Legislator Case Law & Legislation
bece67a6-100d-4a35-b6ce-cdbeb38096e4 AI generated

bece67a6-100d-4a35-b6ce-cdbeb38096e4 · Kauno apygardos teismas

Case Number bece67a6-100d-4a35-b6ce-cdbeb38096e4
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

dėl turtinės žalos atlyginimo, tretieji asmenys, nepareiÅ¡kiantys savarankiÅ¡kų reikalavimų, V. L. ir AAS „BTA Baltic Insurance Company“, veikianti per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialÄ Lietuvoje. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : Ginčo esmė IeÅ¡kovė Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI prie LR FM) kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydama priteisti iÅ¡ atsakovės antstolės R. S. 7 928,68 Eur turtinę žalÄ , 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už teismo priteistÄ sumÄ , skaičiuojamas nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, taip pat bylinėjimosi iÅ¡laidas.IeÅ¡kovė vykdydama mokestinės nepriemokos iÅ¡ieÅ¡kojimÄ 2012 m. lapkričio 28 d. priėmė sprendimÄ Nr. (23.27-08)-320-59156 iÅ¡ieÅ¡koti 7 928,67 Eur mokestinę nepriemokÄ iÅ¡ V.

Legislator headnote

AI generated

bece67a6-100d-4a35-b6ce-cdbeb38096e4 · Kauno apygardos teismas: Atsiliepime nurodomi Å¡ie argumentai:IeÅ¡kovė turėjo net ik galimybę, bet ir pareigÄ pati betarpiÅ¡kai vykdyti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ iÅ¡ kredito įstaigose esančių sÄ skaitų, tačiau tokių veiksmų nesiėmė, be to, nebendradarbiavo su antstole ir pati, žinodama apie skolininkės turimas sÄ skaitas, nepateikė antstolei informacijos apie jas. IeÅ¡kovė pati savo neteisėtais veiksmais prisiėmė atsakomybę dėl galimų neigiamų pasekmių. IeÅ¡kovė neįrodė civilinės atsakomybės kilimo sÄ lygų.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Civilinė byla Nr. e2A-417-555/2017Teisminio proceso Nr. 2-69-3-06105-2016-1Procesinio sprendimo kategorijos:2.6.10.5.2.5.; 2.6.10.9.; 3.4.5.11.; 3.5.1.; 3.3.1.18.2.(S) Kauno apygardos teismas S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. birželio 7 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ Raimondo Buzelio, Albinos Rimdeikaitės ir Egidijaus TamaÅ¡ausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. spalio 19 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-10373-924/2016 pagal ieÅ¡kovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ieÅ¡kinį atsakovei antstolei R.

S. dėl turtinės žalos atlyginimo, tretieji asmenys, nepareiÅ¡kiantys savarankiÅ¡kų reikalavimų, V. L. ir AAS „BTA Baltic Insurance Company“, veikianti per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialÄ Lietuvoje. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : Ginčo esmė IeÅ¡kovė Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI prie LR FM) kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydama priteisti iÅ¡ atsakovės antstolės R. S. 7 928,68 Eur turtinę žalÄ , 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už teismo priteistÄ sumÄ , skaičiuojamas nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, taip pat bylinėjimosi iÅ¡laidas.IeÅ¡kovė vykdydama mokestinės nepriemokos iÅ¡ieÅ¡kojimÄ 2012 m. lapkričio 28 d. priėmė sprendimÄ Nr. (23.27-08)-320-59156 iÅ¡ieÅ¡koti 7 928,67 Eur mokestinę nepriemokÄ iÅ¡ V.

L. turto ir perdavė šį sprendimÄ vykdyti atsakovei. Antstolė, gavusi vykdomÄ jį dokumentÄ , jį priėmė ir vykdė priverstinius vykdymo veiksmus. IeÅ¡kovei raÅ¡tu pasikreipus į banko ir kredito įstaigas dėl informacijos apie V. L. banko ir banko filialų sÄ skaitose esančių piniginių lėšų likučius bei jų judėjimÄ , suteiktų paskolų likučius, taip pat informacijÄ apie atliktas valiutos keitimo operacijas bei turimų terminuotų indėlių sumas nuo 2015 m. sausio 1 d. iki informacijos pateikimo dienos, Akademinė kredito unija 2015 m. gruodžio 10 d. raÅ¡tu Nr. 1-223 pateikė iÅ¡raÅ¡us apie V.

L. piniginių lėšų judėjimÄ laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 1 d. iki atsakymo pateikimo dienos, iÅ¡ kurių matyti, kad nuo 2015 m. vasario 9 d. iki 2015 m. liepos 29 d. V. L. gavo 28 000,00 Eur pajamų ir, iÅ¡ kurių 27 735,53 Eur iÅ¡simokėjo grynaisiais pinigais, kitos iÅ¡laidos sudarė 264,47 Eur. IeÅ¡kovė įrodinėjo, kad atsakovė vykdymo procese neteisėtai nesikreipė į kredito unijas siekdama sužinoti, ar jose V. L. turi sÄ skaitų, todėl neareÅ¡tavo ir Akademinėje kredito unijoje esančios V.

