beb09bb0-1ba0-42b1-8a4e-4b0eaa14f123 · Vilniaus apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. e2S-184-910/2020 Teisminio proceso Nr. 2-52-3-03417-2018-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.2.13; 3.3.2.5 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S 2020 m. sausio 23 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Laima Ribokaitė, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi ieÅ¡kovės D. I. atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 4 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės D. I. ieÅ¡kinį atsakovui A.

I. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, neturtinės žalos priteisimo, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, iÅ¡laikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo, bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo, santuokoje įgyto turto padalijimo, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir pagal atsakovo A. I. prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovei D. I., tretieji asmenys akcinė bendrovė „Swedbank“, G. D. Å ., institucija, teikianti iÅ¡vadÄ byloje – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė 1. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2019 m. sausio 8 d. nutartimi patenkino ieÅ¡kovės praÅ¡ymÄ , pritaikė papildomas laikinÄ sias apsaugos priemones iki tol, kol bus priimtas teismo sprendimas Å¡ioje byloje: 1.1. Nustatė Å¡alių nepilnamečio vaiko laikinÄ gyvenamÄ jÄ vietÄ nustatyti su motina (ieÅ¡kove). 1.2. Nustatė laikinÄ skyrium gyvenančio atsakovo ir nepilnamečio vaiko bendravimo tvarkÄ : 1.2.1. Atsakovas gali bendrauti su sÅ«numi kas antrÄ mėnesio savaitgalį (pradedant nuo to savaitgalio, kuris eina po teismo nutarties priėmimo dienos) nuo penktadienio 16.30 val. iki sekmadienio 15 val., pasiimdamas jį iÅ¡ jo gyvenamosios vietos arba ugdymo įstaigos ir nustatytu laiku grÄ Å¾indamas jį į gyvenamÄ jÄ vietÄ .

Jei Å¡iame punkte nurodytu laiku tėvas negali paimti vaiko bendravimo su jais grafike nustatytu laiku, tuomet iÅ¡ anksto ne vėliau kaip prieÅ¡ 2 dienas arba, jeigu aplinkybė paaiÅ¡kėja vėliau, nedelsiant po jos paaiÅ¡kėjimo, apie tai informuojama ieÅ¡kovė iÅ¡siunčiant jai žinutę arba skambučiu. 1.2.2. Atsakovas turi teisę su vaiku bendrauti kiekvienos savaitės antradienį, paimdamas sÅ«nų iÅ¡ ugdymo/mokymosi įstaigos ir grÄ Å¾indamas sÅ«nų ne vėliau kaip iki tos dienos 19 val.

į sÅ«naus gyvenamÄ jÄ vietÄ . Jei Å¡iame punkte nurodytu laiku tėvas negali paimti vaiko nustatytu laiku, tuomet iÅ¡ anksto ne vėliau kaip prieÅ¡ 2 dienas arba, jeigu aplinkybė paaiÅ¡kėja vėliau, apie tai informuojama ieÅ¡kovė iÅ¡siunčiant jai žinutę arba skambučiu. 1.2.3. Tuo atveju, jei bendravimo grafike nurodytas laikas negalimas dėl nepilnamečio vaiko ligos ar kitokio sveikatos sutrikimo, numatyta tėvo susitikimo su sÅ«numi galimybė apribojama, o susitikimo laikas nukeliamas į sekantį pagal nustatytÄ grafikÄ laikÄ ar kitÄ Å¡alių sutartÄ laikÄ .

IeÅ¡kovė įsipareigoja apie negalimumÄ pasimatyti su vaiku įspėti atsakovÄ ne vėliau kaip prieÅ¡ 2 dienas arba nedelsiant, jeigu aplinkybė paaiÅ¡kėja vėliau, iÅ¡siunčiant jam žinutę arba skambučiu. 1.2.4. Atsakovas turi teisę bendrauti su vaiku Å¡ventinėmis dienomis tokia tvarka: Tėvo dienÄ ir atsakovo gimimo dienÄ â€“ visais metais; vaiko gimimo dienÄ kiekvienais poriniais metais; Å v. Kalėdų dienÄ (gruodžio 25 d.) – kiekvienais neporiniais metais; gruodžio 26 d. – kiekvienais poriniais metais;

Å v. Velykų dienomis (pagal vakarietiÅ¡kÄ tradicijÄ â€“ sekmadienį ir po jo einantį pirmadienį) – kiekvienais poriniais metais; Å¡ventinėmis dienomis atsakovas pasiima vaikÄ iÅ¡ jo gyvenamosios vietos pirmÄ jÄ Å¡ventinę dienÄ 10 val. ir sugrÄ Å¾ina vaikÄ Ä¯ jo gyvenamÄ jÄ vietÄ paskutinę Å¡ventinę dienÄ 19 val. 1.2.5. IeÅ¡kovė turi teisę bendrauti su sÅ«numi kiekvienais metais Motinos dienÄ ir savo gimimo dienÄ â€“ visais metais. 1.2.6. Atsakovas turi teisę su sÅ«numi kasmet praleisti ne mažiau kaip 30 dienų per metus jo ir/ar vaiko atostogų laiko.

