becb3a5b-6a43-4f23-9fdd-252e55fc920b · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla Nr. e2-1063-516/2017Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00367-2017-2Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.1.1.1.; 3.1.18.1.1.2. (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. rugpjūčio 24 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa GudžiÅ«nienė teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo atsakovo J. A. atskirÄ jį skundÄ dėl Kauno apygardos teismo 2017 m. balandžio 10 d. nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, civilinėje byloje Nr. e2-2019-221/2017 pagal ieÅ¡kovų G.

C. ir Ž. C. ieÅ¡kinį atsakovui J. A. dėl be pagrindo įgyto turto grÄ Å¾inimo, ir n u s t a t ė : I. Ginčo esmė Ginčas byloje kilo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumo ir teisėtumo.IeÅ¡kovai G. C. ir Ž. C. kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydami priteisti iÅ¡ atsakovo J. A. 330 166,81 Eur, kaip be pagrindo įgytas pinigines lėšas, 5 procentų dydžio metines procesines palÅ«kanas ir bylinėjimosi iÅ¡laidas.IeÅ¡kinio reikalavimams užtikrinti ieÅ¡kovai prašė taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones – areÅ¡tuoti už 289 855 Eur sumÄ atsakovui priklausančias pinigines lėšas, esančias pas atsakovÄ arba trečiuosius asmenis, o jų nesant ar esant nepakankamai – areÅ¡tuoti atsakovo turtines teises, nekilnojamÄ jį ir kilnojamÄ jį turtÄ , priklausantį atsakovui ir esantį pas atsakovÄ ar trečiuosius asmenis, taip pat uždrausti tretiesiems asmenims perduoti atsakovui pinigines lėšas ar kitÄ turtÄ už 330 166,81 Eur sumÄ .

IeÅ¡kovai nurodė, kad ieÅ¡kinio suma fiziniam asmeniui yra gana didelė, todėl, priėmus ieÅ¡kovams palankų sprendimÄ , sprendimo vykdymas gali bÅ«ti apsunkintas. IeÅ¡kovų teigimu, apie labiau tikėtinÄ , nei netikėtinÄ , atsakovo nesÄ Å¾iningumÄ galima spręsti iÅ¡ jo elgesio: Kauno apygardos teisme nagrinėjant civilinę bylÄ Nr. 2-515-264/2016 2015 m. balandžio 22 d. J. A. buvo pateiktas pinigų perdavimo aktas, dėl kurio jis įsipareigojo teismui duoti paaiÅ¡kinimus, tačiau ne kartÄ kviečiamas į teismo posėdžius jis neatvyko ir nedavė paaiÅ¡kinimų.

Be to, atsakovas slepia savo gyvenamÄ jÄ vietÄ â€“ atsakyme į pretenzijÄ jis nurodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini), nors faktiÅ¡kai ten negyvena. Norėdamas įteikti pretenzijÄ , antstolis M. P. nerado atsakovo nei nurodytu adresu, nei UAB „Jonginsta“ adresu. IeÅ¡kovų teigimu, yra duomenų, kad atsakovas gyvena (duomenys neskelbtini), tačiau slepia šį adresÄ . IeÅ¡kovai paaiÅ¡kino ir tai, kad atsakovas yra uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Jonginsta“ direktorius, tačiau Å¡i bendrovė nevykdo veiklos, jÄ perkėlė į UAB „Sparas“, kurios direktoriumi yra taip pat atsakovas.

