becf9c2b-c29d-4cab-90ae-769314747f35 · Klaipėdos apylinkės teismas

?Civilinė byla Nr. 2YT-11426-512/2022 Teisminio proceso Nr. 2-06-3-07211-2022-8 Procesinio sprendimo kategorija 3.2.7.1.; 3.4.5.11. (S) KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMAS NUTARTIS 2022 m. gruodžio 2 d. Klaipėda Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mų teisėjas Egidijus Mickevičius, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo pareiÅ¡kėjo A. K. skundÄ dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, antstolė B.

T.. Teismas n u s t a t ė: pareiÅ¡kėjas kreipėsi į antstolę B. T. su skundu, praÅ¡ydama panaikinti 2022 m. spalio 27 d. patvarkymÄ Nr. S-22-5-46454 ir grÄ Å¾inti neteisėtai iÅ¡ieÅ¡kotÄ 869,71 Eur dienpinigių sumÄ . Nurodo, kad Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 739 straipsnio 2 punkte įtvirtintas imperatyvus draudimas iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ sumų, mokamų skolininkui, kaip darbuotojui, kai jis vyksta į tarnybinę komandiruotę, yra perkeliamas, priimamas į darbÄ ir pasiunčiamas dirbti į kitas vietoves.

Skolininko pajamų, kurios prilyginamos darbo užmokesčiui ir iÅ¡ kurių galimas iÅ¡ieÅ¡kojimas, baigtinis sÄ raÅ¡as įtvirtintas CPK 737 straipsnyje, kuriame dienpinigiai, kaip pajamų rÅ«Å¡is, nėra nurodyta. PareiÅ¡kėjas teigia, jog dažnai yra komandiruojamas į užsienį (VokietijÄ ), kur pragyvenimo lygis yra ženkliai aukÅ¡tesnis negu Lietuvos Respublikoje. Dienpinigiai reikalingi, nes komandiruotės metu reikalingas didesnis lėšų kiekis, o su komandiruote susijusios iÅ¡laidos yra kompensuojamos tik grįžus.

A. B. T. 2022 m. lapkričio 17 d. patvarkymu Nr. S-22-5-49476 pareiÅ¡kėjo skundo netenkino ir skundÄ perdavė nagrinėti teismui. Nurodo, kad pareiÅ¡kėjas nėra ir negali bÅ«ti komandiruojamas, kadangi 2022 m. rugsėjo 16 d. laikinojo darbo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) darbuotojui A. K. nėra nustatyta pagrindinė darbo funkcijų atlikimo vieta. PareiÅ¡kėjas A. K. UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra įdarbintas apdailininko pareigoms. Apdailininko darbo pobÅ«dis yra kilnojamas. 2022 m. spalio 25 d. pažyma apie priskaičiuotÄ ir iÅ¡mokėtÄ darbo užmokestį bei kitas iÅ¡mokas patvirtina, kad dienpinigių forma iÅ¡mokėtas atlyginimas daugiau nei 2,5 karto virÅ¡ija pareiÅ¡kėjui iÅ¡mokėtÄ atlyginimÄ .

PareiÅ¡kėjui dienpinigių forma iÅ¡mokėtos pajamos atlieka ne kompensavimo, bet atlyginimo už atliktÄ darbÄ funkcijÄ , todėl iÅ¡ tokių lėšų iÅ¡ieÅ¡kojimas pagal vykdymo procesÄ reglamentuojančius teisės normas yra galimas. Vykdomojoje byloje esantys įrodymai patvirtina, kad pareiÅ¡kėjui už darbÄ Ä¯monėje UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo priskaičiuotas ir iÅ¡mokėtas 1 201,08 Eur atlyginimas (įskaitant dienpinigių formÄ iÅ¡mokėtÄ atlyginimÄ ). Vadinasi paskirtos baudos bei vykdymo iÅ¡laidų dengimui turi bÅ«ti iÅ¡skaičiuojama: nuo 549,65 Eur sumos - 20 proc., kas sudaro - 109,93 Eur; nuo likusios darbo užmokesčio dalies, t. y. 651,43 Eur - 50 proc., kas sudaro - 325,72 Eur.

