becc3abd-b310-49cf-97a6-a4eff5d1a4f7 · Vilniaus miesto apylinkės teismas

?Civilinė byla Nr. e2-17807-845/2022 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-13161-2022-7 Procesinio sprendimo kategorija: 2.6.10.5.2.8; 2.6.39.2.5.1.1.; 3.2.6.1 (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. rugpjūčio 4 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Lijana Le Huede raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ ieÅ¡kinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ dėl žalos atlyginimo.

Teismas n u s t a t ė : ieškovė akcinė bendrovė (toliau – AB) „(duomenys neskelbtini)“ ieškiniu prašė priteisti iš astakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „(duomenys neskelbtini)“ 677,04 Eur žalos, 33,83 Eur kompensacinių palūkanų, 6 proc. dydžio metines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog 2021-02-20 dėl neprižiūrimos gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), stogo konstrukcijos buvo užlietas butas Nr.

4. Ä®vykio metu minėtas butas ieÅ¡kovės buvo apdraustas BÅ«sto draudimu. Vadovaujantis draudimo sutartimi, įvykis buvo pripažintas draudžiamuoju. Apskaičiuojant nuotolį ir mokant draudimo iÅ¡mokÄ , ieÅ¡kovė vadovavosi BÅ«sto draudimo taisyklėmis Nr. 067 (2016-05-17 redakcija, galioja nuo 2016-06-01) (toliau – Taisyklės). Pagal Taisyklių 8.3 ir 8.3.2 punktus, kai pastatai, pastatų elementai (įrenginiai) ar namų turtas, apdrausti atkÅ«rimo verte dėl draudiminio įvykio buvo sugadinti, nuostoliu dėl apdraustų pastatų, pastatų elementų (įrenginių) ar namų turto sunaikinimo, sugadinimo dėl draudiminio įvykio yra – Å¡io turto remonto kaina.

Pagal Taisyklių 9.2 ir 9.2.1 punktus, pastatų sunaikinimo ar sugadinimo atveju draudimo iÅ¡moka mokama vadovaujantis draudėjo pateiktais nuostolio dydį ir faktines atstatymo (remonto) iÅ¡laidas patvirtinančiais bei su draudiku suderintais dokumentais (projektais, leidimais statybai, atstatymo/remonto sÄ matomis, rangos sutartimis, sÄ skaitomis už darbus, kuriuos bÅ«tina atlikti atstatant (atkuriant) sunaikintÄ ar sugadintÄ draudiminio įvykio metu turtÄ , pirktas medžiagas, bÅ«tinÄ Ä¯rangÄ objekto atstatymui iki bÅ«klės buvusios iki draudiminio įvykio, darbų priėmimo aktais, pastato pripažinimo tinkamu naudotis aktais ir kt. dokumentais) ir/ar draudiko atliktu vertinimu.

IeÅ¡kovė draudimo sutarties pagrindu atlygino draudėjui 677,04 Eur dydžio nuostolius. Taigi, ieÅ¡kovė, įgyvendindama regreso teisę (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso toliau – CK) 6.1015 straipsnis), įgijo teisę reikalauti 677,04 Eur iÅ¡ atsakovės. Atsakovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ teismo nustaytu terminu atsiliepmÄ Ä¯ ieÅ¡kinį pateikė, prašė ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį atmesti kaip nepagrįstÄ . Nurodė, kad ieÅ¡kovė tinkamai neiÅ¡tyrė įvykio aplinkybių, bÅ«tinų draudžiamojo įvykio faktui, padariniam ir draudimo iÅ¡mokos dydžiui nustatyti.

