Legislator Case Law & Legislation
bedceff1-6b07-4abc-b11d-0edb01775fdf AI generated

bedceff1-6b07-4abc-b11d-0edb01775fdf · Vilniaus apygardos teismas

Case Number bedceff1-6b07-4abc-b11d-0edb01775fdf
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

nustatyti atsakovo bendravimo su nepilnamete dukterimi Urte M. L. jos atostogų metu tvarkÄ , nustatant, kad D. L. turi teisę nepilnametės dukters rudens, pavasario, papildomų ir žiemos atostogų metu su ja praleisti 5 darbo dienas. D. L. turi teisę nepilnametės dukters vasaros atostogų metu su ja praleisti ne mažiau kaip 7 savaites (arba 49 dienas) jos atostogų laiko;

Legislator headnote

AI generated

bedceff1-6b07-4abc-b11d-0edb01775fdf · Vilniaus apygardos teismas: Teismas nustatė, kad atsakovas D. L. dirba UAB „Mulate“ gamybos kontrolieriumi. Nors jis nurodo, kad uždirba vos 100 Lt per mėnesį, tačiau teismas manė, kad tai neatitinka tikrovei. Jam priklausančioje sodyboje vystomas Å¡okolado ir netradicinio skonio ledų gamybos verslas, produkcija realizuojama net užsienyje, kÄ patvirtina byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai. Atsakovo verslo partneris, duodamas interviu, kalba apie „gastronominę sÄ jungÄ â€œ su Dariumi, apie naujausiÄ Ä¯rangÄ , turimas karves ir savo pienÄ , plečiamÄ gamybÄ .

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Civilinė byla Nr. 2A-2092-115/12Teisminio proceso Nr. 2-01-3-08935-2011-5                                                                 Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 77.2.; 77.4.2.; 77.4.3.; 78.2.1.; 121.15.; 121.21 VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. gegužės 15d.Vilnius              Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Algirdo Auruškevičiaus, kolegijos teisėjų Rūtos Veniulytės - Jankūnienės, Tatjanos Žukauskienės, sekretoriaujant Laisvidai Versekienei, dalyvaujant atsakovo atstovui R.Mikliušui, ieškovei J.

L., jos atstovei adv. A.VaiÅ¡norienei,teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo atsakovo D. L. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. sausio 12 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės J. L. ieÅ¡kinį atsakovui D. L. dėl nepilnametės dukros gyvenamosios vietos nustatymo, iÅ¡laikymo bei iÅ¡laikymo įsiskolinimo priteisimo, atsakovo D. L. prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovei J. L. dėl tėvo bendravimo su nepilnamete dukra tvarkos nustatymo, dalyvaujant institucijai, teikiančiai iÅ¡vadÄ byloje, - Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriui.Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ ,             n u s t a t ė :Ginčo esmė IeÅ¡kovė J.

L. prašė teismo nustatyti nepilnametės dukros U. M. gyvenamÄ jÄ vietÄ su motina J. L., priteisti iÅ¡ tėvo D. L. nuo ieÅ¡kinio padavimo dienos iÅ¡laikymÄ dukrai U. M. po 800 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis ir 13 600 Lt iÅ¡laikymo įsiskolinimÄ už laikotarpį nuo 2010-01-01 iki ieÅ¡kinio padavimo dienos. PaaiÅ¡kino, kad atsakovo turtinė padėtis leidžia jam teikti praÅ¡omÄ priteisti nepilnametei dukrai iÅ¡laikymÄ , kuris leistų užtikrinti bÅ«tinas dukrai augti, mokytis bei lavintis sÄ lygas.

Atsakovas D. L. prieÅ¡ieÅ¡kiniu prašė nustatyti jo bendravimo su nepilnamete dukra tvarkÄ . Atsiliepimu prašė netenkinti ieÅ¡kovės reikalavimo dėl iÅ¡laikymo įsiskolinimo priteisimo, iÅ¡ dalies netenkinti ieÅ¡kovės reikalavimo dėl 800 Lt dydžio iÅ¡laikymo kas mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis nepilnametei dukrai priteisimo. PaaiÅ¡kino, kad ieÅ¡kovė nepagrindė transporto iÅ¡laidų dukrai, iÅ¡laidos maistui pamėnesiui svyruoja kelis kartus, ieÅ¡kovė neperka kas mėnesį dukrai tiek aprangos, kiek ji nurodė.

Atsakovas įtaria, kad reikalaujamas 800 Lt dydžio iÅ¡laikymas bÅ«tų skiriamas ne tik U. M. poreikiams tenkinti. Per gyvenimo skyrium laikotarpį atsakovas nuolat bendraudavo su dukra, savaitgalius ir vasaras mergaitė praleido pas tėvÄ , kuris tuo metu iÅ¡laikė dukrÄ , todėl ieÅ¡kovė neturi teisės reikalauti iÅ¡laikymo įsiskolinimo. Tiesiogiai posėdyje iÅ¡klausyta nepilnametė U. M. pasakojo, kad gyvena su mama, mokosi 1 klasėje, lanko popchorÄ ir Å¡okių bÅ«relį. Savaitgaliais ji važiuoja pas tėtį į kaimÄ , kur vasarÄ tėčio sodyboje susirenka daug gyventojų, žmonės Å¡venčia Å¡ventes.

