Legislator Case Law & Legislation
beb26be3-72cb-4b10-9870-eed1db4e54b0 AI generated

Court dismissed employer's claim for damages and awarded employees litigation costs despite Labor Inspectorate's prior ruling.

Case Number beb26be3-72cb-4b10-9870-eed1db4e54b0
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Outcome Dismissed

Legislator summary

AI generated

The court dismissed the company's lawsuit seeking damages from two employees for poor work performance and awarded them litigation costs. Although the employer argued that defective work caused financial losses and reputational damage, the court found no evidence supporting these claims. Consequently, the court ruled that the Labor Inspectorate's previous decision rejecting the employer's claim remained valid and enforceable.

Legislator headnote

AI generated

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsnis; Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270 straipsnis: When a plaintiff fails to substantiate their claim for damages with evidence, the court must dismiss the suit and award the defendant's litigation costs.

Keywords

AI generated
dismissal of damages claim litigation costs award labor dispute damages Labor Inspectorate decision burden of proof failure

Cited Legislation

AI generated
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsnis
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270 straipsnis
Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 66 straipsnio 4 dalis
CPK 96 straipsnio 1 dalis

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

? Civilinė byla Nr. 2-1949-996/2021 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-28139-2020-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.3.7.8; 3.2.6.1; 3.4.1.7 (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. kovo 30 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ieva Stanislovaitienė, sekretoriaujant Onai Virmauskienei, dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Tinkasas“ atstovams advokatui Artūrui Jucevičiui, uždarosios akcinės bendrovės „Tinkasas“ (duomenys neskelbtini) A.

O. (A. O.), atsakovams S. I. (S. I.), V. I. (V. I.), jų atstovui advokatui Mindaugui Å imkÅ«nui, vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Tinkasas“ ieÅ¡kinį atsakovams S. I. (S. I.), V. I. (V. I.) dėl žalos atlyginimo. Teismas n u s t a t ė : uždaroji akcinė bendrovė „Tinkasas“ (toliau – ieÅ¡kovė, darbdavė, įmonė) kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu (t. I, b. l. 70–74) S. I. (S. I.) ir V.

I. (V. I.) (toliau kartu – atsakovai, darbuotojai), kuriame nesutikdama su Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus darbo ginčų komisijos (toliau – Darbo ginčų komisija) 2020 m. rugpjūčio 27 d. sprendimų Nr. DGKS-5384, Nr. DGKS-5385 darbo bylose Nr. APS-131-16513/2020, APS-131-18716/2020, Nr. APS-131-16767/2020, APS-131-18717/2020 (toliau – sprendimai) dalimis, kuriomis darbdavės reikalavimai dėl žalos atlyginimo buvo atmesti, praÅ¡o priteisti jai iÅ¡ kiekvieno atsakovo po 1 415,62 Eur žalÄ bei priteisti jai iÅ¡ atsakovų lygiomis dalimis jos patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

IeÅ¡kovė paaiÅ¡kino, kad abu atsakovai, kurie buvo priimti į įmonę dažytojų pareigoms, netinkamai (nekokybiÅ¡kai) atliko dažymo darbus, nereagavo į pastabas iÅ¡taisyti defektus, paliko darbo vietÄ su netinkamai atliktais darbais, atsakovai 2020 m. gegužės 25 d. nurodė, kad nutraukia darbo sutartį ir pareiÅ¡kė, jog darbe daugiau nepasirodys nuo minėtos datos, todėl darbo sutartis su jais buvo nutraukta tÄ pačiÄ dienÄ . IeÅ¡kovė nurodė, kad su Darbo ginčų komisijos sprendimais iÅ¡ dalies nesutinka – neginčija jų toje dalyje, kurioje iÅ¡ jos atsakovams buvo priteista po 200 Eur netesybų, tačiau nesutinka su ta jų dalimi, kuria buvo atmestas jos prieÅ¡inis reikalavimas dėl žalos atlyginimo, kadangi atsakovai padarė jai žalÄ dėl netinkamai atliktų darbų, dėl ko ji patyrė nuostolių, kadangi kiti jos darbuotojai turėjo atlikti tÄ patį darbÄ pakartotinai, dėl ko buvo pristabdyti darbai kituose objektuose, kad bÅ«tų galima tinkamai užbaigti darbus Å¡iame objekte, iÅ¡ naujo darbus atlikusiems darbuotojams buvo iÅ¡mokėtas darbo užmokestis, kuris jau vienÄ kartÄ buvo iÅ¡mokėtas atsakovams, be to, buvo prarastas įmonės geras vardas prieÅ¡ užsakovÄ , kurio atstovai surašė defektinius aktus ir galimai ateityje nebesudarys su ja rangos sutarčių.

Pažymėjo, kad atsakovai netinkamai atliko dažymo darbus, jie dviese dirbo objekte (duomenys neskelbtini), daugiabučiuose gyvenamuose namuose Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), kur atliko vidaus laiptinių sienų ir lubų dažymo (įskaitant paruoÅ¡imÄ ) darbus, dviejų namų bendrųjų patalpų ir vieno buto sienų ir lubų dažymo (įskaitant paruoÅ¡imÄ ) darbus, atsakovai visus Å¡iuos darbus atliko dviese, jų darbus prižiÅ«rėdavo įmonės (duomenys neskelbtini) A.

L., kuris davė pastabas dėl netinkamai atliktų darbų, atsakovai kai kuriuos defektus iÅ¡taisė, kai kuriuos ne, kai kurie liko iÅ¡taisyti netinkamai, dėl ko (duomenys neskelbtini) A. L. parašė tarnybinį praneÅ¡imÄ , kuriame nurodė padarytus defektus. PaaiÅ¡kino, kad 2020 m. gegužės 25 d. į objektÄ , kuriame darbus atliko atsakovai, atvyko įmonės vadovas patikrinti darbų kokybės ir asmeniÅ¡kai apžiÅ«rėti atliktų darbų kokybę ir pamatęs, kad darbai atlikti nekokybiÅ¡kai, pareikalavo iÅ¡taisyti defektus, tačiau atsakovai atsisakė tai padaryti, pareiÅ¡kė, kad darbo sutartį nutraukia ir daugiau nebedirbs nuo tos dienos bei paliko savo darbo vietÄ .

