2025-03-05 Nr. AB-3838-3-61-3-07091-2024-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-247-525/2025

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-07091-2024-8

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.9

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2025 m. kovo 5 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Artūro Dirgoto ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo viešosios įstaigos „Lietuvos marinistinės kultūros išsaugojimo centras“ atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. gruodžio 12 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo viešosios įstaigos „Lietuvos marinistinės kultūros išsaugojimo centras“ skundą atsakovui Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas viešoji įstaiga „Lietuvos marinistinės kultūros išsaugojimo centras“ (toliau – ir Centras, pareiškėjas) 2024 m. gruodžio 6 d. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos (toliau – ir Komisija) 2024 m. liepos 26 d. sprendimą Nr. 21RE-592 (AG-526/02-2024) (toliau – ir Komisijos sprendimas) ir Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Agentūra) 2024 m. gegužės 20 d. sprendimą Nr. BR6-3073 (toliau – ir Agentūros sprendimas).

Pareiškėjas taip pat prašė atnaujinti terminą skundui paduoti pašalinus trūkumus, nes tai pareiškėjas galėjo padaryti tik gavęs Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. gruodžio 4 d. nutartį, taip pat pareiškėjas prašė įvertinti, kad dėl jo atstovo sąžiningos klaidos 2024 m. rugpjūčio 26 d. pateikiant teismui skundą, kai dėl neapsižiūrėjimo nebuvo pridėti tam tikri priedai, kuriuos pareiškėjo atstovas teismui pateikė tik 2024 m. rugsėjo 16 d., pareiškėjas neturėtų prarasti teisės kreiptis į teismą, nesant pareiškėjo kaltės.

II. Regionų administracinis teismas 2024 m. gruodžio 12 d. nutartimi neatnaujino pareiškėjui Centrui termino skundui paduoti ir atsisakė priimti pareiškėjo skundą Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 9 punkte nustatytu pagrindu.

Teismas pažymėjo, kad iš pareiškėjo skundo ir pridėtų dokumentų matyti, jog Komisijos sprendimas pareiškėjui buvo išsiųstas elektroniniu paštu 2024 m. liepos 26 d. Pareiškėjas skundą teismui, be kita ko, ir dėl Komisijos sprendimo, turėjo pateikti iki 2024 m. rugpjūčio 27 d., tačiau pateikė tik 2024 m. gruodžio 6 d., t. y. daugiau nei tris mėnesius praleidęs skundo padavimo terminą.

Teismas, vertindamas pareiškėjo suformuluotą prašymą atnaujinti terminą skundui paduoti – „atnaujinti terminą skundui paduoti pašalinus trūkumus, nes tai pareiškėjas galėjo padaryti tik gavęs Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. gruodžio 4 d. nutartį“ – nurodė, jog nagrinėjamuoju atveju, sprendžiant pareiškėjo 2024 m. gruodžio 6 d. skundo šioje byloje priėmimo klausimą, nebuvo taikytas trūkumų šalinimo institutas.

Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo argumentai dėl „atstovo sąžiningos klaidos pareiškiant skundą 2024 m. rugpjūčio 26 d., kai dėl neapsižiūrėjimo nebuvo pridėti tam tikri priedai, kuriuos atstovas teismui pateikė tik 2024 m. rugsėjo 16 d., pareiškėjas neturėtų prarasti teisės kreiptis į teismą, nesant pareiškėjo kaltės“, yra susiję su pareiškėjo skundo Regionų administracinio teismo nagrinėtoje administracinėje byloje Nr. eI3-14952-931/2024 priėmimu.

Teismas sprendė, kad pareiškėjas prašymo dėl termino skundui paduoti atnaujinimo nemotyvavo. Nenustatęs, kad terminas buvo praleistas dėl svarbių ar nuo pareiškėjo valios nepriklausančių priežasčių, teismas darė išvadą, kad nėra pagrindo atnaujinti terminą skundui paduoti, todėl pareiškėjo skundą atsisakė priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punkte nustatytu pagrindu.