Sodyboje tėtis gamina ir ledus. U. M. geriau patinka gyventi Vilniuje negu kaime, bet atostogas ji norėtų praleisti po lygiai ir su mama, ir su tėčiu. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė             Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012-01-12 sprendimu ieÅ¡kinį ir prieÅ¡ieÅ¡kinį patenkino iÅ¡ dalies: nustatė nepilnametės Urtės M. L. gyvenamÄ jÄ vietÄ su ieÅ¡kove; nustatė nepilnametės Urtės M. L. bendravimo su atsakovu tvarkÄ : 1.1 D. L. kiekvieno mėnesio II (antrÄ ) ir IV (ketvirtÄ ) savaitgalį paima nepilnametę dukrÄ U.

M. iÅ¡ jos gyvenamosios vietos penktadienį 18:00 val. ir grÄ Å¾ina į gyvenamÄ jÄ vietÄ sekmadienį iki 19:00 val. Jei buvimo su dukra metu po sekmadienio seka nedarbo ar oficiali Å¡ventės diena, tai tėvas D. L. turi teisę grÄ Å¾inti U. M. į gyvenamÄ jÄ vietÄ nedarbo ar oficialios Å¡ventės dienÄ iki 19:00 val.; 1.2 D. L. su nepilnamete dukra U. M. praleidžia visas dukros rudens atostogas, pusę žiemos ir pusę vasaros atostogų. J. L. su nepilnamete dukra U. M. praleidžia visas dukros pavasario atostogas, pusę žiemos ir pusę vasaros atostogų. 1.3 D.

L. porinių metų Å v. Kūčių dienÄ (gruodžio 24 d.) praleidžia su nepilnamete dukra U. M., neporiniais metais Å v. Kalėdų dienas (gruodžio 25 d. ir 26 d.). Tėvas D. L. porinių metų Å v. Velykų pirmÄ dienÄ (sekmadienį) praleidžia su nepilnamete dukra U. M., neporiniais metais Å v. Velykų antrÄ dienÄ (pirmadienį). J. L. neporinių metų Å v. Kūčių dienÄ (gruodžio 24 d.) praleidžia su nepilnamete dukra U. M., poriniais metais Å v. Kalėdų dienas (gruodžio 25 d. ir 26 d.).

Motina J. L. neporinių metų Å v. Velykų pirmÄ dienÄ (sekmadienį) praleidžia su nepilnamete dukra U. M., poriniais metais Å v. Velykų antrÄ dienÄ (pirmadienį). 1.4 D. L. praleidžia su nepilnamete dukra U. M. kiekvienais metais Tėvo dienÄ (pirmÄ birželio sekmadienį). Motina J. L. praleidžia su nepilnamete dukra U. M. kiekvienais metais Motinos dienÄ (pirmÄ gegužės sekmadienį). 1.5 D. L. ir motina J. L. be jokių apribojimų nevaržant jų judėjimo laisvės gali iÅ¡sivežti kartu nepilnametę dukrÄ U.

M. į užsienį tuo laikotarpiu, kai pagal šį teismo sprendimÄ pas juos bÅ«na dukra.          Teismas priteisė iÅ¡ atsakovo iÅ¡laikymÄ nepilnametei dukrai Urtei M. L. po 600 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis nuo sprendimo priėmimo dienos iki dukra sulauks pilnametystės ir 6893,33 Lt iÅ¡laikymo įsiskolinimÄ ; priteisė iÅ¡ atsakovo į valstybės biudžetÄ 216 Lt žyminį mokestį ir 10 Lt iÅ¡laidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu; priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovės į valstybės biudžetÄ 10 Lt iÅ¡laidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu             Dėl nepilnamečio vaiko bendravimo tvarkos su kitu iÅ¡ tėvų nustatymoTeismas sutiko su ieÅ¡kovės argumentais, kad atsakovo siÅ«loma bendravimo tvarka (vaikas 2/3 dalis atostogų praleidžia su tėvu, o 1/3 dalį – su motina; iÅ¡ 120 dienų atostogų vaikas 99 praleidžia su tėvu) yra nepriimtina, nes pažeidžia įstatyme nustatytÄ tėvų valdžios lygybės savo vaikų atžvilgiu principÄ .

Atsižvelgdamas į U. M. amžių, gyvenimÄ kitoje vietovėje, su tuo susijusias kelionių iÅ¡laidas bei kelionėms skiriamÄ laikÄ , teismas nustatė minėtÄ tėvo bendravimo su nepilnamete dukra U. M. tvarkÄ , kuri privaloma abiems tėvams.Dėl iÅ¡laikymo nepilnamečiui vaikui priteisimoTėvų pareiga iÅ¡laikyti savo vaikÄ yra turtinė asmeninė prievolė, todėl jos negalima atsisakyti arba perleisti kitiems asmenims, pavyzdžiui, vienam iÅ¡ tėvų, su kuriuo gyvena vaikas. AiÅ¡kinant ir taikant Å¡ias nuostatas, reglamentuojančias nepilnamečiams vaikams reikalingo Nagrinėjamoje byloje minimalaus 800 Lt iÅ¡laikymas neatitinka vaiko poreikių patenkinimo kriterijaus.

