becc45d0-4875-4848-8e6e-ee7af3ca1af6 · Kauno apygardos teismas

Civilinė byla Nr. 2A-896-480/2018Teisminio proceso Nr. 2-28-3-03384-2017-3Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.10.5.1.; 3.3.1.14.; 3.3.1.20. (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N u t a r t i sLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU   2018 m. balandžio 17 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Albina Rimdeikaitė, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovo R. Z., atstovaujamo advokato Vaido Paltanavičiaus, apeliacinį skundÄ dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rÅ«mų 2018 m. sausio 25 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-539-399/2018 pagal ieÅ¡kovės D.

Z. ieÅ¡kinį atsakovui R. Z. dėl turtinės ir neturtinės žalos padarytos nusikalstama veika atlyginimo. Teismas n u s t a t ė : I.Ginčo esmė IeÅ¡kovė D. Z. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydama priteisti iÅ¡ atsakovo 101,13 Eur turtinės žalos ir 2000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ bei bylinėjimosi iÅ¡laidas. IeÅ¡kovė nurodė, kad Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016-10-25 baudžiamuoju įsakymu atsakovas yra nuteistas pagal LR Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį už tai, kad tyčia nežymiai sutrikdė sveikatÄ savo artimam giminaičiui t. y.: 2016 m. rugpjūčio 7 d., apie 18 val. 50 min. pavėsinėje, esančioje kieme adresu (duomenys neskelbtini), bÅ«damas neblaivus (nustatytas 2, 72 promilių. girtumas), tyčia stikliniu buteliu sudavė vienÄ kartÄ seseriai D.

Z. į deÅ¡inės pusės galvos sritį bei tyčia kumÅ¡tim jai sudavė į deÅ¡inės pusės veido sritį ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytÄ kiekį smÅ«gių, ko pasėkoje D. Z. padarė kraujosruvas deÅ¡inės akies vokuose-skruoste ir kaktoje, odos nubrozdinimus deÅ¡iniame skruoste, kakle, pavirÅ¡inę muÅ¡tinę žaizdÄ deÅ¡inės ausies kauÅ¡elyje, taip padarydamas nukentėjusiajai nežymų sveikatos sutrikdymÄ . Tokiu bÅ«du, nusikalstamais Å¡io asmens veiksmais buvo tyčia sutrikdyta sveikata, ji baudžiamojoje byloje buvau pripažinta nukentėjusiÄ ja.

Dėl atsakovo padarytų nusikalstamų veiksmų ieÅ¡kovė patyrė turtinę žalÄ , nes įvykio metu buvo iÅ¡daužtas jai priklausančio automobilio priekinio lango stiklas, už kurio pakeitimÄ sumokėjo 30 eurų. Taip pat, gydydamasi sužalojimus ir emocinį sutrikimÄ po smurto, vaistams iÅ¡leido 41,13 eurų. Už psichiatro konsultacijÄ sumokėjo 30 eurų. Dėl po traumos nusileidusio akies voko yra rekomenduota plastinė operacija, kurios galutinė kaina paaiÅ¡kės tik ateityje. Atsakovo panaudotas smurtas sukėlė didelius fizinius skausmus bei dvasinius iÅ¡gyvenimus.

Buvo ne tik pakenkta ieÅ¡kovės kÅ«no vientisumui, sukeltas skausmas muÅ¡ant į galvÄ , tačiau sveikatos sutrikdymo pasekmės yra jaučiamos ir dabar. IeÅ¡kovę pastoviai kankina galvos skausmai. Taip pat iÅ¡ karto po atsakovo padarytų veiksmų buvo žymÅ«s sumuÅ¡imai veido srityje: nubrozdinimai, žaizda kaktos srityje, ant nosies, skruosto, po akimi ausies kauÅ¡elio, kraujosruvos ant kaklo, ausies kauÅ¡elių srityje. Pasekmės - nusileidęs akies vokas - yra likusios ir dabar. Dėl galvos svaigimo, pusiausvyros sutrikimo vartoja gydytojo iÅ¡raÅ¡ytus vaistus, ilgam laikui buvo pakenkta kasdienei gyvenimo kokybei, buvo sutrikęs bendravimas su aplinkiniais, nes jautė gėdÄ ir nepatogumÄ sumuÅ¡ta rodytis žmonėms, vengė su jais bendrauti, lankytis vieÅ¡ose vietose.

