2025-04-30 Nr. AB-7421-3-64-3-00348-2025-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-467-968/2025

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-00348-2025-0

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.9

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2025 m. balandžio 30 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko (pranešėjas), Beatos Martišienės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Costo“ atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. kovo 4 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Costo“ skundą atsakovui Lietuvos Respublikos valstybinei darbo inspekcijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl nutarimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Costo“ 2025 m. vasario 28 d. kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VDI) 2025 m. sausio 16 d. nutarimą Nr. NUĮPBJ 39084 Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo pažeidimo byloje juridiniam asmeniui (toliau – ir Nutarimas).

Pareiškėjas taip pat prašė atnaujinti terminą skundui paduoti. Pareiškėjas pabrėžė, kad terminą apskųsti Nutarimą praleido dėl objektyvių priežasčių – siekė ikiteismine tvarka taikiai išspręsti ginčą. Pareiškėjas nurodė, kad Bendrovė Nutarimą gavo 2025 m. sausio 17 d. Tą pačią dieną Bendrovė sumokėjo 200 Eur baudą, tačiau tai nereiškia, kad Bendrovė iš esmės sutinka su Nutarimu ir jo neigiamomis pasekmėmis, kurias Bendrovei aktyviai pradėjo taikyti Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas). Apie Nutarimo neigiamas pasekmes Bendrovė sužinojo tik 2025 m. vasario 21 d. ir 2025 m. vasario 25 d. per MIGRIS sistemą gavusi pranešimus, kad Migracijos departamentas naujų leidimų gyventi užsieniečiams neišdavinės. Bendrovė, gavusi nurodytus pranešimus, nedelsdama kreipėsi į teisininkus / advokatus. 2025 m. vasario 27 d. buvo sudaryta atstovavimo sutartis ir pradėtas ruošti skundas teismui. Skundas dėl VDI Nutarimo panaikinimo parengtas itin skubiai, per vieną darbo dieną. Taigi, pareiškėjas nedelsdamas, nuo pat susiklosčiusios situacijos pradžios, ėmėsi aktyvių veiksmų pažeistoms savo teisėms apginti. Tai įrodo ir baudos sumokėjimo faktas (2025 m. sausio 17 d.) ir paaiškinimai Migracijos departamentui.

II. Regionų administracinis teismas 2025 m. kovo 4 d. nutartimi netenkino pareiškėjo UAB „Costo“ prašymo atnaujinti terminą skundui paduoti ir atsisakė priimti pareiškėjo skundą, taip pat įsiteisėjus nutarčiai įpareigojo Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos grąžinti pareiškėjo atstovei advokatų profesinei bendrijai Widen Legal 22,50 Eur žyminį mokestį.

Teismas, įvertinęs Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 29 straipsnio 1 dalies, 30 straipsnio 1 dalies nuostatas, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktiką, padarė išvadą, kad pareiškėjo nurodytos priežastys nesudaro pagrindo atnaujinti terminą skundui paduoti.

Teismas iš byloje esančių duomenų nustatė, jog pareiškėjas ginčijamą Nutarimą el. paštu gavo 2025 m. sausio 17 d. (2025 m. sausio 17 d. lydraštis Nr. SD-4-1095), todėl, vadovaujantis ABTĮ 29 straipsniu, paskutinė skundo dėl ginčijamo Nutarimo pateikimo teismui diena buvo 2025 m. vasario 17 d., tačiau pareiškėjas teismui skundą dėl Nutarimo teismui pateikė tik 2025 m. vasario 28 d., t. y. praleidęs įstatymo nustatytą terminą skundui paduoti.

Teismas pažymėjo, kad tiek Nutarime, tiek 2025 m. sausio 17 d. lydraštyje Nr. SD-4-1095 buvo aiškiai nurodyta Nutarimo apskundimo tvarka, t. y. kad Nutarimas per vieną mėnesį nuo įteikimo suinteresuotai šaliai dienos gali būti apskųstas administraciniam teismui ABTĮ nustatyta tvarka. Tai, kad pareiškėjas gavęs Nutarimą jo neskundė, o tą pačią dieną savo valia sumokėjo jam skirtą baudą, tik patvirtina, jog pareiškėjas pripažino Nutarimu jam inkriminuotą pažeidimą ir su jam paskirta nuobauda sutiko. Tai, kad pareiškėjas neskundė ginčijamo Nutarimo, o nutarė Migracijos departamentui pateikti paaiškinimus dėl įvykdyto pažeidimo, negali būti laikoma objektyvia termino skundui paduoti praleidimo priežastimi.

