Legislator Case Law & Legislation
becbeaa4-2017-4152-b6bf-79368b373578 AI generated

becbeaa4-2017-4152-b6bf-79368b373578 · Vilniaus regiono apylinkės teismas

Case Number becbeaa4-2017-4152-b6bf-79368b373578
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

Trakų rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 22 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį – 8 mėnesių laisvės apribojimo bausme; Vilniaus apygardos teismo 2015 m. kovo 27 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 149 straipsnio 2 dalį – 2 metų laisvės atėmimo bausme; vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 92 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, įpareigojant tęsti darbÄ ir bÅ«ti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu, ir be bausmės vykdymÄ kontroliuojančių institucijų žinios nekeisti gyvenamosios vietos; Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gegužės 11 d. nutartimi, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, Vilniaus apygardos teismo 2015 m. kovo 27 d. nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Trakų rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 22 d. baudžiamuoju įsakymu ir paskirta galutinė – 2 metų laisvės atėmimo bausmė; vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 92 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, įpareigojant tęsti darbÄ , bÅ«ti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu, ir be bausmės vykdymÄ kontroliuojančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

Legislator headnote

AI generated

becbeaa4-2017-4152-b6bf-79368b373578 · Vilniaus regiono apylinkės teismas: Kaltinamasis J. S. teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino iÅ¡ dalies. Nurodė, kad kumščiu sudavė tris smÅ«gius nukentėjusiajam M. M. į veidÄ , tačiau tai padarė, tik po to, kai M. M. jam pirmas kumščiu vienÄ kartÄ sudavė į akį. Ä®vykio dienÄ kaltinamasis, R. M. (R. M.) ir T. Č. (T. Č.) ėjo iÅ¡ Paluknio kaimo. Nukentėjusysis M. M. važiavo dviračiu ir sustojo prie jų. Kaltinamasis norėjo pasisveikinti su nukentėjusiuoju, tačiau jis pirmas sudavė jam kumščiu vienÄ kartÄ Ä¯ akį.

Keywords

AI generated
traumatic hand injury severe health impairment shoulder injury traumatic brain injury consequential injuries bodily harm
AI generated
25927df8-eb42-46c5-9a8a-e0f5941e486b
?Baudžiamoji byla Nr. e1-2385-1123/2020 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-05149-2020-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.6.1; 2.12.1.4 (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS TEISMO BAUDŽIAMASIS Ä®SAKYMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. rugpjūčio 19 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja AuÅ¡ra Ragelienė, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros Vilniaus apylinkės prokuratÅ«ros 1-ojo skyriaus prokurorės Eglės Grigaitytės pareiÅ¡kimÄ dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje J.
531369bc-d5e3-46f2-8685-8caf1991141b
Baudžiamoji byla Nr Baudžiamoji byla Nr.
13513477-c0ae-465d-be89-e441ca10a5f4
2004-10-29 Šiaulių rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 str.
36db49d0-3929-4335-b399-b11bae1c75bd
Baudžiamoji byla NrBaudžiamoji byla Nr.
07039dc9-8006-46ac-ace5-18d13c728959
?Baudžiamoji byla Nr. 1-1102-1109/2020 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-00177-2020-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.7.2.3; 1.1.9.10; 1.2.4.6.2.1; 2.1.8; 2.1.10.1; 2.3.6.4.5.1.; 2.3.6.4.5.2; (S) KAUNO APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. lapkričio 6 d. Kaunas Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Jolanta Ramonienė, sekretoriaujant Jurgitai Leškevičienei, dalyvaujant prokurorei Kristinai Mockienei, kaltinamajam R. M. ir jo gynėjai advokatei Violetai Naujokienei, nukentėjusiajai J.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

? Baudžiamoji byla Nr. 1-75-1124/2022 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-07543-2021-7 Procesinio sprendimo kategorija 1.2.4.6.1 (S) VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMAS NUOSPRENDIS Lietuvos Respublikos vardu 2022 m. spalio 26 d. Trakai Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rÅ«mų teisėja Rasa Lapėnienė, sekretoriaujant Vigitai Lavrinovičienei, vertėjaujant Anai Markevič ir Kristinai Matulevič, dalyvaujant prokurorėms Žanai Sokolovskai, Jolitai OkuÅ¡kienei, kaltinamajam J. S., jo gynėjai advokatei Reginai Vasiliauskienei, nukentėjusiajam M. M., specialistui (ekspertui) JanuÅ¡ui Rybalko (JanuÅ¡ Rybalko), vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje J. S. (J. S.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, įgijęs pagrindinį iÅ¡silavinimÄ , nevedęs, nedirbantis, faktinė gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), teistas:

1) Trakų rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 22 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį – 8 mėnesių laisvės apribojimo bausme;

2) Vilniaus apygardos teismo 2015 m. kovo 27 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 149 straipsnio 2 dalį – 2 metų laisvės atėmimo bausme; vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 92 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, įpareigojant tęsti darbÄ ir bÅ«ti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu, ir be bausmės vykdymÄ kontroliuojančių institucijų žinios nekeisti gyvenamosios vietos; Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gegužės 11 d. nutartimi, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, Vilniaus apygardos teismo 2015 m. kovo 27 d. nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Trakų rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 22 d. baudžiamuoju įsakymu ir paskirta galutinė – 2 metų laisvės atėmimo bausmė; vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 92 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, įpareigojant tęsti darbÄ , bÅ«ti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu, ir be bausmės vykdymÄ kontroliuojančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

Trakų rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 26 d. nutartimi bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas; bausmę atliko 2018 m. lapkričio 2 d.;

3) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 12 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 1511 straipsnio 1 dalį – 10 MGL (350 Eur) dydžio bauda;

4) Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rÅ«mų 2020 m. vasario 3 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį – 8 mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant bausmės atlikimo laikotarpiu nuo 22 val. iki 6 val. bÅ«ti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu, mokymusi, lankymusi gydymo įstaigose; vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 65 straipsnio 2 dalimi, minėta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 12 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta bausme ir paskirta subendrinta bausmė – 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant bausmės atlikimo laikotarpiu nuo 22 val. iki 6 val. bÅ«ti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu, mokymusi, lankymusi gydymo įstaigose, 10 MGL (350 Eur) dydžio bauda, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 42 straipsnio 6 dalimi, 67 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, 71 straipsniu, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – 10 MGL (500 Eur) dydžio įmoka į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondÄ ;

5) Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų baudžiamuoju 2020 m. kovo 30 d. įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 2811 straipsnio 1 dalį, galutinė bausmė – 50 parų arešto. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2, 3, 9 dalimis, 65 straipsnio 2 dalimi, paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2020 m. vasario 3 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 90 parų arešto ir 10 MGL (500 Eur) dydžio bauda;

6) Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rÅ«mų 2021 m. kovo 15 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 2811 straipsnio 1 dalį galutinė bausmė – 4 mėnesiai laisvės atėmimo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu pradėti dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje, neiÅ¡vykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiÅ«rÄ vykdančios institucijos leidimo ir nevartoti psichikÄ veikiančių medžiagų. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas 4 metus naudotis specialia teise–teise vairuoti transporto priemones, šį terminÄ skaičiuojant nuo kardomosios priemonės–specialiosios teisės sustabdymo paskyrimo dienos, t. y. nuo 2020 m. rugsėjo 16 d.;

7) Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2021 m. rugpjūčio 10 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 2811 straipsnio 1 dalį, 243 straipsnį, galutinė subendrinta bausmė – 4 mėnesiai laisvės atėmimo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2021 m. kovo 15 d. nuosprendžiu jam paskirta 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme, bausmes iš dalies sudedant, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 7 mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas 5 metus naudotis specialia teise –teise vairuoti visų rūšių transporto priemones, šį terminÄ skaičiuojant nuo kardomosios priemonės –specialiosios teisės sustabdymo paskyrimo dienos, t. y. nuo 2021 m. liepos 9 d.. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 3 dalimi., konfiskuota nusikaltimo padarymo priemonė – J.