Ypatingai skaudžiai iÅ¡gyveno ir Å¡iuo metu vis dar iÅ¡gyvena dėl to, jog smurtÄ patyrė iÅ¡ artimo žmogaus, savo brolio, kuris sumušė nesant jokios dingsties. Dvasinį skausmÄ patyrė ir vis dar jaučia ir dėl pažeminimo kitų žmonių akyse, asmenybės sumenkinimo, negerbimo. Dėl patirtų iÅ¡gyvenimų ir streso buvo bÅ«tina psichiatro konsultacija. Nerimui nuslopinti vartojo gydytojo iÅ¡raÅ¡ytus migdomuosius, antidepresantus. Atsakovas R. Z. su ieÅ¡kiniu sutiko iÅ¡ dalies. Atsakovas sutiko atlyginti turtinę žalÄ 101,13 Eur bei neginčijo paties žalos padarymo, tačiau nesutiko, kad atsakovė patyrė 2000 Eur neturtinę žalÄ .

Atsakovas nurodė, kad pagal suformuotÄ teismų praktikÄ patyrus tokius nesunkius sužalojimus neturtinė žala gali bÅ«ti 200-300 Eur. Baudžiamasis procesas baigtas baudžiamuoju įsakymu ir pagal BPK 418 straipsnio nuostatÄ reikia laikyti jog ieÅ¡kovė žalos arba nepatyrė, arba ji jai jau atlyginta. IeÅ¡kovė nereiÅ¡kė ieÅ¡kinio baudžiamajame procese, taip parodė, jog susitaikė su atsakovu ir jam pretenzijų neturi, taigi jos pareikÅ¡ta ieÅ¡kinys civiliniame procese yra pavėluotas.

IeÅ¡kovei neturtinio pobÅ«džio pasekmės nekilo, kadangi po įvykio ji iÅ¡vyko į užsienį, o specialisto iÅ¡vadoje konstatuota, kad sužalojimai sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymÄ . II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Marijampolės apylinkės teismas 2018 m. sausio 25 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies, priteisė ieÅ¡kovei D. Z. 101,13 Eue turtinę ir 1000 Eur neturtinę žalÄ , padarytÄ nusikalstamais veiksmais, iÅ¡ atsakovo R. Z.. Teismas nustatė, kad atsakovas tyčia nežymiai sutrikdė sveikatÄ savo artimam giminaičiui, tai yra seseriai D.

Z., o bÅ«tent 2016 m. rugpjūčio 7 d. apie 19 val. (duomenys neskelbtini), kieme esančioje pavėsinėje, bÅ«damas neblaivus (2,72promilių girtumas) tyčia stikliniu buteliu sudavė vienÄ kartÄ Â Ä¯ deÅ¡inės pusės galvos sritį bei kumÅ¡timi į veido sritį ir tuo padarė kraujosruvas deÅ¡inės akies vokuose (skruoste) ir kaktoje, odos nubrozdinimÄ deÅ¡iniame skruoste, kakle, pavirÅ¡inę muÅ¡tinę žaizdÄ deÅ¡inės ausies kauÅ¡elyje. Atsakovas 2016 m. spalio 25 d. baudžiamuoju įsakymu (baudžiamoji byla Nr. 1-563-610/2016) Marijampolės rajono apylinkės teismo yra pripažintas kaltu padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Baudžiamasis įstatymas yra įsiteisėjęs.Teismas sprendė, kad ieÅ¡kovė įrodė atsakovo neteisėtus veiksmus, patirtos turtinės žalos dydį ir priežastinį ryšį tarp atsakovo neteisėtų tyčinių kaltų veiksmų ir patirtos žalos, kadangi atsakovas sumušė ieÅ¡kovę, padarė jai sveikatos sutrikdymÄ . Medicininiai įraÅ¡ai patvirtina, jog ieÅ¡kovei buvo skirti vaistai, ji buvo konsultuojama gydytojų neurologo, traumatologo ir kitų, taip pat įrodyta aplinkybė jog reikėjo keisti ieÅ¡kovės automobilio VW Sharan durelių stiklÄ .

