bec945e0-ff72-47bf-9cc8-80b4c3f314ff · Kauno apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. e2A-1016-343/2020 Teisminio proceso Nr. 2-69-3-12996-2019-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.13; 3.3.1.14; 2.6.10.3 (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N u t a r t i s LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. birželio 18 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Gintauto Koriagino, Algimanto Kukalio ir RÅ«tos Palubinskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės „ERGO Insurance SE“ Lietuvos filialo apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. kovo 12 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės ERGO Insurance SE, Lietuvoje veikiančios per ERGO Insurance SE Lietuvos filialÄ , ieÅ¡kinį atsakovei vieÅ¡ajai įstaigai Kauno miesto poliklinikai dėl žalos atlyginimo priteisimo, byloje trečiuoju asmeniu, nepareiÅ¡kiančiu savarankiÅ¡kų reikalavimų, dalyvauja akcinė draudimo bendrovė „Gjensidige“.

Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė Ergo Insurance SE, veikianti per ERGO Insurance SE Lietuvos filialÄ (toliau – ieÅ¡kovė), kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydama iÅ¡ atsakovės vieÅ¡osios įstaigos Kauno miesto poliklinikos (toliau – atsakovė) priteisti 32 039,34 Eur žalos atlyginimÄ , 5 proc. dydžio procesines palÅ«kanas ir bylinėjimosi iÅ¡laidas.

2. Nurodė, kad UAB „DG ir Ko“ priklausantį branduoliu? rezonanso tomografÄ EchoStar 1.5T (toliau – tomografas) ieÅ¡kovė buvo apdraudusi turto draudimu. 2016 12 13 įvyko tomografo, buvusio atsakovės patalpose, gedimas, kurį sukėlė nuo lubų patekęs vanduo. Atsakovė, kuri buvo atsakinga už patalpų, kuriose buvo tomografas, bÅ«klę, žalos administravimo metu teikė informacija?, kad vandens pratekėjimo iÅ¡ lubų nebuvo. Dėl Å¡ios priežasties ieÅ¡kovė, vadovaudamasi draudimo taisyklėmis, pagal kurias draudžiamaisiais įvykiais yra laikomas tik vandens iÅ¡tekėjimas iÅ¡ pastato inžinerinių sistemų ar prasiskverbimas iÅ¡ gretimu? patalpų, įvykį laike? neatitinkančiu draudžiamojo įvykio požymių ir atsisakė sumokėti 30 545,71 Eur draudimo iÅ¡mokÄ tomografo savininkui.

Vilniaus miesto apylinkės teismas, iÅ¡nagrinėjęs civiline? byla? Nr. e2-577-592/2019, 2019 01 07 įsiteisėjusiu sprendimu nustatė, kad žala tomografui buvo padaryta dėl vandens užliejimo per patalpų lubas ir priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovės tomografo savininkui 30545,71 Eur draudimo iÅ¡mokÄ , bylinėjimosi iÅ¡laidas bei procesines palÅ«kanas. IeÅ¡kovė, sumokėjusi draudimo iÅ¡mokÄ , Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.1015 straipsnio pagrindu įstojo į tomografo savininko vietÄ civilinės atsakomybės teisiniuose santykiuose, susiklosčiusiuose tarp UAB „DG ir Ko“ ir atsakovės, ir įgijo teisę reikalauti žalos atlyginimo tokiomis pačiomis sÄ lygomis kaip, kad savininkas reikalautų žalos atlyginimo iÅ¡ atsakovės. Teigia, jog civilinėje byloje Nr. e2-577-592/2019 UAB „DG ir Ko“ reiÅ¡kė? reikalavimus atsakovei civilinės atsakomybės kilimo pagrindu, o atsakovė minėtoje byloje atsikirtinėjo dviem pagrindais: ji užtikrino tinkama? patalpų bÅ«klę ir nukentėjęs asmuo neįrodė atitinkamos avarijos, gedimo ar kitokio įvykio fakto.

IeÅ¡kovės teigimu, egzistuoja visos atsakovės civilinės atsakomybės sÄ lygos – tomografo savininkÄ ir atsakovę įvykio metu siejo jungtinės veiklos (partnerystės) sutartis, pagal kurios 12.2 papunktį atsakovė privalėjo užtikrinti, kad patalpų bÅ«klė atitiktų teisės aktų ir diagnostikos centrui keliamus reikalavimus; atsakovė nesiėmė priemonių užtikrinti, kad pro lubas neprasiskverbtų vanduo, t. y. dėl Å¡ių neteisėtų atsakovės veiksmų tomografui buvo padaryta žala, kuri yra lygi jo remonto iÅ¡laidoms.

Pasak ieÅ¡kovės, ginče susiklostė civilinės atsakomybės, o ne draudimo teisiniai santykiai tarp ieÅ¡kovės ir atsakovės, kuriuose trečiasis asmuo, apdraudęs tomografÄ turto draudimu, nedalyvauja ir nėra su jais susijęs. IeÅ¡kovė į tomografo savininko vietÄ civilinės atsakomybės teisiniuose santykiuose įstojo ieÅ¡kovės ir tomografo savininko turto draudimo sutarties pagrindu, todėl trečiojo asmens turto draudimo sutartis ir jose numatytos sÄ lygos nesukelia jokių teisinių pasekmių kilusiame ginče. Be to, atsakovė pretenzijoje nepagrįstai nurodo, kad ieÅ¡kovė civilinėje byloje Nr. e2-577-592/2019 bylinėjosi nepagrįstai ir dėl to turi prisiimti 594 Eur bylinėjimosi ir 899,63 Eur palÅ«kanų iÅ¡laidas.

IeÅ¡kovės teigimu, jeigu atsakovė bÅ«tų pripažinusi civilinėje byloje nustatytÄ aplinkybę, kad žala tomografui buvo padaryta dėl vandens užliejimo per patalpų lubas, atsakovė bÅ«tų sumokėjusi draudimo iÅ¡mokÄ ir nurodytos iÅ¡laidos nebÅ«tų atsiradusios.

3. Atsakovė su ieÅ¡kiniu nesutiko, prašė netinkamÄ atsakovę pakeisti tinkama – akcine draudimo bendrove (toliau – ADB) „Gjensidige“, taip pat ieÅ¡kinį atmesti. Nurodė, kad ji yra netinkama atsakovė byloje, nes dėl tomografo bei įrangos patalpų buvo sudariusi draudimo sutartis su trečiuoju asmeniu. Pagal su trečiuoju asmeniu sudarytÄ draudimo sutartį tomografas buvo apdraustas įmonių turto draudimu nuo visų rizikų. Trečiasis asmuo jau yra pripažinęs įvykį draudžiamuoju ir iÅ¡mokėjęs įrangos savininkui 30 834,71 Eur draudimo iÅ¡mokÄ .

Be to, atsakovės ir trečiojo asmens sudarytoje sutartyje nėra numatyta trečiojo asmens regreso teisė į atsakovę net ir tuo atveju, jeigu turtas bÅ«tų sugadintas dėl atsakovės kaltės. Teigia, jog įrangos savininkui ir atsakovei apdraudus tomografÄ nuo visų rizikų turto draudimu, rizika dėl tomografo sugedimo perėjo draudimo bendrovėms. PatirtÄ Å¾alÄ dėl draudiminio įvykio turi pasidalyti abi draudimo bendrovės, prisiėmusios atitinkamÄ rizikÄ . Tvirtina, jog ieÅ¡kovė nedėjo pastangų iÅ¡siaiÅ¡kinti konkrečiÄ turto užliejimo priežastį, sugadintÄ tomografÄ apžiÅ«rėjo tik po trijų savaičių.