BÅ«tina atsižvelgti, kad U. M. lanko prailgintÄ grupę mokykloje (200 Lt), Å¡okių bÅ«relį (50 Lt), popchoro bÅ«relį (50 Lt), jai reikalingas ortodonto gydymas bei konsultacijos, nemaÅ¾Ä dalį iÅ¡laidų sudaro vaiko teisės į gyvenamÄ jį bÅ«stÄ užtikrinimas (481 Lt). IeÅ¡kovė su dukra nuomojasi butÄ , moka 700 Lt nuomÄ ir mokesčius už komunalines paslaugas. Tokiu bÅ«du, netgi sumažinus iÅ¡laidas aprangai, transportui, laisvalaikiui, teismas manė, kad per mėnesį U. M. poreikiams patenkinti reikia skirti 1600 Lt.

Teismas nustatė, kad atsakovas D. L. dirba UAB „Mulate“ gamybos kontrolieriumi. Nors jis nurodo, kad uždirba vos 100 Lt per mėnesį, tačiau teismas manė, kad tai neatitinka tikrovei. Jam priklausančioje sodyboje vystomas Å¡okolado ir netradicinio skonio ledų gamybos verslas, produkcija realizuojama net užsienyje, kÄ patvirtina byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai. Atsakovo verslo partneris, duodamas interviu, kalba apie „gastronominę sÄ jungÄ â€œ su Dariumi, apie naujausiÄ Ä¯rangÄ , turimas karves ir savo pienÄ , plečiamÄ gamybÄ .

Molėtų rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus 2011-12-05 raÅ¡te Nr. K5-(33.17)-106 atsakovas D. L. įvardijamas kaip verslininkas, turintis pastovias pajamas pragyvenimui, turintis sodybÄ â€žTerekota“. Be to atsakovas pagal verslo liudijimÄ teikia kaimo turizmo paslaugas. Apklausiama nepilnametė U. M. sakė, kad vasarÄ daug sodyboje gyventojų, sodyboje susirenka žmonės Å¡vęsti Å¡venčių. IeÅ¡kovė patvirtino, kad prieÅ¡ Naujuosius metus ji sulaukusi daug skambučių asmenų, norėjusių praleisti laikÄ sodyboje.

Pagal byloje surinktus įrodymus teismas sprendė, kad D. L., turintis pareigÄ iÅ¡laikyti nepilnametį sÅ«nų Pijų, gimusį 1998-08-15, pirmoje santuokoje, turi ir gali skirti kiekvienÄ mėnesį po 600 Lt nepilnametės dukros U. M. iÅ¡laikymui.Dėl iÅ¡laikymo įsiskolinimo nepilnamečiui vaikui priteisimoTeismas konstatavo, kad nagrinėjant bylÄ atsakovas pripažino, jog nuo 2010-01-05 dukrai grynųjų pinigų nemokėjo, teismo nutarties dėl laikino iÅ¡laikymo priteisimo nevykdė. 2011-09-01 yra nupirkęs dukrai drabužius, maistÄ , visiÅ¡kai iÅ¡laikydavo dukrÄ tuo laikotarpiu, kai dukra atostogaudavo pas tėvÄ .

IeÅ¡kovė pripažino, kad gyvenant skyrium atsakovas yra skyręs dukrai 2800 Lt (400 Lt aprangai, 2400 Lt iÅ¡laikymas dukrai gyvenant pas tėvÄ kaime). Teismas nustatė, kad iÅ¡sikėlusi į Vilnių ieÅ¡kovė pradžioje gyveno savo tėvų bute, nuomos mokesčio nemokėjo, nepilnametė dukra lankė darželį, tokiu bÅ«du dukrai buvo reikalingas mažesnio dydžio 800 Lt iÅ¡laikymas. Turėdamas mokėti kas mėnesį bent po 400 Lt, bet nevykdęs Å¡ios savo pareigos, atsakovas nuo 2010-01-05 sprendimo priėmimo dienai yra įsiskolinęs 6893,33 Lt (400 Lt x 24 mėn. + 7 d.(400 Lt : 30 d. x 7 d.) - 400 Lt – 2400 Lt) nesumokėto iÅ¡laikymo dukrai.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai             Apeliaciniu skundu atsakovas D. L. praÅ¡o Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-01-12 sprendimÄ iÅ¡ dalies pakeisti:

1. nustatyti atsakovo bendravimo su nepilnamete dukterimi Urte M. L. jos atostogų metu tvarkÄ , nustatant, kad D. L. turi teisę nepilnametės dukters rudens, pavasario, papildomų ir žiemos atostogų metu su ja praleisti 5 darbo dienas. D. L. turi teisę nepilnametės dukters vasaros atostogų metu su ja praleisti ne mažiau kaip 7 savaites (arba 49 dienas) jos atostogų laiko;

2. priteisti iÅ¡ atsakovo iÅ¡laikymÄ nepilnametei dukrai po 250 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki dukra sulauks pilnametystės ir 2 046,62 Lt iÅ¡laikymo įsiskolinimÄ ;

3. panaikinti sprendimo dalį, kurioje teismas iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovei priteisė 1000 Lt iÅ¡laidų advokatės pagalbai apmokėti; proporcingai patenkintų reikalavimų daliai priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės atsakovo patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Apeliacinį skundÄ grindžia tokiais argumentais:             1. Nustatydamas vaiko bendravimo su tėvais tvarkÄ , teismas visiÅ¡kai neatsižvelgė į tas aplinkybes, kad ieÅ¡kovė, dirbdama pagal darbo sutartį, turi tik 4 savaites arba 28 dienas per metus atostogų, kurias gali praleisti su dukra.

