beb57e9b-7872-4d65-a4e5-0f2a67c0270a · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla Nr Civilinė byla Nr. 2A-163/2013Teisminio proceso Nr. 2-50-3-00133-2010-0Procesinio sprendimo kategorija: 32.5; 35.6.1 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. kovo 26 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų: Algirdo GailiÅ«no, Danutės MilaÅ¡ienės ir Alvydo PoÅ¡kaus (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo likviduojamos uždarosios akcinės bendrovės „Utetra“ apeliacinį skundÄ dėl Panevėžio apygardos teismo 2011 m. liepos 4 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-327-198/2011 pagal likviduojamos uždarosios akcinės bendrovės „Utetra“ ieÅ¡kinį atsakovams M.

B., G. B., akcinei bendrovei SEB bankas dėl hipotekos sutarties (lakÅ¡to) pakeitimų pripažinimo negaliojančiais, tretieji asmenys notarės J. N. ir D. P.. Teisėjų kolegija n u s t a t ė :I. Ginčo esmė Byloje kilo ginčas dėl hipotekos sutarties pakeitimų pripažinimo negaliojančiais actio Pauliana ir Civilinio kodekso 1.80 straipsnio pagrindu.IeÅ¡kovas LUAB „Utetra“ kreipėsi į Panevėžio apygardos teismÄ su patikslintu ieÅ¡kiniu atsakovams M. B., G. B. ir AB SEB bankas, kuriuo prašė pripažinti negaliojančiais 2003 m. rugsėjo 24 d. hipotekos lakÅ¡to Nr. 10120030000753 2006 m. gruodžio 29 d.

AB SEB Vilniaus banko Utenos filialo sÄ skaitų vadybininko V. N. ir M. B. pasiraÅ¡ytÄ pakeitimÄ Nr. 10120060001897 (toliau- Pakeitimas 1), patvirtintÄ Utenos r. 2-ojo notaro biuro notarės J. N. (notarinio registro Nr. NJ-8760), ir 2009 m. birželio 3 d. AB SEB banko Rytų regiono filialo Utenos finansinių paslaugų centro darbuotojo V. N., M. B. ir G. B. pasiraÅ¡ytÄ pakeitimÄ Nr. 10120090000749 (toliau- Pakeitimas 2), patvirtintÄ Utenos r. 4-ojo notaro biuro notarės D. P. (notarinio registro Nr. DP-2093), iÅ¡registruoti juos iÅ¡ hipotekos registro bei priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas (t. 1, b.l. 104-107).

Nurodė, kad Panevėžio apygardos teismas 2006 m. birželio 2 d. nutartimi LUAB „Utetra“ ieÅ¡kinio užtikrinimui taikė laikinÄ sias apsaugos priemones ir areÅ¡tavo M. B. nuosavybės teise įregistruotÄ nekilnojamÄ jį daiktÄ â€“ butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), uždraudžiant juo disponuoti. Panevėžio apygardos teismas 2006 m. gruodžio 21 d. sprendimu priteisė ieÅ¡kovui iÅ¡ M. B. 226 558 Lt nuostolių, Lietuvos apeliacinis teismas 2007 m. birželio 8 d. nutartimi sprendimo dalį dėl 226 558 Lt nuostolių atlyginimo paliko nepakeistÄ .

Todėl ieÅ¡kovas yra kreditorius ir turi reikalavimo teisę skolininkui M. B.. IeÅ¡kovas, 2009 m. balandžio 22 d. iÅ¡ Centrinės hipotekos įstaigos gavęs Hipotekos registro iÅ¡raÅ¡Ä , sužinojo, kad atsakovas M. B., užtikrindamas 2003 m. rugsėjo 23 d. kredito sutartį, 2003 m. rugsėjo 29 d. kreditoriui AB „SEB bankas“ įkeitė butÄ (duomenys neskelbtini), sutartine hipoteka užtikrintos prievolės dydis - 16 000 Lt, prievolės įvykdymo terminas 2013 m. rugsėjo 22 d.. IÅ¡ 2009 m. balandžio 22 d.

Hipotekos registro iÅ¡raÅ¡o paaiÅ¡kėjo, kad Pakeitimu 1, sutartine hipoteka užtikrintos prievoles dydis padidintas iki 80 890,87 Lt, papildomos kredito dalies grÄ Å¾inimo data pratęsta iki 2031 m. gruodžio 22 d. Pakeitimu 2 sutartine hipoteka užtikrintos prievolės dydis padidintas iki 23 683,89 EUR (81 572,04 Lt) ir į prievolę įstojo nauja skolininkė G. B.. Sutartinės hipotekos pakeitimai padaryti po 2006 m. birželio 2 d., t.y. pritaikius buto, esančio (duomenys neskelbtini), areÅ¡tÄ ir uždraudus juo disponuoti.

