2020-10-28 Nr. AB-20405-3-61-3-03791-2019-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinės byla Nr

Administracinė byla Nr. A-4618-552/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03791-2019-5

Procesinio sprendimo kategorija 28.4

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. spalio 28 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko (pranešėjas), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Arūno Sutkevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos L. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. birželio 10 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos L. K. skundą atsakovui Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Vilniaus skyriui dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėja L. K. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, kurį patikslino, prašydama: 1) panaikinti atsakovo Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Vilniaus skyriaus (toliau – ir atsakovas, Tarnyba) 2019 m. spalio 22 d. sprendimą Nr. (2.2) NO-2-5980 „Dėl sprendimo peržiūrėjimo“ ir 2019 m. rugsėjo 10 d. sprendimą Nr. 2.2.(NTP-2)-19-NT-2683-14403 „Dėl antrinės teisinės pagalbos nutraukimo“; 2) įpareigoti Tarnybą teikti pareiškėjai antrinę teisinę pagalbą.

2. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. gruodžio 11 d. nutartimi priėmė pareiškėjos skundo dalį, kurioje ji teismo prašė panaikinti Tarnybos 2019 m. spalio 22 d. sprendimą Nr. (2.2) NO-2-5980 ( toliau ir – Spalio sprendimas) ir įpareigoti teikti antrinę teisinę pagalbą, tačiau netenkino prašymo atnaujinti terminą skundui dėl Tarnybos 2019 m. rugsėjo 10 d. sprendimo Nr. 2.2.(NTP-2)-19-NT-2683-14403 ( toliau – ir Rugsėjo sprendimas) panaikinimo paduoti, bei atsisakė priimti pareiškėjos skundo dalį, kurioje ji teismo prašė panaikinti pastarąjį sprendimą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2020 m. kovo 4 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. AS-210-525/2020 pareiškėjos atskirąjį skundą atmetė ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gruodžio 11 d. nutartį paliko nepakeistą.

3. Pareiškėja skunde nurodė, kad atsakovas Rugsėjo sprendimu nutraukė pareiškėjai antrinės teisinės pagalbos teikimą, o Spalio sprendimu, nenustatęs naujų aplinkybių, atsisakė peržiūrėti Rugsėjo sprendimą ir tęsti antrinės teisinės pagalbos teikimą. Pareiškėja paaiškino, jog 2019 m. kovo 12 d. Vilniaus miesto apylinkės teismui pateikė ieškinį dėl pareiškėjos neteisėto perkėlimo, atleidimo iš darbo ir kompensacijos priteisimo. Teismas 2019 m. kovo 14 d. nutartimi atsisakė priimti nagrinėti pareiškėjos ieškinį. Minėtą nutartį pareiškėja atskiruoju skundu apskundė Vilniaus apygardos teismui, šis 2019 m. balandžio 24 d. nutartimi jį atmetė ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 14 d. nutartį paliko nepakeistą.

4. Pareiškėja teigė, jog 2019 m. rugpjūčio 19 d. kreipėsi į Tarnybą su prašymu suteikti teisinę pagalbą dėl kreipimosi į Europos Žmogaus Teisių Teismą (toliau – ir EŽTT). Tarnyba 2019 m. rugpjūčio 28 d. sprendimu Nr. 2.2-(NTP-2)-19-T-2683-13806 patenkino pareiškėjos prašymą ir paskyrė advokatą Z. B. teikti antrinę teisinę pagalbą rengiant peticiją EŽTT. Advokatas, įvertinęs pareiškėjos atvejį, Tarnybai pateikė 2019 m. rugsėjo 4 d. išvadą Nr. (2.2)NO-1-5233, kurios pagrindu prašė nutraukti pareiškėjai antrinės teisinės pagalbos teikimą dėl atvejo neperspektyvumo ir nepagrįstumo. Tarnyba 2019 m. rugsėjo 10 d. sprendimu Nr. 2.2.(NTP-2)-19-NT-2683-14403 nutraukė pareiškėjai antrinės teisinės pagalbos teikimą. Pareiškėja 2019 m. rugsėjo 29 d. pakartotinai kreipėsi į Tarnybą su prašymu, kad ji peržiūrėtų iš naujo 2019 m. rugsėjo 10 d. Tarnybos sprendimą, kuriuo pareiškėjai nutraukta antrinė teisinė pagalba, tačiau 2019 m. spalio 22 d. sprendimu Nr. (2.2) NO-2-5980 atsakovas atsisakė peržiūrėti minėtą sprendimą ir tęsti antrinės teisinės pagalbos teikimą. Pareiškėja nesutiko su ginčijamais sprendimais, nes, jos nuomone, Tarnybos atsisakymas teikti antrinę teisinę pagalbą buvo nepagrįstas.