Vykdomojoje byloje galėjo bÅ«ti atliktas 435,65 Eur dydžio atskaitymas, tuo tarpu buvo iÅ¡ieÅ¡kota tik 421,12 Eur, o kita piniginių lėšų suma dar 2022 m. spalio 26 d. grÄ Å¾inta. Atlikti atskaitymai iÅ¡ pareiÅ¡kėjo gautų pajamų UAB „(duomenys neskelbtini)“ nevirÅ¡ija CPK 736 straipsnyje įtvirtintus dydžius. Teismas k o n s t a t u o j a : Skundas dėl antstolio veiksmų netenkintinas. Bylos duomenimis nustatyta, kad antstolės B. T. žinioje yra vykdomoji byla Nr. 0005/12/01668, pradėta vykdyti pagal 2012 m. rugpjūčio 16 d.

Klaipėdos apygardos teismo vykdomÄ jį raÅ¡tÄ Nr. 1-97-417/2012 dėl baudos (skolos) iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ skolininko A. K. iÅ¡ieÅ¡kotojos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos naudai. 2022 m. spalio 25 d. priimtas patvarkymas dėl skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ skolininkui priskaičiuoto darbo užmokesčio, dienpinigių ir kitų pajamų Nr. S-22-5-45994, kuriuo pareikalauta iÅ¡ skolininko darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintų iÅ¡mokų sumos kiekvienÄ mėnesį iÅ¡skaičiuoti 50 procentų nuo skolininko darbo užmokesčio dalies, virÅ¡ijančios Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytÄ vienÄ minimalų mėnesio atlyginimÄ (MMA), ir 20 procentų nuo darbo užmokesčio dalies, nevirÅ¡ijančios vieno MMA (v.b.l. 117). 2022 m. spalio 27 d. antstolės kontoroje gautas pareiÅ¡kėjo (skolininko) praÅ¡ymas grÄ Å¾inti iÅ¡ieÅ¡kotÄ dienpinigių sumÄ 869,71 Eur (v.b.l. 123). 2022 m. spalio 27 d. priimtas patvarkymas dėl 2022 m. spalio 26 d. praÅ¡ymo dėl dienpinigių grÄ Å¾inimo Nr. S-22-5-46454, kuriuo antstolė informavo skolininkÄ , kad iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ skolininko gaunamų pajamų tvarka yra iÅ¡aiÅ¡kinta 2022 m. spalio 25 d. patvarkymu dėl skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ skolininkui priskaičiuoto darbo užmokesčio, dienpinigių ir kitų pajamų Nr. S-22-5-45994; taip pat informavo, kad iÅ¡ nuo sÄ skaitos nuraÅ¡ytų lėšų 440,28 Eur grÄ Å¾inti skolininkui į sÄ skaitÄ , o 354,85 Eur atskaityta skolų dengimui (v.b.l. 126).

Teismas, nagrinėdamas skundus dėl antstolio veiksmų, turi patikrinti antstolio veiksmų teisėtumÄ ir įvertinti kiekvieno iÅ¡ jų įtakÄ vykdymo proceso dalyvių teisėms ir teisėtiems interesams. Antstolio veiksmai vertinami tuo aspektu, ar yra pagrindas antstolio atliktus veiksmus pripažinti neteisėtais. Vykdymo procesui galioja teisėtumo principas, reiÅ¡kiantis, kad antstolis privalo veikti teisėtai, nevirÅ¡yti jam teisės aktų suteiktų įgaliojimų (CPK 583 straipsnio 3 dalis). Antstolis taip pat privalo atliekant vykdymo veiksmus griežtai laikytis teisės aktų nustatytos priverstinės vykdomųjų dokumentų vykdymo tvarkos.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartÄ konstatavo, kad teismų sprendimų vykdymo proceso taisyklės reikalauja iÅ¡ antstolio, kaip vieÅ¡osios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgaliojimus (kompetencijÄ ), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. rugsėjo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2007; 2008 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-277/2008; 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-40/2010).

Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjas pateiktu skundu nesutinka su antstolės veiksmais, iÅ¡ esmės motyvuodamas tuo, kad buvo pažeistas CPK 739 straipsnio 2 punkte įtvirtintas imperatyvus draudimas iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ sumų, mokamų skolininkui, kaip darbuotojui, kai jis vyksta į tarnybinę komandiruotę, yra perkeliamas, priimamas į darbÄ ir pasiunčiamas dirbti į kitas vietoves. CPK 733 straipsnio, kuriame įtvirtintos bendrosios iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ skolininko pajamų tvarkos nuostatos, 1 dalyje nustatyta, kad iÅ¡ieÅ¡kojimÄ iÅ¡ skolininko darbo užmokesčio ar kitų pajamų antstolis pradeda skolininko darbdaviui ar kitam lėšas iÅ¡mokančiam asmeniui pateikdamas patvarkymÄ dėl iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ skolininko darbo užmokesčio ar kitų pajamų.