L. sÄ skaitos Nr. (duomenys neskelbtini), ko pasėkoje buvo prarasta galimybė iÅ¡siieÅ¡koti skolÄ iÅ¡ skolininkės piniginių lėšų (t. y. piniginių lėšų, kuriomis jis disponavo laikotarpiu nuo 2015 m. vasario 9 d. iki 2015 m. liepos 29 d.). IeÅ¡kovė nurodė, kad yra visos atsakovės deliktinės civilinės atsakomybės kilimo sÄ lygos, kadangi ieÅ¡kovei kilo žala, kuri atsirado dėl atsakovės neveikimo, t. y. nepritaikyto areÅ¡to V. L. piniginėms lėšoms, esančioms Akademinėje kredito unijoje esančioje sÄ skaitoje. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Kauno apylinkės teismas 2016 m. spalio 19 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė, atsakovei iÅ¡ ieÅ¡kovės priteisė jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Teismas nustatė, jog byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovė bÅ«tų žinojusi apie V. L. sÄ skaitÄ Akademinėje kredito unijoje, tačiau bÅ«tų nesiėmusi veiksmų Å¡iÄ sÄ skaitÄ areÅ¡tuoti. Pati ieÅ¡kovė dar prieÅ¡ kreipdamasi 2015 m. gruodžio 7 d. raÅ¡tu į konkrečius bankus ir kredito unijÄ Å¾inojo apie skolininkės visas sÄ skaitas. IeÅ¡kovė bendradarbiaudama su atsakove turėjo informuoti atsakovę apie skolininkės sÄ skaitÄ Akademinėje kredito unijoje.Teismas nurodė, kad antstoliui yra suteikta diskrecijos teisė, o ne konkretus reikalavimas, naudojantis CPK 654, 688 straipsniuose suteiktomis teisėmis užklausti reikiamus asmenis dėl skolininko turto bei nukreipti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ Ä¯ jo pinigines lėšas ar kitokį turtÄ .

Antstolė, prieÅ¡ingai nei ieÅ¡kovė, neturėjo duomenų apie skolininkės Akademinėje kredito unijoje esančiÄ sÄ skaitÄ . Teismas vertino, kad antstolės iniciatyva nuolatinių paklausimų siuntimas Lietuvos Respublikoje veikiančioms kredito unijoms bÅ«tų neefektyvus ir neekonomiÅ¡kas. Iki Piniginių lėšų apribojimų informacinės sistemos (PLAIS) veikimo pradžios (2015 m. rugsėjo 14 d.) antstolis neturėjo techninių galimybių automatiniu bÅ«du teikti užklausas kredito unijoms apie asmenų turimas sÄ skaitas.

Teismas sprendė, kad iÅ¡ieÅ¡kojimas iÅ¡ skolininkės turto bus periodiÅ¡kai vykdomas ir toliau, todėl ieÅ¡kovė nėra praradusi galimybių iÅ¡ieÅ¡koti visÄ skolÄ ateityje. Be to, skolininkė turi ir daugiau kreditorių, tokiu atveju, jei iÅ¡ieÅ¡kotos sumos neužtektų visiems vienos eilės reikalavimams visiÅ¡kai patenkinti, jie bÅ«tų tenkinami proporcingai kiekvienam iÅ¡ieÅ¡kotojui priklausančiai sumai. Dėl to teismas laikė, kad nėra pagrindo vienareikÅ¡miÅ¡kai teigti, jog, net jei ir bÅ«tų areÅ¡tuota skolininkės sÄ skaita, ieÅ¡kovės naudai bÅ«tų iÅ¡ieÅ¡kota visa skolos suma.

Teismas, įvertinęs byloje esančių duomenų visumÄ , taip pat sprendė, kad ieÅ¡kovė neįrodė sÄ lygų civilinei atsakomybei kilti. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovė VMI prie LR FM praÅ¡o Kauno apylinkės teismo 2016 m. spalio 19 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:Ä®rodytos visos sÄ lygos antstolės civilinei atsakomybei kilti. Antstolė turėjo visas galimybes sužinoti apie esamas V.

L. sÄ skaitas bankuose ir kredito unijose. Vien ta aplinkybė, kad neveikė PLAIS sistema, kurioje matomos visos skolininkų sÄ skaitos, nepanaikina antstolės atsakomybės už jo netinkami atliktas funkcijas. Skolininkės sÄ skaita Akademinėje kredito unijoje buvo atidaryta ilga laiko tarpÄ , tačiau antstolė nuo vykdomojo dokumento pateikimo vykdyti nesiėmė aktyvių veiksmų sužinoti apie skolininkės turtÄ , t. y. nebuvo apklausta nei pati skolininkė, nei užklausta kredito unija. Vien ta aplinkybė, kad skolininkė turi ir daugiau kreditorių kurių reikalavimų apimtis yra 75 827,61 Eur, dėl ko ieÅ¡kovės reikalavimas nebÅ«tų patenkintas pilna apimtimi, nepanaikina antstolės atsakomybės atlyginti savo neteisėtais veiksmais (neveikimu) padarytÄ Å¾alÄ .

