2023-10-25 Nr. AB-18901-3-61-3-00719-2022-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-664-525/2023

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00719-2022-6

Procesinio sprendimo kategorija 20.2.1.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. spalio 25 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. gegužės 12 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybei dėl žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. 1. Pareiškėjas akcinė bendrovė (toliau – ir AB) „Lietuvos draudimas“ (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės (toliau – ir atsakovas, Savivaldybė) 4 409,15 Eur; 24,76 Eur kompensacinių palūkanų; 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

2. Pareiškėjas nurodė, jog 2021 m. birželio 24 d. Aukštaičių g.–O. Šimaitės g. (buvusi Kūdrų g.), Vilniuje, lūžus medžiui buvo apgadinta transporto priemonė, kuri įvykio metu buvo apdrausta Transporto priemonių draudimu (Kasko), todėl pareiškėja pagal remonto sąmatą apskaičiavo transporto priemonei padarytą žalą ir išmokėjo draudėjui 4 409,15 Eur draudimo išmoką. Savivaldybė yra atsakinga už šį įvykį, nes medis, kuris apgadino pareiškėjo apdraustą transporto priemonę, augo Savivaldybės patikėjimo teise valdomame žemės sklype, pareiškėjas siuntė pretenziją atsakovui, ragindamas atlyginti žalą, tačiau turtinė žala iki šiol nėra atlyginta. Dėl to nevykdydamas pareigos tinkamai tvarkyti želdynus, atsakovas elgėsi nerūpestingai (neteisėtai) ir atsirado turtinė žala, kuri yra tiesioginis Savivaldybės pareigos elgtis rūpestingai ir atsargiai nevykdymo rezultatas. Pareiškėjui turtinė žala atlygintina vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.1015 straipsniu ir taikytinos CK nuostatos, reglamentuojančios deliktinę civilinę atsakomybę.

3. Atsakovas Savivaldybė atsiliepime į skundą prašė skundą atmesti.

4. Atsakovas nurodė, jog Lietuvos Respublikos želdynų įstatymo 18 straipsnio 4 dalis įtvirtina, kad medžių priežiūros pareigos įgyvendinimo tvarką, turinį ir periodiškumą nustato Želdynų ir želdinių inventorizavimo ir apskaitos taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. sausio 8 d. įsakymu Nr. D1-5 (toliau – ir Taisyklės), kurių 3 punkte nurodyta, jog želdynų ir želdinių inventorizavimas savivaldybės lygiu yra atliekamas kas dešimt metų. Taisyklėse nėra nurodyta, kuriose miesto dalyse esančių želdynų ir želdinių inventorizacija turėtų būti atliekama pirmiausiai, taip pat nėra detalizuota, kiek ir kokių konkrečiai želdinių turėtų būti inventorizuota per metus, mėnesį ar kitą laikotarpį, koks skaičius savivaldybės specialistų turėtų atlikti šiuos darbus. Savo pareigą atsakovas, kiek leidžia tam skiriamos lėšos ir turimi žmogiškųjų išteklių resursai, vykdo tinkamai ir atlieka želdynų ir želdinių inventorizacijos darbus Vilniaus mieste.

5. Atsakovo vertinimu, nagrinėjamu atveju pareiškėjo į bylą pateikti duomenys nepatvirtina neteisėtų veiksmų ar neveikimo, dėl to pareiškėjas nepagrindė būtinosios sąlygos viešajai deliktinei atsakomybei kilti, nes pagal CK 6.271 straipsnio 3 dalį galioja prezumpcija, kad valdžios veiksmai (neveikimas) laikomi teisėtais, taip pat ir tie, kuriais kam nors yra padaryta žala. Pareiškėjas yra pateikęs remonto sąmatą, tačiau iš jos matyti, kad pareiškėjas nenustatinėjo transporto priemonės gedimų tikrosios priežasties, ši sąmata sudaryta praėjus daugiau nei mėnesiui po įvykio, dėl to byloje nėra jokių duomenų apie automobilio techninę būklę iki eismo įvykio, nėra įrodymų, patvirtinančių, kad visi automobilio gedimai, žala buvo sąlygoti būtent dėl nurodyto eismo įvykio.

