2020-09-30 Nr. AB-17950-3-61-3-01758-2020-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

REKOMENDACIJOS DĖL LIETUVOS VYRIAUSIOJO ADMINISTRACINIO TEISMO

PROCESINIŲ SPRENDIMŲ FORMAI IR TURINIUI KELIAMŲ REIKALAVIMŲ

Administracinė byla Nr. AS-613-602/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01758-2020-8

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.9

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2020 m. rugsėjo 30 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo O. C. (O. C.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. rugpjūčio 4 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo O. C. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas O. C. su skundu kreipėsi į teismą ir prašė panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Migracijos departamentas) Imigracijos skyriaus 2020 m. (nurodyti 2019 m. laikytini rašymo apsirikimu) sausio 10 d. sprendimą Nr. (15/4-1)3I-00009/17I-6 „Dėl atsisakymo išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ir daugkartinės vizos Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo Ukrainos piliečiui O. C.“ (toliau – ir Sprendimas) bei įpareigoti atsakovą jo prašymą dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvoje išnagrinėti iš naujo.

Nustačius, kad terminas skundui paduoti buvo praleistas, pareiškėjas prašė jį atnaujinti. O. C. paaiškino, kad jam pradėjus domėtis dėl leidimo gyventi ir 2020 m. sausio 27 d. paskambinus į Migracijos departamentą, paaiškėjo, jog atsakovo Imigracijos skyrius pareiškėjui ukrainiečių, rusų, anglų ar kita jam gerai suprantama kalba Sprendimo nesiruošia pateikti, o Sprendimas lietuvių kalba buvo išsiųstas elektroniniu paštu ir originalo O. C. negaus. Patikrinus elektroninio pašto dėžutę, Sprendimas buvo rastas prie nepageidautinų elektroninių laiškų (SPAM). Pareiškėjo nuomone, Sprendimo jam įteikimo diena turi būti laikoma jo gavimo diena, t. y. 2020 m. sausio 27 d. O. C. nurodė, kad kompiuterių specialistas jam liepė netikrinti nepageidautinų elektroninių laiškų, todėl jis jų netikrino. Pradėjęs ieškoti Sprendimo, pareiškėjas kreipėsi į kompiuterių specialistą, kuris patikrinęs O. C. pašto dėžutę, rado Sprendimą. Pareiškėjas akcentavo, kad jam yra 71 metai, kompiuteriu jis naudojasi neseniai, todėl nelabai moka juo naudotis, lietuvių kalbos nemoka. O. C. nuomone, jo amžius, pensiniame amžiuje įgytos kompiuterinės žinios, baimė sugadinti kompiuterį ir Sprendimo gavimas į nepageidautinų elektroninių laiškų (SPAM) dėžutę turi būti laikomos svarbiomis ir objektyviomis priežastimis atnaujinti terminą skundui paduoti. Pareiškėjas taip pat akcentavo, kad terminas buvo praleistas tik trimis dienomis, termino skundui paduoti atnaujinimas jokių neigiamų pasekmių valstybei nesukels, o priešingai – leis įgyvendinti teisingumo principą ir patikrinti Sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą. O. C. atkreipė dėmesį, kad Sprendimas yra susijęs su jo santuokos egzistavimu, t. y. ne tik su juo vienu, bet ir su kitais šeimos nariais.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. rugpjūčio 4 d. nutartimi pareiškėjo O. C. prašymo atnaujinti terminą skundui dėl Sprendimo panaikinimo paduoti netenkino ir pareiškėjo skundą atsisakė priimti.

Aptaręs Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 29 straipsnio 1 dalies, 30 straipsnio 1 dalies ir 33 straipsnio 2 dalies 9 punkto bei Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – Įstatymas) 138 straipsnio nuostatas ir aktualią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį, kad administracinių teismų praktikoje svarbiomis termino praleidimo priežastimis paprastai yra pripažįstamos tokios aplinkybės, kurios asmeniui sudaro kliūtis laiku įgyvendinti savo valią atlikti tam tikrus veiksmus; paprastai tokios aplinkybės yra objektyvaus pobūdžio ir nepriklauso nuo asmens valios (fizinio asmens sunki liga, kitų asmenų veikla, ribojanti asmens veiksmų laisvę, valią, neraštingumas ir panašiai).