Tokiu atveju ieÅ¡kovės naudai turėjo bÅ«ti priteista atitinkama suma, paskaičiavus proporcingai jai tenkančia dalį nuo bendros kreditorių reikalavimo sumos, kas sudarytų 37 procentus. Vykdant ir toliau iÅ¡ieÅ¡kojimÄ iÅ¡ skolininkės turto, susidariusi nepriemoka bus iÅ¡mokėta per 22 metus, kai tuo tarpu antstolė visÄ skolÄ galėjo iÅ¡ieÅ¡koti per 5 mėnesius, tačiau dėl jos nerÅ«pestingumo nebuvo taikyti areÅ¡tai skolininkės sÄ skaitoms ir skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo galimybės ženkliai sumažėjo.

Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino ieÅ¡kovės teismo posėdžio metu nurodytų argumentų dėl atsakovės veiksmų dėl areÅ¡tuotų transporto priemonių pardavimo nevykdymo, periodinio V. L. darboviečių netikrinimo bei iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ V. L. darbo užmokesčio nevykdymo.Atsakovė antstolė R. S. atsiliepimu į ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ praÅ¡o jį atmesti ir Kauno apylinkės teismo 2016 m. spalio 19 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ , priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Atsiliepime nurodomi Å¡ie argumentai:IeÅ¡kovė turėjo net ik galimybę, bet ir pareigÄ pati betarpiÅ¡kai vykdyti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ iÅ¡ kredito įstaigose esančių sÄ skaitų, tačiau tokių veiksmų nesiėmė, be to, nebendradarbiavo su antstole ir pati, žinodama apie skolininkės turimas sÄ skaitas, nepateikė antstolei informacijos apie jas. IeÅ¡kovė pati savo neteisėtais veiksmais prisiėmė atsakomybę dėl galimų neigiamų pasekmių. IeÅ¡kovė neįrodė civilinės atsakomybės kilimo sÄ lygų.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nevertino ieÅ¡kovės teismo posėdžio metu papildami nurodytų aplinkybių dėl to, kad antstolė nevykdė areÅ¡tuotų transporto priemonių pardavimo, periodiÅ¡kai netikrino V. L. darboviečių, nevykdė iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ V. L. darbo užmokesčio, kadangi ieÅ¡kinio pagrindo keitimas galimas tik iki nutarties skirti bylÄ nagrinėti teismo posėdyje. IeÅ¡kovė apeliaciniame skunde taip pat iÅ¡kėlė naujus argumentus, kurie nebuvo vertinti pirmosios instancijos teismo, t. y. ieÅ¡kovė be kita ko, antstolė neteisėtÄ neveikimÄ grindžia naujomis aplinkybėmis – jog byloje nėra duomenų apie tai, kad antstolė užklausė pačiÄ skolininkę apie jai priklausantį turtÄ .

IeÅ¡kovė Å¡io argumento negali kelti apeliacinės instancijos teisme. Trečiasis asmuo, nepareiÅ¡kęs savarankiÅ¡kų reikalavimų, AAS „BTA Baltic Insurance Company“, veikianti per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialÄ Lietuvoje atsiliepimu į ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ praÅ¡o jį atmesti, o Kauno apylinkės teismo 2016 m. spalio 19 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Atsiliepime nurodo, jog pati ieÅ¡kovė nevykdė bendradarbiavimo pareigos vykdymo procese, o taip pat neįrodė civilinės atsakomybės kilimo sÄ lygų.

Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylÄ nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Teisėjų kolegija absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 straipsnis).

Nagrinėjamojoje byloje sprendžiamas ginčas pagal ieÅ¡kovės suformuluotÄ ieÅ¡kinio dalykÄ dėl antstolio, kurio veikla reglamentuojama teisės aktais, civilinės atsakomybės. IeÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydama priteisti iÅ¡ atsakovės žalos atlyginimÄ (ieÅ¡kinio dalykas), pateikdama argumentus ir juos patvirtinančius duomenis (ieÅ¡kinio pagrindas), kad žala kilo dėl atsakovės (antstolės) nerÅ«pestingai atliekamų pareigų, kai Å¡i neapribojo skolininkės V. L. piniginių lėšų judėjimo Akademinėje kredito unijoje esančioje sÄ skaitoje.Kasacinis teismas formuoja praktikÄ , kad, sprendžiant ginčus dėl antstolio veiksmais padarytos žalos atlyginimo, taikytinos CK normos, reglamentuojančios deliktinę civilinę atsakomybę, kartu atsižvelgiant į antstolio profesinės veiklos teisinio reglamentavimo nulemtÄ civilinės atsakomybės taikymo specifikÄ (žr.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugsėjo 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-456/2013 ir joje nurodytÄ kasacinio teismo praktikÄ ). Dėl to nagrinėjant tokio pobÅ«džio ginčus bÅ«tina patikrinti, ar egzistuoja visos bÅ«tinosios deliktinės atsakomybės sÄ lygos, bei įvertinti tai, kad profesine veikla užsiimančiam asmeniui nustatyti griežtesni rÅ«pestingumo ir atidumo reikalavimai negu paprastai.BÅ«tinosios deliktinės atsakomybės taikymo sÄ lygos yra neteisėti veiksmai, žala, skolininko veiksmų bei žalos priežastinis ryÅ¡ys ir kaltė (iÅ¡skyrus įstatymuose nustatytus atvejus, kai civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės) (CK 6.246–6.249 straipsniai).Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieÅ¡kovė, vykdydama mokestinės nepriemokos iÅ¡ V.