IeÅ¡kovė iÅ¡vadas apie įvykio priežastis padarė remdamasis iÅ¡imtinai savo darbuotojų paaiÅ¡kinimais, tačiau jie nelaikytini specialistais/ekspertais, turinčiais atitinkamÄ inžinerinį iÅ¡silavinimÄ ir/ar turinčių kitų specifinių žinių, įgalinčių jį daryti atitinkamas iÅ¡vadas. IÅ¡ bylos medžiagos nėra žinoma, kad draudikui atliekant draudiminio įvykio aplinkybių tyrimÄ , ar nustatant žalos dydį, bÅ«tų dalyvavę atsakovės specialistai. Ä®vertinusi ieÅ¡kovės pateiktus įrodymus, t. y. praneÅ¡imus apie turtinį įvykį, iÅ¡mokos mokėjimo pažymas, sÄ matas, akivaizdu, kad ieÅ¡kovė tinkamai neatliko draudiminio įvykio aplinkybių tyrimo ir nenustatė tikrosios įvykio priežasties.

Nepateikti objektyvÅ«s ir patikimi tikrÄ jÄ Ä¯vykio priežastį pagrindžiantys įrodymai. Pažymėjo, jog nėra pateikta fotofiksacijų, kuriose bÅ«tų nurodytas apipylimo židinys, nėra nei vieno įrodymo, jog atsakovė bÅ«tų pažeidusi teisės aktų nustatytas pareigas ir netinkamai ar visai jų nevykdžiusi. Dėl įvykio atsakovė nėra gavusi praneÅ¡imo iÅ¡ ieÅ¡kovės draudėjo. IeÅ¡kovė pripažino draudiminį įvykį, tačiau byloje net nėra aiÅ¡ku, dėl ko įvykis įvyko, kas buvo nustatinėjama.

Namo administratoriaus teisės aktų priskirtų funkcijų realizavimas tiesiogiai priklauso nuo bendraturčių valios, kurie privalo savo lėšomis prisidėti prie viso daugiabučio bendrosios nuosavybės administravimo, nes tai atitinka viso namo bendraturčių interesus ir padeda iÅ¡saugoti bendrÄ jÄ nuosavybę. Å ios bylos kontekste tai reiÅ¡kia, kad žala galėjo atsirasti ir bendraturčių neveikimo arba atsisakymo savo lėšomis prisidėti prie daugiabučio namo bendrosios nuosavybės administravimo, todėl atsakomybė dėl tokios bendrosios dalinės nuosavybės netinkamo realizavimo, bei, tuo pačiu, žalos kilimo grėsmė negali bÅ«ti perkeliama namo administratorei – atsakovei.

Vien faktas, kad pastatas perduotas prižiÅ«rėti asmeniui, savaime nepaÅ¡alina savininkų atsakomybės už pastato trÅ«kumus. IeÅ¡kovė neapskaičiavo žalos dydžio remdamasi buto nusidėvėjimu. Vertinant ieÅ¡kovės pateiktÄ lokalinę patalpų remonto sÄ matÄ , nesutiktina ir su lokalinėje sÄ matoje nurodytais atskirais paskaičiavimais. Å ioje sÄ matoje yra įtraukta papildomų ir nebÅ«tinų iÅ¡laidų, tokių kaip papildomų medžiagų vertė 3 proc.; statybvietės iÅ¡laidos 9 proc.; ir netiesioginės iÅ¡laidos, t. y. pridėtinės vertės mokestis 21 proc.

Å ios iÅ¡vardintos tiesioginės ir netiesioginės iÅ¡laidos nėra tiesiogiai susijusios su darbų atlikimo sÄ naudomis, todėl teismas turėtų mažinti ieÅ¡kovės praÅ¡omos priteisti žalos dydį minėtų iÅ¡laidų suma. Laikytina, jog ieÅ¡kovei neįrodžius atsakovės neteisėtų veiksmų ar neveikimo, kaltės ir priežastinio ryÅ¡io tarp atsiradusios žalos ir neteisėtų veiksmų, atsakovė negali bÅ«ti pripažinta atsakinga už ieÅ¡kovės neva patirtÄ Å¾alÄ , kadangi nėra visų bÅ«tinų civilinės atsakomybės sÄ lygų.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 441 straipsnio pagrindu, teismas turi teisę pats nuspręsti, kokia forma ir tvarka nagrinėti bylÄ , taip pat trumpai iÅ¡dėstyti motyvus. EŽTT savo nuoseklioje praktikoje, aiÅ¡kindamas asmens teisės į teisingÄ teismÄ principo įgyvendinimÄ , pažymėjo, jog pareiga nagrinėti bylÄ Å¾odinio proceso tvarka nėra absoliuti; galimas teisminis nagrinėjimas, kuris nereikalauja žodinio bylos nagrinėjimo: pavyzdžiui tuomet, kai nekyla klausimų dėl patikimumo ar ginčijamų faktų, dėl kurių bÅ«tina bÅ«ti iÅ¡klausytam, taip pat kai teismas gali teisingai ir pagrįstai iÅ¡spręsti bylÄ Å¡alių pateiktų įrodymų ir paaiÅ¡kinimų pagrindu (Jussila v.