Atsakovas apie numatomÄ bendravimÄ atostogų metu praneÅ¡a ieÅ¡kovei ne vėliau kaip prieÅ¡ 30 dienų. Vienų atostogų laikotarpis gali bÅ«ti ne ilgesnis kaip 15 dienų nepertraukiamai. Papildomas sÅ«naus atostogas, kurios prasideda nuo 2018 m. vasario 18 d. ir baigiasi 2019 m. vasario 22 d., su vaiku praleidžia ieÅ¡kovė, o 2019 m. pavasario atostogas, kurios prasidės 2019 m. balandžio 23 d. ir baigsis 2019 m. balandžio 26 d., turi teisę praleisti atsakovas. 2019 m. vasaros atostogas, kurios prasideda nuo 2019 m. birželio 10 d. ir baigiasi 2019 m. rugpjūčio 30 d. tėvai su vaiku praleidžia tokia tvarka: ieÅ¡kovė su vaiku praleidžia nuo 2019 m. birželio 10 d. iki 2019 m. birželio 19 d., atsakovas – nuo 2019 m. birželio 20 d. iki 2019 m. liepos 30 d., ieÅ¡kovė – nuo 2019 m. liepos 1 d. iki 2019 m. liepos 14 d., atsakovas – nuo 2019 m. liepos 15 d. iki 2019 m. liepos 28 d., ieÅ¡kovė – nuo 2019 m. liepos 29 d. iki 2019 m. rugpjūčio 11 d., , atsakovas – nuo 2019 m. rugpjūčio 12 d. iki 2019 m. rugpjūčio 25 d., ieÅ¡kovė nuo 2019 m. rugpjūčio 26 d. iki 2019 m. rugpjūčio 28 d., atsakovas – nuo 2019 m. rugpjūčio 29 d. iki 2019 m. rugpjūčio 31 d.

Atostogų metu įprastinė bendravimo tvarka netaikoma, iÅ¡skyrus Å¡ventes, per kurias bendraujama pagal numatytÄ bendravimo grafikÄ Å¡venčių dienomis. Atsakovas pasiima vaikÄ iÅ¡ jo gyvenamosios vietos pirmÄ jÄ atostogų dienÄ 10 val. ir sugrÄ Å¾ina vaikÄ Ä¯ jo gyvenamÄ jÄ vietÄ paskutinės atostogų dienos 18 val. IeÅ¡kovė įsipareigoja paruoÅ¡ti vaikÄ atostogoms – perduoti atsakovui vaiko drabužius, kitus vaiko asmeninius daiktus ar, esant reikalui, vaiko dokumentus. 1.2.7. Sutapus atsakovo pasimatymų su vaiku ir vaiko mokymo, ugdymo, lavinimo įstaigų laikui (repeticijos, varžybos, koncertai, gastrolės, ekskursijos ir panaÅ¡iai), atsakovas užtikrina vaiko dalyvavimÄ tokiuose renginiuose su sÄ lyga, kad ieÅ¡kovė jam apie tai pranešė ne vėliau kaip 2 dienos iki atitinkamo renginio dienos. 1.2.8.

Tarpusavio geranoriÅ¡ku susitarimu, atsižvelgdami į nepilnamečio vaiko poreikius, interesus ir nuomonę, tėvai gali nustatyti, sutarti ir kitokiÄ bendravimo su vaiku tvarkÄ . 2. 2019 m. gruodžio 2 d. teisme gautas atsakovo praÅ¡ymas pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. sausio 8 d. nutartimi pritaikytas ir taikyti tokias laikinÄ sias apsaugos priemones: 2.1. Nustatyti nepilnamečio vaiko laikinÄ gyvenamÄ jÄ vietÄ su tėvu (atsakovu). 2.2. Nustatyti vaiko motinos (ieÅ¡kovės) bendravimo su vaiku tvarkÄ : 2.2.1.