Taigi Å¡ioje teisės normoje įtvirtinta, kad iÅ¡ieÅ¡kojimas nukreipiamas ne tik į darbo užmokestį, bet ir į kitas pajamas. Ä®statymų leidėjas, reglamentuodamas iÅ¡ieÅ¡kojimÄ iÅ¡ skolininko darbo užmokesčio ir kitų pajamų, CPK 737 straipsnyje įtvirtino skolininko pajamų, prilygintų darbo užmokesčiui, kurioms taikomos iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ darbo užmokesčio taisyklės, sÄ raÅ¡Ä . Kasacinio teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad pagal CPK LI skyriaus normas iÅ¡ieÅ¡kojimas vykdomas ne tik iÅ¡ darbo užmokesčio ir jam prilygintų pajamų, kaip jos apibrėžiamos CPK 737 straipsnyje, bet ir iÅ¡ kitų skolininko gaunamų pajamų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-315-421/2017, 41–43 punktai).

Pažymėtina, kad CPK LI skyriaus nuostatos neapibrėžia, koks yra sÄ vokos „kitos pajamos“ turinys ir kokios pajamų rÅ«Å¡ys patenka į Å¡ios sÄ vokos apibrėžimÄ . Kasacinis teismas yra nurodęs, kad CPK normose, reglamentuojančiose iÅ¡ieÅ¡kojimÄ iÅ¡ skolininko pajamų, nesant apibrėžtos kitų pajamų sÄ vokos, subsidiariai taikytina Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 2 straipsnio 14 dalyje įtvirtinta pajamų sÄ voka (CPK 3 straipsnio 6 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-315-421/2017, 44 punktas).

Nors dienpinigiai nepatenka į darbo užmokesčio sÄ vokÄ , tačiau jie laikytini pajamomis, kadangi pajamos yra viskas, kas atneÅ¡a naudÄ (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2016 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-249-313/2016). CPK 739 straipsnio 2 punkte nustatyta, kad negalima iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ sumų, kurios priklauso skolininkui kaip sumos, mokamos darbuotojui, vykstančiam į tarnybinę komandiruotę, perkeliamam, priimamam į darbÄ ir pasiųstam dirbti į kitas vietoves. Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 107 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad darbuotojo komandiruotė yra jo darbo pareigų atlikimas kitoje, negu yra nuolatinė darbo vieta, vietoje.

Remiantis DK 107 straipsnio 3 dalimi, jeigu darbuotojo komandiruotė trunka ilgiau negu darbo diena (pamaina) arba darbuotojas komandiruojamas į užsienį, darbuotojui privalo bÅ«ti mokami dienpinigiai, kurių maksimalius dydžius ir jų mokėjimo tvarkÄ nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. Kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinta, jog dienpinigių tikslas – padengti padidėjusias darbuotojo iÅ¡laidas, atsirandančias dėl iÅ¡vykimo į komandiruotę, kai darbuotojas tam tikram laikui iÅ¡ nuolatinės darbo vietos iÅ¡vyksta darbdavio pavedimu, darbdavio nurodomai užduočiai atlikti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-68-248/2018).

Be to, be dienpinigių, darbuotojas papildomai turi teisę į kitų dėl komandiruotės patirtų iÅ¡laidų (transporto, kelionės, nakvynės ir kt.) atlyginimÄ . Taigi, nors dienpinigiai patenka į skolininko kitų pajamų apibrėžtį, tačiau, vadovaujantis CPK 739 straipsnio 2 punktu, įtvirtintas iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ Å¡ios pajamų rÅ«Å¡ies negalimumas, nes darbdavio mokami dienpinigiai turėtų atlikti komandiruotės metu darbuotojo turėtų padidėjusių iÅ¡laidų kompensavimo funkcijÄ .