Aplinkybė jog ieÅ¡kovė pirko vaistus su nuolaidų kortele tik patvirtina, kad ji siekė turėti kuo mažiau iÅ¡laidų, o ar nuolaidų kortelė priklausė jai, ar kitam asmeniui neturi reikÅ¡mės sprendžiant šį ginÄÄ . Teismas konstatavo, kad ieÅ¡kovė įrodė patirtos turtinės žalos dydį.Teismas nurodė, kad nukentėjusioji negali įtakoti baudžiamojo proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu ar jo neužbaigimo tokiu įsakymu. D. Z. buvo iÅ¡aiÅ¡kintos nukentėjusiojo teisės, tačiau nėra duomenų jog baudžiamajame procese jai buvo iÅ¡aiÅ¡kinta teisė reikÅ¡ti civilinį ieÅ¡kinį.

PraneÅ¡imas apie sprendimÄ užbaigti procesÄ teismo baudžiamuoju įsakymu nebuvo skundžiamas, tačiau tai nereiÅ¡kia, kad žala jai nebuvo padaryta nusikalstama veika ar, kad ji neturi teisės ieÅ¡kinį dėl žalos atlyginimo reikÅ¡ti civilinio proceso nuostatų pagrindu. Teismas nurodė, kad tai, jog ieÅ¡kovė patyrė didelį stresÄ bei skausmÄ , patvirtina ir civilinėje byloje esantis iÅ¡raÅ¡as iÅ¡ medicininių dokumentų, psichiatro pažyma, Å¡eimos gydytojos skirti vaistai dėl nemigos ir nuo skausmo.

IeÅ¡kovę be jokios priežasties sumušė jos brolis, tai yra asmuo, kuris yra artimas giminaitis ir turėtų bÅ«ti sesers gynėjas, o ne vartoti prieÅ¡ jÄ smurtÄ , buvo sužalota didžiausia kiekvieno asmens vertybė, o bÅ«tent sveikata ir nors sužalojimas kvalifikuotas kaip nesunkus (nežymus), tačiau jaunai moteriai buvo sužalotas veidas ir tai tikrai neigiamai veikė ieÅ¡kovės savijautÄ bei sumažino galimybę bendrauti. Atsakovo atstovas įrodymų, kad ieÅ¡kovė ir anksčiau vartojo raminamuosius vaistus, neteikė.

Byloje nėra įrodymų jog ieÅ¡kovei buvo anksčiau konstatuota depresija ar kitos ligos ar psichinės sveikatos sutrikimas. Kadangi ieÅ¡kovei sunkios pasekmės nekilo, ji nebuvo gydoma ligoninės stacionare, nenustatyta jog dėl patirto smurto pablogėjo jos klausa ar regėjimas, teismas, vadovaudamasis sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais priteistinos neturtinės žalos dydį sumažino iki 1000,00 Eur. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai Apeliaciniu skundu atsakovas R.