IeÅ¡kovė turi teisę bendrauti su vaiku telefonu, neribojant laiko. 2.2.2. IeÅ¡kovė turi teisę bendrauti su vaiku vaizdo skambučiu (Skype, Facetime, Messenger ir pan.) kiekvienÄ vakarÄ nuo 19 val. iki 20.30 val., o atsakovas užtikrina tam technines galimybes. 2.2.3. IeÅ¡kovė turi teisę bendrauti su vaiku porinių savaičių Å¡eÅ¡tadieniais ir sekmadieniais be nakvynės, pasiimdama sÅ«nų iÅ¡ jo gyvenamosios vietos Å¡eÅ¡tadienį ir sekmadienį 9 val. ir sugrÄ Å¾indama vaikÄ atgal į jo gyvenamÄ jÄ vietos tÄ pačiÄ dienÄ iki 20 val. 2.2.4.

IeÅ¡kovė turi teisę bendrauti su vaiku papildomai 2019 m. gruodžio 26 d. (antrÄ jÄ Å v. Kalėdų dienÄ ), pasiimdama sÅ«nų iÅ¡ jo gyvenamosios vietos 9 val. ir sugrÄ Å¾indama vaikÄ atgal į jo gyvenamÄ jÄ vietos tÄ pačiÄ dienÄ iki 20 val.

3. Atsakovas praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo iÅ¡ esmės grindė Å¡iomis aplinkybėmis:

1) ieÅ¡kovė Å¡alių vaiko atžvilgiu 2019 m. lapkričio 25 d. pavartojo smurtÄ , dėl to 2019 m. lapkričio 27 d. pradėtas ikiteisminis tyrimas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato 1-ajame veiklos skyriuje pagal Lietuvos respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 3 dalį;

2) Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Vilniaus rajone 2019 m. lapkričio 28 d. grėsmės vaiko lygio nustatymo anketoje nustatė pirmÄ grėsmės vaikui lygį;

3) Å¡alių vaikas iÅ¡sakė baimę pasilikti su motina namie ir iÅ¡reiÅ¡kė norÄ važiuoti pas tėvÄ (atsakovÄ );

4) vykdydamas pareigÅ«nų nurodymus, atsakovas parsivežė Å¡alių vaikÄ pas save namo, ten jis yra ir Å¡iuo metu. Atsakovo nuomone, dėl nurodytų aplinkybių bÅ«tina pakeisti pritaikytas laikinÄ sias apsaugos priemones, t. y. vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ nustatyti su atsakovu, kartu nustatant vaiko bendravimo su motina tvarkÄ . II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė 4. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2019 m. gruodžio 4 d. nutartimi patenkino atsakovo praÅ¡ymÄ , pritaikė laikinÄ sias apsaugos priemones iki tol, kol bus priimtas teismo sprendimas Å¡ioje byloje: nepilnamečio vaiko laikinÄ gyvenamÄ jÄ vietÄ nustatė su tėvu (atsakovu); nustatė laikinÄ skyrium gyvenančios ieÅ¡kovės ir nepilnamečio vaiko bendravimo tvarkÄ : 4.1.

IeÅ¡kovė turi teisę bendrauti su vaiku telefonu, neribojant laiko 4.2. IeÅ¡kovė turi teisę bendrauti su vaiku vaizdo skambučiu (Skype, Facetime, Messenger ir pan.) kiekvienÄ vakarÄ nuo 19.00 iki 20.30 val., o atsakovas užtikrina tam technines galimybes. 4.3. IeÅ¡kovė turi teisę bendrauti su vaiku porinių savaičių Å¡eÅ¡tadieniais ir sekmadieniais be nakvynės, pasiimdama sÅ«nų iÅ¡ jo gyvenamosios vietos Å¡eÅ¡tadienį ir sekmadienį 9.00 val. ir sugrÄ Å¾indama vaikÄ atgal į jo gyvenamÄ jÄ vietos tÄ pačiÄ dienÄ iki 20.00 val. 4.4.

IeÅ¡kovė turi teisę bendrauti su vaiku papildomai 2019 m. gruodžio 26 d. (antrÄ jÄ Å v. Kalėdų dienÄ ), pasiimdama sÅ«nų iÅ¡ jo gyvenamosios vietos 9.00 val. ir sugrÄ Å¾indama vaikÄ atgal į jo gyvenamÄ jÄ vietos tÄ pačiÄ dienÄ iki 20.00 val.

5. Nurodyta nutartimi teismas taip pat panaikino Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. sausio 8 d. nutartimi taikytas papildomas laikinÄ sias apsaugos priemones.