S. priklausantis automobilis „V. P.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bausmė atlikta; teistumas neišnykęs; kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį. Teismas n u s t a t ė :

1. Kaltinamasis J. S., tyčia muÅ¡damas, nežymiai sužalojo žmogų bei sukėlė jam fizinį skausmÄ , o bÅ«tent – 2021 m. kovo 10 d. apie 12 val. (duomenys neskelbtini), konflikto su M. M. metu, tyčia sudavė jam kumščiais ne mažiau kaip tris smÅ«gius į veidÄ , padarydamas M. M. poodines kraujosruvas kairės akies vokuose, kraujosruvÄ deÅ¡inės akies obuolio srityje, muÅ¡tinę žaizdÄ (1,5x1,5 cm) nosies nugarėlėje, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastÄ , po ko, parvertęs M. M. ant žemės, sudavė nukentėjusiajam ne mažiau kaip penkis smÅ«gius kojomis į įvairias kÅ«no vietas, tuo sukeldamas nukentėjusiajam M. M. fizinį skausmÄ .

2. Kaltinamasis J. S. teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino iÅ¡ dalies. Nurodė, kad kumščiu sudavė tris smÅ«gius nukentėjusiajam M. M. į veidÄ , tačiau tai padarė, tik po to, kai M. M. jam pirmas kumščiu vienÄ kartÄ sudavė į akį. Ä®vykio dienÄ kaltinamasis, R. M. (R. M.) ir T. Č. (T. Č.) ėjo iÅ¡ Paluknio kaimo. Nukentėjusysis M. M. važiavo dviračiu ir sustojo prie jų. Kaltinamasis norėjo pasisveikinti su nukentėjusiuoju, tačiau jis pirmas sudavė jam kumščiu vienÄ kartÄ Ä¯ akį.

Tuomet jis nukentėjusiajam kumščiu sudavė tris smÅ«gius į veidÄ . Nukentėjusysis nugriuvo, po to atsikėlė ir dviračiu nuvažiavo pas seserį, o jie nuėjome toliau pas kaltinamojo brolį. SmÅ«gių metu T. Č. stovėjo prie jų ir matė, kas vyksta, tuo tarpu R. M. iÅ¡ karto apsisuko ir nuėjo. Nukentėjusysis buvo susipykęs su jo broliu, dėl to turbÅ«t nukentėjusysis ir sudavė jam. Jis (kaltinamasis) kojomis nukentėjusiojo nespardė, tik sudavė tris smÅ«gius nukentėjusiajam į veidÄ .

Nukentėjusysis meluoja teigdamas, kad jis jį spardė kojomis. Kaltinamasis buvo blaivus, nukentėjusysis galbūt irgi buvo blaivus. Nežino, kodėl nukentėjusysis jam sudavė. Jam buvo mėlynė, tačiau jis po įvykio niekur nesikreipė. Su nukentėjusiuoju buvo žodinis konfliktas. Po to, kai nukentėjusysis jam trenkė, kaltinamasis ant jo rėkė, o nukentėjusysis nieko nesakė. Gali būti, kad jo (kaltinamojo) smūgiai buvo stiprūs, iš visos jėgos. Sudavė nukentėjusiajam, nes norėjo „atsimušti“, nesiorientavo.

3. Nukentėjusysis M. M. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltinamÄ jį pažįsta „iÅ¡ matymo“, giminystės ryÅ¡iai jų nesieja. Kaltinime nurodytÄ dienÄ , apie 12 val., Jurgelionių kaime jis dviračiu važiavo pas seserį. J. S. važiavo automobiliu, jis jį pravažiavo, tačiau, jį pamatęs, J. S. pavažiavo automobiliu atgal. Kaltinamasis sėdėjo už automobilio vairo, tai buvo turbÅ«t „Passat“ automobilis, tamsios spalvos, tiksliai neprisimena. Automobilyje dar kažkas sėdėjo, kokie tai buvo asmenys ir kiek jų buvo, negali pasakyti.

Kaltinamasis iÅ¡lipo iÅ¡ automobilio, atidarė bagažinę ir liepė jam lipti į bagažinę. Tai buvo pirmi kaltinamojo žodžiai, daugiau jis nieko nesakė. Nukentėjusysis nelipo į automobilio bagažinę, stovėjo, tada kaltinamasis sudavė jam apie tris–keturis smÅ«gius kumščiu į galvos sritį – į akį, į veidÄ . Tada nukentėjusysis pradėjo bėgti, jo dviratis gulėjo. Kaltinamasis jį pavijo, turbÅ«t pakiÅ¡o kojÄ , nukentėjusysis pargriuvo ir kaltinamasis pradėjo jį spardyti kojomis.

Buvo smÅ«giai į veidÄ , nosį, krÅ«tinę, pilvÄ , visur; spyrė gal tris–penkis kartus. Tada iÅ¡ automobilio iÅ¡lipo kaltinamojo draugas (jo nepažįsta), jis, priėjęs prie kaltinamojo, lyg pasakė: „gana, važiuojam“, tuomet jie susėdo į automobilį ir iÅ¡važiavo, o nukentėjusysis, paėmęs dviratį, nuėjo pas seserį. Sesers vyras iÅ¡kvietė greitÄ jÄ medicinos pagalbÄ ir policijÄ . Su policijos pareigÅ«nais jis nuvažiavo į įvykio vietÄ , ten rado kraujo.

Dabar jau mažai kÄ prisimena. Jis jautė skausmÄ , jam svaigo galva, viskÄ skaudėjo. Kai kaltinamasis kojomis sudavė smÅ«gius, taip pat viskÄ skaudėjo, bėgo kraujas. Geriausiai įvykio aplinkybes prisiminė pirmÄ kartÄ duodamas parodymus Ankščiau buvo įvykęs konfliktas su kaltinamojo broliu dėl „mopedo“. Nukentėjusysis mano, kad kaltinamojo brolis turbÅ«t kaltinamajam papasakojo apie šį įvykį, todėl kaltinamasis taip elgėsi. Ant jo rankos, Å¡launies buvo mėlynės, skaudėjo Å¡onkaulius, akis buvo mėlyna.

Jam kraujas bėgo iÅ¡ nosies, kraujas bėgti pradėjo po smÅ«gių kojomis. Pradžioje mėlynių nesimatė, jos tik kitÄ dienÄ atsirado. Ant akies ir nosies buvo sužalojimai. Kai jį apžiÅ«rėjo, mėlynių dar nebuvo, jos atsirado tik kitÄ dienÄ .

4. Nukentėjusysis M. M., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2021 m. kovo 10 d. dienos metu, apie 12 val., tiksliai laiko neprisimena, jis dviračiu važiavo į Jurgelionių kaimÄ . Važiuodamas prie kapinių, esančių Jurgelionių kaime, jis pamatė pravažiuojantį žalios spalvos VW „Passat“ markės automobilį, jame važiavo trys ar keturi vyriÅ¡kiai, jų veidų jis nepastebėjo. Jis pamatė, kad automobilis sustojo prie kelio ir kažkiek pavažiavo atgal iki jo. IÅ¡ automobilio vairuotojo pusės iÅ¡lipo jam iÅ¡ matymo pažįstamas J.