Tuo tarpu jungtinės veiklos sutartis įsiteisėjusiais teismų sprendimais yra pripažinta niekine, UAB „DG ir Ko“ įpareigota atlaisvinti Kauno miesto savivaldybės patalpas ir jas grÄ Å¾inti atsakovei. Tai reiÅ¡kia, kad atsakovė nėra ir niekada nebuvo prisiėmusi kokių nors įsipareigojimų, susijusių su tomografo (iÅ¡)saugojimu bei neatsako už Å¡ios įrangos bÅ«klę. Nurodo, jog pati ieÅ¡kovė priėmė sprendimÄ Ä¯vykio nepripažinti draudžiamuoju ir nemokėti tomografo savininkui draudimo iÅ¡mokos, kuris civilinėje byloje Nr. e2-577-592/2019 teismo sprendimu buvo pripažintas nepagrįstu.

Ieškovės sprendimas įvykį pripažinti nedraudiminiu nebuvo nulemtas kokių nors atsakovės veiksmų, todėl ieškinio reikalavimas priteisti bylinėjimosi išlaidas ir palūkanas, susijusias su bylinėjimusi teisme, yra neteisėtas.

4. Dublike ieÅ¡kovė prašė ieÅ¡kinį tenkinti. Nurodė, kad atsakovė nepagrįstai teigia, kad ieÅ¡kinys yra reiÅ¡kiamas netinkamai atsakovei, kadangi ieÅ¡kinys reiÅ¡kiamas subrogacijos pagrindu. Civilinėje byloje Nr. e2-577-592/2019 buvo nustatyta, kad žala dėl tomografo sugadinimo atsirado dėl vandens užliejimo per patalpų, kurių valdytoja buvo atsakovė, lubas. Už žalÄ , atsiradusiÄ dėl tomografo sugadinimo, yra atsakinga atsakovė. IeÅ¡kovė subrogacijos pagrindu perėmė UAB „DG ir Ko“ teises ir pareigas civilinės atsakomybės pagrindu susiklosčiusioje žalos atlyginimo prievolėje, atsiradusioje tarp UAB „DG ir Ko“ ir atsakovės. Teigia, jog jungtinės veiklos sutartis buvo pripažinta negaliojančia nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, todėl tomografas draudžiamojo įvykio dienÄ atsakovės valdomose patalpose buvo laikomas teisėtu pagrindu. Tuo tarpu bylinėjimosi iÅ¡laidos ir palÅ«kanos buvo nulemtos atsakovės veiksmų.

5. Triplike atsakovė praÅ¡o ieÅ¡kinį atmesti. Nurodė, kad ieÅ¡kovė ginčo atveju klaidingai taiko subrogacijos institutÄ , todėl be pagrindo teigia, kad ieÅ¡kinio reikalavimai nukreipti tinkamam atsakovui. Atsakovė dėl su trečiuoju asmeniu sudarytos draudimo sutarties neturėtų patirti jokių neigiamų turtinių pasekmių. Tomografas jo savininko iniciatyva buvo apdraustas ir pas ieÅ¡kovę. Atsakovė neginčija ieÅ¡kovės teisės reikalauti atlyginti žalÄ dėl iÅ¡mokėtos draudimo iÅ¡mokos už tomografo gedimÄ , tačiau toks reikalavimas turėtų bÅ«ti nukreiptas į trečiÄ jį asmenį.

Tomografo savininkas iÅ¡ esmės įgijo dvigubÄ apsaugÄ â€“ dėl tomografo gedimo patirtÄ Å¾alÄ jam turėjo atlyginti dvi draudimo bendrovės, kas nagrinėjamu atveju ir buvo padaryta. Taipogi ieÅ¡kovė nesiėmė veiksmų, kad bÅ«tų nustatytos tomografo sugedimo priežastys, todėl turi prisiimti iÅ¡ to kylančias pasekmes. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 6. Kauno apylinkės teismas 2020 03 12 sprendimu ieÅ¡kinį atmetė. IÅ¡ ieÅ¡kovės atsakovei priteisė 2710,40 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas.

7. Teismas nustatė, jog UAB „DG ir Ko“, į kurios vietÄ civilinės atsakomybės teisiniuose santykiuose įstojo ieÅ¡kovė, ir atsakovę siejo 2012 07 09 jungtinės veiklos (partnerystės) sutartis. Å i sutartis Kauno apylinkės teismo 2017 11 27 sprendimu ir Kauno apygardos teismo 2018 04 12 nutartimi buvo pripažinta negaliojančia. Taigi, tik nuo 2018 04 12 UAB „DG ir Ko“ ir atsakovės nebesiejo teisės ir pareigos, kylančios iÅ¡ sudarytos jungtinės veiklos sutarties. Nurodė, kad įvykis, kurio metu buvo sugadintas tomografas, įvyko 2016 12 13, kai nurodytus asmens siejo prievolinis teisinis santykis, kylantis iÅ¡ sutarties.

8. Teismas, vadovaudamasis jungtinės veiklos sutarties 12.2 papunkčiu, sprendė, kad bÅ«tent atsakovė privalėjo užtikrinti, kad patalpų bÅ«klė nuolat ir visiÅ¡kai atitiktų teisės aktų ir diagnostikos centro veiklai keliamus reikalavimus, tačiau ji tinkamai neįvykdė savo sutartinių įsipareigojimų, nes įvykio atsiradimo dienÄ neužtikrino tinkamos patalpų bÅ«klės ir per patalpų lubas iÅ¡siliejo vanduo, kuris sugadino tomografÄ . Teismas sprendė, kad byloje nustatytos visos trys atsakovės civilinės atsakomybės sÄ lygos: neteisėti veiksmai, žala (tiesioginiai nuostoliai), dėl tomografo užliejimo (sugadinimo) atsiradę tiesioginiai nuostoliai priežastiniu ryÅ¡iu susiję su neteisėtais atsakovės veiksmais (CK 6.246–6.249 straipsniai).

9. Teismas nesutiko su ieÅ¡kovės reiÅ¡kiamu reikalavimu, kuriuo ji subrogacijos pagrindu į nuostolių sumÄ Ä¯skaičiavo iÅ¡ jos UAB „DG ir Ko“ civilinėje byloje Nr. e2-577-592/2019 priteistas procesines palÅ«kanas ir bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ . Nurodė, kad pagal CK 6.249 straipsnio 4 dalies 2 punktÄ , į nuostolius įskaičiuojamos protingos iÅ¡laidos, susijusios su civilinės atsakomybės ir žalos įvertinimu, tačiau ieÅ¡kovės nurodomos procesinės palÅ«kanos ir bylinėjimosi iÅ¡laidos į nurodytÄ iÅ¡laidų rūšį nepatenka, nes yra susijusios ne su civilinės atsakomybės ir žalos įvertinimu, o su pačios ieÅ¡kovės priimtu sprendimu įvykį pripažinti nedraudžiamuoju.

Nurodė, kad civilinėje byloje Nr. e2-577-592/2019 ieÅ¡kovei buvo priimtas nepalankus teismo sprendimas, t. y. sprendimas pripažinti įvykį nedraudžiamuoju buvo pripažintas neteisėtu, o 2016 12 13 įvykis buvo pripažintas draudiminiu, dėl ko ieÅ¡kovė buvo įpareigota UAB „DG ir Ko“ iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡mokÄ , taip pat 5 procentų dydžio procesines palÅ«kanas ir bylinėjimosi iÅ¡laidas. Taigi, ieÅ¡kovės dėl bylinėjimosi turėtos bylinėjimosi iÅ¡laidos negali bÅ«ti perkeltos atsakovei, prieÅ¡ingu atveju bÅ«tų pažeista taisyklė, įtvirtinta CK 93 straipsnio 1 dalyje (Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies).

Sprendė, kad ieÅ¡kovės iÅ¡laidos atlyginant UAB „DG ir Ko“ bylinėjimosi iÅ¡laidas, minimalius nuostolius yra nesusiję priežastiniu ryÅ¡iu su atsakovės veiksmais ar neveikimu. Be to, ieÅ¡kovė, iÅ¡mokėjusi draudimo iÅ¡mokÄ pagal draudimo sutartį, subrogacijos tvarka negalėjo perimti iÅ¡ UAB „DG ir Ko“ reikalavimo teisės reikalauti iÅ¡ atsakovės kompensuoti bylinėjimosi iÅ¡laidas, sumokėti procesines palÅ«kanas, nes UAB „DG ir Ko“ tokios teisės neturėjo.