Teismas nurodė, kad tai, jog pareiškėjo atstovai labai operatyviai paruošė skundą ir kreipėsi į teismą, neturi esminės reikšmės sprendžiant termino skundui paduoti atnaujinimo klausimą. Pareiškėjas į teisininkus nusprendė kreiptis tuo metu, kai terminas skundui paduoti jau buvo pasibaigęs, ir nenurodė jokių pagrįstų priežasčių, sutrukdžiusių pareiškėjui į teisininkus dėl Nutarimo apskundimo kreiptis nuo Nutarimo gavimo dienos, t. y. 2025 m. sausio 17 d., iki termino skundui paduoti pabaigos, t. y. 2025 m. vasario 17 d. Teismas padarė išvadą, kad tokios aplinkybės, kai pareiškėjas tiek į teisininkus, tiek į teismą nusprendžia kreiptis jau pasibaigus įstatymo nustatytam Nutarimo apskundimo terminui, nes nepavyko susitarti su Migracijos departamentu, yra vertinamos kaip pareiškėjo pasirinktas elgesio modelis, o ne objektyvios, nuo jo valios nepriklausiusios aplinkybės, kurios sutrukdė jam laiku kreiptis į teismą dėl galbūt pažeistos teisės gynimo.

Įvertinęs nustatytas aplinkybes, teismas konstatavo, kad nustatytų aplinkybių visuma neleidžia teigti, jog pareiškėjas terminą skundui paduoti praleido dėl svarbių priežasčių. Priešingas aiškinimas neatitiktų teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijų bei sudarytų sąlygas pareiškėjui piktnaudžiauti savo teisėmis. Pareiškėjo nurodytos termino praleidimo priežastys apibūdina jo subjektyvų situacijos vertinimą bei apsisprendimą elgtis tam tikru būdu ir negali būti laikomos objektyviomis aplinkybėmis. Atsižvelgdamas į tai, teismas netenkino prašymo atnaujinti praleistą terminą skundui dėl Nutarimo panaikinimo paduoti, o skundą atsisakė priimti.

III. Pareiškėjas atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2025 m. kovo 4 d. nutartį ir priimti nagrinėti pareiškėjo 2025 m. vasario 28 d. pateiktą skundą; priteisti pareiškėjo naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėjas atskirajame skunde nurodo, kad neginčija, jog VDI Nutarimą gavo 2025 m. sausio 17 d. ir tą pačią dieną sumokėjo 200 Eur baudą, tačiau tai jokiu būdu nereiškia, jog pareiškėjas iš esmės sutiko su VDI Nutarimu ir jo neigiamomis pasekmėmis, kurias Bendrovei aktyviai pradėjo taikyti Migracijos departamentas. Apie Nutarimo neigiamas pasekmes Bendrovė sužinojo tik 2025 m. vasario 21 d. ir 2025 m. vasario 25 d. per MIGRIS sistemą. Taigi, nei 2025 m. sausio 17 d., nei 2025 m. vasario 17 d. pareiškėjas nežinojo ir negalėjo žinoti apie Migracijos departamento taikomas pasekmes. Šios aplinkybės laikytinos svarbiomis ir objektyviomis priežastimis, dėl kurių pareiškėjas laiku nesikreipė į teismą dėl pažeistos teisės gynimo.

Teismas neteisingai nurodo, jog pasirinkęs nurodytą savo teisių gynimo būdą, t. y. operatyviai VDI Nutarimo neginčydamas kaip nurodyta apskundimo tvarkoje, pareiškėjas privalo prisiimti ir iš to kilusias neigiamas pasekmes. Pareiškėjas elgėsi apdairiai ir rūpestingai. Nepaisant 2025 m. vasario 24 d. Bendrovės paaiškinimų Migracijos departamentui, 2025 m. vasario 25 d. Bendrovė buvo dar kartą informuota, kad leidimai laikinai gyventi Lietuvoje nebus išduodami. Skundą pareiškėjas pateikė teismui itin skubiai, t. y. 2025 m. vasario 28 d.

Bendrovė nepiktnaudžiavo savo proceso teisėmis. Pareiškėjas 2025 m. sausio 17 d. sumokėjo baudą. Tai parodo, kad pareiškėjas buvo sąžiningas, apdairus, neketino apskritai bylinėtis su valstybės institucijomis. Pareiškėjas net negalėjo pagalvoti, kad Migracijos departamentas pradės stabdyti leidimų laikinai gyventi Lietuvoje išdavimo procesus. Skundas teismui buvo pateiktas per 7 kalendorines dienas nuo sužinojimo apie VDI Nutarimo neigiamas pasekmes momento.