Teismas nustatė, kad O. C. ginčija Migracijos departamento Imigracijos skyriaus 2019 m. sausio 10 d. sprendimą Nr. (15/4-1)3I-00009/17I-6, kuris jam nurodytu elektroninio pašto adresu: (duomenys neskelbtini) buvo išsiųstas 2019 m. sausio 10 d., pareiškėjas šios aplinkybės neginčijo, tačiau teigė, kad išsiųstą Sprendimą jis gavo tik 2020 m. sausio 27 d., kai elektroninio pašto dėžutėje rado Migracijos departamento laišką su Sprendimu.

Įvertinęs O. C. nurodytas termino skundui paduoti praleidimo priežastis, pirmosios instancijos teismas jų nelaikė priežastimis, sudarančiomis pagrindą atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti. Teismas pirmiausia atmetė pareiškėjo teiginį, kad terminas skundui paduoti buvo praleistas tik tris dienas. Akcentavo, kad Sprendimas O. C. jo nurodytu elektroninio pašto adresu buvo išsiųstas 2019 m. sausio 10 d., todėl ši diena laikoma ginčijamo sprendimo įteikimo jam diena. Teismas atkreipė dėmesį, kad pagal Įstatymo 138 straipsnį, užsienietis skundą dėl sprendimo, priimto pagal šį įstatymą, gali paduoti atitinkamam apygardos administraciniam teismui per 14 dienų nuo sprendimo įteikimo dienos. Taigi, paskutinė diena skundui teismui dėl ginčijamo sprendimo panaikinimo paduoti buvo 2019 m. sausio 24 d., tačiau pareiškėjas skundą teismui (prašymą atnaujinti terminą) padavė tik 2020 m. gegužės 18 d., taigi daugiau nei metais laiko praleidęs terminą skundui pateikti.

Pirmosios instancijos teismas akcentavo, kad dėl Sprendimo panaikinimo O. C. jau buvo kreipęsis į teismą ir teismas jo skundą atsisakė priimti. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. kovo 2 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. I2-2123-541/2020 pareiškėjo O. C. skundą dėl to paties ginčijamo Migracijos departamento 2019 m. sausio 10 d. sprendimo panaikinimo atsisakė priimti kaip pateiktą praleidus nustatytą 14 dienų apskundimo terminą ir šio termino neatnaujinus. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2020 m. balandžio 22 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo nutartį paliko nepakeistą ir konstatavo, kad aplinkybė, jog pareiškėjas elektroninį laišką peržiūrėjo tik 2020 m. sausio 27 d., neturi reikšmės Sprendimo apskundimo termino skaičiavimui. Tokios pozicijos laikėsi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2018 m. sausio 16 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eAS-47-415/2018. Minėtoje byloje nustatytos aplinkybės taip pat atskleidžia, kad O. C. apie ginčijamą sprendimą sužinojo jau prieš 2020 m. vasario 27 d., nes remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis, buvo nustatyta, jog skundas teismui administracinėje byloje Nr. I2-2123-541/2020 dėl to paties Migracijos departamento sprendimo panaikinimo buvo pateiktas dar 2020 m. sausio 29 d.

Teismas pastebėjo, kad pareiškėjo nurodytos aplinkybės dėl vyresnio amžiaus ar nemokėjimo naudotis kompiuteriu niekaip nepagrindžia kliūčių pateikti skundą teismui laiku, O. C. nedetalizavo, kaip tokios aplinkybės sutrukdė jam tinkamai įgyvendinti savo teisę kreiptis į teismą, be to, ginčijamas sprendimas buvo siunčiamas paties pareiškėjo nurodytu elektroninio pašto adresu, taigi, O. C. turėjo ir galėjo žinoti, kad Sprendimas jam bus atsiųstas būtent elektroniniu paštu, o ne kitais būdais.

Vadovaudamasis pateiktais Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimais bei nurodytomis nagrinėjamos bylos faktinėmis aplinkybėmis, teismas padarė išvadą, kad pareiškėjas praleido terminą skundui paduoti, nenurodė priežasčių, kurios galėtų būti laikomis svarbiomis ir kuriomis remiantis toks terminas galėtų būti atnaujintas. Atsižvelgus į tai, prašymas atnaujinti terminą Migracijos departamento 2019 m. sausio 10 d. sprendimui Nr. (15/4-1)3I-00009/17I-6 apskųsti nebuvo patenkintas, o O. C. skundą buvo atsisakyta priimti remiantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 9 punktu.

III. Pareiškėjas O. C. atskirajame skunde prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. rugpjūčio 4 d. nutartį panaikinti ir terminą skundui paduoti atnaujinti.