Pagal jungtinės veiklos sutarties 33.7 papunktį sutarties šalys viena kitai atlyginti įsipareigojo tik tiesioginius nuostolius.

10. Konstatavo, kad atsakovė jungtinės veiklos sutartimi prisiimtÄ Ä¯sipareigojimÄ Ä¯vykdė, apdraudė turtÄ ir įrangÄ , įskaitant tomografÄ ADB „Gjensidige“ nuo visų rizikų. Tokiu savo veiksmu atsakovė galėjo bÅ«ti tikra, kad, įvykus tam tikram atsitikimui, ji, kaip patalpų valdytoja ir įrangos faktinė naudotoja, iÅ¡vengs neigiamų turtinių pasekmių. Draudimo bendrovė, kurioje atsakovė apdraudė tomografÄ , UAB „DG ir Ko“, kaip tomografo savininkei, iÅ¡mokėjo 30834,71Eur draudimo iÅ¡mokÄ .

Draudimo iÅ¡mokÄ ADB „Gjensidige“ sumažino 50 proc. dėl tos priežasties, kad tomografas buvo apdraustas papildomai ir kitoje draudimo bendrovėje, t. y. pas ieÅ¡kovę. Dėl ADB „Gjensidige“ veiksmų, sumažinant draudimo iÅ¡mokos sumÄ , teisėtumo nei Å¡ios bylos Å¡alims, nei UAB „DG ir Ko“ klausimas nekilo. PrieÅ¡ingai, UAB „DG ir Ko“ laikė, kad likusiÄ Å¾alos dalį turi atlyginti ieÅ¡kovė, kÄ patvirtina jos reikalavimai ir jų faktinis pagrindas Vilniaus miesto apylinkės teismo iÅ¡nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-577-592/2019.

Tokie UAB „DG ir Ko“ veiksmai patvirtina, kad dvigubo draudimo teisinės pasekmės įmonei buvo žinomos.

11. Teismas, iÅ¡ byloje pateiktų duomenų sprendė, kad UAB „DG ir Ko“ neatskleidė atsakovei, jog savarankiÅ¡kai sudarė draudimo sutartį su ieÅ¡kove. Nors įranga ir priklausė nuosavybės teise UAB „DG ir Ko“, tačiau turto draudimo sutarties sudarymu dėl paminėtos priežasties buvo suinteresuota ir atsakovė. Teismas vertino, jog faktiÅ¡kai dėl UAB „DG ir Ko“ vienaÅ¡alių veiksmų buvo sukurta situacija, kai formaliai atsakovės padėtis įrangai padarytos žalos atlyginimo santykyje iÅ¡ esmės pablogėjo. Taip atsitiko dėl UAB „DG ir Ko“ veiksmų. Jeigu UAB „DG ir Ko“ nebÅ«tų sudariusi antros tomografo draudimo sutarties, visÄ Å¾alÄ , atsiradusiÄ dėl tomografo gedimo, bÅ«tų atlyginusi ADB „Gjensidige“.

12. Teismas UAB „DG ir Ko“ veiksmus kvalifikavo kaip rÅ«pestingumo pareigos pažeidimÄ , nurodydamas, kad jungtinės veiklos santykiai yra paremti aukščiausio laipsnio bendradarbiavimo pareiga. Tuo tarpu UAB „DG ir Ko“ neatskleidus atsakovei informacijos, kad tomografÄ apdraudė papildomu draudimu ir, kad toks veiksmas, atsiradus draudiminiam įvykiui, lems draudimo sumos proporcingÄ sumažinimÄ pagal atitinkamÄ draudimo sutartį, sprendė, jog atsakovei negali kilti prievolė atlyginti nuostolius, kurie yra lygÅ«s ieÅ¡kovės iÅ¡mokėtai draudimo iÅ¡mokai.

13. Teismas, vertindamas ar nagrinėjamu atveju yra pagrindas atleisti atsakovę nuo civilinės atsakomybės, nurodė, kad UAB „DG ir Ko“ pažeidė rÅ«pestingumo pareigÄ santykyje su atsakove ir Å¡ios pareigos pažeidimas lėmė situacijos, kai iÅ¡ esmės pablogėjo atsakovės faktinė ir teisinė padėtis, sukÅ«rimÄ . Sprendė, kad UAB „DG ir Ko“ veiksmai atitinka pagrindinius formaliuosius požymius, įtvirtintus CK 6.253 straipsnio 5 dalyje. Å ie veiksmai sudaro pagrindÄ Ä¯monės veiksmus kvalifikuoti kaip materialiÄ jÄ teisinę priežastį netaikyti atsakovei civilinės atsakomybės. Pažymėjo, jog ginčo situacijoje civilinės atsakomybės taikymas atsakovei neatitiktų ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintų bendrųjų civilinių teisinių santykių principų.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai 14. Apeliaciniame skunde ieÅ¡kovė praÅ¡o panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 03 12 sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį tenkinti bei priteisti iÅ¡ atsakovės bylinėjimosi iÅ¡laidas – žyminį mokestį. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 14.1. Teismas nepagrįstai konstatavo, jog UAB „DG ir Ko“ veiksmai patvirtina, kad dvigubo draudimo teisinės pasekmės UAB „DG ir Ko“ buvo žinomos.

Teismas šį argumentÄ motyvavo tuo, kad UAB „DG ir Ko“ prijungtoje civilinėje byloje Nr. e2-577-592/2019 reiÅ¡kė reikalavimÄ ieÅ¡kovei dėl draudimo iÅ¡mokos priteisimo. IeÅ¡kovės teigimu, UAB „DG ir Ko“ draudimo sutarties su ieÅ¡kove sudarymo metu objektyviai nebuvo įmanoma žinoti, kad sudarius pirmiau minėtÄ sutartį ir esant galiojančiai tomografo draudimo sutarčiai, sudarytai tarp atsakovės ir ADB „Gjensidige“, susidaro dvigubo draudimo situacija. Teigia, jog Å¡iuo atveju yra aktuali Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, kurioje konstatuota, kad, galiojant kelioms draudimo sutartims, tas pats įvykis pagal vienÄ draudimo sutartį bus draudžiamasis įvykis, o pagal kitÄ bus laikomas nedraudžiamuoju, tai nebus pagrindo konstatuoti esant dvigubÄ draudimÄ .

Teigia, jog ieÅ¡kovės ir UAB „DG ir Ko“ draudimo sutartimi apdrausto tomografo draudimo apsaugos apimtis vandens rizikos atžvilgiu nėra analogiÅ¡ka draudimo apsaugos apimčiai pagal atsakovės ir ADB „Gjensidige“ sudarytÄ tomografo draudimo sutartį. Pagal ADB „Gjensidige“ ir atsakovės sudarytÄ draudimo sutartį buvo numatyta, kad tomografas yra apdraudžiamas nuo visų jo užliejimo atvejų, t. y. tiek tuo atveju, kai vanduo iÅ¡silieja iÅ¡ atsakovės inžinerinių sistemų, tiek tada, kai jis iÅ¡silieja iÅ¡ kitų Å¡altinių.

Tuo tarpu pagal ieÅ¡kovės ir UAB „DG ir Ko“ sudarytÄ tomografo draudimo sutartį, draudimo apsauga galiojo tik iÅ¡tekėjus vandeniui iÅ¡ pastato inžinerinių sistemų ar jam prasiskverbus iÅ¡ gretimų patalpų. Taipogi, sprendžiant klausimÄ ar tomografo savininkas UAB „DG ir Ko“ galėjo žinoti, kad, sudarydamas draudimo sutartį, sukÅ«rė dvigubo draudimo situacijÄ yra aktualu tai, kad atsakovės ir ADB „Gjensidige“ sudarytoje tomografo draudimo sutartyje naudos gavėju buvo nurodytas ne tomografo savininkas, o atsakovė.