S., apie dvideÅ¡imt penkių metų amžiaus. J. S. priėjo prie jo. Priėjęs, jis pradėjo kažkÄ neriÅ¡liai kalbėti, kad jis (M. M.) kažkÄ jam anksčiau buvo padaręs. Jam atrodo, kad J. S. buvo neblaivus. J. S. atidarė savo automobilio bagažinę ir liepė jam lipti į bagažinę. Jis atsisakė. Tada J. S. sudavė jam kumščiu (kaire ar deÅ¡ine ranka – neprisimena) į veidÄ , pataikė į deÅ¡inę akį. Nuo smÅ«gio jam pradėjo skaudėti akis, akyse patamsėjo. Tada J.

S. sudavė jam dar kelis smÅ«gius kumščiais į veidÄ . Sudavė jam ne mažiau tris–keturis smÅ«gius kumščiais į galvos sritį. Jis bandė nuo jo pabėgti, tačiau J. S. bandė jį stumti į bagažinę, neleisdamas atsitraukti, J. S. parvertė jį ant žemės, pakiÅ¡damas kojÄ . Kai jis nugriuvo ant žemės, J. S. pradėjo spardyti jį kojomis į įvairias kÅ«no vietas, pataikė į galvÄ , į deÅ¡inę kojÄ , į deÅ¡inį Å¡onÄ . Viso sudavė jam ne mažiau penkis smÅ«gius kojomis.

Po to iÅ¡ automobilio iÅ¡lipo J. S. draugas, kurio jis nepažįsta, tačiau pamena, kad buvo stambaus kÅ«no sudėjimo, apie 170 cm Å«gio, jis kažkÄ pasakė J. S.. Tada J. S. kartu su minėtu vyriÅ¡kiu grįžo prie savo automobilio ir jie nuvažiavo į Anglininkų kaimo pusę. MinėtÄ Ä¯vykį galėjo matyti kartu su J. S. važiavę jo draugai, kitų liudytojų nebuvo. Mušė tik J. S., jo draugai įvykio metu sėdėjo automobilyje. Kas važiavo su J. S. automobilyje, jis nepastebėjo.

Matė tik minėtÄ stambų vyriÅ¡kį. Jam atrodo, kad jis gyvena (duomenys neskelbtini). Kai J. S. su draugais iÅ¡važiavo, jis atsikėlė, nuo smÅ«gių jam labai skaudėjo visÄ kÅ«nÄ , galvÄ , buvo praskelta nosis, iÅ¡ žaizdos bėgo kraujas. Jis nuėjo pas savo seserį M. A., gyvenančiÄ (duomenys neskelbtini). Jo sesers sugyventinis A. V. paskambino pagalbos telefonu „112“ ir iÅ¡kvietė medikus bei policijÄ . Atvykusi greitoji medicinos pagalba suteikė jam bÅ«tinÄ pagalbÄ , tačiau jis atsisakė vykti į ligoninę, kadangi jautė diskomfortÄ dėl to, kad buvo nesiprausęs. Po įvykio jam pradėjo skaudėti ir svaigti galva, jis nori kreiptis į medikus dėl pagalbos suteikimo.

PraÅ¡o dėl minėto įvykio pradėti ikiteisminį tyrimÄ ir patraukti J. S. atsakomybėn (t. I, b. l. 52–55).

5. Specialistas (ekspertas) JanuÅ¡as Rybalko teisiamojo posėdžio metu palaikė byloje pateiktÄ iÅ¡vadÄ . Nurodė, kad, apžiÅ«rėjęs turimus medicininius dokumentus, kurie buvo pateikti policijos pareigÅ«nų, pateikė iÅ¡vadÄ . Nukentėjusiajam M. M. buvo nustatyta kraujosruva kairio antakio srityje, kraujosruva akies obuolio srityje ir nubrozdinimas nosies nugarėlėje. Aptardamas Å¡iuos sužalojimus padarė iÅ¡vada, kad jie galėjo bÅ«ti padaryti trimis trauminiais poveikiais ir atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastÄ .

Požymių, iÅ¡ kurių bÅ«tų galima manyti, jog sužalojimai padaryti skirtingu metu, nebuvo. Tai reiÅ¡kia, kad darytina iÅ¡vada, jog visi sužalojimai galėjo bÅ«ti padaryti vienu metu. Juo labiau, kad nukentėjusysis dėl sužalojimų kreipėsi medicinos pagalbos. Sužalojimai padaryti, tikėtina, suduodant smÅ«gius. Yra trys sužalojimai, kurių lokalizacija yra kiek skirtinga, tai yra abiejų akių sritys ir nosies sritis. Kad nukentėjusysis griÅ«damas kelis kartus atsitrenktų į kiekvienÄ akį atskirai ir nosį, tokia situacija mažai tikėtina.

Todėl manytina, kad šie sužalojimai padaryti suduodant smūgius. Lokalizacija ir pobūdis būdingi smūgių sudavimui. Apie sužalojimus kitose kūno vietose medicininiuose dokumentuose nebuvo nurodyta.

6. Liudytoja M. A. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltinamÄ jį ir nukentėjusįjį pažįsta. Kaltinamasis yra jos kaimynas, giminystės ryÅ¡iai jų nesieja. Nukentėjusysis – jos brolis. Tiksliai datos neprisimena, bet 2021 metais, gal rugsėjo mėnesį, pas jÄ Ä¯ svečius (duomenys neskelbtini) važiavo jos brolis (nukentėjusysis). PrieÅ¡ atvažiuojant, brolis paskambino ir pasakė, kad jį sumušė kaimynas J., pavardės jis nepasakė, tačiau kalba buvo apie kaltinamÄ jį, ji tai suprato.

Kai pas jÄ Ä¯ namus atėjo brolis, ji iÅ¡kvietė policijÄ ir greitÄ jÄ medicinos pagalbÄ . Nukentėjusysis atėjo, jis dviračiu jau nevažiavo. Brolio kairė galvos pusė buvo sumuÅ¡ta, buvo didelė kraujosruva. DeÅ¡inėje galvos pusėje, prie akies, buvo kraujo, taip pat buvo apdraskyta. Nukentėjusysis sakė, kad skauda kojÄ . Vėliau pradėjo labai tinti galva. Taip pat kairės pusės akis buvo labai raudona, sumuÅ¡ta. Toje galvos pusėje, kur buvo sumuÅ¡ta, akis buvo raudona. Viena akis buvo sužalota, gal deÅ¡inė.

Policija nuvežė brolį į įvykio vietÄ , kur jis buvo sumuÅ¡tas. Brolis nepasakojo, kaip viskas įvyko. Brolis sakė, kad labai galvÄ skauda ir kojÄ . Ikiteisminio tyrimo metu geriau prisiminė įvykio aplinkybes. TurbÅ«t, kad brolis sakė, jog vienas asmuo jį mušė. Liudytoja patvirtino parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu. Parodė, kad brolis kitÄ dienÄ kreipėsi į medikus, nes jam labai skaudėjo galvÄ . Buvo taip, kaip nurodė ikiteisminio tyrimo metu, t. y., kad po kelių dienų jai skambino kaltinamasis.

