beded026-3ddf-4819-a6c2-e7d537e32487 · Skuodo rajono apylinkės teismas

Civilinė byla Nr              Civilinė byla Nr. 2-368-884/2015                                                                                                      Teisminio proceso Nr.2-38-3-00296-2015-1Proceso sprendimo kategorija (S) 2.3.2.3.; 2.3.2.8.; 2.4.1.2.; 3.4.4.15.2. SKUODO RAJONO APYLINKĖS TEISMASS P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. spalio 14 d.  Skuodas Skuodo rajono apylinkės teismo teisėja Skaistė Valinskytė, sekretoriaujant Zentai Seduolytei,dalyvaujant pareiÅ¡kėjai S. L., jos atstovei advokatei Virginijai Pargaliauskienei,vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos S. L. pareiÅ¡kimÄ dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamÄ jÄ senatį fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys VÄ® Registrų centro TelÅ¡ių filialas, VÄ® Turto bankas, ir n u s t a t ė:pareiÅ¡kėja prašė nustatyti faktÄ , patvirtinantį, kad ji nuosavybės teises į 8,30 ha žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , esantį (duomenys neskelbtini) , įgijo pagal įgyjamÄ jÄ senatį.

Nurodė, kad nuo (duomenys neskelbtini) T. Z. ir M. Z. praÅ¡ymu kartu su savo sutuoktiniu persikėlė gyventi pas juos. T. Z. sirgo sunkia liga, M. Z. dėl savo amžiaus ir sveikatos bÅ«klės negalėjo tinkamai pasirÅ«pinti savo sutuoktiniu, vaikų juodu neturėjo. T. Z. (duomenys neskelbtini) . testamentu jam priklausantį gyvenamÄ jį namÄ su Å«kiniais pastatais, žemės valda prie jo, esančius Ylakių mstl., Skuodo r. sav., visÄ kitÄ Å¾emę, esančiÄ (duomenys neskelbtini) , miÅ¡kÄ , esantį (duomenys neskelbtini) traktorių T25, visÄ kitÄ kilnojamÄ jį ir nekilnojamÄ jį turtÄ , kur jis bebÅ«tų ir iÅ¡ ko besusidėtų jo mirties dienÄ , paliko pareiÅ¡kėjai.

Po T. Z. mirties 2001 m. balandžio 1 d. notarų biure buvo užvesta paveldėjimo byla, pareiÅ¡kėjai iÅ¡duoti paveldėjimo teisės liudijimai pagal testamentÄ Ä¯ gyvenamÄ jį namÄ , esantį (duomenys neskelbtini) , ir žemės sklypus. Jos Å¡eima liko gyventi kartu su M. Z., kuria ji visapusiÅ¡kai rÅ«pinosi. M. Z. mirė 2004 m. balandžio 2 d. Po jos mirties Klaipėdos apskrities virÅ¡ininko 2004 m. spalio 15 d. sprendimu Nr. 28-12422 atkurtos nuosavybės teisės į 8,30 ha žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , M.

Z. vardu daiktinės teisės į šį žemės sklypÄ vieÅ¡ame registre neįregistruotos. 2004 m. spalio 15 d. sprendimu Nr. 28-12422 T. Z. buvo atkurtos nuosavybės teisės į 8,00 ha žemės sklypÄ (duomenys neskelbtini) M. Z. ir T. Z. žemės sklypai ribojasi vienas su kitu. M. Z. 8,30 ha žemės sklypas pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymÄ atmatuotas 2003 m. balandžio 9 d., šį žemės sklypÄ M. Z. už jos priežiÅ«rÄ perdavė pareiÅ¡kėjai naudotis ir valdyti, nuo tada pareiÅ¡kėja žemės sklypÄ dirba, sėja, augina grÅ«dines kultÅ«ras.

