2013-08-05 Nr. AB-4053-3-61-3-01539-2012-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A858-816/2013

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01539-2012-6

Procesinio sprendimo kategorija 11.2. (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. rugpjūčio 5 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (kolegijos pirmininkė), Irmanto Jarukaičio (pranešėjas) ir Ričardo Piličiausko, sekretoriaujant Aušrai Dzičkanecienei,

dalyvaujant pareiškėjui H. J.,

viešame teismo posėdyje apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo H. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. lapkričio 26 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo H. J. prašymą trečiajam suinteresuotam asmeniui Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos dėl praleisto termino paduoti prašymą atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą atnaujinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas H. J. (toliau – ir pareiškėjas, apeliantas) kreipėsi į teismą (b. l. 1-2), prašydamas atnaujinti praleistą terminą paduoti prašymą atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą, močiutės A. T. nuosavybės teise valdytą 9,67 ha ploto žemės sklypą, buvusį Švenčionių rajone (Utenos apskrityje) (duomenys neskelbtini) valsčiaus (duomenys neskelbtini) apylinkėje.

Paaiškino, kad pareiškėjo seneliai A. T. (T,) ir V. T. turėjo žemės Švenčionių (Utenos) apskrityje, (duomenys neskelbtini) valsčiuje, (duomenys neskelbtini) apylinkėje. Nuosavybės teisės į minėtą žemę nėra atkurtos. Lietuvos centrinis archyvas 2010 m. lapkričio 2 d. raštu Nr. RA-1880 pažymėjo, kad Lietuvos statistikos valdybos archyviniame fonde, visuotinio Lietuvos generalinės srities gyventojų surašymo 1942 m. gegužės 27 d. žiniose, Švenčionių apskrities, (duomenys neskelbtini) valsčiaus, (duomenys neskelbtini) miesto gyventojo V. T. buto–ūkio lape įrašyti: T. V., šeimos galva, g. 1889 m., ūkininkas, šeimininkas be samdinių. Skiltyje „Darbovietė (įstaigos, įmonės, ūkio) pavadinimas“ įrašyta „Žemės ūkis“, žmona A. T., gimusi 1892 m., žemdirbė, dirbanti šeimos narė. Vilniaus apskrities archyvas 2011 m. sausio 5 d. pažymoje Nr. (8.12.0-V5-31) nurodė, kad Švenčionių apskrities valsčių žemės komisijos dokumentų fonde, Švenčionių apskrities, (duomenys neskelbtini) valsčiaus, (duomenys neskelbtini) apylinkės 1948 m. žemės apskaitos žiniaraščių byloje Švenčionių apskrities, (duomenys neskelbtini) valsčiaus, (duomenys neskelbtini) apylinkės, (duomenys neskelbtini) kaimo 1948 m. gegužės 19 d. žemės apskaitos žiniaraštyje įrašytas žemės naudotojas T. (pavardė sunkiai įskaitoma, vardas, tėvo vardas nenurodyti), turėjęs žemės – 9.67: sodybinės – 0.17, ariamos – 4,19, pievų – 0,47, ganyklų – 0,20, krūmynų – 0,39, miško – 4,18, kelių, aikščių ir gatvių – 0,06, vandens – 0,01. Skiltyje „Kiek valdytojas turėjo žemės prieš tarybinį žemės pertvarkymą“ įrašyta „9,67“. V. T. mirė 1945 m. birželio 10 d. 1947 m. šeimos galva tapo A. T., gim. 1892 m. rugsėjo 23 d. Šeimą taip pat sudarė Valero dukros V. T. ir B. T..

Pareiškėjo motina V. T. (J.) gimė 1926 m. spalio 15 d., mirė 1976 m. gegužės 15 d. Nekilnojamojo turto paveldėtojais liko B. T., pareiškėjo teta, V. T. (J.) sesuo, ir H. J.. B. T. nereiškia pretenzijų į išlikusį nekilnojamąjį turtą, todėl, būdamas A. T. anūkas, nori pateikti prašymą dėl nuosavybės teisės atstatymo į paveldimą žemę.

Pagal galiojančius įstatymus ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir Vyriausybė, LRV) nutarimus, pareiškėjas yra praleidęs terminą pateikti prašymą atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą. Pažymėjo, kad šį terminą praleido dėl svarbių priežasčių – sunkios, tęstinės ligos. 1983 m. sausio 27 d. buvo registruotas VšĮ Antakalnio poliklinikos psichikos sveikatos centre. Všį Vilniaus miesto ligoninėje gydytas nuo 1982 m. lapkričio 26 d. iki 1983 m. sausio 21 d., nuo 1988 m. birželio 3 d. iki 1988 m. liepos 15 d. VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre gydytas nuo 1993 m. rugsėjo 21 d. iki 1993 m. lapkričio 25 d., nuo 2003 m. balandžio 30 d. iki 2003 m. birželio 11 d., nuo 2004 m. gegužės 18 d. iki 2004 m. liepos 12 d. ir nuo 2005 m. gegužės 29 d. iki 2005 m. liepos 7 d. Nuo 1997 m. sausio 22 d. skirta neįgalumo grupė, 2007 m. birželio 21 d. neterminuotai nustatytas 35 proc. darbingumo lygis. Šiuo metu tęsiamas gydymas klinikoje – dalinė medikamentinė remisija.

Tretysis suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) prašė pareiškėjo prašymą atmesti kaip nepagrįstą.

Paaiškino, kad nuosavybės teisės į V. J. (mirusi 1996 m. rugsėjo 1 d.) tenkančią žemės dalį yra atkurtos ir jas turėjo paveldėti H. J.. 1991 m. gruodžio 10 d. Utenos rajono (duomenys neskelbtini) apylinkės agrarinei reformos tarnybai B. T. pateikė prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į buvusios savininkės A. T. nuosavybės teisėmis valdytą 3,4 ha žemės, esančios Utenos rajone, (duomenys neskelbtini) apylinkėje, (duomenys neskelbtini) kaime, plotą. Prašyme pretendentėmis nurodė save ir V. J.. Pareiškėjas tuo metu negalėjo pateikti prašymo kaip pretendentas į buvusios savininkės A.

T., kadangi tuo metu buvo gyva jo motina. Prie prašymo pridėtas Kauno notarinio archyvo Utenos apskrities 1932 m. pripažinimo aktų knygos pirmykštis išrašas. Vadovaujantis minėtu dokumentu, buvo sudaryta pirkimo–pardavimo sutartis, kurios pagrindu A. T. iš A. V. nupirko 4 072 kv. m žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) dvare. 1934 m. liepos 25 d. Žemės ištyrimo žiniaraštyje Nr. 77-90 (duomenys neskelbtini) kaimo žemės ploto savininkų sąrašo 10a eilutėje nurodyta, kad buvusiai savininkei A. T. T. priklauso 2,66 ha žemės. 2001 m. vasario 1 d.

Utenos apskrities administracijos Utenos rajono žemėtvarkos skyrius parengė pažymą Nr. 9-216, kad V. J. turi nuosavybės teisę į 1,33 ha žemės į buvusios savininkės A. T. T. nuosavybės teisėmis valdytą Utenos apskrities Utenos rajono (duomenys neskelbtini) kaime 2,66 ha žemės. Utenos apskrities administracijos Utenos rajono žemėtvarkos skyrius 2001 m. vasario 1 d. parengė pažymą Nr. 9-216, kad B. T. turi nuosavybės teisę į 1,33 ha žemės į buvusios savininkės A. T. T. nuosavybės teisėmis valdytą Utenos apskrities Utenos rajono (duomenys neskelbtini) kaime 2,66 ha žemės. 2003 m. rugsėjo 19 d.

Utenos apskrities viršininko administracijos Utenos rajono žemėtvarkos skyrius parengė pažymą Nr. 9-217, kad V. J. turi nuosavybės teisę į 0,2036 ha žemės į buvusios savininkės A. T. nuosavybės teisėmis valdytą 0,4072 ha žemės, esančios Utenos apskrities Utenos rajono (duomenys neskelbtini) kaime. Utenos apskrities administracijos Utenos rajono žemėtvarkos skyrius 2001 m. vasario 1 d. parengė pažymą Nr. 9-216, kad B. T. turi nuosavybės teisę į 0,2036 ha žemės į buvusios savininkės A. T. nuosavybės teisėmis valdytą Utenos apskrities Utenos rajono (duomenys neskelbtini) kaime 0,4072 ha žemės. Vykstant nuosavybės teisių atkūrimo procesui į buvusios savininkės A.

T. nuosavybės teisėmis valdytą nekilnojamąjį turtą bei 1996 m. rugsėjo 1 d. mirus vienai iš prašyme nurodytų pretendenčių – V. J., jos turtą pagal 1997 m. lapkričio 27 d. paveldėjimo teisės liudijimą pagal įstatymą Nr. 2-7579 paveldėjo sūnus – H. J.. Utenos apskrities viršininko 2003 m. rugpjūčio 7 d. įsakymu Nr. 16-699 buvo patvirtintas piliečių, kurių žemė iki 1940 m. liepos 22 d. buvo neišskirstytuose į vienkiemius (rėžiniuose) Utenos rajono (duomenys neskelbtini) seniūnijos (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) kaimuose, ir kurie pateikė visus reikalingus nuosavybės teisę ir giminystės ryšį įrodančius dokumentus, sąrašas.

Šiame sąraše buvo nurodytos B. T. ir V. J.. (duomenys neskelbtini) seniūnijos (duomenys neskelbtini) neišskirstyto į vienkiemius rėžinio kaimo susirinkime, įvykusiame 2003 m. rugpjūčio 22 d., dalyvavo ir susirinkimo protokole pasirašė V. J. turto paveldėtojas H. J.. 2007 m. lapkričio 5 d. pretendentų dalyvaujančių (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo rengiamo žemės reformos žemėtvarkos projekto svarstyme, susirinkimo protokole užfiksuota, kad susirinkime dalyvavo V. J. turto paveldėtojas H. J., jis pasirašė (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo pretendentų, dalyvavusių 2007 m. lapkričio 5 d. susirinkime, sąraše. Pareiškėjas taip pat pasirašė 2007 m. lapkričio 5 d.

žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo ir įgyvendinimo metodikos 5 priede „Utenos apskrities Utenos rajono (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės teritorijoje 2007 m. rengiamo (rėžinio) (duomenys neskelbtini) kaimo žemės reformos žemėtvarkos projekto svarstymo su I grupės pretendentais gauti žemę, žiniaraštyje“. Utenos apskrities viršininko 2008 m. vasario 22 d. įsakymu Nr. 16-189 patvirtintas UAB „Geomastas“ parengtas Utenos rajono (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės (rėžinio) (duomenys neskelbtini) kaimo žemės reformos žemėtvarkos projektas bei piliečių, kuriems (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės neišskirstyto į vienkiemius (rėžinio) (duomenys neskelbtini) kaimo žemės reformos žemėtvarkos projekte suprojektuoti žemės, miško sklypai, sąrašas.

Minėto sąrašo 7 ir 7.1 eilutėse nurodyti V. J., kaip I eilės pretendentei, suprojektuoti du miškų ūkio paskirties sklypai (projektiniai Nr. 424 – plotas 0,27 ha ir Nr. 423 – plotas 1,06 ha). Utenos apskrities viršininko administracijos 2008 m. birželio 6 d. sprendimu Nr. 13-25394 atkurtos nuosavybės teisės V. J. vardu grąžinant natūra 1,06 ha miško sklypą ir 0,27 ha miško sklypą esančius (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, Utenos rajone, kuriuos ir turėjo paveldėti H. J..

Priimant sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo, pareiškėjas pasirašė 2007 m. lapkričio 5 d. žemės sklypų ribų paženklinimo–parodymo aktuose, žemės sklypų (projektiniai Nr. 423 ir Nr. 424) ribų nustatymo brėžiniuose (abrisuose) bei 2008 m. gegužės 14 d. savo parašu suderino sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo V. J. vardu projektą. Nuosavybės teisės atkurtos į visą V. J. tenkančią dalį pagal Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Utenos skyriuje turimus archyvinius dokumentus. Utenos apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Utenos rajono žemėtvarkos skyriaus 2008 m. liepos 11 d. raštu Nr. (1.21)-9-400 ir 2008 m. rugpjūčio 8 d. raštu Nr. (1.21)-9-400 išsiuntė H. J. žemės (miško), esančio Utenos rajone, (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, (duomenys neskelbtini) kaime, nuosavybės teisių atkūrimo dokumentus V. J. vardu. V. J. turto paveldėtojas H. J. 2003 m. rugsėjo 4 d. Utenos rajono žemėtvarkos skyriui pateikė prašymą už jam priklausančią žemę, esančią (duomenys neskelbtini) miestelyje paskaičiuoti išvadą žemei perkelti iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini), ((duomenys neskelbtini) kaimas). 2004 m. kovo 17 d. V. J. vardu buvo parengta Utenos apskrities išvada Nr. 18-25, kurią Utenos apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Utenos rajono žemėtvarkos skyrius 2004 m. balandžio 2 d. raštu Nr. 9 persiuntė Švenčionių rajono žemėtvarkos skyriui.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas (toliau – ir pirmosios instancijos teismas, VAAT) 2012 m. lapkričio 26 d. sprendimu (b. l. 84-91) atmetė pareiškėjo H. J. prašymą atnaujinti praleistą terminą prašymui nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimui į močiutės A. T. nuosavybės teise valdytą 9,67 ha ploto žemės sklypą , buvusį Švenčionių rajone (Utenos apskrityje) (duomenys neskelbtini) valsčiaus (duomenys neskelbtini) apylinkėje, paduoti.

Remdamasis byloje esančiais rašytiniais įrodymais, pirmosios instancijos teismas nustatė, kad 1991 m. gruodžio 10 d. B. T. Utenos rajono (duomenys neskelbtini) apylinkės agrarinei reformos tarnybai pateikė prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į buvusios savininkės A. T. nuosavybės teisėmis valdytą 3,4 ha žemės plotą Utenos rajone, (duomenys neskelbtini) apylinkėje, (duomenys neskelbtini) kaime. Pretendentėmis šiame prašyme nurodytos B. T. ir V. J. (b. l. 60–61). Prie prašymo buvo pridėtas Kauno notarinio archyvo Utenos apskrities 1932 m. pripažinimo aktų knygos pirmykštis išrašas, iš kurio matyti, kad pirkimo–pardavimo sutartimi A. T. iš A. V. nupirko 4 072 kv. m žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) dvare (b. l. 69–70). Žemės ištyrimo žiniaraštyje Nr. 77-90 iš 1934 m. liepos 25 d. pažymėto (duomenys neskelbtini) kaimo žemės ploto savininkų sąrašo 10a eilutėje nurodyta, kad buvusiai savininkei A. T. T. priklauso 2,66 ha žemės (b. l. 58). 1996 m. rugsėjo 1 d. mirus V. J., jos turtą paveldėjo sūnus H. J. (b. l. 73).

Utenos apskrities administracijos Utenos rajono žemėtvarkos skyrius 2001 m. vasario 1 d. parengė pažymą Nr. 9-216, kad V. J. turi nuosavybės teisę į 1,33 ha žemės į buvusios savininkės A. T. T. nuosavybės teisėmis valdytą Utenos apskrities Utenos rajono (duomenys neskelbtini) kaime 2,66 ha žemės (b. l. 59). Utenos apskrities administracijos Utenos rajono žemėtvarkos skyrius 2001 m. vasario 1 d. parengė pažymą Nr. 9-216, kad B. T. turi nuosavybės teisę į 1,33 ha žemės į buvusios savininkės A. T. T. nuosavybės teisėmis valdytos Utenos apskrities Utenos rajono (duomenys neskelbtini) kaime 2,66 ha žemės (b. l. b. l. 66). Utenos apskrities viršininko administracijos Utenos rajono žemėtvarkos skyrius 2003 m. rugsėjo 19 d. parengė pažymą Nr. 9-217, kad V. J. turi nuosavybės teisę į 0,2036 ha žemės į buvusios savininkės A. T. nuosavybės teisėmis valdytos Utenos apskrities Utenos rajono (duomenys neskelbtini) kaime 0,4072 ha žemės (b. l. 75). Utenos apskrities administracijos Utenos rajono žemėtvarkos skyrius 2001 m. vasario 1 d. parengė pažymą Nr. 9-217, kad B. T. turi nuosavybės teisę į 0,2036 ha žemės į buvusios savininkės A. T. nuosavybės teisėmis valdytos Utenos apskrities Utenos rajono (duomenys neskelbtini) kaime 0,4072 ha žemės (b. l. 74).

Konstatavo, kad Utenos apskrities viršininko 2003 m. rugpjūčio 7 d. įsakymu Nr. 16-699 buvo patvirtintas piliečių, kurių žemė iki 1940 m. liepos 22 d. buvo neišskirstytuose į vienkiemius (rėžiniuose) Utenos rajono (duomenys neskelbtini) seniūnijos (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) kaimuose ir kurie pateikė visus reikalingus nuosavybės teisę ir giminystės ryšį įrodančius dokumentus, sąrašas. Į šį sąrašą buvo įtrauktos B. T. ir V. J. (b. l. 34–36). (duomenys neskelbtini) seniūnijos (duomenys neskelbtini) neišskirstyto į vienkiemius rėžinio kaimo susirinkime, įvykusiame 2003-08-22, dalyvavo ir susirinkimo protokole pasirašė V. J. turto paveldėtojas H. J. (b. l. 37–38).

Pareiškėjas 2003 m. rugsėjo 4 d. Utenos rajono žemėtvarkos skyriui pateikė prašymą už jam priklausančią žemę, esančią (duomenys neskelbtini) miestelyje, apskaičiuoti išvadą žemės perkėlimui iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) kaimas; b. l. 76). 2004 m. kovo 17 d. buvo parengta Utenos apskrities išvada Nr. 18-25 V. J. vardu (b. l. 68), kurią Utenos apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Utenos rajono žemėtvarkos skyrius 2004 m. balandžio 2 d. raštu Nr. 9 Švenčionių rajono žemėtvarkos skyriui persiuntė išvadas dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlyginant nuosavybėn pagal piliečių B. T. ir V. J. prašymus (b. l. 67).

2007 m. lapkričio 5 d. pretendentų, dalyvaujančių (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo rengiamo žemės reformos žemėtvarkos projekto svarstyme, susirinkimo protokole Nr. 16 užfiksuota, kad susirinkimo metu dalyvavo V. J. turto paveldėtojas H. J.. Jis pasirašė (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo pretendentų, dalyvavusių 2007 m. lapkričio 5 d. susirinkime, sąraše (b. l. 40-43). Pareiškėjas taip pat pasirašė UAB „Geomastas“ 2007 m. lapkričio 5 d. Utenos apskrities Utenos rajono (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės teritorijoje 2007 m. rengiamo (rėžinio) (duomenys neskelbtini) kaimo žemės reformos žemėtvarkos projekto svarstymo su I grupės pretendentais gauti žemę žiniaraštyje (b. l. 44–45). H. J. pasirašė ir UAB „Geomastas“ 2007 m. lapkričio 5 d. žemės sklypų ribų paženklinimo-parodymo aktuose (b. l. 54-55, 56-57), žemės sklypų, kurių projektiniai Nr. 423 ir Nr. 424 žemės sklypų ribų nustatymo brėžiniuose (abrisuose; b. l. 52, 53) bei 2008 m. gegužės 14 d. savo parašu suderino sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo V. J. vardu projektą (b. l. 50-51).

Taip pat nustatė, jog Utenos apskrities viršininko 2008 m. vasario 22 d. įsakymu Nr. 16-189 buvo patvirtintas UAB „Geomastas“ parengtas Utenos rajono (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės (rėžinio) (duomenys neskelbtini) kaimo žemės reformos žemėtvarkos projektas, taip pat patvirtintas piliečių, kuriems (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės neišskirstyto į vienkiemius (rėžinio) (duomenys neskelbtini) kaimo žemės reformos žemėtvarkos projekte suprojektuoti žemės, miško sklypai, sąrašas. Šiame sąraše nurodyti V. J., kaip I eilės pretendentei, suprojektuoti du miškų ūkio paskirties sklypai, kurių projektiniai Nr. 423 – plotas 1,06 ha ir Nr. 424 – plotas 0,27 ha (b. l. 46-49). Utenos apskrities viršininko administracijos 2008 m. birželio 6 d. sprendimu Nr. 13-25394 V. J. vardu atkurtos nuosavybės teisės, grąžinant natūra 1,06 ha miško sklypą ir 0,01 ha žemės sklypą bei 0,26 ha miško sklypą 0,27 ha miško sklype Nr. 424 (b. l. 62-63).

Utenos apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Utenos rajono žemėtvarkos skyriaus 2008 m. liepos 11 d. raštu Nr. (1.21)-9-400 ir 2008 m. rugpjūčio 8 d. raštu Nr. (1.21)-9-400 išsiuntė H. J. žemės (miško), esančio Utenos rajone, (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, (duomenys neskelbtini) kaime nuosavybės teisių atkūrimo dokumentus V. J. vardu (b. l. 54, 55).

Pirmosios instancijos teismo teisėjų kolegija konstatavo, jog Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – Atkūrimo įstatymas) 2 straipsnio 1 dalies 3 punktu nustatoma teisė į nuosavybės teisių atkūrimą mirusio turto savininko vaikams. To paties straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad, jeigu šio straipsnio 1 dalies 1, 2, 3, 4 punktuose nurodyti piliečiai, kurie nustatytu laiku buvo padavę prašymus atkurti nuosavybės teises, yra mirę, nuosavybės teisės atkuriamos mirusiojo vardu ir perduodamos įpėdiniui, jeigu šis yra Lietuvos Respublikos pilietis.

Nurodė, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas Atkūrimo įstatymo 2 straipsnio nuostatas ir formuodamas šių įstatymo nuostatų taikymo praktiką yra konstatavęs, kad Atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 2-4 punktuose išvardytiems asmenims nuosavybės teisės gali būti atkurtos tik tuo atveju, kai buvęs turto savininkas yra miręs, nuosekliai laikantis aptariamo straipsnio 1 dalies 2–4 punktuose nustatyto eiliškumo, t. y. kiekvienas šios dalies punktas yra taikomas iš eilės ir tik nustačius, kad nėra pagrindo taikyti iš eilės pirmesnius punktus.

Taip pat yra nurodęs, kad Atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatų taikymą riboja Atkūrimo įstatymo 10 straipsnyje nustatyti terminai prašymui dėl nuosavybės teisių atkūrimo ir kitiems dokumentams paduoti. Jeigu asmuo, kuris pagal giminystės ryšį su nekilnojamojo turto savininku šiuo metu atitinka Atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 4 punkto sąlygas, tačiau jeigu šios įstatymo normos taikymui juridinę reikšmę turintis faktas (mirusio turto savininko vaiko mirtis) įvyko pasibaigus įstatymu nustatytam prašymų atkurti nuosavybės teises pateikimo terminui (po 2001 m. gruodžio 31 d.), toks asmuo nebeįgyja savarankiškos subjektinės teisės atkurti nuosavybės teisės į savininko nekilnojamojo turto dalį – jis tik gali Atkūrimo įstatymo straipsnio 2 straipsnio 2 dalyje nustatytomis sąlygomis pasinaudoti mirusio turto savininko mirusio vaiko įpėdinio teise pretenduoti į nuosavybės teisės atkūrimą mirusiojo vardu ir perdavimą įpėdiniui (Lietuvos vyriausio administracinio teismo 2006 m. rugpjūčio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A5-1235/2006, 2007 m. spalio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A11-912/2007, 2008 m. birželio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-881/2008, 2008 m. birželio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr.A39-956/2008, 2010 m. sausio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-87/2010, 2010 m. gruodžio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-1617/2010 ir kt.).

Pagal minėtose bylose suformuotą praktiką svarbu nustatyti, ar asmuo, kuris kreipiasi į teismą dėl praleistų terminų pateikti prašymą ir dokumentus dėl nuosavybės teisių atkūrimo, iki įstatymu nustatyto prašymų atkurti nuosavybės teises pateikimo termino pabaigos (2001 m. gruodžio 31 d.) įgijo subjektinę teisę pagal Atkūrimo įstatymą atkurti nuosavybės teises į išlikusį savininko nekilnojamąjį turtą. Praleisto termino atnaujinimo institutas negali būti taikomas situacijai, kai teisė, kuriai realizuoti nustatytą terminą prašoma atnaujinti, atsirado jam pasibaigus.

Pirmosios instancijos teismo manymu, bylos rašytiniai įrodymai patvirtino, kad pareiškėjas H. J. yra S. J. ir V. J. (T.) sūnus (b. l. 9, 19). V. T. yra A. T. (T.) ir V. T. dukra (b. l. 3, 8). Taigi, pareiškėjas yra A. T. (T.) ir V. T. anūkas. H. J. prašo atnaujinti terminą prašymui atkurti nuosavybės teises į močiutės A. T. išlikusį nekilnojamąjį turtą – 9.67 ha žemės, buvusios Švenčionių (Utenos) apskrityje, (duomenys neskelbtini) valsčiuje, (duomenys neskelbtini) apylinkėje, pateikti. Kadangi pareiškėjo mama V. J. mirė 1996 m. rugsėjo 1 d., t. y. iki prašymų atkurti nuosavybės teises pateikimo termino pabaigos, H. J. įgijo subjektinę teisę pagal Atkūrimo įstatymą atkurti nuosavybės teises į išlikusį savininko nekilnojamąjį turtą.

Vilniaus apskrities archyvo 2011 m. sausio 5 d. pažymoje Nr. (8.12)-V5-31 nurodyta, kad Švenčionių apskrities valsčių žemės komisijos dokumentų fonde, Švenčionių apskrities, (duomenys neskelbtini) valsčiaus, (duomenys neskelbtini) apylinkės 1948 m. žemės apskaitos žiniaraščių byloje Švenčionių apskrities, (duomenys neskelbtini) valsčiaus, (duomenys neskelbtini) apylinkės, (duomenys neskelbtini) kaimo 1948 m. gegužės 19 d. žemės apskaitos žiniaraštyje įrašytas žemės naudotojas T. (dokumente pavardė sunkiai įskaitoma, vardas, tėvo vardas nenurodyti) turėjęs iš viso 9,67 žemės. Skiltyje „Kiek valdytojas turėjo žemės prieš tarnybinį žemės pertvarkymą“ įrašyta „9,67“ (matavimo vienetas dokumente nenurodytas) (b. l. 4).

Pažymėtina, kad nuosavybės teisės į 2,66 ha buvusios savininkės A. T. nuosavybės teise valdytos žemės buvo atkurtos jos dukroms B. T. bei V. J., todėl pareiškėjas turi subjektinę teisę atkurti nuosavybės teises tik į likusią žemės sklypo dalį. Prašymų atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą terminus reglamentuoja Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1 dalis, kurioje nustatoma, kad nuosavybės teisės atkuriamos piliečiams, kurių prašymai atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą pateikti Įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ nustatytais terminais ir šio įstatymo nustatyta tvarka iki 2001 m. gruodžio 31 d. Piliečiams, praleidusiems nustatytą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas. Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad piliečiai, padavę prašymus atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą, bet nepateikę nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinančių dokumentų, šiuos dokumentus iki 2003 m. gruodžio 31 d. turi pateikti šio įstatymo 17 straipsnyje nurodytoms institucijoms. Piliečiams, praleidusiems nustatytą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje suformuotos nuostatos, kad sprendžiant Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1 ir 4 dalyse nurodytų terminų atnaujinimo klausimą, turi būti vertinamos aplinkybės, kurios susiklostė laikotarpiu nuo teisės atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą konkrečiam asmeniui atsiradimo iki įstatymu nustatytų terminų paduoti prašymą (2001 m. gruodžio 31 d.) ir dokumentus (2003 m. gruodžio 31 d.) pabaigos, ir nustatoma, ar šios aplinkybės gali būti pripažintos svarbiomis terminų praleidimo priežastimis. Svarbiomis priežastimis, sudarančiomis pagrindą atnaujinti praleistus įstatymu nustatytus atitinkamos teisės realizavimo terminus, teismas gali pripažinti tik tokias nuo asmens valios nepriklausiusias priežastis, kurios buvo objektyvi kliūtis jam laiku pasinaudoti įstatymu suteikta teise. Svarbių priežasčių įrodymus teismui turi pateikti prašymą dėl praleistų terminų atnaujinimo padavęs asmuo. Atsižvelgiant į tai, kad įstatymų leidėjas prašymų dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo ir dokumentų pateikimui buvo nustatęs ilgus terminus, kurie pretendentams, jei jie elgėsi apdairiai ir rūpestingai, buvo pakankami savo valiai dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo pareikšti, praleisti terminai gali būti atnaujinami tik ypatingais atvejais, kai nustatomos neabejotinai objektyvios, nepriklausančios nuo pretendentų valios priežastys (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. spalio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A8-870/2007, 2008 m. vasario 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-197/2008, 2008 m. vasario 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A20-188/2007, 2008 m. vasario 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-233/2008 ir kt.).

Pirmosios instancijos teismas sprendime pažymėjo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas administracinių teismų praktiką dėl Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1 ir 4 dalyse nustatytų terminų atnaujinimo ne kartą yra konstatavęs, kad asmens, prašančio atnaujinti įstatymu nustatytą terminą, sveikatos būklė, garbus amžius, šeiminė padėtis, išsilavinimo lygis, teisinių žinių stoka, ir kitos panašaus pobūdžio aplinkybės nėra veiksniai, savaime pripažintini svarbiomis termino praleidimo priežastimis, šios aplinkybės turi būti įvertintos kartu su kitomis reikšmingomis terminui atnaujinti aplinkybėmis, kadangi asmuo savo teises gali įgyvendinti per atstovą. Liga gali būti pripažinta svarbia termino praleidimo priežastimi tik tuo atveju, jeigu ji buvo tokio pobūdžio, kad dėl jos asmuo apskritai negalėjo išreikšti savo valios arba ribojo jo fizines galias tokiu laipsniu, jog jis pats negalėjo surašyti dokumento ir pasiųsti paštu ar pasirūpinti tinkamu savo teisių atstovavimu.

Pareiškėjas nurodė, kad terminą pateikti prašymui atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą praleido dėl sunkios tęstinos ligos. Iš H. J. teismui pateiktų sveikatos būklę pagrindžiančių dokumentai – VšĮ Antakalnio poliklinikos 2012 m. gegužės 30 d. bei 2012 m. liepos 2 d. išrašų iš medicininių dokumentų – matyti, kad pareiškėjas nuo 1982 m. lapkričio 26 d. iki 1983 m. sausio 21 d. ir nuo 1988 m. birželio 3 d. iki 1988 m. liepos 15 d. gydytas ligoninėje. Nuo 1993 m. rugsėjo 21 d. iki 1993 m. lapkričio 25 d., nuo 2003 m. balandžio 30 d. iki 2003 m. birželio 11 d., nuo 2004 m. gegužės 18 d. iki 2004 m. liepos 12 d. ir nuo 2005 m. gegužės 29 d. iki 2005 m. liepos 7 d. jis gydytas sveikatos centre. Nuo 1997 m. sausio 22 d. H. J. skirta 2 invalidumo grupė, 2007 m. birželio 21 d. nustatytas 35 proc. darbingumo lygis neterminuotai. Nuo 1983 m. iki 1997 m. pacientas buvo intensyviai gydomas. 2003 m. lapkričio 17 d., paskyrus naują medikamentą, H. J. sveikata palaipsniui gerėjo, šiuo metu jis nepertraukiamai gydymas, klinikoje – dalinė medikamentinė remisija (b. l. 5, 26). Šie dokumentai patvirtina pareiškėjo sveikatos būklę nuo 1983 m. iki 1997 m. ir nuo 2003 m. iki 2005 m., o prašymą atkurti nuosavybės teises jis turėjo pateikti iki 2001 m. gruodžio 31 d. Byloje nėra duomenų, leidžiančių daryti išvadą, kad nuo 1997 m. (iki tol pareiškėjas buvo intensyviai gydomas) iki 2001 m. gruodžio 31 d. neturėjo galimybės pateikti prašymo atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą. Kiti įrodymai patvirtina pareiškėjo sveikatos būklę po 2001 m. gruodžio 31 d., tačiau aplinkybės, įvykusios po termino pasibaigimo neturi reikšmės termino praleidimo priežastims.

NŽT pažymėjo, kad pareiškėjas dalyvavo (duomenys neskelbtini) seniūnijos (duomenys neskelbtini) neišskirstyto į vienkiemius rėžinio kaimo 2003 m. rugpjūčio 22 d. susirinkime ir pasirašė susirinkimo protokole, dalyvavo 2007 m. lapkričio 5 d. pretendentų dalyvaujančių (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo rengiamo žemės reformos žemėtvarkos projekto svarstyme ir pasirašė (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo pretendentų, dalyvavusių 2007 m. lapkričio 5 d. susirinkime, sąraše, pasirašė 2007 m. lapkričio 5 d. žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo ir įgyvendinimo metodikos 5 priede „Utenos apskrities Utenos rajono (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės teritorijoje 2007 m. rengiamo (rėžinio) (duomenys neskelbtini) kaimo žemės reformos žemėtvarkos projekto svarstymo su I grupės pretendentais gauti žemę, žiniaraštyje“, pareiškėjas pasirašė 2007 m. lapkričio 5 d. žemės sklypų ribų paženklinimo–parodymo aktuose, žemės sklypų (projektiniai Nr. 423 ir Nr. 424) ribų nustatymo brėžiniuose (abrisuose) bei 2008 m. gegužės 14 d. savo parašu suderino sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo V. J. vardu projektą. Šios aplinkybės rodo, jog pareiškėjas aktyviai dalyvavo nuosavybės teisių atkūrimo procedūrose ir sveikatos būklė jam netrukdė priimti reikiamų sprendimų. Medicininėje pažymoje (b. l. 26) nurodyta, kad gydymas naujais medikamentais, nuo kurių ženkliai pagerėjo pareiškėjo būklė, pradėtas 2003 m. lapkričio 17 d., tačiau kai kurie veiksmai nuosavybės teisių atkūrimo procedūroje atlikti iki naujų vaistų paskyrimo, kas rodo, jog pareiškėjo būklė buvo pakankamai gera, kad jis galėtų dalyvauti administracinėje procedūrose iki gydymo naujais vaistais pradžios. Todėl pripažįstama, kad pareiškėjas į archyvą pavėluotai kreipėsi dėl nerūpestingumo, o ne dėl objektyvių priežasčių.

Nuosavybės teisių atkūrimo procesas prasidėjo 1991 m. ir jo eiga, teisinės bei faktinės problemos, nuostatų, reglamentuojančių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą, keitimai ne kartą viešai aptarti, svarstyti, aiškinti. Apie terminus paduoti prašymus ir atitinkamus dokumentus buvo skelbiama viešai įstatymų nustatyta tvarka, todėl visi suinteresuoti asmenys juos galėjo ir turėjo žinoti. Žinodamas apie vykstantį nuosavybės teisių atkūrimo procesą (tai patvirtina aplinkybė, kad pareiškėjas nuosavybės teisių atkūrimo procese dalyvavo mirusios motinos vardu) ir tinkamai rūpindamasis savo interesais, turėjo galimybę pasidomėti buvusios savininkės turėta nuosavybe. Teisės aktuose, reglamentuojančiuose nuosavybės teisių atkūrimą, asmenims yra numatyta galimybė nustatyta tvarka kreiptis dėl informacijos į archyvo institucijas ir išsiaiškinti jiems reikšmingus faktus.

VAAT teisėjų kolegija konstatavo, kad iš byloje esančių įrodymų matyti, jog į Lietuvos centrinį valstybės archyvą H. J. kreipėsi tik 2010 m. spalio 19 d., o į Vilniaus apskrities archyvą – 2010 m. gruodžio 15 d. Pareiškėjas į bylą nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų, jog jis iki 2001 m. gruodžio 31 d. atliko kokius nors valinius veiksmus ir ėmėsi priemonių gauti informaciją apie išlikusį A. T. nekilnojamąjį turtą, tačiau anksčiau negavo šios informacijos dėl nuo jo valios nepriklausiusių priežasčių. Net ir darant prielaidą, kad pareiškėjas neturėjo galimybės minėtos informacijos gauti anksčiau nei 2011 m. sausio 5 d. bei atsižvelgiant į tai, kad su prašymu dėl termino atnaujinimo į teismą kreipėsi 2012 m. birželio 7 d., t. y. po daugiau nei pusantrų metų, tokie asmens veiksmai konkrečioje situacijoje negali būti vertinami kaip apdairaus, rūpestingo, atidaus asmens elgesys. Apdairaus, rūpestingo, atidaus asmens elgesio adekvačioje situacijoje standartas įpareigoja ne tik kitus asmenis veikti pagal įstatymus ar sutartis, bet ir patį suinteresuotą asmenį įpareigoja veikti racionaliai, operatyviai, siekiant išvengti kliūčių, užkertančių kelią pasiekti tikslą, šiuo atveju – atkurti nuosavybės teises į žemę. Nurodė, kad byloje nėra įrodymų, kurių pagrindu pirmosios teismas būtų galėjęs daryti išvadą, jog H. J. buvo pakankamai apdairus, rūpestingas ir ėmėsi veiksmų, jog būtų atkurta ir likusi žemės dalis.

Išnagrinėjęs byloje surinktus įrodymus, remdamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, pirmosios instancijos teismas suformulavo išvadą, kad pareiškėjas terminus praleido ne dėl objektyvių, nuo jo valios nepriklausiusių priežasčių, todėl jo prašymas dėl praleistų terminų atnaujinimo buvo atmestas.

III. Pareiškėjas H. J. apeliaciniu skundu (b. l. 93-94) prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. lapkričio 26 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo H. J. prašymą tenkinti.

Apeliaciniame skunde nurodomi argumentai, pateikti pareiškėjo prašyme pirmosios instancijos teismui. Papildomai pažymima, kad pirmosios instancijos teismas neišsamiai nustatė bylos faktines aplinkybes, nepagrįstai pripažino, kad pareiškėjo liga nėra pakankama sąlyga atnaujinti praleistą terminą.

Apeliantas atkreipia dėmesį į tai, kad terminą pateikti prašymą atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą praleido dėl sunkios tęstinos ir vis dar besitęsiančios ligos. Todėl pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino ligos pobūdį, apelianto gebėjimą tuo laikotarpiu veikti sąmoningai. Sprendime konstatuoti tik gydymo momentai gydymo įstaigose, tačiau neatkreiptas dėmesys į tai, kad apeliantui buvo diagnozuota stipri (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), o tai yra nepagydoma liga. Dėl skunde pirmosios instancijos teismui nurodytų aplinkybių (skirtas neįgalumas, 35 procentų darbingumo laipsnis) apelianto būklė reikalavo intensyvaus gydymo, o 2003 m. lapkričio 17 d. paskyrus naujus medikamentus, kaip konstatuota medicininiuose išrašuose _ „paciento būklė palaipsniui gerėjo“. Dėl šių priežasčių, laikotarpiu nuo 1997 m. iki 2001 m. gruodžio 31 d. bei vėliau apeliantas negalėjo pateikti prašymo dėl savo ligos pobūdžio.

Taip pat pažymi, kad nors ir nuosavybės teisių atkūrimo procese buvo atlikti tam tikri veiksmai iki naujo medikamento paskyrimo, tačiau tai nereiškė, kad jis galėjo pilnai savarankiškai įgyvendinti savo teises, jam padėjo sūnus.

Mano, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai konstatavo, kad pareiškėjas į archyvą kreipėsi pavėluotai dėl nerūpestingumo, o ne dėl objektyvių priežasčių

Trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimu į pareiškėjo H. J. apeliacinį skundą (b. l. 98-103) prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. lapkričio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą, apeliacinį skundą atmesti.

Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodomi argumentai, pateikti trečiojo suinteresuoto asmens atsiliepime į pareiškėjo prašymą pirmosios instancijos teismui. Papildomai pažymima, kad pirmosios instancijos teismas objektyviai ir išsamiai išnagrinėjo bei pasisakė dėl apelianto ligos periodiškumo, laipsniškumo, ligos paūmėjimo ar pagerėjimo, pagal byloje pateiktus pareiškėjo H. J. sveikatos būklę pagrindžiančius rašytinius įrodymus, todėl tinkamai įvertino ir traktavo šias aplinkybes bei padarė pagrįstą išvadą , kad byloje nėra duomenų, leidžiančių daryti pagrįstą išvadą, jog nuo 1997 m. iki 2001 m. gruodžio 31 d. pareiškėjas neturėjo galimybės pateikti prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į išlikusį nekilnojamąjį turtą. Taip pat nurodoma, kad pareiškėjas, teikdamas apeliacinį skundą, nepateikė jokių papildomų įrodymų apie savo sveikatos būklę, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinis skundas atmestinas.

Pareiškėjas H. J. kreipėsi į teismą prašydamas atnaujinti praleistą terminą prašymui nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimui į močiutės A. T. nuosavybės teise valdytą 9, 67 ha ploto žemės sklypą, buvusį Švenčionių rajone (Utenos apskrityje) (duomenys neskelbtini) valsčiaus (duomenys neskelbtini) apylinkėje, paduoti.

Byloje iš esmės nėra ginčo dėl pareiškėjo teisės atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą, nes Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta teisė į nuosavybės teisių atkūrimą turto savininko vaiko (įvaikio), kuris yra miręs, vaikams (įvaikiams). Tačiau Atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatos taikymą riboja Atkūrimo įstatymo 10 straipsnyje nustatyti terminai prašymui dėl nuosavybės teisių atkūrimo ir kitiems dokumentams paduoti.

Įstatymų leidėjas yra nustatęs galutinius prašymų atkurti nuosavybės teises, taip pat dokumentų, patvirtinančių šias teises bei giminystės ryšį su savininku, pateikimo terminus: prašymus atkurti nuosavybės teises buvo galima paduoti iki 2001 m. gruodžio 31 d. (Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1 dalis), o nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinančius dokumentams pateikti iki 2003 m. gruodžio 31 d. (Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalis).

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog vadovaujantis Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1 ir 4 dalių nuostatomis, piliečiams, praleidusiems šio įstatymo nustatytą prašymų, nuosavybės teises bei giminystės ryšį patvirtinančių dokumentų pateikimo terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas.

Teismų praktikoje svarbiomis termino praleidimo priežastimis laikomos tik išskirtinės, objektyvios, nuo pareiškėjų valios nepriklausančios aplinkybės, sutrukdžiusios laiku realizuoti tam tikras teises. Svarbiomis termino praleidimo priežastimis, sudarančiomis pagrindą praleistą įstatymo numatytą terminą atnaujinti, gali būti pripažįstamos tik įstatymo nustatyto termino eigos metu egzistavusios aplinkybės, kurios kliudė asmeniui laiku ir tinkamai, tiesiogiai ar per atstovą įgyvendinti savo teises ir kurios nepriklausė nuo šio asmens valios.

Teisėjų kolegija nurodo, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad įstatymų leidėjas prašymams ir dokumentams dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo pateikti nustatė ilgus (atitinkamai apie 10 ir 12 metų) terminus, kurie pretendentams elgiantis apdairiai ir rūpestingai, iš esmės buvo pakankami pareikšti kompetentingoms valstybės institucijoms savo valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. birželio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-912/2008, 2009 m. balandžio 29 d. nutartį administracinėje byloje A63-529/2009, 2009 m. liepos 9 d. nutartį administracinėje byloje A146-772/2009).

Be to, teismų praktikoje, sprendžiant termino atnaujinimo klausimą, taip pat yra atsižvelgiama į svarbių aplinkybių atsiradimo momentą, jų egzistavimo trukmę, vertinama, ar po to, kai minėtos aplinkybės išnyko, asmuo kreipėsi į teismą per protingą laiko tarpą. Sprendžiant šį klausimą taip pat privaloma nustatyti, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai, t. y. kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. spalio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-2420/2012).

Atsižvelgiant į tai, teismų praktikoje minėti terminai atnaujinami tik ypatingais atvejais, kai nustatomos neabejotinai objektyvios, nuo pretendentų valios nepriklausančios priežastys, sukliudžiusios jiems realizuoti savo teises iki įstatymu nustatyto termino (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-18/2010).

Pareiškėjas prašymą atnaujinti praleistą įstatymo nustatytą terminą prašymui paduoti iš esmės grindė tuo, kad šį terminą praleido dėl sveikatos būklės. Apeliaciniame skunde pareiškėjas taip pat pažymi, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl termino atnaujinimo, nepagrįstai pripažino, kad pareiškėjo liga nėra pakankama sąlyga atnaujinti praleistą terminą.

Teisėjų kolegija šiuo aspektu pažymi, kad liga savaime nėra laikoma svarbia termino praleidimo priežastimi. Tik tuo atveju, jei liga buvo tokio pobūdžio, kad dėl jos asmuo apskritai negalėjo išreikšti savo valios ar pasirūpinti tinkamu savo teisių atstovavimu, ji gali būti pripažinta svarbia termino praleidimo priežastimi (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 17 d nutartį administracinėje byloje Nr. A556-680/2008).

Pirmosios instancijos teismas sprendime konstatavo, kad byloje nėra duomenų, leidžiančių daryti išvadą, kad nuo 1997 m. iki 2001 m. gruodžio 31 d. pareiškėjas dėl ligos neturėjo galimybės pateikti prašymą atkurti nuosavybės teises, taip pat nurodė, kad pareiškėjas po 2001 m. aktyviai dalyvavo nuosavybės teisių atkūrimo procese, be to, po to, kai iš Vilniaus apskrities archyvo gavo 2011 m. sausio 5 d. atsakymą, į teismą su prašymu dėl termino atnaujinimo kreipėsi tik po pusantrų metų, todėl negalima teigti, kad jis elgėsi apdairiai, atidžiai ir rūpestingai.

Teisėjų kolegija tokiam pirmosios instancijos teismo vertinimui iš esmės pritaria.

Pažymėtina, kad, viena vertus, byloje nėra ginčo dėl to, kad nuo 1982 m. iki šiol pareiškėjas gydosi, jam 1997 m. skirta antra invalidumo grupė, 2007 m. skirtas 35 proc. darbingumo lygis neterminuotai, nuo 1983 m. iki 1997 m. pareiškėjas gydytas intensyviai, minėtu laikotarpiu ne kartą buvo hospitalizuotas (b.l. 26). Vis dėlto teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas 1997 m. – 2001 m. būtų hospitalizuotas. Be to, pateikti įrodymai neleidžia teigti, kad tuo metu jis buvo tokios būklės, jog pareiškėjas apskritai negalėjo išreikšti savo valios, pasirūpinti savo teisių atstovavimu. Byloje nėra įrodymų, kad jis aptariamu laikotarpiu buvo neveiksnus, kad jam teisės aktų nustatyta tvarka buvo skirta globa.

Be to, pareiškėjas apeliacinės instancijos teismo posėdyje nurodė, kad jam nuosavybės teisių atkūrimo procese padeda sūnus, pareiškėjas nepaaiškino, dėl kokių priežasčių pareiškėjo sūnus negalėjo padėti jam įgyvendinti jo teisių, jį atstovauti ir pateikti prašymą atkurti nuosavybės teises, juo labiau, kad 1996 m. mirus pareiškėjo motinai jis iš jos 1997 m. lapkričio 27 d. paveldėjimo teisės liudijimu pagal įstatymą paveldėjo tam tikrą turtą (b.l. 73), taip pat pradėjo dalyvauti nuosavybės teisių į pareiškėjo senelių turėtą turtą atkūrimo procese, kuris buvo įgyvendinamas mirusiosios vardu.

Teisėjų kolegija taip pat pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad pareiškėjas 2003 – 2008 m. aktyviai dalyvavo nuosavybės teisių atkūrimo procese. Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjas dalyvavo (duomenys neskelbtini) seniūnijos (duomenys neskelbtini) neišskirstyto į vienkiemius rėžinio kaimo 2003 m. rugpjūčio 22 d. susirinkime ir pasirašė susirinkimo protokole (b.l. 37-38), dalyvavo 2007 m. lapkričio 5 d. pretendentų, dalyvaujančių (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo rengiamo žemės reformos žemėtvarkos projekto svarstyme ir pasirašė (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo pretendentų, dalyvavusių 2007 m. lapkričio 5 d. susirinkime, sąraše, pasirašė 2007 m. lapkričio 5 d. žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo ir įgyvendinimo metodikos 5 priede „Utenos apskrities Utenos rajono (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės teritorijoje 2007 m. rengiamo (rėžinio) (duomenys neskelbtini) kaimo žemės reformos žemėtvarkos projekto svarstymo su I grupės pretendentais gauti žemę, žiniaraštyje“, pareiškėjas taip pat pasirašė 2007 m. lapkričio 5 d. žemės sklypų ribų paženklinimo–parodymo aktuose, žemės sklypų (projektiniai Nr. 423 ir Nr. 424) ribų nustatymo brėžiniuose (abrisuose) (b.l. 40-45; 52-57). Pareiškėjas 2008 m. gegužės 14 d. parašu taip pat suderino sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo V. J. vardu projektą (b.l. 50-51).

Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjo dalyvavimas nuosavybės teisių atkūrimo procese nebuvo vien pasyvus, formalus. 2003 m. rugsėjo 4 d. pareiškėjas Utenos rajono žemėtvarkos skyriui pateikė prašymą paskaičiuoti išvadą žemės perkėlimui iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) kaimą (b.l. 76). Iš 2007 m. lapkričio 5 d. pretendentų, dalyvaujančių (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo rengiamo žemės reformos žemėtvarkos projekto svarstyme, susirinkimo protokolo Nr. 16 (b.l. 40-42) matyti, kad pareiškėjas susirinkimo metu teikė klausimus apie servitutinius kelius, ežero pakrantės apsaugos juostas, parkams taikomus apribojimus, jam į šiuos klausimus buvo atsakyta.

Pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai konstatavo, jog pareiškėjas į Lietuvos centrinį valstybės archyvą kreipėsi 2010 m. lapkričio 2 d. (b.l. 3), o į Vilniaus apskrities archyvą – 2010 m. gruodžio 15 d. (b.l. 4). Nors Vilniaus apskrities archyvas pareiškėjui į jo paklausimą atsakymą pateikė 2011 m. sausio 5 d., pareiškėjas į teismą su prašymu kreipėsi 2012 m. birželio 7 d., t. y. praėjus pusantrų metų nuo atsakymo gavimo.

Nors pareiškėjas apeliacinės instancijos teismo posėdyje nurodė, kad jam nuosavybės teisių atkūrimo procese padėjo sūnus, byloje esanti medžiaga patvirtina, kad pirmiau minėtus dokumentus pasirašė pats pareiškėjas, jo sūnaus dalyvavimas nėra užfiksuotas. Be to, pareiškėjas nepaaiškino, dėl kokių priežasčių sūnus negalėjo padėti realizuoti jo teisių teikiant prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo arba pateikiant prašymą teismui dėl termino pateikti prašymą atkurti nuosavybė teises atnaujinimo.

2012 m. liepos 2 d. išraše iš medicinos dokumentų (b.l. 26) nurodyta, kad pareiškėjui nuo 2003 m. lapkričio 17 d. paskyrus naują medikamentą jo būklė palaipsniui gerėjo. Pirmiau aptartos aplinkybės rodo, kad pareiškėjas 2003-2008 m. aktyviai dalyvavo nuosavybės teisių atkūrimo procese. Pareiškėjas nepagrindė, kad minėtu laikotarpiu egzistavo objektyvios, nuo jo valios nepriklausiusios aplinkybės, kurios minėtu laikotarpiu sukliudė realizuoti savo teisę atkurti nuosavybės teises: kreiptis į valstybės institucijas dėl dokumentų pateikimo, gavus tokius dokumentus operatyviai kreiptis į teismą dėl termino atnaujinimo. Pareiškėjas taip pat nenurodė, kokios objektyvios, nuo jo valios nepriklausiusios aplinkybės sukliudė operatyviai kreiptis į teismą gavus Vilniaus apskrities archyvo 2011 m. sausio 5 d. raštą.

Įvertinusi pirmiau nurodytas aplinkybes teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir tinkamai įvertino bylos faktines aplinkybes, tinkamai taikė bylai reikšmingą teisinį reguliavimą. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, jog tenkinti H. J. apeliacinį skundą jame išdėstytais motyvais pagrindo nėra. Pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo H. J. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. lapkričio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimė Baltrūnaitė

Irmantas Jarukaitis

Ričardas Piličiauskas