Netgi tuo atveju, jeigu teismas laikytų, kad skundas dėl VDI Nutarimo turėjo būti paduotas 2025 m. vasario 17 d., o faktiškai buvo paduotas 2025 m. vasario 28 d., skundo pateikimo terminas yra praleistas nežymiai, 11 kalendorinių dienų, pareiškėjui nepiktnaudžiaujant teise kreiptis į teismą. Prašymas atnaujinti praleistą terminą paduotas per protingą laiko tarpą nuo aplinkybių, kurios sukliudė pareiškėjui laiku ir tinkamai jį paduoti, išnykimo.

Pareiškėjo teigimu, neatnaujinus skundo pateikimo termino, Bendrovės veikla Lietuvos Respublikoje bus itin apsunkinta: negalėjimas vienerius metus darbinti trečiųjų šalių piliečių ir pratęsti jiems leidimų laikinai gyventi Lietuvoje reikštų Bendrovės veiklos paralyžiavimą. Ne tik Bendrovė patirs nuostolių, bet ir Lietuvos valstybė. LVAT ne kartą yra pažymėjęs, jog turi būti pripažįstamas ne bet koks teisėtumas, o teisingumo teisėtumas. Tokiu atveju, kai pagal faktines bylos aplinkybes, visuotinai pripažintus teisės principus, akivaizdu, jog sprendimas konkretaus socialinio disputo atžvilgiu bus formalus, bet neteisingas, būtina pirmumą teikti bendrajai teisės sampratai. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo padarytas ir VDI Nutarimu konstatuotas pažeidimas buvo ne sisteminis, o atsitiktinis, padarytas didžiąja dalimi dėl to, kad Migracijos departamentas ant leidimų laikinai gyventi Lietuvoje kortelių nenurodo darbdavio pavadinimo ir įmonėms (darbdaviams) nesiunčia informacijos apie panaikintus leidimus laikinai gyventi Lietuvoje.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Atskirojo skundo dalykas – Regionų administracinio teismo 2025 m. kovo 4 d. nutarties, kuria netenkintas pareiškėjo UAB „Costo“ prašymas atnaujinti terminą skundui paduoti ir atsisakyta priimti pareiškėjo skundą, pagrįstumas ir teisėtumas.

Pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti skundą, nusprendęs, jog pareiškėjas terminą skundui paduoti praleido dėl priežasčių, kurios nėra svarbios, dėl ko šis terminas neatnaujintas.

Pareiškėjas nesutinka su šia teismo nutartimi ir atskirajame skunde teigia, jog neginčija, kad VDI Nutarimą gavo 2025 m. sausio 17 d. ir tą pačią dieną sumokėjo 200 Eur baudą, tačiau, pareiškėjo teigimu, tai jokiu būdu nereiškia, jog pareiškėjas iš esmės sutiko su VDI Nutarimu ir jo neigiamomis pasekmėmis, kurias Bendrovei aktyviai pradėjo taikyti Migracijos departamentas. Apie Nutarimo neigiamas pasekmes Bendrovė sužinojo tik 2025 m. vasario 21 d. ir 2025 m. vasario 25 d. per MIGRIS sistemą. Šios aplinkybės laikytinos svarbiomis ir objektyviomis priežastimis, dėl kurių pareiškėjas laiku nesikreipė į teismą dėl pažeistos teisės gynimo. Prašymas atnaujinti praleistą terminą paduotas per protingą laiko tarpą nuo aplinkybių, kurios sukliudė pareiškėjui laiku ir tinkamai jį paduoti, išnykimo.

Teisėjų kolegija, nagrinėdama atskirojo skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą, pažymi, jog teisė kreiptis į teismą, įtvirtinta ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje, gali būti įgyvendinama tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose (šiuo atveju – ABTĮ) nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų.

ABTĮ 33 straipsnio 2 dalyje nurodomas sąrašas atvejų, kuriems esant teismas atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą). Jei teismas, prieš priimdamas skundą (prašymą, pareiškimą) nustato esant bent vieną iš šių atvejų, motyvuota nutartimi privalo atsisakyti priimti skundą (prašymą, pareiškimą). Vienas iš tokių atvejų – skundas (prašymas, pareiškimas) paduotas praleidus nustatytą skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminą ir šis terminas neatnaujinamas (ABTĮ 33 str. 2 d. 9 p.).

ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos.

Pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1–8 punktuose (ABTĮ 30 str. 1 d.).

Įstatymų leidėjas, nustatydamas terminus procesiniams veiksmams atlikti, siekia užtikrinti teisinių santykių stabilumą, todėl praleistas terminas gali būti atnaujinamas tik išimtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys tikrai buvo ekstraordinarios (žr., pvz., LVAT 2020 m. sausio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-25-556/2020, 2020 m. sausio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-2-968/2020, 2015 m. vasario 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-628-520/2015). Svarbiomis termino praleidimo priežastimis laikomos tik objektyvios, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusios aplinkybės, sutrukdžiusios laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo (žr., pvz., LVAT 2020 m. sausio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-40-1062/2020, 2025 m. balandžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-457-822/2025).

