bed726ea-9b4e-4bfc-87cf-cd3c3ae680e3 · Vilniaus regiono apylinkės teismas

?Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2YT–3845-405/2019 Teisminio proceso Nr. 2-45-3-00190-2019-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.3.1; (S) 3.2.6.4; 3.4.4.2 VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. gegužės 24 d. Å venčionys Vilniaus regiono apylinkės teismo Å venčionių rÅ«mų teisėja Nijolė Lisauskienė, sekretoriaujant Vilmai Vilkoicienei, dalyvaujant pareiÅ¡kėjui V. S. (V. S.), pareiÅ¡kėjo atstovei adv. Rimutei Giruckienei, vertėjai Lenai Zavirinai, vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal V.

S. pareiÅ¡kimÄ su suinteresuotu asmeniu valstybės įmone Turto banku dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo. Teismas n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas V. S. pareiÅ¡kimu praÅ¡o nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad jis kartu su motina V. S., mirusia (duomenys neskelbtini) , priėmė palikimÄ , atsiradusį (duomenys neskelbtini) mirus jo tėvui V. S. (V. S.), faktiÅ¡kai pradėdami jį valdyti PareiÅ¡kėjo atstovė adv. R. Giruckienė nurodė, kad 2000-12-10 mirė pareiÅ¡kėjo tėvas V.

S., po jo mirties liko palikimas – bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise su pareiÅ¡kėjo motina priklausęs namas ir Å«kinis pastatas, esantys (duomenys neskelbtini) . Tėvo palikimÄ priėmė pareiÅ¡kėjas ir jo motina faktiÅ¡kai pradėdami palikimÄ valdyti – toliau gyveno tame pačiame name, naudojosi namu, Å«kiniu pastatu ir likusiais tėvo daiktais, pareiÅ¡kėjas kartu su motina mokėjo mokesčius, rÅ«pinosi likusiu turtu ir jį prižiÅ«rėjo. Å ias aplinkybes patvirtino liudytojai.

PareiÅ¡kėjo motina V. S. mirė (duomenys neskelbtini) , po jos mirties pareiÅ¡kėjas kreipėsi į notarÄ dėl palikimo priėmimo, tačiau negali gauti paveldėjimo teisės liudijimo, kadangi nei pareiÅ¡kėjas, nei pareiÅ¡kėjo motina nesikreipė į notarÄ dėl palikimo priėmimo po pareiÅ¡kėjo tėvo mirties. Prašė nustatyti palikimo priėmimo faktÄ . PareiÅ¡kėjas V. S. paaiÅ¡kino, kad, mirus tėvui, jis ir motina liko gyventi name, toliau naudojosi visu turtu, mokėjo mokesčius, motina sodino daržus, o jis padėjo motinai.

Mokesčius mokėjo motinos vardu. Nei jis, nei motina į notarÄ dėl palikimo priėmimo nesikreipė. Mirus motinai, jis kreipėsi į notarÄ , tačiau notaras gali iÅ¡duoti paveldėjimo teisės liudijimÄ tik į dalį namo. Prašė nustatyti faktÄ , kad jis ir motina priėmė palikimÄ po tėvo mirties. Suinteresuotas asmuo VÄ® Turto bankas atsiliepime nurodė, kad pareiÅ¡kėjas nurodė, kad jis ir jo motina priėmė po tėvo mirties palikimÄ faktiÅ¡kai pradėdami jį valdyti, tačiau nepateikė Å¡ias aplinkybes patvirtinančių įrodymų.

Prašė, pareiÅ¡kėjui pateikus įrodymus apie palikimo priėmimÄ , pareiÅ¡kimÄ patenkinti, prieÅ¡ingu atveju – atmesti. PareiÅ¡kimas tenkinamas iÅ¡ dalies. Palikimas – tai mirusiam fiziniam asmeniui priklausęs turtas. PareiÅ¡kėjo tėvas mirė (duomenys neskelbtini) , todėl taikomos iki 2001-07-01 galiojusio Civilinio kodekso (1964 m. redakcija) normos. Å io kodekso CK 587 str. 1 d. buvo nustatyta, kad palikimui įgyti įpėdinis turi jį priimti. Palikimo priėmimas yra įpėdinio valios aktas, kuriuo sÄ moningai siekiama tam tikro teisinio tikslo, todėl, kaip ir bet kurio kito sandorio atveju, įpėdinio valia priimti palikimÄ turi bÅ«ti iÅ¡reikÅ¡ta tam tikra įstatyme nustatyta forma ir tvarka (1964 m.