L. iÅ¡ieÅ¡kojimÄ , 2012 m lapkričio 28 d. priėmė sprendimÄ Nr. (23.27-08)-320-59156 iÅ¡ieÅ¡koti 7 928,67 Eur mokestinę nepriemokÄ iÅ¡ turto ir perdavė šį sprendimÄ vykdyti atsakovei. Antstolė, gavusi vykdomÄ jį dokumentÄ , jį priėmė ir vykdė priverstinius vykdymo veiksmus. 2015 m. lapkričio 16 d. raÅ¡tu Nr. (23.4-08) RNAV-8333 ieÅ¡kovė kreipėsi į atsakovę su praÅ¡ymu pateikti pažymÄ apie vykdomo 2012 m. lapkričio 28 d. sprendimo Nr. (23.17-08)-320-59156 dėl 7 928,67 Eur mokestinės nepriemokos iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ V.

L. turto eigÄ , nurodant konkrečius veiksmus, jų atlikimo datÄ ir rezultatÄ . 2015 m. lapkričio 23 d. gautas atsakovės atsakymas Nr. 12661/13/1 S-11806, kuriame nurodyta, kad Sodros duomenimis skolininkė nedirba, areÅ¡tuotos jos banko sÄ skaitos ir transporto priemonės, nekilnojamojo turto neturi. IeÅ¡kovės 2015 m. gruodžio 7 d. raÅ¡to Nr. (23.31-08) RNA-45362 pagrindu bankinės įstaigos: AB SEB bankas, AB DNB bankas, AB „Citadele“ bankas pateikė informacijÄ , kad V. L. laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 1 d. iki atsakymo pateikimo dienos paskolų neturėjo, valiutos keitimo operacijų neatliko, piniginių lėšų judėjimo nebuvo, likutis banko sÄ skaitose 0,00 Eur.

Akademinė kredito unija 2015 m. gruodžio 10 d. raÅ¡tu Nr. 1-223 ieÅ¡kovei pateikė informacijÄ apie V. L. piniginių lėšų judėjimÄ laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 1 d. iki atsakymo pateikimo dienos, iÅ¡ kurios nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2015 m. vasario 9 d. iki 2015 m. liepos 29 d. V. L. gavo 28 000,00 Eur pajamų, iÅ¡ jų: 12 000,00 Eur sudaro UAB „SIBELA“ 4 pavedimai, 10 000,00 Eur – V. P. pavedimas, 6 000,00 Eur – A. E. 6 pavedimai, iÅ¡ kurių 27 735,53 Eur iÅ¡simokėjo grynaisiais pinigais, kitos iÅ¡laidos sudarė 264,47 Eur.IeÅ¡kovės teigimu, atsakovė vykdymo procese neteisėtai nesikreipė į kredito unijas siekdama sužinoti, ar jose V.

L. turi sÄ skaitų, todėl neareÅ¡tavo ir Akademinėje kredito unijoje esančios V. L. sÄ skaitos Nr. (duomenys neskelbtini), dėl ko buvo prarasta galimybė iÅ¡siieÅ¡koti skolÄ iÅ¡ skolininkės piniginių lėšų.Sprendžiant dėl to, ar antstolis tinkamai vykdė jam įstatymų nustatytas pareigas, be kita ko, bÅ«tina vadovautis CPK 634 straipsnio 2 dalies nuostatomis, pagal kurias antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas bÅ«tų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti Å¡alims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus, taip pat Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalimi, kurioje nustatyta, jog, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti iÅ¡ieÅ¡kotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų.

Sprendžiant dėl profesines funkcijas vykdančio antstolio kaltės, turi būti įvertinta, ar antstolis ėmėsi visų jam prieinamų teisėtų priemonių savo veiksmų teisėtumui užtikrinti; antstolio kaltės ribas nustato bendrasis teisės principas, kad iš nieko negali būti reikalaujama to, kas yra neįmanoma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-41/2012). Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad byloje jokių duomenų, kad atsakovė būtų žinojusi apie V.