Z., atstovaujamas advokato Vaido Paltanavičiaus, praÅ¡o pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ , priteistinos neturtinės žalos dydį sumažinant nuo 1000 Eur iki 300 Eur, paskirstyti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:Teismas neįvertino visų bylai reikÅ¡mingų aplinkybių, tinkamai jų neiÅ¡tyrė, neatsižvelgė į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotÄ praktikÄ , ko pasėkoje netinkamai nustatė neturtinės žalos dydį.Teismas neatsižvelgė į atsakovo nurodytas aplinkybes, kad ieÅ¡kovė nėra sÄ Å¾ininga, kadangi remiantis BPK 418 straipsnio imperatyvu, teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas taikomas tik tais atvejais, kai kaltininkas atlygina ar paÅ¡alina padarytÄ Å¾alÄ , jeigu žala buvo padaryta arba įsipareigoja tokiÄ Å¾alÄ atlyginti ar paÅ¡alinti.

Baudžiamasis įsakymas buvo priimtas 2016 m. spalio 25 d., o civilinis ieÅ¡kinys teismui pateiktas 2017 metų liepos 21 d. Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad ir pačiai ieÅ¡kovei neturtinė žala ar jos dydis nebuvo tiek aktualu, kaip pinigine iÅ¡raiÅ¡ka įvertino teismas.IeÅ¡kovei neturtinio pobÅ«džio pasekmės nekilo, kadangi po įvykio ji iÅ¡vyko į užsienį, o specialisto iÅ¡vadoje konstatuota, kad sužalojimai sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymÄ . Å iuo metu teismų formuojamoje praktikoje tokio pobÅ«džio bylose neturtinės žalos dydis yra artimas 200 Eur, bet ne 2000 Eur, kaip prašė priteisti ieÅ¡kovė, ar 1000 Eur, kaip priteisė teismas.IeÅ¡kovė D.

Z. atsiliepime į apeliacinį skundÄ praÅ¡o apeliacinio skundo netenkinti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ . Atsiliepime nurodomi Å¡ie argumentai:Ikiteisminio tyrimo duomenys akivaizdžiai parodo, kad žala ieÅ¡kovei padaryta buvo. Baudžiamojo įsakymo priėmimas, kai neatlyginta nukentėjusiosios patirta žala, Taip pat tai, kad ieÅ¡kinys teismui pateiktas beveik po devynių mėnesių nuo baudžiamojo įsakymo priėmimo, neatima ir negali riboti asmens teisės prisiteisti patirtÄ Å¾alÄ .Bylos medžiaga patvirtina, kad tiek dėl apsunkinto įrodymų surinkimo bÅ«nant užsienyje, tiek dėl neaiÅ¡kaus turtinės ir neturtinės žalos dydžio, dėl galimų komplikacijų, ieÅ¡kinio pateikimas teismui duotuoju laikotarpiu yra suprantamas, logiÅ¡kas ir pateisinamas.Nustatydamas ir priteisdamas 1000 eurų turtinę žalÄ , teismas tinkamai įvertino tiek raÅ¡ytinius įrodymus, tiek liudytojų parodymus dėl ieÅ¡kovės patirto dvasinio skausmo ir iÅ¡gyvenimo. ieÅ¡kovei buvo sužalotas veidas, ji yra jauno amžiaus moteris, todėl sužalojimai veide kelia ne tik fizinį skausmÄ , bet ir didelius nepatogumus ir iÅ¡gyvenimus.

Dėl patirto smurto ieÅ¡kovė ilgai jautė baimę, nerimÄ ir persekiojimo jausmÄ . Smurtas buvo netikėtas. O dar didesnį dvasinį skausmÄ patyrė dėl to, kad buvo sužalota artimo giminaičio - brolio. Teismas k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinis procesas nėra pakartotinis bylos nagrinėjimas iÅ¡ naujo. Å io proceso paskirtis – patikrinti skundžiamo neįsiteisėjusio teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ , neperžengiant CPK 320 straipsnyje ir apeliaciniame skunde nurodytų ribų, bei iÅ¡taisyti teismo padarytas klaidas.