Mirus M. Z., jÄ palaidojo, iki Å¡iol prižiÅ«ri ir tvarko M. Z. ir T. Z. kapavietes. Manydama, kad M. Z. yra iÅ¡reiÅ¡kusi savo valiÄ perduoti 8,30 ha žemės sklypÄ mano nuosavybėn, po jos mirties kreipėsi į Skuodo rajono notarų biurÄ dėl jos turto paveldėjimo ir buvo užvesta paveldėjimo byla. Kitų įpėdinių į M. Z. palikimÄ nėra. Kadangi notarų biurui negali pateikti M. Z. valiÄ patvirtinančio dokumento, t. y. testamento, nes ji staiga mirė, nespėjusi jo sudaryti, notaras negali atlikti notarinių veiksmų.

Nu 2003 metų balandžio mėnesio M. Z. atmatuotas, o nuo 2004-10-15 įgytas nuosavybėn 8,30 ha žemės sklypas ErkÅ¡vos k., Skuodo r. sav., perduotas pareiÅ¡kėjai ir ji šį žemės sklypÄ perėmė ir valdo atvirai, nepertraukiamai ir kaip savÄ , taigi įgijo daiktines teises į šį žemės sklypÄ - galimybę įgyvendinti valdymo, naudojimosi ir disponavimo juo teisę. Teismo posėdžio metu pareiÅ¡kėja, jos atstovė reikalavimÄ palaikė, pareiÅ¡kėja papildomai paaiÅ¡kino, kad ji prižiÅ«rėjo ir slaugė M.

Z., vežė jÄ pas gydytojus, po jos mirties prižiÅ«ri kapÄ . BÅ«dama gyva M. Z. tvirtno, kad žemės sklypÄ paliks už jos priežiÅ«rÄ pareiÅ¡kėjai. Å iuo sklypu ji visÄ laikÄ naudojosi kaip savo. Ä®statyminių paveldėtojų nėra.Suinteresuotas asmuo VÄ® Registrų centro TelÅ¡ių filialas atsiliepime į ieÅ¡kinį nurodė, kad pareikÅ¡tam reikalavimui neprieÅ¡tarauja, bylÄ prašė nagrinėti atstovui nedalyvaujant.Suinteresuotas asmuo VÄ® Turto bankas nesutiko su pareikÅ¡tu reikalavimu, nurodė, kad nėra pagrindo konstatuoti , jog turtas buvo teisėtai, atvirai, sÄ Å¾iningai bei nepertraukiamai valdomas visÄ terminÄ .

Mano, kad 2004-04-02 mirus M. Z. atsirado palikimas. Mirusiosios įpėdiniams įstatymo nustatytu terminu nesikreipus dėl paveldėjimo, jos turtÄ paveldėjo valstybė. Teismo posėdyje atstovas nedalyvavo, nedalyvavimo priežastys nežinomos.PareiÅ¡kimas netenkintinas.PareiÅ¡kėja nurodo, kad yra visos Civilinio kodekso 4.68 - 4.71 straipsniuose numatytos sÄ lygos nustatyti faktÄ , kad nuosavybės teises į 8,30 ha žemės sklypÄ , unikalus Nr. , esantį (duomenys neskelbtini) , įgijo pagal įgyjamÄ jÄ senatį.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamÄ praktikÄ nuosavybės teisės įgijimo įgyjamÄ ja senatimi faktas konstatuojamas, jeigu yra Å¡ių sÄ lygų visuma:

1) pareiÅ¡kėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktÄ kitokiu Civilinio kodekso 4.47 straipsnyje nurodytu bÅ«du, t. y. asmuo nėra daikto savininkas;

2) daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas viešajame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 str. 3 d.);

3) asmuo, sÄ Å¾iningai įgijęs daiktÄ , jį sÄ Å¾iningai valdo visÄ valdymo laikÄ . Tai reiÅ¡kia, kad valdytojas, tiek užvaldydamas daiktÄ , tiek visÄ Ä¯gyjamosios senaties laikÄ ir net įgydamas daiktÄ nuosavybėn įgyjamÄ ja senatimi, turi bÅ«ti įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į daiktÄ , turi nežinoti apie kliÅ«tis, trukdančias įgyti jam tÄ daiktÄ nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių bÅ«tų (CK 4.26 str. 3 d., 4.70 str. 1 d.);