IeÅ¡kovų įsitikinimu, nurodyti duomenys apie atsakovo elgesį iki bylos iÅ¡kėlimo pagrįstai leidžia suabejoti atsakovo sÄ Å¾iningumu.II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmėKauno apygardos teismas 2017 m. balandžio 10 d. nutartimi iÅ¡ dalies tenkino ieÅ¡kovų praÅ¡ymÄ ir areÅ¡tavo 289 855 Eur vertės atsakovui priklausantį nekilnojamÄ jį ir kilnojamÄ jį turtÄ , esantį pas atsakovÄ arba trečiuosius asmenis, o jo nesant ar esant nepakankamai – atitinkamÄ atsakovo piniginių lėšų ir turtinių teisių, priklausančių atsakovui ir esančių pas atsakovÄ arba trečiuosius asmenis, dalį, leisdamas jam atsiskaityti su ieÅ¡kovais, naudoti antstolio nustatytÄ konkrečiÄ lėšų sumÄ per mėnesį pragyvenimui.Teismas nurodė, kad ieÅ¡kovai suformulavo ieÅ¡kinio pagrindÄ ir dalykÄ , detaliai iÅ¡dėstė faktines aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimÄ , pateikė ieÅ¡kinio reikalavimus tikėtinai pagrindžiančius įrodymus.

Atsižvelgęs į tai, teismas sprendė, kad Å¡ioje civilinės bylos stadijoje, kai ginčas dar nėra nagrinėjamas iÅ¡ esmės, nėra pagrindo konstatuoti, jog ieÅ¡kovai tikėtinai nepagrindė pareikÅ¡to ieÅ¡kinio reikalavimų. Teismas pažymėjo, jog atsakovo galimybė realizuoti turtÄ , kad į jį negalėtų bÅ«ti nukreiptas iÅ¡ieÅ¡kojimas, apsunkintų bÅ«simo teismo sprendimo įvykdymÄ arba padarytų jį neįmanomÄ . Apie teismo sprendimo įvykdymo pasunkėjimo arba įvykdymo negalimumo grėsmę ieÅ¡kinio patenkinimo atveju teismas sprendė ir dėl didelės ieÅ¡kinio sumos.

Teismas pastebėjo, kad Å¡ioje bylos nagrinėjimo stadijoje nėra duomenų, kad atsakovas vykdys jam nepalankų teismo sprendimÄ gera valia, t. y. priverstinis jo vykdymas nebus reikalingas, be to, ieÅ¡kovų nurodytos aplinkybės apie atsakovo nesÄ Å¾iningumÄ , teismo vertinimu, taip pat sudaro pagrindÄ daryti prielaidÄ apie atsakovo veiksmus, siekiant iÅ¡vengti galbÅ«t ieÅ¡kovams palankaus teismo sprendimo įvykdymo. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentaiAtsakovas J. A. atskirajame skunde praÅ¡o panaikinti Kauno apygardos teismo 2017 m. balandžio 10 d. nutartį ir iÅ¡spręsti klausimÄ iÅ¡ esmės – ieÅ¡kovų praÅ¡ymÄ atmesti.

Atskirajame skunde nurodomi Å¡ie pagrindiniai argumentai:Vien preliminariai susipažinus su ieÅ¡kiniu matyti, kad ieÅ¡kinys fiziniam asmeniui grindžiamas be pagrindo įgyto turto teisiniu pagrindu, ji grindžiant 11-12 metų senumo (2005-2006 metų) raÅ¡ytiniais įraÅ¡ais ant paprasčiausių užrašų knygučių, kurių dalis ieÅ¡kovų dar ir sÄ moningai uždengtos. Tai, kad ieÅ¡kovai kreipėsi praėjus 11-12 metų po tikėtino savo teisių pažeidimo, jau suponuoja abejones ieÅ¡kinio pagrįstumu ir daugiau nei tikėtinÄ senaties ieÅ¡kinio reikalavimams termino praleidimÄ .Teismas turi pareigÄ Ä¯vertinti atsakovo turtinę padėtį, turtinės padėties kitimÄ , atsakovo elgesį, t. y. duomenis apie tai, kad atsakovas tikėtinai vengs vykdyti ieÅ¡kovui palankų teismo sprendimÄ ar imsis (imasi) priemonių apsunktini jo (teismo sprendimo) įvykdymÄ ateityje.