L. sÄ skaitÄ Akademinėje kredito unijoje, tačiau bÅ«tų nesiėmusi veiksmų Å¡iÄ sÄ skaitÄ areÅ¡tuoti, nėra.Minėta, kad antstoliui, kaip valstybės įgaliotam asmeniui, vykdančiam savo profesinę veiklÄ , keliami griežtesni rÅ«pestingumo ir atidumo reikalavimai nei paprastai. IÅ¡ieÅ¡kotojas, pateikdamas antstoliui vykdomÄ jį dokumentÄ vykdyti, turi pagrįstÄ lÅ«kestį, kad, antstoliui vykdant jam suteiktus įgaliojimus, iÅ¡ieÅ¡kotojo reikalavimas (visas ar tam tikra dalis) bus patenkintas iÅ¡ieÅ¡kant iÅ¡ skolininko turto.

Byloje nustatyta, kad pradėjus iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ skolininkės veiksmus, antstolė teikė užklausas į valstybės vieÅ¡uosius registrus, pritaikė turto areÅ¡tÄ skolininkės banko sÄ skaitoms ir transporto priemonėms, savalaikiai tikrino skolininkės darbovietes, areÅ¡tavo skolininkės lėšas draudimo bendrovėje. Apeliantė (iÅ¡ieÅ¡kotoja) apeliaciniame skunde nurodytų aplinkybių iÅ¡ esmės neginčija, tačiau nurodo, kad atsakovei buvo sudarytos visos galimybės tiek įstatymiÅ¡kai, tiek techniniu požiÅ«riu sužinoti apie esamas skolininkės sÄ skaitas bankuose ir kredito įstaigose.

Apeliantės vertinimu, nustatyta aplinkybė, jog iki 2015 m. rugsėjo mėn. neveikė PLAIS sistema, nepanaikina atsakovės atsakomybės. Pagal CPK 7 straipsnio 1 dalyje nustatytÄ principÄ Ä¯siteisėjęs teismo sprendimas turi bÅ«ti įvykdytas per kiek įmanoma trumpesnį laikÄ ir kuo ekonomiÅ¡kiau. Siekiant kuo efektyviau ir sparčiau įvykdyti vykdomuosius dokumentus, vykdymo procese antstoliui suteikta teisė priverstinai apriboti nuosavybės teises į skolininko turtÄ , (CPK 675 straipsnis), iÅ¡ieÅ¡kojimÄ nukreipti į skolininko pinigų sumas ar kitokį turtÄ , esantį pas trečiuosius asmenis, taip pat į pinigų sumas ir kitokį turtÄ , priklausančius skolininkui iÅ¡ kitų asmenų (CPK 688 straipsnio 1 dalis).Skolininko turto areÅ¡tas yra priverstinis nuosavybės teisės į skolininko turtÄ arba Å¡ios teisės atskirų sudėtinių dalių – valdymo, naudojimosi ir disponavimo – laikinas uždraudimas ar apribojimas (CPK 675 straipsnis).

Å io instituto tikslas – laikinai apriboti skolininkui galimybes perleisti ar kitaip suvaržyti turtÄ , kad bÅ«tų iÅ¡laikomas skolininko turtas, iÅ¡ kurio bÅ«tų galima iÅ¡ieÅ¡koti. Dėl to antstoliui iÅ¡ieÅ¡kant iÅ¡ skolininko turto ar turtinių teisių ir jas areÅ¡tavus, skolininkas netenka teisės valdyti, naudoti ir disponuoti areÅ¡tuotu turtu ar turtinėmis teisėmis.Teisėjų kolegija pažymi, kad priverstinio vykdymo priemones reglamentuoja CPK 624 str., kuriame nurodyta, kad pirmiausia iÅ¡ieÅ¡kojimas vykdomas iÅ¡ skolininko lėšų ir turto ar turtinių teisių.

CPK 662 straipsnio l dalyje nustatyta, kad iÅ¡ieÅ¡kotojas, laikydamasis CPK 664, 665 straipsnių nustatytos eilės, iki priverstinio vykdymo pradžios gali raÅ¡tu nurodyti, iÅ¡ kokio skolininko turto ar pajamų iÅ¡ieÅ¡koma pirmiausia. CPK 662 straipsnio 3 dalis numato, kad jeigu iÅ¡ieÅ¡kotojas iki priverstinio vykdymo pradžios nenurodė, iÅ¡ kokio turto iÅ¡ieÅ¡koti, antstolis laikydamasis CPK 664, 665 straipsnių nustatytos tvarkos, pats nustato, iÅ¡ kokio skolininko turto ar pajamų iÅ¡ieÅ¡koti. Vienas iÅ¡ vykdymo proceso veiksmų, skirtų iÅ¡ieÅ¡kojimui iÅ¡ skolininko turto užtikrinti, yra skolininko lėšų, esančių kredito įstaigose bei pas kitus asmenis, areÅ¡tas (CPK 689 straipsnis).Nagrinėjamos bylos atveju nustatyta, kad antstolis apribojimus taikė tik skolininkės transporto priemonei, ginčas byloje, kad į šį skolininkės turtÄ iÅ¡ieÅ¡kojimas nubuvo nukreiptas, nekyla, antstolis pripažįsta, kad nesuradus tiek nekilnojamojo, tiek kilnojamojo turto, kitam skolininkės turtui apribojimai taikyti nebuvo.Teisėjų kolegijos vertinimu, nustačius, jog antstolė, nesuradusi kito skolininkei nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo ar kilnojamojo turto, privalėdama akivaizdžiai suvokti, kad areÅ¡tuoto skolininkės turto nepakanka patenkinti kreditorių reikalavimų, yra pagrindas spręsti, kad netaikydama esančių ir bÅ«siančių piniginių lėšų, esančių kredito įstaigoje, areÅ¡to, antstolė neatliko įstatyme numatytų reikalavimų savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas bÅ«tų kuo greičiau ir realiai įvykdytas.