Nurodė, kad užsakovo atstovas, atliekantis techninę priežiÅ«rÄ , – uždaroji akcinė bendrovė „NT Statybų valdymas“, kitÄ dienÄ po to, kai atsakovai nutraukė darbo santykius, pamatęs netinkamai atliktus darbus, iÅ¡sikvietė įmonės vadovÄ ir surašė defektinį darbų atlikimo aktÄ Nr. (duomenys neskelbtini), jame nurodant tokius defektus – laiptinės sienos nudažytos nekokybiÅ¡kai, atsisluoksniuojasi atskiri dažų ruožai, matosi dažų sluoksnio įtrÅ«kimai, vietomis dažyto pavirÅ¡iaus faktÅ«ra ir struktÅ«ra yra netinkama (per stambi), skiriasi nuo gretimų pavirÅ¡ių, matomi dažymo ruožai nuo volelio, pavirÅ¡ius nudažytas netolygiai, skirtingų pavirÅ¡ių sujungimuose (kampai tarp lubų ir sienų, kampai tarp sienų, kampai tarp sienų ir laiptų maršų) nekokybiÅ¡kai atliktas skirtingų spalvų dažų suvedimas, vietomis nudažytas pavirÅ¡ius yra dėmėtas, nekokybiÅ¡kai atlikti pataisymai, be to, defektinį aktÄ surašė ir buto savininkas M.

M., jis nurodė, kad apdailiniai kampai virÅ¡ija leistinus nuokrypius, durų angos suformuotos negeometriÅ¡kai, lubų glaistymo plokÅ¡tumos virÅ¡ija leistinus nuokrypius ir kt. Nurodė, kad įmonę su užsakovu siejo rangos santykiai ir įmonė tiesiogiai atsakė užsakovui už netinkamai atliktus darbus, užsakovas pareikalavo kuo skubiau paÅ¡alinti defektus, dėl to įmonė tris savo kitus darbuotojus, kurie dirbo kituose objektuose, perkėlė darbui į objektÄ , kuriame dirbo atsakovai, kad jie paÅ¡alintų defektus ir tinkamai atliktų dažymo darbus, o tam reikėjo vėl įsigyti naujas dažymo medžiagas, kurių kaina 506,67 Eur plius PVM, taip pat mokėti darbo užmokestį tiems įmonės darbuotojams, kurie atliko defektų Å¡alinimo darbus – vietomis paÅ¡alino atsilupusius dažus, perglaistė nekokybiÅ¡kai padarytas zonas ir tinkamai nudažė patalpas iÅ¡ naujo, taigi, įmonės patirta žala susideda iÅ¡ naujai pirktų medžiagų ir iÅ¡ darbo užmokesčio savo kitiems darbuotojams, kurie Å¡alino atsakovų darbo defektus ir naujai atliko dažymo darbus.

Paaiškino, kad objekte defektus šalino A. L., dirbęs 28 darbo dienas, jo vienos dienos vidutinis darbo užmokestis sudaro 49,71 Eur, o už 28 darbo dienas – 1 391,88 Eur, taip pat 11 darbo dienų dirbo I. R. (I. R.), kurio vienos dienos vidutinis darbo užmokestis sudaro 52,84 Eur, o už 11 darbo dienų – 581,24 Eur ir A. B. (A. B.), dirbęs 9 darbo dienas, kurio vienos dienos vidutinis darbo užmokestis sudaro 39,05 Eur, o už 9 darbo dienas – 351,45 Eur, viso darbo užmokestis, šalinant defektus, sudarė 2 324,57 Eur.

Pabrėžė, kad dėl atsakovų netinkamai atliktų darbų įmonė patyrė 2 831,24 Eur nuostolių, kurie susideda iÅ¡ 506,67 Eur plius PVM naujai pirktų medžiagų (dažų, gruntų, akrilo, lipnios juostos, aliumininių apdailos kampų ir kt.) bei 2 324,57 Eur už darbams atlikti iÅ¡mokėto darbo užmokesčio. Nurodė, kad iÅ¡ pateiktos pažymos matyti, jog atsakovo V. I. (V. I.) vienos darbo dienos vidutinis darbo užmokestis sudarė 25,87 Eur, per 1 mėnesį (22 darbo dienas) sudarė 569,17 Eur, per 3 mėnesius 1 707,52 Eur, atsakovo S. I. (S. I.) vienos darbo dienos vidutinis darbo užmokestis sudarė 26,55 Eur, per 1 mėnesį (22 darbo dienas) sudarė 584,23 Eur, per 3 mėnesius 1 752,69 Eur, įmonė reikalauja iÅ¡ atsakovų jos patirtÄ Å¾alÄ atlyginti lygiomis dalimis, tai yra po 1 415,62 Eur iÅ¡ kiekvieno atsakovo, nes abu atsakovai dirbo kartu ir atliko tuos pačius darbus ir, kartu pažymėjo, Å¡i suma yra mažesnė, nei kiekvieno iÅ¡ atsakovų vidutinis darbo užmokestis už tris mėnesius.

Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovės atstovas įmonės (duomenys neskelbtini) A. O. (A. O.) papildomai paaiÅ¡kino, kad įmonė vykdė 6 namų adresu (duomenys neskelbtini) laiptinių perdažymo darbus, atsakovai dirbo dvejuose namuose, kurie turėjo po 8 aukÅ¡tus ir 1 laiptinę, vienoje iÅ¡ tų laiptinių buvo butas, kuriame taip pat atsakovai dirbo, atsakovai dirbo kartu kaip komanda, patys pasiskirstydavo darbus, jis (įmonės (duomenys neskelbtini)) atvykdavo į objektÄ 1–2 kartus per savaitę patikrinti, kartÄ atsakovams buvo atvežti blogi dažai, jiems iÅ¡dažius 1,5 sienos dažai buvo pakeisti, atsakovai komunikuodavo su A.

L., A. L. organizavo atsakovų darbų procesÄ , dalinai A. L. tikrindavo atsakovų darbÄ , dalinai jis (įmonės (duomenys neskelbtini)), A. L. neturėjo pareigos tikrinti kiekvienÄ atsakovų atlikto darbo vietÄ , atsakovai buvo pavaldÅ«s jam (įmonės (duomenys neskelbtini)), apie atsakovų darbų trÅ«kumus jam pranešė ir buto, kuriame atsakovai dirbo, savininkas, darbų eigoje atsakovams bÅ«davo parodomi darbų trÅ«kumai ir jie juos taisydavo, atsakovų darbas įmonę tenkino, staiga gegužės 25 d. atsakovai pareiÅ¡kė iÅ¡einantys iÅ¡ darbo, laiptinės jau buvo iÅ¡dažytos, bet defektai nesutvarkyti, po nudažymo defektai iÅ¡ryÅ¡kėja per 30 d., A.

L. surašė aktÄ , atsakovams akto nedavė, atsakovai buvo žodžiu informuoti apie defektus, jis atsakovams žodžiu pasakė, kad jie turės atlyginti žalÄ dėl defektų, atsakovui V. I. (V. I.) buvo parodytos defektų vietos, jis sutiko, kad defektai yra, atsakovas S. I. (S. I.) nėjo žiÅ«rėti defektų vietų, jis tuo metu dėjosi daiktus, objektas priduotas buvo rugsėjo mėn., kitiems darbuotojams iÅ¡taisius atsakovų darbų trÅ«kumus, laiptinėse atsakovų defektus Å¡alino A. L. ir A.