Nustačius, kad ieÅ¡kovė galės su dukra praleisti iÅ¡ viso 8 savaites per metus jos atostogų, lieka neaiÅ¡ku, kÄ mergaitė veiks likusias atostogų dienas viena, nebendraudama nei su tėvu, nei su motina. Teismui nustačius atsakovo praÅ¡omÄ bendravimo su dukra tvarkÄ , mergaitei bÅ«tų užtikrintos sveikos gyvenimo sÄ lygos, turiningas atostogų leidimas kaime, gryname ore, taip pat sumažėtų ir ieÅ¡kovei tenkanti iÅ¡laidų dukrai dalis. Juolab, kad ieÅ¡kovė paaiÅ¡kino, jog ketina vasaros atostogų metu dukrÄ vežti į stovyklas, kas sukels papildomų ir nepagrįstų iÅ¡laidų.

Be to, teismas nenustatė, kokia bendravimo tvarka su tėvais bus dukros papildomų rudens atostogų metu.              2. Teismas nepagrįstai nustatė, kad šalių išlaikymui kas mėnesį yra reikalinga 1600 Lt suma, kai tuo tarpu atsakovas finansiškai pajėgus kas mėnesį dukros išlaikymui mokėti po 600 Lt. Teismas visiškai nevertino ieškovės pateiktos išlaidų lentelės ir rašytinių įrodymų apie išlaidas, reikalingas dukros išlaikymui. Teismas neatsižvelgė, kad dukros išlaikymui ieškovės skiriama suma sudaro net 48 proc. visų jos bendrų išlaidų sumos.

IeÅ¡kovė taipogi nepateikė įrodymų, pagrindžiančių jos iÅ¡laidas buto nuomai ir komunaliniams mokesčiams. IeÅ¡kovės nurodyta suma yra reikalinga ne Å¡alių dukros bÅ«tiniausiems poreikiams patenkinti, bet maksimaliems. Dukros lavinimui skirta suma yra nepagrįstai padidinta. Atsakovo pajamos per mėnesį vidutiniÅ¡kai sudaro apie 1100 Lt. Teismas visiÅ¡kai neatsižvelgė, jog atsakovas turi pareigÄ iÅ¡laikyti dar vienÄ nepilnametį vaikÄ â€“ iÅ¡ pirmos santuokos gimusį nepilnametį sÅ«nų P. L..

Bylos medžiaga patvirtina, kad Å¡alių dukros iÅ¡laikymui per mėnesį reikia ne daugiau kaip 875 Lt, todėl Å¡ias iÅ¡laidas padalijus vadovaujantis proporcingumo principu pagal tėvų turtinę padėtį, atsakovas turėtų jos iÅ¡laikymui teikti 250 Lt kas mėnesį.              3. Priteisdamas iÅ¡laikymo įsiskolinimÄ teismas neatsižvelgė, kad iki 2011 m. spalio mėn. atsakovas privalėjo iÅ¡laikyti du nepilnamečius vaikus iÅ¡ pirmos santuokos, jo pajamos iki 2011 m. liepos mėn. sudarė tik 100 Lt gaunamo atlyginimo iÅ¡ UAB „Mulate“, todėl teismas neturėjo pagrindo iÅ¡ atsakovo už laikotarpį nuo 2010-01-05 iki teismo sprendimo priėmimo dienos priteisti daugiau kaip po 200 Lt kas mėnesį iÅ¡laikymo įsiskolinimo nepilnametei Å¡alių dukrai.

             4. Pirmos instancijos teismas be jokio pagrindo iÅ¡ atsakovo priteisė ieÅ¡kovės advokatei apmokėti skirtas iÅ¡laidas – 1000 Lt, kadangi tokio atskiro praÅ¡ymo su iÅ¡laidų apskaičiavimu ir pagrindimu ieÅ¡kovės atstovė byloje nebuvo pateikusi.              Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovė J. L. praÅ¡o pirmosios instancijos teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ . PaaiÅ¡kina, kad patenkinus atsakovo praÅ¡ymÄ leisti jam bendrauti su dukra 7 savaites vasaros atostogų metu, ieÅ¡kovė netektų galimybės praleisti su savo dukra kasmetinių vasaros atostogų.

Yra netikslinga tenkinti atsakovo praÅ¡ymÄ skaidyti kiekvienas mokyklines dukros atostogas po kelias dienas dėl kelionės laiko ir iÅ¡laidų sÄ naudų. Pažymėtina, kad kaimo turizmo sodyba, kurioje gyvena atsakovas, dėl neiÅ¡mokėtos kredito dalies bankui gali bÅ«ti greit prarasta, kadangi bankas kreditavimo sutartį jau nutraukė. Teismo priteistas iÅ¡laikymas proporcingai atitinka dukros poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai. Visos ieÅ¡kovės nurodytos iÅ¡laidos yra bÅ«tinos siekiant užtikrinti Å¡alių dukros poreikių patenkinimÄ .