7. Liudytoja M. A., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad jos brolis M. M. gyvena (duomenys neskelbtini)., ji su savo Å¡eima gyvena (duomenys neskelbtini). 2021 m. kovo 10 d. pas jÄ Ä¯ svečius dviračiu turėjo atvažiuoti jos brolis M. M.. Maždaug apie 12 val., tikslaus laiko neprisimena, į jos namus brolis atėjo, vesdamasis dviratį Å¡alia savęs. Pamačiusi brolį, ji iÅ¡sigando, nes jo veidas buvo kruvinas, nosyje buvo prakirsta žaizda, jis skundėsi galvos skausmu. Jis jai pasakė, kad jį, važiuojantį dviračiu, užpuolė pažįstamas J.

S., mušė tik jis vienas. Dėl kokių priežasčių jį sumušė, brolis nesakė. J. S. ji pažįsta, nes ji yra jo brolio V. S. (S.) vaiko krikÅ¡to mama. Tačiau su J. S. ji jokių ryÅ¡ių nepalaiko, nebendrauja. Jos sugyventinis A. V. iÅ¡ savo telefono paskambino pagalbos numeriu ir pranešė apie įvykį. Broliui į jo namus buvo iÅ¡kviesta greitoji medicinos pagalba, jį apžiÅ«rėjo, tačiau brolis į ligoninę vykti atsisakė, bet, atrodo, kitÄ dienÄ jis pasijuto blogai ir nuvyko į ligoninę pats.

Vėliau, gal po poros dienų, ji sulaukė J. S. skambučio, jis pasakė, kad M. turi atsiimti pareiÅ¡kimÄ , o, jei neatsiims, tai jam vis tiek jokio skirtumo, nes jis vis tiek „sėdės“. Paties įvykio ji nematė, tikslių aplinkybių nežino (t. I, b. l. 69–72).

8. Liudytojas T. Č. (T. Č.) teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltinamÄ jį pažįsta, jis yra jo draugas, giminystės ryÅ¡iai jų nesieja. Nukentėjusiojo nepažįsta. Tikslios datos neprisimena, tačiau įvykio dienÄ jis, kaltinamasis ir R. ėjo pas J. S. brolį. Nukentėjusysis važiavo dviračiu. Nukentėjusysis važiuodamas kažkÄ kaltinamajam surėkė, kÄ â€“ negirdėjo. Nukentėjusysis nulipo nuo dviračio ir trenkė kaltinamajam, o Å¡is trenkė nukentėjusiajam atgal.

Kai nukentėjusysis nulipo nuo dviračio ir trenkė kaltinamajam, jis pats buvo jų priekyje, apie deÅ¡imt metrų nuo jų, tačiau jis atsisuko ir matė, kaip nukentėjusysis nulipo nuo dviračio. Tuo metu jis ir R. jau buvo nuėję toliau į priekį, tačiau jis atsisuko ir matė, kaip nukentėjusysis, nulipęs nuo dviračio, trenkė kumščiu kaltinamajam, o Å¡is trenkė nukentėjusiajam atgal pora kartų į galvÄ . Po smÅ«gių nukentėjusysis atsisėdo ant dviračio ir nuvažiavo, o jie nuėjo toliau.

Nukentėjusiajam smÅ«giai buvo suduoti kumščiu į galvÄ . Jis nuo smÅ«gių nenukrito, o pasiėmė dviratį ir nuvažiavo. Matė du smÅ«gius, suduotus nukentėjusiajam, gal buvo ir daugiau smÅ«gių. Kaltinamasis nepasakojo, kas įvyko, ir jam nebuvo įdomu. Jis pats į konfliktÄ nesikiÅ¡o, nuėjo toliau. TÄ dienÄ buvo vartojęs alkoholio (alaus), jį vartojo prieÅ¡ valandÄ iki įvykio. Kaltinamasis taip pat buvo truputį vartojęs alkoholio. Ä®vykio aplinkybes gerai prisimena. Ikiteisminio tyrimo metu įvykio aplinkybes geriau prisiminė.

Ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus patvirtino. Nurodė, kad po įvykio kaltinamajam buvo mėlynė ant žando.

9. Liudytojas T. Č., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad J. S. yra jo draugas, jie labai dažnai bendrauja. Å iais metais, kovo mėnesį, tikslios datos neprisimena, kelintÄ valandÄ â€“ taip pat neprisimena, jis susitiko su J. ir dar vienu draugu – R. M.. Susitiko Paluknio kaime, Trakų rajone. Susitikę jie vartojo alkoholį, J. gėrė, bet nedaug, jis su R. buvo neblaivesni. Vėliau visi nusprendė eiti pas J. brolį V. S. (V. S.), kuris gyvena (duomenys neskelbtini).. Iki kaimo reikėjo eiti apie keturis kilometrus.

Jie visi neturi nei teisės vairuoti, nei automobilio. Nežino kelintÄ valandÄ jie ėjo, gal apie pietus. Nepriėjus Jurgelionių kaimo, pamatė dviračiu link jų pusės važiuojantį vyrÄ , jis važiavo prieÅ¡inga kryptimi, nei jie ėjo. Minėto vyro jis nepažįsta, nežino, kas jis toks, jokių jo duomenų nežino. Privažiavęs prie jų, jis sustojo, nulipo, kažkÄ pasakė J. S.. Jis sustojo prie pat J. bei kažkÄ kalbėjo, lyg reikÅ¡damas priekaiÅ¡tus J., ir tuo metu pamatė, kad minėtas vyras kumščiu sudavė vienÄ kartÄ J.

į veidÄ . Jis, matydamas konfliktÄ , su R. nusprendė nesikiÅ¡ti ir eiti toliau link J. brolio namų. Jis matė, kaip J. sudavė atgal, tačiau, kiek kartų ir kur sudavė, nematė, nes jie abu ėjo tolyn. Vienu metu atsisukęs matė, kad minėtas vyras yra pargriuvęs ant žemės, tačiau jis atsistojo, atsisėdo ant dviračio ir nuvažiavo. Kad J. spardytų tÄ vyrÄ , jis nematė. Po to konflikto matė, kad pas J. po akimi (tik nepamena kuria akimi) buvo mėlynė, kuri laikėsi apie savaitę laiko.

Iki tol mėlynės nebuvo. Nors buvo pavartojęs alkoholio, bet viskÄ gerai prisimena, viskas vyko labai trumpai. Kiek prisimena ir matė, konfliktÄ pradėjo minėtas nepažįstamas vyras, jis dėl kažko pyko ir pirmas trenkė kumščiu J. į veidÄ , o J. nesusilaikė, davė jam atgal. Dėl ko įvyko konfliktas, J. nepasakojo (t. I, b. l. 75–78).

10. Liudytojas R. M. (R. M.) teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltinamÄ jį pažįsta, giminystės ryÅ¡iai nesieja. Ä®vykio dienÄ jis, T. Č. ir kaltinamasis ėjo pas kaltinamojo brolį. Nukentėjusysis važiavo dviračiu, kaltinamasis su nukentėjusiuoju susikivirčijo ir pradėjo muÅ¡tis, tuo tarpu jis nuėjo toliau pas kaltinamojo brolį. Kas pradėjo muÅ¡tynes – nematė. Jis buvo nusisukęs ir jokių smÅ«gių nematė. Kas kiek kam smÅ«gių sudavė – nežino. 11. 2021 m. kovo 12 d. protokolo–pareikÅ¡imo duomenimis, į Vilniaus apskrities VPK Trakų rajono policijos komisariatÄ kreipėsi M.

