becfd1c8-955b-4bbd-b805-9216d20aa5b8 · Regionų administracinis teismas

Administracinė byla Nr. I-2860-583/2018Teisminio proceso Nr. 3-63-3-01675-2017-4Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 55.1.3(S) REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. birželio 1 d.Klaipėda Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rÅ«mų teisėjas Remigijus Arminas,sekretoriaujant Živilei Račkauskienei, dalyvaujant atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, atstovui Stasiui Skersiui,2018 m. gegužės 14 d. vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo V.

S. skundÄ atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato dėl neturtinės žalos atlyginimo. Teismas n u s t a t ė :              PareiÅ¡kėjas V. S. (toliau – ir pareiÅ¡kėjas) kreipėsi su skundu į teismÄ praÅ¡ydamas iÅ¡ atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Klaipėdos AVPK) priteisti 5000 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ .              PareiÅ¡kėjas teigia, kad įvairiais laikotarpiais nuo 2009 m. birželio 11 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d. jis buvo pristatytas ir laikomas Klaipėdos AVPK areÅ¡tinėje teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sÄ lygomis.

Klaipėdos AVPK areÅ¡tinės pasivaikščiojimo kiemelyje buvo sudarytos sÄ lygos sportuoti, tačiau buvo leidžiama praustis po Å¡iltu duÅ¡u tik kartÄ Ä¯ savaitę po 15 minučių. PareiÅ¡kėjo nuomone Klaipėdos AVPK nesudarydama sÄ lygų kiekvienÄ kartÄ pasportavus nusiprausti po šiltu duÅ¡u, pažeidė Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos bendrieji saugos reikalavimai“ 30.1 – 30.7 punktų reikalavimus. Minėtuose punktuose numatyta, jog prie sporto salės privalo bÅ«ti persirengimo kambarys, duÅ¡as, tualetas, patalpa valymo priemonėms.

             Nurodo, kad Klaipėdos AVPK areÅ¡tinėje tekdavo miegoti sulūžusioje, girgždančioje ir surÅ«dijusioje lovoje, patalynė buvo Å¡lapia nuo lovos gultų, per čiužinius persigerdavo drėgmė, dėl ko jautė diskomfortÄ . Taipogi buvo verčiamas kvėpuoti tabako dÅ«mais užterÅ¡tu oru, kadangi buvo laikomas vienoje patalpoje kartu su rÅ«kančiais asmenimis. PareiÅ¡kėjas skunde taip pat nurodo, kad į Klaipėdos AVPK areÅ¡tinę bÅ«davo etapuojamas, kad galėtų dalyvauti teismo posėdžiuose ir jo laikymas turėjo trukti ne ilgiau vienos ar dviejų parų.

Tačiau įvykus teismo posėdžiui jis iÅ¡ karto nebuvo etapuojamas atgal į laisvės atėmimo atlikimo vietÄ , o buvo laikomas po 15 parų. Ä® jo praÅ¡ymus greičiau grÄ Å¾inti jį į laisvės atėmimo atlikimo vietÄ nebuvo reaguojama. PareiÅ¡kėjo teigimu, kalinimas minėtomis sÄ lygomis jam sukėlė didelius nepatogumus, psichologinį iÅ¡sekimÄ , orumo pažeminimÄ , nemigÄ , todėl praÅ¡o iÅ¡ atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Klaipėdos AVPK, priteisti 5000 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ .

Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovas Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atsiliepime į pareiÅ¡kėjo skundÄ nurodė, kad su jame iÅ¡dėstytomis aplinkybėmis nesutinka, praÅ¡o skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Atsakovo atstovas praÅ¡o taikyti sutrumpintÄ trejų metų ieÅ¡kinio senatį reikalavimams dėl žalos atlyginimo vadovaujantis CK 1.125 str. 8 d., ir 126 str. 2 d., nurodydamas, kad pareiÅ¡kėjas skundu dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo kreipėsi 2017 m. gruodžio 14 d.  Atkreipia dėmesį, jog vadovaujantis Bendrųjų dokumentų saugojimo terminų rodykle ir Policijos įstaigų veiklos dokumentų saugojimo terminų rodykle, asmenų laikomų areÅ¡tinėje kamerų paskirstymo žurnalai saugomi tris metus ir terminui pasibaigus yra sunaikinami.

Atsižvelgiant į tai nėra galimybės pateikti informacijos apie pareiÅ¡kėjo buvimÄ areÅ¡tinėje laikotarpiu nuo 2009 m. birželio 11 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d., nes Å¡ie duomenys yra sunaikinti. PareiÅ¡kėjas 2015 metais Klaipėdos AVPK areÅ¡tinėje buvo laikomas tik laikotarpiu nuo 2015 m. gruodžio 16 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d. Vadovaujantis tuo metu galiojusios Policijos areÅ¡tinių apsaugos ir priežiÅ«ros instrukcijos 5.2 punktu į policijos areÅ¡tinę galėjo bÅ«ti uždaryti asmenys, kuriems paskirtas kardomoji priemonė – suėmimas, nuteisti laisvės atėmimu, maksimalus kalinimo terminas – 15 parų.