4) visÄ valdymo laikÄ daiktas buvo valdomas teisėtai. Teisėtas yra daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, o per prievartÄ , slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas yra neteisėtas (CK 4.23 str. 2, 3 d.). Teisėtas valdymas atsiranda tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, kai dėl tam tikrų priežasčių nuosavybės teisės neatsirado, pavyzdžiui, atvejų, kai daiktÄ sandoriu (teisėtu pagrindu) perleidžiantis asmuo pats nebuvo daikto savininkas;

5) visÄ valdymo laikÄ daiktas buvo valdomas atvirai (CK 4.68 str.). Daikto atviro valdymo sÄ lyga reiÅ¡kia, kad asmuo valdo daiktÄ kaip savÄ nesislapstydamas;

6) daiktas valdomas nepertraukiamai;

7) visÄ valdymo laikÄ daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiÅ¡kėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomÄ daiktÄ (asmuo turi bÅ«ti įsitikinęs, kad nėra kito asmens, kuris yra daikto savininkas);                 8) valdymas tęsėsi Civilinio kodekso 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytÄ terminÄ . Suinteresuotas asmuo VÄ® Turto bankas nesutikdamas su pareikÅ¡tu reikalavimu nurodė, kad nėra pagrindo konstatuoti, jog turtas buvo teisėtai, atvirai, sÄ Å¾iningai bei nepertraukiamai valdomas visÄ terminÄ , 2004-04-02 mirus M.

Z. atsirado palikimas, o mirusiosios įpėdiniams įstatymo nustatytu terminu nesikreipus dėl paveldėjimo, jos turtÄ paveldėjo valstybė. Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad valstybė yra specifinė paveldėjimo teisinių santykių dalyvė. Jeigu nėra įpėdinių nei pagal įstatymÄ , nei pagal testamentÄ arba nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo, arba testatorius iÅ¡ visų įpėdinių atėmė teisę paveldėti, mirusiojo turtas paveldėjimo teise pereina valstybei (CK 5.2 str. 3 d.).

Kai palikimas įstatymo pagrindu pereina valstybei, ji negali pasitraukti iÅ¡ paveldėjimo teisinių santykių nepriklausomai nuo to, ar valstybei atstovaujančios institucijos atliks, ar ne palikimui priimti reikÅ¡mingus veiksmus. Valstybė, kaip ir kiti įpėdiniai, tam, kad įgytų palikimÄ , turi jį priimti, tačiau tai reiÅ¡kia ne tai, kad ji privalo pareikÅ¡ti savo valiÄ dalyvauti paveldėjimo teisiniuose santykiuose, o tai, jog ji privalo imtis veiksmų įforminti įstatymo pagrindu įvykusį palikimo perėjimo valstybei juridinį faktÄ , kad galėtų įtraukti paveldėtÄ turtÄ Ä¯ savo apskaitÄ ir iÅ¡ paveldėto turto vykdyti palikėjo kreditorių reikalavimus.

Taigi valstybės atliekamas palikimo priėmimas yra ne valios priimti palikimÄ pareiÅ¡kimas (kaip yra kitų įpėdinių atvejais), o jau įvykusio palikimo perėjimo valstybei juridinio fakto įforminimas. Nepriklausomai nuo to, ar valstybei atstovaujanti institucija atlieka palikimo perėjimo valstybei įforminimo veiksmus, valstybei palikimas pereina ir pareiga atsakyti pagal palikėjo prievoles atsiranda nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.3 str. 1 d.) (LAT 2014-04-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014).

Kasacinis teismas, pasisakydamas, kad nuosavybės teisė įgyjamÄ ja senatimi negali bÅ«ti įgyjama į valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus, yra pabrėžęs, jog CK 4.69 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas imperatyvas negali bÅ«ti aiÅ¡kinamas kitaip, kaip draudimas įgyjamosios senaties bÅ«du įgyti nuosavybės teisę į daiktÄ , kuris priklauso valstybei ar savivaldybei. Å is draudimas užkerta keliÄ Ä¯gyti daiktÄ nuosavybėn įgyjamÄ ja senatimi nepriklausomai nuo kitų įstatyme nustatytų sÄ lygų tokiam įgijimui buvimo.

