bed9edca-2bbe-42fa-bef8-c16601dde669 · Klaipėdos apygardos teismas

                                                                 Byla Nr. 1S-158-113/2011                   Procesinio sprendimo kategorija 2.12.4.                                                             (S)                                     KLAIPEDOS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2011 m. sausio 28 d.Klaipeda Klaipedos apygardos teismo Baudžiamuju bylu skyriaus teisejas Valentinas Janonis,sekretoriaujant Linai Andrijaitytei,teismo posedyje išnagrinejes (duomenys neskelbtini) Lietuvos skyriaus (toliau – Bankas) atstoves advokates Editos Bartuleviciutes skunda del Klaipedos miesto apylinkes teismo 2010-12-30 nutarties, kuria buvo atmestas Banko atstovo advokato Sauliaus Avižos skundas del Klaipedos miesto apylinkes prokuraturos prokurores 2010-12-07 nutarimo panaikinimo, n u s t a t e:

Klaipedos miesto apylinkes prokuraturos prokurore 2010-12-07 nutarimu atsisake pradeti ikiteismini tyrima pagal Banko atstovo advokato S. Avižos 2010-11-25 pareiškima, nustaciusi, kad nepadaryta veika, turinti nusikalstamos veikos požymiu, t. y. esant aiškiai BPK 3 str. 1 d. 1 p. nurodytai aplinkybei.Banko atstovui advokatui apskundus prokurores 2010-12-07 nutarima, Klaipedos miesto apylinkes teismas 2010-12-30 nutartimi jo skunda atmete.Klaipedos apygardos teisme gautas Banko atstoves advokates E. Bartuleviciutes skundas del Klaipedos miesto apylinkes teismo 2010-12-30 nutarties.

Juo pareiškeja prašo panaikinti Klaipedos miesto apylinkes prokuraturos prokurores 2010-12-07 nutarima atsisakyti pradeti ikiteismini tyrima, ipareigoti prokuratura pradeti ikiteismini tyrima del 2010-11-25 pareiškime nurodytu asmenu veiksmu, kuriuose gali buti BK 182 str. numatyto nusikaltimo požymiu. Atstove advokate skunde nurodo, jog prokuroras bei ikiteisminio tyrimo teisejas turi pareiga išnagrineti pareiškime nurodytas aplinkybes ir pagristi priimama procesini sprendima. Šiuo atveju buvo pažeistos tiek materialiosios, tiek procesines baudžiamosios teises normos, nes net nebuvo tirti BK 182 str. numatytos sukciavimo veikos požymiai, nurodyta tik tai, kad pirmiausia ginca reikia išspresti civiline tvarka, aiškinama, kad civiline bylu nagrinejimo tvarka yra prioritetine prieš baudžiamuju bylu nagrinejimo tvarka.

Pasak atstoves advokates, civilinis ir baudžiamasis procesai yra savarankiški, todel atsisakyti nagrineti pareiškima del to, kad yra pradetas civilinis procesas, negalima. Civilines bylos nagrinejimas nereiškia akivaizdaus fakto, kad nusikalstamos veikos nera. Nusikalstamos veikos požymiai yra nustatomi arba nera nustatomi, nepriklausomai nuo to, kad yra nagrinejama civiline byla. Atstove advokate nesutinka su skundžiamos nutarties teiginiu, kad jeigu nagrinejant civile byla paaiškeja dalyvaujancio byloje arba kito asmens veiksmuose nusikaltimo požymiu, teismas apie tai praneša prokurorui.

Nera skirtumo, koks subjektas praneša apie nusikalstamos veikos požymius. Nei prokurore, nei teismas neturejo pagrindo atsisakyti nagrineti pareiškime nurodytus duomenis, kadangi duomenu ištyrimas yra prokuroro kompetencija, kurios jis neturi teises deleguoti civilines bylas nagrinejanciam teismui. Prokurore netinkamai nustate teisiniu santykiu, susiklosciusiu tarp Banko ir L. R., G. B., R. D., M. V., pobudi, teigdama, kad tarp šiu asmenu yra sprendžiamas civilinis gincas. Bankas tik su vienu iš ju – L. R. – yra susijes laidavimo ir kredito subordinavimo sutarciu pagrindu, o su kitais asmenimis sutartiniu santykiu neturi.