CK 40 str.). Laikoma, kad įpėdinis palikimÄ priėmė, kai jis faktiÅ¡kai pradėjo paveldimÄ turtÄ valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiÅ¡kimÄ apie palikimo priėmimÄ (CK 587 str. 2 d., 1964 m. redakcija). Palikimas turėjo bÅ«ti priimtas per Å¡eÅ¡is mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 587 str. 3 d. 1964 m. redakcija). Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad faktiÅ¡ku pradėjimu valdyti paveldėtÄ turtÄ (CK 587 str., 1964 m. redakcija), suprantami bet kokie įpėdinio veiksmai valdant tÄ turtÄ , naudojantis juo, palaikant jį tinkamoje bÅ«klėje, t. y., faktiniu turto valdymu paprastai laikoma tai, kad įpėdinis gyvena paveldimame name, juo naudojasi, jį tvarko ir savo aktyviais veiksmais parodo, kad iÅ¡reiÅ¡kė savo valiÄ siekdamas įgyti teises į atsiradusį palikimÄ ir faktiÅ¡kai pradėjo jį valdyti ir juo naudotis.

Faktinį palikimo priėmimÄ leidžiama įrodinėti visomis įrodinėjimo priemonėmis (LR CPK 177 str.). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamÄ praktikÄ aiÅ¡kinant įstatymo nuostatas dėl palikimo priėmimo pradėjus faktiÅ¡kai valdyti paveldimÄ turtÄ , „faktinis palikimo priėmimas reiÅ¡kia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtÄ nuosavybės teise. Ar Å¡ie veiksmai atlikti, sprendžiama iÅ¡: 1) veiksmų fakto ir 2) veiksmų pobÅ«džio.

Veiksmų faktas reiÅ¡kia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiÅ¡kai – įpėdinis perima mirusiojo turtÄ ir pradeda jį valdyti. Å iuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai bÅ«tų teisiÅ¡kai įforminti, t. y. įpėdiniui nebÅ«tina kreiptis į notarÄ su pareiÅ¡kimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo iÅ¡davimo, į teismÄ dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo arba į kitas valstybės institucijas. Veiksmų pobÅ«dis – tai įpėdinio aktyvÅ«s veiksmai, iÅ¡ kurių matyti, kad jis perimtÄ turtÄ valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtÄ , juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panaÅ¡aus pobÅ«džio veiksmus)“ (LAT 2007-12-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2007, 2009-07-31 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-322/2009, 2010-10-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010).

Iš pareiškėjo paaiškinimų, byloje esančių santuokos, gimimo, mirties liudijimų nustatyta, kad pareiškėjo tėvas V. S. mirė (duomenys neskelbtini) , motina V. S. –(duomenys neskelbtini) (b. l. 3,5, 9-10, 11-12). Iš Nekilnojamo turto registre esančių duomenų (b. l.

7) nustatyta, kad 1992-10-08 pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu įregistruota pareiÅ¡kėjo motinos V. S. nuosavybės teisė į gyvenamÄ jį namÄ ir Å«kinį pastatÄ , esančius (duomenys neskelbtini) . PareiÅ¡kėjo tėvų santuoka įregistruota 1970-10-17, todėl minėtas turtas įgytas santuokos metu kaip bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. IÅ¡ pareiÅ¡kėjo, liudytojų J. S. (J. S.), K. Å . paaiÅ¡kinimų nustatyta, kad, mirus pareiÅ¡kėjo tėvui, pareiÅ¡kėjo motina liko gyventi jai ir jos sutuoktiniui bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausiusiame name ir naudojosi visu likusiu turtu, juo rÅ«pinosi, mokėjo mokesčius, sodino darÅ¾Ä , tuo faktiÅ¡kai pradėdama valdyti palikimÄ .