Taigi apeliacinės instancijos teismas yra saistomas apelianto pasirinkto pažeistų teisių gynybos bÅ«do apeliaciniame procese, t. y. apeliacinio skundo teisinio ir faktinio pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Apeliacine tvarka skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo kontrolė atliekama tik toje apimtyje, kiek ji apima pirmosios instancijos teismo priteistÄ neturtinę žalÄ . Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliacijos dalykÄ , apeliacinį skundÄ , atsiliepimo į jį argumentus, konstatuoja, jog nenustatyta bÅ«tinybė apeliacinį skundÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka, o raÅ¡ytinis Å¡ios bylos nagrinėjimas nepažeis Å¡alių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiÅ¡kumo principų įgyvendinimÄ (CPK 321 ir 322 straipsniai).

Neturtinės žalos priteisimo ieškovei įstatyminis pagrindas yra CK 6.250 straipsnio nuostatos, nes neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai. Sprendžiant ginčus dėl žalos atlyginimo pirmiausia būtina vadovautis teisinės valstybės principu. Konstitucinis teisinės valstybės principas yra universalus principas, kuriuo grindžiama visa Lietuvos teisės sistema ir Lietuvos Respublikos Konstitucija. Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad kiekvieno teisės instituto atitiktis Konstitucijai turi būti vertinama pagal tai, ar jis atitinka konstitucinius teisinės valstybės principus (Konstitucinio Teismo 1999 m. gegužės 11 d. nutarimas).

Vienu iÅ¡ bendrųjų teisės principų yra proporcingumo principas, pagal kurį taikomos teisinės priemonės turi bÅ«ti tinkamos tikslams pasiekti ir neperžengti bÅ«tinumo ribų, todėl nustatant priteistinos neturtinės žalos dydį, bÅ«tina užtikrinti, kad tai nebÅ«tų nepagrįsto praturtėjimo Å¡altiniu, o konstitucinis imperatyvas, kad žala turi bÅ«ti atlyginta teisingai, yra susijęs ir su konstituciniais žalos atlyginimo proporcingumo, adekvatumo principais, pagal kuriuos reikalaujama, jog teisės aktuose nustatytos ir taikomos priemonės bÅ«tų proporcingos siekiamam tikslui, neribotų asmens teisių labiau negu bÅ«tina teisėtam ir visuotinai reikÅ¡mingam, konstituciÅ¡kai pagrįstam tikslui pasiekti, nesudarytų prielaidų piktnaudžiauti teise (Konstitucinio Teismo 2011 m. sausio 6 d. nutarimas).Sprendžiant padarytos neturtinės žalos dydžio klausimÄ , negalima pamirÅ¡ti ir subjektyvių Å¡io klausimo aspektų, t. y. atskiro konkretaus asmens reakcija į jo neturtinių vertybių pažeidimÄ gali bÅ«ti adekvati ir neadekvati, nukentėjusiojo jausmai, vidiniai iÅ¡gyvenimai, sukrėtimai ir kančios yra individualÅ«s, todėl, remdamasis tokiais vidiniais iÅ¡gyvenimais, nulemtais individualios reakcijos į to paties pobÅ«džio ir sunkumo veiksmus, kuriais pažeidžiamas didesnę ar mažesnę vertę asmeniui turintis gėris, nukentėjusysis subjektyviai įvertina ir nurodo jam padarytos neturtinės žalos dydį.Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog neturtinės žalos įvertinimas pinigais nereiÅ¡kia asmens iÅ¡gyvenimų, skausmo, kančios, prarasto džiaugsmo ir pan. kainos.

Tiesiog nėra mokslinio metodo, formulės, kaip nustatyti ir įvertinti neturtinę žalÄ . Neturtinės žalos dydį nustato teismas, o jÄ patyręs asmuo turi pateikti teismui kuo daugiau ir kuo svarbesnių žalos dydžiui nustatyti reikÅ¡mingų kriterijų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-394/2006; kt.).Pažymėtina, kad dėl sveikatos sužalojimo priteistinos neturtinės žalos dydžio nustatymo bylose suvienodinti teismų praktikos priteistinos neturtinės žalos dydžio prasme iÅ¡ esmės neįmanoma, nes kiekvienu atveju bÅ«tina vertinti kriterijų neturtinės žalos dydžiui nustatyti visumÄ , o individualioje byloje Å¡ie kriterijai, jų reikÅ¡mė ir tarpusavio santykis gali skirtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2011).

Tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra akcentavęs, kad, asmeniui veikiant tyčia, padaroma didesnė neturtinė žala nei neatsargios kaltės atveju, todėl, esant Å¡iai kaltės formai, priteistinos neturtinės žalos dydis turėtų bÅ«ti atitinkamai mažesnis nei tyčinių veikų atveju (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 19 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-470/2006). Be to, kasacinio teismo praktikoje nuosekliai pasisakoma, kad vadovautis teismų praktika teismai turi ne a priori, bet atsižvelgdami į konkrečioje nagrinėjamoje byloje nustatytų aplinkybių kontekstÄ ; reikia remtis tik tokiomis teisės aiÅ¡kinimo taisyklėmis, kurios iÅ¡dėstytos ankstesniuose teismų sprendimuose, priimtuose analogiÅ¡kose bylose, t. y. jų faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panaÅ¡ios į nagrinėjamos bylos aplinkybes, abiejose bylose turi bÅ«ti taikoma ta pati teisė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-194/2008; 2013 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-47/2013; kt.).

IÅ¡analizavus bylos medžiagÄ , darytina iÅ¡vada, kad, priteisiant neturtinę žalÄ ieÅ¡kovei, buvo atsižvelgta į pažeistÄ vertybę, į neturtinės žalos sukeltas pasekmes, žalÄ padariusio asmens kaltę bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylos aplinkybes, taip pat į protingumo, sÄ Å¾iningumo ir teisingumo kriterijus. Pirmosios instancijos teismas teisingai vertino, kad nors pagal baudžiamojoje byloje pateiktÄ specialisto iÅ¡vadÄ apeliantas ieÅ¡kovei sveikatÄ sužalojo nežymiai, o sužalojimas buvo kvalifikuotas kaip nesunkus (nežymus), tačiau buvo sužalota didžiausia kiekvieno asmens vertybė – sveikata.

Sužalota buvo galvos sritis ir veidas, taigi gyvybiÅ¡kai svarbÅ«s organai. Jaunai moteriai buvo sužalotas veikas ir tai tikrai neigiamai veikė ieÅ¡kovės savijautÄ bei sumažino galimybę bendrauti. Dėl apelianto veiksmų ieÅ¡kovė be abejo patyrė fizinį skausmÄ ir nepatogumus, kadangi buvo nusileidęs akies vokas. Tai, kad ieÅ¡kovė patyrė didelį stresÄ , patvirtina psichiatro R. R. pažyma, Å¡eimos gydytojo skirti vaistai dėl nemigos, teisme apklaustų liudytojų A. Č. ir I. T. parodymai.

Aplinkybę, kad ieÅ¡kovė jautė fizinį skausmÄ taip pat patvirtina gydytojo jai skirti vaistai nuo skausmo. Pirmosios instancijos teismas teisingai pastebėjo, kad byloje nėra įrodymų, jog ieÅ¡kovei buvo anksčiau konstatuota depresija ar kitos ligos ar psichinės sveikatos sutrikimas. Teismas akcentavo, kad neturtinė žala buvo padaryta tyčiniais, smurtiniais veiksmais, nesant jokiai pačios ieÅ¡kovės kaltei ar neatsargumui. Be to, ieÅ¡kovę sužalojo jai artimas giminaitis – brolis (apeliantas).