Byloje nustatyta aplinkybė, jog atsakovė neturėjo techninių galimybių automatiniu būdu teikti užklausas visoms kredito unijoms, o skolininkės turto patikrinimas siunčiant pašto siunta užklausas į kredito unijas, teismo vertinimu, neatitinka ekonominio ir efektyvaus būdo, nesudaro pagrindo išvadai, kad antstolė ėmėsi visų jai prieinamų teisėtų priemonių savo veiksmų teisėtumui užtikrinti. Įstatyme įtvirtinta galimybė taikyti apribojimus skolininko turtui net ir neturint išsamių skolininko turto duomenų ar skolininkui nedalyvaujant (CPK 678 straipsnio 4, 5 dalys).

Nesant galimybės areÅ¡tuoti kilnojamÄ jį ir/ar nekilnojamÄ jį turtÄ ar jo dalį ir taikius apribojimus esančioms ar bÅ«simoms skolininkės piniginėms lėšoms, esančioms kredito įstaigoje, nepažeidžiant skolininkės teisių bei teisėtų interesų galimai bÅ«tų galimybė užtikrinti iÅ¡ieÅ¡kotojo interesus. Minėta, kad ieÅ¡kovė iÅ¡ Akademinės kredito unijos 2015 m. gruodžio 10 d. gavo informacijÄ apie V. L. piniginių lėšų judėjimÄ laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 1 d. iki atsakymo pateikimo dienos, iÅ¡ kurios nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2015 m. vasario 9 d. iki 2015 m. liepos 29 d.

V. L. gavo 28 000,00 Eur pajamų, iÅ¡ jų: 12 000,00 Eur sudaro UAB „SIBELA“ 4 pavedimai, 10 000,00 Eur – V. P. pavedimas, 6 000,00 Eur – A. E. 6 pavedimai, iÅ¡ kurių 27 735,53 Eur iÅ¡simokėjo grynaisiais pinigais, kitos iÅ¡laidos sudarė 264,47 Eur. Å ios byloje nustatytos aplinkybės įgalina spręsti, kad skolininkė turėjo kito turto, todėl teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis dėl neteisėtų veiksmų nebuvimo ir sprendžia, kad, buvus neužtikrintam apeliantės reikalavimui pakankama apimtimi mažesnio likvidumo turtu apskritai (kÄ iÅ¡ esmės patvirtina reali vykdymo proceso eiga) ir buvus galimybei šį reikalavimÄ bent iÅ¡ dalies užtikrinti didesnio likvidumo turtu-piniginėmis lėšomis, esančiomis kredito įstaigoje, t. y. veikiant nepakankamai efektyviai, nors veikti efektyviau galimybė iÅ¡ esmės egzistavo, atsakovės veikla (neveikimas) nelaikytina atitinkančia asmeniui, juo labiau, profesionalui keliamus apdairumo ir rÅ«pestingumo pareigos vykdymo standartus, kas suponuoja iÅ¡vadÄ apie atliktų veiksmų vertinimÄ kaip neteisėtų (CK 6.246 straipsnio 1 dalis).

Teisėjų kolegijos vertinimu, sutiktina su apeliacinio skundo argumentais, jog nebuvus neteisėtų atsakovės veiksmų ir taikant apribojimus skolininkės lėšoms, esančioms kredito įstaigoje, antstolė bÅ«tų galėjusi nukreipti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ Ä¯ Å¡ias lėšas ir skolininkės mokėtinas sumas paskirstyti iÅ¡ieÅ¡kotojams pagal vykdomuosius dokumentus. Kadangi netaikius Å¡ioms lėšoms apribojimų, galimybė nukreipti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ iÅ¡nyko ir dėl to skolininkės lėšos negalėjo bÅ«ti panaudotos vykdant iÅ¡ieÅ¡kojimÄ apeliantei, yra pagrindas konstatuoti neteisėtų atsakovės veiksmų ir kilusios žalos priežastinį ryšį.

CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos iÅ¡laidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo bÅ«tų gavęs, jeigu nebÅ«tų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos iÅ¡raiÅ¡ka yra nuostoliai. Jeigu Å¡alis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas. Pagal CK 6.247 straipsnį atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu bÅ«du, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali bÅ«ti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu.Å ioje byloje praÅ¡omÄ priteisti žalÄ â€“ 7 928,68 Eur – apeliantė kildina iÅ¡ antstolės neveikimo (apribojimų netaikymo skolininkės lėšoms, esančioms kredito įstaigoje), dėl kurios (neveikimo) apeliantė prarado galimybę nukreipti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ Ä¯ skolininkės turtÄ .