Atsakovas yra jaunas, sveikas, darbingas, baigęs du aukÅ¡tuosius, verslininkas, todėl turi galimybę užsidirbti. Atsakovo nurodomos aplinkybės apie 100 Lt darbo užmokestį, gaunamÄ dirbant UAB „Mulate“ gamybos kontrolieriumi, yra abejotinos, kadangi vieÅ¡umoje pasirodžius medžiaga tvirtina, kad įmonės apyvarta per mėnesį siekia apie 30000 Lt. Atsakovas slepia savo pajamas, prisidengdamas UAB „Mulate“ veikla, nes už kaimo turizmo paslaugas gauna papildomas pajamas UAB „Mulate“ organizuojant sodyboje Å¡okolado degustacijas.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinis skundas netenkintinas.Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.).Apeliacinės instancijos teismas bylÄ nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas (CPK 320 str. 2 d.).          Kolegija absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė.Apeliantas(atsakovas) nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu dalyje, kurioje nustatyta bendravimo tvarka su nepilnamete dukra, priteistas iÅ¡laikymas, jo įsiskolinimas ir visos ieÅ¡kovės bylinėjimosi iÅ¡laidos..

Todėl kolegija atskirai pasisako dėl  apeliaciniame skunde nurodytų argumentų ir skundžiamo teismo sprendimo pagrįstumo bei teisėtumo. Dėl bendravimo su dukra tvarkos.Kolegija pažymi, kad CK 3.161 straipsnio 3 dalyje, apibrėžiančioje vaikų teises, įtvirtintas Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos preambulėje suformuluotas principas, kad visapusiÅ¡ka ir darni vaiko raida galima augant Å¡eimoje, jaučiant meilę ir supratimÄ : Å¡ios konvencijos 7 straipsnio 2 dalyje nurodyta vaiko teisė bÅ«ti globojamam tėvų; 9 straipsnio 1 dalyje nustatytas draudimas iÅ¡skirti vaikÄ su jo tėvais, iÅ¡skyrus atvejus, kai tai reikalinga vaiko interesais; 9 straipsnio 3 dalyje nurodyta teisė nuolat bendrauti su iÅ¡skirtais tėvais, iÅ¡skyrus atvejus, kai tai nesuderinama su vaiko interesais.

Šiame straipsnyje taip pat detalizuojama Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje nustatyta vaiko teisė į šeimos ryšius bei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnio nuostatos dėl valstybės pagarbos šeimos gyvenimui. Visos išvardytos vaiko teisės gali būti ribojamos tik tada, jeigu kenkia paties vaiko interesams. Kad tėvai turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams, nesvarbu, ar tėvų santuoka yra nutraukta, yra numatyta CK 3.156 straipsnyje.

Taigi, tėvas ar motina, negyvenantis kartu su vaiku, turi teisę ir pareigÄ bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant, o kai tėvai nesutaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaikÄ ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkÄ nustato teismas (CK 3.170 straipsnio 1, 4 dalys). Teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarkÄ atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaikÄ ; minimalus bendravimas gali bÅ«ti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CK 3.175 straipsnio 2 dalis).Å ioje byloje  teismas nustatė, kad apeliantas D.

L. su dukra U. M. bendrauja kiekvieno mėnesio II (antrÄ ) ir IV (ketvirtÄ ) savaitgalį, paimdamas jÄ iÅ¡ namų pas save penktadienį ir grÄ Å¾indamas sekmadienį arba kitÄ dienÄ , jeigu ji yra nedarbo ar oficiali šventės diena. Be to, tėvas su dukra praleidžia visas rudens atostogas, pusę žiemos ir pusę vasaros atostogų, porinių metų Å v. Kūčių dienÄ (gruodžio 24 d.), neporiniais metais Å v. Kalėdų dienas (gruodžio 25 d. ir 26 d.), porinių metų Å v.

Velykų pirmÄ dienÄ (sekmadienį), neporiniais metais Å v. Velykų antrÄ dienÄ (pirmadienį), kiekvienais metais Tėvo dienÄ (pirmÄ birželio sekmadienį). Apeliantui taip pat suteikta teisė be apribojimų dukrÄ iÅ¡sivežti į užsienį tuo laikotarpiu, kai ji pagal teismo sprendimÄ bÅ«na pas tėvÄ . Tai rodo, kad teismas faktiÅ¡kai nustatė maksimalų tėvo bendravimÄ su dukra, atsižvelgiant į jos amžių, mokymÄ si mokykloje ir užimtumÄ , o taip pat abiejų tėvų ir vaiko interesus.