Sprendžiant termino atnaujinimo klausimą, turi būti vertinama, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai (žr., pvz., LVAT 2020 m. sausio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-27-602/2020). Sąžiningumo, rūpestingumo ir atidumo imperatyvai siejami su reikalavimu aktyviai siekti savo pažeistų teisių gynimo (žr., pvz., LVAT 2019 m. gruodžio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-689-438/2019). Vadinasi, pareiškėjas, siekdamas efektyviai ginti savo teises ir teisėtus interesus, turi domėtis jam teisines pasekmes sukeliančiais sprendimais bei operatyviai ginčyti su jo teisių galimu pažeidimu susijusius valstybės institucijų veiksmus ar sprendimus.

Pareiškėjas neginčija, jog VDI Nutarimą gavo 2025 m. sausio 17 d., todėl, vadovaujantis ABTĮ 29 straipsniu, paskutinė skundo dėl ginčijamo Nutarimo padavimo teismui diena buvo 2025 m. vasario 17 d. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas tik 2025 m. vasario 28 d. kreipėsi į teismą dėl atsakovo priimto Nutarimo panaikinimo, prašydamas atnaujinti terminą skundui paduoti.

Pareiškėjas atskirajame skunde tvirtina, kad apie VDI Nutarimo neigiamas pasekmes Bendrovė sužinojo tik 2025 m. vasario 21 d. ir 2025 m. vasario 25 d. per MIGRIS sistemą, t. y. kad leidimai laikinai gyventi Lietuvoje nebus išduodami. Pažymėtina, jog pagal LVAT praktiką, juridiniam asmeniui keliami aukštesni standartai, t. y. didesni profesionalumo, atidumo, rūpestingumo reikalavimai, todėl, siekdamas ginti savo teises, juridinis asmuo turi būti aktyviu proceso dalyviu ir suvokti procesinių terminų svarbą (žr., pvz., LVAT 2023 m. gegužės 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-273-822/2023, 2025 m. balandžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-457-822/2025). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, kad tokios aplinkybės, kai pareiškėjas tiek į teisininkus, tiek į teismą nusprendžia kreiptis jau pasibaigus įstatymo nustatytam Nutarimo apskundimo terminui, nes nepavyko susitarti su Migracijos departamentu, yra vertinamos kaip pareiškėjo pasirinktas elgesio modelis, o ne objektyvios, nuo jo valios nepriklausiusios aplinkybės, kurios sutrukdė jam laiku kreiptis į teismą dėl galbūt pažeistos teisės gynimo.

Pareiškėjas nepateikė įrodymų ir byloje nenustatyta, kad pareiškėjas būtų susidūręs su kokiomis nors objektyviomis kliūtimis, siekiant tinkamai realizuoti savo teisę į teisminę gynybą. Nutarime buvo aiškiai nurodyta jo apskundimo tvarka, t. y. per vieną mėnesį nuo įteikimo suinteresuotai šaliai dienos kreiptis į administracinį teismą pagal ABTĮ nustatytas taisykles.

Pažymėtina ir tai, kad nedidelė termino praleidimo trukmė savaime nelaikytina svarbia termino praleidimo priežastimi, sudarančia pagrindą praleistą terminą atnaujinti, jei nenustatyta kitų svarbių termino praleidimo priežasčių (žr., pvz., LVAT 2015 m. birželio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-382-822/2015, 2018 m. rugsėjo 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-626-624/2018). Priešingas traktavimas neleistų pasiekti atitinkamų terminų nustatymu siekiamų tikslų – įtvirtinti stabilumą ir užtikrinti teisinį tikrumą.

Teisėjų kolegijos vertinimu, termino skundui paduoti praleidimą nulėmė pareiškėjo nepakankamas operatyvumas ir rūpestingumas, o aplinkybė, kad dėl Nutarimo taikymo pareiškėjas patirs nuostolius, savaime nėra pagrindas atnaujinti terminą skundą paduoti. Jokių kitų priežasčių, kurios sudarytų pagrindą atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą, pareiškėjas nenurodė.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas skundo priėmimo klausimą, tinkamai vertino faktines bylos aplinkybes, aiškino ir taikė proceso teisės normas. Pareiškėjo argumentai nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą nutartį. Dėl to skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas. Atmetus pareiškėjo atskirąjį skundą, pareiškėjas taip pat neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Costo“ atskirąjį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2025 m. kovo 4 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Beata Martišienė

Skirgailė Žalimienė