Finland, no. 73053/01, 23 November 2006, § 41). Taip pat Europos Žmogaus Teisių Teismas pabrėžė, jog kiekvienu atveju bÅ«tina nustatyti, ar aplinkybės buvo tokio pobÅ«džio, kurios galėjo atleisti teismÄ nuo žodinio teismo posėdžio; tai galėtų bÅ«ti situacijos, kai keliami teisniai klausimai nėra ypatingai sudėtingi (Saccoccia v. Austria, no. 69917/01, 4 May 2009, § 73, § 75-76). Taigi, atsižvelgiant į nagrinėjamos bylos pobÅ«dį, ieÅ¡kinio sumÄ ir EŽTT praktikÄ , teismas mano, jog protinga, efektyvu ir ekonomiÅ¡ka bylÄ nagrinėti raÅ¡ytinio proceso tvarka.

IeÅ¡kinys tenkintinas visiÅ¡kai. Bylos duomenimis nustatyta, jog butas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso draudėjui M. M.. 2021-02-20 dėl neprižiÅ«rimos gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), stogo konstrukcijos buvo užlietas butas Nr. (duomenys neskelbtini). IÅ¡ fotonuotraukų ir apžiÅ«ros akto matyti, jog minėtame bute įvyko vandens pratekėjimas į draudėjui priklausantį butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), iÅ¡ virÅ¡aus (virÅ¡utinį butÄ užliejo vanduo, tačiau iÅ¡ karto pratekėjimų nesimatė; vėliau, perdrėkus perdangai tarp aukÅ¡tų, atsirado nubėgimai ant lubų, dažų atsilupimai (el. b. l. 24)).

Kadangi draudėjui priklausantis butas buvo apdraustas ir ieÅ¡kovė įvykį pripažino draudiminiu, pastaroji draudėjui iÅ¡mokėjo 677,04 Eur draudimo iÅ¡mokÄ , tai patvirtina AB „SEB“ mokėjimo nurodymas Nr. 20811983 (el. b. l. 21). Žalos pobÅ«dį ir dydį, padarytos dėl vandens užliejimo, patvirtina 2021-04-02 turto sunaikinimo, sugadinimo aktas, remonto sÄ mata (el. b. l. 16-17). Taip pat byloje nustatyta, jog namo, esančio (duomenys neskelbtini), administratorė yra atsakovė UAB „(duomenys neskelbtini)“.

Nagrinėjamojoje byloje nustatyta, kad įvykis buvo pripažintas draudiminiu, todėl ieÅ¡kovė draudimo sutarties pagrindu, iÅ¡mokėjo draudėjui 677,04 Eur draudimo iÅ¡mokÄ . Taigi ieÅ¡kovė įgijo teisę reikalauti iÅ¡mokėtos sumos iÅ¡ atsakingo už padarytÄ Å¾alÄ asmens (CK 6.1015 straipsnio 1 ir 3 dalys). Nagrinėjamojoje byloje atsakovė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį pateikė, ieÅ¡kinio reikalavimus ginčijo deklaratyviais teiginiais, konkrečių įrodymų, paneigiančių buto užliejimo faktÄ , nepateikė.

Byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai patvirtina, jog per stogo konstrukcijÄ buvo užlietas butas, esantis (duomenys neskelbtini), buto lubos, sienos buvo paveiktos drėgmės, dėl ko buvo padaryta žala. Byloje duomenų, paneigiančių nurodyto pobÅ«džio aplinkybes, nėra (CPK 178 str.). Pažymėtina, jog teismas 2021-04-02 turto sunaikinimo, sugadinimo aktu abejoti neturi nei teisinio, nei faktinio pagrindo, kadangi prieÅ¡taravimų jame nenustatė, atliktos iÅ¡vados iÅ¡plaukia iÅ¡ tyrimo eigos. Taigi, iÅ¡orės sienų/stogo vieta yra daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektas, kurio priežiÅ«ra pagal CK 4.84 straipsnio 1 dalį yra pavesta namo administratoriui (atsakovei).

Kadangi draudėjui priklausančio buto užliejimo priežastis buvo bendrosios dalinės nuosavybės objekte, taikytina CK 6.266 straipsnio nuostata, pagal kuriÄ Å¾alÄ , padarytÄ dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trÅ«kumų privalo atlyginti Å¡ių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės. Pagal Å¡iÄ teisės normÄ , objekto savininkas (valdytojas) privalo atlyginti žalÄ net ir nesant jo kaltės, jeigu neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusiojo asmens tyčios ar didelio neatsargumo.

Be to, pagal CK 6.266 straipsnį atsakomybės subjektu gali bÅ«ti ne tik objekto savininkas, bet ir jo valdytojas. Statinio, pastato ar kitokios konstrukcijos valdymas pagal CK 6.266 straipsnį suprantamas kaip objekto turėjimas savo žinioje ir teisė daryti jam Å«kinį bei fizinį poveikį. Valdytoju yra laikomas asmuo, kuriam daiktinės ar prievolinės teisės pagrindu pavesta eksploatuoti, prižiÅ«rėti ar tvarkyti objektÄ . Pažymėtina, jog pagal CK 6.266 straipsnį, objekto savininkas (valdytojas) privalo atlyginti žalÄ net ir nesant jo kaltės, todėl reiÅ¡kiantis reikalavimÄ dėl žalos atlyginimo asmuo privalo įrodyti likusias deliktinės atsakomybės taikymo sÄ lygas, t. y. neteisėtus veiksmus, žalÄ ir priežastinį ryšį (CK 6.246, 6.247, 6.249 straipsniai).

Sprendžiant, ar atsakovei kyla atsakomybė CK 6.266 straipsnio pagrindu, svarbu pažymėti, jog atsakovė yra daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), administratorė CK 4.84 straipsnio prasme, kuri vykdo bendro naudojimo objektų, tame tarpe ir stogo, priežiÅ«rÄ . Pagal Daugiabučių namų savininkų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo (toliau - DNSBÄ®) 2 straipsnio 4 dalį, bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektai yra pastato bendrojo naudojimo patalpos, pagrindinės pastato konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė techninė ir kita įranga, taip pat kitas turtas, priklausantis daugiabučių gyvenamųjų namų ar kitos paskirties pastatų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise.

Svarbu pažymėti, jog STR 1.12.05:2010 „Privalomieji statinių (gyvenamųjų namų) naudojimo ir priežiÅ«ros reikalavimai“ nustato gyvenamųjų namų naudojimo ir priežiÅ«ros privalomuosius reikalavimus bei jų įgyvendinimo tvarkÄ , pagal kurio 9 punktÄ , gyvenamojo namo, jo dalių bÅ«klė ir jos atitikimas privalomųjų reikalavimų visumai įvertinami atliekant nuolatinius stebėjimus (9.1 p.), kasmetines gyvenamojo namo, atskirų jo konstrukcijų ir inžinerinės įrangos apžiÅ«ras, kurios atliekamos pasibaigus žiemos sezonui (9.2 p.).