M., pranešdamas, kad 2021 m. kovo 10 d. apie 12 val., jam einant Trakų r., Jurgelionių k., prie kapinių, prie jo privažiavo žalios spalvos VW „Passat“ markės automobilis, iš kurio išlipęs „iš matymo“ pažįstamas J. S. (J. S.), priekaištaudamas pranešėjui dėl ankstesnių nesutarimų, sudavė M. M. ne mažiau tris–keturis smūgius kumščius į galvos sritį, o, pranešėjui nugriuvus ant žemės, J. S. spardė M. M. į įvairias kūno vietas, suduodamas ne mažiau penkis smūgius kojomis.

Savo veiksmais J. S. sukėlė pranešėjui M. M. fizinį skausmÄ , po įvykio iÅ¡ įvykio vietos pasiÅ¡alino. Atvykusi GMP brigada 5101 apžiÅ«rėjo M. M., jam nustatė nosies nubrozdinimÄ (t. I, b. l. 42–43).

12. Medicininių dokumentų apžiÅ«ros protokolo duomenimis, teismo medicinos ekspertas JanuÅ¡as Rybalko, iÅ¡nagrinėjęs M. M. VšĮ „Trakų ligoninės“ asmens sveikatos įrašų kopijas, VšĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės medicinos elektroninio dokumento nuoraÅ¡Ä , rentgenogramas kompaktinėje laikmenoje bei susipažinęs su įvykio aplinkybėmis, pateikė iÅ¡vadÄ , kad M. M. nustatyta poodinės kraujosruvos kairės akies vokuose, kraujosruva deÅ¡inės akies obuolio srityje, muÅ¡tinė žaizda (1,5x1,5 cm) nosies nugarėlėje. Sužalojimai galėjo bÅ«ti padaryti aplinkybėse nurodytu metu, ne mažiau trimis trauminiais poveikiais, kietais bukais daiktais, tikėtina suduodant smÅ«gius. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastÄ (t. I, b. l. 35).

13. Ä®vykio vietos apžiÅ«ros protokolo duomenimis, apžiÅ«ros objektas – gatvės ruožas, esantis (duomenys neskelbtini). ApžiÅ«ros metu gatvė yra neasfaltuota, pažliugusios žemės. Gatvės kraÅ¡tai apsnigti. IÅ¡ vienos gatvės pusės yra tvora, iÅ¡ kitos pusės – laukai. KelkraÅ¡tyje, kur yra tvora, ant apsnigto sniego matosi praslystantys batų pėdsakai, kurių protektorius nėra iÅ¡ryÅ¡kėjęs, taip pat vietomis iÅ¡gulėtas sniegas. Sniege, ties batų pėdsakais, yra 5 mm dydžio raudono skysčio, panaÅ¡aus į kraujÄ , dėmė. Skysčio dėmė paimta ant DNR ėminiams skirto tamponėlio (t. I, b. l. 9–16).

14. Kitų objektų apžiÅ«ros protokolo duomenimis, apžiÅ«ros objektas – Å¡eÅ¡i „BODY“ kameros vaizdo įraÅ¡ai, pavadinimu: 1) „2021_03_10_124434_004.MP4“; 2) „2021_03_10_124734_005.MP4“; 3) „2021_03_10_125033_006.MP4“; 4) „2021_03_10_125332_007.MP4“; 5) „2021_03_10_131206_008.MP4“; 6) „2021_03_10_131506_009.MP4“. Visų vaizdo įrašų rinkmenos pavadinimai sudaryti pagal įvykio datÄ â€“ 2021 m. kovo 10 d., bei įraÅ¡o atlikimo pradžios laikÄ .

15. Pirmasis vaizdo įraÅ¡as pavadinimu „2021_03_10_124434_004.MP4“, jo trukmė – 3.01 min.. Vaizdo įraÅ¡e matomas medinis gyvenamasis namas. Policijos pareigÅ«nai iÅ¡lipę iÅ¡ tarnybinio automobilio bendrauja su dviem vyrais, vienas jų – nukentėjusysis M. M.. Antrasis vyras sako: „sako, kad iÅ¡lipo iÅ¡ maÅ¡inos ir pradėjo talžyti“, pareigÅ«nė paklausia M. M., kiek žmonių jį mušė, jis atsako, kad vienas stovėjo, o kitas mušė. Kitas, kuris mušė, įvardijamas kaip S. Tikslaus pokalbio nesigirdi, kadangi girdisi paÅ¡alinis užvesto tarnybinio automobilio variklio garsas. M. M. nosis kruvina, jis paaiÅ¡kina, kad jį mušė rankomis ir kojomis. Kitas vyras, rodydamas į kitÄ pusę, praneÅ¡a, kad važiuoja greitoji. PareigÅ«nė užsiraÅ¡o nukentėjusiojo duomenis. Paklausus, kas tiksliai jį sumušė, antrasis vyras sako: „J. S.“.

16. Antrasis vaizdo įraÅ¡as pavadinimu „2021_03_10_124734_005.MP4“, jo trukmė – 3 min.. Vaizdo įraÅ¡e matoma toliau su vyrais bendraujantis pareigÅ«nė. Kitas pareigÅ«nas patikrina M. M. blaivumÄ , nustatyta, kad jis yra blaivus. PareigÅ«nas užfiksuoja rodmenis dokumentuose, kaip tik tuo metu atvyksta greitosios medicinos pagalbos automobilis.

17. Trečiasis vaizdo įraÅ¡as pavadinimu „2021_03_10_125033_006.MP4“, jo trukmė – 3 min.. PeržiÅ«rėjus vaizdo įraÅ¡Ä , nustatyta, kad jame jokios ikiteisminiam tyrimui reikÅ¡mingos informacijos neužfiksuota.

18. Ketvirtasis vaizdo įraÅ¡as pavadinimu „2021_03_10_125332_007.MP4“, jo trukmė – 2.07 min.. PeržiÅ«rėjus vaizdo įraÅ¡Ä , nustatyta, kad jame jokios ikiteisminiam tyrimui reikÅ¡mingos informacijos neužfiksuota.

19. Penktasis vaizdo įraÅ¡as pavadinimu „2021_03_10_131206_008.MP4“, jo trukmė – 3.02 min.. Vaizdo įraÅ¡e matomas neasfaltuotas kelias, kairėje kelio pusėje matoma aptverta teritorija –laukas, deÅ¡inėje pusėje – didelis medis. Danga padengta sniego sluoksniu. PareigÅ«nė fotografuoja įvykio vietÄ , nukentėjusysis M. M. rodo vietÄ , kur jis buvo sumuÅ¡tas. Sako, kad jam bėgo kraujas, pareigÅ«nė randa vietÄ , kurioje matomi galimai kraujo laÅ¡ai, juos pareigÅ«nė užfiksuoja.

20. Å eÅ¡tasis vaizdo įraÅ¡as pavadinimu „2021_03_10_131506_009.MP4“, jo trukmė – 1.33 min.. PeržiÅ«rėjus vaizdo įraÅ¡Ä , nustatyta, kad jame jokios ikiteisminiam tyrimui reikÅ¡mingos informacijos neužfiksuota (t. I, b.l.19–21).

21. Kitų objektų apžiÅ«ros protokolo duomenimis, apžiÅ«ros objektas – garso įraÅ¡as, kurį Bendrasis pagalbos centras pateikė elektroniniu paÅ¡tu, įraÅ¡o pavadinimas „2021-03_10_12-18-36_37067698241“. Ä®raÅ¡o rinkmenos pavadinimas sudarytas pagal kvietimo datÄ â€“ 2021 m. kovo 10 d., įraÅ¡o pradžios laikÄ â€“ 12.18 val., bei kviečiančiojo telefono numerį. Paleidus garso įraÅ¡Ä , girdima kaip vyras (pranešėjas) praÅ¡o iÅ¡kviesti pareigÅ«nus į (duomenys neskelbtini).