Kaip komandiruotė negali bÅ«ti kvalifikuojamas darbas, atliekamas kitoje vietoje, negu įsikÅ«ręs ar nuolat veikia darbdavys, jeigu darbo sutartyje sulygta dėl kilnojamojo darbo pobÅ«džio (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-449/2009). Nustačius, kad darbo sutarties Å¡alys buvo susitarusios dėl kilnojamojo darbo pobÅ«džio, bÅ«tų pagrindas pripažinti, kad darbuotojui dienpinigių forma iÅ¡mokėtos pajamos atlieka ne kompensavimo, bet atlyginimo darbuotojui už atliktÄ darbÄ funkcijÄ (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2019 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-299-313/2019).

Kai sutartyje kilnojamojo darbo pobÅ«dis nėra aiÅ¡kiai įvardintas, bet egzistuoja kitos aplinkybės, dėl kurių reikia įvertinti, ar darbuotojas kas kartÄ vyksta į komandiruotes, ar vis dėl to jo darbas yra kilnojamo pobÅ«džio, kasacinis teismas iÅ¡aiÅ¡kino, kad bÅ«tina atsižvelgti į Å¡iuos kriterijus: darbo teisinių santykių subjektų specifiÅ¡kumÄ , sulygtų darbo funkcijų pobÅ«dį ir kitas papildomas aplinkybes (darbo funkcijų atlikimo kitoje vietoje nei nuolatinė darbo vieta reguliarumas, periodiÅ¡kumas ir tęstinumas, įrodymais pagrįstas dienpinigių faktinis panaudojimas darbuotojo iÅ¡laidoms kompensuoti bei tai, ar darbdavys pasirÅ«pina darbuotojo kelione, aprÅ«pina jį maitinimu ir apgyvendinimu, ar Å¡ias iÅ¡laidas kompensuoja).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad skolininkas dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ apdailininko pareigose. IÅ¡ 2022 m. rugsėjo 16 d. laikinojo darbo sutarties matyti, kad darbo funkcijų atlikimo vieta konkrečiai nenurodyta. Laikinojo darbo sutarties 2 punkte nustatyta, kad konkrečios darbo funkcijų atlikimo vietos nėra, kadangi darbuotojas bus siunčiamas dirbti į skirtingas vietas; konkreti darbo funkcijos atlikimo vieta darbuotojui bus nurodyta siuntime dirbti. PareiÅ¡kėjas teigia, kad dažnai yra komandiruojamas į VokietijÄ .

Todėl galima daryti iÅ¡vadÄ , kad jis savo pareigas, kaip apdailininkas, atliko užsienio valstybėje. Pažymėtina, kad byloje nėra pateikta įsakymų dėl pareiÅ¡kėjo komandiruočių, kurių pagrindu bÅ«tų galima nustatyti skolininko darbinių funkcijų atliko vietÄ , taip pat kaip minėta konkreti darbo funkcijų atlikimo vieta nėra nurodyta ir laikinojo darbo sutartyje, atvirkščiai - laikinojojo darbo sutartimi susitarta, jog darbuotojas bus siunčiamas dirbti į skirtingas vietas.

IÅ¡ byloje pateiktos pažymos apie priskaičiuotÄ ir iÅ¡mokėtÄ darbo užmokestį bei kitas iÅ¡mokas matyti, kad pareiÅ¡kėjui už rugsėjo mėnesį priskaičiuotas darbo užmokestis 547,73 Eur, o kitų iÅ¡mokų 869,71 Eur, t.y. kitų iÅ¡mokų priskaičiuota 1,5 karto daugiau nei darbo užmokesčio. PareiÅ¡kėjas, teigdamas, kad mokami dienpinigiai reikalingi komandiruotės metu patirtoms iÅ¡laidoms užsienyje kompensuoti, apsiribojo vien deklaratyviais teiginiais ir nepateikė jokių Å¡iuos argumentus pagrindžiančių įrodymų (CPK 178 straipsnis).

Taigi, byloje duomenų, kad dienpinigiai buvo panaudoti skolininko iÅ¡laidoms kompensuoti, nėra. Å iuo atveju pareiÅ¡kėjui (skolininkui) dienpinigiai mokami nepriklausomai nuo komandiruotės metu faktiÅ¡kai patirtų iÅ¡laidų. Kaip matyti iÅ¡ darbo sutarties, Å¡alys (darbdavys ir darbuotojas) atskirai aptarė komandiruotės metu patirtų iÅ¡laidų kompensavimo tvarkÄ (Laikinojo darbo suatrties 11.2 punktas). Ä®vertinus visas bylos aplinkybes, pateiktus įrodymus, atsižvelgiant į pareiÅ¡kėjo darbo specifikÄ , darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjas iÅ¡ esmės dirba kilnojamojo pobÅ«džio darbÄ , o jam mokami dienpinigiai atlieka ne kompensavimo, bet atlyginimo už atliktÄ darbÄ funkcijÄ , todėl dienpinigių forma gaunamoms pajamoms įstatyme įtvirtinta apsauga Å¡iuo atveju netaikoma.