IÅ¡ skundžiamos teismo nutarties akivaizdu, kad pirmosios instancijos teismas Å¡ių aplinkybių netyrė ir dėl jų nepasisakė.Teismas, areÅ¡tuodamas atsakovo turtÄ , tokį procesinį sprendimÄ motyvavo jam, kaip fiziniam asmeniui, pareikÅ¡to ieÅ¡kinio reikalavimo didele suma. Lietuvos apeliacinis teismas yra pažymėjęs, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimo teisingas iÅ¡sprendimas vien tik esant didelei ieÅ¡kinio sumai, kuriÄ savo nuožiÅ«ra nustato ieÅ¡kovas, neatsižvelgiant į kitas reikÅ¡mingas aplinkybes, reikÅ¡tų formalų, o ne realų, teisingumo vykdymÄ .

Lietuvos apeliacinis teismas labai aiÅ¡kiai nurodo, kad vien didelė ieÅ¡kinio suma pati savaime negali apsunkinti ar padaryti nebeįmanomÄ bÅ«simo teismo sprendimo įvykdymÄ .IeÅ¡kovai nenurodė jokių aplinkybių ir nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad J. A. ėmėsi konkrečių veiksmų, siekdamas paslėpti ar perleisti savo turtÄ arba kitaip apsunkinti savo turtinę padėtį, tokių aplinkybių nenustatė ir pirmosios instancijos teismas. Vien deklaratyvus teiginys, kad atsakovas tokių veiksmų gali imtis, nesudaro pagrindo taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones.IeÅ¡kovai G.

C. ir Ž. C. atsiliepime į atskirÄ jį skundÄ praÅ¡o skundÄ atmesti. Atsiliepime nurodomi Å¡ie pagrindiniai argumentai:Preliminarus ieÅ¡kinio reikalavimų įvertinimas negali bÅ«ti suprantamas kaip teismo pareiga jau Å¡ioje proceso stadijoje nuodugniai įvertinti kiekvienÄ ieÅ¡kinio argumentÄ bei įrodymÄ ir pasisakyti dėl jų pakankamumo ieÅ¡kiniui patenkinti. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje taip pat laikomasi pozicijos, kad teismo atliekamas ieÅ¡kinio preliminarus įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones dėl tikėtino ieÅ¡kinio nepagrįstumo tik tais atvejais, kai reiÅ¡kiamas reikalavimas akivaizdžiai nepagrįstas.

Atsakovo nurodyto abejonės dėl ieÅ¡kinio pagrįstumo neleidžia vienareikÅ¡miÅ¡kai spręsti, kad ieÅ¡kinys tiek aiÅ¡kiai nepagrįstas, jog gali bÅ«ti konstatuotas net preliminarus jo nepagrįstumas. Atsakovo atstovas klaidingai tapatina pinigų perdavimo momentÄ su momentu, kai ieÅ¡kovai sužinojo ar turėjo sužinoti apie pažeistÄ teisę, todėl neteisingai aiÅ¡kina ieÅ¡kinio senaties termino pabaigÄ .Lietuvos apeliacinio teismo formuojama praktika, kad laikinosios apsaugos priemonės gali bÅ«ti taikomos tada, kai yra bent tikėtinų duomenų apie atsakovo galimÄ nesÄ Å¾iningumÄ , galimus jo veiksmus ar ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimÄ turtÄ ar kitaip jį apsunkinti.

Apie tikėtinÄ atsakovo nesÄ Å¾iningumÄ galima spręsti iÅ¡ jo elgesio: 2015 m. balandžio 22 d. Kauno apygardos teisme nagrinėjant civilinę bylÄ Nr. 2-515-264/2016 J. A. buvo pateiktas pinigų perdavimo aktas, dėl kurio jis įsipareigojo teismui duoti paaiÅ¡kinimus. Tačiau, nors ir ne kartÄ kviečiamas, į teismo posėdžius atsakovas neatvyko ir nedavė paaiÅ¡kinimų. Be to, atsakovas slepia savo gyvenamÄ jÄ vietÄ â€“ atsakyme į pretenzijÄ jis nurodė, jog gyvena (duomenys neskelbtini), nors faktiÅ¡kai ten negyvena ir antstolis M.