Nuolatinius stebėjimus atlieka gyvenamojo namo techninis prižiÅ«rėtojas (11.1 p.), kurių metu detaliai apžiÅ«rimos ir tikrinamos pagrindinės gyvenamojo namo konstrukcijos, bendro naudojimo inžinerinė įranga, nustatomas statybinių tyrinėjimų, gyvenamojo namo konstrukcijos, bendro naudojimo inžinerinė įranga, nustatomas statybinių tyrinėjimų, gyvenamojo namo ekspertizės poreikis, pastato defektai ir remonto darbų poreikis. Taigi iÅ¡ nurodytų nuostatų seka, jog atsakovė turėjo pareigÄ vykdyti stogo konstrukcijos stebėjimus - užtikrinti turto saugumÄ .

Pagal Vyriausybės nutarimo „Dėl butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinių nuostatų patvirtinimo“ 4 p., pagrindinis administratoriaus uždavinys – įgyvendinti Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytus privalomuosius reikalavimus, susijusius su daugiabučio namo (toliau vadinama – namas) bendrojo naudojimo objektų, taip pat Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka namui priskirto žemės sklypo naudojimu ir priežiūra.

Nutarimo 5.3. p. nurodyta, kad administratorius organizuoja namo techninę priežiÅ«rÄ . Taigi iÅ¡ Å¡ių nuostatų seka, jog atsakovė privalo organizuoti namo bendrojo naudojimo objektų nuolatinę priežiÅ«rÄ (eksploatavimÄ ). Tuo tarpu byloje duomenų, jog atsakovė bÅ«tų tinkamai vykdžiusi namo priežiÅ«rÄ , nėra (CPK 178 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, kad daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), bendrosios dalinės nuosavybės administratorės funkcijas draudiminio įvykio atsitikimo dienÄ vykdė uždaroji akcinės bendrovė „(duomenys neskelbtini)“, atsakovė buvo atsakinga už ginčo daugiabučio namo bendrosios dalinės nuosavybės objektų priežiÅ«rÄ ir tinkamos jų bÅ«klės užtikrinimÄ .

Dėl nurodytų priežasčių ieÅ¡kovės reikalavimas priteisti iÅ¡ atsakovės 677,04 Eur dydžio žalos atlyginimÄ tenkinamas (CK 6.246 straipsnio 1 dalis, 6.263 straipsnio 1 dalis, 6.1015 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad atsakovė, kaip pastato (duomenys neskelbtini), valdytoja turėjo pareigÄ rÅ«pintis tinkama jo priežiÅ«ra, užtikrinti turto saugumÄ jo prižiÅ«rimame daugiabutyje (Statybos įst. 4 str. 1 d. 4 p., Vyriausybės nutarimo „Dėl butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinių nuostatų patvirtinimo“ 4 p., 5.3. p.).

Taigi, atsakovės neteisėtas neveikimas pasireiÅ¡kė nurodytos pareigos nevykdymu ir bendro pobÅ«džio pareigos elgtis rÅ«pestingai pažeidimu (CK 6.246, 6.266 straipsniai). BÅ«tent dėl atsakovės nepakankamo veikimo fakto – nepakankamos pastato priežiÅ«ros draudėjo turtui buvo padaryta žala. Kadangi atsakovė neužtikrino tinkamos pastato priežiÅ«ros, buvo sugadintas draudėjo turtas. Žalos padarymo faktÄ patvirtina byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai (CK 6.249 straipsnio 1 dalis) (2021-04-02 turto sunaikinimo, sugadinimo aktas, remonto sÄ mata).