Atsakovė nesutinka, kad jos veiksmais (neveikimu) ieÅ¡kovei buvo padaryta žalos, pažymėdama, jog ieÅ¡kovė neįrodė realios žalos. Pareiga įrodyti patirtos žalos dydį tenka jos atlyginimÄ priteisti praÅ¡ančiam asmeniui. Kasacinio teismo praktikoje antstolio neteisėtais veiksmais padarytos žalos pobÅ«dis aiÅ¡kinamas ir jos dydis nustatomas atsižvelgiant į konkrečios situacijos vykdymo procese aplinkybes. Sprendžiant Å¡ioje byloje dėl priteistino žalos atlyginimo dydžio, kolegija atsižvelgia į tai, kad iÅ¡ieÅ¡kojimas iÅ¡ skolininkės turto vykdomas ne pagal vienÄ vykdomÄ jį dokumentÄ , nustatyta, kad 2016 m. balandžio 12 d. duomenis pagal pateiktus vykdomuosius dokumentus iÅ¡ieÅ¡kotinos iÅ¡ skolininkės skolos dydis yra 75 302,90 Eur, o ieÅ¡kovės suma sudaro kiek daugiau nei 10 procentų nuo visų iÅ¡ieÅ¡kotinų sumų (7 928,67 Eur).

Akivaizdu, jog taikius apribojimus skolininkės lėšoms, esančioms kredito įstaigoje, jų nebÅ«tų pakakę iÅ¡ieÅ¡kojimams pagal visus vykdomuosius dokumentus. IÅ¡ieÅ¡kotų lėšų paskirstymo ir iÅ¡mokėjimo iÅ¡ieÅ¡kotojams tvarka reglamentuoja CPK 753-759 straipsnių nuostatos. Atsižvelgiant į ieÅ¡kovei tenkančiÄ iÅ¡ieÅ¡kojimo dalį (10,5 procentus) spręstina, kad iÅ¡ieÅ¡kota apeliantei priklausančios sumos dalis neabejotinai bÅ«tų mažesnė nei praÅ¡oma priteisti suma, priėmus sprendimÄ apriboti skolininkės lėšas ir nukreipus į jas iÅ¡ieÅ¡kojimÄ , ieÅ¡kovei tenkanti suma apytiksliai sudarytų 2 940,00 Eur, todėl Å¡i suma, gali bÅ«ti vertinama kaip apeliantės patirta žala.Teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo sutikti su atsakovės argumentais, kad iÅ¡ jos priteistino žalos atlyginimo dydis mažintinas arba žalos atlyginimas nepriteistinas dėl ieÅ¡kovės kaltės. Byloje nenustatyta, kad ieÅ¡kovė neįvykdė kokių nors jai vykdymo procese nustatytų pareigų.

Ta aplinkybė, kad ieÅ¡kovė nepasinaudojo suteikta jai teise pačiai atlikti priverstinio vykdymo veiksmus, nepripažintina pagrindu sumažinti žalos atlyginimo dydį arba atleisti skolininkÄ nuo atsakomybės – asmuo negali patirti neigiamų padarinių dėl to, kad dispozityviai pasirinko neatlikti veiksmų, kurie pagal įstatymų leidžiami, tačiau iÅ¡ieÅ¡kotojui nėra privalomi atlikti. Atsakovė neveikdama, neareÅ¡tuodama pakankamai skolininkės turto, sudarė galimybes skolininkei disponuoti piniginėmis lėšomis, esančiomis kredito įstaigoje ir nepanaudoti Å¡ių lėšų atsiskaitymui su iÅ¡ieÅ¡kotoja.

Praradus pagrįstÄ galimybę nukreipti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ Ä¯ šį turtÄ , iÅ¡ieÅ¡kotojai padaryta žala. Å iÄ Å¾alÄ su antstolės neveikimu sieja tiesioginis priežastinis ryÅ¡ys, todėl nesutiktina su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada dėl ryÅ¡io tarp žalos ir ieÅ¡kovės neveikimo nebuvimo. Pirmosios instancijos teismas taip pat sprendė, jog atsakovei civilinė atsakomybė negali bÅ«ti taikoma ir dėl to, kad nėra žalos, nes vykdymo procesas nepasibaigęs. Bylos nagrinėjimo metu nustačius, kad galimybės nukreipti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ Ä¯ kitÄ skolininkei priklausantį turtÄ nėra, teisėjų kolegija, nepaisant to, kad vykdymo procesas nėra pasibaigęs, neturi pagrindo manyti, kad apeliantė iÅ¡ skolininkės kito areÅ¡tuoto turto turi galimybę atgauti visÄ priteistÄ sumÄ ar, kad esant dar ir kitiems kreditoriams, skolininkė yra pajėgi įvykdyti teismo sprendimÄ ir ateityje.