Savo procesiniame sprendime pirmosios instancijos teismas taip pat nurodė argumentus, dėl kurių ieÅ¡kovės praÅ¡omas priteisti neturtinės žalos atlyginimo dydis buvo sumažintas, t. y. dėl sužalojimo sunkios pasekmės nekilo, ieÅ¡kovė nebuvo gydoma stacionare, nenustatyta, jog dėl patirto smurto pablogėjo ieÅ¡kovės klausa ar regėjimas. Teismo baudžiamojo įsakymo priėmimas negali riboti nukentėjusiosios teisės pareikÅ¡ti teismui savarankiÅ¡kÄ reikalavimÄ dėl žalos atlyginimo CPK, CK nustatyta tvarka.

Baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-372299-16 nukentėjusioji (ieÅ¡kovė) civilinio ieÅ¡kinio nebuvo pareiÅ¡kusi, joje taip pat nėra duomenų, kad apeliantas atlygino ieÅ¡kovei turtinę ar neturtinę žalÄ , ar kad dėl jos atlyginimo Å¡alys buvo susitarusios. Apelianto aiÅ¡kinimas, kad ieÅ¡kovei neturtinio pobÅ«džio pasekmės nekilo, faktiÅ¡kai ir teisiÅ¡kai nepagrįstas. Apelianto nurodytos aplinkybės, kad ieÅ¡kovė po įvykio iÅ¡vyko į užsienį, kad civilinį ieÅ¡kinį teismui dėl žalos atlyginimo pareiÅ¡kė beveik po devynių mėnesių nuo baudžiamojo įsakymo priėmimo, neįrodo, kad neturtinė žala nebuvo padaryta.Jeigu neturtinė žala padaryta dėl asmens sveikatos, kaip vienos iÅ¡ labiausiai teisės ginamos vertybės, sužalojimo, o kaltė dėl sveikatos sužalojimo iÅ¡reikÅ¡ta tyčiniais smurtiniais brutaliais veiksmais, tai Å¡ie neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai yra esminiai ir nelaikytini lygiaverčiais su kitais, tokiais kaip kartu padarytos turtinės žalos dydis ir jos atlyginimo aplinkybės, žalÄ padariusio asmens turtinė padėtis ar kiti (CK 6.250 straipsnio 2 dalis).Nutartys, kuriomis remiasi apeliantas, priimtos bylose, kurių aplinkybės, susijusios su žalos padarymo pobÅ«džiu, žalos padariusio asmens elgesiu ir nukentėjusių asmenų veiksmais, taip pat kitos reikÅ¡mingos aplinkybės skiriasi nuo nagrinėjamos bylos aplinkybių (nutarties 16 pastraipa).Kasacinis teismas ne kartÄ savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami Å¡alių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o iÅ¡vada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimÄ , grindžiamÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų reikÅ¡mingų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011).

IÅ¡ apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliantas nenurodė konkrečių pirmosios instancijos teismo padarytų teisės normų pažeidimų vertinant įrodymus, o, nesutikdamas su teismo pateiktu įrodymų vertinimu dėl neturtinės žalos, tiesiog pakartotinai iÅ¡dėstė savo nuomonę dėl tų pačių įrodymų vertinimo, siekdamas, kad ja remiantis bÅ«tų padarytos kitokios iÅ¡vados, nei padarė pirmosios instancijos teismas. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į iÅ¡dėstytus argumentus ir Å¡ioje byloje nustatytas aplinkybes, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo ieÅ¡kovei priteistas 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimas nėra akivaizdžiai neatitinkantis neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų, yra pagrįstas CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais, iÅ¡ esmės atitinka teismų praktikoje suformuotÄ neturtinės žalos dydį, todėl nėra teisinio pagrindo keisti priteistinos neturtinės žalos dydžio.Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).Atmetus apeliacinį skundÄ , bylinėjimosi iÅ¡laidos apeliacinės instancijos teisme apeliantui neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, n u t a r i a : Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rÅ«mų 2018 m. sausio 25 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .             Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėja                                                                                                  Albina Rimdeikaitė