Tuo tarpu ieÅ¡kovės ir UAB „DG ir Ko“ sudaryta tomografo draudimo sutartimi UAB „DG ir Ko“ siekė užtikrinti savo prievoles DNB bankui ir draudimo liudijime naudos gavėju buvo nurodytas DNB bankas. Taigi, nurodytos aplinkybės pagrindžia, jog UAB „DG ir Ko“ iki tomografo užliejimo negalėjo suvokti, kad tomografo draudimo sutarties sudarymas su ieÅ¡kove sukels dvigubo draudimo atvejį bei, kad susidarė dvigubo draudimo situacija ir po tomografo užliejimo. 14.2. Teismas sprendime konstatavo, jog UAB „DG ir Ko“ veiksmai atitinka pagrindinius formaliuosius požymius, įtvirtintus CK 6.253 straipsnio 5 dalyje, kurie sudaro pagrindÄ Ä¯monės veiksmus kvalifikuoti kaip materialiÄ jÄ teisinę priežastį netaikyti atsakovei civilinės atsakomybės. Taip pat teismas klaidingai UAB „DG ir Ko“ veiksmus kvalifikavo kaip rÅ«pestingumo pareigos pažeidimÄ .

IeÅ¡kovė teigia, jog CK 6.253 straipsnio 5 dalyje numatytų aplinkybių konstatavimui turi bÅ«ti nustatyti neteisėti ir kalti UAB „DG ir Ko“ veiksmai, ir priežastinis ryÅ¡ys tarp UAB „DG ir Ko“ veiksmų, ir atsiradusios žalos. Pažymi, jog atleidimo nuo civilinės atsakomybės atveju turi bÅ«ti nustatyti nukentėjusiojo tyčiniai veiksmai, lėmę nukentėjusiam asmeniui atsiradusius nuostolius. Tuo tarpu teismas nenustatė UAB „DG ir Ko“ sÄ moningų ir neatsargių veiksmų, dėl kurių buvo užlietas tomografas.

Teigia, jog žala dėl tomografo sugadinimo atsirado išskirtinai dėl atsakovės neteisėtų veiksmų ir ši žala lygiai taip būtų atsiradusi nepriklausomai nuo to, ar tomografas būtų apdraustas viena ar keliomis draudimo sutartimis. Pasak ieškovės, nurodytos aplinkybės patvirtina, kad tarp ieškovės ir atsakovės susiklosčiusiuose teisiniuose santykiuose papildomos draudimo sutarties sudarymas apskritai neturi jokios įtakos žalos dėl tomografo sugadinimo atsiradimui, todėl nėra CK 6.253 straipsnio 5 dalyje numatytų aplinkybių. 14.3.

Atsakovei apie papildomÄ draudimo sutartį vėliausiai tapo žinoma 2017 01 13, kai atsakovė gavo UAB „DG ir Ko“ raÅ¡tÄ su praÅ¡ymu pateikti informacijÄ . Teigia, jog ieÅ¡kovės ir UAB „DG ir Ko“ sudarytos tomografo draudimo sutartys galiojo nuo 2016 01 24 iki 2018 01 24, o atsakovės ir ADB „Gjensidige“ – nuo 2016 01 07 iki 2018 01 06. Sprendimas byloje, kurioje buvo nuspręsta iÅ¡keldinti tomografÄ iÅ¡ atsakovei priklausančių patalpų, įsiteisėjo Kauno apygardos teismui iÅ¡nagrinėjus bylÄ 2018 04 12.

Nurodytos aplinkybės patvirtina, jog atsakovė, sužinojusi apie papildomÄ tomografo draudimo sutartį, sudarytÄ tarp ieÅ¡kovės ir UAB „DG ir Ko“ į tai apskritai nereagavo, nepaisant to, kad abi tomografo draudimo sutartys ir jungtinės veiklos sutartis dar galiojo apie 1 metus nuo sužinojimo apie papildomÄ draudimo sutartį dienos ir tomografas buvo atsakovės patalpose. Teigia, kad jeigu papildomos draudimo sutarties sudarymÄ atsakovė bÅ«tų laikiusi jungtinės veiklos sutarties pažeidimu, atsakovė bÅ«tų informavusi apie tai UAB „DG ir Ko“ ir ėmusis priemonių iÅ¡taisyti situacijÄ .

Å ios aplinkybės pagrindžia, kad atsakovė UAB „DG ir Ko“ tomografo draudimo sutarties sudarymÄ laikė UAB „DG ir Ko“ tinkamu ir neprieÅ¡taraujančiu jungtinės veiklos sutarčiai, elgesiu. Taip pat Å¡iÄ iÅ¡vadÄ patvirtina ir ta aplinkybė, jog papildoma tomografo draudimo sutartis buvo sudaryta užtikrinti UAB „DG ir Ko“ prievoles DNB bankui. 14.4. IeÅ¡kovės ir UAB „DG ir Ko“ tomografo draudimo sutarties sudarymas niekaip nėra susijęs su atsakovės pareiga atlyginti nuostolius.

Tam, kad kiltų atsakovės pareiga atlyginti nuostolius, nepakanka vien draudimo sutarties sudarymo, o papildomai po draudimo sutarties sudarymo turi įvykti šie 4 juridiniai faktai:

1) turi būti sugadintas tomografas;

2) konkretus tomografo sugadinimas būtinai turi būti apdraustas pagal abi draudimo sutartis;

3) atsakingu dėl tomografo sugadinimo asmeniu turėtų būti atsakovė;

4) ieÅ¡kovė, sumokėjusi draudimo iÅ¡mokÄ ir subrogacijos pagrindu įstojusi į UAB „DG ir Ko“ vietÄ , pasinaudotų savo teisę reikalauti žalos atlyginimo. Pasak ieÅ¡kovės, Å¡ios aplinkybės patvirtina, kad UAB „DG ir Ko“ papildomos tomografo draudimo sutarties sudarymas yra teisėtas veiksmas ir nėra priežastiniu ryÅ¡iu susijęs su atsakovės pareiga atlyginti žalÄ , atsiradusiÄ dėl tomografo sugadinimo. 14.5. Teismas nepagrįstai nurodė, kad atsakovė tinkamai įvykdė pagal jungtinės veiklos sutartį prisiimtus įsipareigojimus tiek, kiek jie susiję su UAB „DG ir Ko“ interesų draudimu.

Teigia, jog 2020 02 03 atsakovė pagal Kauno apylinkės teismo įpareigojimÄ pateikė 2016 09 30 Paslaugų vieÅ¡ojo pirkimo-pardavimo sutartį ir pasiÅ«lymÄ dėl sveikatos priežiÅ«ros įstaigų civilinės atsakomybės už pacientams padarytÄ Å¾alÄ draudimo paslaugos pirkimo. Pagal Techninės specifikacijos, kuri yra VieÅ¡ojo pirkimo sutarties sudėtinė dalis, 3 punktÄ , draudimo apsaugos galiojimo terminas yra nuo 2016 10 26 iki 2017 10 25 (ginčo įvykis įvyko 2016 12 13). Techninės specifikacijos 1.3. punkte yra numatyta, kad draudimo suma vienam draudžiamajam įvykiui nustatoma 28 000 Eur, tame tarpe 14500Eur dėl neturtinės žalos, įvykių skaičius per sutarties galiojimo laikotarpį neribojamas.

Techninės specifikacijos 1.5.2. punkte yra numatyta, jog yra draudžiama draudėjo bendroji civilinė atsakomybė dėl turtinės ar neturtinės žalos, padarytos pacientui ar kitam trečiajam asmeniui, kuri atsirado ne dėl sveikatos priežiÅ«ros įstaigos teikiamų paslaugų asmeniui, bet žala, atsiradusi paciento transportavimo metu, buvimo sveikatos priežiÅ«ros įstaigoje metu. Å ios aplinkybės pagrindžia, kad atsakovė suvokė jungtinės veiklos sutartyje numatytÄ Ä¯pareigojimÄ apdrausti savo civilinę atsakomybę ne tik tais atvejais, kai žala yra padaroma teikiant asmens sveikatos priežiÅ«ros paslaugas, bet ir kitais atvejais, kai žala yra padaroma dėl kitais, nei asmens sveikatos priežiÅ«ros paslaugų teikimas, veiksmais.