Todėl, teisėjų kolegijos nuomone, yra pagrindas daryti iÅ¡vadÄ apie žalos atsiradimÄ apeliantei. Laikoma, kad asmuo kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę ir kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rÅ«pestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sÄ lygomis buvo bÅ«tina (CK 6.248 straipsnio 3 dalis). Å iame kontekste pastebėtina, kad bÅ«tent atsakovė turėtų paneigti kaltės prezumpcijÄ (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), tuo tarpu, kaip minėta, jos dėstyti argumentai, teisėjų kolegijos nuomone, Å¡ios prezumpcijos nepaneigia.

IeÅ¡kovė pareiktu teismui ieÅ¡kiniu taip pat pirmosios instancijos teismo prašė priteisti 5 procentus dydžio metines procesines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo. Pažymėtina, kad vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo. Skolininko prievolė mokėti palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo momento iki teismo sprendimo įvykdymo atsiranda iÅ¡ įstatymo.

Å ios procesinės palÅ«kanos tampa skolininko vykdytinos prievolės dalimi ir turi bÅ«ti skaičiuojamos visais atvejais, kai pareikÅ¡tas reikalavimas jas priteisti (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2007 m. rugsėjo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-342/2007). Dėl nurodytų priežasčių, ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės taip pat priteistinos 5 procentų dydžio palÅ«kanos nuo priteistos sumos (2 940,00 Eur) nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme, t. y. nuo 2016 m. balandžio 8 d. iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo (CK 6.37 straipsnis).Pirmiau paminėtų aplinkybių viseto vertinimas teikia pagrindÄ pripažinti įrodytomis atsakovės civilinės atsakomybės sÄ lygas, dėl ko skundžiamas sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas, kuriuo ieÅ¡kovės reikalavimas dėl žalos atlyginimo tenkintinas iÅ¡ dalies (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 329 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų Apeliacinės instancijos teismui pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimÄ â€“ padidinus apeliantei priteistinos turtinės žalos dydį, perskirstytinas pirmosios instancijos teisme Å¡alių turėtų bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimas (CPK 93 straipsnio 5 dalis).CPK 93 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog ieÅ¡kinį tenkinus iÅ¡ dalies, bylinėjimosi iÅ¡laidos priteisiamos ieÅ¡kovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestu ieÅ¡kinio reikalavimų daliai.

Panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimÄ ir priėmus naujÄ sprendimÄ , ieÅ¡kovės ieÅ¡kinys buvo patenkintas iÅ¡ dalies (37,08 procentais), todėl ieÅ¡kovė įgijo teisę į bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ , tačiau byloje nėra pateikta įrodymų apie ieÅ¡kovės pirmosios instancijos teisme turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas, todėl plačiau apeliacinės instancijos teismas dėl to nepasisako. Tuo tarpu atsakovė pirmosios instancijos teisme turėjo 1 095,05 Eur teisinės pagalbos iÅ¡laidų, todėl ieÅ¡kovės reikalavimus atmetus 62,92 procentais, atsakovės naudai iÅ¡ ieÅ¡kovės priteistina 689,00 Eur teisinės pagalbos iÅ¡laidų, turėtų pirmosios instancijos teisme (1 095,05*62,92/100).Apeliacinės instancijos teisme ieÅ¡kovė taip pat nėra pateikusi įrodymų apie jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl to plačiau nepasisako.

Tuo tarpu atsakovė pateikė praÅ¡ymÄ jai iÅ¡ ieÅ¡kovės priteisti 605,00 Eur teisinės pagalbos iÅ¡laidų. Atsakovės praÅ¡omos priteisti teisinės pagalbos iÅ¡laidos nevirÅ¡ija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio, todėl ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ tenkinus iÅ¡ dalies, atsakovės naudai iÅ¡ ieÅ¡kovės priteistina 380,67 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų turėtų apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

IÅ¡ viso antstolės naudai priteistina bylinėjimosi iÅ¡laidų suma sudaro 1 069,67 Eur (380,67+689,00).Procesinių dokumentų siuntimo (paÅ¡to) apeliacinės instancijos teisme iÅ¡laidos sudaro mažesnę, nei 3 Eur sumÄ , todėl pagal CPK 92 str. ir 96 str. 6 d. bei teisingumo ministro ir finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymÄ Nr. 1R-298/1K-290, valstybei Å¡ios bylinėjimosi iÅ¡laidos nepriteistinos. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, n u s p r e n d ž i a :             Kauno apylinkės teismo 2016 m. spalio 19 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies.

Iš atsakovės antstolės R. S., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, j. a. k. 188659752, naudai priteisti 2 940,00 Eur žalos atlyginimo, penkių procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas nuo priteistos sumos (2 940,00 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme 2016 m. balandžio 8 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.Iš ieškovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, j. a. k. 188659752, atsakovės antstolės R.

S., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai priteisti 1 069,67 Eur bylinėjimosi išlaidų. Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėjai                                                                 Raimondas Buzelis Albina Rimdeikaitė Egidijus Tamašauskas