6. Ä®vertinęs tarp ginčo Å¡alių susiklosčiusiÄ situacijÄ (tai, kad ieÅ¡kovė Å¡alių vaiko atžvilgiu 2019 m. lapkričio 25 d. pavartojo smurtÄ ir dėl to 2019 m. lapkričio 27 d. pradėtas ikiteisminis tyrimas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato 1-ajame veiklos skyriuje pagal Lietuvos respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalį; Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Vilniaus rajone, priimdamas 2019 m. lapkričio 28 d. grėsmės vaiko lygio nustatymo anketÄ , nustatė pirmÄ grėsmės vaikui lygį;

Å¡alių vaikas iÅ¡sakė baimę pasilikti su motina namie ir iÅ¡reiÅ¡kė norÄ važiuoti pas tėvÄ (atsakovÄ ), pas kurį yra iki Å¡iol), teismas sprendė esant pagrindui tenkinti atsakovo praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nustatant nepilnamečio vaiko laikinÄ gyvenamÄ jÄ vietÄ su tėvu (atsakovu), kartu užtikrinant vaiko motinos (ieÅ¡kovės) bendravimÄ su vaiku pagal atsakovo nurodytÄ bendravimo tvarkÄ , kuri, teismo vertinimu, nepažeidžia ieÅ¡kovės interesų laikino bendravimo su vaiku periodu ir kartu užtikrina vaiko ir jo motinos ryšį.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai 7. Atskiruoju skundu ieÅ¡kovė praÅ¡o panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 4 d. nutartį ir klausimÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo pagal atsakovo praÅ¡ymÄ nagrinėti iÅ¡ naujo, nustatant protingÄ terminÄ byloje dalyvaujantiems asmenims ir iÅ¡vadÄ teikiančiai institucijai pateikti atsiliepimÄ Ä¯ pareikÅ¡tÄ praÅ¡ymÄ . Atskirasis skundas grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais: 7.1. Tarp Å¡alių nėra ginčo dėl nepilnamečio sÅ«naus nuolatinės gyvenamosios vietos nustatymo su motina.

Atsakovas niekada neprieštaravo, kad vaikas nuolat gyventų su ieškove, o su atsakovas juo bendrautų sutartu ar teismo nustatytu laiku ir tvarka. Pagrindiniai ginčytini klausimai byloje yra santuokos nutraukimo priežastys, tėvo ir sūnaus bendravimo tvarka, dažnumas, išlaikymo dydis, iš santuokoje įgyto turto pardavimo gautų lėšų pasidalinimas. Byloje jau keletas mėnesių vyksta teisminė mediacija, kurioje iš esmės bandyta suderinti tuos ginčytinus klausimus, tarp kurių nebuvo klausimo su kuriuo iš tėvų turėtų nuolat gyventi vaikas. 7.2.

Byloje nebuvo ir nėra jokių neginčijamų, objektyvių įrodymų, kad ieÅ¡kovė netinkamai naudoja savo kaip motinos valdžiÄ sÅ«naus atžvilgiu, kad smurtauja prieÅ¡ sÅ«nų. Teisminės mediacijos metu atsakovas pateikė skundÄ ikiteisminio tyrimo įstaigai dėl tariamo ieÅ¡kovės smurto prieÅ¡ nepilnametį sÅ«nų. Skundas grindžiamas tik tariamais sÅ«naus pasakojimais tėvui apie tai, kaip 2019 m. lapkričio 25 d. vakare ir 2019 m. lapkričio 26 d. naktį ieÅ¡kovė smurtavo prieÅ¡ sÅ«nų.

Tokio skundo pagrindu Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistai atvyko į ieÅ¡kovės ir sÅ«naus gyvenamÄ jÄ vietÄ apžiÅ«rėti ir apklausti ieÅ¡kovė bei vaiko. 2019 m. lapkričio 28 d. buvo suraÅ¡ytas grėsmės vaikui lygio nustatymo anketa, kurioje nurodytas I grėsmės lygis, t. y. aktas, nesudaro pagrindo imtis papildomų, griežtų priemonių, iÅ¡ esmės nesukeliantis jokių pasekmių, kurios bÅ«tų susijusios su motinos valdžios apribojimu. Grėsmės lygio anketoje nėra jokių faktų apie tai, kad ieÅ¡kovė vaiko atžvilgiu naudojo fizinį smurtÄ .

Nepilnametis vaikas buvo apklaustas tik dalyvaujant skyriaus teisininkei ir specialistui, tačiau nedalyvaujant psichologui. 7.3. Atsižvelgiant į tuo metu susiklosčiusiÄ situacijÄ ir sÅ«naus norÄ , buvo sudarytos sÄ lygos jam 2019 m. lapkričio 27 d. iÅ¡vykti su tėčiu. IeÅ¡kovei tai buvo didelis emocinis smÅ«gis, sukėlęs daug neigiamų iÅ¡gyvenimų, tačiau ji tiek vaiko teisių apsaugos specialistams, tiek ir psichologams patvirtino, kad jokio smurto vaiko atžvilgiu ji niekada nenaudojo. Su vaiku kilo žodinis konfliktas, ginčas dėl auklėjimo, elgesio, kurį tėvas skatina, kuris nesuderinamas su tinkamu, moraliu ir pagal amžių tinkančiu vaiko auklėjimu.