Tuo tarpu ADB „Gjensidige“ teismui 2020 02 11 pateiktame sveikatos priežiÅ«ros įstaigos civilinės atsakomybės už pacientams padarytÄ Å¾alÄ privalomojo draudimo liudijime nėra jokių papildomų susitarimų, įgyvendinančių VieÅ¡ojo pirkimo sutarties Techninės specifikacijos 1.5.2. punkte nurodytÄ susitarimÄ . Å ios aplinkybės patvirtina, kad atsakovė netinkamai vykdė savo įsipareigojimus pagal jungtinės veiklos sutartį ir neapdraudė UAB „DG ir Ko“ intereso, kai yra sugadinamas UAB „DG ir Ko“ turtas jo buvimo atsakovės valdomose patalpose metu.

Tuo atveju, jeigu atsakovė bÅ«tų įvykdžiusi jungtinės veiklos sutartyje numatytÄ Ä¯pareigojimÄ apdrausti savo civilinę atsakomybę, draudimo bendrovė bÅ«tų atlyginusi atsakovės padarytÄ Å¾alÄ . 14.6. Teismas nepagrįstai konstatavo, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo priteistos procesinės palÅ«kanos ir bylinėjimosi iÅ¡laidos nepatenka į CK 6.249 straipsnio 4 dalies 2 punkte nurodytÄ iÅ¡laidų rūšį, nes yra susijusios ne su civilinės atsakomybės ir žalos įvertinimu, o su ieÅ¡kovės priimtu sprendimu įvykį pripažinti nedraudžiamuoju.

Pažymi, kad tik Vilniaus miesto apylinkės teismui iÅ¡nagrinėjus bylÄ tapo aiÅ¡ku, kad tomografas buvo sugadintas dėl vandens pratekėjimo per patalpų, už kurių bÅ«klę buvo atsakinga atsakovė, lubas. Atsakovė, bÅ«dama didesnio pavojaus Å¡altinio (patalpų) valdytoja (juridinis asmuo), kuriam keliami aukÅ¡tesnio laipsnio rÅ«pestingumo ir apdairumo reikalavimai, dėl savo kaltės neužfiksavo visų įvykio aplinkybių ir tiek iki civilinės bylos Nr. e2-577-592/2019 iÅ¡kėlimo, tiek jos nagrinėjimo metu neigė vandens iÅ¡siliejimÄ per lubas.

Dėl to UAB „DG ir Ko“ patyrė palÅ«kanų dydžio nuostolius ir bylinėjimosi iÅ¡laidas. Å ios iÅ¡laidos tiesioginiu priežastiniu ryÅ¡iu yra susijusios su atsakovės neteisėtais veiksmais – netinkama patalpų priežiÅ«ra. Teigia, kad jeigu atsakovė nebÅ«tų atlikusi neteisėtų veiksmų, nuostolių UAB „DG ir Ko“ nebÅ«tų atsiradę. Pažymi, jog atsakovė turi pareigÄ kompensuoti minėtus nuostolius ir CK 6.263 straipsnio pagrindu, kadangi netinkamai vykdė Draudimo įstatymo 98 straipsnio 4 dalyje numatytas pareigas. 14.7.

Teismas nepasisakė dėl žalos iš atsakovės priteisimo deliktinės civilinės atsakomybės pagrindu, nors ieškovė savo nuomonę dėl deliktinę civilinę atsakomybę reguliuojančių normų taikymo aiškiai nurodė (nuomonės dėl atsakovės pateiktų papildomų dokumentų 5 punktas).

15. Atsiliepime į apeliacinį skundÄ atsakovė praÅ¡o ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ atmesti, Kauno apylinkės teismo 2020 03 12 sprendimÄ palikti nepakeistÄ bei priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundÄ grindžiamas Å¡iais argumentais: 15.1. Apeliaciniame skunde ieÅ¡kovė neginčija Å¡ių esminių faktų bei atitinkamų teismo padarytų iÅ¡vadų:

1) atsakovė tinkamai įvykdė 2012 07 09 jungtinės veiklos sutarties 12.5. papunktyje numatytÄ prievolę – apdraudė tomografÄ nuo visų rizikų UAB „DG ir Ko“ naudai ADB „Gjensidige“ įmonių turto draudimu;

2) ADB „Gjensidige“ 2016 12 13 įvykį pripažino draudiminiu ir be teisminių ginčų iÅ¡mokėjo draudimo iÅ¡mokÄ (jos dalį) UAB „DG ir Ko“;

3) jeigu ne vienaÅ¡aliai ir sutarties sÄ lygų neatitinkantys UAB „DG ir Ko“ veiksmai sudarant papildomÄ susitarimÄ su ieÅ¡kove dėl tomografo draudimo, UAB „Gjensidige“ bÅ«tų kompensavusi visÄ nuostolių sumÄ . Atsakovės teigimu, teismas pagrįstai bei teisėtai sprendė, jog UAB „DG ir Ko“ vienaÅ¡aliÅ¡kai sudarius draudimo sutartį su ieÅ¡kove, atsakovei negali bÅ«ti taikoma civilinė atsakomybė. 15.2. Teismas bylos nagrinėjimo pirmÄ ja instancija metu siÅ«lė ieÅ¡kovei spręsti klausimÄ dėl netinkamo atsakovo pakeitimo tinkamu, tačiau ieÅ¡kovė nepagrįstai nusprendė reikalavimus reikÅ¡ti atsakovei (o ne ADB Gjensidige“).

Be to, ADB „Gjensidige“ 2016 12 13 įvykį pripažinus draudiminiu ir be jokių ginčų iÅ¡mokėjus UAB „DG ir Ko“ draudimo iÅ¡mokÄ už žalÄ tomografui, o žalos dydį iki 50 proc. apribojo vien tik savavaliÅ¡kas UAB „DG ir Ko“ sprendimas papildomai apsidrausti pas ieÅ¡kovę, darytina iÅ¡vada, jog ieÅ¡kovės reikalavimai turėjo bÅ«ti nukreipti į ADB „Gjensidige“. Å iuo atveju atsakovė yra netinkamas atsakovas Å¡ioje civilinėje byloje, kadangi atsakovė neturi pareigos atsakyti pagal ieÅ¡kovės pareikÅ¡tÄ reikalavimÄ . 15.3.

PrieÅ¡ingai, nei apeliaciniame skunde teigia ieÅ¡kovė, sudarydama (papildomÄ ) draudimo sutartį su ieÅ¡kove, UAB „DG ir Ko“ suvokė (galėjo suvokti) tokių savo veiksmų teisines pasekmes. Teismas skundžiamame sprendime pagrįstai bei teisėtai konstatavo UAB „DG ir Ko“ (jungtinės veiklos partnerio) nerÅ«pestingumÄ bei atsakovės atžvilgiu prisiimtų pareigų pažeidimÄ ir to pasėkoje padarė teisėtÄ bei pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog tokie UAB „DG ir Ko“ veiksmai Å¡alina atsakovės civilinės atsakomybės galimybę. 15.4.

IeÅ¡kovė apeliaciniame skunde kvestionuoja sprendimo dalį, kuria teismas atmetė jos reikalavimÄ priteisti iÅ¡ atsakovės bylinėjimosi iÅ¡laidas ir procesines palÅ«kanas, kurias ieÅ¡kovė sumokėjo pralaimėjusi ginÄÄ dėl 2016 12 13 įvykio pripažinimo draudiminiu Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-577-592/2019. Atsakovės teigimu, teismas pagrįstai konstatavo, jog prievolę sumokėti bylinėjimosi iÅ¡laidas bei procesines palÅ«kanas sÄ lygojo bÅ«tent pačios ieÅ¡kovės neteisėti veiksmai (2016 12 13 įvykio pripažinimas nedraudiminiu), tad Å¡ios iÅ¡laidos negali bÅ«ti perkeliamos atsakovei.

Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 16. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ . Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

17. Teismas, įvertinęs apeliacijos dalykÄ , apeliacinį skundÄ , atsiliepimų į jį argumentus, konstatuoja, jog nenustatyta bÅ«tinybė apeliacinį skundÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka, o raÅ¡ytinis Å¡ios bylos nagrinėjimas nepažeis Å¡alių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiÅ¡kumo principų įgyvendinimÄ (CPK 321 ir 322 straipsniai).