Kolegija nesutinka su apelianto argumentais, kad teismo sprendimas Å¡ioje dalyje bÅ«tų pakeistas, pakeičiant teismo nustatytÄ bendravimo tvarkÄ ar padidinant tėvui skirto su dukra bendravimo laikÄ atostogų metu, kadangi dėl to sumažėtų motinos galimybė bendrauti su dukra laisvu nuo mokyklos ir kitų užsiėmimų metu. Pažymėtina, kad dukros gyvenamoji vieta yra nustatyta su motina, kuri dirba, tačiau faktiÅ¡kai viena darbo dienomis turi užtikrinti mergaitės mokyklos ir kitų užsiėmimų lankymÄ , pamokų ruoÅ¡imÄ , jos tinkamÄ priežiÅ«rÄ .  Tai rodo, kad motinai Å¡ių pareigų vykdymas  atima daug laiko, tačiau jis negali bÅ«ti tapatinamas su bendravimu dukros atostogų ar laisvu nuo mokyklos ir popamokinių užsiėmimų metu.

Pažymėtina ir tai, kad visuotinai yra žinoma, jog mergaitėms yra daugiau reikalinga motina ir bendravimas su ja, kadangi jų tarpusavio ryšys yra stipresnis. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apelianto skundas dalyje dėl bendravimo tvarkos su dukra pakeitimo atmestinas. Dėl išlaikymo ir jo įsiskolinimo priteisimo.Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje nustatyta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti.

Tėvų atsakomybė už gyvenimo sÄ lygų, bÅ«tinų vaikui vystytis, sudarymÄ pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes nustatyta ir Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalyje. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta abiejų tėvų pareiga vienodai rÅ«pintis vaiko auklėjimu, tinkamai jį prižiÅ«rėti, materialiai iÅ¡laikyti, aprÅ«pinti gyvenamuoju bÅ«stu. Å i teisės aktuose įtvirtinta abiejų tėvų (tiek gyvenančio kartu su vaiku, tiek atskirai nuo jo) pareiga materialiai iÅ¡laikyti vaikus yra vienoda, jos vykdymo tvarka detalizuota CK trečiosios knygos antrame skirsnyje.

CK 3.192 straipsnis reglamentuoja tėvų pareigÄ materialiai iÅ¡laikyti savo vaikus. CK 3.198 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas, priteisdamas iÅ¡laikymÄ , turi nustatyti tokį iÅ¡laikymo dydį, kuris bÅ«tų pakankamas tenkinti bent minimalius vaikų poreikius. BÅ«tinoms vaiko vystymosi sÄ lygoms sudaryti turi bÅ«ti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, bÅ«stui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultÅ«riniam ir kitokiam ugdymui. Teismas, spręsdamas klausimÄ dėl vaikų iÅ¡laikymo dydžio, turi nustatyti Å¡iuos teisiÅ¡kai reikÅ¡mingus faktus: konkretaus vaiko poreikius ir abiejų tėvų turtinę padėtį.

CK 3.192 straipsnio 2 dalis numato, jog iÅ¡laikymo dydis turi bÅ«ti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinantis bÅ«tinas vaikui vystytis sÄ lygas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vienodÄ teismų praktikÄ nepilnamečių vaikų iÅ¡laikymo srityje, ne kartÄ yra pažymėjęs, kad CK 3.192 straipsnyje įtvirtintas proporcingumo principas tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties reiÅ¡kia, kad vaiko iÅ¡laikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties, t. y. teismas negali priteisti vaiko iÅ¡laikymui daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis.

Dėl to, nagrinėdamas bylÄ dėl iÅ¡laikymo priteisimo, teismas privalo nustatyti tėvo (motinos) turtinę padėtį - visas jų gaunamas pajamas, turtÄ , bÅ«tinas iÅ¡laidas ir vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje R. B. v. V. M., bylos Nr. 3K-3-294/2010; 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje R. P. v. E. J., bylos Nr. 3K-3-37/2010; 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje B. D. v.

R. D., bylos Nr. 3K-3-101/2010; 2008 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje S. S. v. R. K., bylos Nr. 3K-3-569/2008; kt.). Tėvų turtinė padėtis turi bÅ«ti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumÄ : tėvų gaunamas pajamas, turimÄ kilnojamÄ jį ir nekilnojamÄ jį turtÄ , investicijas, sveikatÄ , iÅ¡laikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams iÅ¡laikyti.Kasacinis teismas taip pat yra nurodę, kad sprendžiant iÅ¡laikymo dydžio nustatymo klausimÄ , turi bÅ«ti atsižvelgiama į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principÄ , reiÅ¡kiantį, kad teismas, priimdamas sprendimÄ , visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t. y. prioritetiÅ¡kai į juos atsižvelgti, užtikrinti jų apsaugÄ (CK 3.3 straipsnis).

Visos abejonės dėl iÅ¡laikymo dydžio nustatymo turi bÅ«ti vertinamos vaiko interesų naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje E. D. v. L. D., bylos Nr.3K-3-1017/2003, 2004 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje B. M. v. Z. M., bylos Nr.3K-3-5/2004; 2004 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje A. P. v. S. P., bylos Nr. 3K-3-231/2004). Tai reiÅ¡kia, kad tuo atveju, jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas jÄ turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį iÅ¡laikymo dydį, atsižvelgiant į jo gebėjimus ir norus, sudarant sÄ lygas dalyvauti įvairiuose papildomuose užsiėmimuose, sporto, kultÅ«ros renginiuose, lankyti teatrus, koncertus, vaikų atostogų stovyklas, įgyti vaikui reikiamų priemonių jo gabumams lavinti, taip pat žaidimams ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje D.