III. Pareiškėjas Centras atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. gruodžio 12 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – atnaujinti terminą skundui paduoti ir priimti skundą bei perduoti bylą iš esmės nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Pareiškėjas nurodo, kad jis, 2024 m. gruodžio 5 d. gavęs Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. gruodžio 4 d. nutartį (administracinė byla Nr. eAS-741-821/2024), kuria buvo atmestas jo atskirasis skundas, pakartotinai kreipėsi į Regionų administracinį teismą su skundu, prašydamas panaikinti Agentūros sprendimą, kartu prašydamas atnaujinti terminą skundui paduoti, tačiau teismas skundžiama nutartimi atsisakė atnaujinti skundo padavimo terminą ir priimti nagrinėti skundą.

Pareiškėjas teigia, kad iki 2024 m. gruodžio 5 d. klausimas dėl pareiškėjo skundo, pateikto teismui 2024 m. rugpjūčio 26 d. dėl to paties akto panaikinimo, buvo sprendžiamas apeliaciniame teisme, todėl pareiškėjas neturėjo galimybės pradėti antro teisminio proceso dėl to paties reikalavimo tuo pačiu pagrindu, kol nebuvo išspręstas klausimas dėl pareiškėjo 2024 m. rugpjūčio 26 d. skundo priėmimo administracinėje byloje Nr. eI3-14952-931/2024. Pasak pareiškėjo, teismas privalėjo įvertinti, ar jis (pareiškėjas) galėjo iš naujo kreiptis į teismą iki apeliacinės instancijos teismui priimant procesinį sprendimą dėl 2024 m. rugpjūčio 26 d. skundo, taip pat, ar pareiškėjas turi netekti teisės kreiptis į teismą dėl jo atstovo sąžiningos klaidos, pateikiant 2024 m. rugpjūčio 26 d. skundą, kai nebuvo pridėti tam tikri priedai.

Pareiškėjo vertinimu, jis pagrįstai laukė, kol bus priimtas galutinis sprendimas administracinėje byloje Nr. eI3-14952-931/2024, kuris buvo priimtas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui 2024 m. gruodžio 4 d. priėmus nutartį, ir tik po to pakartotinai kreipėsi į teismą su skundu.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. gruodžio 12 d. nutarties, kuria netenkintas pareiškėjo Centro prašymas atnaujinti terminą skundui dėl Komisijos sprendimo ir Agentūros sprendimo panaikinimo paduoti ir atsisakyta priimti pareiškėjo skundą, pagrįstumo ir teisėtumo.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjas 2024 m. gruodžio 6 d. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Komisijos 2024 m. liepos 26 d. sprendimą ir Agentūros 2024 m. gegužės 20 d. sprendimą. Pareiškėjas taip pat pateikė prašymą atnaujinti terminą skundui paduoti, paaiškindamas, kad tik 2024 m. gruodžio 5 d. gavęs Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. gruodžio 4 d. nutartį, kuria buvo atmestas jo atskirasis skundas dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. rugsėjo 16 d. nutarties, kuria pareiškėjo skundas dėl Komisijos ir Agentūros sprendimų panaikinimo buvo laikytas nepaduotu, pareiškėjui nepašalinus teismo nustatytų skundo trūkumų (ABTĮ 33 straipsnio 1 dalis), jis pakartotinai kreipėsi į Regionų administracinio teismą su skundu, kartu prašydamas atnaujinti terminą skundui paduoti.

Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi neatnaujino pareiškėjui termino skundui paduoti ir atsisakė priimti pareiškėjo skundą (ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punktas), nenustatęs, kad terminas skundui paduoti buvo praleistas dėl svarbių ar nuo pareiškėjo valios nepriklausančių priežasčių.

Pareiškėjas atskirajame skunde teigia, kad kol Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nebuvo priėmęs galutinio procesinio sprendimo dėl pareiškėjo atskirojo skundo (Regiono administracinio teismo administracinėje byloje Nr. eI3-14952-931/2024), jis neturėjo pagrindo pradėti antro teisminio proceso dėl to paties reikalavimo tuo pačiu pagrindu, todėl į pirmosios instancijos teismą dėl Komisijos ir Agentūros sprendimų panaikinimų jis pakartotinai kreipėsi tik po Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. gruodžio 4 d. nutarties priėmimo.

Teisėjų kolegija, nagrinėdama atskirojo skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad ABTĮ straipsnio 33 straipsnio 2 dalies 9 punkte nustatyta, jog skundą (prašymą, pareiškimą) atsisakoma priimti, jei skundas (prašymas, pareiškimas) paduotas praleidus nustatytą skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminą ir šis terminas neatnaujinamas.