18. Apeliacijos dalykas yra pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmestas ieškovės ieškinys dėl žalos atlyginimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

19. IÅ¡ byloje esančių duomenų nustatyta, kad 2012 07 09 atsakovė ir UAB „DG ir Ko“ sudarė jungtinės veiklos sutartį, pagal kuriÄ UAB „DG ir Ko“ atsakovei perdavė UAB „DG ir Ko“ nuosavybės teise priklausantį tomografÄ . Tomografas jungtinės veiklos sutarties galiojimo metu buvo atsakovės panaudos pagrindais valdomose patalpose. 2016 12 13 įvyko tomografo gedimas. Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-577-592/2019, 2019 01 07 sprendime buvo nustatyta, kad žala tomografui padaryta dėl vandens užliejimo per patalpų lubas.

Byloje pateiktos draudimo sutartys patvirtina, kad tomografas įvykio metu buvo apdraustas dviejų draudikų – ADB „Gjensidige“ ir ieÅ¡kovės. Atsakovė tomografÄ pas ADB „Gjensidige“ įmonių turto draudimu (liudijimo Nr. IB 032534) apdraudė laikotarpiu nuo 2016 01 07 00:00 val. iki 2018 01 06 24:00 val. 1 404 657 Eur sumai nuo ugnies, gamtinių jėgų, vandens, vagystės, stiklo dužių, trečiųjų asmenų veikos, įtampos svyravimų, visų rizikų. Taip pat UAB „DG ir Ko“ papildomai tomografÄ Ä¯monių turto draudimu (liudijimo Nr. 310-044492) apdraudė pas ieÅ¡kovę nuo ugnies, kruÅ¡os, vandens, grunto nuslydimo, grunto įkritimo, liÅ«ties, potvynio, audros, vagystės, sniego slėgio, viršįtampių laikotarpiu nuo 2016 01 24 00:00 val. iki 2017 01 24 00:00 val. 1 404 567 Eur sumai.

Å i draudimo sutartis įvykio metu galiojo, tačiau ieÅ¡kovė draudimo iÅ¡mokÄ atsisakė iÅ¡mokėti. Tuo tarpu ADB „Gjensidige“, įvykį pripažinusi draudiminiu, 2017 09 12 iÅ¡mokėjo UAB „DG ir Ko“ 30 834,71 Eur draudimo iÅ¡mokÄ , tačiau draudimo iÅ¡moka buvo sumažinta 50 proc., nes įranga buvo apdrausta dviejų draudikų. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 01 07 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-577-592/2019 iÅ¡ ieÅ¡kovės UAB „DG ir Ko“ naudai priteisė 30 545,71 Eur draudimo iÅ¡mokÄ .

20. Nagrinėjamu atveju, ieÅ¡kovė pareiÅ¡kė reikalavimÄ atsakovei dėl žalos atlyginimo priteisimo CK 6.1015 straipsnio pagrindu, nurodydama, kad, iÅ¡mokėjusi draudimo iÅ¡mokÄ , įstojo į UAB „DG ir Ko“ vietÄ civilinės atsakomybės teisiniuose santykiuose, ir praÅ¡o iÅ¡mokėtÄ draudimo iÅ¡mokÄ priteisti iÅ¡ už žalos atsiradimÄ atsakingo asmens – atsakovės.

21. Pažymėtina, kad CK 6.1015 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad draudikui, iÅ¡mokėjusiam draudimo iÅ¡mokÄ , pereina teisė reikalauti iÅ¡mokėtos sumos iÅ¡ atsakingo už padarytÄ Å¾alÄ asmens. Reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalÄ atsakingo asmens santykius (CK 6.1015 straipsnio 2 dalis). Tai reiÅ¡kia, kad subrogaciniam reikalavimui taikomos tos normos, kurios reglamentuoja prievolę, siejančiÄ nukentėjusį ir žalÄ padariusį asmenis.

Kasacinio teismo praktikoje subrogacija apibÅ«dinama kaip įstatymo pagrindu pereinanti draudikui draudėjo (naudos gavėjo) reikalavimo teisė asmeniui, atsakingam už atsiradusiÄ Å¾alÄ (nuostolius), kuri draudėjui buvo atlyginta draudimo sutarties pagrindu. Å iÄ reikalavimo teisę, perimtÄ iÅ¡ draudėjo, draudikas įgyvendina iÅ¡mokėtos draudimo iÅ¡mokos apimtimi. BÅ«tent subrogacija užtikrina tai, kad tiek draudėjas, tiek draudikas žalos atlyginimo santykiuose nepatirtų nei praradimų, nei nepagrįstai praturtėtų, o atsakingam už žalos padarymÄ asmeniui iÅ¡liktų teisinė prievolė atlyginti nuostolius nukentėjusiam asmeniui (draudėjui), o po subrogacijos įvykdymo – draudikui pagal jo iÅ¡mokėtos draudimo iÅ¡mokos ribas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-415/2012).

22. Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje pateiktus duomenis, ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį atmetė. Sprendime nurodė, kad atsakovė jungtinės veiklos sutartimi prisiimtÄ Ä¯sipareigojimÄ Ä¯vykdė, apdraudė turtÄ ir įrangÄ , įskaitant tomografÄ ADB „Gjensidige“ nuo visų rizikų. Draudimo iÅ¡mokÄ ADB „Gjensidige“ sumažino 50 proc. dėl tos priežasties, kad tomografas buvo apdraustas papildomai ir kitoje draudimo bendrovėje, t. y. pas ieÅ¡kovę.

Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad UAB „DG ir Ko“ neatskleidė atsakovei, jog savarankiÅ¡kai sudarė draudimo sutartį su ieÅ¡kove, t. y., kad faktiÅ¡kai ir teisiÅ¡kai sukÅ«rė situacijÄ , atitinkančiÄ dvigubo draudimo požymius. Vertino, jog faktiÅ¡kai dėl UAB „DG ir Ko“ vienaÅ¡alių veiksmų buvo sukurta situacija, kai formaliai atsakovės padėtis įrangai padarytos žalos atlyginimo santykyje iÅ¡ esmės pablogėjo. Taip atsitiko dėl UAB „DG ir Ko“ veiksmų.

Nurodė, kad jeigu UAB „DG ir Ko“ nebÅ«tų sudariusi antros tomografo draudimo sutarties, visÄ Å¾alÄ , atsiradusiÄ dėl tomografo gedimo, bÅ«tų atlyginusi ADB „Gjensidige“. Sprendė, kad UAB „DG ir Ko“ neatskleidus atsakovei informacijos, kad tomografÄ apdraudė papildomu draudimu ir, kad toks veiksmas, atsiradus draudiminiam įvykiui, lems draudimo sumos proporcingÄ sumažinimÄ pagal atitinkamÄ draudimo sutartį, atsakovei negali kilti prievolė atlyginti nuostolius, kurie yra lygÅ«s ieÅ¡kovės iÅ¡mokėtai draudimo iÅ¡mokai.

Sprendė, kad UAB „DG ir Ko“ veiksmai atitinka pagrindinius formaliuosius požymius, įtvirtintus CK 6.253 straipsnio 5 dalyje, kurie sudaro pagrindÄ Ä¯monės veiksmus kvalifikuoti kaip materialiÄ jÄ teisinę priežastį netaikyti atsakovei civilinės atsakomybės.

