beb2ee25-03a6-4e2e-915c-a44d8ba76245 · Panevėžio apygardos teismas

Pirmosios instancijos teismo teisėjas                      Civilinė byla Nr. 2A - 441 - 252 - 2015Arvydas Jasonas                                              Teisminio proceso Nr. 2-08-3-05754-2014-1                                                 Procesinio sprendimo kategorija: (S)                                                     44.5.2.7; 121.14; 121.21 PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASN U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. birželio 26 d.Panevėžys Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų:

Ramunės Čeknienės, Margaritos Dzelzienės, Nijolės Danguolės Smetonienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovo VÄ® Panevėžio miÅ¡kų urėdijos apeliacinį skundÄ dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 12 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-150-837-2015 pagal ieÅ¡kovo V. P. ieÅ¡kinį atsakovui VÄ® Panevėžio miÅ¡kų urėdijai dėl medžiojamųjų gyvÅ«nų padarytos žalos atlyginimo.             Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė: ieÅ¡kovas V.

P. prašė priteisti iÅ¡ atsakovo VÄ® Panevėžio miÅ¡kų urėdijos 11 152,36 Lt medžiojamųjų gyvÅ«nų padarytai žalai atlyginti ir bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad 2013 m. rudenį jo pasėliams žalÄ padarė medžiojamieji kanopiniai gyvÅ«nai, kuriuos medžioti nėra uždrausta iÅ¡tisus metus, ir medžiojamieji gyvÅ«nai (stumbrai), kuriuos medžioti yra uždrausta iÅ¡tisus metus. Ä®statymo nustatyta tvarka ieÅ¡kovas informavo Krekenavos seniÅ«nijos seniÅ«nÄ apie padarytÄ Å¾alÄ , kreipėsi į Panevėžio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus sudarytÄ nuostolių skaičiavimo komisijÄ .

Komisija medžiojamųjų gyvÅ«nų padarytai žalai apskaičiuoti Panevėžio rajone nustatė, kad kanopiniai gyvÅ«nai, kuriuos medžioti nėra uždrausta iÅ¡tisus metus, ieÅ¡kovui padarė 14 816,33 Lt žalos, o medžiojamieji gyvÅ«nai (stumbrai), kuriuos medžioti yra uždrausta iÅ¡tisus metus, padarė 4 543,77 Lt žalos. Už stumbrų padarytÄ Å¾alÄ atlygino LR Aplinkos ministerija, o už kanopinių gyvÅ«nų padarytÄ Å¾alÄ atsakovas atlygino tik dalį – 3 663,97 Lt ir liko neatlyginęs 11 152,36 Lt (3 229,95 Eur) žalos.Panevėžio miesto apylinkės teismas 2015 m. vasario 12 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino ir priteisė V.

P. iÅ¡ VÄ® Panevėžio miÅ¡kų urėdijos 3 229,94 Eur žalos atlyginimÄ . Nustatė, kad 2013 m. rudenį ieÅ¡kovo pasėliams žalÄ padarė kanopiniai gyvÅ«nai, kuriuos medžioti nėra uždrausta iÅ¡tisus metus, ir medžiojamieji gyvÅ«nai (stumbrai), kuriuos medžioti yra uždrausta iÅ¡tisus metus. LR Medžioklės įstatymo nustatyta tvarka ieÅ¡kovas informavo Krekenavos seniÅ«nijos seniÅ«nÄ apie padarytÄ Å¾alÄ , kreipėsi į Panevėžio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus sudarytÄ nuostolių skaičiavimo komisijÄ .

Komisija medžiojamųjų gyvÅ«nų padarytai žalai apskaičiuoti Panevėžio rajone nustatė, kad kanopiniai gyvÅ«nai, kuriuos medžioti nėra uždrausta iÅ¡tisus metus, ieÅ¡kovui padarė 14 816,33 Lt žalos, o medžiojamieji gyvÅ«nai (stumbrai), kuriuos medžioti yra uždrausta iÅ¡tisus metus, padarė 4 543,77 Lt žalos. Už stumbrų padarytÄ Å¾alÄ atlygino (4 543,77 Lt) LR Aplinkos ministerija, o už kanopinių gyvÅ«nų – atsakovas atlygino tik dalį žalos (3 663,97 Lt).

