bebc2e72-a72d-4739-ad19-ca032c483e5f · Klaipėdos apygardos administracinis teismas

Administracinė byla NrAdministracinė byla Nr. I-1159-342/2016                                                                                                         Teisminio proceso Nr. 3-63-3-02193-2015-8                                                                                             Procesinio sprendimo kategorija 1.38; 3.21 (S) KLAIPĖDOS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. balandžio 18 d. Klaipėda Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininkės (pranešėjos) AuÅ¡relės Mažrimienės, kolegijos teisėjų Remigijaus Armino ir Laimutės Jokubauskaitės, sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Jurgitai Žvilauskienei,dalyvaujant atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos atstovei Virginijai Vermontaitei,2016 m. kovo 29 d. vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjusi administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo V.R. skundÄ atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės Å«kio ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, n u s t a t ė : pareiÅ¡kėjas V.R. (toliau – ir pareiÅ¡kėjas) patikslintu skundu praÅ¡o:1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos 2015-08-12 sprendimÄ Nr. 16SD-1309-(14.16.104.);2) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos 2015-10-09 sprendimÄ Nr. 155-2762-(7.5.);3) įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybÄ prie Žemės Å«kio ministerijos iÅ¡ naujo priimti sprendimÄ dėl sutikimo laisvoje valstybinėje žemėje parėškėjui atlikti jam nuosavybės teise priklausančių statinių: poilsio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėto plane (duomenys neskelbtini) ir poilsio pastato, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėto plane (duomenys neskelbtini), teisinę registracijÄ .Nurodo, jog Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Palangos skyrius 2015-08-12 sprendimu atmetė jo praÅ¡ymÄ dėl sutikimo laisvoje valstybinėje žemėje atlikti jam nuosavybės teise priklausančių statinių teisinę registracijÄ davimo.

Akcentuoja, jog minėtÄ sprendimÄ apskundė ikiteismine ginčų nagrinėjimo tvarka Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės Å«kio ministerijos, kuri 2015-10-09 sprendimu teritorinio padalinio sprendimÄ paliko nepakeistÄ . PraÅ¡o panaikinti sprendimus, kuriais jam buvo užkirsta teisė statinių teisinei registracijai ir valstybinės žemės nuomai Å¡ių statinių eksploatacijai užtikrinti. Pabrėžia, jog statiniai valstybinėje žemėje stovi daugiau kaip 10 metų, jis yra teisėtas statinių savininkas, o statinių teisinei registracijai yra bÅ«tinas žemės naudojimo teisę patvirtinantis dokumentas (atsakovės sutikimas).

Mano, jog atsakovės sprendimuose nėra nurodytos priežastys, dėl kurių negali bÅ«ti duodamas sutikimas statinių teisinei registracijai atlikti, sprendimai yra nemotyvuoti. PraÅ¡o panaikinti skundžiamus aktus ir įpareigoti atsakovę iÅ¡ naujo iÅ¡nagrinėti jo praÅ¡ymÄ ir priimti sprendimÄ dėl sutikimo laisvoje valstybinėje žemėje duoti jam sutikimÄ atlikti statinių teisinę registracijÄ .PareiÅ¡kėjas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdį praneÅ¡ta tinkamai, praÅ¡o bylÄ nagrinėti jam nedalyvaujant, skundÄ patenkinti pilna apimtimi..Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos atsiliepimu (b.l. 45-48) praÅ¡o pareiÅ¡kėjo patikslintÄ skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .

PaaiÅ¡kina, kad Nacionalinė žemės tarnyba organizuoja ir vykdo žemės naudojimo valstybinę kontrolę vadovaudamasis Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 32 straipsnio 3 dalies 9 punktu, 36 straipsniu bei Žemės naudojimo valstybinės kontrolės nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994-12-12 nutarimu Nr. 1244 (toliau – ir Nuostatai). Pagal Nuostatų 6.1 papunktį, žemės naudojimo valstybinę kontrolę vykdantys Nacionalinės žemės tarnybos teritorinių skyrių specialistai pagal kompetencijÄ nustatę Å¡ių nuostatų 4.1-4.7 papunkčiuose nurodytų valstybinės ir privačios žemės naudojimo reikalavimų pažeidimus, vadovaudamiesi Administracinių teisės pažeidimų kodekso nustatyta tvarka, suraÅ¡o administracinių teisės pažeidimų protokolus.

Pažymi, jog Palangos skyriaus specialistai, vykdydami žemės naudojimo valstybinę kontrolę, 2015-03-30 atliko naudojimo patikrinimÄ dėl savavaliÅ¡kos valstybinės žemės užėmimo, esančios tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvių ir surašė 2015-03-30 patikrinimo aktÄ Nr. 16ŽN-5-(14.16.73), kuriame nurodė, jog be teisinės registracijos įrengti 3 nameliai, prausykla, tualetas ir vagonėlis, priklausantys pareiÅ¡kėjui. Akcentuoja, jog apie patikrinimo aktÄ pareiÅ¡kėjas buvo informuotas ir kviečiamas 2015-05-25 atvykti į Palangos skyrių dėl galimo administracinio teisės pažeidimo aplinkybių nustatymo.

Teigia, jog pareiÅ¡kėjas nepateikė dokumentų, įrodančių, kad statiniai, įsigaliojus Nekilnojamojo turto registro įstatymui, buvo perraÅ¡yti į Nekilnojamojo turto registrÄ kaip nekilnojamasis turtas, todėl akivaizdu, jog statiniai nebuvo pripažinti nekilnojamuoju daiktu ir nebuvo inventorizuoti Klaipėdos tarpmiestiniame techninės inventorizacijos biure. Argumentuoja, jog pareiÅ¡kėjas taip pat nepateikė statinių įsigijimÄ patvirtinančių dokumentų – raÅ¡ytinės notariÅ¡kai patvirtintos statinių pirkimo – pardavimo sutarties pagal Civilinio kodekso 255 straipsnį.

Pabrėžia, jog Nacionalinės žemės tarnybos kompetencijai yra priskirta funkcija iÅ¡duoti sutikimus laisvoje valstybinėje žemėje statyti, rekonstruoti statinius, nurodytus Statybos techninio reglamento STR 1.07:2010 „StatybÄ leidžiantys dokumentai“ 7 priede. Akcentuoja, jog pareiÅ¡kėjo statiniai nepatenka į sÄ raÅ¡Ä statinių, iÅ¡vardintų reglamento 7 priede, kuriuos galima statyti laisvoje valstybinėje žemėje, todėl atsakovė neturi jokio teisinio pagrindo iÅ¡duoti sutikimÄ statyti (įteisinti) statinius valstybinė žemėje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai.

Papildomai paaiÅ¡kina, kad Nacionalinės žemės tarnybos Palangos skyriuje yra vykdoma nuosavybės teisių atkÅ«rimo procedÅ«ra į buvusio savininko N.F. asmeninės nuosavybės teise valdytÄ Å¾emę, buvusiÄ (duomenys neskelbtini) (posesijos (duomenys neskelbtini)), o pareiÅ¡kėjo statiniai patenka į buvusio savininko N.F. valdytÄ Å¾emę (posesija (duomenys neskelbtini)). Akcentuoja, jog Palangos miesto savivaldybės administracija nepateikė praÅ¡omos informacijos apie laisvÄ (neužstatytÄ ) žemę minėto savininko valdytos žemės posesijos 275 dalyje, galimai todėl, jog nėra iÅ¡spręstas klausimas dėl valstybinėje žemėje esančių statinių teisinės registracijos.

Teigia, jog Å¡ioje teritorijoje žemės sklypas nesuformuotas ir asmenims, turintiems teisę į buvusio savininko N.F. nuosavybės teisių atkÅ«rimÄ . Mano, kad pareiÅ¡kėjo skundas yra nepagrįstas ir praÅ¡o jį atmesti.Atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos atstovė Virginija Vermontaitė teismo posėdžio metu prašė atmesti pareiÅ¡kėjo patikslintÄ skundÄ atsiliepime iÅ¡dėstytų motyvų pagrindu. Papildomai paaiÅ¡kino, kad atsakovei jokie įrodymai, pagrindžiantys pareiÅ¡kėjo nuosavybės teises į Å¡iuos statinius nebuvo pateikti, nurodyti statiniai yra kilnojamieji daiktai, o ne nekilnojamasis turtas.Kadangi byloje pakanka raÅ¡ytinių duomenų iÅ¡nagrinėti jÄ iÅ¡ esmės, todėl byla nagrinėtina iÅ¡ esmės pareiÅ¡kėjui nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTÄ®) 78 straipsnio 3 dalis).

Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a: Byloje ginčas kilęs dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Palangos skyriaus 2015-08-12 sprendimo Nr. 16SD-1309-(14.16.104.) ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos 2015-10-09 sprendimo Nr. 155-2762-(7.5.) teisėtumo ir pagrįstumo. Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjas siekia jam priklausančių statinių teisinės registracijos, todėl kreipėsi į atsakovę dėl sutikimo atlikti statinių teisinę registracijÄ , tačiau NŽT priėmė 2015 08 12 sprendimÄ , kuriuo netenkino pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymo, o 2015 10 09 paliko nepakeistÄ anksčiau priimtÄ sprendimÄ , kuriuos pareiÅ¡kėjas praÅ¡o naikinti ir įpareigoti atsakovę atlikti tam tikrus veiksmus.Administracinis ginčas kilo dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų sprendimų, todėl paprastai turi bÅ«ti tikrinamas ginčijamų aktų teisėtumas ir pagrįstumas.

Tačiau teismas taip pat visada privalo vertinti pareiÅ¡kėjo materialinį teisinį suinteresuotumÄ dėl pareikÅ¡tų reikalavimų bei ginčijamų aktų galimybę bÅ«ti administracinio ginčo objektu.Teismų praktika pripažįsta, kad teisę kreiptis į administracinį teismÄ nustato Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnis. Pagal Å¡io straipsnio 1 dalį, kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismÄ , kad bÅ«tų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas.

Pagal ABTÄ® 22 straipsnio 1 dalį, skundÄ (praÅ¡ymÄ ) dėl vieÅ¡ojo ar vidaus administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. IÅ¡vardytos ABTÄ® nuostatos garantuoja asmeniui teisę kreiptis į administracinį teismÄ ir nustato, jog tokiam kreipimuisi pakanka, kad asmuo manytų, jog jo teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti, t. y. pakankamas asmens subjektyvus suvokimas apie jo teisių ar interesų pažeidimÄ .

Tačiau nurodytos nuostatos taip pat reiškia, kad teismas, nagrinėdamas administracines bylas, privalo nustatyti, kuo pasireiškia pareiškėjo nurodytas pažeidimas, t. y. kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti, ar asmuo, kuris kreipėsi dėl pažeistos teisės (intereso) gynimo, turi jo nurodytas teises (įstatymų saugomus interesus), ar šios teisės (interesai) objektyviai yra pažeistos asmens nurodytu būdu. Tik nustatęs nurodytas aplinkybes, teismas gali apginti pareiškėjo teises vienu iš ABTĮ 88 straipsnio 2-4 punktuose numatytų būdų.

Nenustatęs Å¡ių aplinkybių, teismas turi atmesti skundÄ (praÅ¡ymÄ ) ABTÄ® 88 straipsnio 1 punkto pagrindu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. A143-443/2005, A502-906/2008, A502-304/2009; Administracinių teismų praktika Nr. 7, p. 124-131).Pagal Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡o duomenis pareiÅ¡kėjui nuosavybės teise nepriklauso poilsio statiniai (unik. Nr. (duomenys neskelbtini)), esantys (duomenys neskelbtini) gatvių sankirtoje, Å ventojoje, nes nei daiktinė teisė, nei nuosavybės teisė Å¡ių statinių nėra įregistruotos registre.

IÅ¡ byloje esančių 2015 03 30 žemės naudojimo patikrinimo Nr. 16 ŽN-5-(14.16.73.) akto priedų bei Registrų centro duomenų matyti, kad ginčo statinių, esančių valstybinėje žemėje tarp (duomenys neskelbtini) gatvių, Å ventojoje, nuosavybės teise priklausančių pareiÅ¡kėjui, nėra. PareiÅ¡kėjas nei Nacionalinei žemės tarnybai, nei teismui Å¡ių statinių įsigijimo dokumentų nepateikė. PareiÅ¡kėjo 2016 03 29 pateiktÄ Palangos miesto apylinkės teismui praÅ¡ymÄ dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgijamÄ jÄ senatį fakto nustatytmo laikyti įrodymu apie nuosavybės teises į pareiÅ¡kėjo nurodytus statinius nėra teisinio pagrindo, nes dėl Å¡io pareiÅ¡kimo teisme nėra priimti jokie procesiniai sprendimai.

Be to, atkreiptinas dėmesys, kad teismas nagrinėja NŽT 2015 08 12 ir 2015 10 09 sprendimų pagrįstumÄ bei teisėtumÄ pagal tuo metu pateiktus pareiÅ¡kėjo įrodymus institucijai. Atkreiptinas dėmesys, kad pasikeitus aplinkybėms pareiÅ¡kėjas turi teisę iÅ¡ naujo kreiptis į Nacionalinę žemės tarnybÄ su praÅ¡ymu.Pagal Lietuvos Respublikos Aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 27 d. įsakymÄ Nr. D1-812 STR 1.01.07:2010 „Nesudėtingi statiniai“ pareiÅ¡kėjo poilsio nameliai gali bÅ«ti priskirtini prie I grupės nesudėtingų statinių, tačiau tam, kad statinys bÅ«tų objektu, jis turi bÅ«ti suformuotas kaip atskiras nekilnojamasis daiktas, kurio sÄ voka apibrėžta Statybos įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 1.98 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad daiktai, kaip civilinių teisių objektai, skirstomi į kilnojamuosius ir nekilnojamuosius. Å io straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad nekilnojamieji daiktai yra žemė ir kiti daiktai, kurie susiję su žeme ir kurių negalima perkelti iÅ¡ vienos vietos į kitÄ nepakeitus jų paskirties bei iÅ¡ esmės nesumažinus jų vertės (pastatai, įrenginiai, sodiniai ir kiti daiktai, kurie pagal paskirtį ir prigimtį yra nekilnojamieji), o 4 dalyje, kad kilnojamieji daiktai - tai daiktai, kuriuos galima perkelti iÅ¡ vienos vietos į kitÄ nepakeitus jų paskirties ir iÅ¡ esmės nesumažinus jų vertės, jeigu įstatymai nenustato ko kito.

Å ios sÄ vokos apibrėžtos CK 4.2 straipsnio 1 ir 4 dalyse. IÅ¡ teisinio reguliavimo seka, jog poilsio nameliai kaip nesudėtingi statiniai negali bÅ«ti suformuoti kaip atskiri nekilnojamojo turto objektai Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kadastro įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 4 punkto prasme, kadangi yra kilnojamieji daiktai.IÅ¡ byloje esančių įrodymų nustatyta, kad ginčo statiniai, įsigaliojus Nekilnojojo turto registro įstatymui, į Nekilnojamojo turto registrÄ kaip nekilnojamasis turtas įraÅ¡yti nebuvo, o tai suponuoja iÅ¡vadÄ , jog Å¡ie ginčo statiniai nebuvo pripažinti nekilnojamaisiais daiktais ir įsigyti pareiÅ¡kėjo nuosavybės teise.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.393 straipsnio 1 dalyje įvirtinta nuostata, kad nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutartis turi bÅ«ti notarinės formos. IÅ¡ žemės naudojimo patikrinimo akto bei priedų matyti, kad (duomenys neskelbtini) gatvių sankirtoje, Å ventojoje, valstybinės teritorijos žemėje stovi 3 poilsio paskirties nameliai, vagonėlis, prausykla ir tualetas (įrodymų, kad Å¡ie statiniai prklauso pareiÅ¡kėjui nėra) yra kilnojamieji daiktai, nes neatitinka Statybos įstatyme apibrėžto statinio ir Civiliniame kodekse nurodyto nekilnojamojo daikto sÄ vokų.Pastatų, statinių ir kito nekilnojamojo turto teisinį registravimÄ reglamentuoja Nekilnojamo turto registro įstatymas.

Å io įstatymo 9 straipsnyje nustato, kad visas nekilnojamasis turtas ir teisės į jį Nekilnojamojo turto registre registruojama tik tada, kai Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo nustatyta tvarka suformuoti kaip atskiri nekilnojamojo turto objektai ir jiems suteiktas unikalus numeris bei įraÅ¡yti į nekilnojamojo turto kadastrÄ . Teismas nustatė, kad ginčo statiniai kadastre nėra registruoti. Å ios nurodytos aplinkybės leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad ginčo statiniai yra kilnojamieji daiktai, kurie pastatyti savavaliÅ¡kai, nes tarp žemės valdytojos patikėjimo teise Nacionalinės žemės tarnybos ir pareiÅ¡kėjo nėra sudarytos jokios žemės nuomos, panaudos ar kitokio pobÅ«džio sutartys. NŽT nėra suteikta teisė iÅ¡duoti sutikimÄ teisinei registracijai savavaliÅ¡kos statybos statiniams (Statybos įstatymo 28 straipsnio 4 dalis).Pažymėtina, kad Nacionalinė žemės tarnyba vykdo nuosavybės teisių atkÅ«rimo procedÅ«rÄ Ä¯ buvusio savininko N.F. asmeninės nuosavybės teise valdytÄ Å¾emę buvusiame Å ventosios kaime, Palangos valsčiuje, Kretingos apskrityje, kurioje Å¡iuo metu randasi pareiÅ¡kėjo nurodyti poilsio statiniai, natÅ«ra.

Å ioje teritorijoje žemės sklypas nesuformuotas, nuosavybės teisės neatkurtos. Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad žemė grÄ Å¾inama natÅ«ra turėtoje vietoje piliečiui arba piliečiams bendrosios nuosavybės teise, iÅ¡skyrus žemę, pagal Å¡io įstatymo 12 straipsnį priskirtÄ valstybės iÅ¡perkamai žemei, ir žemę, kurios Å¡io straipsnio 10 dalyje nurodytu atveju susigrÄ Å¾inti turėtoje vietoje piliečiai nepageidauja.

Å io straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad žemė grÄ Å¾inama natÅ«ra nedelsiant. Teismas laiko, kad pirmiausia turėtų bÅ«ti iÅ¡spręstas nuosavybės teisių atkÅ«rimas asmenims, turintiems teisę į buvusio savininko N.F. turėtÄ nuosavybę.VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 8 straipsnis nustato bendruosius reikalavimus individualaus administracinio akto turiniui. Pagal Å¡io straipsnio 1 dalį, individualus administracinis aktas turi bÅ«ti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi bÅ«ti motyvuotos.

Individualiame administraciniame akte turi bÅ«ti aiÅ¡kiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta akto apskundimo tvarka (administravimo įstatymo 8 straipsnio 2 dalis). VieÅ¡ojo administravimo sistemai priklausančių kompetentingų institucijų sprendimai privalo bÅ«ti tikslÅ«s, suprantami, nedviprasmiÅ¡ki, jų motyvų iÅ¡dėstymas – adekvatus ir pakankamas, leidžiantis suinteresuotam subjektui suvokti, kokios priežastys lėmė vienokį ar kitokį valdžios institucijos sprendimÄ .

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje ne kartÄ yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatos reiÅ¡kia, jog akte turi bÅ«ti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo vieÅ¡ojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktÄ ; motyvų iÅ¡dėstymas turi bÅ«ti adekvatus, aiÅ¡kus ir pakankamas. Å i teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad vieÅ¡ojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai bÅ«tų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr., LVAT 2008 m. birželio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-700/2008, 2009 m. balandžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-422/2009 ir kt.).

Administracinio sprendimo priėmimo faktinis pagrindas ir individuali argumentacija turi bÅ«ti žinomi ne tik vieÅ¡ojo administravimo subjektui, priimančiam sprendimÄ , bet ir asmeniui, kurio atžvilgiu jis priimamas. Individualus administracinis aktas paprastai turi bÅ«ti toks, kad iÅ¡ jo bÅ«tų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius Å¡iuose santykiuose, bÅ«tų aiÅ¡kus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas. VisiÅ¡kai nesilaikant minėtų nuostatų ar tai darant tik iÅ¡ dalies, pavyzdžiui, neįvardijant, kokiais teisės aktais remiantis ginčijamas administracinis aktas yra priimamas, paprastai kyla pagrįsta abejonė dėl tokio administracinio akto teisėtumo bei pagrįstumo, įgalinanti teismÄ , nagrinėjantį tokiÄ bylÄ , skundžiamÄ vieÅ¡ojo administravimo subjekto individualų administracinį aktÄ panaikinti (žr.LVAT 2008 m. lapkričio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1898/2008, 2008 m. gruodžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-2036/2008 ir kt.).Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 89 straipsnio nuostatomis, teismas nagrinėdamas bylÄ nustato, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektas nevirÅ¡ijo kompetencijos, taip pat ar aktas (veika) neprieÅ¡tarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus.

Ä®vertinus Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Palangos skyriaus 2015-08-12 sprendimÄ Nr. 16SD-1309-(14.16.104.) ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos 2015-10-09 sprendimÄ Nr. 155-2762-(7.5.) pagrįstumo ir teisėtumo aspektu, pripažintina, jog jie priimti atsakovo kompetencijos ribose, minėtų aktų forma atitinka Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje nustatytus reikalavimus, aktų turinys juridiÅ¡kai pagrįstas, todėl naikinti ginčijamus administracinius aktus ir įpareigoti atsakovę duoti sutikimÄ teisinei statinių registracijai nėra teisinio pagrindo.

PareiÅ¡kėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTÄ® 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 – 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, nusprendžia: pareiÅ¡kėjo V.R. skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .Sprendimas gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundÄ Klaipėdos apygardos administraciniam teismui arba apeliacinės instancijos teismui.

Teisėjai                                                                                                        Aušrelė Mažrimienė                                                                                                                                                                                                       Remigijus Arminas                                                                                                    Laimutė Jokubauskaitė .