beb3b9da-49fc-4a9b-98de-acca70d7cce2 · Kauno apylinkės teismas

?Civilinė byla Nr. e2YT-1215-1023/2022 Teisminio proceso Nr. 2-69-3-18920-2021-5 Procesinio dokumento kategorijos: 2.5.3; 2.10.12; 3.1.7.8; 3.2.4.9.1.1; 3.2.4.9.3.1; 3.2.6.1; 3.2.6.13 (S) KAUNO APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. sausio 21 d. Kaunas Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų teisėja Vaida Baumilė, sekretoriaujant JÅ«ratei Augustaitienei, dalyvaujant pareiÅ¡kėjui E. L.ir jo atstovui advokatui ArÅ«nui Stukui, vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo E. L. pareiÅ¡kimÄ suinteresuotam asmeniui valstybės įmonei „Turto bankas“ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo.

Teismas n u s t a t ė : I. Bylos Å¡alių reikalavimai bei argumentai 1. PareiÅ¡kėjas E. L. (toliau – pareiÅ¡kėjas) kreipėsi į teismÄ pareiÅ¡kimu, kuriuo praÅ¡o nustatyti juridinį reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad pareiÅ¡kėjas po savo motinos B. L. mirties (duomenys neskelbtini), priėmė jos palikimÄ faktiÅ¡kai pradėdamas paveldimÄ turtÄ valdyti.

2. PareiÅ¡kimas grindžiamas tuo, jog (duomenys neskelbtini) mirė pareiÅ¡kėjo motina B. L.. Po motinos mirties pareiÅ¡kėjui liko mirusiai priklausę asmeniniai daiktai bei mirusiai priklausiusioje banko sÄ skaitoje laikytos piniginės lėšos. Po palikėjos mirties palikimÄ turėjo teisę priimti tik pareiÅ¡kėjas E. L.. Kitų įstatyminių įpėdinių palikėja neturėjo. Po palikėjos mirties pareiÅ¡kėjas palikėjos palikimÄ priėmė, pradėjęs palikimÄ sudarantį turtÄ faktiÅ¡kai valdyti ir Å¡iuo turtu rÅ«pinosi kaip savu.

PareiÅ¡kėjas priėmė B. L. asmeninius daiktus, kurie buvo laikomi jos gyvenamojoje vietoje bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Palikėja ir jos sutuoktinis S. L. bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybės teise turėjo butÄ adresu (duomenys neskelbtini). Å is butas 2009 m. rugsėjo 15 d. buvo padovanotas pareiÅ¡kėjui. Dovanojimo sutartimi buvo numatyta, kad palikėja ir S. L. lieka gyventi dovanojamame bute iki gyvos galvos. S. L. mirė (duomenys neskelbtini), jo palikimÄ priėmė B. L.. Po S. L. mirties bute toliau gyventi liko B.

L.. B. L. mirus (duomenys neskelbtini), butu ir jame esančiais kilnojamais daiktais toliau naudojasi buto savininkas pareiÅ¡kėjas. Po palikėjos mirties, pareiÅ¡kėjas priėmė asmeninius B. L. daiktus, kurie kartu su banko sÄ skaitoje laikomomis lėšomis sudarė B. L. palikimÄ . PareiÅ¡kėjas iki mirties prižiÅ«rėjo palikėjÄ B. L., nurodyta banko sÄ skaita taip pat buvo atidaryta kartu su pareiÅ¡kėjo pagalba. PareiÅ¡kėjas faktiniu valdymu priėmė B. L. palikimÄ sudarančius asmeninius daiktus.

Palikėja testamento nebuvo sudariusi. IÅ¡ testamentų registro iÅ¡raÅ¡o matyti, kad po palikėjos mirties, paveldėjimo byla dėl jos turto paveldėjimo nėra užvesta, testamentų registre nėra įregistruota jos palikimo priėmimo faktų. Nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ reikalinga tikslu gauti paveldėjimo teisės liudijimÄ .

3. PareiÅ¡kėjas teismo posėdžio metu palaikė pareiÅ¡kime nurodytas aplinkybes, papildomai paaiÅ¡kino, kad jis buvo vienintelis vaikas, todėl padėdavo motinai, jai padėjo atidaryti banke sÄ skaitÄ , į kuriÄ pervesdavo pinigų. ButÄ , esantį (duomenys neskelbtini), pardavė po mamos mirties 2021 m. rudenį. Iki pardavimo rÅ«pinosi likusiais motinos daiktais – baldais, buitine technika, nuotraukomis, pats ten gyveno, mokėjo mokesčius.

4. PareiÅ¡kėjo atstovas advokatas ArÅ«nas Stukas pareiÅ¡kime nurodytas aplinkybes patvirtino, pagrindė jas teisiniais argumentais. Papildomai nurodė, jog pareiÅ¡kėjo nurodytas aplinkybes patvirtina raÅ¡ytiniai bylos duomenys: pirkimo pardavimo sutartis, pažymos apie deklaruotÄ gyvenamÄ jÄ vietÄ , įgaliojimas atlikti įvairius veiksmus. II. Suinteresuotų asmenų praÅ¡ymai ir argumentai 5. Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė „Turto bankas“ per teismo nustatytÄ terminÄ pateikė atsiliepimÄ Ä¯ pareiÅ¡kimÄ , kuriame nurodė, jog nėra gavęs praneÅ¡imo apie galimÄ palikėjos B.

L. palikimo perėjimÄ valstybei, taip pat neturi jokių duomenų patvirtinančių ar paneigiančių faktinį paliktojo turto priėmimÄ valdyti. Nurodė, kad tuo atveju, jei visapusiÅ¡kai ir pilnai iÅ¡nagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad pareiÅ¡kėjas priėmė palikimÄ faktiÅ¡kai pradėdamas paveldimÄ turtÄ valdyti, suinteresuotas asmuo neprieÅ¡taraus pareiÅ¡kėjo pareiÅ¡kimo patenkinimui. Prašė bylÄ nagrinėti teismo nuožiÅ«ra, suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant.

Teismas k o n s t a t u o j a : Pareiškimas tenkintinas. III. Byloje nustatytos teisei taikyti reikšmingos faktinės aplinkybės, jų teisinis vertinimas ir teismo išvados 6. Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti tik tada, kai yra tam tikrų aplinkybių visuma:

1) prašomas nustatyti faktas turi būti juridiškai reikšmingas, t. y. nuo šio fakto priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 1 dalis);

2) pareiÅ¡kėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tÄ juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ ;

3) pareiÅ¡kėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamÄ juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis), o tam, kad asmens asmeninės ar turtinės teisės atsirastų, pasikeistų ar pasibaigtų, reikalinga turėti ir pateikti atitinkamus faktus patvirtinančius dokumentus. Nuostata, kad, tik esant iÅ¡vardytų sÄ lygų visetui, galima nustatyti juridinę reikÅ¡mę turinčius faktus, nuosekliai atsispindi kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2011; 2010 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-552/2010; 2010 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-388/2010; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-93/2009).

Vienas iš juridinę reikšmę turinčių faktų yra palikimo priėmimas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Palikimo priėmimu įgyvendinami paveldėjimo teisiniai santykiai, kurių metu mirusio fizinio asmens turtinės teisės, pareigos ir kai kurios asmeninės neturtinės teisės pereina jo įpėdiniams. Palikimo priėmimo faktas nustatomas vadovaujantis palikimo atsiradimo momentu (palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas) paveldėjimo santykius reglamentavusiais įstatymais.

7. Nagrinėjamojoje civilinėje byloje nustatyta, jog (duomenys neskelbtini) mirė pareiÅ¡kėjo motina B. L. ((duomenys neskelbtini)Medicininis mirties liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) gimimo liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini)). Paveldėjimo teisės liudijimas neiÅ¡duotas, testamentas nesudarytas (2021 m. lapkričio 20 d. valstybės įmonės Registrų centro Testamentų registro iÅ¡raÅ¡as). Po B. L. mirties liko lėšos akcinėje bendrovėje Swedbank banke palikėjos vardu (duomenys neskelbtini) atidarytoje fizinio asmens banko sÄ skaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)Fizinio asmens banko sÄ skaitos sutartis su akcine bendrove Swedbank banku).

Tikslu gauti paveldėjimo teisės liudijimÄ pareiÅ¡kėjas kreipėsi į teismÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo, kad jis tuoj po savo motinos B. L., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties priėmė jos palikimÄ pagal įstatymÄ pradėdamas faktiÅ¡kai jį valdyti. Atsižvelgiant į Å¡ias teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes konstatuotina, kad praÅ¡omas nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintis faktas sukels pareiÅ¡kėjui teisines pasekmes kaip įpėdiniui gaunant paveldėjimo teisės liudijimÄ , pareiÅ¡kėjas neturi dokumentų, patvirtinančių šį juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ ir negali kitokia, t. y. ne teismo tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių minėtÄ juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas, 445 straipsnis, 448 straipsnis).

8. Ä®statymų leidėjas įtvirtino nuostatÄ , jog įpėdinis laikomas priėmusiu palikimÄ , kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiÅ¡kimÄ apie palikimo priėmimÄ (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Tačiau jei įpėdinis nurodytu bÅ«du palikimo nepriėmė įstatymas įtvirtino dar vienÄ , lygiavertį paminėtam palikimo priėmimo bÅ«dÄ â€“ palikimo priėmimas faktiÅ¡kai pradėjus turtÄ valdyti. Palikimo priėmimo, faktiÅ¡kai pradėjus jį valdyti, bÅ«das įtvirtintas CK 5.50 straipsnio 2 dalyje, 5.51 straipsnyje.

Pagal nuosekliai formuojamÄ kasacinio teismo praktikÄ priimančio palikimÄ Ä¯pėdinio valia įgyti nuosavybės teisę į palikimÄ sudarantį turtÄ gali bÅ«ti iÅ¡reikÅ¡ta tik aktyviais veiksmais, kurie turi bÅ«ti atliekami įstatymo nustatyta tvarka ir per įstatyme nustatytÄ terminÄ . Priimdamas palikimÄ faktiÅ¡kai pradėjęs paveldimÄ turtÄ valdyti, įpėdinis savo valiÄ iÅ¡reiÅ¡kia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad jis palikimÄ priėmė ir iÅ¡reiÅ¡kė savo valiÄ tapti palikėjo turto savininku.

Nors tokiu atveju asmens valia nėra iÅ¡reiÅ¡kiama oficialia forma (pateikiant įgaliotai institucijai pareiÅ¡kimÄ , praÅ¡ymÄ ir pan.), tačiau toks palikimo priėmimo bÅ«do įgyvendinimas sukuria tokius pat teisinius padarinius kaip ir pasinaudojus kitais palikimo priėmimo bÅ«dais – asmuo laikomas priėmusiu palikimÄ . Taigi palikimo priėmimu, pradedant faktiÅ¡kai jį valdyti, paprastai suprantami aktyvÅ«s įpėdinio veiksmai valdant tÄ turtÄ , naudojantis juo, palaikant jį tinkamos bÅ«klės (patalpų remontas, gyvulių priežiÅ«ra, sklypo įdirbimas, mokesčių mokėjimas, patalpų iÅ¡nuomojimas, buto nuomos mokesčio ėmimas iÅ¡ nuomininkų, gyvenimas name ir t. t.).

Ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai iÅ¡reiÅ¡kia jo valiÄ Ä¯gyti nuosavybės teisę į palikimÄ , valdyti jį (disponuoti, naudotis juo) kaip savo, ar jie atlikti nustatytais terminais, t. y. ar įpėdinis priėmė palikimÄ , faktiÅ¡kai pradėdamas jį valdyti, sprendžia teismas, nustatęs ir įvertinęs konkrečios situacijos aplinkybes, jų visumÄ â€“ Å¡alių paaiÅ¡kinimus, liudytojų parodymus, kitus byloje esančius dokumentus, atsižvelgęs į turto, sudarančio palikimÄ , pobÅ«dį ir įpėdinio elgesį su Å¡iuo turtu tiek palikimo atsiradimo momentu, tiek ir po to.

Ä®pėdinis, pradėjęs valdyti kokiÄ nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktÄ , laikomas priėmusiu visÄ palikimÄ . Valdymu laikomas faktinis daikto turėjimas savo žinioje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-8/2004; 2007 m. gruodžio 21 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2007; 2008 m. kovo 7 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2008; 2011 m. spalio 11 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2011; 2012 m. gegužės 23 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-251/2012; 2013 m. rugsėjo 17 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-434/2013; kt.).

Teismas pažymi, kad aplinkybę, jog įpėdinis, siekdamas priimti palikimÄ aptariamu bÅ«du, atliko aktyvius veiksmus, iÅ¡reiÅ¡kiančius jo valiÄ Ä¯gyti nuosavybės teisę į paveldimÄ turtÄ , ir jis pradėjo valdyti palikėjo turtÄ kaip savo, turi įrodyti asmuo, reiÅ¡kiantis tokį reikalavimÄ (CPK 178 straipsnis).

9. Nagrinėjamojoje byloje pareiÅ¡kėjo nurodytas aplinkybes, jog jis tuoj po savo motinos B. L., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties priėmė jos palikimÄ pagal įstatymÄ pradėdamas faktiÅ¡kai jį valdyti, įrodo, tai, kad pareiÅ¡kėjas iÅ¡karto po motinos mirties toliau rÅ«pinosi jam nuosavybės teise priklausiusiu butu, kuriame iki mirties gyveno motina, kuriame buvo ir jo deklaruota gyvenamoji vieta, kuriame jis liko gyventi ir naudojosi minėtu turtu, jame esančiais daiktais, jais disponavo savo nuožiÅ«ra (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis).

PareiÅ¡kėjo procesiniame dokumente ir teismo posėdžio metu nurodyti paaiÅ¡kinimai dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto apie palikimo priėmimÄ nustatymo yra įstatymo nustatyta įrodinėjimo priemonė (CPK 177 straipsnio 2 dalis, 186 straipsnis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2013). Be to, bylos raÅ¡ytiniai duomenys (VÄ® Registrų centro Gyventojų registro pažyma apie asmens duomenis, pirkimo pardavimo sutartis, įgaliojimas) patvirtina pareiÅ¡kėjo nurodytas aplinkybes, kad jis savo gyvenamÄ jÄ vietÄ buvo deklaravęs buto, kuriame iki mirties gyveno jo motina adresu, kad jis pagal motinos įgaliojimÄ tvarkė visus jos turtinius asmeninius klausimus, kad jis po motinos mirties prieÅ¡ parduodamas butÄ tvarkė ir rÅ«pinosi jame esančiais daiktais kaip savo.

Teismas nenustatė aplinkybių, kurios paneigtų ar padarytų nepatikimomis pareiÅ¡kėjo nurodytas aplinkybes dėl jo veiksmų pradėjus valdyti po motinos mirties likusį palikimo objektÄ sudarantį turtÄ , todėl nėra pagrindo pareiÅ¡kėjo paaiÅ¡kinimų ir pateiktų raÅ¡ytinių įrodymų vertinti kaip nepatikimų ir jais nesivadovauti. Be to, suinteresuoti asmenys neteikė pareiÅ¡kėjo nurodytų aplinkybių paneigiančių įrodymų, nenurodė Å¡iuos parodymus paneigiančių aplinkybių, todėl ir Å¡iuo aspektu nėra pagrindo abejoti pareiÅ¡kėjo paaiÅ¡kinimais kaip patikimu įrodymu.

IÅ¡ teismui pateiktų raÅ¡ytinių įrodymų nustatyta jog pareiÅ¡kėjas turi teisę paveldėti mirusiojo tėvo turtÄ kaip pirmos eilės įpėdinis (CK 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Ginčo dėl palikėjos turto nėra, jos palikimo priėmimo faktų nėra užregistruota. Pateikti įrodymai suponuoja iÅ¡vadÄ , jog pareiÅ¡kėjas po savo motinos B. L., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties jos turtÄ valdė, naudojo, prižiÅ«rėjo ir juo rÅ«pinosi kaip savu, t. y. aktyviais veiksmais iÅ¡reiÅ¡kė valiÄ Ä¯gyti palikėjos B.

L. turtÄ nuosavybės teise, todėl pareiÅ¡kimas tenkintinas kaip visiÅ¡kai pagrįstas ir įrodytas (CK 5.50 straipsnis, 5.51 straipsnis, CPK 442 straipsnio 1 punktas, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas, 446 – 448 straipsniai).

10. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad teismas nagrinėjantis bylÄ dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo, sprendime nenurodo paveldėtino turto, nes palikimÄ , sudarantį konkretų paveldimÄ turtÄ , jo kiekį, dalis ir kitus duomenis nustatys paveldėjimo bylÄ administruojantis notaras, todėl teismas nepasisako dėl paveldimo turto ir teisių apimties, o nustato tik patį palikimo priėmimo faktÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-512/2013, Kauno apygardos teismo 2016 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-2122-773/2016).

11. Valstybės iÅ¡laidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nevirÅ¡ija nustatyto priteistino minimalaus iÅ¡laidų dydžio, todėl jos nepaskirstytinos (CPK 96 straipsnio 6 dalis). Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 – 268 straipsniais, 270 straipsniu, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu, n u s p r e n d ž i a : PareiÅ¡kimÄ tenkinti. Nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad pareiÅ¡kėjas E. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), priėmė palikimÄ pagal įstatymÄ po B. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), mirties pradėdamas faktiÅ¡kai jį valdyti. Juridinę reikÅ¡mę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu. Sprendimas per 30 (trisdeÅ¡imt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mus. Teisėja Vaida Baumilė