P., norėdamas įteikti pretenzijÄ , nerado atsakovo nei pirmiau nurodytu adresu, nei UAB „Jonginsta“ adresu. Be to, atsakovas yra UAB „Jonginsta“ direktorius, tačiau Å¡i bendrovė veiklos nebevykdo ir jÄ perkėlė į UAB „Sparas“, kurios direktoriumi yra taip pat atsakovas. Aptarti duomenys apie atsakovo elgesį leidžia suabejoti jo sÄ Å¾iningumu. Be to, atsakovas neturi nuosavybės teise jam priklausančių nekilnojamųjų daiktų, esančių Lietuvos Respublikoje teritorijoje, o trijose jo banko sÄ skaitose teturi 2 417,75 Eur.

Teismas k o n s t a t u o j a :IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vadosBylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas Å¡iÄ bylÄ apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų bÅ«ti peržengtos atskirajame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).Nagrinėjamu atveju sprendžiamas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieÅ¡kovų reikalavimams užtikrinti buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas.Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų praÅ¡ymu gali taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, jeigu Å¡ie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieÅ¡kinio reikalavimÄ ir nesiėmus Å¡ių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.

Nesant bent vienos iÅ¡ pirmiau nurodytų sÄ lygų, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas negalimas.Apelianto įsitikinimu, Å¡iuo atveju nėra nei vienos iÅ¡ laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sÄ lygų, todėl skundžiama nutartis turi bÅ«ti panaikinta.Apeliacinės instancijos teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylos medžiagÄ ir bylos Å¡alių argumentus, neturi teisinio ir (ar) faktinio pagrindo sutikti su atsakovo pozicija.Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje ne kartÄ buvo pasisakyta, kad tikėtino ieÅ¡kinio pagrindimo sÄ voka reiÅ¡kia, jog, taikydamas laikinÄ sias apsaugos priemones, teismas nenagrinėja ieÅ¡kinio pagrįstumo iÅ¡ esmės, netiria ir nevertina ieÅ¡kinio faktinių ir teisinių argumentų, o tik preliminariai nustato tikimybę, kad pateiktų įrodymų viseto pagrindu dėl pareikÅ¡tų reikalavimų gali bÅ«ti priimtas ieÅ¡kovui palankus sprendimas, kurio įvykdymas, nepritaikius praÅ¡omų priemonių, gali pasunkėti ar tapti neįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1194/2014; 2014 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-674/2014; 2013 m. rugsėjo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2139/2013).

Sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimÄ , vertinamas ne reikalavimo pagrįstumas, o tik nustatoma tikimybė, kad gali bÅ«ti priimtas ieÅ¡kovei palankus sprendimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1772-943/2016). Kai vertinamas ieÅ¡kinio preliminarus pagrįstumas, patikrinama, ar ieÅ¡kinys grindžiamas faktinį pagrindÄ sudarančiais argumentais, ar ieÅ¡kinio argumentai grindžiami įrodymais (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. Nr. 2-757-236/2015;

Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1160-302/2015), tačiau laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pirmosios sÄ lygos (ieÅ¡kinio prima facie pagrįstumo) vertinimas negali ir neturi virsti detalia ieÅ¡kinio teisinių ir faktinių argumentų bei pateiktų įrodymų analize, t. y. jau Å¡ioje stadijoje suformuluojant teismo kategoriÅ¡kÄ atsakymÄ dėl pateiktų įrodymų patikimumo, pakankamumo ieÅ¡kovo nurodytiems argumentams patvirtinti ir pan.Kaip teisingai savo atsiliepime į atskirÄ jį skundÄ pastebėjo ieÅ¡kovai, Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje nuosekliai formuojama pozicija, kad teismo atliekamas prima facie ieÅ¡kinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones tik tais atvejais, kai ieÅ¡kovo reiÅ¡kiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai, pavyzdžiui, ieÅ¡kovas pasirinko neleistinÄ ar aiÅ¡kiai neįmanomÄ savo civilinių teisių gynybos bÅ«dÄ arba praÅ¡oma taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, užtikrinant reikalavimÄ , kuris iÅ¡ viso nėra pagrįstas ieÅ¡kinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, ir pan., t. y. tais atvejais, kai jau ieÅ¡kinio priėmimo stadijoje galima daryti prielaidÄ , kad reiÅ¡kiamas reikalavimas teismo negalės bÅ«ti tenkinamas dėl pakankamai akivaizdaus Å¡io reikalavimo nepagrįstumo (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-827-370/2015).Nagrinėjamu atveju apeliantas J.