IÅ¡ VÄ® Panevėžio miÅ¡kų urėdijos įstatų teismas nustatė, kad atsakovas yra Å«kinės veiklos subjektas. IÅ¡ įstatų 15.26. punkto matyti, kad atsakovas vykdo veiklÄ , susijusiÄ su sportinės ir mėgėjų medžioklės organizavimu bei su ja susijusia veikla. Teismo vertinimu, kaip komercinės veiklos subjektas, atsakovas negali remtis de minimis principu. Kadangi dėl žalos dydžio ginčo nėra, o atsakovas nenurodė civilinės atsakomybės netaikymo ar atleidimo nuo civilinės atsakomybės pagrindų, teismas ieÅ¡kinį tenkino.Apeliaciniu skundu atsakovas praÅ¡o apylinkės teismo sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ V.

P. ieÅ¡kinį atmesti bei priteisti turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodo, kad teismo iÅ¡vados yra visiÅ¡kai nemotyvuotos, sprendime nenurodyta, kokiomis teisės normomis teismas rėmėsi padarydamas tokias iÅ¡vadas ir kodėl padarė tokias iÅ¡vadas. Teismui netenkinus atsakovo praÅ¡ymo įtraukti į bylÄ LR Konkurencijos tarybÄ kaip iÅ¡vadÄ teikiančiÄ institucijÄ ar trečiuoju asmeniu, atsakovas pats paprašė LR Konkurencijos tarybos iÅ¡vadų ir pateikė jas į civilinę bylÄ . Tačiau apylinkės teismas ignoravo ir sprendime niekaip neįvertino LR Konkurencijos tarybos iÅ¡aiÅ¡kinimo.

Be to, VÄ® Panevėžio miÅ¡kų urėdija yra sudariusi su LR Konkurencijos taryba Suteiktos valstybės pagalbos registro duomenų teikimo sutartį 2014-01-28 Nr. 5R-2, taigi, yra pripažinta duomenų gavėju ir valstybės pagalbos teikėju. Å i sutartis pateikta į bylÄ , teismo priimta, todėl apylinkės teismas privalėjo šį įrodymÄ Ä¯vertinti. PrieÅ¡ingai nei sprendime konstatuota, teismas turėjo padaryti iÅ¡vadÄ , kad medžiojamųjų žvėrių padarytos žalos žemės Å«kio pasėliams atlyginimas, vykdomas valstybės įmonės miÅ¡kų urėdijos, yra valstybės parama, nes Å¡iÄ paramos rūšį numato ir apibrėžia Medžiojamųjų gyvÅ«nų padarytos žalos žemės Å«kio pasėliams, Å«kiniams gyvÅ«nams ir miÅ¡kui apskaičiavimo metodika, patvirtinta 2013-10-01 LR Aplinkos ministro ir LR Žemės Å«kio ministro įsakymu Nr. D1-723/3D-669.

Taip pat teismas nepagrįstai ieÅ¡kovo V. P. bei medžiojamųjų žvėrių padarytÄ Å¾alÄ jam atlyginančios VÄ® Panevėžio miÅ¡kų urėdijos teisiniuose santykiuose įvardijo valstybės įmonę urėdijÄ kaip „komercinės veiklos subjektÄ , negalintį remtis de minimis principu“, ir nepagrįstai pasirėmė VÄ® Panevėžio miÅ¡kų urėdijos įstatų 15.26 p. Tai, kad VÄ® Panevėžio miÅ¡kų urėdija ne tik gali, bet ir privalo remtis de minimis principu, įsakmiai nurodo norminiai aktai, kuriuos urėdija ir vykdė.

Atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovas praÅ¡o skundžiamÄ pirmosios instancijos teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ ir atsakovo apeliacinį skundÄ atmesti bei priteisti turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodo, kad teismas atliko iÅ¡samų byloje esančios faktinės medžiagos tyrimÄ , visapusiÅ¡kai ir objektyviai jÄ Ä¯vertino, sprendime labai aiÅ¡kiai ir teisingai iÅ¡dėstė motyvus, kuriais remdamasis pagrindė priimtÄ sprendimÄ . Teismas teisingai nurodė, kad medžiojamųjų žvėrių padarytos žalos žemės Å«kio pasėliams atlyginimas negali bÅ«ti laikomas valstybės parama, nurodė, kad CK 6.251 str.