6. Atsakovas pažymėjo, jog turėtų būti įvertinamas faktas, ar pats automobilio savininkas laikėsi bendros pareigos elgtis atsargiai, atidžiai ir rūpestingai, nes automobilio valdytojas priėmė sprendimą, t. y. prisiėmė riziką įvykio dieną pastatyti automobilį vietoje tiesiogiai po medžiais, taip sukeliant didelę grėsmę tiek asmenų, tiek automobilio saugumui. Tai negali būti vertinama kaip pakankamai atsargus ir apdairus asmens elgesys ir tokie automobilio valdytojo veiksmai patvirtina paties automobilio valdytojo kaltę, kad patirta žala didele dalimi kilusi būtent iš automobilio valdytojo neatsargių tyčinių veiksmų. Įvykio dieną vėjas kilo palaipsniui, tačiau, nepaisant to, nukentėjusysis pastatė automobilį netoli medžio ar po juo, nepasirūpino vėlesniu jo perstatymu, t. y. nedėjo protingų pastangų galimai žalai (bent jos daliai) išvengti ar sumažinti.

II. 7. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. gegužės 12 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

8. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog 2021 m. birželio 24 d. Aukštaičių g. – O. Šimaitės g. (buvusi Kūdrų g.), Vilniuje, lūžus medžiui buvo apgadinta transporto priemonė IVECO 35S12, valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini); įvykio metu transporto priemonė buvo apdrausta Transporto priemonių draudimu (Kasko); pareiškėjas pagal remonto sąmatą apskaičiavo transporto priemonei padarytą žalą ir išmokėjo draudėjui 4 409,15 Eur draudimo išmoką; Vilniaus miesto trečiajame policijos komisariate 2021 m. birželio 24 d. buvo užregistruotas įvykis dėl užvirtusio medžio ant automobilio, M. B. buvo išduota pažyma dėl įvykio, tyrimas nebuvo atliekamas; uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) Remlyga 2021 m. liepos 30 d. remonto sąmata Nr. 2692473, pareiškėjo 2021 m. rugpjūčio 12 d. mokėjimo nurodymas Nr. 22013403 patvirtina, kad automobilio remonto suma buvo 4 409,15 Eur; pareiškėjas įvykį pripažino draudiminiu ir automobilį remontavusiai įmonei UAB Remlyga išmokėjo 4 409,15 Eur; pareiškėjas 2021 m. rugpjūčio 17 d. raštu Nr. R0002737621 kreipėsi į Savivaldybės administraciją dėl išmokėtos sumos atlyginimo, tačiau jokio atsakymo negavo, automobilio remonto darbai nebuvo kompensuoti.

9. Teismas akcentavo, jog šiuo atveju pareiškėjas, atlyginęs draudikui žalą už automobilio sugadinimą, subrogacijos tvarka kreipėsi į teismą dėl žalos atlyginimo. Remdamasis CK, Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo ir Lietuvos Respublikos želdynų įstatymo nuostatomis, pirmosios instancijos teismas darė išvadą, kad savivaldybės turi pareigą nustatyti konkretaus medžio fiziologinę būklę (gyvybinę funkciją) ir nors kiekvieno medžio realus patikrinimas sudėtingas procesas, bet įstatymų leidėjas yra įtvirtinęs pareigą dėl želdinių fiziologinės būklės ir tokia pareiga turi būti vykdoma, o Želdynų įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 2 punkte expressis verbis (tiesiogiai) įtvirtinta, kad savivaldybės organizuoja valstybinėje ir savivaldybei priskirtoje žemėje esančių želdynų ir želdinių apsaugą, pertvarkymą ir priežiūrą, želdynų kūrimą ir naujų želdinių veisimą, želdynų tvarkymo ir kūrimo projektų rengimą, derina juos. Ši pareiga taip pat detalizuota Medžių ir krūmų priežiūros, vandens telkinių, esančių želdynuose, apsaugos, vejų ir gėlynų priežiūros taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. sausio 8 d. įsakymu Nr. D1-45 (toliau – ir Priežiūros taisyklės), kuriomis vadovaujasi savivaldybės (3 p.) ir joms tenka pareiga organizuoti tokius priežiūros darbus – patikrinti, ar nesupuvę seni medžiai, ir, jei reikia, juos pašalinti (44 p.).