A. neginčija aplinkybės, kad ieÅ¡kovų pateikto ieÅ¡kinio forma ir turinys atitinka įstatyme keliamus reikalavimus, t. y. ne tik suformuluotas ieÅ¡kinio reikalavimas ir jo faktinis bei teisinis pagrindai, bet ir pateikti įrodymai, kurie, ieÅ¡kovų įsitikinimu, patvirtina jų nurodytus argumentus ir reikalavimÄ . Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, Å¡ioje bylos nagrinėjimo stadijoje nėra pagrindo konstatuoti ir to, kad ieÅ¡kovai bÅ«tų pasirinkę akivaizdžiai neleistinÄ ar objektyviai neįmanomÄ jų galbÅ«t pažeistų teisių gynybos bÅ«dÄ , savo ruožtu apelianto atskirajame skunde iÅ¡dėstyti argumentai dėl galimai pasibaigusio ieÅ¡kinio senaties termino, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, yra bylos nagrinėjimo iÅ¡ esmės dalykas, nes ieÅ¡kinio senaties termino pradžia, kaip teisingai pastebėjo ieÅ¡kovai, yra siejama su asmens sužinojimo ar turėjimo sužinoti apie jo teisės pažeidimÄ momentu, kuris, pagal ieÅ¡kovų iÅ¡dėstytus ieÅ¡kinyje argumentus (kurie pirmosios instancijos teismo turės bÅ«ti, bylÄ nagrinėjant iÅ¡ esmės, patikrinti) įvyko kur kas vėliau, nei apelianto akcentuojamų raÅ¡ytinių įrašų užrašų knygutėse atsiradimo laikas.

Atsižvelgiant į tai, kad Å¡iuo atveju ieÅ¡kinio senaties termino pradžios ir pasibaigimo klausimas nėra akivaizdus bei reikalauja bylos faktinių aplinkybių ir pateiktų įrodymų įvertinimo ir iÅ¡nagrinėjimo iÅ¡ esmės, Å¡is klausimas negali bÅ«ti iÅ¡spręstas jau laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje, taigi ir atsakovo dėl ieÅ¡kinio senaties termino pasibaigimo iÅ¡sakytos abejonės Å¡iuo metu nesudaro pagrindo konstatuoti akivaizdų ieÅ¡kinio nepagrįstumÄ . Remiantis iÅ¡dėstytu, atsakovo argumentai dėl pirmosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sÄ lygos nebuvimo atmestini.Atsakydamas į apelianto argumentus, kad pati savaime didelė ieÅ¡kinio suma nei palengvina, nei apsunkina bÅ«simo teismo sprendimo įvykdymÄ ir pirmosios instancijos teismas neįvertino atsakovo turtinės padėties, jos kitimo, o ieÅ¡kovai nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, jog J.