B., bute – I. R., atsakovai ir anksčiau yra dirbę įmonėje, atlikę dažymo darbus, tuo metu jų atliktas darbas įmonę tenkino. Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovės atstovas advokatas palaikė ieÅ¡kinyje iÅ¡dėstytÄ pozicijÄ . Atsakovai su ieÅ¡kiniu nesutiko ir prašė jį atmesti bei priteisti jiems iÅ¡ ieÅ¡kovės jų patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas (t. II, b. l. 1–6). Atsakovai paaiÅ¡kino, kad savo darbÄ visada atliko kokybiÅ¡kai, jų tiesioginis darbas bÅ«tent ir buvo taisyti defektus, kÄ jie ir darė, tokios buvo jų darbo funkcijos, kartais defektus taisydavo po kelis kartus, kai pirmuoju bandymu defektų iÅ¡taisyti nepavykdavo, nebuvo taip, kad jie į pastabas neatsižvelgtų; 2020 m. gegužės 25 d. jie pranešė įmonės vadovui apie norÄ nutraukti darbo sutartis, įmonės vadovas nurodė praÅ¡ymų neraÅ¡yti ir pagal jų žodinį praÅ¡ymÄ tÄ pačiÄ dienÄ su jų praÅ¡ymu sutikdamas nutraukė jų darbo sutartis; jie dažniausiai dirbo dviese (duomenys neskelbtini), ten buvo apie 6 jau apgyvendintus daugiaaukščius (8 aukÅ¡tų) namus, kurie turėjo po kelias laiptines, laiptinės buvo eksploatuojamos ir jau vienÄ kartÄ dažytos, ieÅ¡kovė tikėtina buvo pasamdyta atlikti laiptinių perdažymo darbus, laiptinių sienos buvo su dažymo trÅ«kumais, sienose matėsi ir mechaniniai pažeidimai (pvz. sienų įtrÅ«kimai); jie kiekvienÄ rytÄ atvykdavo pas ieÅ¡kovę ir ieÅ¡kovės (duomenys neskelbtini) A.

L. juos nuvesdavo į konkrečiÄ laiptinę bei parodydavo darbo vietÄ , t. y. sienÄ ar patalpas, kurias reiks dažyti, bÅ«davo ir taip, kad jiems nebaigus vienų darbų, brigadininkas liepdavo juos nutraukti ir eiti dažyti kitos sienos, kitoje laiptinėje ar kitame aukÅ¡te, (duomenys neskelbtini) A. L. kasdien jiems duodavo užduotis ir kasdien juos tikrindavo ir jei kÄ reikėdavo atlikti pakartotinai, tai ir nurodydavo, jiems buvo pasakyta, kad bendro naudojimo objektams – laiptinėms – keliami žemesni kokybės reikalavimai, tuos kokybės reikalavimus nustatinėjo ir žinojo ieÅ¡kovė, jų darbas ieÅ¡kovę tenkino iki jų pareiÅ¡kimo apie darbo sutarčių nutraukimÄ , nė karto per darbo sutarčių galiojimo laikotarpį jie nebuvo gavę jokių pastabų dėl darbų trÅ«kumų, kurių nebÅ«tų iÅ¡taisę, tai nebuvo esminiai trÅ«kumai, tai buvo einamojo darbinio pobÅ«džio pastebėjimai ir nurodymai, jų darbas vyko glaudžiai dirbant su ieÅ¡kovės (duomenys neskelbtini) A.

L., kuris neturėjo nusiskundimų jų darbu, taigi, per visÄ jų darbo sutarčių galiojimo laikotarpį ir vykdymÄ jie dirbo pagal tuos pačius darbo standartus ir viskas ieÅ¡kovei tiko, tačiau jų paskutinės darbo dienos (netgi ne pilnos darbo dienos) darbų kokybė nei ieÅ¡kovės, nei technininio prižiÅ«rėtojo jau nebetenkino. Teigė, kad jie tiksliai įvardinti, kiek laiko dirbo M. M. bute, negali, nes jame jie darbus atlikdavo nereguliariai, iÅ¡dirbę apie savaitę M. M. bute (duomenys neskelbtini) A.

L. nurodymu darbus tame bute sustabdė ir perėjo dažyti daugiabučio namo laiptinių, į tÄ butÄ galėjo patekti bet kurie ieÅ¡kovės darbuotojai, nes raktas nuo Å¡io buto buvo visiems žinomoje vietoje, jie yra matę kaip į tÄ butÄ Ä—jo tiek (duomenys neskelbtini) A. L., tiek ieÅ¡kovės (duomenys neskelbtini) I. R. (I. R.), kÄ jie jame darė, jiems nežinoma, to buto dažymo darbų niekas nekontroliavo, pats Mantas Mozuras buvo atvykęs tik vienÄ kartÄ pažiÅ«rėti jų atliekamų darbų, jokių pastabų neturėjo, darbo sutarties nutraukimo dienÄ jie tame bute nedirbo.

Mano, kad 2020 m. gegužės 27 d. defektinį aktÄ , kurį pasirašė M. M., surašė ne pats M. M., o ieÅ¡kovė, kadangi jame nurodyti specifiniai reikalavimai, kurie paprastai nežinomi ne tos srities darbuotojams. Atkreipė dėmesį į tai, kad ieÅ¡kovė į bylÄ nepateikė jokių įrodymų, kuriuose atsispindėtų tariami defektai ir defektų buvimo vietos jų darbo vietos atžvilgiu, vien iÅ¡ apraÅ¡ymo defektų aktuose praktiÅ¡kai neįmanoma nustatyti, ar defektai iÅ¡ tikrųjų buvo tokie, kokie nurodyti defektų aktuose, taip pat neįmanoma įrodyti, kad defektai atsirado bÅ«tent jų darbo metu jų dirbtuose objektuose, byloje nesant jokių nuotraukų, kurios atspindėtų laiptinių vaizdÄ prieÅ¡ jų darbo pradžiÄ ir po jų darbo pabaigos, netgi nėra įmanoma įvertinti, kurie tariami defektai buvo padaryti jų, o kurie defektai buvo palikti po pirminio laiptinių sienų dažymo, be to, visiÅ¡kai neaiÅ¡ku, kokio laikotarpio vykdytus darbus su trÅ«kumais neva teko taisyti ieÅ¡kovei pas užsakovÄ M.

