2024-08-19 Nr. BB-4025-1-01-1-00154-2023-0 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Kasacinio skundo Nr. DOK-3040/2024

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-00154-2023-0

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2024 m. rugpjūčio 19 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Sigitos Jokimaitės (kolegijos pirmininkė), Danutės Jočienės ir Tomo Šeškausko, rašytinio proceso tvarka spręsdama nuteistojo G. P. kasacinio skundo dėl Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. birželio 19 d. nuosprendžio priėmimo klausimą,

n u s t a t ė :

Nuteistasis G. P. kasaciniu skundu prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. birželio 19 d. nuosprendį ir jį išteisinti arba grąžinti bylą nagrinėti apeliacine tvarka.

Kasaciniame skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 5 dalį, teisę į gynybą bei materialios teisės normas, dėl ko priimtas sprendimas yra neteisingas.

Kasatoriaus teigimu, žemesnės instancijos teismai nustatė, kad nukentėjusiojo parodymai viso proceso metu buvo nenuoseklūs, tačiau apeliacinės instancijos teismas, vertindamas nukentėjusiojo parodymų nenuoseklumą, formaliai bei deklaratyviai šį faktą sumenkino. Nenuoseklūs nukentėjusiojo parodymai turi būti pripažinti nepatikimais ir vertinami G. P. naudai.

Kasatorius atkreipia dėmesį į tai, kad apeliacinės instancijos teismas nuosprendyje nurodė naują faktinę aplinkybę, jog G. P. šoko iš už nugaros nukentėjusiajam N. S. ant nugaros ir abu nugriuvo. Tokių faktinių aplinkybių kaltinamajame akte nebuvo nurodyta ir dėl tokių G. P. galimų veiksmų įrodymai nebuvo tiriami, todėl apeliacinės instancijos teismas, nustatydamas šias faktines aplinkybes, privalėjo atlikti įrodymų tyrimą, tačiau to nepadarė, taip suvaržydamas G. P. teisę į gynybą.

Anot kasatoriaus, žemesnės instancijos teismai nevertino bei nepašalino neatitikimų užfiksuotų specialisto išvadoje Nr. 180/2023(04) ir VŠĮ Regioninės Mažeikių ligoninės gydymo stacionaro išraše dėl nukentėjusiajam padarytų sužalojimų. Apeliacinės instancijos teismas neatlikęs įrodymų tyrimo ir pripažindamas, kad sužalojimo mechanizmas nėra kategoriškai nustatytas, rėmėsi prielaidomis. Byloje apeliacinės instancijos teismas nesiėmė priemonių nustatyti, ar galima situacija, kai asmuo verčiamas į kairę pusę, o sužalojama dešinė koja.

Kasaciniame skunde taip pat nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas, naikindamas pirmosios instancijos teismo nuosprendį, nurodė įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimus, tačiau, kokius konkrečiai pažeidimus pirmosios instancijos teismas padarė, vertindamas byloje surinktus įrodymus, neįvardijo.

Be to, pasak kasatoriaus, žemesnės instancijos teismai nevertino G. P. veiksmų ir būtinosios ginties pagrindų, nors iš nuteistojo G. P. parodymų akivaizdu, kad buvo ginamasi nuo nukentėjusiojo užpuolimo. Nuteistojo veiksmuose nebuvo nei tyčios, nei neatsargios kaltės.

Kadangi kasaciniu skundu skundžiamas įsiteisėjęs apeliacinės instancijos teismo nuosprendis, nuteistasis prašo, vadovaujantis BPK 374 straipsniu, sustabdyti jo vykdymą.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis). Nesutikimas su teismų padarytomis išvadomis dėl veikos faktinių aplinkybių nustatymo ir byloje surinktų įrodymų vertinimo nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas. Kasacinės instancijos teismas iš naujo netiria įrodymų bei nenustato faktinių bylos aplinkybių. Pagal kasacinio teismo praktiką, ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės bylos aplinkybės, sprendžia apeliacinės instancijos teismas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-27-746/2015, 2K-P-135-648/2016 ir kt.).

Kasaciniame skunde dėstomi argumentai, kuriais nesutinkama su apeliacinės instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir jų pagrindu nustatytomis bylos aplinkybėmis, kuriomis remiantis padarytos išvados, kad G. P. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje. Atkreiptinas dėmesys, kad apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka, nuosprendžio 13 punkte išsamiai ir motyvuotai nurodė, kokius įrodymų vertinimo pažeidimus padarė pirmosios instancijos teismas, o nuosprendžio 19-40 punktuose, konstatuodamas G. P. kaltę, padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, iš naujo argumentuotai įvertino nuteistųjų, nukentėjusiojo, liudytojų parodymus, specialisto išvadose užfiksuotus duomenis, ekspertės, surašiusios specialisto išvadas, paaiškinimus, kitus duomenis, užfiksuotus rašytinėje bylos medžiagoje. Be to, apeliacinės instancijos teismas nuosprendžio 39 punkte detaliai nurodė nukentėjusiojo sužalojimo mechanizmą. Taip pat apeliacinės instancijos teismas nuosprendžio 40 punkte nuodugniai vertino, ar nuteistasis veikė esant būtinosios ginties sąlygomis, bei pagrindė, kodėl nuteistasis veikė netiesiogine tyčia. Kasaciniame skunde dėl šių apeliacinės instancijos teismo išvadų apskundimo teisės taikymo aspektu teisinių argumentų nepateikta. Toks kasacinio skundo argumentavimas, kuris grindžiamas deklaratyviai pareiškiant apie baudžiamojo įstatymo bei BPK padarytus pažeidimus, teisės aspektų neskundžiant apeliacinės instancijos teismo išvadų, nelaikytinas tinkamu argumentavimu, pagrindžiančiu BPK 369 straipsnyje nurodytus apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindus.

Bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų buvimo nepagrindžia ir kasacinio skundo teiginiai, kad apeliacinės instancijos teisme nebuvo atliktas įrodymų tyrimas. Išties apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 324 straipsnio 6 dalimi, gali atlikti įrodymų tyrimą, tačiau kartu pažymėtina, kad įrodymų tyrimo atnaujinimas yra teismo teisė, o ne pareiga. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, rėmėsi pirmosios instancijos teismo ištirtais įrodymais. Kita vertus, iš apeliacinės instancijos teismo 2024 m. gegužės 8 d. teismo posėdžio protokolo matyti, kad nei nuteistasis G. P., nei jo gynėjas nepageidavo atlikti įrodymų tyrimą.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad paduotas kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų bei 369 straipsnyje numatytų pagrindų, todėl kasacinį skundą atsisakytina priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3 ir 4 punktai).

Atsisakius priimti kasacinį skundą, prašymas sustabdyti Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. birželio 19 d. nuosprendžio vykdymą paliekamas nenagrinėtas (BPK 374 straipsnis).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3, 4 punktais, 5 dalimi,

n u t a r i a :

Atsisakyti priimti nuteistojo G. P. kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Teisėjai Sigita Jokimaitė

Danutė Jočienė

Tomas Šeškauskas