A. ėmėsi konkrečių veiksmų, siekdamas paslėpti ar perleisti savo turtÄ arba kitaip apsunkinti savo turtinę padėtį, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nors iÅ¡ tikrųjų Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje formuojama teisės aiÅ¡kinimo taisyklė, jog didelės ieÅ¡kinio sumos prezumpcija nėra absoliuti ir kiekvienu atveju teismas privalo vertinti konkrečias faktines bylos aplinkybes, be kita ko atsižvelgti ir į atsakovo finansines galimybes, t. y. ar jam Å¡i ieÅ¡kinio suma, lyginant jÄ su nuosavybės teise valdomo turto verte, vykdoma veikla, gaunamu pelnu, įsipareigojimais kreditoriams ir pan., yra didelė (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1648-196/2016; 2016 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1772-943/2016; 2013 m. sausio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-210/2013; 2014 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-50/2014; kt.), kartu pažymima ir tai, kad tuo atveju, jeigu vis dėlto Å¡ia prezumpcija teismo nutartyje yra remiamasi, jos paneigimo naÅ¡ta, atsižvelgiant į ekonomiÅ¡kumÄ Ä¯rodinėjimo procese, perkeliama atsakovui (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1385/2012; 2014 m. liepos 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1038/2014, 2015 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-913-381/2015; 2017 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-130-943/2017; 2017 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-217-178/2017), t. y. bÅ«tent atsakovas, siekdamas jam pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo, turi teikti įrodymus, pagrindžiančius jo gerÄ finansinę padėtį ar kitaip paneigiančius antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sÄ lygos egzistavimÄ .Savo ruožtu atsakovas, atskirajame skunde akcentuodamas teismo pareigÄ Ä¯vertinti atsakovo turtinę padėtį, jos kitimÄ ir pan., jokių duomenų, leidžiančių ne tik paneigti didelės ieÅ¡kinio sumos prezumpcijÄ , bet ir apskritai įvertinti atsakovo finansinę bÅ«klę, nepateikė (kai tuo tarpu ieÅ¡kovai pateikė įrodymus, jog atsakovas ne tik neturi jokio nekilnojamojo turto, bet ir pakankamo lėšų likučio banko sÄ skaitose), taip pat, kaip ir nepateikė jokių duomenų ar paaiÅ¡kinimų, paneigiančių pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadÄ dėl galimo atsakovo nesÄ Å¾iningumo, vengimo vykdyti ieÅ¡kovams galbÅ«t palankų teismo sprendimÄ , teismo padarytÄ , įvertinus ieÅ¡kovų ieÅ¡kinyje iÅ¡dėstytas atsakovo elgesio (iki Å¡ios bylos inicijavimo) aplinkybes.

Pažymėtina, kad taikydamas CPK 145 straipsnyje nustatytas laikinÄ sias apsaugos priemones, teismas neprivalo turėti įrodymų, jog ateityje neabejotinai atsiras grėsmė teismo sprendimui įvykdyti. Teismui pakanka įsitikinti tuo, kad konkrečioje situacijoje tokia grėsmė yra galima, kad egzistuoja tokio pobÅ«džio grėsmės atsiradimo tikimybė (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2492/2013; 2014 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-897/2014).

Todėl, prieÅ¡ingai nei interpretuoja apeliantas, aplinkybė, kad ieÅ¡kovai nepateikė įrodymų, pagrindžiančių, jog J. A. jau ėmėsi konkrečių veiksmų, siekdamas apsunkinti savo turtinę padėtį, savaime nepaneigia laikinųjų apsaugos priemonių taikymo galimybės, nes, kaip jau minėta, ieÅ¡kovų iÅ¡dėstytos atsakovo ankstesnio elgesio aplinkybės, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, patvirtina galimÄ atsakovo nesÄ Å¾iningumÄ ir atitinkamai tikėtinÄ grėsmės teismo sprendimo įvykdymui atsiradimo tikimybę.Remdamasis tuo, kas iÅ¡dėstyta, apeliacinės instancijos teismas priėjo iÅ¡vadÄ , kad atskirojo skundo argumentai nesudaro teisinio ir (ar) faktinio pagrindo keisti ar naikinti iÅ¡ esmės teisingÄ ir teisėtÄ pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliktina nepakeista.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Kauno apygardos teismo 2017 m. balandžio 10 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Teisėja                                                                                                         Rasa GudžiÅ«nienė