5. Atsakovas Tarnyba atsiliepime į pareiškėjos skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

6. Tarnyba nurodė, kad Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymas nenustato procedūros Tarnybai peržiūrėti savo priimtus ir galiojančius sprendimus. Paaiškino, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 35 straipsnio 1 dalimi, viešojo administravimo subjektas, gavęs asmens, dėl kurio buvo pradėta administracinė procedūra, ar kito suinteresuoto asmens motyvuotą pranešimą, gali ištaisyti skaičiavimo, spausdinimo, faktinių duomenų neatitikimo ar kitas technines klaidas. Atsakovas teigė, jog pareiškėjos teiktame Tarnybai prašyme nurodytos aplinkybės nebuvo pagrindas peržiūrėti Tarnybos sprendimą, kuriuo pareiškėjai nutraukta antrinė teisinė pagalba, kadangi Tarnyba nenustatė, jog ginčijamame sprendime būtų spausdinimo, faktinių duomenų neatitikimo ar kitų techninių klaidų, suteikiančių pagrindą taisyti sprendimą. Atsakovas pažymėjo, kad kartu su prašymu pareiškėja pateikė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – ir LAT) raštą, kuris negalėjo būti laikomas įrodymu, jog pareiškėja išnaudojo visas teisines gynybos priemones. Tarnybos nuomone, šis raštas nesusijęs su ginčijamais sprendimais. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, atsakovas teigė, kad priimti sprendimai buvo teisėti ir pagrįsti, todėl nebuvo pagrindo jų naikinti remiantis pareiškėjos skunde nurodytais motyvais.

II. 7. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. birželio 10 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė ir pripažino pareiškėjos sveikatos duomenis nevieša bylos medžiaga.

8. Teismas nurodė, kad nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Tarnybos 2019 m. spalio 22 d. sprendimo Nr. (2.2) NO-2-5980 teisėtumo ir pagrįstumo, bei įpareigojimo Tarnybą suteikti pareiškėjai antrinę teisinę pagalbą pagrįstumo.

9. Teismas, remdamasis Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis nustatė, kad pareiškėja 2019 m. kovo 12 d. kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su ieškiniu, tačiau teismas 2019 m. kovo 14 d. nutartimi atsisakė priimti jį nagrinėti. Pareiškėja 2019 m. kovo 26 d. atskiruoju skundu minėtą nutartį apskundė Vilniaus apygardos teismui. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. balandžio 24 d. nutartimi atmetė pareiškėjos atskirąjį skundą, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 14 d. nutartį paliko nepakeistą. Pareiškėja 2019 m. rugpjūčio 19 d. kreipėsi į atsakovą su prašymu suteikti jai antrinę teisinę pagalbą. Tarnyba 2019 m. rugpjūčio 28 d. sprendimu Nr. 2.2-(NTP-2)-19-T-2683-13806 paskyrė advokatą Z. B. teikti antrinę teisinę pagalbą peticijai EŽTT rengti. Advokatas, įvertinęs pareiškėjos atvejį, 2019 m. rugsėjo 4 d. Tarnybai pateikė išvadą, reg. Nr. (2.2)NO-1-5233, kurioje prašė nutraukti pareiškėjai antrinės teisinės pagalbos teikimą dėl neperspektyvumo ir akivaizdaus nepagrįstumo. Tarnyba, įvertinusi šias aplinkybes, priėmė 2019 m. rugsėjo 10 d. sprendimą Nr. 2.2.(NTP-2)-19-NT-2683-14403 nutraukti antrinės teisinės pagalbos teikimą, nurodydama teisinės pagalbos nutraukimo pagrindus ir motyvus.