10. Teismas taip pat atkreipė dėmesį, jog Savivaldybės taryba 2016 m. gegužės 11 d. sprendimu Nr. 1-446 patvirtino Vilniaus miesto savivaldybės želdynų ir želdinių apsaugos taisykles (toliau – ir Savivaldybės taisyklės), o atsakovas nurodė, kad jis tinkamai vykdo augančių medžių priežiūrą Vilniaus mieste, želdynus prižiūri kiek leidžia tam skirtos lėšos ir turimi žmogiškieji ištekliai, teisės aktuose nėra detalizuota, kiek ir kokių želdymų turi būti inventorizuota, kiek specialistų šį darbą turėtų atlikti.

11. Teismas, atsižvelgdamas į teisinį reguliavimą, sprendė, jog atsakovas, būdamas atsakingas už Savivaldybės teritorijoje esančių želdynų ir želdinių inventorizavimą ir apskaitą, vykdydamas jų būklės stebėseną, organizuodamas valstybinėje žemėje esančių želdinių ir želdynų priežiūrą, privalėjo užtikrinti, kad Aukštaičių g.–O. Šimaitės g. sankryžoje (buvusi Kūdrų g.), Vilniuje, augantys medžiai nekeltų grėsmės žmonėms ir jų turtui. Vis dėlto, teismo vertinimu, pareiškėjo į bylą pateikti duomenys nepatvirtina buvus kokius nors neteisėtus Savivaldybės veiksmus ar neveikimą, dėl to pareiškėjas neįrodė atsakovo neteisėtų veiksmų.

12. Teismas pažymėjo, jog pareiškėjas nenurodė tikslios eismo įvykio vietos, skunde pažymėdamas, jog įvykis įvyko Aukštaičių g.–O. Šimaitės g. (buvusi Kūdrų g.), Vilniuje; skundo prieduose nėra eismo įvykio schemos ar nuotraukų iš eismo įvykio, nėra galimybės identifikuoti įvykio laiko, nustatyti atsakingo už žalą asmens; identifikuoti, kurioje Vilniaus teritorijos vietoje koks konkretus medis lūžo, kokia to medžio būklė (supuvęs, sudžiūvęs), kokios meteorologinės sąlygos (stiprus vėjas, audra, lietus); kas šalino medžio likučius; pareiškėjas apskritai neįrodinėjo, kad medis buvo nesveikas ar turėjo pažeidimų, todėl negalima daryti išvados, kad atsakovas laiku nespėjo pašalinti nesveiką (supuvusį ar sudžiūvusį) medį. Teismas taip pat atkreipė dėmesį, kad nors pareiškėjas pateikė 2021 m. liepos 30 d. remonto sąmatą, akivaizdu, jog UAB Remlyga nenustatinėjo transporto priemonės gedimų tikrosios priežasties – sąmata sudaryta praėjus daugiau nei mėnesiui po įvykio. Be to, byloje nėra duomenų apie automobilio techninę būklę iki eismo įvykio, nėra įrodymų, patvirtinančių, kad visi automobilio gedimai, žala buvo sąlygoti būtent medžio užvirtimo ant automobilio, iš pateiktų nuotraukų nematyti, kad ant automobilio būtų užvirtęs medis, matosi tik apgadinimai.

13. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į išdėstytas faktines ir teisines aplinkybes, sprendė, jog atsakovas jokių neteisėtų veiksmų, dėl kurių atsirado žala, neatliko, tinkamai vykdydamas įsipareigojimus, todėl nėra pagrindo konstatuoti ir priežastinio ryšio tarp atsakovo veiksmų ir atsiradusios žalos ir atsakovui nekyla pareiga atlyginti pareiškėjui turtinę žalą, kompensacines palūkanas bei metines palūkanas.

14. Teismas, atmesdamas pareiškėjos skundą, pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 40 straipsnio 1 dalį netenkino pareiškėjo prašymo atlyginti bylinėjimosi išlaidas.