Byloje taip pat nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas mirus tėvui taip pat liko gyventi motinai ir tėvui priklausiusiame name, naudojosi turtu, tačiau nenustatyta, kad pareiÅ¡kėjas iÅ¡reiÅ¡kė valiÄ priimti palikimÄ . Liudytojai nepatvirtino, kad pareiÅ¡kėjas aktyviais veiksmais priėmė palikimÄ , kaip tik liudytojai paaiÅ¡kino, kad turtÄ po vyro mirties paveldėjo pareiÅ¡kėjo motina, kol ji buvo gyva, sodino daržus, mokėjo mokesčius. PareiÅ¡kėjas nurodė, kad jis kartu su motina mokėjo mokesčius – kartais savo lėšomis, kartais jam pinigų duodavo motina, tačiau tokias aplinkybes patvirtinančių įrodymų nepateikė.

Liudytojai nepatvirtino, kad pareiÅ¡kėjas mokėjo mokesčius, pareiÅ¡kėjas, siekdamas priimti palikimÄ , nesikreipė į komunalines paslaugas teikiančias įmones dėl sutarčių dėl komunalinių paslaugų tiekimo ir apmokėjimo koregavimo, kaip nustatyta iÅ¡ pareiÅ¡kėjo paaiÅ¡kinimų, sutartys dėl komunalinių paslaugų buvo sudarytos motinos vardu ir mokėjimai atliekami taip pat motinos vardu. PareiÅ¡kėjas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad jis per Å¡eÅ¡is mėnesius po tėvo mirties perėmė likusį turtÄ ir valdė jį kaip savo, laikė save turto savininku.

Aplinkybe, kad pareiÅ¡kėjas nuo 1991-10-03 deklaravęs gyvenamÄ jÄ vietÄ tėvams nuosavybės teise priklausančiame name, nepatvirtinamas palikimo priėmimo po tėvo mirties faktas, t. y. nepatvirtinami aktyvÅ«s pareiÅ¡kėjo veiksmai palikimui priimti, tuo tik patvirtinama, kad pareiÅ¡kėjas toliau gyveno tėvams priklausiusiame name, tačiau, kaip nustatyta ir iÅ¡ liudytojų paaiÅ¡kinimų, paveldėtoja po pareiÅ¡kėjo tėvo mirties tapo pareiÅ¡kėjo motina, kuriÄ ir liudytojai laikė turto savininke.

Tuo tarpu pareiÅ¡kėjas, gyvendamas kartu su motina, jai padėjo prižiÅ«rėti ir tvarkyti turtÄ . Nustatyta, kad pareiÅ¡kėjo motina V. S., 2000-12-10 mirus pareiÅ¡kėjo tėvui ir V. S. sutuoktiniui V. S., per Å¡eÅ¡is mėnesius priėmė palikimÄ pradėdama faktiÅ¡kai jį valdyti. PareiÅ¡kėjas neturi galimybės kitokia tvarka gauti palikimo priėmimo faktÄ patvirtinančių dokumentų – paveldėjimo byla po V. S. mirties neužvesta, todėl nustatomas palikimo priėmimo faktas. Juridinę reikÅ¡mę turintis faktas nustatomas dėl paveldėjimo.

Byloje negauta įrodymų, patvirtinančių, kad pareiÅ¡kėjas po tėvo mirties aktyviais veiksmais priėmė palikimÄ , todėl pareiÅ¡kimo dalis dėl tokio fakto nustatymo netenkinama. Vadovaudamasis LR CPK 268-270 str., 443, 444, 445, 448, CK 587 str. 2 d.1(964 m. redakcija), teismas n u s p r e n d ž i a : PareiÅ¡kimÄ patenkinti iÅ¡ dalies. Nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad V. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) mirusi (duomenys neskelbtini) , (duomenys neskelbtini) mirus sutuoktiniui V. S. (V.

S.) (a. k. (duomenys neskelbtini) priėmė atsiradusį palikimÄ faktiÅ¡kai pradėdama jį valdyti. Juridinę reikÅ¡mę turintis faktas nustatytas dėl paveldėjimo. Kitos pareiÅ¡kimo dalies netenkinti. Sprendimas per 30 d. nuo priėmimo dienos gali bÅ«ti apskųstas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Å venčionių rÅ«mus. Teisėja Nijolė Lisauskienė