M. ir kodėl trÅ«kumams Å¡alinti viename bute turėjo bÅ«ti paskirti netgi trys darbuotojai, kai darbus visame objekte vydė tik du darbuotojai, t. y. jie (atsakovai). Pastebėjo tai, kad ieÅ¡kovė nurodė, jog jų darbo trÅ«kumus trys darbuotojai taisė bendrai 48 darbo dienas, tuo tarpu jų darbÄ nuolat tikrindavo brigadininkas ir jo nurodytus darbų neatitikimus jie visada iÅ¡taisydavo, todėl, jų vertinimu, nelogiÅ¡ka ieÅ¡kovės pozicija, kad jie per tokį trumpÄ laikÄ galėjo pridaryti tiek trÅ«kumų, kad kiti darbuotojai juos turėjo taisyti bendrai 48 darbo dienas.

Mano, kad iÅ¡laidos, kurias ieÅ¡kovė patyrė už statybines medžiagas bei darbo užmokestį kitiems trims darbuotojams, buvo skirtos tiesiog projekto užbaigimui, o ne jų tariamai padarytų trÅ«kumų taisymui, kadangi darbo santykiai tarp jų nutrÅ«ko, ieÅ¡kovei reikėjo kitų darbuotojų, kurie užbaigtų jų pradėtus dažymo darbus, todėl ieÅ¡kovė iÅ¡ kitų objektų ir perkėlė kitus tris darbuotojus dažymo darbų, kuriuos jie buvo pradėję, užbaigimui. Atsakovų vertinimu, ieÅ¡kovės pateikti į bylÄ Ä¯rodymai nepatvirtina nei žalos dydžio, nei aplinkybės, kad bÅ«tent jų netinkamas darbas lėmė žalos atsiradimÄ , nei aplinkybės, kad kiti trys ieÅ¡kovės darbuotojai bendrai 48 darbo dienas taisė jų tariamai padarytus darbų defektus, neaiÅ¡ku, kur Å¡ie trys darbuotojai dirbo, kokia jų kvalifikacija.

Paaiškino, kad įmonėje nebuvo darbuotojų pareiginių instrukcijų, statybos žurnalas vedamas nebuvo, jų atlikti darbai aktuojami nebuvo, kaip atliktus darbus ieškovė perduodavo užsakovei nėra aišku, kokiu pagrindu ieškovė vykdė rangos darbus pas M. M. taip pat nėra aišku, nurodymai jiems būdavo duodami žodžiu, daugiausia jie dirbo dažydami daugiaaukščių namų laiptines, su (duomenys neskelbtini) A. L. jie susitikdavo ryte (iš viso susirinkdavo aštuoni A. L. kontroliuojami darbuotojai) persirengimo vietoje ir A.

L. juos nukreipdavo kas rytÄ Ä¯ atitinkamÄ objektÄ dirbti, kartais jie dirbdavo po vienÄ , kartais kartu, M. M. butÄ eidavo dažyti tik po visos dienos laiptinių dažymo darbų jei likdavo laiko, A. L. juos kontroliuodavo kasdien, duodavo nurodymus, jei reikėdavo kÄ nors pataisyti; iki jų skambučio įmonės vadovui dėl išėjimo iÅ¡ darbo, jie nė karto nei raÅ¡tu, nei žodžiu nebuvo įspėti, jog netinkamai atlieka savo darbÄ , be to, ieÅ¡kovė nė karto jiems neiÅ¡davė darbo priemonių, ieÅ¡kovė nupirkdavo tik dažus ir kitas paruoÅ¡imo dažymui medžiagas.

Kartu nurodė ir tai, kad jie jau ir anksčiau yra dirbę pas ieÅ¡kovę, taigi, ieÅ¡kovė žinojo jų kvalifikacijÄ , žinojo, kaip jie atlieka darbus, jiems atrodo keista, kad visÄ jų darbo pas ieÅ¡kovę laikÄ ieÅ¡kovė jokių pastabų jiems neteikė, o tik jiems nutraukus darbo sutartis, buvo suraÅ¡yti defektiniai aktai. Teismo posėdžio metu atsakovas V. I. (V. I.) papildomai paaiÅ¡kino, kad buto savininkas M. M. jiems jokių pretenzijų dėl darbo nereiÅ¡kė, A. L. dėl buto darbų taip pat jokių pastabų nėra reiÅ¡kęs, jis pats kartÄ kvietėsi A.

L. į butÄ iÅ¡spręsti kartu durų angos klausimÄ , kurį kartu iÅ¡sprendė, laiptinės darbus jie vykdė pagal A. L. nurodymus, kuris kartais jiems iÅ¡sakydavo pastebėjimus, kuriuos jie iÅ¡ karto pataisydavo, tai buvo mažos pastabėlės, kiekvienÄ rytÄ A. L. juos nuvesdavo ir parodydavo, kÄ daryti, gaudavo A. L. nurodymÄ kada jau dažyti, tai bÅ«davo tada, kai jau defektai bÅ«davo iÅ¡taisyti, A. L. klijuodavo lipdukus ant sienų, kur taisyti; jis atlikdavo didelių sienų dažymÄ , kitas atsakovas dažė mažas sienas ir darė apvedimus; ieÅ¡kovė nei darbo drabužių, batų, nei įrankių jiems nedavė, davė tik dažymo volelį, visus įrankius jie naudojo savus; kadangi jų nebetenkino gaunamas nedidelis darbo užmokestis įmonėje, susirado geriau apmokamÄ darbÄ , jis gegužės 25 d. apie 8 val. ryto paskambino įmonės vadovui tai praneÅ¡ti, įmonės vadovas atvyko apie 9 val.

į objektÄ , kartu su juo apžiÅ«rėjo butÄ ir vienÄ laiptinę, įmonės vadovas viskÄ Ä¯dėmiai žiūėjo, pastabų neturėjo, tik laiptinėje 1 vietÄ parodė, kuriÄ reiktų pataisyti, bet A. L. pasakė, kad dar taisyti tos vietos nereikia, tokie defektai, kurie nurodyti aktuose, jiems pasakyti ar parodyti nebuvo, bute iÅ¡eidami iÅ¡ darbo jie buvo atlikę apie 50 proc. darbų, darbus atliko gerai, ar į bylÄ pateiktuose nuotraukose yra laiptinės ir butas ten kur jie dirbo, jam nežinoma, nuotraukose viso gulsčiuko nesimato, todėl negalima nustatyti, ar tikrai ten defektas.

Teismo posėdžio metu atsakovas S. I. (S. I.) papildomai paaiÅ¡kino, kad jis laiptinėse darė apvedimus ir nedideles sienas, kai A. L. parodydavo taisytinas vietas, jie iÅ¡ karto tÄ pačiÄ dienÄ jas pataisydavo, atleidimo dienÄ niekas jam defektų nerodė, nekvietė jo, kad parodyti defektus, buvo pakviestas tik kitas atsakovas, kuris grįžęs jam pranešė, kad įmonės vadovas nurodė, kad viskas gerai; prieÅ¡ tai buvo kartÄ jau dirbęs pas ieÅ¡kovę, tuo metu taip pat atliko dažymo darbus.