Atsižvelgiant į tai, kad pirmÄ ja eile tenkinami garantuoti hipoteka reikalavimai, padidinus užtikrintos prievolės dydį ir pratęsiant kredito gražinimo terminÄ , buvo apsunkinta galimybė ieÅ¡kovui iÅ¡siieÅ¡koti pinigus ir taip pažeistos ieÅ¡kovo, kaip kreditoriaus, teisės. Minėti hipotekos sutarties pakeitimai pažeidė kreditoriaus teises, skolininkas apie tai žinojo ir sandorio sudaryti neprivalėjo, o tretieji asmenys buvo nesÄ Å¾iningi, nes turėjo žinoti apie turto areÅ¡tÄ (CK 6.66 str.).

Tokiu bÅ«du Pakeitimas 1 ir Pakeitimas 2, pagal kuriuos padidintas sutartine hipoteka užtikrintas prievolės dydis ir pratęsta papildomos kredito dalies grÄ Å¾inimo data, pripažintini negaliojančiais. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Panevėžio apygardos teismas 2011 m. liepos 4 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė (t. 2, b.l. 27-31). Teismas sprendė, kad ginčijamais sutartinės hipotekos pakeitimais areÅ¡tuotas butas nebuvo iÅ¡ naujo įkeistas, t.y. nebuvo sukurta nauja prievolė, bet tik modifikuota prievolė, atsiradusi iki atsakovo M.

B. turto (buto) areÅ¡to taikymo, nes buto sutartinė hipoteka įregistruota 2003 m. rugsėjo 29 d. Turto areÅ¡tų aktų registro įstatymo 2 straipsnio 4 dalies nuostatos nepažeistos, nes laikinosios apsaugos priemonės taikymo metu (2006 m. birželio 2 d.) areÅ¡tuojamas turtas (butas) jau buvo įkeistas bankui. Hipotekos lakÅ¡to pakeitimai įregistruoti patvirtinus notarams ir patikrinus hipotekos registro tvarkytojui, todėl AB SEB bankas neturėjo pagrindo abejoti padarytų  pakeitimų teisėtumu. AB SEB bankas yra sÄ Å¾iningas įkeitimo teisės turėtojas, sÄ lygos actio Pauliana ieÅ¡kiniui pareikÅ¡ti neįrodytos.

IeÅ¡kovas praleido vienerių metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ Pakeitimui Nr.1 ginčyti, todėl atsakovui AB SEB bankui praÅ¡ant teismas taikė ieÅ¡kinio senatį (CK 6.66 str. 3 d.). Teismas sprendė, kad ieÅ¡kovas apie PakeitimÄ Nr. 1 žinojo nuo įkeitimo fakto iÅ¡vieÅ¡inimo dienos, t.y. nuo įregistravimo hipotekos registre momento, t.y. nuo 2006 m. gruodžio 29 d. Todėl terminas pareikÅ¡ti ieÅ¡kinį dėl Pakeitimo Nr. 1 pripažinimo negaliojančiu baigėsi 2007 m. gruodžio 30 d. Teismas pažymėjo, kad Pakeitimu 2 nebuvo padidintas hipoteka užtikrintos prievolės dydis, pratęstas kredito grÄ Å¾inimo terminas, o tik pakeista valiuta, kuria bus grÄ Å¾inamas gautas kreditas.

Bankas praneÅ¡ime antstolei A. M. pranešė, kad nesutinka prisijungti prie ieÅ¡kovo iÅ¡ieÅ¡kojimo, kad bÅ«tų iÅ¡ieÅ¡koma iÅ¡ hipoteka įkeisto turto, nes atsakovas M. B. savo skolinius įsipareigojimus bankui vykdo laiku. Atsižvelgiant į tai, kad iÅ¡ įkeisto turto pardavimo pajamų pirmiausia turi bÅ«ti dengiami hipotekos kreditoriaus reikalavimai, ieÅ¡kovo interesai ginčijamais pakeitimais nėra pažeidžiami, nes kitų kreditorių reikalavimai gali bÅ«ti nukreipti į tÄ Ä¯keisto turto vertės dalį, kuri lieka po iÅ¡ieÅ¡kojimo (Hipotekos įstatymo 53 str.).