Patys asmenys, del kuriu veiksmu Bankas kreipesi i prokuratura, civilineje byloje pripažino atlike veiksmus, del kuriu ir buvo prašoma pradeti ikiteismini tyrima. Svarbu yra tai, kad pats L. R., del kurio veiksmu Bankas kreipesi i prokuratura, atskleide aplinkybes, kurios kelia itarima del sukciavimo iš anksto bendrai susitariant gauti kredita ir ji panaudoti ne pagal paskirti, šios aplinkybes nera nagrinejamos civilineje byloje, joje yra nagrinejamas tik laidavimo sutarties, o ne kredito sutarties, klausimas. Todel laukti civilines bylos išnagrinejimo arba to, kad civiline byla nagrinejantis teismas kreipsis i prokuratura, nera pagrindo, nes tos aplinkybes nera civilines bylos dalykas.

Prokurore ir ikiteisminio tyrimo teiseja formaliai nurode, kad nera akivaizdžiu ir objektyviu nusikalstamos veikos požymiu, visiškai netyre pareiškime nurodytu faktu, prie pareiškimo pridetu dokumentu, nepateike ju vertinimo, neatliko jokiu veiksmu, kurie leistu padaryti išvada, jog nera pagrindo pradeti ikiteismini tyrima, savo sprendimo visiškai nemotyvavo. Banko atstoves advokates skundas atmestinas ir paliktina galioti Klaipedos miesto apylinkes teismo 2010-12-30 nutartis.Istatymu leidejas itvirtino galimybe atsisakyti pradeti ikiteismini tyrima, kai aiškiai matyti, jog ikiteisminis tyrimas butu neperspektyvus, t. y. nebutu galima priimti pagristo apkaltinamojo nuosprendžio byloje.

Proceso pradejimas, žinant kad jis negales buti užbaigtas apkaltinamojo nuosprendžio priemimu, pažeistu ir atsakomyben patraukto, ir skunda padavusio asmens teises, galetu sukelti tam tikras neigiamas pasekmes, trukdytu toki tyrima atliekanciu instituciju darbo laika.Aukštesnysis teismas, išanalizaves gauta medžiaga, konstatuoja, jog šiuo atveju ikiteismini tyrima buvo atsisakyta pradeti teisetai ir pagristai, esant aiškiai BPK 3 str. 1 d. 1 p. nurodytai aplinkybei, t. y. Banko pareiškime nurodytiems asmenims nepadarius veikos, turincios BK 182 str. numatyto nusikaltimo požymiu.

Aukštesnysis teismas sutinka su prokurores 2010-12-07 nutarime ir skundžiamoje teismo nutartyje padaryta išvada, jog tarp šaliu yra susikloste civiliniai teisiniai santykiai, jog yra aišku, kad nepadaryta mineto nusikaltimo požymiu turinti veika. Vien tik turtines prievoles nevykdymas ar kitokiu civilines sutarties salygu nesilaikymas nesudaro sukciavimo požymiu ir neužtraukia baudžiamosios atsakomybes. Butent apgaule, itraukiant asmeni i sandori, ir jau šio sandorio metu turima tycia nevykdyti savo prievoles, yra baudžiamosios atsakomybes taikymo kriterijus.

Tais atvejais, kai padaryta veika susijusi su tam tikros turtines prievoles nevykdymu, svarbiomis aplinkybemis, rodanciomis nusikalstama padarytos veikos pobudi, laikoma tai, kad kaltininko naudota apgaule buvo esmine nukentejusiojo apsisprendimui dalyvauti jam žalingame sandoryje. Be apgaules, baudžiamosios atsakomybes taikymo pagristuma rodo salygos, susijusios su sudarytu civiliniu sutarciu vykdymo objektyviu apsunkinimu, kai viena iš šaliu samoningais neteisetais veiksmais užkerta kelia vykdyti sutarti, sumenkina kreditoriaus galimybes atkurti pažeista teise civilinio proceso priemonemis.

Šiuo atveju nera pagrindo teigti, kad kreditas iš Banko buvo paimtas neketinant vykdyti prisiimtu sutartiniu isipareigojimu, kad Bankas buvo suklaidintas kitos šalies veiksmu ir tas suklaidinimas nuleme Banko apsisprendima sudaryti jam nenaudinga sandori, kad del kitos šalies veiksmu buvo apsunkintos Banko galimybes atkurti pažeistus interesus civilinio proceso tvarka. Siekiant užtikrinti kredito gavejo (UAB „(duomenys neskelbtini)“) prievoliu pagal kredito sutarti tinkama ir visiška ivykdyma, tarp Banko ir L. R., kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ vienintelio akcininko, buvo sudaryta laidavimo sutartis, pagal ja L.