įtvirtintas visiÅ¡ko nuostolių atlyginimo principas, kuris reiÅ¡kia, kad žalÄ bÅ«tina tiksliai įvertinti, jog nukentėjusiajam bÅ«tų atlyginta tiek, kiek jis iÅ¡ tiesų prarado. IÅ¡ apeliacinio skundo lieka neaiÅ¡ku, kokiame vaidmenyje byloje turėjo bÅ«ti įtraukta LR Konkurencijos taryba – kaip iÅ¡vadÄ teikianti institucija ar trečiojo asmens teisėmis.Apeliacinis skundas tenkintinas iÅ¡ dalies, Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 12 d. sprendimas naikintinas ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo (CPK 326 str. 1 d. 4 p.).Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.).

Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumÄ ir pagrįstumÄ ir tik analizuodamas apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme nurodytas iÅ¡imtis.IÅ¡nagrinėjus ir iÅ¡tyrus byloje esančius įrodymus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad yra pagrindas skundžiamÄ teismo sprendimÄ panaikinti dėl absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.Medžioklę ir su ja susijusius santykius reguliuoja Medžioklės įstatymas;

Å¡io Ä®statymo pagrindu priimti poįstatyminiai teisės aktai detalizuoja ir sukonkretina Å¡ių teisinių santykių reguliavimÄ . Medžioklės įstatyme reglamentuojama nuosavybės teisė į medžiojamuosius gyvÅ«nus, medžiojamųjų gyvÅ«nų iÅ¡teklių naudojimo teisė, medžioklės plotų vienetų sudarymas ir teisės naudoti juose medžiojamų gyvÅ«nų iÅ¡teklius suteikimo tvarka, teisės medžioti suteikimas, atsakomybė už Å¡io įstatymo pažeidimus, medžiojamųjų gyvÅ«nų padarytos žalos atlyginimas ir kt.

Medžioklės įstatymo 17 str. nustatyta, kad fiziniai ir juridiniai asmenys, pažeidę Å¡io Ä®statymo reikalavimus, atsako civiline, administracine arba baudžiamÄ ja tvarka.Civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena Å¡alis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalÄ ) ar sumokėti netesybas (baudÄ , delspinigius), o kita Å¡alis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalÄ ) ar sumokėti netesybas (baudÄ , delspinigius) (CK 6.245 str. 1 d.). Remiantis CK 6.246 str., civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai.

Pagal bendrÄ jÄ taisyklę asmuo atsako tik už jo paties padarytÄ Å¾alÄ ir neatsako už žalÄ , kuriÄ sukėlė kitų asmenų neteisėti veiksmai, nes netiesioginė civilinė atsakomybė atsiranda tik tada, kai jÄ nustato įstatymai (CK 6.246 str. 2 d.). Sprendžiant atsakomybės dėl gyvÅ«nijos padarytos žalos atlyginimo klausimÄ turi bÅ«ti nustatytos visos CK 6.246–6.249 str. įtvirtintos bÅ«tinosios civilinei atsakomybei kilti sÄ lygos, t. y. nukentėjusios Å¡alies patirta žala (nuostoliai), atsakingos dėl žalos atsiradimo Å¡alies neteisėti veiksmai (neteisėtas neveikimas), kaltė bei priežastinis neteisėtų veiksmų (neteisėto neveikimo) ir padarytos žalos (nuostolių) ryÅ¡ys, kurių buvimÄ turi įrodyti siekiantis žalos atlyginimo ieÅ¡kovas.

Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl laukinių gyvÅ«nų padarytos žalos atlyginimo, visiÅ¡kai neanalizavo bÅ«tinų civilinės atsakomybės sÄ lygų, nepagrįstai atsakovo kaltę suabsoliutino, apsiribodamas vien formaliu teiginiu, jog dėl žalos dydžio ginčo nėra, o atsakovas nenurodė civilinės atsakomybės netaikymo ar atleidimo nuo civilinės atsakomybės pagrindų.Kaip teisingai nurodo apeliantas, pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai ignoravo visÄ eilę materialinės teisės normų: 2007 m. gruodžio 20 d.

Komisijos reglamentÄ (EB) Nr. 1535/2007 dėl EB sutarties 87 ir 88 straipsnių taikymo de minimis pagalbai žemės Å«kio produktų gamybos sektoriuje; 2006 m. gruodžio 15 d. Komisijos reglamentÄ (EB) Nr. 1998/2006 dėl EB sutarties 87 ir 88 straipsnių taikymo de minimis pagalbai; Suteiktos valstybės pagalbos registro nuostatus, patvirtintus LR Vyriausybės 2005 m. sausio 19 d. nutarimu Nr. 35; Suteiktos valstybės pagalbos registravimo taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos 2005 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1 S-111;

Medžiojamųjų gyvÅ«nų padarytos žalos žemės Å«kio pasėliams, Å«kiniams gyvÅ«nams ir miÅ¡kui apskaičiavimo metodikÄ , patvirtintÄ 2013-10-01 LR Aplinkos ministro ir LR žemės Å«kio ministro įsakymu Nr. D1-723/3D-669. Atkreiptinas dėmesys, jog pagal minėto LR Medžioklės įstatymo 18 str. 1 d. laisvėje gyvenančių medžiojamųjų gyvÅ«nų padarytÄ Å¾alÄ Å¾emės, miÅ¡ko ir vandens telkinių sklypų savininkams, valdytojams ir naudotojams Å¡io straipsnio 3 ir 4 dalyse nurodytais atvejais atlygina medžioklės plotų naudotojai arba valstybės vardu Å¡io straipsnio 4 dalyje nurodytos institucijos, jeigu neįrodoma, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos, nukentėjusio asmens tyčios ir kitų CK 6.253 str. nurodytų veiksmų.

Å iuo atveju teismas net nesvarstė klausimo, kam priklauso medžioklės plotai.Teisėjų kolegijos nuomone, iÅ¡tyrus bylos duomenis, skundžiamÄ teismo sprendimÄ bei apeliacinio skundo argumentus, yra pagrindas pripažinti, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas žalos atlyginimo klausimÄ ir nekonstatavęs visų byloje atsakovu patraukto juridinio asmens civilinės atsakomybės sÄ lygų, pažeidė materialinės teisės normas, numatytas CK 6.246 – 6.249 str., priimdamas skundžiamÄ sprendimÄ nesivadovavo aukščiau minėtais teisės aktais, iÅ¡ esmės apsiribojo tik formaliais motyvais, nurodydamas, jog ginčo atveju medžiojamųjų žvėrių padarytos žalos atlyginimas žemės Å«kio pasėliams negali bÅ«ti laikoma valstybės parama, ar kaip komercinės veiklos subjektas atsakovas negali remtis de minimis principu.

Tokiu būdu, nagrinėdamas ieškinio reikalavimus teismas netyrė bei nenustatinėjo reikšmingų teisingam bylos išnagrinėjimui faktinių aplinkybių, motyvuojamoje skundžiamo sprendimo dalyje neišdėstė išvadų, kurios būtų pagrįstos bylos medžiagos analize, ir argumentų, kodėl priima arba atmeta kuriuos nors reikalavimus, atsikirtimus ar įrodymus (CPK 270 str. 4 d.). Dėl šių priežasčių darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas faktiškai yra be motyvų (CPK 329 str. 2 d. 4 p.).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad pagal CPK 329 str. 2 d. 4 p. absoliučiu sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindu laikomas visiškas motyvų nebuvimas. Teismo sprendimo (nutarties) nepakankamas motyvavimas nėra jo absoliutus negaliojimo pagrindas pagal CPK 329 str. 2 d. 4 p., tačiau pažeidimas gali būti pripažintas esminiu, jeigu sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje neatsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus, ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2012 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2012; kt.).

Kadangi teismo sprendime nėra motyvų dėl ginčo esmės, Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 12 d. sprendimas naikintinas CPK 329 str. 2 d. 4 p. pagrindu.Teisėjų kolegija dėl kitų apeliacinio skundo argumentų plačiau nepasisako, kadangi aukščiau iÅ¡dėstytos aplinkybės sudaro pagrindÄ skundžiamÄ teismo sprendimÄ naikinti visa apimtimi, nes tik paÅ¡alinus apeliacinės instancijos teismo nurodytus procesinius pažeidimus ir iÅ¡tyrus visas aplinkybes, susijusias su bylos nagrinėjimo dalyku, spręstinas byloje pareikÅ¡tų reikalavimų pagrįstumas.

Apeliacinės instancijos teismui nutarus grÄ Å¾inti bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo, bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo klausimas paliktinas spręsti pirmosios instancijos teismui iÅ¡nagrinėjus bylÄ iÅ¡ esmės (CPK 93 str. 5 d.). Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 329 straipsnio 2 dalies 4 punktu, n u t a r i a : Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 12 d. sprendimÄ panaikinti ir perduoti bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo.

Teisėjai                                                                                      Ramunė Čeknienė                                                                                                      Margarita Dzelzienė                                                                                                  Nijolė Danguolė Smetonienė