Teismo posėdžio metu atsakovų atstovas advokatas palaikė atsiliepime iÅ¡dėstytÄ pozicijÄ . Teismo posdėžio metu liudytoju apklaustas T. B. parodė, kad dirba pas ieÅ¡kovę (duomenys neskelbtini) apie 5 metus; atsakovus yra kelis kartus matęs, nes kai jis į objektÄ (duomenys neskelbtini) atveždavo medžiagas, atsakovai, tame objekte darę antrÄ laiptinių dažymÄ , ateidavo medžiagų pasiimti, atsakovai pretenzijų dėl atvežtų medžiagų jam nereiÅ¡kė, jos nebÅ«davo tikrinamos, priėmimo aktas nebÅ«davo raÅ¡omas.

Teismo posdėžio metu liudytoju apklaustas A. L. parodė, kad dirba pas ieÅ¡kovę (duomenys neskelbtini) apie 11 metų, jo, kaip (duomenys neskelbtini), stažas apie 25 metai; yra dirbęs kartu su atsakovais; atsakovai dirbo objekte (duomenys neskelbtini), atliko dviejų laiptinių galutinį dažymÄ ir vieno buto dažymÄ , jis (liudytojas) atsakovams duodavo tam tikrus nurodymus – kaip lengviau, kokiu bÅ«du atlikti darbÄ ir pasiekti rezultatÄ , jis (liudytojas) vizualiai priimdavo atsakovų darbus, darbai buvo priimti, pastebėtus smulkius defektus atsakovai paÅ¡alindavo, atsakovas V.

I. (V. I.) dažė pagrindines sienas ir dažė naudodamas labai daug dažų, storu sluoksniu, bÅ«tent ten po mėnesio pastebėti defektai (nes po nudažymo defektai pasirodo maždaug po mėnesio) – ėmė luptis dažai nuo sienų, galimai dėl labai storo dažų sluoksnio, tie defektai jam buvo parodyti, buvo nutarta dar laukti, žiÅ«rėti, ar neatsiras naujų defektų ir tik visoms defektų vietoms paaiÅ¡kėjus, sutvarkyti, bet atsakovai iÅ¡ karto išėjo iÅ¡ darbo, kitas atsakovas S. I. (S. I.) dažė voleliu apačiÄ ir kampus, ten defektų nėra, jam pastabų nebuvo; praėjus laiko tarpui atsirado labai daug defektų, labai stipriai ėmė luptis dažai, jis stebėjo tai, darė sienų nuotraukas, pateiktas bylÄ , nuotraukas bute darė pats įmonės direktorius, nes atsakovai bute pažeidė glaistymo technologijÄ , defektai fiksuoti aplink langus, paruoÅ¡imo darbai irgi su defektais, laiptinė 8,5 aukÅ¡tų ir visuose aukÅ¡tuose tie defektai, jis (liudytojas) dalyvavo tų defektų Å¡alinime – reikėjo mechaniÅ¡kai nuimti dažus, gruntuoti, glaistyti, perdažyti iÅ¡ naujo visas sienas, tuos darbus atlikdamas jis užtruko apie 1,5 mėnesio, kartu su juo, tik trumpiau (apie 2–3 savaites), dirbo ir A.

B., atsakovų padarytus defektus bute taisė be jo ir A. B. dar ir darbuotojas I. R. (I. R.), ten darbai truko apie 5–6 savaites; dirbant atsakovams jis (liudytojas) netikrino kiekvieno jų padaromo milimetro, dėl kampų statymo bute atsakovais pasitikėjo, todėl jų darbo netikrino, be to, atsakovai prašė kitokio glaisto atvežti, jiems jų prašomas glaistas buvo atvežtas, atsakovai nebuvo instruktuoti dėl darbų vykdymo technologijos, atsakovas V. I. (V. I.) jau ir anksčiau buvo dirbęs pas ieškovę, visada buvo dažoma tais pačiais dažais ir dėl jų niekada tokių problemų nėra buvę.

Teismo posdėžio metu liudytoju apklaustas I. R. (I. R.) parodė, kad dirba pas ieÅ¡kovę (duomenys neskelbtini) apie 5 metus; atsakovai dirbdami bute padarė broko (kampai, siÅ«lės, langokraščiai, sienos nelygumas buvo apie 2 mm, bet visas neatitikimas po atsakovų darbų 5–6 mm) ir jis (liudytojas) juos taisė – turėjo nulupti kampus ir viskÄ iÅ¡ naujo daryti, vien tik broko taisymas truko apie 3–4 savaites (tame tarpe 2 dienas dirbo dar ir kitame objekte, prieÅ¡ pradėdamas atsakovų broko taisymus bute, jis nutraukė kitÄ darbÄ ir turėjo imtis broko taisymo), bute daugiau defektų niekas netaisė, tik jis vienas, byloje esančios pirmosios nuotraukos darytos įmonės vadovo, nuotraukose jis (liudytojas) matosi, jis (liudytojas) girdėjo, kad atsakovai ir laiptinėje broko padarė, nors broko padaro visi, tada taisomas brokas.

Teismo posdėžio metu liudytoju apklaustas M. M. parodė, kad ieÅ¡kovės vadovÄ pažįsta, juos anksčiau siejo darbiniai santykiai, atsakovai jo bute darė apdailos darbus, tuo metu jie tik dviese dirbo bute, tačiau darbus padarė nekokybiÅ¡kai, jų atiekamus darbus kas savaitę jis pats tikrindavo, sakydavo trÅ«kumus tiek atsakovams, tiek įmonės vadovui, kažkiek atsakovai pataisydavo trÅ«kumų, kažkiek ne, atsakovų trÅ«kumus galiausiai iÅ¡taisė ieÅ¡kovės darbuotojas I. R. – demontavo aliuminio kampus, perstatė kampus iÅ¡ naujo, lygino plokÅ¡tumas, jis buvo surašęs aktÄ , kurį davė pasiraÅ¡yti įmonės vadovui, įmonės vadovas su akto turiniu sutiko, atsakovų darbų defektai buvo Å¡alinami apie 1,5–2 mėn., iÅ¡eidami iÅ¡ darbo atsakovai buvo atlikę bute jau apie 80 proc. darbų.

Ieškinys atmetamas. Byloje ginčas kilo dėl žalos atlyginimo. Iš bylos medžiagos matyti, kad 2016 m. lapkričio 7 d. ieškovė ir atsakovas V. I. (V. I.) sudarė darbo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu atsakovas V. I. (V. I.) pradėjo dirbti įmonėje dažytojo pareigose (t. II, b. l. 7–8), 2020 m. vasario 20 d. ieškovė ir atsakovas V. I. (V. I.) sudarė darbo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu atsakovas V. I. (V. I.) vėl buvo įdarbintas įmonėje dažytojo pareigoms (t.

II, b. l. 9–10), 2017 m. kovo 6 d. ieškovė ir atsakovas S. I. (S. I.) sudarė darbo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu atsakovas S. I. (S. I.) pradėjo dirbti įmonėje dažytojo pareigose (t. II, b. l. 11–12), 2020 m. vasario 20 d. ieškovė ir atsakovas S. I. (S. I.) sudarė darbo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu atsakovas S. I. (S. I.) vėl buvo įdarbintas įmonėje dažytojo pareigoms (t. II, b. l. 13–14), atsakovai iš darbo įmonėje atleisti 2020 m. gegužės 25 d.

Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 55 straipsnio 1 dalies pagrindu (t. I, b. l. 149, 158), darbuotojai 2020 m. liepos 27 d. ir 30 d. su praÅ¡ymais kreipėsi į Darbo ginčų komisijÄ dėl galutinio atsiskaitymo ir netesybų už vėlavimÄ atsiskaityti iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ darbdavės (t. I, b. l. 98–99, 153–154), Darbo ginčų komisija sprendimais darbuotojų praÅ¡ymus patenkino iÅ¡ dalies – nurodė iÅ¡ieÅ¡koti jiems iÅ¡ darbdavės po 200 Eur netesybų, o darbdavės teiktus praÅ¡ymus dėl žalos atlyginimo atmetė kaip nepagrįstus (t.

I, b. l. 5–7, 8–10). Darbdavė kreipdamasi į teismÄ su ieÅ¡kiniu nurodė, kad nesutinka tik su tomis Darbo ginčų komisijos sprendimų dalimis, kuriomis buvo atmesti jos praÅ¡ymai dėl žalos iÅ¡ darbuotojų iÅ¡ieÅ¡kojimo, todėl teismas tarp Å¡alių kilusį ginÄÄ nagrinėja bÅ«tent Å¡ioje dalyje – dėl žalos atlyginimo, kadangi likusios Darbo ginčų komisijos sprendimų dalys yra įsiteisėjusios, Å¡alys su jomis sutinka. DK 151 straipsnyje nustatyta, kad kiekviena darbo sutarties Å¡alis privalo atlyginti savo darbo pareigų pažeidimu dėl jos kaltės kitai sutarties Å¡aliai padarytÄ turtinę žalÄ , taip pat ir neturtinę žalÄ .

Pažymėtina, kad pagrindinis materialinės atsakomybės uždavinys – garantuoti darbdaviui padarytų visų ar dalies nuostolių atlyginimÄ . Materialinės atsakomybės prievolė darbuotojui atsiranda kaip jo neteisėtos veikos padarinys. Materialinės atsakomybės sÄ lygos yra Å¡ios:

1) reali žala;

2) žalos padarymas neteisėta veika (veikimu, neveikimu);

3) priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir žalos atsiradimo;

4) pažeidėjo kaltė;

5) pažeidėjo buvimas su nukentėjusia šalimi darbo teisiniame santykyje;

6) žalos padarymas einant darbines funkcijas. Esant visoms Å¡ioms sÄ lygoms yra pagrindas darbuotojo materialinei atsakomybei atsirasti. Kiekviena darbuotojo kaltės forma (tyčia, neatsargumas) ir rūšis yra pakankama materialinei atsakomybei atsirasti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-125/2012). Ä®rodyti esant visas bÅ«tinas sÄ lygas darbuotojo atsakomybei taikyti privalo darbdavys. Darbo teisėje darbuotojo kaltė nepreziumuojama, todėl darbdavys turi pateikti įrodymus dėl darbuotojo kaltės. Nagrinėjamu atveju, ieÅ¡kovės teigimu, darbuotojai darbo santykių metu abu kartu dirbdami objekte adresu (duomenys neskelbtini), kur atliko namų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) vidaus laiptinių sienų ir lubų dažymo (įskaitant paruoÅ¡imÄ ) darbus bei vieno buto (esančio vienoje iÅ¡ tų laiptinių) sienų ir lubų dažymo (įskaitant paruoÅ¡imÄ ) darbus, padarė brokÄ â€“ darbus atliko netinkamai, todėl kiti trys įmonės darbuotojai turėjo iÅ¡ naujo perdaryti darbus, dėl ko ji patyrė 2 831,24 Eur žalÄ , kuriÄ sudaro 506,67 Eur už naujai pirktas medžiagas (dažus, gruntÄ , akrilÄ , lipniÄ juostÄ , apdailos kampus ir kt.) bei 2 324,57 Eur už darbams atlikti iÅ¡mokėtÄ darbo užmokestį kitiems trims darbuotojams, kurie perdarė iÅ¡ naujo darbus.

Tuo tarpu atsakovų teigimu, jie darbus atliko kokybiÅ¡kai, jų darbÄ kasdien tikrindavo (duomenys neskelbtini) A. L., iki darbo sutarties nutraukimo jie nė karto nebuvo gavę pastabų dėl darbų trÅ«kumų, kurių nebÅ«tų iÅ¡taisę ir, be to, tie jų atlikti taisymai nebuvo esminiai, A. L. nusiskundimų jų darbu nereiÅ¡kė, jie niekada nebuvo įspėti, kad netinkamai atlieka savo darbo funkcijas. Pastebėtina, kad teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas ieÅ¡kovės (duomenys neskelbtini) A.

L. parodė, jog dirbant atsakovams jis kiekvieno jų padaromo darbo netikrino, jais pasitikėjo, atsakovai nebuvo instruktuoti dėl darbų vykdymo technnologijos, įmonės vadovas teismo posėdžio metu patvirtino, kad jis pats atvykdavo į objektÄ 1–2 kartus per savaitę patikrinti, dalinai jis, dalinai (duomenys neskelbtini) A. L. tikrindavo atsakovų darbÄ , tačiau pareigos tikrinti kiekvienÄ atsakovų padaromo darbo vietÄ neturėjo, taigi, iÅ¡ to, kas iÅ¡dėstyta aukščiau, teismas sprendžia, jog pati įmonė nesiėmė bÅ«tinų aktyvių veiksmų – nenurodė atsakovams darbų vykdymo technologijos, jų darbo tinkamai nekontroliavo, tokiu savo elgesiu davė atsakovams suprasti, kad jų atliekama darbo kokybė įmonę tenkina, todėl atsakovai ta pačia technologija tęsė savo atiekamus darbus visÄ darbo santykių laikotarpį, pagrįstai manydami, kad darbus atlieka pagal įmonės pageidaujamÄ technologijÄ .