Pranešėjas paaiÅ¡kina, kad jo svainis važiavo pas pranešėjÄ , jį sustabdė du, ar trys, vyrai, kurie jį „sudaužė“, pas pranešėjÄ svainis atvažiavo visas kruvinas. Nurodė, kad asmenys, sumušę svainį, – pažįstami. Asmenys, sumušę nukentėjusįjį, gali bÅ«ti Anglininkų kaime, jie važinėja „Passat“ markės tamsiai žalios spalvos automobiliu. Asmuo prisistatė A. V.. Ä®raÅ¡o trukmė – 1.05 min. (t. I, b. 1 t. 38–40).

22. BIRT ataskaitų žiÅ«ryklės duomenimis, 2021 m. kovo 10 d. 12.18 val. į BendrÄ jį pagalbos centrÄ paskambinęs pranešėjas nurodė, kad prieÅ¡ kelias minutes trys pažįstami asmenys sumušė pranešėjo svainį. Minėti asmenys pasiÅ¡alino su tamsiai žalios spalvos automobiliu VW „Passat“, gali bÅ«ti Anglininkų kaime. Pranešėjas su svainiu laukia adresu – (duomenys neskelbtini). Vyras – keturiasdeÅ¡imties metų amžiaus, jo veidas kruvinas (t. I, b. l. 7–8). Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo 23. Remiantis BK 140 straipsnio 1 dalimi, tas, kas muÅ¡damas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmÄ arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino, baudžiamas vieÅ¡aisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areÅ¡tu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.

24. Å iuo nusikaltimu kėsinamasi į asmens sveikatÄ . Objektyviai jis pasireiÅ¡kia fizinio smurto prieÅ¡ asmenį naudojimu (muÅ¡imu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryÅ¡iu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant, arba nors ir nesiekiant Å¡ių konkrečių padarinių, bet sÄ moningai leidžiant jiems atsirasti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 26 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-152-693/2016).

25. IÅ¡tyręs ir įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus duomenis, kurie pripažįstami įrodymais, kaip tai numatyta BPK 20 straipsnyje, teismas pripažįsta neginčytinai įrodyta, kad J. S. kaltinime nurodytu laiku, vietoje bei aplinkybėmis, padarė įstatymo uždraustÄ nusikalstamÄ veikÄ â€“ tyčia sudavė M. M. kumščiais ne mažiau kaip tris smÅ«gius į veidÄ , padarydamas M. M. poodines kraujosruvas kairės akies vokuose, kraujosruvÄ deÅ¡inės akies obuolio srityje, muÅ¡tinę žaizdÄ (1,5x1,5 cm) nosies nugarėlėje – sukėlė nukentėjusiajam M.

M. nežymų sveikatos sutrikdymÄ , taip pat, nukentėjusįjį M. M. parvertęs ant žemės, sudavė jam ne mažiau kaip penkis smÅ«gius kojomis į įvairias kÅ«no vietas, taip sukeldamas nukentėjusiajam M. M. fizinį skausmÄ . Å ias iÅ¡vadas teismas daro įvertinęs Å¡iame nuosprendyje, jo 3–7, 12 punktuose, iÅ¡ dalies 2, 8–11, 13–22 punktuose, aptartų įrodymų visumÄ . J. S. savo kaltę pripažino iÅ¡ dalies, nurodydamas, kad nukentėjusiajam kumščiu sudavė tris smÅ«gius į veidÄ , tačiau tai padarė, tik po to, kai M.

M. jam pirmas sudavė kumščiu vienÄ kartÄ Ä¯ akį; jis taip pat neigė spardęs nukentėjusįjį. Teismas kritiÅ¡kai vertina kaltinamojo parodymus, kad jis sudavė smÅ«gius nukentėjusiajam tik po to, kai nukentėjusysis jam sudavė pirmas, taip pat, kad jis nespardė nukentėjusiojo, kaip kaltinamojo pasirinktÄ gynybinę pozicijÄ , siekiant iÅ¡vengti atsakomybės ar jÄ suÅ¡velninti. Kaltinamojo kaltę, kaip minėta, patvirtina bylos įrodymų visuma, tarp jų ir nukentėjusiojo parodymai, duoti (tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisiamojo posėdžio metu) dėl kaltinamajam Å¡ioje byloje pareikÅ¡to kaltinimo, kurie yra nuoseklÅ«s ir iÅ¡ esmės neprieÅ¡taraujantys kitiems bylos duomenims.

Teismui nėra pagrindo netikėti nukentėjusiojo parodymais, kuriuos iÅ¡ dalies patvirtina ir paties kaltinamojo parodymai – kaltinamasis pripažino, kad sudavė tris smÅ«gius nukentėjusiajam kumščiu į veidÄ , jis taip pat nurodė, kad gali bÅ«ti, jog jo (kaltinamojo) smÅ«giai buvo stiprÅ«s, iÅ¡ visos jėgos. Å iame kontekste pažymėtina, kad, remiantis byloje esančios specialisto iÅ¡vados (užfiksuotos medicininių dokumentų apžiÅ«ros protokole) duomenimis, vien minėtų smÅ«gių pakako nukentėjusiajam nustatytiems sužalojimams, kurie vertintini kaip nežymus sveikatos sutrikdymas, sukelti, o tuo pačiu ir kaltinamojo veikÄ kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.

Tačiau teismui taip pat nėra pagrindo netikėti ir nuosekliais nukentėjusiojo parodymais dėl kaltinime nurodytų kaltinamojo jam suduotų smÅ«gių kojomis. Pažymėtina, kad nukentėjusysis Å¡ias aplinkybes nurodė jau iÅ¡ karto po įvykio atvykusiems policijos pareigÅ«nams (žr. Å¡io nuosprendžio 15 punktÄ ), tokios aplinkybės nurodytos ir beveik iÅ¡ karto po įvykio, t. y. 2021 m. kovo 12 d., suraÅ¡ytame protokole–pareikÅ¡ime. Pažymėtina, kad nukentėjusysis kaltinamÄ jį pažįsta tik „iÅ¡ matymo“, anksčiau konfliktų su juo nėra turėjęs (tokių duomenų byloje nėra, atitinkamų aplinkybių – apie ankstesnes kaltinamojo ir nukentėjusiojo tarpusavio konfliktines situacijas, nenurodė nei kaltinamasis, nei nukentėjusysis, nei byloje apklausti liudytojai), todėl jis neturi pagrindo apkalbėti kaltinamÄ jį, sakyti netiesÄ dėl kaltinamojo jam suduotų smÅ«gių, pažymėtina ir tai, kad nukentėjusysis įvykio metu buvo blaivus (žr.

Å¡io nuosprendžio 16 punktÄ ). Å iuo atveju, vertinant nukentėjusiojo parodymų patikimumÄ (kurį kai kuriais atvejais gali lemti ir tam tikras suinteresuotumas bylos baigtimi), pažymėtina, kad nukentėjusysis Å¡ioje byloje net nėra pareiÅ¡kęs civilinio ieÅ¡kinio, tuo tarpu kaltinamojo veiksmams pagal BK 140 straipsnio 1 dalį kvalifikuoti, kaip minėta, pakanka tų veiksmų, kuriuos kaltinamasis Å¡iuo atveju pripažino atlikęs nukentėjusiojo atžvilgiu. Pažymėtina, kad kaltinamasis taip pat nenurodė, kad bÅ«tų turėjęs su nukentėjusiuoju konfliktų ir (ar) kad nukentėjusysis norėtų (siektų) jį apkalbėti, turėtų tam kokį nors motyvÄ (pagrindÄ ).