PareiÅ¡kėjas minėtu laikotarpiu areÅ¡tinėje buvo laikomas nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų dėl asmens laikymo areÅ¡tinėje trukmės. Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių sveikatos saugos reikalavimai“ 44 punktas numatyta, kad policijos areÅ¡tinėje laikomiems asmenims turi bÅ«ti sudaryta galimybė ne rečiau kaip vienÄ kartÄ per savaitę nusiprausti duÅ¡e. Teigia, kad pareiÅ¡kėjas bÅ«damas areÅ¡tinėje nuo 2015 m. gruodžio 16 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d. naudojosi Å¡iltu duÅ¡u du kartus, todėl nėra pagrindo teigti, kad buvo pažeisti teisės aktų reikalavimai.

Klaipėdos AVPK sutinka, kad teisės aktai reglamentuoja, jog rÅ«kantys asmenys privalo bÅ«ti laikomi atskirai nuo nerÅ«kančių asmenų jeigu jie gali bÅ«ti priversti kvėpuoti tabako dÅ«mais užterÅ¡tu oru, tačiau pareiÅ¡kėjas pats yra rÅ«kantis, todėl areÅ¡tinėje jis buvo laikomas kartu su kitais rÅ«kančiais asmenimis.Klaipėdos AVPK pažymi, jog pareiÅ¡kėjo teisė bÅ«ti laikomam areÅ¡tinėje, kurioje sÄ lygos atitinka higienos normos reikalavimus nebuvo pažeista. Byloje nėra jokių duomenų, kad pareiÅ¡kėjui bÅ«tu kilusios neigiamos pasekmės ar kad jis buvo laikomas blogesnėmis sÄ lygomis negu kiti sulaikytieji asmenys, todėl nėra teisinio pagrindo tenkinti pareiÅ¡kėjo skundÄ .

Teismo posėdžio metu atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovas Stasys Skersys nurodė, kad su pareiÅ¡kėjo skunde iÅ¡dėstytais argumentais nesutinka, praÅ¡o jį atmesti kaip nepagristÄ atsiliepime iÅ¡dėstytų motyvų pagrindu. Pažymėjo, kad Klaipėdos AVPK areÅ¡tinėje, kurioje buvo laikomas ginčo laikotarpiu, nebuvo sporto salės ir teisės aktai neįpareigoja teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinėse įrengti sporto salės, o taip pat neturėjo bÅ«ti taikoma higienos norma, reglamentuojanti sporto salės įrengimÄ .

Taip pat akcentavo, kad pareiÅ¡kėjas 2015 m. gruodžio 16 d. buvo pristatytas į areÅ¡tinę vykdant 2015 m. lapkričio 19 d. Klaipėdos apygardos administracinio teismo nutartį. PareiÅ¡kėjas areÅ¡tinėje buvo laikomas iki 2015 m. gruodžio 31 d. esant tarnybiniam bÅ«tinumui, gavus 2015 m. gruodžio 17 d. Klaipėdos AVPK Kriminalinės policijos žvalgybos valdybos 1 – ojo skyriaus vyriausiojo tyrėjo V. Jurkaus tarnybinį praneÅ¡imÄ . Apie pareiÅ¡kėjo ir vyriausiojo tyrėjo bendradarbiavimÄ yra pasisakyta 2016 m. spalio 3 d.

Kauno apygardos administracinio teismo administracinėje byloje Nr. I-2561-422/2016. Laikymo trukmės pratęsimas iki 15 parų buvo suderintas su Klaipėdos apskrities VPK virÅ¡ininko pavaduotoju.    2018 m. kovo 20 d. pareiÅ¡kėjas informavo teismÄ apie bausmės atlikimÄ ir paleidimÄ iÅ¡ laisvės atėmimo vietos (b.l.56). Procesiniai dokumentai pareiÅ¡kėjui iÅ¡siųsti ir įteikti LITEKO VEP EPP priemonėmis (b.l.63) ir pakartotinai elektroniniu paÅ¡tu (b.l.65). 2018 m. balandžio 4 d. patvirtinta apie teismo Å¡aukimo ir atsiliepimo su priedais gavimÄ (b.l.65a).PareiÅ¡kėjas į teismo posėdį neatvyko, apie bylos vietÄ ir laikÄ jam buvo praneÅ¡ta tinkamai.