Nepilnametis sÅ«nus dėl tėvų skyrybų iÅ¡gyvena daug neigiamų emocijų, yra pasimetęs, ieÅ¡kovė jam asocijuojasi tik su disciplina ir tvarka, privalomais dalykais, tokiais kaip mokymasis, rÅ«pinimasis sveikata, papildomu lavinimusi, o tėtis iÅ¡ esmės tik su pramogomis, dėl ko, manytina, vaikas galėjo supykti ant mamos, iÅ¡reikÅ¡ti norÄ bÅ«ti su tėčiu. 7.4. Nuo 2019 m. lapkričio 27 d. ieÅ¡kovė neturėjo galimybės susitikti su sÅ«numi betarpiÅ¡kai, atsakovas jai uždraudė su juo matytis, nors motinos valdžia vaiko atžvilgiu nebuvo ir nėra apribota, be to, netgi vaiko teisių apsaugos specialistai paaiÅ¡kino, kad tėvas neturėtų riboti mamos ir vaiko bendravimo, nes nėra jokių objektyvių įrodymų apie smurtÄ , juo labiau apie fizinį smurtÄ . 7.5.

PraÅ¡ymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, grindžiamas vien I lygio grėsmės nustatymo anketa, kurios duomenys nei patvirtina, nei paneigia fizinio ar kitokio smurto prieÅ¡ vaikÄ naudojimo, tėra tik konkrečiÄ situacijÄ apraÅ¡antis dokumentas, skirtas užfiksuoti faktÄ . Taip pat remiamasi 2019 m. lapkričio 27 d. praneÅ¡imu apie pagal paties atsakovo skundÄ pradėtÄ ikiteisminį tyrimÄ . PraÅ¡ymas pakeisti laikinÄ sias apsaugos priemones yra grindžiamas subjektyviais atsakovo paaiÅ¡kinimais ir samprotavimais apie tai, kÄ neva sÅ«nus pasakojo jam pačiam ir apie tai, kÄ tai galėtų reikÅ¡ti. 7.6.

Skundžiama teismo nutartis, kuria buvo pakeistos laikinosios apsaugos priemonės, iÅ¡ esmės apribojant motinos teises bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant, yra neteisėta, nepagrįsta, priimta pavirÅ¡utiniÅ¡kai skubos tvarka iÅ¡nagrinėjus atsakovo praÅ¡ymÄ , neturint pakankamai objektyvių, neginčijamų įrodymų apie atsakovo dėstomas tariamas grėsmes vaikui. 7.7. Teismas nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, priėmė neiÅ¡klausęs ir nesuteikęs galimybės keliamu klausimu pasisakyti kitai Å¡aliai – ieÅ¡kovei, tokiu bÅ«du pažeidžiant ieÅ¡kovės teisę į teisminę gynybÄ .

Taip pat teismo nutartis buvo priimta negavus ir vaiko teisių apsaugos skyriaus nuomonės ir paaiÅ¡kinimų į pareikÅ¡tÄ praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo. 7.8. Nutartis grindžiama vien atsakovo pateiktais subjektyviais paaiÅ¡kinimais ir informacinio pobÅ«džio dokumentais, iÅ¡ kurių teismas negalėjo padaryti objektyvios iÅ¡vados, kad ieÅ¡kovė prieÅ¡ vaikÄ naudojo smurtÄ ir kelia jam grėsmę. I lygio grėsmės nustatymo anketos suraÅ¡ymas pats savaime nereiÅ¡kia fakto, kad smurtas buvo pavartotas ir nėra pagrindas apriboti mamos teises vaiko atžvilgiu.

Nei pagal Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos įstatymÄ , nei pagal Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymu patvirtintÄ Grėsmės vaikui lygių kriterijų ir grėsmės vaikui lygio nustatymo tvarkos apraÅ¡Ä , I grėsmės lygio nustatymas nėra pagrindas paimti vaikÄ iÅ¡ tariamai nesaugios aplinkos. 7.9. 2019 m. lapkričio 27 d. paneÅ¡imas apie pradėtÄ ikiteisminį tyrimÄ teismo Å¡iuo atveju buvo be jokio pagrindo suabsoliutintas, nes pats praneÅ¡imas neįrodo ieÅ¡kovės kaltės, neįrodo tų teiginių apie tariamÄ smurtÄ , kÄ apraÅ¡o atsakovas savo praÅ¡yme ar skunde.