R. asmeniškai laidavo už UAB „(duomenys neskelbtini)“ prievoles, kylancias iš kredito sutarties, taip pat Bankas, L. R. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudare kreditu subordinavimo sutarti, joje numate, kad L. R. pagal jo ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudaryta paskolos sutarti suteikta paskola ir kitos moketinos sumos yra subordinuojamos visu Banko reikalavimu pagal kredito sutarti atžvilgiu. Kadangi skolininkas UAB „(duomenys neskelbtini)“ pažeide kredito sutarti, Bankas vienašališkai ja nutrauke ir pareikalavo gražinti susidariusia skola, to nepadarius, Bankas iteike reikalavima laiduotojui sumoketi skola už UAB „(duomenys neskelbtini)“, skolos nesumokejus, Bankas kreipesi su ieškiniu i Vilniaus apygardos teisma, teismas 2009-06-08 preliminariu sprendimu Banko ieškini tenkino visiškai, o 2009-11-25 prieme galutini sprendima, kuriuo preliminaru sprendima paliko nepakeista.

Taigi aptarti duomenys rodo, kad kreditas buvo paimtas neturint tycios nevykdyti prisiimtos prievoles, kad nebuvo tikslo negražinti paimto kredito, kad kaip tik buvo siekiama iš sandorio išplaukianciu pasekmiu, o ne nusikalstamu tikslu. UAB „(duomenys neskelbtini)“ neivykdžius isipareigojimu Bankui pagal kredito sutarti, Bankas turejo galimybe pareikšti civilini ieškini del skolos ir delspinigiu priteisimo iš laiduotojo, t. y. turejo galimybe atkurti pažeistus interesus civilinio proceso tvarka. Tai, kad L. R. apskunde Vilniaus apygardos teismo 2009-11-25 galutini sprendima apeliacines instancijos teismui, kad ši byla yra sustabdyta, kadangi nagrinejama civiline byla, kurioje nurodytas asmuo gincija laidavimo sutarties galiojima, nesuponuoja butinuju sukciavimo nusikaltimo sudeties požymiu – apgaules, tycios – buvimo jo veiksmuose kredito sutarties su Banku sudarymo metu.

Po minetu sutarciu su banku seke veiksmai – L. R. ir M. V. UAB „(duomenys neskelbtini)“ akciju pirkimo – pardavimo sutarties sudarymas (nors pagal kreditu subordinavimo sutarti UAB „(duomenys neskelbtini)“ isipareigojo nekeisti veiklos srities ir akcininku sudeties be Banko rašytinio sutikimo), ju susitarimas del UAB „(duomenys neskelbtini)“ isipareigojimu peremimo, pagal kuri jie susitare nutraukti ir/arba perkelti buvusio akcininko L. R. isipareigojimus Bankui, o esamas akcininkas M. V. priimti visus su UAB „(duomenys neskelbtini)“ susijusius isipareigojimus iš L.

R., šio susitarimo ivykdymo užtikrinimui M. V. paprastojo neprotestuotino vekselio išdavimas L. R., pagal kuri M. V. isipareigojo 2009-05-15 sumoketi L. R. 1 mln. 10 tukst. Lt – taip pat patvirtina tycios nevykdyti Bankui prisiimtu isipareigojimu nebuvima. Minetu asmenu atliktuose veiksmuose nera butinuju sukciavimo nusikaltimo sudeties objektyviosios ir subjektyviosios puses požymiu, todel baudžiamoji atsakomybe jiems negali kiti. Ikiteisminis tyrimas negali buti naudojamas kaip priemone išspresti užsitesusi iš civiliniu teisiniu santykiu kilusi ginca, jis pradedamas tik BPK numatytais pagrindais.Nors pareiškeja yra teisi del ne visiškai tinkamos prokurores 2010-12-07 nutarimo atsisakyti pradeti ikiteismini tyrima bei ši nutarima palikusios galioti Klaipedos miesto apylinkes teismo 2010-12-30 nutarties motyvacijos, aukštesnysis teismas, atsižvelgdamas i tai, kas išdestyta, konstatuoja, kad tai nesudaro teisinio pagrindo naikinti mineta prokurores nutarima ir teismo nutarti, nes priimtas sprendimas atsisakyti pradeti ikiteismini tyrima iš esmes yra teisingas.Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 442 str. 1 d. 1 p., n u t a r i a: (duomenys neskelbtini) Lietuvos skyriaus atstoves advokates Editos Bartuleviciutes skunda atmesti ir palikti galioti Klaipedos miesto apylinkes teismo 2010-12-30 nutarti.Nutartis neskundžiama.

Teisejas                                                                                                               Valentinas Janonis