Nukentėjusiajam padarytų sužalojimų pobÅ«dį ir mastÄ , iÅ¡ dalies ir jų padarymo aplinkybes, taip pat patvirtina specialisto iÅ¡vados duomenys. Specialisto iÅ¡vados (kuriÄ jÄ pateikęs specialistas (ekspertas) patvirtino ir teisiamojo posėdžio metu) duomenimis, nukentėjusiojo sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastÄ â€“ M. M. nustatyta poodinės kraujosruvos kairės akies vokuose, kraujosruva deÅ¡inės akies obuolio srityje, muÅ¡tinė žaizda (1,5x1,5 cm) nosies nugarėlėje; sužalojimai galėjo bÅ«ti padaryti aplinkybėse nurodytu metu, ne mažiau trimis trauminiais poveikiais, kietais bukais daiktais, tikėtina suduodant smÅ«gius.

Papildomai pažymėtina, kad liudytoja apklausta M. A. (nukentėjusiojo sesuo) ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad, praėjus maždaug porai dienų nuo įvykio, jai skambino J. S., jis pasakė, kad M. turi atsiimti pareiÅ¡kimÄ . Minėtus parodymus M. A. patvirtino ir apklausta teisiamojo posėdžio metu. Pastarosios aplinkybės, teismo vertinimu, papildomai patvirtina dalies kaltinamojo duotų parodymų Å¡ioje byloje kritiÅ¡kumÄ , bei jo siekį iÅ¡vengti atsakomybės ar jÄ suÅ¡velninti.

26. Be paties kaltinamojo parodymų, aplinkybę, jog bÅ«tent nukentėjusysis pirmas sudavė smÅ«gį kaltinamajam, taip pat nurodė ir liudytojas T. Č. (žr. Å¡io nuosprendžio 8 punktÄ ), kitų duomenų, patvirtinančių minėtÄ aplinkybę, byloje nėra (minėtos aplinkybės kiti byloje apklausti asmenys nepatvirtino, byloje taip pat nėra jokių objektyvių duomenų apie tai, kad po įvykio kaltinamasis bÅ«tų patyręs kokius nors sužalojimas, ir kad Å¡ie sužalojimai atsirado dėl nukentėjusiojo veiksmų, kaip ir duomenų apie tai, kad kaltinamasis po įvykio bÅ«tų kreipęsis į pareigÅ«nus ir (ar) medicinos įstaigÄ dėl įvykio ir (ar) patirtų sužalojimų).

Liudytojo T. Č. parodymus, kad nukentėjusysis nulipęs nuo dviračio pirmas trenkė kumščiu kaltinamajam, teismas vertina kritiÅ¡kai, visų pirma, dėl to, kad tokių liudytojų parodymų, kaip minėta, nepatvirtina bylos įrodymų visuma, be to, T. Č., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad įvykio dienÄ jis vartojo alkoholį bei buvo neblaivus, T. Č. taip pat yra kaltinamojo draugas, todėl jis iÅ¡ dalies yra suinteresuotas duoti bÅ«tent jam palankius parodymus. Antra, atkreiptinas dėmesys ir į tam tikrÄ Å¡io liudytojo duotų parydymų prieÅ¡taringumÄ â€“ liudytojas T.

Č. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad nukentėjusysis, kaltinamajam sudavus smūgius, nukrito, tuo tarpu teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad nukentėjusysis nebuvo nukritęs; taip pat kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad T. Č. stovėjo prie jo ir nukentėjusiojo, bei matė, kas vyksta, kai tuo tarpu pats liudytojas T. Č. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad jis buvo nuėjęs apie dešimt metrų nuo kaltinamojo ir nukentėjusiojo, ėjo į priekį ir tik atsisukęs pamatė, kas vyksta.

27. Taigi, aptarti duomenys, kurie, kaip minėta, BPK 20 straipsnio pagrindu pripažintini įrodymais, atitinka tarpusavyje, vieni kitus papildo, jų visuma pakankama J. S. objektyviai atliktiems veiksmams atskleisti ir jo kaltei pagrįsti. Pagal nustatytas aplinkybes teismas J. S. veiksmus kvalifikuoja pagal BK 140 straipsnio 1 dalį. Dėl bausmės skyrimo 28. BK 41 straipsnis numato, kad bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį, atimti ir apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimÄ . Teisingumo principo realizavimas pirmiausia suponuoja tai, kad bausmė bÅ«tų adekvati (proporcinga) nusikalstamai veikai. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iÅ¡ svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje.

29. BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal Å¡io kodekso specialiosios dalies straipsnio, įtvirtinančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijÄ laikydamasis Å¡io kodekso bendrosios dalies nuostatų. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į:

1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį;

2) kaltės formÄ ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus;

4) nusikalstamos veikos stadijÄ ;

5) kaltininko asmenybę;

6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamÄ veikÄ formÄ ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Teismų praktikoje laikoma, kad, individualizuojant bausmę, visoms Å¡ioms aplinkybėms turi bÅ«ti skiriama vienoda teisinė reikÅ¡mė, nė vienai iÅ¡ Å¡ių aplinkybių neturi bÅ«ti suteikiama iÅ¡skirtinė dominuojanti reikÅ¡mė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-603/2010, 2K-118/2011, 2K-568/2013, 2K-148/2014, 2K-492/2014 ir kt.).

30. Skirdamas bausmę, teismas turi atsižvelgti į visas BK nustatytas bausmių skyrimo taisykles. BK 61 straipsnio 1 dalyje nustatytas reikalavimas atsižvelgti į sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių santykį bei Å¡io straipsnio 2 dalyje esantis reikalavimas atsižvelgti į bausmės vidurkio skaičiavimo taisyklę yra tik kelios iÅ¡ jų. Visos BK bendrosios dalies nuostatos, reglamentuojančios bausmės skyrimÄ konkrečioje byloje, yra vienodai svarbios, todėl kiekvienos iÅ¡ jų reikalavimai turi bÅ«ti nuosekliai vykdomi, įvertinant kiekvienÄ nustatytÄ aplinkybę atskirai, taip pat jų visumÄ . Teisinga bausmė paskiriama nebÅ«tinai pirmiausia kreipiant dėmesį į aritmetinį sankcijoje nurodytų bausmių vidurkį, o kruopščiai vertinant nusikalstamÄ veikÄ ir jÄ padariusį asmenį. Atsižvelgiant į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, bÅ«tina vertinti ne tik kiekvienÄ iÅ¡ jų, bet ir jų visumÄ .

31. BK 140 straipsnio 1 dalyje nustatytos viešųjų darbų, laisvės apribojimo, arešto arba laisvės atėmimo iki vienerių metų bausmės.

32. Minėta, kad atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių nustatymas yra viena iÅ¡ bÅ«tinų bausmės individualizavimo sÄ lygų.