Byloje pakanka raÅ¡ytinių duomenų iÅ¡nagrinėti jÄ iÅ¡ esmės, todėl byla nagrinėtina nedalyvaujant pareiÅ¡kėjui. Teismas k o n s t a t u o j a :              Nagrinėjamoje administracinėje byloje pareiÅ¡kėjas V. S. kreipėsi su skundu į teismÄ , praÅ¡ydamas priteisti neturtinę žalÄ , pareiÅ¡kėjo teigimu, atsiradusiÄ dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato areÅ¡tinėje. Žala, kilusi dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų ar neteisėtai taikomų suvaržymų, atlyginama remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio nuostatomis.

Pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyta, kad Å¡iame straipsnyje terminas „valdžios institucija“ reiÅ¡kia bet kokį vieÅ¡osios teisės subjektÄ (valstybės ar savivaldybės institucijÄ , pareigÅ«nÄ , valstybės tarnautojÄ ar kitokį Å¡ių institucijų darbuotojÄ ir t. t.), taip pat privatų asmenį, atliekantį valdžios funkcijas, o terminas „aktas“ reiÅ¡kia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmÄ (veikimÄ , neveikimÄ ), kuris tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ar savivaldybės institucijų priimami teisės ar individualÅ«s aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t. t., iÅ¡skyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis).

CK 6.271 4 dalyje nustatyta, kad valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.Taigi, CK 6.271 straipsnyje numatytas civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis – viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus.

CK 6.271 straipsnyje numatyta, kad vieÅ¡oji atsakomybė atsiranda, esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali bÅ«ti patenkinamas, nustačius visumÄ vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų: pareiÅ¡kėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimÄ , žalos pareiÅ¡kėjui padarymo faktÄ ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos.

Nenustačius bent vienos iÅ¡ minimų trijų vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla pareiga atlyginti žalÄ .Pažymėtina, kad pagrindinis vieÅ¡osios atsakomybės elementas – neteisėti veiksmai, kurių buvimas ar nebuvimas iÅ¡ esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sÄ lygas. Tam, kad bÅ«tų konstatuotas neteisėtumas CK 6.271 straipsnio prasme, reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, nevykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė Å¡ias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai.

Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigÅ«nų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 straipsnio prasme), kiekvienu atveju bÅ«tina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklÄ , buvo pažeistos, kaip bÅ«tent Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalÄ , atžvilgiu.              Dėl senaties termino taikymo Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje yra ne kartÄ nurodęs, jog nagrinėjant administracinius ginčus dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo, taikytinos ne tik CK normos, reglamentuojančios deliktinę atsakomybę, bet ir Å¡io kodekso normos, reglamentuojančios ieÅ¡kinio senatį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007-03-26 nutartį administracinėje byloje Nr. A6-317/2007, 2010-06-14 nutartį administracinėje byloje Nr. A525-850/2010, 2011-04-11 nutartį administracinėje byloje Nr. A556-150/2011 ir kt.).

IeÅ¡kinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikÅ¡damas ieÅ¡kinį. IeÅ¡kinio senaties terminus, jų skaičiavimo ir taikymo tvarkÄ reglamentuojančios teisės normos yra imperatyvaus pobÅ«džio. Tikslus ieÅ¡kinio senatį reglamentuojančių teisės normų aiÅ¡kinimas ir taikymas yra itin reikÅ¡mingas, nes ieÅ¡kinio senaties termino pasibaigimas reiÅ¡kia asmens galimybių apginti savo teises per teismÄ ribojimÄ , kitaip tariant, teisės į priverstinį savo teisių įgyvendinimÄ praradimÄ , kuomet ginčo Å¡alis reikalauja taikyti ieÅ¡kinio senaties terminÄ (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011-04-11 nutartį administracinėje byloje Nr. A556-150/2011, 2011-11-14 nutartį administracinėje byloje Nr. A662-3116/2011).Pažymėtina, kad CK 1.125 straipsnio 8 dalis nustato sutrumpintÄ 3 metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ , taikomÄ reikalavimams dėl žalos atlyginimo.

Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalį ieÅ¡kinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieÅ¡kinį atsiradimo dienos, o teisė į ieÅ¡kinį atsiranda nuo tos dienos, kuriÄ asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ . To paties straipsnio 5 dalis nustato, jeigu pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvienÄ dienÄ ,  ieÅ¡kinio senaties terminas ieÅ¡kiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tÄ dienÄ , prasideda tÄ kiekvienÄ dienÄ . IeÅ¡kinio senatį pagal CK 1.126 straipsnio 2 dalį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo Å¡alis reikalauja.

Ä®statymas, nustatydamas laiko tarpÄ , per kurį valstybė garantuoja pažeistos teisės gynimÄ , siekia ne tik užtikrinti subjektinės teisės realumÄ , bet ir sukurti stabilius teisinius santykius, todėl nustato ilgesnį ar trumpesnį ieÅ¡kinio senaties terminÄ . Å is ne tik skatina nukentėjusiÄ jÄ Å¡alį operatyviai reaguoti į savo teisės pažeidimÄ , bet ir suteikia garantijÄ kitai teisinio santykio Å¡aliai, kad po tam tikro įstatyme numatyto laikotarpio jos įgytos teisės negalės bÅ«ti ginčijamos.