III. 15. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. gegužės 12 d. sprendimą.

16. Pareiškėjo teigimu, pirmosios instancijos teismas pažeidė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias civilinę atsakomybę, bei įrodymų vertinimo taisykles. Pareiškėjas savo reikalavimus kildino iš žalos, atsiradusios ant pareiškėjo apdrausto automobilio nuvirtus medžiui, tačiau teismas rėmėsi tik atsakovo argumentais ir neanalizavo pateiktų rašytinių įrodymų. Nagrinėjamoje byloje buvo būtina nustatyti ir įvertinti, ar atsakovas, atlikdamas pareiškėjo nurodomus veiksmus (neveikimą), iš kurių kildinama žala, veikė taip, kaip pagal įstatymus Savivaldybės institucijos ar jos darbuotojai privalėjo veikti. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė tai, jog Savivaldybė privalo užtikrinti, kad savivaldybės teritorijoje augantys medžiai ir kiti želdiniai nekeltų grėsmės žmonėms ir jų turtui.

17. Pareiškėjas taip pat nurodo, jog nesutiktina su teismo motyvu, kad nėra aiški įvykio vieta, nes, kaip matyti iš bylos medžiagos, pareiškėjas buvo pateikęs policijos pažymą apie asmens kreipimąsi į policiją dėl minėto įvykio ir šiame dokumente įvykio vieta buvo aiškiai įvardinta. Pirmosios instancijos teismas nepagrindė, kodėl nesivadovavo policijos pareigūnų išduotu dokumentu. Be to, teismo sprendime nurodoma, kad neįrodytas ir žalos dydis, tačiau tokia išvada padaryta nepagrįstai atmetus pareiškėjo pateiktus rašytinius dokumentus – nuotraukas, remonto sąmatą, PVM sąskaitą-faktūrą. Nurodyti dokumentai patvirtina, kad buvo nustatyti automobilio apgadinimai, sudaryta remonto sąmata transporto priemonės remonto kaštams apskaičiuoti, o PVM sąskaita-faktūra patvirtina, kad tokie darbai buvo atlikti, tačiau teismas visų šių įrodymų nevertino.

18. Pareiškėjo teigimu, nagrinėdamas bylą pirmosios instancijos teismas pažeidė proceso šalių lygiateisiškumo principą – pareiškėjo įrodymai nebuvo vertinami, o atsakovo pozicijai pagrįsti teismui pakako jo teiginių, kurių nebuvo įrodyti jokiomis objektyviomis įrodinėjimo priemonėmis

19. Atsakovas Savivaldybė atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti.

20. Atsakovas akcentuoja, jog žalos įrodinėjimo pareiga tenka pareiškėjui, kuris nagrinėjamu atveju šios pareigos tinkamai neįvykdė. Savivaldybė yra įvykdžiusi Želdynų įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje numatytas pareigas (išsaugoti želdynus ir želdinius, tinkamai tvarkyti, atkurti ir veisti naujus) Aukštaičių g.–O. Šimaitės g. esančių želdynų atžvilgiu, o sveikų medžių šalinimo pareigos teisės aktai Savivaldybei nenumato. Iš byloje esančių duomenų negalima nustatyti, kokioje teritorijoje kuris medis sukėlė nurodomą žalą – atitinkamai nėra galima ir nustatyti, ar šis medis buvo sveikas, ar jam buvo numatyti papildomi tvarkybos (genėjimo ar kirtimo) darbai, apsiribojant deklaratyviu teiginiu, kad įvykis nutiko Vilniaus Aukštaičių g.–O. Šimaitės g.

21. Atsakovas taip pat pažymi, jog nors pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesirėmė policijos pažyma, ši pažyma jokios papildomos informacijos nei teismui, nei atsakovui nesuteikė, nes ji yra išduota 2022 m. birželio 29 d., t. y. praėjus 5 dienoms po eismo įvykio, joje nurodoma bendro pobūdžio informacija, kad 2021 m. birželio 24 d. Aukštaičių g.–O. Šimaitės g. (buvusi Kūdrų g.) sankryžoje, Vilniuje, lūžus medžiui buvo apgadintas automobilis. Atsakovas neneigia Savivaldybės pareigos pagal Želdynų įstatymo 15 straipsnio 1 dalį, tačiau nesutinka su pareiškėjo argumentais, jog jis nėra šios pareigos įvykdęs – Savivaldybė iki šiol nevykdė ir neplanuoja vykdyti „prevencinio“ sveikų medžių sostinėje šalinimo, kad būtų išvengta pavojaus gyventojų turtui, nes toks elgesys būtų neobjektyvus ir neproporcingas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. 22. Byloje nagrinėjamas ginčas iš esmės kilo dėl turtinės žalos priteisimo subrogacijos pagrindu.

23. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog šiuo atveju pareiškėjas neįrodė atsakovo neteisėtų veiksmų neužtikrinus tinkamos želdynų (nukritusio medžio) priežiūros, todėl atsakovui nekyla pareiga atlyginti turtinę žalą.

24. Pareiškėjas, nesutikdamas su teismo sprendimu, apeliaciniame skunde teigia, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias viešąją deliktinę atsakomybę, ir proceso teisės taisykles dėl įrodymų vertinimo.

25. Teisėjų kolegija, nenustačiusi apeliacinio skundo ribų peržengimo (ABTĮ 140 str. 2 d.) ar pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo (ABTĮ 146 str. 2 d.) pagrindų, apeliacine tvarka nagrinėdama bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą apeliacinio skundo ribose.

26. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas, profesionaliai draudimo paslaugomis užsiimanti AB „Lietuvos draudimas“ (draudikas), už remonto darbus išmokėjo UAB Remlyga 4 409,15 Eur draudimo išmoką, nes 2021 m. birželio 24 d. Aukštaičių g.–O. Šimaitės g. (buvusi Kūdrų g.) nuvirtus medžiui ant transporto priemonės (duomenys neskelbtini), valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini), buvo padaryta žala labdaros ir paramos fondo „Maisto bankas“ (draudėjo) turtui. Pareiškėjo teigimu, kadangi turtas jo apdraustas ir padarytai žalai atlyginti išmokėta 4409,15 Eur draudimo išmoka, o Savivaldybė yra atsakinga dėl kilusios turtinės žalos, pareiškėjas turi teisę pagal CK 6.1015 straipsnį išieškoti nurodytą draudimo išmoką.

27. CK 6.1015 straipsnio, reglamentuojančio draudėjo teisių į žalos atlyginimą perėjimą draudikui (subrogaciją), 1 dalyje nustatyta, kad draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius.

28. Dėl to nagrinėjamu atveju turi būti vadovaujamasi teisės normomis, reglamentuojančiomis atsakomybę už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-3550/2011).

29. Pareiškėjas reikalavimą atlyginti turtinę žalą grindžia argumentais, jog atsakovas Savivaldybė, nepašalinusi ginčo medžio, sukėlusio draudėjo turtui žalą, neįvykdė pareigos tinkamai tvarkyti želdynus, elgėsi nerūpestingai (neteisėtai), o kilusi žala yra tiesioginis Savivaldybės pareigos elgtis rūpestingai ir atsargiai nevykdymo rezultatas, nes medis, kuris apgadino pareiškėjo apdraustą transporto priemonę, augo Savivaldybės patikėjimo teise valdomame žemės sklype.

30. Pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį, žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Žalą, atsiradusią dėl savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti savivaldybė iš savivaldybės biudžeto nepaisydama savo darbuotojų kaltės. Neteisėti veiksmai – tai valdžios institucijos ar jos darbuotojų veikimas, neveikimas, kuris tiesiogiai daro įtaką asmenų teisėms, laisvėms ir interesams, jeigu valdžios institucijos ar darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti (CK 6.271 str. 3, 4 d.).

31. Želdynų įstatymo (nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2021 m. lapkričio 1 d. galiojusi redakcija) 10 straipsnyje įtvirtinta, jog želdynų ir želdinių apsaugos, tvarkymo, želdynų kūrimo, želdinių veisimo valdymą vykdo savivaldybės, kurios organizuoja savivaldybės teritorijoje esančių želdynų ir želdinių inventorizavimą ir apskaitą, vykdo jų būklės stebėseną, kuria ir tvarko jų duomenų bazes (skaitmenines ir geoinformacines) (1 p.); organizuoja valstybinėje ir savivaldybei priskirtoje žemėje esančių želdynų ir želdinių (tarp jų augalų nacionaliniams genetiniams ištekliams priskirtų medžių grupių ir pavienių medžių) apsaugą, pertvarkymą ir priežiūrą, želdynų kūrimą ir naujų želdinių veisimą, želdynų tvarkymo ir kūrimo projektų rengimą, derina juos; vykdo želdynų ir želdinių būklės, želdynų kūrimo, naujų želdinių veisimo vidaus kontrolę (8 p.); sprendžia medžių persodinimo, kirtimo ar kitokio pašalinimo, genėjimo, gydymo klausimus (12 p.); išduoda leidimus saugotinų medžių ir krūmų kirtimui ar kitokiam pašalinimui, genėjimui, persodinimui ar kitiems želdynų ir želdinių tvarkymo darbams (13 p.).

32. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje taip pat pripažinta, jog savivaldybės turi pareigą nustatyti konkretaus medžio fiziologinę būklę nežiūrint to, jog kiekvieno medžio realus patikrinimas yra sudėtingas procesas (žr. 2012 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-1673/2012; 2020 m. birželio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1672-415/2020). Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs panašaus pobūdžio bylose, kad savivaldybė turi teisės aktų nustatytą pareigą prižiūrėti savivaldybės teritorijoje, ne privačioje žemėje, esančius medžius, o grėsmės aplinkiniams atveju – medį nukirsti (žr. 2012 m. sausio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-21/2012; 2013 m. liepos 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-422/2013; 2013 m. spalio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-475/2013).

33. Nagrinėjamoje byloje ginčo tarp šalių dėl Savivaldybės pareigos pagal galiojantį teisinį reguliavimą užtikrinti tinkamą ginčo medžio fiziologinę būklę nėra. Tačiau šiuo atveju turi būti įvertinta, ar nustatytas pagrindas pripažinti pareiškėjo argumentus pagrįstais, sprendžiant, jog atsakovas veikė neteisėtai, laiku nepašalindamas konkretaus medžio, su kuriuo siejamas turto sugadinimas.

34. Teisėjų kolegija, įvertinusi ir ištyrusi nagrinėjamoje byloje nustatytus įrodymus, neturi pagrindo sutikti su pareiškėjo apeliacinio skundo argumentais, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias viešąją deliktinę atsakomybę, ar proceso taisykles dėl įrodymų vertinimo.

35. Visų pirma, pažymėtina, jog, priešingai nei galima manyti pagal pareiškėjo procesiniuose dokumentuose dėstomų argumentų pobūdį, sprendžiant dėl atsakovo neteisėtų veiksmų neužtikrinus tinkamos želdinių priežiūros (laiku nepašalinus netinkamos fiziologinės būklės medžio), neteisėtų veiksmų (neveikimo) sąlyga subrogacijos tvarka išmokėjus draudimo išmoką draudėjui nėra preziumuojama ir (ar) pripažįstama ipso facto (savaime). Priešingai, ši sąlyga yra įrodinėjimo dalykas teisminio proceso metu, kurios įrodinėjimo našta tenka žalos atlyginimo siekiančiam asmeniui, šiuo atveju – pareiškėjui.

36. Nagrinėjamoje byloje, kaip teisingai sprendė pirmosios instancijos teismas, pareiškėjas, siekdamas turtinės žalos iš atsakovo atlyginimo, atsakovo neteisėtų veiksmų neįrodė. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjas į bylą nepateikė reikšmingų duomenų, kurie leistų identifikuoti tikslią įvykio vietą, nustatyti konkretų medį bei įvertinti jo fiziologinę būklę. Šiuo atveju pareiškėjas nenurodė aplinkybių, leidžiančių spręsti, kad medis, su kuriuo siejama kilusi žala, buvo šalintinos būklės ir iki įvykio kėlė grėsmę aplinkiniams bei draudėjo turtui. Dėl to nėra pagrindo konstatuoti, kad nepašalinusi medžio, apie kurį byloje duomenų nėra, Savivaldybė tinkamai neužtikrino želdinių priežiūros.

37. Atsižvelgdama į nurodytas faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje nėra įrodyti atsakovo neteisėti veiksmai, todėl nenustatyta būtinoji sąlyga viešajai deliktinei atsakomybei pagal CK 6.271 straipsnį kilti ir pareiškėjo reikalavimas atlyginti turtinę žalą pripažintinas nepagrįstu. Dėl to pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurį naikinti ar keisti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra faktinio ir teisinio pagrindo. Atsižvelgus į tai, pareiškėjo apeliacinis skundas yra atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas. Atmetus pareiškėjo apeliacinį skundą, nėra pagrindo tenkinti jo prašymo atlyginti bylinėjimosi išlaidas (ABTĮ 40 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria :

Pareiškėjo akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. gegužės 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė