Legislator Case Law & Legislation
bebf1df1-f2e8-4fa9-afdf-38b00a5480d4 AI generated

bebf1df1-f2e8-4fa9-afdf-38b00a5480d4 · Anykščių rajono apylinkės teismas

Case Number bebf1df1-f2e8-4fa9-afdf-38b00a5480d4
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

praÅ¡omas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikÅ¡mę, t. y. sukelti pareiÅ¡kėjui tam tikrų teisių padarinių ir, jį nustačius, pareiÅ¡kėjas įgytų tam tikrÄ subjektinę teisę, galėtų įgyvendinti jau esamÄ teisę ar kitu bÅ«du pasikeistų jo teisinis statusas;

Legislator headnote

AI generated

bebf1df1-f2e8-4fa9-afdf-38b00a5480d4 · Anykščių rajono apylinkės teismas: pareiÅ¡kėjas negali kitokia, t. y. ne teismo tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamÄ juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , arba pareiÅ¡kėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ (CPK 444 straipsnis, 445 straipsnis). Kai nėra bent vienos iÅ¡ nurodytų aplinkybių, klausimas dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nenagrinėtinas teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-388/2010; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-93/2009).Kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, pareiÅ¡kėjos tėvas J.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

                                                        Civilinė byla Nr. 2YT-593-1006/2016                          Teisminio proceso Nr. 2-14-3-00455-2016-3                                           Procesinio sprendimo kategorijos: 3.4.4.2.; 3.2.3.8. (S)                                                                    ANYKŠČIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. gegužės 24 d.

Anykščiai Anykščių rajono apylinkės teismo teisėja Justė Kliučinskienė, sekretoriaujant Aleksandrai Gromadskai, dalyvaujant pareiÅ¡kėjai D. P., pareiÅ¡kėjos atstovui advokatui Dainiui TamoÅ¡iÅ«nui, vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos D. P. pareiÅ¡kimÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys V. K. ir J. K., ir n u s t a t ė: PareiÅ¡kėja D. P. pareiÅ¡kimu kreipėsi į teismÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys V.

K. ir J. K., kuriuo praÅ¡o tikslu gauti paveldėjimo teisės liudijimÄ nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad D. P. po tėvų J. K. ir A. K. mirties, palikimÄ priėmė faktiÅ¡kai pradėdama valdyti paveldimÄ turtÄ â€“ 1994 metų gamybos traktorių T-25A, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), gamyklinis Nr. (duomenys neskelbtini).PareiÅ¡kėja nurodė, kad ji yra A. K., mirusios (duomenys neskelbtini), ir J. K., mirusio (duomenys neskelbtini), dukra. 1995 m. vasario 21 d. pareiÅ¡kėjos tėvas J.

K. įsigijo 1994 m. gamybos traktorių T-25A, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), gamyklinis Nr. (duomenys neskelbtini). (Duomenys neskelbtini) mirė pareiÅ¡kėjos tėvas J. K., o teises į minėtÄ transporto priemonę perėmė pareiÅ¡kėjos motina A. K., kuri mirė (duomenys neskelbtini).Niekas iÅ¡ įstatyminių įpėdinių palikimo nepriėmė, tačiau pareiÅ¡kėja faktiÅ¡kai pradėjo naudotis traktoriumi T-25A, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). PareiÅ¡kėjos tėvai nei asmeninio, nei oficialaus testamentų surašę nebuvo.

PareiÅ¡kėja buvo įsitikinusi, kad mirus tėvams ir faktiÅ¡kai pradėjus valdyti jų turtÄ , yra nereikalingos papildomos paveldėjimo procedÅ«ros. Kilnojamuoju turtu, traktoriumi T-25A, pareiÅ¡kėja kartu su savo vyru V. P. disponavo tiek prieÅ¡, tiek po pareiÅ¡kėjos tėvų mirties, su traktoriumi atlieka įvairius žemės Å«ko darbus, jį remontuoja, prižiÅ«ri, rÅ«pinasi kaip savo turtu. PareiÅ¡kėjos atstovas advokatas Dainius TamoÅ¡iÅ«nas prašė pareiÅ¡kimÄ tenkinti, pažymėjo, kad bylos medžiaga, pareiÅ¡kėjos paaiÅ¡kinimai bei liudytojų parodymai patvirtina, kad pareiÅ¡kėja mirusių tėvų palikimÄ priėmė faktiÅ¡kai pradėjusi valdyti paveldimÄ turtÄ aktyviais veiksmais.

Suinteresuoti asmenys V. K. ir J. K. atsiliepimuose į pareiÅ¡kimÄ nurodė, jog sutinka su pareiÅ¡kėjos pareiÅ¡kimu dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo. Taip pat pažymėjo, kad pareiÅ¡kėja ratinį traktorių faktiÅ¡kai naudojo žemės Å«kio darbams bei techniÅ¡kai jį prižiÅ«rėjo tiek iki tėvų mirties, tiek ir po tėvų mirties. Liudytoja A. O. Z. teismo posėdžio metu parodė, jog yra pareiÅ¡kėjos kaimynė. PaaiÅ¡kino, kad pareiÅ¡kėjÄ pažįsta senai, nes yra kaimynai bei parodė, kad kiek pamena, dar esant pareiÅ¡kėjos tėvams gyviems pareiÅ¡kėja ir jos vyras naudojosi minėtu traktoriumi, jį prižiÅ«rėjo.

Taip pat ir po tėvų mirties prižiÅ«rėjo traktorių ir juo naudojasi iki Å¡iol.Liudytojas V. P. teismo posėdžio metu parodė, kad jis yra pareiÅ¡kėjos sutuoktinis. PaaiÅ¡kino, kad labai ilgÄ laikÄ , iki pat savo mirties pareiÅ¡kėjos tėvai gyveno pas juos namuose. Ir visÄ tÄ laikÄ pareiÅ¡kėja ir jis naudojosi ratiniu traktoriumi, jį pažiÅ«rėjo. PareiÅ¡kimas tenkintinasTeismas ypatingosios teisenos tvarka kompetentingas nustatyti ne bet kokius faktus, bet tik tokius, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 444 straipsnio 1 dalis).

CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punkte nurodyta, kad teismas nagrinėja bylas dėl palikimo priėmimo, taip pat palikimo atsiradimo vietos fakto nustatymo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartÄ yra pažymėjęs, kad juridinę reikÅ¡mę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra Å¡ios aplinkybės:

1) praÅ¡omas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikÅ¡mę, t. y. sukelti pareiÅ¡kėjui tam tikrų teisių padarinių ir, jį nustačius, pareiÅ¡kėjas įgytų tam tikrÄ subjektinę teisę, galėtų įgyvendinti jau esamÄ teisę ar kitu bÅ«du pasikeistų jo teisinis statusas;

2) pareiÅ¡kėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tÄ juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ ;

3) pareiÅ¡kėjas negali kitokia, t. y. ne teismo tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamÄ juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , arba pareiÅ¡kėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ (CPK 444 straipsnis, 445 straipsnis). Kai nėra bent vienos iÅ¡ nurodytų aplinkybių, klausimas dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nenagrinėtinas teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-388/2010; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-93/2009).Kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, pareiÅ¡kėjos tėvas J.

K. mirė (duomenys neskelbtini), t.y. galiojant 1964 m. Civiliniam Kodeksui. Vadovaujantis 2000 m. liepos 18 d. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 38 straipsniu, civilinio kodekso penktosios knygos normos taikomos paveldėjimo santykiams, kai palikimas atsiranda įsigaliojus (2001 m. liepos 1 d.) šiam kodeksui. Pažymėtina, kad sprendžiant palikimo priėmimo, taip pat palikimo atsiradimo vietos faktų nustatymo klausimus, šie faktai nustatomi remiantis palikimo atsiradimo momentu paveldėjimo santykius reglamentavusiais įstatymais.

Taigi, sprendžiant Å¡iÄ bylÄ dėl palikimo priėmimo J. K. mirties atveju, turi bÅ«ti vadovaujamasi palikimo atsiradimo dienai galiojusio 1964 m. CK paveldėjimo santykius reglamentuojančiomis normomis. PareiÅ¡kėjos motina A. K. mirė (duomenys neskelbtini), t.y. jau galiojant 2001 m. Civiliniam kodeksui.Teismas pažymi, jog 1964 m. CK 587 straipsnio 2 dalis numatė, jog įpėdinis palikimÄ priėmė, kai jis faktiÅ¡kai pradėjo paveldimÄ turtÄ valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiÅ¡kimÄ apie palikimo priėmimÄ .

AnalogiÅ¡ki palikimo priėmimo bÅ«dai įtvirtinti ir Å¡iuo metu galiojančiame Civiliniame kodekse (CK 1.8 straipsnio 1 dalis, CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Taigi, palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimÄ Ä¯pėdiniui nesukuria. Ä®pėdinis, norėdamas įgyti palikimÄ , turi jį priimti. Palikimo priėmimas yra vienaÅ¡alis sandoris, kuriuo įpėdinis iÅ¡reiÅ¡kia savo valiÄ perimti palikėjo teises ir pareigas. Ä®pėdinio valia priimti palikimÄ turi bÅ«ti iÅ¡reiÅ¡kiama įstatymo nustatytais bÅ«dais ir terminais. 1964 m.

CK 587 straipsnio 2 dalis įtvirtino keletÄ alternatyvių palikimo priėmimo bÅ«dų: įpėdinis pradeda faktiÅ¡kai valdyti paveldėtÄ turtÄ arba paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiÅ¡kimÄ dėl palikimo priėmimo. FaktÄ , kad asmuo priėmė palikimÄ , pradėjęs faktiÅ¡kai jį valdyti, nustato teismas. Priimti palikimÄ , pradedant faktiÅ¡kai jį valdyti, galima tik aktyviais veiksmais, o tokie veiksmai atliekami, siekiant iÅ¡reikÅ¡ti valiÄ Ä¯gyti nuosavybės teisę į paveldimÄ turtÄ , įpėdinis valdo turtÄ kaip savo ir laiko save turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2010; kt.).