33. Kaltinamojo J. S. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad kaltinamasis nusikalstamÄ veikÄ padarė bÅ«damas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

34. Individualizuodamas bausmę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , teismas taip pat įvertina kitas bausmės skyrimui (jos individualizavimui) reikÅ¡mingas aplinkybes: nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, pavojingumo laipsnį ir pobÅ«dį – J. S. padarė nesunkų smurtinį nusikaltimÄ , kaltės formÄ bei pasekmes – nusikalstama veika padaryta veikiant tiesiogine tyčia, dėl ko nukentėjusysis buvo nežymiai sužalotas, jam taip pat buvo sukeltas fizinis skausmas, taip pat kaltinamojo asmenybę charakterizuojančius duomenis.

Pažymėtina, kad J. S. nedirba, jis yra septynis kartus (penkis kartus iki Å¡ios nusikalstamos veikos padarymo ir du kartus po Å¡ios nusikalstamos veikos padarymo), iÅ¡ jų du kartus (iki Å¡ios nusikalstamos veikos padarymo) pagal BK 138 straipsnį, t. y. už smurtinio pobÅ«džio nusikalstamų veikų padarymÄ â€“ nesunkų sveikatos sutrikdymÄ , nusikalstamÄ veikÄ padarė esant neiÅ¡nykusiam ir nepanaikintam teistumui, nepraėjus nei metams nuo paskutinio teismo nuosprendžio, kuriuo jam taip pat buvo paskirta su jo izoliavimu nuo visuomenės susijusi bausmė (areÅ¡tas), priėmimo, per vienerių metų laikotarpį vienÄ kartÄ baustas administracine tvarka (už automobilio vairavimÄ esant neblaiviam), bauda nesumokėta (t.

I, b. l. 117–118). Pažymėtina ir tai, kad ankstesniais teismų sprendimais J. S. buvo skiriamos Å¡velnesnės bausmių rūšys (už BK 138 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymÄ du kartus skirta laisvės apribojimo bausmė, už BK 1511 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamo veikos padarymÄ â€“ bauda), jam taip pat jau buvo skirtos ir su jo izoliavimu nuo visuomenės susijusios bausmės (terminuotas laisvės atėmimas, areÅ¡tas), taikytas laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo, kuris vėliau buvo panaikintas (už BK 149 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymÄ ), tačiau tai jo neatgrasė nuo naujų nusikalstamų veikų, taip pat ir nuo nusikalstamos veikos Å¡ioje byloje, darymo.

Sistemingai daromos nusikalstamos veikos rodo, jog J. S. nėra linkęs kritiÅ¡kai vertinti savo ankstesnio elgesio, vengia šį gyvenimo bÅ«dÄ keisti. J. S. anksčiau taikytos bausmės, taip pat ir susijusios su jo izoliavimu nuo visuomenės, neatgrasė jo nuo naujos nusikalstamos veikos darymo.

35. Šiame nuosprendyje aptartos aplinkybės patvirtina, kad J. S. padarytas nusikaltimas nebuvo atsitiktinis. Šiame nuosprendyje aptartų aplinkybių visetas nesudaro pagrindo tikėtis, kad bausmės tikslai J. S. atžvilgiu gali būti pasiekti taikant jam švelnesnės rūšies bausmę nei laisvės atėmimas bei netaikant realaus bausmės atlikimo.

36. Ä®vertinęs aptartas aplinkybes teismas konstatuoja, kad baudžiamajame įstatyme numatyti bausmės tikslai J. S. atžvilgiu bus pasiekti jam už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ paskyrus BK 140 straipsnio 1 dalyje sankcijoje numatytÄ griežčiausiÄ bausmės rūšį – terminuotÄ laisvės atėmimÄ , jos dydį nustatant didesnį nei minėto straipsnio sankcijoje nustatytas Å¡ios bausmės vidurkis, ir paskiriant jam laisvės atėmimÄ aÅ¡tuoniems mėnesiams.

37. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į J. S. paskirtos bausmės laikÄ Ä¯skaitytinas laikas, jo iÅ¡bÅ«tas laikinajame sulaikyme (2022 m. rugsėjo 28 d. – viena diena) vienÄ laikinajame sulaikyme J. S. iÅ¡bÅ«tÄ dienÄ prilyginant vienai laisvės atėmimo parai.

38. Kaltinamajam skirta kardomoji priemonė – raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti, paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina. Dėl civilinio ieÅ¡kinio 39. Civilinis ieÅ¡kovas Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiÅ¡kė ieÅ¡kinį 99,35 Eur turtinei žalai dėl nukentėjusiojo gydymo atlyginti (t. I, b. l. 170–175). ŽalÄ civilinis ieÅ¡kovas patyrė dėl nukentėjusiojo M. M. gydymo. Tarp kilusios žalos ir kaltinamojo J. S. veiksmų yra tiesioginis priežastinis ryÅ¡ys, žala padaryta bÅ«tent kaltinamojo J. S. veiksmais. Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindÄ civilinį ieÅ¡kinį tenkinti, priteisiant iÅ¡ kaltinamojo J. S. civilinio ieÅ¡kovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai 99,35 Eur turtinei žalai, padarytai Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui, atlyginti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.263 straipsnio 1, 2 dalys).

40. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad teismai, priimdami nuosprendį ir tenkindami baudžiamojoje byloje pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį bei priteisdami turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimÄ , esant atitinkamam civilinio ieÅ¡kovo reikalavimui, privalo priteisti ir procesines palÅ«kanas, nustatytas CK 6.37 straipsnio 2 dalyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo plenarinės sesijos 2019 m. birželio 6 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-75-788/2019). Atsižvelgiant į tai, tenkinamas taip pat ir civilinio ieÅ¡kovo praÅ¡ymas dėl 5 procentų dydžio metinių procesinių palÅ«kanų priteisimo iÅ¡ kaltinamojo.

Dėl daiktų, turinčių reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, 41. Daiktus, turinčius reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, – DNR ėminį, supakuotÄ Ä¯ vokÄ Nr. 121401 ir laikinam saugojimui patalpintÄ Vilniaus aps. VPK Trakų r. PK daiktų saugojimo kameroje (t. I, b. l. 17), nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini (BK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 2 dalis). Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304–307 straipsniais, n u s p r e n d ž i a :

J. S. (J. S.) pripažinti kaltu padarius nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 8 (aÅ¡tuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę. J. S. (J. S.) į paskirtos bausmės laikÄ Ä¯skaityti laikÄ , jo iÅ¡bÅ«tÄ laikinajame sulaikyme (2022 m. rugsėjo 28 d. – viena diena), vienÄ laikinajame sulaikyme J. S. iÅ¡bÅ«tÄ dienÄ prilyginant vienai laisvės atėmimo parai. Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieÅ¡kinį tenkinti – priteisti iÅ¡ J.

S. (J. S.) Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai 99,35 Eur (devyniasdeÅ¡imt devynių eurų trisdeÅ¡imt penkių euro centų) žalos atlyginimo sumÄ bei 5 (penkių) procentų dydžio metines procesines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiÅ¡ko žalos atlyginimo. J. S. (J. S.) skirtÄ kardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Daiktus, turinčius reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, – DNR ėminį, supakuotÄ Ä¯ vokÄ Nr. 121401 ir laikinam saugojimui patalpintÄ Ä¯ Vilniaus apsk. VPK Trakų r. PK daiktų saugojimo kamerÄ , nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti. Bausmės pradžiÄ skaičiuoti nuo faktinio J. S. (J. S.) sulaikymo, vykdant šį nuosprendį, dienos. Nuosprendis per dvideÅ¡imt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundÄ paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rÅ«mus.

Teisėja Rasa Lapėnienė