Pareiškėjas paaiškina, kad Sprendimą gavo į elektroninio pašto nepageidautinų elektroninių laiškų (SPAM) skyrių, kuris į šį skyrių pateko ne dėl nuo jo valios priklausiusių veiksmų. Perspėtas kompiuterių specialistų, O. C. į nepageidautinų elektroninių laiškų skyrių patenkančių laiškų netikrino. Jokių duomenų, kad Sprendimas gali patekti į šį skyrių, pareiškėjas neturėjo, Migracijos departamento darbuotojai apie tokią galimybę nebuvo perspėję ir apie laiško gavimą patvirtinti neprašė. Pareiškėjas pažymi, kad visose valstybės institucijose laikomasi pozicijos, jog elektroniniai laiškai laikomi įteiktais tik patvirtinus jų gavimą. Nurodo, kad tik paskambinęs į Migracijos departamentą ir padedamas draugo elektroninio pašto nepageidautinų elektroninių laiškų (SPAM) skyriuje rado Sprendimą.

Prašymą atnaujinti terminą O. C. grindžia iš esmės tais pačiais argumentais, kurie buvo nurodyti pirmosios instancijos teismui – savo amžiumi bei neseniai įgytomis ir minimaliomis naudojimosi kompiuteriu žiniomis. Teigia, kad neraštingumas yra laikomas objektyvia aplinkybe. Pareiškėjas akcentuoja, kad terminas buvo praleistas tik trimis dienomis ir tai nurodė Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, todėl mano, kad neatnaujinus neženkliai praleisto termino skundui paduoti, niekada nebus įvykdyta Lietuvos Respublikos Konstitucijoje detalizuota ir tik teismams suteikta teisė vykdyti teisingumą.

O. C. pažymi, kad Migracijos departamentas yra kvalifikuota institucija, turinti patyrusių specialistų, tačiau nors O. C. ir išreiškė valią Sprendimą gauti elektroniniu paštu, būtent atsižvelgiant į jo amžių, akivaizdų kompiuterinių žinių įgijimą vyresniame amžiuje bei kompiuterinį neraštingumą, galėjo ir privalėjo įsitikinti, kad Sprendimą pareiškėjas gavo. O. C. nuomone, formalus atsakovo pareigos vykdymas ir Sprendimo išsiuntimas elektroniniu paštu be patvirtinimo apie jo gavimą, leidžia pareiškėjui prašyti jį pripažinti neraštingu.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. rugpjūčio 4 d. nutarties, kuria buvo atsisakyta priimti pareiškėjo skundą, padarius išvadą, kad yra praleistas skundo padavimo terminas, ir jo neatnaujinus, teisėtumas bei pagrįstumas.

Teisėjų kolegija pažymi, kad nors teisminės gynybos universalumo ir prieinamumo principas reiškia, jog kiekvienas asmuo, norintis inicijuoti teismo procesą, turi teisę kreiptis į teismą, tačiau teisė kreiptis į teismą turi būti įgyvendinama laikantis tam tikrų procesinių reikalavimų.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 29 straipsnio 1 dalis įtvirtina, kad jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. Pagal Įstatymo 138 straipsnį, užsienietis skundą dėl sprendimo, priimto pagal šį įstatymą, gali paduoti atitinkamam apygardos administraciniam teismui per 14 dienų nuo sprendimo įteikimo dienos.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje daug kartų akcentuota, kad Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnyje įtvirtinta asmens teisė kreiptis į teismą nėra absoliuti, kadangi ji neatsiejama nuo asmens pareigos įgyvendinti šią teisę laikantis įstatymų nustatytų procesinių reikalavimų, vienas iš kurių yra kreipimasis į teismą įstatymo nustatytu terminu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. spalio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-690-662/2019, 2019 m. liepos 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-507-438/2019, 2018 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-655-756/2018). Įstatymų nustatyta tvarka apriboti skundų padavimo terminai yra susiję ir su teisinio saugumo principo įgyvendinimu, jais siekiama užtikrinti, kad asmenys, manantys, jog jų teisės buvo pažeistos, turėtų ne tik teisę jas ginti, bet ir pareigą tai daryti per protingą ir pagrįstą laiko tarpą. Asmenims negali būti suteikta galimybė neapibrėžtą laiko tarpą bet kada ginčyti priimtus administracinius aktus, nes taip atsirastų neapibrėžtumas jų pagrindu atsiradusiuose teisiniuose santykiuose, o atitinkamas teises įgiję kiti asmenys negalėtų būti tikri dėl savo teisinės padėties (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. spalio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-588-602/2019, 2018 m. rugsėjo 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-629-822/2018, 2011 m. lapkričio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-669/2011).

Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 9 punkte nustatyta, kad skundą (prašymą, pareiškimą) atsisakoma priimti, jei skundas (prašymas, pareiškimas) paduotas praleidus nustatytą skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminą ir šis terminas neatnaujinamas. Kiekvienu konkrečiu atveju vertinant, ar pareiškėjas nėra praleidęs termino kreiptis į administracinį teismą, taip pat sprendžiant pareiškėjo prašymą dėl termino paduoti skundą atnaujinimo, būtina nustatyti termino kreiptis į administracinį teismą eigos pradžią.

Pažymėtina, kad pareiškėjo prašomas panaikinti Migracijos departamento Imigracijos skyriaus sprendimas Nr. (15/4-1)3I-00009/17I-6, nors jame pačiame nurodyti 2019 m., tačiau buvo priimtas 2020 m. sausio 10 d. Ginčo dėl to, kad Sprendimas elektroniniu paštu O. C. jo nurodytais elektroninio pašto adresais buvo išsiųstas tą pačią dieną, nėra.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas dėl to paties Sprendimo panaikinimo jau buvo kreipęsis į teismą ir jo skundą buvo atsisakyta priimti. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2020 m. balandžio 22 d. nutartimi Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. kovo 2 d. nutartį, kuria buvo atsisakyta priimti pareiškėjo O. C. skundą dėl Sprendimo panaikinimo, paliko nepakeistą. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija konstatavo, kad aplinkybė, jog pareiškėjas elektroninį laišką perskaitė tik 2020 m. sausio 27 d., neturi reikšmės Sprendimo apskundimo terminui skaičiuoti.

Taigi, aplinkybė, kad pirmą kartą kreipdamasis į teismą, pareiškėjas jau buvo praleidęs terminą skundui paduoti, buvo konstatuota įsiteisėjusioje Lietuvos vyriausias administracinis teismo 2020 m. balandžio 22 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS-294-822/2020. Tai reiškia, kad nurodytoje nutartyje nustatytos aplinkybės negali būti kvestionuojamos, o tai sudaro pagrindą išvadai, kad į teismą kreipdamasis su 2020 m. gegužės 15 d. prašymu atnaujinti terminą, kurį registruotu paštu išsiuntė 2020 m. gegužės 15 d., o pakartotinį skundą registruotu paštu išsiuntęs dar vėliau, t. y. 2020 m. birželio mėnesį, O. C. neabejotinai ir tikrai daugiau nei trimis dienomis, kaip nurodo jis pats, buvo praleidęs tokio skundo padavimo terminą.

Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 30 straipsnio 1 dalį, pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1–8 punktuose. Kadangi, kaip minėta, įstatymų leidėjas, nustatydamas terminus procesiniams veiksmams atlikti, siekia užtikrinti teisinių santykių stabilumą, praleistas terminas gali būti atnaujinamas tik išimtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys tikrai buvo ekstraordinarios (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. sausio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-25-556/2020, 2020 m. sausio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-2-968/2020, 2015 m. vasario 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-628-520/2015). Svarbiomis termino praleidimo priežastimis laikomos tik objektyvios, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusios aplinkybės, sutrukdžiusios laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. sausio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-40-1062/2020, 2015 m. kovo 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-9-143/2015). Pabrėžtina, kad sprendžiant termino atnaujinimo klausimą, turi būti vertinama, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. sausio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-27-602/2020, 2016 m. birželio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-49-822/2016).

Teisėjų kolegija pažymi, kad sąžiningumo, rūpestingumo ir atidumo imperatyvai siejami su reikalavimu aktyviai siekti savo pažeistų teisių gynimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. gruodžio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-689-438/2019). Šis reikalavimas reiškia, kad pareiškėjas, siekdamas efektyviai ginti savo teises ir teisėtus interesus, turi domėtis jam teisines pasekmes sukeliančiais sprendimais bei operatyviai ginčyti su jo teisių galimu pažeidimu susijusius valstybės institucijų veiksmus ar sprendimus.

Termino praleidimą skundui paduoti pareiškėjas iš esmės argumentavo savo senyvu amžiumi ir kompiuteriniu neraštingumu.

Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjo O. C. amžius, kompiuterinis neraštingumas, tokio pobūdžio įgūdžių ir žinių neturėjimas, nežinojimas, kur ir kaip ieškoti sprendimo, nagrinėjamu atveju negali būti pripažįstami svarbiomis priežastimis, dėl kurių buvo praleistas terminas Sprendimui apskųsti. Pažymėtina, kad Sprendimas buvo priimtas Migracijos departamentui išnagrinėjus O. C. pateiktą prašymą išduoti jam leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, todėl jis privalėjo domėtis, kada ir koks bus priimtas sprendimas. Pareiškėjo kreipimasis į atsakovą dėl Sprendimo gavimo tik 2020 m. sausio 27 d., atsižvelgiant į tai, kad prašymą atsakovui jis buvo pateikęs dar 2019 m. rugsėjo mėnesį, negali būti laikomas tinkamu ir operatyviu. Būdamas apdairus, pareiškėjas galėjo laiku realizuoti savo teisę gauti priimtą sprendimą ir nesutikdamas su juo, skųsti teismui ir taip įgyvendinti teisę į teisminę gynybą, kad būtų apgintos galbūt pažeistos jo teisės ir teisėti interesai. Byloje nėra pateikta įrodymų, kad O. C. elgėsi pareigingai, rūpestingai ir atidžiai. Pareiškėjas prašė, kad apie priimtą sprendimą jis būtų informuojamas jo nurodytais elektroninio pašto adresais, todėl netikrindamas visų elektroniniame pašte gaunamų laiškų, jis buvo nepakankamai atidus ir rūpestingas. Kaip 2020 m. balandžio 22 d. nutartyje nurodė Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, vidutiniškai apdairus ir rūpestingas asmuo, žinodamas, kad valstybės institucija sprendžia jam aktualų klausimą ir atsakymą turi atsiųsti elektroniniu paštu, turėtų pakankamai dažnai tikrinti gautus elektroninio pašto pranešimus. Atkreiptinas dėmesys, kad joks teisės aktas Migracijos departamentui nenustato pareigos domėtis, ar siųstą sprendimą asmuo gavo, ir prašyti tokio asmens patvirtinimo, o jo negavus, spręsti, kad sprendimas nebuvo įteiktas ir imtis kokių nors papildomų veiksmų, kad asmuo sprendimą tikrai gautų. Pažymėtina, kad senyvas pareiškėjo amžius pats savaime yra pernelyg bendro pobūdžio ir niekaip neindividualizuoja jo situacijos, o su tuo susiję jo turimi kompiuterinio raštingumo žinios ir įgūdžiai nagrinėjamu atveju dėl nurodytų priežasčių negali būti laikomi svarbiomis priežastimis, galinčiomis pateisinti termino skundui paduoti praleidimą.

Įvertinusi nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje nustatytų aplinkybių visuma neleidžia teigti, jog pareiškėjas O. C. terminą skundui paduoti praleido dėl svarbių priežasčių. Priešingas aiškinimas neatitiktų teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijų bei sudarytų sąlygas pareiškėjui piktnaudžiauti savo teisėmis. Pažymėtina, kad pasirinkęs nurodytą savo teisių gynimo būdą (ilgą laiką nesidomėdamas, kada bus priimtas sprendimas, bei delsdamas pasinaudoti teise išsiaiškinti, kada bus pateikta Sprendimo kopija), pareiškėjas privalo prisiimti ir iš to kilusias neigiamas pasekmes. O. C. nurodytos termino praleidimo priežastys apibūdina jo subjektyvų situacijos vertinimą bei apsisprendimą elgtis tam tikru būdu ir negali būti laikomos objektyviomis aplinkybėmis.

Atsižvelgusi į nurodytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjas terminą skundui paduoti praleido dėl subjektyvių, nuo jo valios ir veiksmų (neveikimo) priklausiusių priežasčių, kurios negali būti pripažintos išimtinėmis, ekstraordinariomis ir svarbiomis. Pirmosios instancijos teismas, neatnaujinęs skundo padavimo termino ir dėl to atsisakęs priimti O. C. skundą, priėmė teisėtą bei pagrįstą procesinį sprendimą, kurio atskirajame skunde nurodyti argumentai nesudaro pagrindo panaikinti. Atsižvelgiant į tai, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. rugpjūčio 4 d. nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo O. C. (O. C.) atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. rugpjūčio 4 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Veslava Ruskan

Milda Vainienė