimės“ pabėgėlio statuso taikymo nuostata nėra įvykdyta, pareiškėjai neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų. Teismas nusprendė, kad Migracijos departamentas pagrįstai Sprendimu jiems nesuteikė pabėgėlio statuso, o taip pat, neatitikus Įstatymo 87 straipsnio reikalavimų, ir papildomos apsaugos.

20. Dėl netinkamai pagrįsto ir motyvuoto Sprendimo, atskirai neįvertintos mažamečio situacijos, teismas pažymėjo, kad A. A. K. A. yra pareiškėjų sūnus, jo faktinė situacija yra neatsiejamai susijusi su tėvų situacijos vertinimu ir kitokios išvados dėl jo statuso negali būti padarytos. Atsakovui atlikus prašymo suteikti prieglobstį tyrimą ir nustačius, kad pilnamečiai pareiškėjai neatitinka Įstatymo 86 bei 87 straipsnių reikalavimų, pagrįstai nuspręsta, jog nėra pagrindo atlikti atskiro A. A. K. A. situacijos vertinimo ir aptarimo. Teismas atkreipė dėmesį, jog Sprendimu A. A. K. A. nebuvo uždrausta 5 metus nuo išsiuntimo atvykti į Lietuvos Respubliką ir nebuvo į C.SIS II įvestas perspėjimas dėl draudimo jam atvykti ir apsigyventi 3 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.

21. Teismas sprendė, kad Sprendimo dalis, kuria nuspręsta išsiųsti pareiškėjus iš Lietuvos Respublikos yra pagrįsta ir teisėta, tačiau draudimas atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metus nuo pareiškėjų (tėvų) išsiuntimo yra nemotyvuotas ir neproporcingas padarytam teisės pažeidimui. Teismas pareiškėjams (tėvams) nustatė 2 metų draudimo atvykti terminą, atitinkamai pakeitė ir kitą Sprendimo dalį, sumažinęs draudimo atvykti ir apsigyventi laikotarpį nuo 3 iki 2 metų nuo jų išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos. Teismas atitinkamai pakeitė ir Komisijos sprendimo dalį.

22. Teismas atmetė pareiškėjų skundo argumentus, kad Komisija nepagrįstai jų skundą išnagrinėjo rašytinio proceso tvarka, nes nebuvo nustatyta išskirtinių aplinkybių, kurios leistų vertinti, kad rašytinio proceso tvarka skundas negalėjo būti tinkamai išnagrinėtas ir, kad žodinis bylos nagrinėjimas buvo būtinas.

23. Netenkinęs pagrindinio skundo reikalavimo dėl atsisakymo suteikti prieglobstį ir papildomos apsaugos panaikinimo, teismas netenkino ir išvestinio skundo reikalavimo įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjų prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje.

III. 24. Pareiškėjai A. K. H. A., M. M. K. A., atstovaudami ir savo nepilnametį sūnų A. A. K. A. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo (skundžiamą sprendimą priėmė Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai, todėl apeliaciniame skunde nurodytas Vilniaus apygardos administracinis teismas laikytinas rašymo apsirikimu) 2022 m. vasario 7 d. sprendimą, pareiškėjų skundą tenkinti, panaikinti Migracijos departamento Sprendimą ir Komisijos sprendimą, įpareigoti Migracijos departamentą pareiškėjų prašymą suteikti prieglobstį išnagrinėti iš naujo, bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

25. Pareiškėjai apeliaciniame skunde teigia, kad teismas neįsigilino į reikšmingas faktines aplinkybes, formaliai vertino situaciją, nesilaikė tarptautinių teisės aktų nuostatų dėl prieglobsčio prašytojų, todėl priėjo prie nepagrįstų išvadų, kad pareiškėjai neatitinka Įstatymo reikalavimų dėl pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos.

26. Pareiškėjai akcentuoja, kad prieglobsčio prašymą grindė (duomenys neskelbtini). Šių duomenų atsakovas nevertino ir Sprendime dėl to visiškai nepasisakė, o pareiškėjų skundą nagrinėjęs teismas rėmėsi nepatikrintais atsakovo teiginiais. Pareiškėjai remiasi Pabėgėlio statuso nustatymo procedūrų ir kriterijų vadovo, patvirtinto Jungtinių Tautų Vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro valdybos, 82–83 punktais, (duomenys neskelbtini).