K. v. T. K., bylos Nr. 3K-3-286/2004, 2005 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje G. V. v. D. V., bylos Nr. 3K-3-620/2005).).Pagal buvusiÄ kasacinio teismo nustatytÄ orientacinį iÅ¡laikymo kriterijų – vieno vaiko iÅ¡laikymui per mėnesį  reikalingos lėšos atitinka vienÄ minimaliÄ mėnesio algÄ , kuri šiuo metu yra 800Lt,  tačiau Å¡is kriterijus nėra imperatyvus, jis taikytinas priklausomai nuo konkrečios situacijos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m, sausio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D.

I. v. R. I., bylos Nr. 3K-3-32/2010). Teisėjų kolegija pabrėžia, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo teisminėje praktikoje yra taip pat nurodęs, kad jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M.

S. v. A. B., bylos Nr. 3K-3-495/2009). Tai rodo, kad bÅ«tent vaiko interesų patenkinimo prioritetas bei tėvų turtinė padėtis yra tie kriterijai, kurie leidžia nukrypti nuo orientacinio vienos minimalios mėnesinės algos dydžio iÅ¡laikymo.Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas sprendė, kad netgi sumažinus iÅ¡laidas aprangai, transportui, laisvalaikiui, ieÅ¡kovės ir atsakovo U. M. poreikiams patenkinti reikia kas mėnesį 1600Lt, atsižvelgiant, kad dukra lanko prailgintÄ grupę mokykloje (200 Lt), Å¡okių bÅ«relį (50 Lt), popchoro bÅ«relį (50 Lt), jai reikalingas ortodonto gydymas bei konsultacijos, o nemaÅ¾Ä dalį iÅ¡laidų sudaro vaiko teisės į gyvenamÄ jį bÅ«stÄ užtikrinimas (481 Lt), kadangi motina su dukra nuomojasi butÄ , moka 700 Lt nuomÄ ir mokesčius už komunalines paslaugas. Taigi teismas pripažino pagrįstomis tik dalį iÅ¡laikymo iÅ¡laidų, kadangi ieÅ¡kovė nurodė                                                        didesnes ir jas grindė pateiktais įrodymais (b.l.2-3,23-24, 26-30, 62-64, 67, 68-72,85, 169-173, 217).

Kolegija atmeta kaip nepagrįstus apelianto argumentus, kad teismo nurodyta dukros išlaikymui reikalinga suma yra neprotinga, nepagrįsta ir faktiškai neviršija 875Lt. Kad ieškovė gyvena nuomojame bute patvirtina byloje esantis Buities tyrimo aktas (b.l.47-48), kuriame nurodyta ir mokamas 700Lt nuomos mokestis, todėl tikėtina, kad dukros būsto išlaidos su mokesčiais per mėnesį sudaro apie 500Lt.  Kolegija nesutinka su atsakovu, kad motina su dukra gali gyventi kaime esančiame name, kur kaip nurodė ieškovė gyvena ir atsakovo pirmoji žmona su vaikais.

Be to, kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais ir dėl kitų iÅ¡laidų, kurios yra priskirtos prie bÅ«tinų mergaitės lavinimui (kinui, teatrui, bÅ«relių lankymui, ekskursijoms)  ar saugumo užtikrinimui (važiavimui ne vieÅ¡uoju transportu). Byloje esantys dokumentai rodo, kad ieÅ¡kovės pajamos per mėnesį sudaro virÅ¡ 3000Lt (b.l.218), o atsakovo oficialiai apie 1100Lt (52, 110-114).  Atsakovas taip pat turi dar vienÄ nepilnametį vaikÄ (b.l. 126), todėl teigia, kad dukros iÅ¡laikymui jis gali skirti tik 250Lt.

Tačiau kolegija Å¡iuos apelianto argumentus atmeta kaip nepagrįstus, nes iÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, kad nurodytos oficialios pajamos neatspindi tikrosios atsakovo turtinės padėties, kadangi faktiÅ¡kai jis yra verslininkas, užsiima kaimo turizmu, teikia apgyvendinimo paslaugas, gaminÄ Å¡okoladÄ , augina avis, o abu sutuoktiniai turi nekilnojamojo turto (b.l.137, 142-147). Be to, dalis turto yra dovanota ir priklauso atsakovui asmeninės nuosavybės teise, todėl turimas jis gali bÅ«ti parduotas ar sprendžiamas klausimas dėl iÅ¡laikymo formos pakeitimo (CK3.196str.).