Pagal ABTĮ 28 straipsnio 1 dalį, administracinių ginčų komisijos ar kitos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimą, priimtą ne teismo tvarka išnagrinėjus administracinį ginčą, galima skųsti administraciniam teismui per vieną mėnesį nuo sprendimo priėmimo dienos, jeigu įstatymai nenustato kitaip.

Byloje nėra ginčo dėl aplinkybės, kad pareiškėjas praleido įstatyme nustatytą terminą paduoti teismui skundą dėl Komisijos ir Agentūros spendimų panaikinimo, todėl nagrinėjamu atveju vertinama, ar yra pagrindas šį terminą atnaujinti.

ABTĮ 30 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1–8 punktuose.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad praleistas skundo padavimo teismui terminas gali būti atnaujinamas tik išimtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys objektyviai buvo svarbios, esktraordinarios, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusios aplinkybės, sutrukdžiusios laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo. Tačiau spręsti, kokias priežastis, dėl kurių buvo praleistas terminas, pripažinti svarbiomis, kokias – nesvarbiomis, paliekama teismo diskrecijai, atsižvelgiant į faktines konkrečios bylos aplinkybes (žr., pvz., 2015 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-889-525/2015). Sprendžiant praleisto skundo padavimo termino atnaujinimo klausimą svarbu atsižvelgti, ar siekdamas apginti savo pažeistas teises asmuo paisė sąžiningumo, rūpestingumo ir atidumo reikalavimų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS502-499/2013). Todėl, kai asmuo praleidžia įstatymu nustatytą terminą dėl savo laisva valia pasirinkto elgesio – aktyviai ar pasyviai dalyvauti savo pažeistų teisių gynimo procese – modelio, kyla įstatyme numatytos teisinės pasekmės, t. y. teismas atsisako priimti asmens, praleidusio įstatyme nustatytą terminą skundui paduoti, skundą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-187/2012; kt.).

Akcentuotina, jog savo teisėmis kiekvienas asmuo turi naudotis protingai, nepiktnaudžiauti jomis, laikytis įstatymuose įtvirtintos tvarkos, kuri užtikrina teisinių santykių stabilumą ir teisinio saugumo principo įgyvendinimą. Apriboti skundų padavimo terminai inter alia (be kita ko) susiję su teisinio saugumo principo įgyvendinimu, jais siekiama užtikrinti, kad asmenys, manantys, jog jų teisės buvo pažeistos, turėtų ne tik teisę jas ginti, bet ir pareigą tai daryti per protingą ir pagrįstą laiko tarpą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-61/2012; 2015 m. liepos 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-567-552/2015; kt.).

Pareiškėjas prašymą atnaujinti terminą skundui paduoti grindžia argumentais, kad jis neturėjo pagrindo pradėti antro teisminio proceso dėl to paties reikalavimo tuo pačiu pagrindu (ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 6 punktas), kol Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nebuvo priėmęs galutinio procesinio sprendimo dėl pareiškėjo atskirojo skundo Regiono administracinio teismo administracinėje byloje Nr. eI3-14952-931/2024, kurioje pareiškėjo skundas dėl Komisijos ir Agentūros sprendimų panaikinimo buvo paliktas nenagrinėtu. Dėl to pareiškėjas pakartotinai su skundu į teismą kreipėsi tik po Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. gruodžio 4 d. nutarties priėmimo.

Pagal ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 6 punktą administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą), jeigu teismo žinioje yra byla dėl ginčo tarp tų pačių ginčo šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad teismo žinioje administracinė byla gali būti tik po to, kai ji iškeliama, t. y. priimamas pareiškėjo skundas. Skundo priėmimo klausimo nagrinėjimo metu, byla dar nėra iškelta (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. vasario 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-271-602/2015, 2023 m. lapkričio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-651-502/2023; 2024 m. spalio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-343-415/2024; 2024 m. lapkričio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-573-789/2024; 2025 m. vasario 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-120-629/2025).