Draudimas įgyjamÄ ja senatimi įgyti nuosavybės teisę į vieÅ¡osios nuosavybės teise priklausantį turtÄ reiÅ¡kia, kad tokio daikto asmuo negali teisėtai valdyti kaip savo (LAT 2006-11-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2006; 2007-02-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-58/2007; 2011-02-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-41/2011 ir kt.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad nuosavybės teisė įgyjamÄ ja senatimi negali bÅ«ti įgyjama į tokius valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus, į kuriuos valstybė ar savivaldybė nuosavybės teisės ilgÄ laikÄ neįgyvendina, t. y. nesirÅ«pina, neprižiÅ«ri, neregistruoja savo nuosavybės teisių, o juos nepertraukiamai valdo privatus fizinis ar juridinis asmuo (LAT 2011-02-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011).

Bylos medžiaga nustatyta, kad T. Z. mirė 2001-04-01, jam priklausantį turtÄ testamentu paliko S. L., kuriai į palikimÄ 2004-10-19, 2005-05-12 buvo iÅ¡duoti Pavelėjimo pagal testamentÄ teisės liudijimai (19, 20, 28 b.l.). IÅ¡ Žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akto matyti, kad 2003-04-09 M. Z. žemės Å«kio veiklai (duomenys neskelbtini) suformuotas 8,30 ha žemės sklypas (11 b.l.). M. Z. mirė (duomenys neskelbtini) , Testamentų registro iÅ¡raÅ¡u nustatyta, kad ji testamento sudariusi nebuvo, pareiÅ¡kėja S. L. 2004-07-01 yra kreipusis į notarų biurÄ dėl paveldėjimo bylos užvedimo (6, 7, 8 b.l.).

IÅ¡ Klaipėdos apskrities virÅ¡ininko 2004 m. spalio 15 d. sprendimo Nr. 28-12422 matyti, kad M. Z. jau po jos mirties atkurtos nuosavybės teisės į 8,30 ha žemės sklypÄ , (duomenys neskelbtini) , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (15, 16, 17 b.l.). IÅ¡ Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡o matyti, kad daiktinės teisės neįregistruotos, naudotoju nurodyta M. Z.. Taigi, iÅ¡ nurodytų duomenų seka, kad po M. Z. mirties atsirado palikimas. Kaip matyti iÅ¡ pareiÅ¡kėjos paaiÅ¡kinimų, pažymos iÅ¡ notaro, po M.

Z. mirties dėl paveldėjimo bylos užvedimo į notarÄ kreipėsi pareiÅ¡kėja, kuri nėra mirusiosios įpėdinė pagal įstatymÄ , o testamento Å¡i nebuvo suraÅ¡iusi. Tai, kad daugiau niekas po M. Z. mirties nepareiÅ¡kė pretenzijų į jos turtÄ , savaime nereiÅ¡kia, jog M. Z. turtas liko nepaveldėtas. Kaip jau minėta, mirusiojo turtas paveldėjimo teise pereina valstybei, jeigu nėra įpėdinių nei pagal įstatymÄ , nei pagal testamentÄ arba nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo (CK 5.2 str. 3 d. 5.62 str. 1 d. 2, 3 p.), jis valstybei pereina nuo palikimo atsiradimo dienos nepriklausomai nuo to, ar valstybei atstovaujanti institucija atlieka, ar ne palikimo perėjimo valstybei įforminimo veiksmus (CK 5.3 str. 1 d.).