Teismas nurodė, kad įkeistas butas yra bendroji jungtinė atsakovų M. B. ir G. B. nuosavybė, atsakovė G. B. nėra ieÅ¡kovo skolininkė. Dėl Å¡ių aplinkybių ieÅ¡kovo reikalavimai panaikinti hipotekos sutarties pakeitimus visa apimtimi yra nepagrįsti.                    III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai IeÅ¡kovas LUAB „Utetra“ (toliau – apeliantas) apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2011 m. liepos 4 d. sprendimÄ , priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį tenkinti bei priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas (t. 2, b.l. 33-36).

Apeliacinis skundas grindžiamas argumentais, kad teismas netinkamai aiÅ¡kino bei taikė CK ir Turto areÅ¡to aktų registro įstatymo nuostatas, todėl priėmė nepagrįstÄ ir neteisėtÄ sprendimÄ . Užtikrintos prievolės dydis ginčijamais hipotekos pakeitimais buvo žymiai padidintas bei kredito dalies grÄ Å¾inimo data pratęsta 18 metų. Todėl atsakovas M. B. siekia iÅ¡vengti turtinės atsakomybės, nes suėjus hipotekos terminui likviduojama įmonė gali neegzistuoti. Teismas netinkamai aiÅ¡kino ir taikė Turto areÅ¡to aktų registro įstatymo 2 straipsnio 4 dalies nuostatas, pagal kurias disponavimo teisės apribojimas apima ir teisės įkeisti ar kitaip šį turtÄ sutartimi apsunkinti priverstinį laikinÄ apribojimÄ .

Atsižvelgiant į tai, kad hipotekos lakÅ¡to pakeitimas yra sutartis, įkeitimo pakeitimas padidinant sumÄ ir(ar) pratęsiant terminÄ apsunkina turtÄ ir kartu apsunkina sprendimo įvykdymÄ .Turto areÅ¡to akto duomenys yra žinomi kiekvienam asmeniui, jeigu turto areÅ¡to aktas yra įregistruotas turto areÅ¡to aktų registre (Turto areÅ¡to aktų registro įstatymo 5 str. 2 d.). Apeliantas nurodo, kad ginčo atveju turto areÅ¡to aktas Turto areÅ¡tų akto registre įregistruotas 2006 m. birželio 2 d. Tai, kad sandoris tvirtinamas notaro ir registruojamas valstybiniame registre, nepaneigia įstatyme įtvirtintos tam tikro juridinio fakto žinojimo prezumpcijos ir nesÄ Å¾ininga Å¡alis netampa sÄ Å¾ininga.

Todėl teismas netinkamai aiÅ¡kino ir taikė Turto areÅ¡to aktų registro įstatymo 5 straipsnio 2 dalies nuostatas.Senaties terminas ieÅ¡kiniui pareikÅ¡ti pradedamas skaičiuoti nuo tos dienos, kuriÄ kreditorius sužinojo arba turėjo sužinoti apie jo teises pažeidžiantį sandorį (CK 6.66 str. 3 d.). Apeliantas nurodo, kad jis neturi pareigos reguliariai tikrinti ir kaupti duomenis apie savo skolininkus valstybiniuose registruose. Todėl apie padarytus hipotekos pakeitimus jis sužinojo 2009 m. balandžio 22 d. iÅ¡ Centrinės hipotekos įstaigos gavęs Hipotekos registro iÅ¡raÅ¡Ä .

IeÅ¡kinys paduotas 2010 m. sausio 21 d., todėl vienerių metų ieÅ¡kinio senaties terminas nepraleistas.Turto areÅ¡tas 2006 m. birželio 2 d. buvo pritaikytas visam butui, esančiam (duomenys neskelbtini). Pagal nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡Ä butas priklausė M. B. asmeninės nuosavybės teise, todėl aplinkybė, kad nutraukus santuokÄ liko neiÅ¡spręstas bendro turto padalinimo klausimas neturi įtakos Å¡ios bylos baigčiai. Apelianto teigimu, teismui panaikinus ginčijamus pakeitimus, atsakovai galės ieÅ¡kinine tvarka kreiptis dėl turto padalinimo arba tai galės padaryti ieÅ¡kovas CPK 667 straipsnio nustatyta tvarka.

Atsakovų atlikti lakÅ¡tų pakeitimai prieÅ¡tarauja imperatyviai įstatymo normai, todėl yra niekiniai ir negalioja (CK 1.80 str. 1 d.). Atsakovė G. B. atsiliepimu į apeliacinį skundÄ praÅ¡o Panevėžio apygardos teismo 2011 m. liepos 4 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ (t. 2, b.l. 39-41). Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais argumentais:Pakeitimas 1 ir Pakeitimas 2 nesukÅ«rė naujos prievolės, įkeisto turto papildomai neapsunkimo. Todėl teismas pagrįstai sprendė, kad buvo modifikuota 2003 m. rugsėjo 24 d. prievolė, o esamų prievolių modifikavimo Turto areÅ¡to aktų registro įstatymo 2 straipsnio 4 dalis nedraudžia.

Reikalavimas panaikinti ginčo sandorius visa apimtimi yra nepagrįstas, nes atsakovės G. B. kaip dalies įkeisto ir vėliau areÅ¡tuoto nekilnojamojo turto savininkės teisės savo nuožiÅ«ra valdyti, naudoti ir disponuoti ginčo turto nėra suvaržytos. Vien ta aplinkybė, kad taikant laikinÄ sias apsaugos priemones buvo areÅ¡tuotas, visas butas, atsakovės nuomone, nesuteikia apeliantui jokių papildomų garantijų, nes galėjo bÅ«ti areÅ¡tuota tik ta buto dalis, kuri priklauso apelianto skolininkui M.

B..Pakeitimas 1 buvo įregistruotas 2006 m. gruodžio 29 d. Tiek hipotekos, tiek nekilnojamojo turto registro duomenys yra vieÅ¡i. Todėl apeliantas apie hipotekos lakÅ¡to pakeitimus turėjo sužinoti 2006 m. gruodžio 29 d. Ta aplinkybė, kad apeliantas iÅ¡ nekilnojamojo turto registro buvo užsakęs paslaugÄ teikti jam visus duomenis, susijusius su buto, esančio (duomenys neskelbtini), teisine bÅ«kle, taip pat patvirtina, kad duomenys apie hipotekos lakÅ¡to pakeitimus jam turėjo bÅ«ti žinomi 2006 m. pabaigoje.

Todėl teismas padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kinio senaties terminas yra praleistas. Atsakovas AB SEB bankas atsiliepimu į apeliacinį skundÄ praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti bei priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas (t. 2, b.l. 43-46). Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais argumentais.Teismas tinkamai aiÅ¡kino disponavimo turtu turinį, nes ginčijamais hipotekos lakÅ¡to pakeitimais nebuvo sukurta nauja prievolė, ji yra atsiradusi iki M. B. turto areÅ¡to taikymo ir modifikuota. Atsakovo nuomone, hipoteka apsunkintam daiktui paskesnis disponavimo teisės ribojimas negali turėti įtakos ir prievolės, kurios užtikrinimui turtas buvo įkeistas, modifikavimui.

Atsakovas nesutinka su teiginiu, kad hipotekos pakeitimais buvo apsunkintos apelianto galimybės patenkinti savo reikalavimÄ , nes bet kuriuo atveju pirmiausia bÅ«tų tenkinami hipotekos kreditoriaus reikalavimai ir hipoteka įkeisto turto pardavimas nebÅ«tų galimas be AB SEB banko sutikimo, nepriklausomai nuo hipotekos lakÅ¡tų pakeitimų buvimo ar nebuvimo. Tikimybė, jog apeliantas galimai nebeegzistuos suėjus hipotekos terminui, neturi įtakos sprendžiant dėl hipotekos lakÅ¡tų pakeitimo teisėtumo.Hipotekos lakÅ¡to pakeitimais nėra pažeidžiami imperatyvÅ«s teisės aktų reikalavimai, nes jie sudaryti ir įregistruoti laikantis atitinkamų įstatymų nustatytos tvarkos, pakeitimai įregistruoti patvirtinus notarams ir patikrinus atsakingoms institucijoms –hipotekos registro tvarkytojui bei laikantis kitų imperatyvių teisės aktų nuostatų.

Hipotekos lakÅ¡to pakeitimais nebuvo pakeičiamas, apribojamas ar panaikinamas imperatyvių teisės normų galiojimas ar taikymas, todėl Å¡ie pakeitimai negali bÅ«ti pripažinti niekiniais. AB SEB bankas teisėtai sudarė kredito sutarties pakeitimus, kurių pagrindu buvo įregistruoti hipotekos lakÅ¡to pakeitimai, juos registruojant bankas pasitikėjo hipotekos lakÅ¡tÄ tvirtinusių ir registravusių asmenų kompetencija. Todėl bankas neturėjo pagrindo abejoti padarytų hipotekos lakÅ¡to pakeitimo teisėtumu ir veikė sÄ Å¾iningai.Apeliantas apie PakeitimÄ 1 sužinojo arba privalėjo sužinoti nuo Å¡io įkeitimo fakto iÅ¡vieÅ¡inimo dienos, t.y.

įregistravimo hipotekos registre momento. Todėl terminas pareikÅ¡ti ieÅ¡kinį suėjo 2007 m. gruodžio 30 d. Be to, antstolė A. M. 2007 m. lapkričio 14 d. raÅ¡tu kreipėsi į bankÄ siÅ«lydama prisijungti prie iÅ¡ieÅ¡kojimo. Todėl apeliantas turėjo sužinoti apie PakeitimÄ 1 ne vėliau nei 2007 m. lapkričio 14 d. ir Å¡iuo atveju senaties terminas pareikÅ¡ti ieÅ¡kinį suėjo 2008 m. lapkričio 15 d. Atsižvelgiant į tai, kad ieÅ¡kinys pareikÅ¡tas tik 2010 m. sausio 21 d., teismas pagrįstai taikė ieÅ¡kinio senatį.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.).

Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, todėl apskųsto sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas vertintinas apeliacinio skundo ribose (CPK 320 str. 2 d.).Nustatyta, kad Panevėžio apygardos teismas 2006 m. birželio 2 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-303-227/2006 ieÅ¡kovo LUAB „Utetra“ ieÅ¡kinio reikalavimui užtikrinti taikė laikinÄ sias apsaugos priemones – atsakovų turto areÅ¡tÄ , tame tarpe buvo areÅ¡tuotas ir atsakovo M.

B. nuosavybės teise įregistruotas nekilnojamasis turtas – butas, esantis (duomenys neskelbtini), ir kitas jam priklausantis pas jį patį ar trečiuosius asmenis esantis nekilnojamasis ir kilnojamasis turtas, jo esant nepakankamai areÅ¡tuotos atsakovo M. B. piniginės lėšos, esančios atsakovo banko sÄ skaitoje, uždraudžiant areÅ¡tuotu turtu disponuoti (b.l. 7-8). Panevėžio apygardos teismas 2006 m. gruodžio 21 d. sprendimu LUAB „Utetra“ naudai iÅ¡ buvusio UAB „Utetra“ direktoriaus M.

B. ir L. M. solidariai priteisė 226 558 Lt nuostoliams atlyginti, 5 procentų metinės palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme nuo 2006 m. birželio 2 d. iki visiÅ¡ko sprendimo įvykdymo bei bylinėjimosi iÅ¡laidas (t. 1, b.l. 9-15). Atsakovas M. B., užtikrindamas su AB SEB Banku 2003 m. rugsėjo 23 d. sudarytÄ Kredito sutartį Nr. 1250318010389-03 2003 m. rugsėjo 29 d. AB SEB bankas įkeitė butÄ (duomenys neskelbtini). Sutartine hipoteka (kodas 10120030000753) užtikrintos prievolės dydis 16 000 Lt, prievolės įvykdymo terminas 2013 m. rugsėjo 22 d. 2006 m. gruodžio 29 d. padarytu Pakeitimu 1 sutartine hipoteka užtikrintos prievoles dydis padidintas iki 80 890,87 Lt, papildomos kredito dalies grÄ Å¾inimo data pratęsta iki 2031 m. gruodžio 22 d. 2009 m. birželio 3 d.

Pakeitimu 2 sutartine hipoteka užtikrintos prievolės dydis padidintas iki 23 683,89 EUR (81 572,04 Lt) ir į prievolę įstojo nauja skolininkė G. B.. Apeliantas prašė pripažinti PakeitimÄ 1 ir PakeitimÄ 2 negaliojančiais actio Pauliana pagrindu (CK 6.66 str.) ir dėl jų prieÅ¡taravimo imperatyvioms įstatymų nuostatoms (CK 1.80 str.). Apeliacinis skundas tenkintinas. Dėl actio PaulianaActio Pauliana institutas – tai teisė ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių jis sudaryti neprivalėjo, jeigu Å¡ie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti (CK 6.66 straipsnio 1 dalis).

Å io instituto paskirtis - užkirsti keliÄ galimam skolininko piktnaudžiavimui savo teisėmis, taip užtikrinant įstatymo ar sutarties pagrindu prisiimtų pareigų kreditoriams įvykdymÄ , ginant juos nuo nesÄ Å¾iningų skolininko veiksmų, kuriais mažinamas skolininko mokumas ir kartu mažinamos galimybės, kad kreditoriaus reikalavimas bus visiÅ¡kai patenkintas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-710/2002; 2003 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-424/2003).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡skyręs tokias actio Pauliana ieÅ¡kinio taikymo sÄ lygas:

1) kreditorius turi turėti neabejotinÄ ir galiojančiÄ reikalavimo teisę;

2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises;

3) nėra suėjęs vienerių metų ieškinio senaties terminas;

4) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio;

5) skolininkas buvo nesÄ Å¾iningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises;

6) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dviÅ¡alį sandorį, buvo nesÄ Å¾iningas;

7) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistÄ pagal ginčijamÄ sandorį turtÄ (ar jo vertę) tiek, kiek bÅ«tina Å¡iam reikalavimui patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-339/2009; 2011 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-362/2011; kt.). Nenustačius bent vienos nurodytų sÄ lygų egzistavimo, nėra pagrindo sandorį pripažinti negaliojančiu. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas konstatavo ieÅ¡kinio senaties termino praleidimÄ sandorių ginčijimui actio Pauliana pagrindu.

Teisėjų kolegija iÅ¡ esmės su tokia iÅ¡vada sutinka.Apeliantas ieÅ¡kinyje įrodinėjo, kad apie ginčo buto įkeitimÄ ir ginčijamus PakeitimÄ 1 bei PakeitimÄ 2 jis sužinojo tik iÅ¡ 2009 m. balandžio 22 d. gauto Centrinės hipotekos įstaigos hipotekos registro iÅ¡raÅ¡o. Tačiau Panevėžio apygardos teismas dar 2006 m. birželio 2 d. nutartimi byloje pagal apelianto ieÅ¡kinį M. B. dėl žalos atlyginimo taikė laikinÄ sias apsaugos priemones ir areÅ¡tavo tÄ patį butÄ , kuris jau buvo įkeistas 2003 m.

Taigi, akivaizdu, kad apeliantas, kaip toje byloje dalyvavęs asmuo, domėdamasis jau vien pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių faktiniu realizavimu, apie 2003 m. buto hipotekos faktÄ galėjo ir turėjo žinoti dar toje byloje (joje 2006 m. gruodžio 21 d. sprendimu apelianto ieÅ¡kinys iÅ¡ esmės buvo patenkintas, sprendimas įsiteisėjo 2007 m. birželio 8 d.) (t. 1, b.l. 9-15, 16-22). IÅ¡ apelianto aiÅ¡kinimo sektų, kad jis 2-2,5 metų (iki 2009 m. balandžio) net ir po pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių bei jam palankaus sprendimo priėmimo/įsiteisėjimo nesidomėjo Å¡io sprendimo įvykdymo galimybėmis (kiek tai susiję su butu), nagrinėjamÄ ieÅ¡kinį pateikė daugiau kaip po trejų metų nuo Pakeitimo 1 sudarymo.

Pažymėtina, kad iÅ¡ byloje esančio antstolės A. M. 2007 m. lapkričio 14 d. raÅ¡to Nr. 0104/07/01489 matyti, kad ji kreipėsi į AB SEB „Vilniaus bankÄ â€œ siÅ«lydama duoti sutikimÄ iÅ¡ieÅ¡koti apeliantui priteistÄ sumÄ iÅ¡ M. B. iÅ¡ hipoteka įkeisto turto (t. 1, b.l. 215). Taigi, apeliantas bent jau tuomet galėjo ir turėjo žinoti ne tik apie buto įkeitimo faktÄ apskritai, bet jau ir apie PakeitimÄ 1. Pastebėtina ir tai, kad pats apeliantas, remdamasis vien iÅ¡ registrų duomenų gavimo faktu tik 2009 m. balandžio 22 d., ir apeliaciniame skunde nenurodo svarbių priežasčių, kuriomis bÅ«tų galima pateisinti pakankamai ilgÄ ieÅ¡kinio senaties termino praleidimo laikotarpį.

Tuo tarpu kas kliudė tokius duomenis gauti anksčiau, apeliantas ir nenurodo. Teisėjų kolegija nagrinėjamu atveju negali sutikti su apelianto argumentais neva jis neprivalÄ s nuolatos tikrinti duomenis apie skolininkus įvairiuose registruose. Toks teiginys pats savaime nėra visiÅ¡kai neteisingas, tačiau tai nereiÅ¡kia, kad kreditorius gali elgtis ilgÄ laikÄ nerÅ«pestingai, o vėliau remtis tokiu teiginiu. Juo labiau, kad apeliantas apskritai nėra nuoseklus tokia savo pozicija - ginčydamas sandorius kitu pagrindu (apie tai – žemiau nutartyje), jis pats įrodinėja kitos Å¡alies pareigÄ nuolat domėtis viešų registrų duomenimis, tačiau tokio reikalavimo nekelia sau.

Todėl teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad Pakeitimo 1 ginčijimui actio Pauliana pagrindu be svarbių priežasčių yra praleistas ieÅ¡kinio senaties terminas (CK 1.131 str. 1 d.). Kaip minėta, nenustačius bent vienos iÅ¡ aukščiau nurodytų actio Pauliana ieÅ¡kiniui sÄ lygų egzistavimo, nėra pagrindo sandorį pripažinti negaliojančiu. Todėl dėl kitų sÄ lygų (ne)buvimo teisėjų kolegija nebepasisako.Teisėjų kolegija sutinka ir su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad Pakeitimu 2 faktiÅ¡kai nebuvo keičiamas atsakovo M.

B. prievolių dydis - jis tik perskaičiuotas kita valiuta, o susidaręs 681 Lt skirtumas negali turėti bent kiek ženklesnės reikÅ¡mės apelianto, kaip kreditoriaus, teisių pažeidimui actio Pauliana aspektu didesniu laipsniu nei galimai pažeistomis teisėmis Pakeitimu 1. Dėl ginčijamų sandorių prieÅ¡taravimo imperatyvioms normomsKaip minėta, Pakeitimas 1 padarytas jau po to, kai 2006 m. birželio 2 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-303-227/2006 buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės inter alia areÅ¡tuojant butÄ , uždraudžiant juo disponuoti.

Taigi, atsakovui apie pritaikytas laikinÄ sias apsaugos priemones ginčijamų pakeitimų sudarymo metu akivaizdžiai buvo žinoma.             Laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiama užtikrinti, kad ieÅ¡kovui palankaus sprendimo atveju jo įvykdymas bÅ«tų kuo sklandesnis, neleisti ateityje kitai Å¡aliai imtis priemonių, kurios galėtų jai padėti iÅ¡vengti sprendimo įvykdymo ar jį apsunkinti lyginant su ta situacija, kuri yra laikinųjų apsaugos priemonių taikymo metu.

Pagal Turto areÅ¡to aktų registro įstatymo 2 straipsnio 1 dalį turto areÅ¡tas – įstatymų nustatyta tvarka ir sÄ lygomis taikomas priverstinis nuosavybės teisės į turtÄ arba atskirų Å¡ios teisės sudėtinių dalių – valdymo, naudojimosi ar disponavimo – laikinas apribojimas. Å io įstatymo 2 straipsnio 4 dalis atskleidžia disponavimo teisės apribojimo turinį – tai teisės pakeisti turto teisinę padėtį, teisinį jo likimÄ â€“ teisės turtÄ atlygintinai ar neatlygintinai perleisti, įkeisti, iÅ¡nuomoti, perduoti naudoti kitiems asmenims, nustatyti servitutus ar kitaip šį turtÄ sutartimi apsunkinti – priverstinis laikinas apribojimas.

Taigi, pritaikius laikinÄ sias apsaugos priemones – turto, uždraudžiant juo disponuoti, areÅ¡tÄ , teisė atlikti veiksmus(Ä ), sudarančius disponavimo teisės turinį inter alia sudarinėti sandorius dėl areÅ¡tuoto turto, yra apribota. Turto areÅ¡to aktų registro duomenys yra vieÅ¡i, su Å¡iais duomenimis Turto areÅ¡to aktų registro nuostatų nustatyta tvarka gali susipažinti kiekvienas asmuo, laikoma, kad turto areÅ¡to akto duomenys yra žinomi kiekvienam asmeniui, jeigu turto areÅ¡to aktas yra įregistruotas turto areÅ¡to aktų registre (Turto areÅ¡to aktų registro įstatymo 5 straipsnis).

Juo labiau, tai pasakytina apie tokio subjekto, kaip bankas, turinčio specialias tarnybas, galimybes sekti ir žinoti viešų registrų duomenis bei juos patikrinti prieÅ¡ sudarant sandorį.             Ginčijami Pakeitimas 1 ir Pakeitimas 2 yra sandoriai (CK 1.63 str. 1 d.). Teisėjų kolegija nesutinka su atsakovų ir pirmosios instancijos teismo skundžiamo sprendimo argumentais, kad Å¡alių susitarimu Å¡iuo atveju buvo tik modifikuota prievolė pagal 2003 m. rugsėjo 29 d. hipotekos lakÅ¡tÄ (kas, beje, taip pat bÅ«tų vertinama kaip sandoris), nes Pakeitimu 1 buvo ne vien pakeista jau anksčiau buvusios prievolės įvykdymo tvarka, o nustatyta ir nauja įkeitimu užtikrinama kitokio –penkis kartus didesnė - dydžio (80 890,87 Lt) prievolė (t. 1, b.l. 156-159, 160-162).

Taigi, pakeitus tokiu bÅ«du prievolės apimtį kitų potencialių kreditorių galimybės gauti savo reikalavimo patenkinimÄ Å¾enkliai sumažėja, o galimai jų ir visai nebelieka. Teismo nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo yra privaloma vykdyti (CPK 18 str.). Kasacinis teismas yra nurodęs, jog laikinosios apsaugos priemonės pobÅ«dis – drausti atlikti tam tikrus veiksmus, t. y. nedalyvauti sudarant sandorius, nesudaryti sutarčių ir panaÅ¡aus pobÅ«džio – yra įsakmus (CPK 145 str. 1 d. 6 p.), todėl vertinamas kaip imperatyvus.

Jis nustatytas vieÅ¡osios teisės normų – civilinio proceso įstatymo – ir įtvirtintas privalomu vykdyti teismo procesiniu dokumentu – nutartimi dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Sandoris, kuris yra sudarytas pažeidžiant tokį teismo nutartimi nustatytÄ draudimÄ , kaip prieÅ¡taraujantis vieÅ¡ajai tvarkai yra niekinis ir negalioja (CK 1.81 str. 1 d.). Tokiam sandorio kvalifikavimui nedaro įtakos vėlesni teismo sprendimai, t. y. ar buvo patenkinti byloje ieÅ¡kinio reikalavimai, dėl kurių buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės, ar pažeisto draudimo laikinumo pobÅ«dis.

Teismas, nagrinėjantis asmens reikalavimÄ , susijusį su laikinųjų apsaugos priemonių pažeidimu (CK 1.78 str. 4 d., CPK 5 str.), nustatęs šį vieÅ¡osios tvarkos pažeidimo faktÄ , tokį sandorį vertina niekiniu ir ex officio sprendžia dėl niekinio sandorio padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-231/2011).             Kiti apeliacinio skundo ir atsiliepimų argumentai, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra reikÅ¡mingi ginčo iÅ¡sprendimui, todėl iÅ¡samiau neanalizuotini.             Remiantis iÅ¡dėstytu teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai aiÅ¡kino ir taikė materialinės teisės normas, dėl ko priėmė nepagrįstÄ sprendimÄ .

Todėl jis naikinamas ir priimamas naujas sprendimas (CPK 326 str. 1 d. 2 p., 330 str.).             Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog apeliantas, kaip likviduojama įmonė, yra atleistas nuo žyminio mokesčio CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punkto pagrindu. Jis Å¡ioje byloje yra sumokėjęs 263 Lt žyminį mokestį (t. 1, b.l. 6, 86a). Todėl jo sumokėtas žyminis mokestis jam turi bÅ«ti grÄ Å¾intas (CPK 87 str. 1 d. 1 p.).                          Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalimi,              n u s p r e n d ė:

             Panevėžio apygardos teismo 2011 m. liepos 4 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ .             IeÅ¡kinį tenkinti visiÅ¡kai. Pripažinti negaliojančiais 2003 m. rugsėjo 24 d. hipotekos lakÅ¡to Nr. 10120030000753 2006 m. gruodžio 29 d. pakeitimÄ Nr. 10120060001897 ir 2009 m. birželio 3 d. pakeitimÄ Nr. 10120090000749 ir iÅ¡registruoti juos iÅ¡ hipotekos registro.             GrÄ Å¾inti ieÅ¡kovui likviduojamai uždarajai akcinei bendrovei „Utetra“ 263 Lt žyminį mokestį.             Priteisti valstybei iÅ¡ atsakovų M.

B., G. B. po 7,25 Lt, iÅ¡ atsakovo AB SEB banko 14,5 Lt iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.                                                                                               Teisėjai                                                    Algirdas GailiÅ«nas                                                                               Danutė MilaÅ¡ienė                                                                                                                                                                                       Alvydas PoÅ¡kus                         Â