Pati ieÅ¡kovė, bÅ«dama juridiniu asmeniu, kuriam keliami aukÅ¡tesni atidumo, atsakingumo reikalavimai, nagrinėjamoje situacijoje veikė pakankamai aplaidžiai, nepakankamai organizuotai, todėl turi prisiimti iÅ¡ tokio savo veikimo kylančias paskemes. Darbdavė neįrodė darbuotojų kaltės, byloje nenustatyta darbuotojų neteisėta veika. Tiek įmonės vadovas, tiek liudytojas įmonės (duomenys neskelbtini) A. L. teismo posėdžio metu parodė, be to, to neginčijo ir patys atsakovai, kad darbo santykių metu atsakovų atliktus smulkius defektus atsakovams įmonės atstovas parodydavo ir atsakovai juos paÅ¡alindavo, atsakovų darbas įmonę tenkino, darbuotojų darbÄ tikrinti 1–2 kartus per savaitę atvykdavo pats įmonės vadovas, o kasdien tai darydavo (duomenys neskelbtini) A.

L., taipogi, įmonė nepaneigė atsakovų teiginių, jog tik gavus A. L. nurodymus toliau tęsti darbus, jie tai darydavo, nes darbai buvo vykdomi etapais, byloje nėra jokių įrodymų apie fiksuotus darbuotojų darbo trÅ«kumus, pastabas darbo santykių metu, tačiau tik atsakovams nurodžius, kad dėl per mažo darbo užmokesčio jie nusprendė nutraukti su įmone sudarytas darbo sutartis ir susirado geriau apmokamÄ darbÄ , tÄ pačiÄ jų atleidimo iÅ¡ darbo dienÄ (duomenys neskelbtini) A. L. surašė tarnyinį praneÅ¡imÄ dėl defektų (el. b. apyraÅ¡o t.

I, l. 14–15), kuriame, be kita ko, nurodyta, kad pranešime įvardinti defektai buvo pranešti atsakovams ir jiems liepta skubiai juos pašalinti, tačiau jau teismo posėdžio metu apklausiamas liudytoju A. L. parodė, kad priešingai, atsakovams nenurodė skubiai šalinti defektų, o nusprendė laukė ir stebėti, ar jų neatsiras dar daugiau, įmonės vadovas teismo posėdžio metu pripažino, kad aukščiau minėto tarnybinio pranešimo susipažinti atsakovams nedavė, tačiau su vienu iš atsakovų V.

I. (V. I.) apžiÅ«rėjo atsakovų darbo vietas ir žodžiu nurodė defektus, tuo tarpu atsakovo V. I. (V. I.) teigimu, jie su vadovu paskutinę jų darbo dienÄ dienÄ apžiÅ«rėjo vienÄ laiptinę ir butÄ , vadovas turėjo tik vienÄ maÅ¾Ä pastabėlę, vadovas kruopščiai viskÄ pažiÅ«rėjo ir jų atliktas darbas jį tenkino. Taigi, teismas sprendžia, kad pati įmonė laikė darbuotojų darbÄ tinkamu, kokybiÅ¡ku, visÄ darbo santykių laikotarpį leido darbuotojams darbÄ vykdyti pagal jų atliekamÄ technologijÄ , jokių pastabų neteikė, byloje ieÅ¡kovės keliamų darbų defektų darbuotojams (el. b. apyraÅ¡o t.

I, l. 14–17) nenurodė, darbuotojų praÅ¡ymus dėl atleidimo iÅ¡ darbo patenkino be jokių papildomų pastabų. Atkreipiamas dėmesys, kad į bylÄ ieÅ¡kovės pateiktos nuotraukos (el. b. apyraÅ¡o t. II, l. 83–91) nepatvirtina, jog jose matomus defektus sienose bÅ«tų padarę bÅ«tent atsakovai, kadangi atsakovai nepatvirtino, kad nuotraukos atspindėtų jų darbo vietas, tuo labiau, iÅ¡ jų niekaip negalima spręsti apie konkrečiÄ darbo vietÄ , o nuotraukos, kuriose matomas gulsčiukas, (el. b. apyraÅ¡o t.

II, l. 80–82) nepatvirtina nelygumų, kadangi nesimato nei gulsčiuko virÅ¡aus, nei apačios (negalima nustatyti, kaip jis laikomas). Ä® bylÄ pateiktų defektinių aktų (el. b. apyraÅ¡o t. I, l. 14–17) negalima laikyti patvirtinančiais atsakovų padarytus defektus, kadangi su jais atsakovai supažindinti darbo santykių metu nebuvo, kaip jau teismo konstatuota aukščiau, darbo santykių metu jokių pastabų iÅ¡ įmonės atsakovai negavo, įmonę atsakovų darbas tenkino, įmonė leido jiems dirbti jų darbo metodu, pagal jų technologijÄ , visÄ laikÄ jų darbÄ Ä¯monė laikė kokybiÅ¡ku, vadinasi, pati įmonė sutiko su atsakovų vykdomu darbo metodu, technologija, laikė darbÄ daromÄ tinkamai ir kokybiÅ¡kai, todėl jos pačios nepakankamas iÅ¡manymas negali bÅ«ti perkeliamas darbuotojams, o bet kokios Å«kinės komercinės ar kitokio pobÅ«džio veiklos vykdymas yra neatskiriamas nuo įvairių rizikų.

Nors įmonės vadovas nurodė, kad skubus atsakovų darbo santykių nutraukimas sÄ lygojo nepatogumus įmonei, nes dalį darbuotojų teko perkelti iÅ¡ kito objekto atlikti darbus į objektÄ , kuriame dirbo atsakovai, tačiau, pastebėtina, pati įmonė sutiko su atsakovų praÅ¡ymais dėl atleidimo iÅ¡ darbo nuo jų praÅ¡omos dienos ir jų praÅ¡ymus patenkino, nenurodė jiems laikotarpio, kurį jie turi įmonėje dar dirbti. Kartu teismas pažymi ir tai, kad, kaip patvirtino ieÅ¡kovė, atsakovų dirbtose darbo vietose perkelti dirbti trys darbuotojai priedų už papildomÄ darbÄ ar pan. negavo, jie tiesiog gavo darbo užmokestį pagal darbo sutartį, kurį ir taip bÅ«tų gavę, jei bÅ«tų dirbę prieÅ¡ tai dirbtame objekte, taigi, Å¡iems trims darbuotojams iÅ¡mokėtÄ darbo užmokestį (2 324,57 Eur (el. b. apyraÅ¡o t.