Jeigu asmuo, žinodamas arba turėdamas žinoti apie savo teisės pažeidimÄ (CK 1.127 straipsnio 1 dalis), į šį pažeidimÄ per visÄ ieÅ¡kinio senaties termino eigÄ nereaguoja ir nereiÅ¡kia skundo, tai kita teisinio santykio Å¡alis turi teisę pagrįstai tikėtis, kad toks asmuo arba apskritai atsisako savo teisės, arba nemano, jog jo teisė yra pažeista. PareiÅ¡kėjas skundu siekia, jog jam bÅ«tų priteistas neturtinės žalos atlyginimas, už jo laikymÄ Klaipėdos AVPK areÅ¡tinėje pažeidžiant jo teises, laikotarpiu nuo 2009 m. birželio 11 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d.

PareiÅ¡kėjas skundÄ teismui pateikė iÅ¡siųsti 2017 m. gruodžio 11 d. (b. l. 7). Atkreiptinas dėmesys, kad teisės į ieÅ¡kinį atsiradimas, kartu ir ieÅ¡kinio senaties termino pradžia nusakoma ne objektyviu (teisės pažeidimo), o subjektyviu momentu (kada asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie jo teisės pažeidimÄ ), nes teisę ginti savo pažeistas teises asmuo gali įgyvendinti tik žinodamas, kad Å¡ios yra pažeistos. Asmuo apie savo teisės pažeidimÄ gali sužinoti tÄ pačiÄ Â dienÄ , kada ji buvo pažeista, tačiau Å¡is  momentas gali nesutapti, t. y. asmuo apie tai gali sužinoti vėliau.

Tokiam asmeniui įstatyme suteikta galimybė įrodinėti, kad jis apie pažeistÄ teisę sužinojo vėliau, nei ji buvo pažeista. Siekiant nustatyti ieÅ¡kinio senaties termino pradžiÄ bÅ«tina iÅ¡siaiÅ¡kinti, kuriÄ dienÄ rÅ«pestingas ir apdairus asmuo, esant tokioms pat aplinkybėms, galėjo ir turėjo sužinoti, kad jo teisė pažeista. Nuo tos dienos ir turėtų bÅ«ti skaičiuojamas ieÅ¡kinio senaties terminas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-12-10 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2010).PareiÅ¡kėjas neįrodinėja ir neteikia argumentų, jog jis apie tariamai pažeistas savo teises sužinojo vėliau, nei jos buvo pažeistos ar bÅ«tent dabar pasireiÅ¡kė žala dėl Å¡ių pažeistų teisių, todėl atsižvelgiant į minėtÄ teisinį reguliavimÄ bei teisminę praktikÄ spręstina, kad pareiÅ¡kėjas visÄ jo  nurodytÄ laikotarpį apie jo teigiamus pažeidimus žinojo arba turėjo žinoti.

Tai patvirtina ir jo atlikti procesiniai veiksmai ginant savo teises. PareiÅ¡kėjas kreipėsi skundais dėl laikymo sÄ lygų Klaipėdos AVPK areÅ¡tinėje įvairiais laikotarpiais ir Klaipėdos apygardos administraciniame teisme yra iÅ¡nagrinėtos administracinės bylos Nr. I-2684-609/2015; Nr. I-1563-609/2016; Nr. I-1554-386/2017, taigi pareiÅ¡kėjas buvo aktyvus gindamas savo teises ir jam jo suvokimu galimas jo teisių pažeidimų mastas turėjo bÅ«ti žinomas nuo laikymo sÄ lygų pradžios. Kadangi pareiÅ¡kėjas skundÄ teismui pateikė iÅ¡siųsti 2017 m. gruodžio 11 d., konstatuojama, jog pareiÅ¡kėjas daliai skundo reikalavimų dėl neturtinės žalos atlyginimo, t. y. laikotarpiu nuo 2009 m. birželio 11 d. iki 2014 m. gruodžio 11 d. (įskaitytinai), praleido CK 1.125 straipsnio 8 dalyje įtvirtintÄ sutrumpintÄ 3 metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ kreiptis dėl žalos atlyginimo.CK 1.131 straipsnio 2 dalis nustato, kad jeigu teismas pripažįsta, kad ieÅ¡kinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi bÅ«ti ginama, o praleistas ieÅ¡kinio senaties terminas atnaujinamas.

Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikÄ , ginčo Å¡aliai reikalaujant taikyti ieÅ¡kinio senatį teismas ex officio turi patikrinti ne tik tai, ar taikytinas ieÅ¡kinio senaties terminas nepraleistas, bet ir tai, ar nėra priežasčių šį terminÄ atnaujinti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-12-10 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2010, 2013-06-19 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-336/2013, 2013-12-03 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-638/2013, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015-11-03 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1462-858/2015).

Kiek tai bÅ«tų susiję su senaties termino atnaujinimu, teisės normose, reglamentuojančiose ieÅ¡kinio senatį, nenustatyta kriterijų, pagal kuriuos bÅ«tų galima spręsti, kokios Å¡io termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis. Tai vertinamoji sÄ voka, kurios turinys atskleidžiamas vertinant kiekvienos konkrečios situacijos aplinkybes. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje aiÅ¡kinama, kad klausimÄ , ar konkrečios ieÅ¡kinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindÄ jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais, atsižvelgdamas į ieÅ¡kinio senaties termino trukmę (bendrasis ar sutrumpintas), ginčo esmę, Å¡alių elgesį, ieÅ¡kinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį bei į kitas reikÅ¡mingas bylos aplinkybes (žr.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009-09-24 nutartį administracinėje byloje Nr. A-822-1037/2009). PareiÅ¡kėjas nenurodė ir neteikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovės atstovas ar kiti asmenys jam bÅ«tų sukliudę susipažinti su aktualiu teisiniu reguliavimu, savo teises ginti teisme ar kreiptis teisinės pagalbos į kvalifikuotus teisės specialistus. PrieÅ¡ingai, kaip teismas jau paminėjo, pareiÅ¡kėjas aktyviai naudojosi teisminės gynybos teise kreiptis skundais į teismÄ dėl laikymo sÄ lygų.

PareiÅ¡kėjas nenurodė jokių aplinkybių, kurios galėtų bÅ«ti pripažintos objektyviomis, nepriklausiusiomis nuo jo valios ir pakankamai svarbiomis praleistam terminui atnaujinti. Teismas iÅ¡ bylos duomenų tokių aplinkybių taip pat nenustatė. Teismas konstatuoja, kad Å¡iuo atveju nėra pagrindo atnaujinti ieÅ¡kinio senaties terminÄ pareikÅ¡tiems reikalavimams už laikotarpį nuo 2009-06-11 iki 2014-12-11.Pagal CK 1.126 straipsnio 2 dalies nuostatas ieÅ¡kinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo Å¡alis to reikalauja.

Pažymėtina, jog Å¡ioje byloje atsakove yra Lietuvos valstybė ir ieÅ¡kinio senatį praÅ¡o taikyti atsakovės atstovas – Klaipėdos AVPK, todėl ginčo nagrinėjimui taikytina ieÅ¡kinio senatis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-01-15 nutartį administracinėje byloje Nr. A444-343/2013; 2016-02-17 nutartį administracinėje byloje Nr. A-234-858/2016). Kadangi senaties termino praleidimas yra pagrindas reikalavimÄ dėl žalos atlyginimo atmesti (Civilinio kodekso 1.131 straipsnio 1 dalis), todėl atsakovės atstovui praÅ¡ant taikyti senaties terminÄ ir nesant sÄ lygų praleistÄ terminÄ atnaujinti, atsirado visos minėtos įstatyminės sÄ lygos ir prielaidos netenkinti pareiÅ¡kėjo skundo už laikotarpį nuo 2009 m. birželio 11 d. iki 2014 m. gruodžio 11 d. (įskaitytinai).Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo (bylai aktuali įstatymo redakcija galiojusi nuo 2015-09-01 iki 2016-03-01) 5 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad vykdant suėmimÄ , draudžiama žmogų kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumÄ .

Su suimtuoju net ir jo sutikimu draudžiami medicinos, biologiniai ir kitokie mokslo bandymai. Draudžiama, iÅ¡skyrus Lietuvos Respublikos teisės aktuose numatytus atvejus, filmuoti ar fotografuoti suimtÄ jį be iÅ¡ankstinio jo sutikimo. AreÅ¡tinių vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. birželio 18 d. įsakymu Nr. 182, 7 punkte nurodyta, jog areÅ¡tinės savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos įstatymais, kitais Lietuvos Respublikos Seimo priimtais teisės aktais, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, Respublikos Prezidento dekretais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais, Ministro Pirmininko potvarkiais, teisingumo ministro ir Kalėjimų departamento direktoriaus įsakymais, kitais teisės aktais ir Å¡iomis taisyklėmis.