10. Taip pat teismas nustatė kad pareiškėja 2019 m. rugsėjo 26 d. atsakovui pateikė prašymą, kuriame nurodė, kad nesutinka su Rugsėjo sprendimu. Paaiškino, jog antrinės teisinės pagalbos nutraukimo motyvų negalėjo įvertinti anksčiau, nes buvo stacionariai gydoma VšĮ Vilniaus miesto klinikinėje ligoninėje. Tai patvirtino ligos istorijos (duomenys neskelbtini) išrašas. Pareiškėja nurodė, kad Lietuvoje išnaudojo visas teisines galimybes teisingumui pasiekti, todėl manė, kad yra pagrindas kreiptis į EŽTT. Atsižvelgdama į šias aplinkybes, pareiškėja Tarnybos prašė pakartotinai įvertinti ir priimti naują sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo tęsimo pagal Tarnybos 2019 m. rugpjūčio 28 d. sprendimą. Pareiškėja kartu su prašymu Tarnybai pateikė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 4 d. raštą Nr. (1.15)-5T-228 (toliau – ir LAT raštas), taip patvirtindama faktą, jog visos teisinės gynimo priemonės Lietuvos Respublikoje jau yra išnaudotos. Pareiškėjos įsitikinimu, Tarnybos Spalio sprendimas, kuriuo atsisakyta peržiūrėti sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo atsisakymo, buvo nepagrįstas ir turėjo būti panaikintas.

11. Teismas pažymėjo, jog Tarnyba, kaip viešojo administravimo subjektas, vadovaudamasi VAĮ 35 straipsnio 1 dalimi, gali ištaisyti priimtų sprendimų klaidas, kurias ištaisius asmeniui negali būti nustatyta mažiau teisių arba daugiau pareigų, negu buvo nustatyta priimtu sprendimu. Teisėtumo principas bei viešojo administravimo subjekto priimto sprendimo privalomumo principai suponuoja tai, kad viešojo administravimo subjekto priimtas sprendimas galioja tol, kol nėra panaikintas aukštesnio viešojo administravimo subjekto (jeigu tokia galimybė yra nustatyta) arba teismo. Teismas, įvertinęs ginčijamo sprendimo turinį ir proceso šalių argumentus, nenustatė, kad jame būtų spausdinimo, faktinių duomenų neatitikimo ar kitų techninių kliūčių, dėl kurių Tarnybos sprendimas turėtų būti peržiūrėtas.

12. Teismas nustatė, kad iš pareiškėjos skunde pateiktų argumentų buvo matyti, jog ji sprendimo nepagrįstumą ginčijo kitomis faktinėmis aplinkybėmis, o ne spausdinimo ar faktinių duomenų neatitikimu, kitų techninių kliūčių atsiradimu. Pareiškėja kartu su prašymu Tarnybai pateikė LAT raštą ir teigė, kad LAT nepriėmė nagrinėti jos skundo, kadangi skundas neatitiko jam keliamų reikalavimų, t. y. nebuvo pasirašytas advokato. Pareiškėja nurodė, kad Tarnyba atsisakė jai teikti antrinę teisinę pagalbą.

13. Teismas nurodė, jog pareiškėja į Tarnybą kreipėsi dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo rengiant konkretų dokumentą – peticiją EŽTT. Pareiškėjai buvo suteikta, o vėliau nutraukta teisinė pagalba peticijai EŽTT, o ne kasaciniam skundui parengti. Teismas konstatavo, kad pareiškėja nesikreipė į Tarnybą dėl teisinės pagalbos suteikimo kasaciniam skundui parengti.

14. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, teismas konstatavo, kad nebuvo teisinio pagrindo ginčijamo sprendimo naikinti remiantis pareiškėjos skunde nurodytais argumentais. Netenkinus pareiškėjos skundo reikalavimo panaikinti ginčijamą sprendimą, teismo netenkintas ir reikalavimas įpareigoti Tarnybą teikti pareiškėjai antrinę teisinę pagalbą.

15. Teismas, siekdamas apsaugoti informacijos apie pareiškėjos sveikatą konfidencialumą, į bylą pateiktus duomenis apie pareiškėjos sveikatą pripažino nevieša bylos medžiaga.

III. 16. Pareiškėja pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir išspręsti klausimą iš esmės.

17. Pareiškėja, dėstydama apeliaciniame skunde tas pačias aplinkybes, kurias nurodė pirmosios instancijos teismui skunde ir patikslintame skunde, teigia, kad jos nuomone, dėl ginčo išnaudojo visas galimybes pasiekti teisingumą Lietuvos Respublikoje, todėl yra pagrindas kreiptis į EŽTT. Tarnybos atsisakymas teikti antrinę teisinę pagalbą yra nepagrįstas, o pareiškėja praleido terminą sprendimo apskundimui dėl to, kad buvo gydyta stacionare (jai buvo atliekama operacija). Pareiškėjos vertinimu, pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į jos skunde nurodytas aplinkybes, palaikė tik viešojo administravimo subjekto Tarnybos argumentus, todėl mano, kad priimtas sprendimas turi būti panaikintas ir klausimas išspręstas iš esmės.