Å ias teisės nuostatas taikant pagal Å¡ioje byloje nustatytas faktines aplinkybes darytina iÅ¡vada, kad M. Z. turtinę teisę į nuosavybės teisės į žemę atkÅ«rimÄ po jos mirties 2004-04-02 paveldėjo valstybė, o atkÅ«rus nuosavybės teises į konkretų žemės sklypÄ , Å¡is paveldėjimo teisės pagrindu tapo (yra) valstybės nuosavybe. Aplinkybė, kad valstybei atstovaujanti institucija pagal bylos duomenis nėra atlikusi palikimo perėjimo valstybei įforminimo veiksmų, neteikia teisinio pagrindo padaryti kitokiÄ iÅ¡vadÄ dėl ginčo turto buvimo valstybės nuosavybe.

Civilinio kodekso 4.69 straipsnio 3 dalyje nustatytas draudimas įgyjamÄ ja senatimi įgyti daiktÄ sietinas su jo priklausymu valstybei nuosavybės teise, o ne su Å¡ios teisės registracija, todėl nuosavybės teisių fakto buvimas ar nebuvimas gali bÅ«ti įrodinėjamas nepaisant to, ar daiktas yra, ar nėra registruotas valstybės vardu. Konstatuotina, kad Å¡ioje byloje neįrodytas ir egzistavimas sÄ lygų, jog pareiÅ¡kėja teisėtai ir sÄ Å¾iningai valdė ginčo turtÄ visÄ valdymo laikÄ , buvo įsitikinusi, jog niekas neturi daugiau už jÄ teisių į jį, nežinojo apie kliÅ«tis, trukdančias įgyti jai tÄ turtÄ nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių bÅ«tų.

Kaip jau minėta, draudimas įgyjamÄ ja senatimi įgyti nuosavybės teisę į valstybei nuosavybės teise priklausantį turtÄ reiÅ¡kia, kad tokio daikto asmuo negali teisėtai valdyti kaip savo. Å ioje byloje įgyjamÄ ja senatimi siekiama įgyti nuosavybės teisę į valstybei nuosavybės teise priklausantį turtÄ , todėl ginčo turto pareiÅ¡kėjos valdymas negali bÅ«ti pripažįstamas teisėtu. Civilinio kodekso 1.6 straipsnyje, nustatant įstatymų nežinojimo ar netinkamo jų nuostatų suvokimo teisinius padarinius, kartu reikalaujama, kad kiekvienas asmuo domėtųsi savo teisėmis ir pareigomis, t. y. elgtųsi protingai.

Kilus neaiÅ¡kumams dėl vienos ar kitos įstatymo nuostatos arba teisinės situacijos asmuo turi kreiptis teisinės pagalbos, o Å¡ito nedarydamas veikia savo rizika. Pažymoje iÅ¡ notarų biuro nurodyta, kad pareiÅ¡kėja kreipėsi po M. Z. mirties į notarų biurÄ dėl paveldėjimo bylos užvedimo, tačiau, nesant testamento jos naudai, paveldėjimo teisės liudijimas jai nebuvo iÅ¡duotas. Taigi pareiÅ¡kėja, mirus M. Z., elgdamasi apdairiai ir rÅ«pestingai, žinojo arba turėjo žinoti apie palikimo atsiradimÄ ir įpėdinio paveldėti palikėjos turtÄ egzistavimÄ , todėl negalėjo bÅ«ti įsitikinusi, jog niekas neturi daugiau už jÄ teisių į ginčo turtÄ , negalėjo nežinoti apie kliÅ«tis, trukdančias įgyti jai tÄ turtÄ nuosavybėn. Dėl to nėra pagrindo pripažinti, kad pareiÅ¡kėja daugiau kaip deÅ¡imt metų sÄ Å¾iningai valdė ginčo turtÄ .

Esant iÅ¡dėstytoms aplinkybėms pareiÅ¡kimas netenkintinas. PrieÅ¡ingo sprendimo priėmimas Å¡ioje byloje prieÅ¡tarautų Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikai analogiÅ¡kose bylose (LAT 2015-02-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-57-701/2015).Teismas, vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 268, 270, 533 straipsniais, n u s p r e n d ė:pareiÅ¡kimo netenkinti.Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Skuodo rajono apylinkės teismÄ .

Teisėja                                                                                                   Skaistė Valinskytė