Taigi yra tiesioginis priežastinis ryÅ¡ys tarp atsakovės neteisėtos veikos ir atsiradusios žalos (CK 6.247 straipsnis). Tuo tarpu atsakovės atsakomybę Å¡alinančių aplinkybių teismas nenustatė (CK 6.266 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 6.1015 straipsnio 1 dalį, draudikui iÅ¡mokėjusiam draudimo iÅ¡mokÄ , pereina teisė reikalauti iÅ¡mokėtų sumų iÅ¡ atsakingo už padarytÄ Å¾alÄ asmens, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita. Byloje esantys faktiniai duomenys neginčytinai patvirtina, jog ieÅ¡kovė draudimo sutarties ir draudėjo praÅ¡ymo pagrindu iÅ¡mokėjo draudėjui bendrÄ 677,04 Eur dydžio draudimo iÅ¡mokÄ .

IeÅ¡kovė, iÅ¡mokėjusi pagal turto draudimo sutartį draudimo iÅ¡mokÄ dėl turto sugadinimo, perėmė teisę reikalauti iÅ¡mokėtos sumos iÅ¡ atsakingo už žalÄ asmens. Atsakingu už žalÄ asmeniu yra atsakovė, kuri yra teisėta pastato (duomenys neskelbtini), valdytoja ir tinkamas atsakomybės subjektas pagal CK 6.266 str. Esant nurodytoms aplinkybėms, CK 6.1015 straipsnio pagrindu, ieÅ¡kovei priteistina iÅ¡ atsakovės patirta žala. Atsakovei neįvykdžius prievolės tinkamai ir laiku atsiskaityti už padarytÄ Å¾alÄ , ieÅ¡kovė, vadovaudamasi CK 6.37 straipsniu, 6.261 straipsniu, apskaičiavo atsakovei 6 proc. dydžio metines kompensuojamÄ sias palÅ«kanas laikotarpiu nuo 2021-06-01 iki ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo teismui dienos, t. y. 2022-06-11, kurios sudaro 33,83 Eur.

Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 1-3 dalimis, palÅ«kanas pagal prievoles gali nustatyti įstatymai arba Å¡alių susitarimai, kai palÅ«kanų dydį nustato įstatymai, Å¡alys gali raÅ¡tu susitarti ir dėl didesnių palÅ«kanų, jeigu toks susitarimas neprieÅ¡tarauja įstatymams ir sÄ Å¾iningumo bei protingumo principams. CK 6.210 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad terminÄ Ä¯vykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti Å¡eÅ¡ių procentų dydžio metines palÅ«kanas už sumÄ , kuriÄ sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palÅ«kanų dydžio.

Atsižvelgiant į tai, ieÅ¡kovės reikalavimas tenkintinas, ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės priteistina 33,83 Eur kompensuojamųjų palÅ«kanų. Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi bei CK 6.210 straipsnio 1 dalimi, iÅ¡ atsakovės priteistinos 6 procentų dydžio procesinės metinės palÅ«kanos už priteistÄ sumÄ (710,87 Eur) nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos (2022-06-15) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo (CK 6.210 straipsnio 1 dalis). CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies.

Patenkinus ieškinį visiškai, iš atsakovės priteistinos ieškovei 87,08 Eur bylinėjimosi išlaidos, t. y. 17 Eur žyminis mokestis bei 70,08 Eur už teisines paslaugas. Teismo patirtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ patvirtintos minimalios valstybei priteistinos 5 Eur bylinėjimosi išlaidų sumos, todėl nepriteisiamos.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsniu, 259 straipsniu, 260 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, teismas n u s p r e n d ž i a : ieÅ¡kinį patenkinti visiÅ¡kai. Priteisti iÅ¡ atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“, į. k. (duomenys neskelbtini), ieÅ¡kovės AB „(duomenys neskelbtini)“, į. k. (duomenys neskelbtini), naudai 677,04 Eur (Å¡eÅ¡is Å¡imtus septyniasdeÅ¡imt septynis eurus ir 4 ct) žalos, 33,83 Eur (trisdeÅ¡imt tris eurus ir 83 ct) kompensacinių palÅ«kanų, 6 procentų metinių palÅ«kanų už priteistÄ sumÄ (710,87 Eur) nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme (2022-06-15) dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir 87,08 Eur (aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt septynis eurus ir 8 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Teisėja Lijana Le Huede