27. Pareiškėjai remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (2014 m. vasario 25 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-3880-415/2019; 2019 m. balandžio 17 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-3880-415/2019) ir teigia, jog atsakovas, spręsdamas prieglobsčio suteikimo klausimą, turėjo atsakyti, ar pareiškėjai (duomenys neskelbtini).

28. Pareiškėjai vadovaujasi Tvarkos aprašo nuostatomis ir teigia, kad atsakovas turėjo surinkti informaciją apie pareiškėjams kylančios grėsmės realumą. Siekiant tiksliai įvertinti pareiškėjų baimę ir grėsmę patirti persekiojimą, atsakovas turėjo ištirti ne tik galiojančius teisės aktus, bet ir jų taikymo būdą ir praktinį veikimą, nes tik tokiu būdu galima susidaryti pagrįstą ir objektyvų įsitikinimą apie reiškinius, su kuriais pareiškėjai susidurs kilmės valstybėje. Apie tai, kad situacija kilmės valstybėje paskutiniu metu nuolat blogėja, o (duomenys neskelbtini), patvirtina aktuali informacija iš kilmės šalies.

29. Pareiškėjai akcentuoja, kad, pasisakydamas dėl neva nepagrįsto papildomos apsaugos poreikio, atsakovas rėmėsi viešai prieinamame EPPB puslapyje pateikiama informacija, kurioje nurodyta, kad ji yra paviešinta prieš daugiau nei metus, o duomenys surinkti dar gerokai anksčiau, todėl visiškai nėra aktualūs. Pareiškėjai nurodo, kad aktualią informaciją apie situaciją kilmės valstybėje skelbia daugelis tarptautinių organizacijų, pavyzdžiui JAV Saugumo departamento 2021 m. birželio 30 d. paskelbta ataskaita, 2021 m. spalio mėn. tarptautinės organizacijos Humanity&Inclusion paskelbta ataskaita, todėl atsakovas turi realią galimybę tinkamai įvykdyti savo pareigą ir surinkti naujausią informaciją apie kilmės šalį ir saugumo situaciją. Turint tokius duomenis galima tik konstatuoti, jog šiuo metu kilmės valstybėje vyksta karo veiksmai ir pirmiausia jie yra nukreipti ne tik į kariaujančių pusių pajėgas, bet būtent, siekiant sukelti didesnį efektą, – į civilius asmenis. Pareiškėjai nurodo, jog atsakovas netinkamai taikė Tvarkos aprašo 39 punktą, o situacija kilmės valstybėje vertinama kaip atviri karo veiksmai.

30. Pareiškėjai atkreipia dėmesį, kad, vertindamas baimės patirti persekiojimą ateityje pagrįstumą, atsakovas neatsižvelgė, jog nėra reikalaujama, kad prieglobsčio prašytojas jau būtų patyręs konkrečius persekiojimo veiksmus, nukreiptus į jo asmenį praeityje. Asmens baimė gali būti pagrįsta šeimos narių, draugų ar visuomenės grupėse (etninės, rasinės, religinės ar pan.), kuriai jis priklauso, patirtimi. Šiuo atveju pareiškėjas (duomenys neskelbtini), taigi pareiškėjui egzistuoja pagrįsta baimė susidurti su (duomenys neskelbtini) ateityje.

31. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

32. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą pakartoja atsiliepimo į pareiškėjų skundą argumentus, susijusius su prieglobsčio prašytojo pareiga pateikti motyvuotą prašymą, surinkta ir įvertinta kilmės valstybės informacija, abstrakčiais, nedetaliais bei nenuosekliais pareiškėjų paaiškinimais apie (duomenys neskelbtini), jų nesuderinamumą su kilmės valstybės informacija, pareiškėjų neatitiktimi Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose nustatytiems reikalavimams, ir papildomai nurodo, kad pareiškėjai nepateikė jokios naujesnės informacijos bei duomenų, paneigiančių Migracijos departamento išvadas. Deklaratyvūs pareiškėjų skundo teiginiai, kad Migracijos departamentas turėjo ištirti ne tik galiojančius teisės aktus, bet ir jų taikymo būdą bei praktinį veikimą, nereiškia, jog Migracijos departamento surinkta bei įvertinta informacija buvo nepakankama išsamiam ir objektyviam Sprendimui priimti. Migracijos departamentas rėmėsi informacija gauta iš keleto įvairių šaltinių, įskaitant EPPB, Tarptautinės migracijos organizacijos, Europos kilmės šalies informacinio tinklo, kitų Europos valstybių institucijų surinkta informacija, teismų išaiškinimais, nevyriausybinių organizacijų, žiniasklaidos priemonių informacija bei kitais šaltiniais.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 33. Pareiškėjai A. K. H. A., M. M. K. A., atstovaudami ir savo nepilnametį sūnų A. A. K. A. apeliaciniame skunde prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

34. Šiuo aspektu pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 141 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, t. y. nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad žodinis procesas reikalingas tikslu užtikrinti teisę būti tiesiogiai išklausytiems. Tačiau šiuo aspektu pažymėtina, kad tokia teisė pareiškėjams buvo užtikrinta bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teismo 2022 m. sausio 31 d. posėdyje. Be to, pareiškėjų pozicija dėl ginčo esmės yra išdėstyta procesiniuose dokumentuose. Nesant išskirtinių aplinkybių, dėl kurių turėtų būti daroma išimtis iš ABTĮ 141 straipsnio 1 dalyje nurodytos taisyklės, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pareiškėjų prašymo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka netenkina.

V. 35. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl atsisakymo suteikti pareiškėjams A. K. H. A., M. M. K. A. ir A. A. K. A. prieglobstį Lietuvos Respublikoje pagrįstumo ir teisėtumo bei įpareigojimo atlikti veiksmus.

36. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjų skundą tenkino iš dalies, konstatavęs, kad Migracijos departamentas, atlikęs išsamų pareiškėjų prieglobsčio prašymų tyrimą, teisėtai ir pagrįstai nusprendė nesuteikti jiems pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos, nes pareiškėjai neatitinka Įstatymo 86 ir 87 straipsnių reikalavimų, motyvuotai nusprendė išsiųsti pareiškėjus iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini), tačiau parinko nepagrįstus laikotarpius uždrausti pareiškėjams (tėvams) atvykti ir įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą (C.SIS II) perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi, todėl pirmosios instancijos teismas sumažino Migracijos departamento nustatytus laikotarpius iki dvejų metų, atitinkamai pakeitė Komisijos sprendimo dalį, o likusią pareiškėjų skundo dalį atmetė.

37. Pareiškėjai, nesutikdami su pirmosios instancijos teismo sprendimu, pateikė apeliacinį skundą, kurį iš esmės grindžia netinkamai atliktu faktinių aplinkybių vertinimu, kuris nulėmė neteisėto bei nepagrįsto teismo sprendimo priėmimą.

38. Teisėjų kolegija, nenustačiusi aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjų apeliacinio skundo ribos (ABTĮ 140 str. 1 d.) ir pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), nagrinėja šią bylą apeliacine tvarka ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdama pareiškėjų apeliacinio skundo ribų. Pareiškėjai neginčija pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria teismas iš dalies patenkino pareiškėjų skundą, todėl šiuo aspektu pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas netikrinamas.

39. Ginčo teisiniai santykiai reglamentuoti Įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2021 m. rugpjūčio 12 d. iki 2022 m. sausio 1 d.) 86 ir 87 straipsniuose, kurių nuostatos yra susijusios tarpusavyje. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas Migracijos departamento Sprendimą nesuteikti pareiškėjams pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos, vadovavosi minėtomis Įstatymo nuostatomis. Pareiškėjai apeliaciniame skunde nekvestionuoja pirmosios instancijos teismo atlikto Įstatymo nuostatų taikymo ir aiškinimo.

40. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotoje praktikoje laikomasi pozicijos, kad Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose įtvirtintose teisės normose nustatyta visiškai pagrįstos baimės buvimo sąlyga, viena vertus, turi būti objektyvaus pobūdžio, t. y. ji turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančiojo prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimas ir pan. Kita vertus, vartojama sąvoka „baimė“ yra dvasinė būsena ir subjektyvi būklė, todėl minėta visiškai pagrįstos baimės sąlyga apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta, nustatant, ar baimė iš tikrųjų yra visiškai pagrįsta (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-10/2012; 2018 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje bylose Nr. eA-3776-438/2018; kt.). Pažymėtina, jog galimas persekiojimas dėl kurios nors iš Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose nurodytų priežasčių turi būti pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Be to, persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1987-756/2015; 2017 m. vasario 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2557-624/2017; kt.).

41. Atsižvelgiant į Europos Žmogaus Teisių praktiką prieglobsčio bylose, siekiant išsiaiškinti, ar prieglobsčio prašančio asmens prašymas yra pagrįstas, turi būti nustatyta, kad įvykus tokio asmens deportacijai, kyla reali rizika, jog asmuo patirs elgesį, kuris prieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnyje įtvirtintam kankinimo draudimui. Tokia rizika turi būti nustatyta remiantis pakankamais įrodymais, atsižvelgiant į konkrečią individualią situaciją (žr., pvz., EŽTT 2008 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą byloje NA prieš Jungtinę Karalystę (pareiškimo Nr. 25904/07)). EŽTT 1997 m. balandžio 29 d. sprendime byloje H.L.R. prieš Prancūziją (pareiškimo Nr. 24573/94) pažymėjo, kad bendra smurto situacija šalyje nereiškia, kad asmens deportavimo atveju jam kyla reali grėsmė ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnio pažeidimas.

42. Dėl prieglobsčio prašytojų prašymo vertinimo apimties bei tvarkos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje konstatuojama, kad vertinimo kriterijai, kuriais remiantis yra nustatomos arba nenustatomos teisiškai reikšmingos aplinkybės, yra įtvirtinti Įstatymo 83 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 2 dalies nuostatas vienas iš kriterijų yra tai, jog prieglobsčio prašytojo pateikta informacija bei kiti duomenys apie jo statusą Įstatymo taikymo aspektu, turi neprieštarauti turimai specifinei ir bendrai informacijai, susijusiai su prieglobsčio prašytojo atveju. Vertinant prašymo suteikti prieglobstį pagrįstumą taip pat yra atsižvelgiama į tai, ar prieglobsčio prašytojo paaiškinimai yra neprieštaringi bei nuoseklūs (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. lapkričio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3633-1062/2020; 2022 m. kovo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1292-261/2022).

43. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktus faktinius duomenis, iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir jų papildomai nekartoja. Pareiškėjai apeliaciniame skunde neišdėstė teisiškai pagrįstų argumentų, sudarančių pagrindą pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes vertinti kitaip nei jas įvertino pirmosios instancijos teismas. Dėl nurodytų priežasčių apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pasisako tik tais aspektais, kuriais grindžiamas apeliacinis skundas.

44. Byloje nustatyta, jog pareiškėjų prieglobsčio prašymas buvo grindžiamas (duomenys neskelbtini).

45. Migracijos departamentas, remdamasis EPPB 2021 m. ataskaita, Sprendime nurodė, kad (duomenys neskelbtini) priklauso padidintos rizikos grupei, kuri gali susidurti su persekiojimo grėsme. Atsakovas tyrimo metu nenustatė aplinkybių, leidžiančių priskirti prieglobsčio prašytojus prie asmenų, kurie, remiantis kilmės valstybės informacija, susiduria su padidinta persekiojimo grėsme (duomenys neskelbtini). Migracijos departamento Sprendime taip pat nurodyta, kad asmenys nebuvo sulaikyti, jiems nebuvo pareikšti kaltinimai dėl (duomenys neskelbtini). Migracijos departamentas priėjo prie išvados, kad pareiškėjų baimė nėra visiškai pagrįsta, todėl jie neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir jiems nesuteikiamas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje.

46. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius duomenis ir Migracijos departamento Sprendimo turinį, sutinka su atsakovo ir pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad kilmės valstybės informacija apie bendrą padėtį pareiškėjų kilmės valstybėje nagrinėjamu atveju savaime nepagrindžia realios individualaus persekiojimo rizikos tikimybės, pareiškėjai grėsmę sieja su bendra situacija jų gyvenamojoje vietovėje, o ne su savo individualiomis aplinkybėmis ar asmeninėmis savybėmis. Priešingai nei apeliaciniame skunde teigia pareiškėjai, atsakovas, vertindamas, ar yra pagrįsta tikimybė, kad pareiškėjai susidurs su persekiojimu, atsižvelgė į tokias rizikai turinčias įtakos aplinkybes, kaip (duomenys neskelbtini) ir nustatė, kad pareiškėjų paaiškinimai apie (duomenys neskelbtini) buvo abstraktūs, nedetalūs, nenuoseklūs, neįvardintos konkrečios datos, kada (duomenys neskelbtini). Pareiškėjai ir apeliaciniame skunde nedetalizavo savo (duomenys neskelbtini), o vien faktas, kad praeityje pareiškėjai (duomenys neskelbtini), nėra pakankamas pagrįstai persekiojimo baimei nustatyti. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su atsakovo ir pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog pareiškėjai neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir jiems negali būti suteiktas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje.

47. Įvertinus Migracijos departamento Sprendimo turinį, nėra pagrindo teigti, kad atsakovas nesirėmė naujausia, visapusiška ir aktualia informacija apie padėtį kilmės valstybėje. Kaip matyti iš Sprendimo turinio, Migracijos departamentas rėmėsi iš įvairių šaltinių surinkta informacija ir pareiškėjų situaciją įvertino individualiai. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje esantys duomenys apie kilmės valstybę buvo pakankami tinkamai išnagrinėti pareiškėjų prašymą suteikti prieglobstį ir atsakovas neturėjo pareigos rinkti daugiau papildomų duomenų. Atmestini pareiškėjų apeliacinio skundo teiginiai, jog atsakovas turėjo ištirti ne tik galiojančius teisės aktus, bet ir jų taikymo būdą bei praktinį veikimą, nes nagrinėjamu atveju tyrimo objektas yra ne pareiškėjų kilmės valstybė, o konkrečiam asmeniui (pareiškėjams) šioje valstybėje kylanti individuali grėsmė. Pareiškėjų apeliaciniame skunde nurodyti teiginiai šiuo aspektu visiškai nesusiję su jų individualia situacija, nėra aišku, kaip ši informacija būtų reikšminga tinkamai įvertinti pareiškėjų galimo persekiojimo baimę.

48. Migracijos departamentas, atlikęs tyrimą, nenustatė pagrįstos tikimybės, kad kilmės valstybėje pareiškėjams grėstų kankinimai arba mirties bausmė, t. y. jie neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose. Remiantis Migracijos departamento surinkta informacija apie pareiškėjų asmenybes (duomenys neskelbtini) ir situaciją kilmės valstybėje (duomenys neskelbtini) beatodairiškas smurtas nesiekia tokio aukšto lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei, pagrįstai nuspręsta, jog pareiškėjai taip pat neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte. Tokios apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos išvados nepaneigia pareiškėjų apeliacinio skundo argumentai dėl situacijos kilmės valstybėje, nes jie nėra individualizuoti.

49. Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjų abstraktūs teiginiai dėl kilmės valstybėje tariamai gresiančio pavojaus, nesant kitų grėsmę pagrindžiančių duomenų ir aplinkybių, nėra pakankami pripažinti galimai galinčią kilti grėsmę. Prašymo dėl prieglobsčio pateikimo ir nagrinėjimo Migracijos departamente metu ir bylos nagrinėjimo teisme metu pareiškėjai nenurodė duomenų, patvirtinančių, kad kilmės valstybėje jie buvo persekiojami, kad bus persekiojami juos grąžinus į kilmės šalį, pareiškėjai patirs sąlygas, atitinkančias Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnyje įtvirtintą kankinimo draudimą.

50. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai taikė teisės normas, tinkamai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes, byloje esančių įrodymų visumą vertino pagal ABTĮ 56 straipsnyje nustatytas taisykles, nenukrypo nuo šio pobūdžio bylose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotos praktikos ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą. Todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjų apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjų A. K. H. A., M. M. K. A. ir A. A. K. A. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2022 m. vasario 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Dainius Raižys

Virginija Volskienė