PareiÅ¡kėjas nepateikė įrodymų, sudarančių pagrindÄ prieÅ¡ingai iÅ¡vadai padaryti (CPK 178 straipsnis). IÅ¡ieÅ¡kojimas iÅ¡ pareiÅ¡kėjo gaunamų pajamų, kurios tik formaliai vadinamos dienpinigiai, yra galimas ir neprieÅ¡tarauja vykdymo procesÄ reglamentuojančioms teisės normoms. CPK 736 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad iÅ¡ skolininkui priklausančios darbo užmokesčio ir jam prilygintų iÅ¡mokų bei davinių dalies, nevirÅ¡ijančių Vyriausybės nustatytos MMA, iÅ¡skaitoma pagal vykdomuosius dokumentus tol, kol bus visiÅ¡kai padengtos iÅ¡ieÅ¡komos sumos; iÅ¡ieÅ¡kant iÅ¡laikymÄ periodinėmis iÅ¡mokomis, žalos, padarytos suluoÅ¡inimu ar kitokiu sveikatos sužalojimu, taip pat maitintojo gyvybės atėmimu, atlyginimÄ â€“ trisdeÅ¡imt procentų, jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame raÅ¡te arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas (1 punktas); visų kitų rÅ«Å¡ių iÅ¡ieÅ¡koms, jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame raÅ¡te arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas, – dvideÅ¡imt procentų (2 punktas).

IÅ¡ darbo užmokesčio ir jam prilygintų iÅ¡mokų bei davinių dalies, virÅ¡ijančios Vyriausybės nustatytÄ MMA dydį, iÅ¡skaitoma penkiasdeÅ¡imt procentų, jeigu ko kita nenustato įstatymai ar teismas (CPK 736 straipsnio 2 dalis). Minėta, kad už rugsėjo mėnesį pareiÅ¡kėjui priskaičiuotas darbo užmokestis 547,73 Eur, o kitų iÅ¡mokų 869,71 Eur, iÅ¡ viso 1 417,44 Eur (atskaičius privalomuosius mokesčius 1 201,08 Eur). IÅ¡ byloje pateiktos pažymos apie priskaičiuotÄ ir iÅ¡mokėtÄ darbo užmokestį bei kitas iÅ¡mokas matyti, kad pagal vykdomÄ jį raÅ¡tÄ iÅ¡skaičiuota 66,27 Eur, pareiÅ¡kėjui iÅ¡mokėta 1 134,81 Eur.

Byloje esantis sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡as patvirtina, kad iÅ¡ pareiÅ¡kėjo buvo iÅ¡ieÅ¡kota 795,13 Eur, tačiau 2022 m. spalio 26 d. į pareiÅ¡kėjo sÄ skaitÄ grÄ Å¾inta 440,28 Eur. Taigi, iÅ¡ viso iÅ¡ pareiÅ¡kėjo iÅ¡ieÅ¡kota buvo 421,12 Eur. Vertinant nustatytas aplinkybes, sutiktina su antstole, jog iÅ¡ pareiÅ¡kėjo nebuvo iÅ¡ieÅ¡kota didesnė suma nei numatyta CPK 736 straipsnyje. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes, antstolės veiksmus pripažinti neteisėtais nėra pagrindo, todėl pareiÅ¡kėjo skundas netenkintinas (CPK 510 straipsnis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291, 510, 512, 513, teismas n u t a r i a : pareiÅ¡kėjo A. K. skundo dėl antstolio veiksmų netenkinti. Nutarčiai įsiteisėjus, grÄ Å¾inti vykdomÄ jÄ bylÄ Nr. 0005/12/01668 antstolei B. T.. Nutartis per septynias dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali bÅ«ti skundžiama atskiruoju skundu Klaipėdos apygardos teismui, skundÄ paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mus. Teisėjas Egidijus Mickevičius