IeÅ¡kovei nėra pareikÅ¡ti jokie įtarimai minėtame ikiteisminiame tyrime, ji dar net nebuvo apklausta tame tyrime. Nesant jokių požymių apie fizinio smurto prieÅ¡ vaikÄ panaudojimÄ (pats tėvas mediacijos susitikime patvirtino, kad ant vaiko jokių požymių nebuvo) didelė tikimybė, kad ikiteisminis tyrimas bus nutrauktas. 7.10. Nutartimi teismas tiesiog patenkino atsakovo praÅ¡ymÄ dėl sÅ«naus ir mamos bendravimo tvarkos, iÅ¡ esmės nevertindamas, ar tokia praÅ¡oma tvarka nepažeidžia vaiko interesų, jo teisės maksimaliai bendrauti su abiem tėvais, iÅ¡skyrus tuos atvejus, kai maksimalus bendravimas kenkia.

Teismas neturėjo jokių objektyvių, patikimų įrodymų, kad mama daro žalÄ vaikui, kad su ja vaikui pavojinga gyventi ir maksimaliai bendrauti. Teismo nutartimi buvo nustatyta minimali jos ir sÅ«naus bendravimo tvarka, o tai nei pagal nacionalinius, nei pagal tarptautinius teisės aktus nėra galima. Byloje atsakovas prieÅ¡ieÅ¡kiniu nereiÅ¡kia reikalavimo vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ nustatyti su juo, sutinka su ieÅ¡kovės reikalavimu, kad sÅ«nus nuolat gyventų su mama. Taip ir buvo susiklostęs gyvenimas, vaikas turėjo nuolatinę gyvenamÄ jÄ vietÄ pas mamÄ , su tėvu bendraudavo sutartu laiku.

Teismo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės nepadeda užtikrinti bÅ«simo teismo sprendimo, bet prieÅ¡ingai – kelia grėsmę bÅ«simo teismo sprendimo, kuriuo bÅ«tų nustatyta vaiko gyvenamoji vieta su mama, vykdymui. Pakeistos laikinosios apsaugos priemonės yra nesuderinamos su byloje pareikÅ¡tais reikalavimais, tarp kurių nėra reikalavimo nepilnamečio sÅ«naus nuolatinę gyvenamÄ jÄ vietÄ nustatyti su atsakovu, o su ieÅ¡kove nustatyti bendravimo tvarkÄ . 7.11. Nutartimi pakeistomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis yra kėsinamasi į mamos ir sÅ«naus ryšį, net nesant kompetentingų institucijų, ikiteisminio tymo įstaigų, psichologų iÅ¡vadų dėl tariamo smurto, grėsmės vaikui, mamos neteisėtų, netinkamų veiksmų. 7.12.

Skundžiama nutartimi pakeisdamas laikinÄ vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ , teismas net neįsitikino, ar atsakovo gyvenamojo vieta yra tinkamai aplinka vaikui, nebuvo pateiktas atsakovo gyvenamosios vietos buities tyrimo aktas.

8. Atsakovas atsiliepime į atskirÄ jį skundÄ prašė atskirÄ jį skundÄ atmesti, o skundžiamÄ pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistÄ . Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais: 8.1. Nagrinėjamu atveju teismas ieÅ¡kovei ir vaiko interesus atstovaujančiai institucijai nepranešė iÅ¡ anksto apie gautÄ praÅ¡ymÄ todėl, kad situacija, kuriÄ buvo praÅ¡oma sureguliuoti laikinosiomis apsaugos priemonėmis, buvo labai skubi – į bylÄ pateikti raÅ¡ytiniai dokumentai liudijo, kad vaikas patyrė motinos smurtÄ .

Ta aplinkybė, kad teismas praÅ¡ymÄ iÅ¡sprendė operatyviai, per vienÄ dienÄ nuo jo gavimo, neteikia pagrindo konstatuoti jokių pažeidimų. Tuo atveju, jeigu teismas bÅ«tų priėmęs sprendimÄ praneÅ¡ti apie praÅ¡ymÄ ieÅ¡kovei ir vaiko teises atstovaujančiai institucijai, nepilnamečio teisės ir interesai nebÅ«tų apsaugoti, nes ieÅ¡kovė savo kaltę bÅ«tų neigusi (kaip daro ir Å¡iuo metu), o institucija nebÅ«tų turėjusi jokių naujų įrodymų ginčo klausimu, nes jų nėra iki Å¡iol. 8.2.