Minėtų taisyklių 274 punkte įtvirtinta, kad nuteistiesiems areÅ¡tu skirtos patalpos, ypač miegamosios, turi atitikti sveikatos ir higienos reikalavimus. Turi bÅ«ti skiriamas reikiamas dėmesys klimato sÄ lygoms, kubinei oro talpai, reikiamam vietos plotui, apÅ¡vietimui, Å¡ildymui ir vėdinimui. Nuteistųjų nuolat naudojamos areÅ¡tinės patalpos turi bÅ«ti gerai sutvarkytos ir Å¡varios. PareiÅ¡kėjas skunde teigia, kad Klaipėdos AVPK areÅ¡tinėje jis bÅ«davo laikomas po 15 parų, neatsižvelgiant į tai, jog jis į areÅ¡tinę bÅ«davo konvojuojamas su tikslu dalyvauti teismo posėdžiuose.

Pareiškėjo nuomone nepagrįstai ilgas jo kalinimas Klaipėdos AVPK areštinėje prieštarauja teisės aktų reikalavimams, kadangi pasibaigus teismo posėdžiui išnykdavo pagrindas jį laikyti teritorinėje policijos įstaigos areštinėje. Iš Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos tarnybos areštinės (skyriaus teisėmis) viršininko Dariaus Petraičio 2018 m. kovo 19 d. tarnybinio pranešimo Nr. 30-PR2-5383 „Dėl V. S. skundo“ (b. l. 33 – 34) turinio nustatyta, kad 2015 metais pareiškėjas Klaipėdos AVPK areštinėje buvo laikomas laikotarpiu nuo 2015 m. gruodžio 16 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d., iš viso 15 parų.

PareiÅ¡kėjo konvojavimo į Klaipėdos AVPK areÅ¡tinę pagrindas – Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. lapkričio 19 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. I-2684-609/2015 (b. l. 59), kurios pagrindu PravieniÅ¡kių pataisos namams, Å iaulių tardymo izoliatoriui ir Klaipėdos AVPK pavesta pareiÅ¡kėjÄ perkelti iÅ¡ PravieniÅ¡kių pataisos namų į Å iaulių tardymo izoliatorių ir jį konvojuoti į 2015 m. gruodžio 17 d. teismo posėdį, vyksianti Klaipėdos apygardos administraciniame teisme.

Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo (bylai aktuali įstatymo redakcija galiojusi nuo 2015-09-01 iki 2016-03-01) 2 straipsnio 2 dalis numato, kad suimtieji ikiteisminio tyrimo pareigūno ar prokuroro nutarimu arba teismo nutartimi iš tardymo izoliatoriaus gali būti perkelti (uždaryti) ikiteisminio tyrimo veiksmams atlikti ar dėl bylų nagrinėjimo teisme į teritorinės policijos įstaigos areštinę, tačiau ne ilgiau kaip penkiolika parų. Toks laikymas teritorinės policijos įstaigos areštinėje turi būti nedelsiant nutrauktas, kai tai tampa nebereikalinga.

Lietuvos policijos generalinio komisaro 2015 m. vasario 10 d. įsakymu Nr. 5-V-139 „Dėl policijos areštinių apsaugos ir priežiūros instrukcijos patvirtinimo“ patvirtintos Policijos areštinių apsaugos ir priežiūros instrukcijos (toliau – ir Instrukcija) 5.2 punkte nurodyta, kad į policijos areštinę gali būti uždaryti asmenys kuriems paskirta kardomoji priemonė suėmimas (kardomasis kalinimas), nuteisti laisvės atėmimu – iki 8 parų. Šis terminas, esant būtinoms aplinkybėms, gali būti pratęstas iki 15 parų teritorinės policijos įstaigos viršininko ar jo rašytiniu įsakymu įgalioto policijos pareigūno raštišku leidimu.

PareiÅ¡kėjas ginčo laikotarpiu atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę PravieniÅ¡kių pataisos namuose, todėl įvertinus minėtÄ teisinį reguliavimÄ konstatuotina, jog pareiÅ¡kėjas, ikiteisminio tyrimo veiksmams atlikti ar dėl bylų nagrinėjimo teisme Klaipėdos AVPK areÅ¡tinėje galėjo bÅ«ti laikomas iki 15 parų. Atkreiptinas dėmesys, jog teisės aktai įpareigojo Klaipėdos AVPK pareigÅ«nus, iÅ¡nykus reikalingumui, nedelsiant nutraukti laisvės atėmimo bausme nubausto asmens laikymÄ teritorinėje policijos įstaigos areÅ¡tinėje.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad Klaipėdos AVPK Kriminalinės policijos žvalgybos valdybos 1-ojo skyriaus vyriausiasis tyrėjas Vitalijus Jurkus 2015 m. gruodžio 17 d. tarnybiniu pranešimu (b. l.

60) kreipėsi į Klaipėdos AVPK virÅ¡ininko pavaduotojÄ su praÅ¡ymu, esant tarnybiniam bÅ«tinumui, palikti pareiÅ¡kėjÄ Klaipėdos AVPK areÅ¡tinėje visam galimam terminui – 15 parų. Lietuvos teismų sistemos „Liteko“ duomenimis nustatyta, jog pagal pareiÅ¡kėjo skundÄ Kauno apygardos administraciniame teisme buvo iÅ¡nagrinėta administracinė byla Nr. I-2561-422/2016, kurioje pareiÅ¡kėjas skunde akcentavo tai, jog 2009 metais su Klaipėdos AVPK vyriausiuoju tyrėju Vitalijumi Jurkumi buvo sudaręs bendradarbiavimo sutartį.

Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas Klaipėdos AVPK vyriausiasis tyrėjas Vitalijus Jurkus nurodė, jog pareiÅ¡kėjas buvo informuotas dėl kokių priežasčių jis buvo laikomas maksimalų leidžiamÄ terminÄ areÅ¡tinėje ir tai susiję su kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimu.Ä®vertinus nurodytas aplinkybes darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjas buvo laikomas 15 parų Klaipėdos AVPK areÅ¡tinėje nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų, todėl Å¡is pareiÅ¡kėjo skundo argumentas atmestinas kaip nepagrįstas.

Pareiškėjas skunde akcentuoja, kad areštinės gyvenamosiose patalpose buvo laikomas kartu su rūkančiais asmenimis, todėl buvo privertas nuolat kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru. Lietuvos Respublikos tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo (bylai aktuali įstatymo redakcija galiojusi nuo 2015-07-03 iki 2016-01-01) 19 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintas draudimas rūkyti bendrose gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, kuriose nerūkantieji gali būti priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru.

Å io straipsnio 4 dalis nustato pareigÄ juridinio asmens valdymo organams užtikrinti, kad jo darbuotojai, aptarnaujami klientai ir lankytojai nebÅ«tų priversti kvėpuoti tabako dÅ«mais užterÅ¡tu oru, taip pat kad matomose vietose bÅ«tų iÅ¡kabinti įspėjamieji užraÅ¡ai ar ženklai apie draudimÄ rÅ«kyti, įrengtos specialios rÅ«kymui skirtos patalpos (vietos) ir iÅ¡kabinti jas nurodantys užraÅ¡ai ar ženklai. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Lietuvos higienos norma HN 134:2015) 7 punktas teigia, jog laisvės atėmimo vietose, policijos areÅ¡tinėse laikomų asmenų apgyvendinimas organizuojamas taip, kad nerÅ«kantieji nebÅ«tų priversti kvėpuoti tabako dÅ«mais užterÅ¡tu oru.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad pataisos įstaigų administracija turi pareigÄ užtikrinti, jog asmenys jose bÅ«tų laikomi sveikatai nekenksmingomis sÄ lygomis, taip pat kad nerÅ«kantieji nebÅ«tų priversti kvėpuoti tabako dÅ«mais (pvz. žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3803-575/2018; 2016 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4069-624/2016; 2016 m. balandžio 14 nutartį administracinėje byloje ir kt.).

Analizuojant aukščiau paminėtas aplinkybes, darytina iÅ¡vada, jog teisinis reguliavimas ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika įpareigoja Klaipėdos AVPK užtikrinti, kad nerÅ«kantys asmenys nebÅ«tų priversti kvėpuoti tabako dÅ«mais užterÅ¡tu oru. IÅ¡ teismui pateiktos V. S. kortelės iÅ¡raÅ¡o Nr. 30-02212-15 (b. l. 35 – 36) matyti, kad konvojavus pareiÅ¡kėjÄ Ä¯ Klaipėdos AVPK areÅ¡tinę, visų vykusių pirminių apžiÅ«rų metu jis pareigÅ«nams nurodydavo, kad yra rÅ«kantis.

Liudytoju apklaustas Klaipėdos AVPK VieÅ¡osios tvarkos tarnybos areÅ¡tinės (skyriaus teisėmis) virÅ¡ininkas Darius Petraitis teismo posėdžio metu nurodė, kad pareiÅ¡kėjas visada rÅ«kydavo, taip pat pažymėjo, jog jis paprastai areÅ¡tinės kamerose bÅ«davo kalinamas vienas, todėl kitų asmenų nebÅ«davo. Nagrinėjamoje byloje nėra jokių duomenų, kad pareiÅ¡kėjas buvo iÅ¡reiÅ¡kęs žodžiu ar raÅ¡tu norÄ bÅ«ti kartu su nerÅ«kančiais asmenimis, ar bÅ«tų turėjęs nusiskundimų dėl to, jog yra laikomas kartu su rÅ«kančiais asmenimis, todėl konstatuotina, kad atsakovo atstovo pareigÅ«nų veiksmų neteisėtumo nenustatyta.