23. Apeliantė laikosi prieÅ¡ingos pozicijos. SkundžiamÄ sprendimÄ kvestionuoja tuo, jog, visų pirma pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad UAB „DG ir Ko“ veiksmai patvirtina, kad dvigubo draudimo teisinės pasekmės UAB „DG ir Ko“ buvo žinomos. Teismas šį argumentÄ motyvavo tuo, kad UAB „DG ir Ko“ prijungtoje civilinėje byloje Nr. e2-577-592/2019 reiÅ¡kė reikalavimÄ ieÅ¡kovei dėl draudimo iÅ¡mokos priteisimo. IeÅ¡kovės teigimu, UAB „DG ir Ko“ draudimo sutarties su ieÅ¡kove sudarymo metu objektyviai nebuvo įmanoma žinoti, kad, sudarius pirmiau minėtÄ sutartį ir esant galiojančiai tomografo draudimo sutarčiai, sudarytai tarp atsakovės ir ADB „Gjensidige“, susidaro dvigubo draudimo situacija. Teisėjų kolegija Å¡iuos apeliacinio skundo argumentus atmeta kaip nepagrįstus dėl žemiau nurodomų priežasčių.

24. Pažymėtina, kad jog teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis).

25. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika dėl įrodinėjimo taisyklių taikymo iÅ¡plėtota ir iÅ¡sami. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartÄ savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami Å¡alių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o iÅ¡vada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimÄ , grindžiamÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų reikÅ¡mingų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011).

Tai yra laisvo įrodymų vertinimo principas, kuris reiÅ¡kia, kad galutinai ir privalomai įrodymus įvertina teismas, tačiau atsižvelgdamas į įrodymų leistinumÄ ir sÄ sajumÄ (CPK 177 straipsnio 4 dalis, 180 straipsnis), kitas įrodinėjimo taisykles (CPK 182 straipsnis). Teismas turi įsitikinti, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar įrodinėjimo procese taikytinos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Vertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę ir iÅ¡ įrodymų viseto daryti iÅ¡vadas, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieÅ¡taravimų, paneigiančių tokias iÅ¡vadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 2d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2010; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimÄ civilinio proceso tvarka teismas konstatuoja tais atvejais, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010). Kitaip tariant, faktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu.

26. Atsižvelgdama į byloje pateiktus raÅ¡ytinius įrodymus bei vadovaudamasi protingumo principu, teisėjų kolegija sprendžia, jog UAB „DG ir Ko“ dvigubo draudimo teisinės pasekmės turėjo bÅ«ti žinomos. TokiÄ iÅ¡vadÄ daro, nes kaip teisingai skundžiamame sprendime konstatavo pirmosios instancijos teismas, pagal atsakovės su UAB „DG ir Ko“ sudarytos jungtinės veiklos sutarties 12.4 ir 12.5 papunkčius, atsakovei kilo pareiga viso sutarties galiojimo metu apdrausti patalpas ir tomografÄ nuo ugnies, vandens, gamtinių jėgų ir kitų įprastų rizikų, o šį įpareigojimÄ atsakovė įvykdė (tÄ patvirtina byloje pateiktas įmonių turto draudimo liudijimas).

Taip pat vadovaujantis minėtos jungtinės veiklos sutarties nuostatomis, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad UAB „DG ir Ko“, su atsakove sudariusi jungtinės veiklos sutartį, pagrįstai tikėjosi, kad minėtus įsipareigojimus atsakovė įvykdys bei apie jų įvykdymÄ turėjo žinoti ir/ar žinojo. Teisėjų kolegijos vertinimu, UAB „DG ir Ko“, spręsdama dėl papildomos draudimo sutarties sudarymo su ieÅ¡kove, suprato, kad tam tikrais atvejais atitinkamos draudžiamos rizikos sutaps ir susiklostys dvigubo draudimo teisinis santykis.

Be to, UAB „DG ir Ko“, sudarydama draudimo sutartį su ieÅ¡kove, konkrečiai žinojo nuo kokių rizikų atsakovė tomografÄ apdraus, kadangi rizikos konkrečiai buvo iÅ¡vardintos jungtinės veiklos sutarties 12.5 papunktyje, tačiau nepaisant Å¡ios aplinkybės, vis tiek papildomai, iÅ¡ esmės nuo tų pačių rizikų, tomografÄ apdraudė pas ieÅ¡kovę. Vadovaudamasi tuo kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, jog UAB „DG ir Ko“ su ieÅ¡kove sudarydama papildomÄ draudimo sutartį, veikė iÅ¡skirtinai savo rizika, todėl nagrinėjamu atveju atsakovei negali kilti pareiga sumokėti ieÅ¡kovės reikalaujamÄ Å¾alÄ .

27. Apeliantė taipogi apeliaciniame skunde teigia, jog atsakovei negali bÅ«ti taikoma civilinė atsakomybė CK 6.253 straipsnio 5 dalies pagrindu, nes minėto straipsnio konstatavimui turi bÅ«ti nustatyti neteisėti ir kalti UAB „DG ir Ko“ veiksmai, priežastinis ryÅ¡ys tarp UAB „DG ir Ko“ veiksmų, ir atsiradusios žalos. IeÅ¡kovės teigimu, atleidimo nuo civilinės atsakomybės atveju turi bÅ«ti nustatyti nukentėjusiojo tyčiniai veiksmai, lėmę nukentėjusiam asmeniui atsiradusius nuostolius. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas nenustatė UAB „DG ir Ko“ sÄ moningų ir neatsargių veiksmų, dėl kurių buvo užlietas tomografas, o žala dėl jo sugadinimo atsirado iÅ¡skirtinai dėl atsakovės neteisėtų veiksmų. Teisėjų kolegija su Å¡iais apeliacinio skundo argumentais nesutinka.

28. CK 6.253 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilinė atsakomybė netaikoma, taip pat asmuo gali būti visiškai ar iš dalies atleistas nuo civilinės atsakomybės šiais pagrindais: dėl nenugalimos jėgos, valstybės veiksmų, trečiojo asmens veiksmų, nukentėjusio asmens veiksmų, būtinojo reikalingumo, būtinosios ginties, savigynos. Pagal to paties straipsnio 5 dalį nukentėjusiojo asmens veiksmai – veiksmai, dėl kurių kaltas pats nukentėjęs asmuo ir dėl kurių jam atsirado ar padidėjo nuostoliai.

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas sprendime konstatavo, kad UAB „DG ir Ko“ pažeidė rÅ«pestingumo pareigÄ santykyje su atsakove ir Å¡ios pareigos pažeidimas lėmė situacijos, kai iÅ¡ esmės pablogėjo atsakovės faktinė ir teisinė padėtis, sukÅ«rimÄ . Teisėjų kolegija Å¡iems pirmosios instancijos teismo teiginiams neturi pagrindo prieÅ¡tarauti, kadangi kaip bus detalizuota toliau, iÅ¡skirtinai dėl UAB „DG ir Ko“ veiksmų susidarė situacija, kai draudimo iÅ¡moka buvo sumažinta 50 procentų.

29. Minėta, tarp atsakovės ir UAB „DG ir Ko“ sudarytoje jungtinės veiklos sutartyje buvo įtvirtinta nuostata, įpareigojanti atsakovę sutarties galiojimo metu apdrausti patalpas ir įrangÄ (tomografÄ ) nuo įvairių rizikų, jų tarpe ir nuo vandens. Atsakovė įpareigojimus įvykdė, kas reiÅ¡kia, jog atsakovė, apdrausdama tomografÄ ADB „Gjensidige“, tokiu veiksmu jai perkėlė visÄ Å¾alos tomografui atsiradimo rizikÄ ir galėjo bÅ«ti tikra, jog, įvykus tam tikram įvykiui, dėl ko gali atsirasti žala, ji iÅ¡vengs neigiamų padarinių.

Nagrinėjamu atveju svarbi aplinkybė yra tai, kad įvykus tomografo gedimui, tuo metu galiojo dvi draudimo sutartys, dėl ko draudimo bendrovė ADB „Gjensidige“ tomografo savininkui iÅ¡mokėjo tik pusę draudimo iÅ¡mokos, t. y. 30834,71Eur tuo pagrindu, jog tomografas papildomai buvo apdraustas ir pas ieÅ¡kovę. Byloje nenustatyta, jog atsakovei bÅ«tų buvę žinoma apie antrÄ papildomÄ tomografo draudimo sutartį, sudarytÄ tarp UAB „DG ir Ko“ ir ieÅ¡kovės, t. y. UAB „DG ir Ko“ šį faktÄ nuo atsakovės nuslėpė.