Taigi teismas, spręsdamas, ar įpėdinis priėmė palikimÄ , pradėdamas faktiÅ¡kai jį valdyti, turi nustatyti, ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai iÅ¡reiÅ¡kia įpėdinio valiÄ Ä¯gyti nuosavybės teisę į palikimÄ , valdyti jį (disponuoti, naudotis juo) kaip savo, ar jie atlikti nustatytais terminais ir pan. Pažymėtina, kad reikÅ¡mingų bylos teisiniam rezultatui faktinių aplinkybių nustatymas ir vertinimas atliekamas, atsižvelgiant į konkrečiÄ bylos situacijÄ .

Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju egzistuoja visos aukščiau nurodytos sÄ lygos spręsti klausimÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo – palikimo priėmimo įpėdiniui pradėjus faktiÅ¡kai valdyti paveldimÄ turtÄ . Bylos medžiaga, pareiÅ¡kėjos, liudytojų, parodymais, nustatyta, jog pareiÅ¡kėja yra A. K., mirusios (duomenys neskelbtini), ir J. K., mirusio (duomenys neskelbtini), dukra (b.l. 8, 11). 1995 m. vasario 21 d. pareiÅ¡kėjos tėvas J. K. įsigijo 1994 m. gamybos traktorių T-25A, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), gamyklinis Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 18-20). (Duomenys neskelbtini) mirė pareiÅ¡kėjos tėvas J.

K. (b.l. 9), o motina A. K. mirė (duomenys neskelbtini) (b.l. 10). Niekas iÅ¡ įstatyminių įpėdinių palikimo nepriėmė (b.l. 17). Kilnojamuoju turtu, traktoriumi T-25A, pareiÅ¡kėja kartu su savo vyru V. P. disponavo tiek esant pareiÅ¡kėjos tėvams gyviems, tiek ir po jų mirties. PareiÅ¡kėja ir jos vyras su traktoriumi T-25A, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), atlieka įvairius žemės Å«ko darbus, jį remontuoja, prižiÅ«ri, rÅ«pinasi kaip savo turtu, t.y. atliko kitus aktyvius veiksmus ir tokiu bÅ«du palikimÄ , atsiradusį po tėvų mirties, priėmė, pradėdama jį faktiÅ¡kai valdyti.

Taigi, pareiÅ¡kėja, mirusiųjų dukra, priėmė ir pradėjo valdyti J. K. ir A. K. priklausiusį traktorių T-25A, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), pareiÅ¡kėjos elgesį galima vertinti kaip paveldėto turto savininkės, nes ji, kaip įpėdinė, priėmė turtÄ , kaip palikimÄ , faktiÅ¡kai pradėjusi jį valdyti, prižiÅ«rėjo kaip savo, juo rÅ«pinosi ir tokiu bÅ«du iÅ¡reiÅ¡kė valiÄ dėl palikimo priėmimo. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiÅ¡kai, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių, įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo.

CPK 185 straipsnyje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Vertindamas įrodymų visetÄ , teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų iÅ¡vadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo. Teismas nenustatė pagrindo abejoti nurodytais įrodymais, kadangi pareiÅ¡kėjos, liudytojų parodymai nuoseklÅ«s, neprieÅ¡taraujantys tarpusavyje.

Remiantis paminėtais įrodymais, teismas daro iÅ¡vadÄ , jog byloje patvirtinti faktiniai duomenys ir pareiÅ¡kėjos pareiÅ¡kimas laikytinas pagrįstu (CPK 177 straipsnio 1 ir 2 dalys). Paveldėjimo teisės liudijimui gauti bÅ«tinas teismo sprendimas, patvirtinantis turintį juridinę reikÅ¡mę faktÄ , kad įpėdinis, siekdamas įgyti palikimÄ , įstatymo nustatytu laiku jį priėmė, faktiÅ¡kai pradėdamas valdyti paveldimÄ turtÄ (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).              Teismas, vadovaudamasis CPK 185 straipsniu, 259 straipsniu, 263-265 straipsniais, 270 straipsniu, n u s p r e n d ė:

D. P. pareiÅ¡kimÄ patenkinti.Nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad D. P., a.k. (duomenys neskelbtini) po tėvų J. K., gim. (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), ir A. K., gim. (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini) mirties, palikimÄ priėmė faktiÅ¡kai pradėdama valdyti paveldimÄ turtÄ â€“ 1994 metų gamybos traktorių T-25A, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), gamyklinis Nr. (duomenys neskelbtini).Juridinis faktas nustatomas paveldėjimo teisės liudijimui iÅ¡duoti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Anykščių rajono apylinkės teismÄ . Teisėja                                                                               Justė Kliučinskienė                                                                                                                                                                                                              Â