PareiÅ¡kėjas nurodo, kad Klaipėdos AVPK nebuvo sudaryta sÄ lygų pasportavus nusiprausti po karÅ¡tu duÅ¡u. PareiÅ¡kėjo nuomone tokie Klaipėdos AVPK pareigÅ«nų veiksmai prieÅ¡tarauja Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Lietuvos higienos norma HN 76:2010) 30.1 – 30.7 punktų reikalavimams. PareiÅ¡kėjo skunde minimos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 30.1 – 30.7 punktuose pateikiami reikalavimai keliami laisvės atėmimo vietų sporto salėms ar sportui skirtoms patalpoms.

Vis dėlto pažymėtina, kad minėta Lietuvos higienos norma galiojo iki 2015 m. lapkričio 1 d. t. y. pareiÅ¡kėjo laikymo Klaipėdos AVPK areÅ¡tinėje metu Lietuvos higienos norma HN 76:2010 nebegaliojo. Nuo 2015 m. lapkričio 1 d. galiojančioje Lietuvos higienos normos HN 134:2015 44 punktas reglamentuoja, kad laisvės atėmimo vietose, policijos areÅ¡tinėse laikomiems asmenims turi bÅ«ti sudaryta galimybė ne rečiau kaip vienÄ kartÄ per savaitę nusiprausti duÅ¡e. V. S. kortelės iÅ¡raÅ¡e Nr. 30-02212-15 nurodyta, kad pareiÅ¡kėjo laikymo Klaipėdos AVPK areÅ¡tinėje metu, jam buvo sudarytos sÄ lygos 2015 m. gruodžio 20 d. ir 2015 m. gruodžio 27 d. pasinaudoti karÅ¡tu duÅ¡u.

Teismo posėdžio metu liudytojas Klaipėdos AVPK VieÅ¡osios tvarkos tarnybos areÅ¡tinės (skyriaus teisėmis) virÅ¡ininkas Darius Petraitis paaiÅ¡kino, jog areÅ¡tinėje esantiems suimtiesiems leidžiama kartÄ per savaitę, Å¡eÅ¡tadieniais arba sekmadieniais, nusiprausti po Å¡iltu duÅ¡u. Pažymėjo, kad Klaipėdos AVPK areÅ¡tinėje, kurioje buvo laikomas pareiÅ¡kėjas ginčo laikotarpiu, nėra sporto salės ar kitų sportui skirtų patalpų ir teisės aktai nenumato pareigos teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinėse įrengti tokias patalpas.

Įvertinus minėtas aplinkybes darytina išvada, kad nėra nustatyta, jog Klaipėdos AVPK pareigūnai savo veiksmais pažeidė Lietuvos higienos normos HN 134:2015 44 punkto reikalavimų, todėl šioje apimtyje pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas. Pareiškėjas teigia, jog areštinėje jam tekdavo miegoti sulūžusioje, surūdijusioje lovoje, išduota patalynė būdavo drėgna. Vertinant duomenis, surinktus rengiantis bylos nagrinėjimui, nustatyta, jog Klaipėdos visuomenės sveikatos centras 2015 m. kovo 30 d. ir 2015 m. lapkričio 6 d.

Klaipėdos AVPK areštinėje atliko patikrinimus vietoje. Klaipėdos visuomenės sveikatos centro 2015 m. balandžio 13 d. patikrinimo akte Nr. K3-98 (b. l. 41 – 45) ir 2015 m. lapkričio 11 d. patikrinimo akte Nr. K3-540 (b. l. 38 – 40) teigiama, jog areštinės gyvenamosiose patalpose esančių lovų gultai švarus, nesurūdiję, čiužiniai nesuplyšę, tvarkingi. Remiantis Klaipėdos visuomenės sveikatos centro patikrinimų aktuose nurodytomis išvadomis konstatuotina, kad pareiškėjo teiginiai, jog ginčo laikotarpiu jis buvo kalinamas pažeidžiant Lietuvos higienos normų reikalavimus yra nepagrįsti.

Pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje nėra jokių duomenų, kad pareiÅ¡kėjas jo laikymo areÅ¡tinėje metu, bÅ«tu raÅ¡tu ar žodžiu bÅ«tu skundęsis Klaipėdos AVPK pareigÅ«nams ar kitoms institucijoms dėl kalinimo teisės aktų neatitinkančiomis sÄ lygomis.              Įvertinus minėtÄ teisinį reguliavimÄ bei faktinius bylos duomenis, apibÅ«dinančius V. S. kalinimo sÄ lygų visumÄ , darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjas Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariato areÅ¡tinėje buvo laikomas nepažeidžiant galiojančio teisinio reguliavimo.

Kadangi nagrinėjamoje administracinėje byloje nėra konstatuotos visos bÅ«tinosios civilinės atsakomybės sÄ lygos, tame tarpe ir valstybės institucijos pareigÅ«nų neteisėti veiksmai, pareiÅ¡kėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86 ir 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teismas n u s p r e n d ž i a :              PareiÅ¡kėjo V. S. skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rÅ«mus arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.

Teisėjas                                                                                                                                    Remigijus Arminas