18. Atsakovas Tarnyba pateiktame atsiliepime į pareiškėjos apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

19. Tarnyba pažymi, kad palaiko savo poziciją, motyvus bei argumentus, išdėstytus 2020 m. sausio 8 d. atsiliepime į pareiškėjos skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 20. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Tarnybos atsisakymo peržiūrėti sprendimą, kuriuo buvo atsisakyta pareiškėjai suteikti antrinę teisinę pagalbą, teisėtumo ir pagrįstumo ir atsakovo įpareigojimo teikti antrinę teisinę pagalbą.

21. Atsakovas Rugsėjo sprendimu nutraukė pareiškėjai antrinės teisinės pagalbos teikimą, pripažinęs, jog byla dėl peticijos EŽTT parengimo neturi jokios teisinės perspektyvos. Ginčijamu Tarnybos Spalio sprendimu buvo atsisakyta peržiūrėti ankstesnį Rugsėjo sprendimą ir tęsti pareiškėjai antrinės teisinės pagalbos teikimą.

22. Pirmosios instancijos teismas įvertino Rugsėjo sprendimo turinį ir proceso šalių argumentus ir nenustatė, kad šiame sprendime būtų spausdinimo, faktinių duomenų neatitikimo ar kitų techninių kliūčių, dėl kurių Tarnybos Rugsėjo sprendimas turėtų būti peržiūrėtas, vadovaujantis VAĮ 35 straipsnio 1 dalimi. Teismo vertinimu, nėra teisinio pagrindo ginčijamo sprendimo naikinti, remiantis pareiškėjos skunde nurodytais argumentais.

23. Pareiškėja, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, pateikė apeliacinį skundą, kuriame teigia, kad dėl ginčo išnaudojo visas galimybes pasiekti teisingumą Lietuvos Respublikoje, todėl yra pagrindas kreiptis į EŽTT, tačiau pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į jos skunde nurodytas aplinkybes, palaikė tik viešojo administravimo subjekto Tarnybos argumentus.

24. Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad, apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013, 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1855-575/2017). ABTĮ 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Šiuo atveju teisėjų kolegija nenustatė sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos.

25. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad atvejai, kai nustatoma, jog atstovavimas byloje neperspektyvus, yra vienas iš pagrindų atsisakyti teikti antrinę teisinę pagalbą (Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 11 str. 7 d. 2 p.) arba nutraukti antrinės teisinės pagalbos teikimą (Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 23 str. 1 d. 8 p.). Administracinių teismų praktikoje, aiškinant pastarąsias nuostatas, pažymima, jog atstovavimo byloje perspektyvumas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo prasme yra vertinamojo pobūdžio. Šį Tarnyba kiekvienu konkrečiu atveju turi atlikti ištyrusi tam konkrečiam atvejui reikšmingų faktinių duomenų visumą. Informacijos, kuria remiantis turi būti atliktas atstovavimo byloje perspektyvumo vertinimas, šaltiniai gali būti įvairūs. Antrinė teisinė pagalba neteikiama arba antrinės teisinės pagalbos teikimas nutraukiamas, kai iš visų tam konkrečiam atvejui reikšmingų faktinių duomenų yra pakankamai akivaizdu, jog pradėtas ginčas šaliai, kuriai teikiama antrinė teisinė pagalba, neturi teisinės perspektyvos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-1390/2010, 2011 m. liepos 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-3096/2011, 2018 m. spalio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-5213-438/2018, 2019 m. spalio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-5318-552/2019).