Tokiu bÅ«du kolegija sprendžia, kad atsakovo turtinė padėtis faktiÅ¡kai yra geresnė nei ieÅ¡kovės, todėl, atsižvelgiant net ir į turimÄ nepilnametį sÅ«nų Pijų, gim. 1998m., apeliantas privalo teikti ne mažesnį kaip 600Lt dydžio iÅ¡laikymÄ dukrai, kadangi bÅ«tinos jos iÅ¡laikymo iÅ¡laidos bet kuriuo atveju virÅ¡ija 1200Lt. Teismas, įvertinęs 2400Lt sumai atsakovo teiktÄ iÅ¡laikymÄ dukrai gyvenant kaime ir drabužiais (400Lt), nustatė 6893,33Lt iÅ¡laikymo įsiskolinimÄ , skaičiuojant po 400Lt į mėnesį  už 2 metus 7d., teiktinÄ nuo 2010-01-05 iki sprendimo priėmimo dienos (2012-01-12), kadangi iÅ¡sikėlusi į Vilnių ieÅ¡kovė pradžioje gyveno savo tėvų bute, nuomos mokesčio nemokėjo,o nepilnametė dukra lankė darželį ir jos iÅ¡laikymui per mėnesį galėjo pakakti 800 Lt (800Lt:2 x 24 mėn. + 7 d.(400 Lt : 30 d. x 7 d.) - 400 Lt – 2400 Lt).

Pažymėtina, kad nagrinėjant bylÄ atsakovas  pripažino, jog nuo 2010-01-05 dukrai grynųjų pinigų nemokėjo, 2011-09-01 yra nupirkęs dukrai drabužius ir tik visiÅ¡kai jÄ iÅ¡laikydavo tuo laikotarpiu, kai dukra atostogaudavo pas tėvÄ . Atsakovas skunde teigia, kad iÅ¡laikymo įsiskolinimo laikotarpiu jis turėjo iÅ¡laikyti du nepilnamečiu vaikus iÅ¡ pirmos santuokos, todėl prie dukros iÅ¡ antros santuokos iÅ¡laikymo jam reikėjo prisidėti tik 200Lt, nes ieÅ¡kovės pajamos buvo didesnės. Tačiau kaip jau buvo minėta anksčiau, tai atsakovo faktiÅ¡kai gaunamos pajamos buvo didesnės nei nurodytos oficialios, be to, atsakovo dukra Miglė yra gim. 1993-10-07 (b.l. 125) ir pilnamete tapo 2011-10-07, todėl mažinti priteistÄ iÅ¡laikymo įsiskolinimo sumÄ nėra pagrindo, nes įsiskolinimas gali bÅ«ti priteisiamas už 3 metus (CK 3.200str.).

Dėl advokato išlaidų.Apeliantas nesutinka ir su ieškovei iš jo priteistomis 1000Lt dydžio advokato išlaidomis, nurodant, kad dėl jų priteisimo nebuvo prašymo, o ieškinys yra patenkintas iš dalies, todėl turėjo būti taikomos CPK 93str.2d. numatytos nuostatos.Kolegija pažymi, kad ieškovė ieškinį dėl dukros gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo bei jo įsiskolinimo priteisimo padavė faktiškai ginant savo ir nepilnamečio vaiko interesus. Tuo tarpu pareikšti reikalavimai iš esmės yra patenkinti, nes dukros gyvenamoji vieta nustatyta su motina ir priteistas iš atsakovo išlaikymas bei jo įsiskolinimas, kurių dydį visais atvejais nustato teismas, atsižvelgiant į vaiko poreikius, tėvų turtinę padėtį ir kitas įvertintas svarbias aplinkybes.

Todėl kolegija sprendžia, kad teismas pagrįstai iÅ¡ atsakovo priteisė 1000Lt ieÅ¡kovei advokato iÅ¡laidoms apmokėti, nes jų dydis yra mažesnis nei rekomenduojamas maksimalus. Be to, Å¡ias iÅ¡laidas buvo praÅ¡oma priteisti ieÅ¡kinyje (b.l.3), o jų dydį patvirtina iki bylos iÅ¡nagrinėjimo pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai (b.l. 33a). Tai rodo, kad advokato iÅ¡laidos yra priteistos laikantis CPK 93, 98 str. reikalavimų, o apelianto skundo argumentai nepagrįsti.Kiti apeliacinio skundo argumentai reikÅ¡mės teisingam bylos iÅ¡nagrinėjimui neturi, todėl kolegija dėl jų atskirai nepasisako.Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiÅ¡kino, taikė įstatymÄ , teisingai vertino byloje esančius įrodymus ir priėmė pagrįstÄ bei teisėtÄ sprendimÄ , todėl jis paliktinas nepakeistas, nes tenkinti apeliacinį skundÄ jame nurodytais argumentais pagrindo nėra (CPK 326 str.1 d.1p.).

Kadangi apeliacinis skundas atmetamas, atsakovui apeliacinėje teismo instancijoje turėtos bylinėjimosi iÅ¡laidos neatlyginamos, o ieÅ¡kovei priteisiama 1000Lt advokato iÅ¡laidų už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ suraÅ¡ymÄ ir atstovavimÄ teisme, kadangi jas patvirtina byloje pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai, o jų dydis negali bÅ«ti pripažintas neprotingai dideliu (CPK 93, 98 str.). Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, n u t a r i a:

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. sausio 12 d. sprendimÄ civilinėje byloje Nr.N2-100-127/2012 palikti nepakeistÄ .Priteisti iÅ¡ atsakovo D. L. 1000,0Lt ieÅ¡kovei J. L. advokato iÅ¡laidų apeliacinėje teismo instancijoje. Teisėjai                                                                                           Algirdas AuruÅ¡kevičius                                                                                                         RÅ«ta Veniulytė - JankÅ«nienė                                                                                                                     Tatjana Žukauskienė