Å ios aplinkybės paneigia apeliantės iÅ¡dėstytus teiginius, jog atsakovei negali bÅ«ti netaikoma civilinė atsakomybė CK 6.253 straipsnio 5 dalies pagrindu, kadangi Å¡iuos teiginius paneigia raÅ¡ytiniai įrodymai – UAB „DG ir Ko“ ir ieÅ¡kovės sudaryta papildoma tomografo draudimo sutartis. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad Å¡iuo atveju nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad jeigu UAB „DG ir Ko“ nebÅ«tų sudariusi antros tomografo draudimo sutarties, visÄ Å¾alÄ , atsiradusiÄ dėl tomografo gedimo, bÅ«tų atlyginusi ADB „Gjensidige“, o UAB „DG ir Ko“ veiksmai kvalifikuotini kaip rÅ«pestingumo pareigos pažeidimas.

Å iuo atveju atsižvelgiant į aplinkybę, kad atsakovė tinkamai įvykdė jungtinės veiklos sutartyje nurodytus įpareigojimus, t. y. apdraudė tomografÄ nuo įvairių rizikų, spręstina, kad ji negali atsidurti padėtyje, kuri bÅ«tų prastesnė, nei bÅ«tų buvusi tuo atveju, jeigu UAB „DG ir Ko“ nebÅ«tų sudariusi draudimo sutarties su ieÅ¡kove. Be to, nagrinėjamu atveju civilinės atsakomybės atsakovei taikymas, neatitiktų turto draudimo teisinio santykio esmės. Kasacinis teismas yra pasisakęs, jog asmuo, sudarydamas draudimo sutartį, siekia apsaugoti savo turtinius interesus nuo galimos žalos.

Turto draudimo sutartis yra rizikos sutartis. Draudėjas, sudarydamas turto draudimo sutartį, siekia apsaugoti savo ar trečiojo asmens (jei sutartis sudaryta trečiojo asmens naudai) turtinius interesus, susijusius su apdraudžiamu turtu, nuo rizikų, galinčių sukelti tam tikro dydžio nuostolius. Nuostolių atsiradimo rizikÄ pagal sutartį perima draudikas, suteikdamas draudimo apsaugÄ â€“ įsipareigodamas mokėti draudimo iÅ¡mokÄ Ä¯vykus draudžiamajam įvykiui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-141-695/2018).

30. Apeliaciniame skunde be jau aptartų argumentų taip pat teigiama, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo priteistos procesinės palÅ«kanos ir bylinėjimosi iÅ¡laidos nepatenka į CK 6.249 straipsnio 4 dalies 2 punkte nurodytÄ iÅ¡laidų rūšį, nes yra susijusios ne su civilinės atsakomybės ir žalos įvertinimu, o su ieÅ¡kovės priimtu sprendimu įvykį pripažinti nedraudžiamuoju. Pažymi, kad tik Vilniaus miesto apylinkės teismui iÅ¡nagrinėjus bylÄ tapo aiÅ¡ku, kad tomografas buvo sugadintas dėl vandens pratekėjimo per patalpų, už kurių bÅ«klę buvo atsakinga atsakovė, lubas.

Apeliantės teigimu, išlaidos tiesioginiu priežastiniu ryšiu yra susijusios su atsakovės neteisėtais veiksmais – netinkama patalpų priežiūra, nes, jeigu atsakovė nebūtų atlikusi neteisėtų veiksmų, nuostolių UAB „DG ir Ko“ nebūtų atsiradę. Teisėjų kolegija šiuos apeliacinio skundo argumentus atmeta kaip nepagrįstus.

31. Pažymėtina, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. e2-577-592/2019, 2019 01 07 sprendime konstatavo, jog ERGO Insurance SE (ieÅ¡kovė Å¡ioje byloje) nepagrįstai 2016 12 13 įvykį pripažino nedraudžiamuoju, todėl UAB „DG ir Ko“ pagrįstai reikalauja priteisti 30545,71 Eur dydžio draudimo iÅ¡mokÄ , t. y. minėtoje Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje ERGO Insurance SE ginÄÄ pralaimėjo. Be to, atsakovė neturėjo pareigos informuoti ieÅ¡kovę dėl įvykusio incidento, nes ne ji su ieÅ¡kove buvo sudariusi tomografo draudimo sutartį, o UAB „DG ir Ko“.

Å iuo atveju ieÅ¡kovės reiÅ¡kiamas reikalavimas dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų ir procesinių palÅ«kanų atlyginimo, kurios Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 01 07 sprendimu buvo priteistos iÅ¡ ieÅ¡kovės, nagrinėjamu atveju iÅ¡ atsakovės negali bÅ«ti priteistos, nes prievolę sumokėti bylinėjimosi iÅ¡laidas ir procesines palÅ«kanas sÄ lygojo pačios ieÅ¡kovės veiksmai – 2016 12 13 įvykio pripažinimas nedraudiminiu.

32. Be to, teisėjų kolegija atkreipia apeliantės dėmesį, jog CPK 93 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ . Taigi Å¡iuo atveju, pritartina atsakovės atsiliepime į apeliacinį skundÄ iÅ¡dėstytai pozicijai, jog Å¡ių iÅ¡laidų perkėlimas atsakovei Å¡ioje civilinėje byloje pareikÅ¡to ieÅ¡kinio pagrindu reikÅ¡tų minėto straipsnio nuostatos paneigimÄ .

33. Vadovaudamasi anksčiau iÅ¡dėstytu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡tyrė teisingam ginčo iÅ¡sprendimui svarbias aplinkybes, visapusiÅ¡kai, pilnai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, tinkamai iÅ¡aiÅ¡kino ir taikė materialinės bei procesinės teisės normas, motyvavo savo iÅ¡vadas, todėl priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ , kurį naikinti ar keisti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 185 straipsnis, 263 straipsnio 1 dalis), todėl jis paliekamas nepakeistas (326 straipsnio 1 dalies, 1 punktas).

Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų 34. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ . Atmesdamas apeliacinį skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo arba nutarties motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).

Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime padarytomis iÅ¡vadomis bei konstatuoja, jog kiti apeliacinio skundo argumentai teisiÅ¡kai nėra reikÅ¡mingi teisingam bylos iÅ¡nagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl atskirai dėl jų nepasisako. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų 35. IeÅ¡kovė apeliaciniame skunde praÅ¡o priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas – žyminį mokestį, sumokėtÄ dėl bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme.

Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinis skundas atmestas, ieÅ¡kovei bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo klausimas nesprendžiamas. Atsakovė taipogi atsiliepime į apeliacinį skundÄ praÅ¡o priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Kauno apygardos teismui 2020 05 20 (teisme užregistruotas 2020 05 21) pateikė pažymÄ , PVM sÄ skaitÄ -faktÅ«rÄ bei mokėjimo nurodymÄ , kurie pagrindžia, jog atsakovė už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ parengimÄ patyrė 992,20 Eur dydžio iÅ¡laidas. Nustatyta, kad Å¡ios bylinėjimosi iÅ¡laidos nevirÅ¡ija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 04 02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ pagalbÄ maksimalaus dydžio už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ parengimÄ (1,3 * 1 289 Eur = 1675,7 Eur; rekomendacijų 8.11 punktas), todėl priteisiamos iÅ¡ ieÅ¡kovės (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, n u t a r i a : Palikti nepakeistÄ Kauno apylinkės teismo 2020 m. kovo 12 d. sprendimÄ . Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės ERGO Insurance SE (Estijos Respublikos registro kodas 10017013), Lietuvoje veikiančios per ERGO Insurance SE Lietuvos filialÄ (juridinio asmens kodas 302912288) atsakovės vieÅ¡osios įstaigos Kauno miesto poliklinikos (juridinio asmens kodas 135042394) naudai 992,20 Eur (devynis Å¡imtus devyniasdeÅ¡imt du eurus ir 20 euro centų) bylinėjimosi iÅ¡laidas, patirtas bylÄ nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėjai Gintautas Koriaginas Algimantas Kukalis Rūta Palubinskaitė