26. Kaip matyti iš byloje esančių dokumentų pareiškėja 2019 m. rugpjūčio 19 d. kreipėsi į atsakovą prašydama suteikti jai antrinę teisinę pagalbą. Tarnyba 2019 m. rugpjūčio 28 d. sprendimu Nr. 2.2-(NTP-2)-19-T-2683-13806 paskyrė advokatą Z. B. teikti antrinę teisinę pagalbą peticijai EŽTT rengti. Advokatas, įvertinęs pareiškėjos prašymą ir faktines aplinkybes, 2019 m. rugsėjo 4 d. Tarnybai pateikė išvadą, reg. Nr. (2.2)NO-1-5233, kurioje prašė nutraukti pareiškėjai antrinės teisinės pagalbos teikimą dėl neperspektyvumo ir akivaizdaus nepagrįstumo. Tarnyba, įvertinusi šias aplinkybes, priėmė Rugsėjo sprendimą nutraukti antrinės teisinės pagalbos teikimą, nurodydama teisinės pagalbos nutraukimo pagrindus ir motyvus. Teisėjų kolegija pažymi, kad šio Tarnybos sprendimo teisėtumas nėra nagrinėjamas šioje byloje, todėl dėl to atskirai nepasisako. Tačiau, atkreiptinas dėmesys, kad Tarnyba prieš atsisakydama toliau teikti antrinę teisinę pagalbą peticijai EŽTT parengti, įvertino tai, kad pareiškėja pati 2019 m. liepos mėn. kreipėsi į EŽTT ir pareiškimo formuliare (skunde) nurodė tuos pačius argumentus, kuriais ir yra grindžiamas Tarnybai pareiškėjos pateiktas 2019 m. rugpjūčio 19 d. prašymas, pareiškėja nėra pateikusi nei naujos aplinkybių, nei dokumentų. Be to, Europosžmogaus teisių teismas 2019 m. rugpjūčio 7 d. rašte (žyma Nr. 41828/19) pareiškėjai nurodė, kad skundas negali būti nagrinėjamas EŽTT, kadangi pareiškėja nenurodė Konvencijos straipsnių ir nepateikė pagrindžiančių argumentų, bei nepridėjo jokių reikalingų dokumentų dėl sprendimų ar įvykių, dėl kurių skundžiasi, kopijų. Taip pat Tarnyba nustatė, kad pareiškėja neišnaudojo visų vidaus teisinės gynybos priemonių, kadangi nepateikė įrodymų, jog kreipėsi į Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą.

27. Byloje nustatyta, kad pareiškėja į atsakovą kreipėsi su 2019 m. rugsėjo 26 d. prašymu, kuriame nurodė, kad gavo Tarnybos Rugsėjo sprendimą, tačiau negalėjo įvertinti teisinės pagalbos nutraukimo pagrindų anksčiau, nes stacionariai gydėsi, bei teigė, kad išnaudojo visas teisines galimybes teisingumui pasiekti, todėl mano, kad yra pagrindai kreiptis į EŽTT. Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, pareiškėja prašė peržiūrėti Tarnybos priimtą sprendimą ir priimti naują sprendimą – tęsti teisinės pagalbos teikimą pagal 2019 m. rugpjūčio 28 d. sprendimą. Pareiškėjos pateiktame Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 4 d. rašte Nr. (1.15)-5T-228 „Dėl 2019 m. birželio 20 d. skundo“ nurodyta, kad iš pareiškėjos teismui pateikto skundo matyti, jog ji nesutinka su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 14 d. nutartimi, kuria buvo atsisakyta priimti jos ieškinį, ir Vilniaus apygardos teismo 2019 m. balandžio 24 d. nutartimi, kuria minėta Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis palikta nepakeista. Teismas nurodė, kad apeliacinės instancijos teismų sprendimai ir nutartys Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) XVII skyriuje nustatyta tvarka ir sąlygomis gali būti apskųsti ir peržiūrėti kasacine tvarka paduodant kasacinį skundą (CPK 340 str.), todėl pareiškėja turi teisę su procesinius reikalavimus atitinkančiu kasaciniu skundu kreiptis į kasacinį teismą dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. balandžio 24 d. nutarties peržiūrėjimo ir pareiškėjai jos Lietuvos Aukščiausiajam Teismui pateiktą skundą grąžino.

28. Ginčijamu sprendimu, priimtu 2019 m. spalio 22 d., Tarnyba remiasi VAĮ 35 straipsnio 1 dalies nuostata, reglamentuojančia klaidų taisymą, akcentuoja, kad pareiškėja Lietuvos Aukščiausiajam Teismui pateikė skundą, kuris nepriskiriamas procesiniam dokumentui ir neatitinka kasacinio skundo padavimo procedūrą reglamentuojančių teisės aktų, bei padarė išvadą, kad naujų aplinkybių, kurios leistų iš naujo vertinti Tarnybos 2019 m. birželio 10 d. sprendimą Nr. 2.2.(NTP-2)-19-NT-2683-14403 ir konstatuoti, jog yra faktinių duomenų neatitikimas, nėra pagrindo. Tarnybos vertinimu, pareiškėjos nurodytos aplinkybės nesuteikia pagrindo peržiūrėti Tarnybos 2019 m. birželio 10 d. sprendimą Nr. 2.2.(NTP-2)-19-NT-2683-14403 ir tęsti antrinės teisinės pagalbos teikimą.

29. Teisėjų kolegija pažymi, kad bendro pobūdžio teisės nuostatų, kurios reguliuotų procedūrą ir pagrindus, kada kompetentinga valstybės institucija galėtų teisėtai panaikinti arba pripažinti netekusiu galios savo priimtą administracinį sprendimą, VAĮ nėra. Pagal šiuo metu galiojančio VAĮ 35 straipsnio nuostatas, viešojo administravimo subjekto iniciatyva gali būti taisomos tik techninio pobūdžio klaidos ir apsirikimai. Remiantis šio straipsnio 1 dalimi, administracinės procedūros sprendimą priėmęs viešojo administravimo subjektas, gavęs asmens, dėl kurio buvo pradėta administracinė procedūra, ar kito suinteresuoto asmens motyvuotą pranešimą apie skaičiavimo, spausdinimo, faktinių duomenų neatitikimo ar kitas technines klaidas, imasi reikalingų priemonių klaidoms ištaisyti. VAĮ 35 straipsnio nuostatos šiuo metu aiškinamos kaip įsakmus draudimas valstybės institucijoms pakeisti arba panaikinti priimtą individualų administracinį sprendimą.

30. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad viešojo administravimo srityje galioja viešojo administravimo subjektų priimtų sprendimų teisėtumo principas, kuris, be kita ko, yra suprantamas taip, kad viešojo administravimo subjektas negali panaikinti savo priimtų sprendimų, jeigu tokia galimybė nėra nustatyta atitinkamą sritį reglamentuojančiuose specialiuose įstatymuose, viešojo administravimo subjektas gali ištaisyti tik priimtų sprendimų klaidas, kurias ištaisius asmeniui negali būti nustatyta mažiau teisių arba daugiau pareigų negu buvo nustatyta priimtu sprendimu (2009 m. balandžio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-422/2009, 2012 m. balandžio 27 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A602-2104/2012, 2014 m. gegužės 15 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A502-1017/2014).

31. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad įvertinus Rugsėjo sprendimo turinį ir proceso šalių argumentus, nenustatyta, jog jame būtų spausdinimo, faktinių duomenų neatitikimo ar kitų techninių kliūčių, dėl kurių šis sprendimas galėtų būti peržiūrėtas. Ir nors pareiškėja Rugsėjo sprendimo nepagrįstumą ginčija kitomis faktinėmis aplinkybėmis, o ne spausdinimo ar faktinių duomenų neatitikimu, kitų techninių kliūčių atsiradimu., tačiau, įvertinus Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 4 d. raštą Nr. (1.15)-5T-228 ir pareiškėjos nurodytas faktines aplinkybes (stacionariai gydėsi, todėl praleidimo sprendimo apskundimo terminą, išnaudojo visas galimybes pasiekti teisingumą Lietuvos Respublikoje), darytina išvada, kad tai nėra tokios naujos aplinkybės, kurios įpareigotų atsakovą iš naujo įvertinti Tarnybos Rugsėjo sprendimą.

32. Pažymėtina, kad šios bylos dalykas nėra atsakovo priimtų aktų, kurių pagrindu buvo priimtas ginčijamas sprendimas atsisakyti iš naujo peržiūrėti atsakovo anksčiau priimtą sprendimą, teisėtumas, nors teisinis faktas, kuris lemia kito fakto atsiradimą turi būti nustatyta tvarka nuginčytas, todėl pirmosios instancijos teismas šio ginčo apimtyje pagrįstai patikrino, tik ar teisingai buvo užbaigta pareiškėjos 2019 m. rugsėjo 26 d. prašymo nagrinėjimo procedūra, nevertindamas iki šios procedūros užbaigimo priimtų administravimo subjektų aktų. Be to, pažymėtina, kad pareiškėjai nėra užkirstas kelias pakartotinai Tarnybos prašyti antrinės teisinės pagalbos jai rūpimu klausimu, jei ji pateiks naujus dokumentus ar argumentus, kodėl tokia pagalba turėtų būti teikiama.

33. Remdamasi šiais argumentais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino teisės aktus, reguliuojančius ginčo santykius, priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, atitinkantį ABTĮ 86 straipsnio reikalavimus. Todėl pareiškėjos apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos L. K. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. birželio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Ričardas Piličiauskas

Arūnas Sutkevičius