I, l. 35–37)), kai jie dirbo atsakovų dirbtame objekte, laikyti įmonės patirta žala nėra jokio pagrindo. Be to, nesutapo liudytojų parodymai dėl darbuotojų kiekio atliekant darbus bute, liudytojas A. L. teigė, kad bute darbus atliko jis kartu su A. B. ir I. R. (I. R.), tuo tarpu liudytojas I. R. (I. R.) teigė, kad bute jis dirbo vienas. Pastebėtina ir tai, kad įmonės nurodytos pirktos medžiagos ir darbo priemonės 506,67 Eur sumai (el. b. apyraÅ¡o t. I, l. 18–34), kaip neva atsakovų darbų perdarymui, taip pat negali bÅ«ti laikomos įmonės patirta žala, kadangi įmonė nepateikė jokių įrodymų (skaičiavimų pagal kvadratÅ«rÄ medžiagų sunaudojimui konkrečiam objektui), kad bÅ«tent jos nurodytos pirktos medžiagos buvo panaudotos ginčo objekte darbų taisymui, be to, įmonė nepaneigė atsakovų teiginių, kad jiems dirbant įmonė jokių darbo priemonių jiems nesuteikė, iÅ¡skyrus vienÄ volelį, o Å¡iuo atveju, matyti, jau buvo pirktos papildomos darbo priemonės. IÅ¡samiai įvertinęs bylos medžiagÄ teismas konstatuoja, kad darbdavė neįrodė bÅ«tinų sÄ lygų darbuotojų atsakomybei kilti viseto, todėl darbuotojams negali bÅ«ti taikoma atsakomybė už darbdavės nurodomÄ Å¾alÄ .

Taigi, pagrindo tenkinti ieÅ¡kovės reikalavimÄ dėl 1 415,62 Eur žalos iÅ¡ kiekvieno atsakovo priteisimo nėra, toks ieÅ¡kovės reikalavimas atmetamas. Dėl kitų Å¡alių iÅ¡dėstytų teiginių teismas nepasisako, kadangi laiko, jog jie nėra teisiÅ¡kai reikÅ¡mingi Å¡ios bylos iÅ¡sprendimui, nekeičiantys teismo padarytų iÅ¡vadų. Pažymėtina, kad pagal DK nuostatas, darbo ginčų komisijos sprendimas nėra apeliacijos ar sprendimo peržiÅ«ros dalykas, pareiÅ¡kus ieÅ¡kinį teisme, teismas nagrinėja darbo ginÄÄ dėl teisės iÅ¡ esmės, taikydamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) nustatytus darbo bylų nagrinėjimo ypatumus, teismo sprendimui darbo ginčo byloje įsiteisėjus, darbo ginčų komisijos sprendimas netenka galios (DK 231 straipsnio 3, 4, 7 dalys).

Atsižvelgdamas į tai, kas iÅ¡dėstyta aukščiau, vadovaudamasis nurodytų teisės normų sistemine analize, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, remdamasis iÅ¡tirtų bylos įrodymų visuma, teisingumo ir protingumo kriterijais, vidiniu įsitikinimu, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kinys yra nepagrįstas, todėl jį tenkinti, vadovaujantis ieÅ¡kovės nurodytais ar kitais motyvais, nėra pagrindo, ieÅ¡kinys atmetamas, teismo sprendimui įsiteisėjus Darbo ginčų komisijos sprendimai tose dalyse, kuriose buvo netenkintas įmonės praÅ¡ymas dėl žalos atlyginimo, netenka galios, kitos Darbo ginčų komisijos sprendimų dalys yra įsiteisėjusios.

CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ . Proceso Å¡alies patirtų atstovavimo iÅ¡laidų atlyginimÄ reglamentuoja CPK ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ pagalbÄ maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos).

Teismas konstatuoja, jog teismo sprendimas yra priimtas atsakovų naudai, todėl teismas vertina, kad atsakovai turi teisę į bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ CPK 93 straipsnio 1 dalies pagrindu. Pagrindo spręsti bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo klausimÄ ieÅ¡kovei nėra. Atsakovas S. I. (S. I.) teismo prašė priteisti jam iÅ¡ ieÅ¡kovės jį atstovavusiam advokatui sumokėtas jo patirtas 905,92 Eur iÅ¡laidas, susijusias su bylos nagrinėjimu (el. b. apyraÅ¡o t. II, l. 19, 56–59, 173–176).

Atsakovas V. I. (V. I.) teismo prašė priteisti jam iš ieškovės jį atstovavusiam advokatui sumokėtas jo patirtas 905,92 Eur išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu (el. b. apyrašo t. I, l. 19, 25–28, 167–170). Teismas, įvertinęs CPK, Rekomendacijų nuostatas, atsižvelgęs į bylos sudėtingumo laipsnį, spręstų teisinių klausimų pobūdį, teiktų teisinių paslaugų kokybę, atsakovų prašymus dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo tenkina ir priteisia kiekvienam atsakovui iš ieškovės po 905,92 Eur bylinėjimosi išlaidas, laikydamas, kad tokia suma yra adekvati nagrinėjamai bylai.

Teismas Å¡ioje byloje patyrė 7,26 Eur paÅ¡to iÅ¡laidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, kurios, pagal Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 66 straipsnio 4 dalį, suapvalintos iki artimiausio sveiko skaičiaus – 7 Eur, priteisiamos į valstybės biudžetÄ iÅ¡ ieÅ¡kovės (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Remdamasis tuo, kas iÅ¡dėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 270 straipsniu teismas n u s p r e n d ž i a : ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Tinkasas“ ieÅ¡kinį atmesti.

Priteisti atsakovui S. I. (S. I.) (a. k. (duomenys neskelbtini)) iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Tinkasas“ (į. k. 126227180) 905,92 Eur (devynių šimtų penkių eurų ir devyniasdešimt dviejų euro centų) bylinėjimosi išlaidas. Priteisti atsakovui V. I. (V. I.) (a. k. (duomenys neskelbtini)) iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Tinkasas“ (į. k. 126227180) 905,92 Eur (devynių šimtų penkių eurų ir devyniasdešimt dviejų euro centų) bylinėjimosi išlaidas.

Teismo sprendimui įsiteisėjus Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus darbo ginčų komisijos 2020 m. rugpjūčio 27 d. sprendimus Nr. DGKS-5384, Nr. DGKS-5385 darbo bylose Nr. APS-131-16513/2020, APS-131-18716/2020, Nr. APS-131-16767/2020, APS-131-18717/2020 dalyse, kuriose buvo netenkintas uždarosios akcinės bendrovės „Tinkasas“ prašymas dėl žalos atlyginimo, laikyti netekusiomis galios, kitos Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus darbo ginčų komisijos 2020 m. rugpjūčio 27 d. sprendimų Nr. DGKS-5384, Nr. DGKS-5385 darbo bylose Nr. APS-131-16513/2020, APS-131-18716/2020, Nr. APS-131-16767/2020, APS-131-18717/2020 dalys yra įsiteisėjusios.

Priteisti valstybės naudai iÅ¡ ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Tinkasas“ (į. k. 126227180) 7 Eur (septynių eurų) teismo patirtas iÅ¡laidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Valstybei priteista suma turi bÅ«ti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ , įmokos kodas – 5660. SumokėjimÄ patvirtinantį dokumentÄ bÅ«tina skubiai pateikti teismui.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Teisėja Ieva Stanislovaitienė