Nagrinėjamoje byloje pareiškėjo skundas, 2024 m. rugpjūčio 26 d. paduotas Regionų administraciniam teismui administracinėje byloje Nr. eI3-14952-931/2024 dėl Komisijos ir Agentūros sprendimų panaikinimo, Regionų administracinio teismo 2024 m. rugsėjo 16 d. nutartimi buvo laikytas nepaduodu, pareiškėjui nepašalinus teismo nutartimi nustatytų skundo trūkumų (ABTĮ 33 straipsnio 1 dalis). Pareiškėjas dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. rugsėjo 16 d. nutarties padavė atskirąjį skundą Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Taigi, nepriklausomai nuo to, kad Regionų administracinis teismas 2024 m. rugsėjo 16 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eI3-14952-931/2024 pareiškėjo skundą laikė nepaduodu ir dėl šios nutarties pareiškėjas buvo padavęs atskirąjį skundą, pareiškėjo skundas dėl Komisijos ir Agentūros sprendimų teisme nebuvo priimtas, todėl pareiškėjui nebuvo ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 6 punkte numatytos neigiamos prielaidos kreiptis į teismą.

Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo nurodytas termino skundui dėl Komisijos ir Agentūros sprendimų panaikinimo paduoti praleidimo priežastis, sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad pareiškėjas terminą skundui paduoti praleido ne dėl svarbių ir objektyvių priežasčių, sukliudžiusių jam per įstatyme nustatytą terminą paduoti teismui skundą, tačiau dėl savo valingo elgesio, realizuojant procesinę teisę apskųsti viešojo administravimo subjekto sprendimą. Iš pareiškėjo skunde ir atskirajame skunde nurodytų argumentų matyti, kad pareiškėjas iš esmės neginčija, jog jo skundas, paduotas 2024 m. rugpjūčio 26 d. Regionų administraciniam teismui administracinėje byloje Nr. eI3-14952-931/2024, buvo su trūkumais, tačiau pareiškėjas vietoj to, kad būtų pašalinęs teismo nustatytus skundo trūkumus, kurie sukliudė teismui priimti nagrinėti jo skundą, ir iš naujo operatyviai kreipęsis į teismą dėl Komisijos ir Agentūros sprendimų panaikinimo, pasirinkto teisę atskiruoju skundu ginčyti Regionų administracinio teismo 2024 m. rugsėjo 16 d. nutartį, kuria skundas buvo laikytas nepaduodu (ABTĮ 33 straipsnio 1 dalis). Termino pašalinti skundo trūkumus nustatymas yra skundą pateikusiam asmeniui palanki aplinkybė: teismas suteikia asmeniui galimybę per nustatytą terminą pašalinti kliūtis, kurios teismui užkerta kelią priimti pateiktą skundą, o pareiškėjas turi dėti realias pastangas teismo nustatytiems trūkumams pašalinti. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2024 m. gruodžio 4 d. nutartimi konstatavo, kad pareiškėjui buvo pagrįstai nustatyti skundo trūkumai ir kad pareiškėjas jų per teismo nustatytą terminą nepašalino, t. y. kad pareiškėjo atskirasis skundas buvo nepagrįstas. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjas, naudodamasis fundamentalia teise kreiptis į teismą teisminės gynybos (šiuo atveju – paduoti atskirąjį skundą), turėjo įvertinti aplinkybę, kad apeliacinės instancijos teismui priėmus galbūt pareiškėjui nepalankų procesinį sprendimą, pareiškėjas dėl laiko, praėjusio bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, bus praleidęs terminą ginčyti Komisijos ir Agentūros sprendimus.

Pažymėtina, kad pareiškėjas be argumentų, susijusių su Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme nagrinėtu jo atskiruoju skundu, nenurodė jokių kitų priežasčių, kurios sudarytų pagrindą atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju termino apskųsti Komisijos ir Agentūros sprendimus praleidimą lėmė ne objektyvios nuo pareiškėjo valios nepriklausiusios priežastys, tačiau subjektyvus situacijos vertinimas, apsisprendimas elgtis tam tikru būdu ir naudojimasis procesinėmis teisėmis, neatsižvelgiant į riziką dėl galbūt kilsiančių neigiamų pasekmių. Pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, nenukrypo nuo suformuotos teismų praktikos analogiško pobūdžio bylose, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, kurią naikinti atskirajame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo. Dėl nurodytų priežasčių pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo viešosios įstaigos „Lietuvos marinistinės kultūros išsaugojimo centras“ atskirąjį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2024 m. gruodžio 12 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Artūras Dirgotas

Skirgailė Žalimienė