Valstybinė vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir susisiekimo ministerijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, atstovaujantis nepilnamečio vaiko interesams Å¡ioje byloje, ieÅ¡kovės ginčijamos nutarties neskundė, taip pat nepateikė ir atsiliepimo į ieÅ¡kovės pateiktÄ atskirÄ jį skundÄ . Tai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad tarnyba sutinka teismo sprendimu taikyti naujas laikinÄ sias priemones. 8.3. IeÅ¡kovei pateikus informacijos apie galimÄ seksualinį vaiko iÅ¡naudojimÄ iÅ¡ atsakovo pusės, kompleksiniam psichologiniam tyrimui atlikti vaikas trims paroms buvo apgyvendintas vaiko globos namuose (duomenys neskelbtini). 2019 m. gruodžio 13 d. vaikas buvo atiduotas atsakovui ir Å¡alys informuotos apie tai, kad įtarimai apie seksualinį vaiko iÅ¡naudojimÄ nepasitvirtino, tačiau faktai apie iÅ¡ motinos patirtÄ fizinį smurtÄ pasitvirtino.

Susitikimo su Å¡alimis metu žodžiu buvo paaiÅ¡kinta, kad grėsmės vaikui lygis iÅ¡liko tas pats. Å iame etape joks raÅ¡ytinis dokumentas Å¡alims nebuvo pateiktas, jie buvo informuoti, kad mėnesio eigoje globos namai (duomenys neskelbtini) teiks savo iÅ¡vadÄ dėl atliktos apklausos ir tos iÅ¡vados pagrindu Vaiko teisių apsaugos skyrius atliks tolesnius teisės aktuose numatytus veiksmus. 8.4. IeÅ¡kovė administracine tvarka neskundė 2019 m. lapkričio 28 d. Grėsmės vaikui lygio nustatymo anketos, kurios 1.1 punkte konstatuota, kad vaikas patyrė fizinį smurtÄ iÅ¡ motinos, 1.4 punkte konstatuota, jog vaikas bijo pasilikti su mama vienas namuose, norėtų bÅ«ti su tėvu, 2.10. punkte konstatuota, kad vaikas papasakojo, jog motina prieÅ¡ jį smurtavo.

Dėl Å¡ios priežasties teismas neturėjo pagrindo abejoti anketoje konstatuotais faktais ir pagrįstai jais vadovavosi skundžiamoje nutartyje. 8.5. Å iuo metu Å¡alių nepilnamečio vaiko interesas į maksimalų bendravimÄ su tėvais nėra pažeistas – motina (ieÅ¡kovė) turi pakankamai plačias galimybes bendrauti su vaiku ir tas galimybes ji įgyvendina. Pagal Å¡iuo metu galiojančiÄ laikinÄ ieÅ¡kovės bendravimo su sÅ«numi tvarkÄ , ji turi teisę bendrauti su juo telefonu kiekvienÄ dienÄ neribojant laiko, vaizdo skambučiu kiekvienÄ dienÄ vakarais, nustatytomis valandomis.

Å ia savo teise motina naudojasi praktiÅ¡kai kasdien ir kalbasi su vaiku telefonu, kartais vaizdo skambučiu. Be to, motina turi galimybes susitikti su vaiku savaitgaliais – kas antrÄ Å¡eÅ¡tadienį ir sekmadienį be nakvynės ir tie susitikimai jau įvyko. Atsakovas supranta, kad vaikui mama yra labai svarbus ir artimas asmuo ir šį bendravimÄ teisme tvarka siekia riboti todėl, kad Å¡iai dienai nėra tikras, ar grėsmė vaiko saugumui jau iÅ¡nykusi, be to, pats vaikas dar vis bijosi nakvoti pas mamÄ , ilgiau pas jÄ bÅ«ti.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Atskirasis skundas tenkintinas 9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato atskirojo skundo (ir atsiliepimo į jį) faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 329 straipsnis) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas atskirajame skunde (atsiliepime į jį) nurodytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1-2 dalys, 338 straipsnis).

10. Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis 2, 3 dalys, 338 straipsnis) nenustatyta, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių bÅ«tų pagrindas peržengti skundo ribas. Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirÄ jį skundÄ , remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jo ribų.

11. Atskirasis skundas paduotas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria patenkintas atsakovo praÅ¡ymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo. Taigi apeliacinio nagrinėjimo dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymÄ , Å¡ioje byloje susiklosčiusios faktinės ir teisinės situacijos aplinkybėms.

12. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti galimybę atsirasti aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti nebeįmanomu bÅ«simo teismo sprendimo įvykdymÄ . Konkrečios laikinosios apsaugos priemonės parenkamos ir taikomos atsižvelgiant į tai, kokio pobÅ«džio byla nagrinėjama, į ieÅ¡kinio reikalavimų dydį ir rūšį, į atsakovo veiksmus ir kitas reikÅ¡mingas Å¡io klausimo iÅ¡sprendimui aplinkybes ir tik tuo atveju, jeigu jos gali padėti užtikrinti bÅ«simo teismo sprendimo realų įvykdymÄ , padėti iÅ¡vengti neigiamų padarinių, apsaugoti asmenų turtinius arba neturtinius interesus bei užkirsti keliÄ galimai žalai Å¡iems interesams atsirasti.

13. Laikinosioms apsaugos priemonėms Å¡eimos bylose (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.65 straipsnis), kuriose sprendžiami tokie socialiai reikÅ¡mingi klausimai kaip nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos ar bendravimo su vaiku tvarkos nustatymas, be kitų tikslų, įtvirtintų CPK 144 straipsnyje, prioritetiÅ¡kai yra siekiama užtikrinti tinkamÄ nepilnamečio vaiko asmeninių neturtinių interesų apsaugÄ , taip pat nepažeisti vaiko tėvų ar vieno iÅ¡ jų interesų. Esant tam tikroms aplinkybėms, įrodančioms, jog nepagrįstai nukentės pirmiausia vaiko, taip pat ir vaiko tėvų ar vieno iÅ¡ jų interesai ar iÅ¡kils reali grėsmė jų teisėms ir teisėtiems interesams, teismas imasi laikinųjų apsaugos priemonių.

14. Nagrinėjamos bylos atveju Å¡alių nepilnamečio vaiko laikinos gyvenamosios vietos ir laikinos bendravimo su skyrium gyvenančio tėvo tvarkos klausimai buvo iÅ¡spręsti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. sausio 8 d. nutartimi, kuria Å¡alių nepilnamečio vaiko laikina gyvenamoji vieta nustatyta su motina (ieÅ¡kove), taip pat nustatyta vaiko ir jo tėvo (atsakovo) bendravimo tvarka, pagal kuriÄ atsakovas su vaiku galėjo bendrauti kas antrÄ savaitgalį, kiekvienos savaitės antradienį, taip pat kitomis nutartyje atskirai nurodytomis dienomis.

15. Atsižvelgdamas į ieÅ¡kovės (vaiko motinos) netinkamÄ elgesį su vaiku, apie kurį atsakovui papasakojo pats vaikas susitikimo metu, atsakovas pateikė teismui praÅ¡ymÄ pakeisti 2019 m. sausio 8 d. nutartimi pritaikytas laikinÄ sias apsaugos priemones, nustatant vaiko laikinÄ gyvenamÄ jÄ vietÄ su tėvu (atsakovu), kartu nustatant vaiko motinos (ieÅ¡kovės) bendravimo su vaiku tvarkÄ . Atsakovo teigimu, nepaisant to, kad jo netenkino toks minimalus bendravimo su vaiku laikas, teismo nutartimi nustatytos bendravimo tvarkos buvo laikomasi. 2019 m. lapkričio 26 d.

Å¡alių sÅ«nus papasakojo atsakovui, kad 2019 m. lapkričio 25 d. kilo jo ir motinos (ieÅ¡kovės) konfliktas, kurio metu jo atžvilgiu motina naudojo smurtÄ (trankė į krÅ«tinę, buvo ant jo atsisėdusi, rėkė, gÄ sdino). Atsižvelgdamas į vaiko pasakojimÄ , atsakovas pateikė policijai pareiÅ¡kimÄ , buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 140 straipsnio 3 dalį (fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas mažamečiui), informuota Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, o 2019 m. lapkričio 27 d. vaikas buvo perduotas atsakovui, su kuriuo vaikas gyvena iki Å¡iol.

16. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į atsakovo praÅ¡yme nurodytas aplinkybes (tai, kad ieÅ¡kovė Å¡alių vaiko atžvilgiu 2019 m. lapkričio 25 d. pavartojo smurtÄ ir dėl to 2019 m. lapkričio 27 d. pradėtas ikiteisminis tyrimas; Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Vilniaus rajone, priimdamas 2019 m. lapkričio 28 d. grėsmės vaiko lygio nustatymo anketÄ , nustatė pirmÄ grėsmės vaikui lygį; Å¡alių vaikas iÅ¡sakė baimę pasilikti su motina namie ir iÅ¡reiÅ¡kė norÄ važiuoti pas tėvÄ (atsakovÄ ), pas kurį yra iki Å¡iol), sprendė, jog yra pagrindas tenkinti atsakovo praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, nustatant nepilnamečio vaiko laikinÄ gyvenamÄ jÄ vietÄ su tėvu (atsakovu), kartu užtikrinant vaiko motinos (ieÅ¡kovės) bendravimÄ su vaiku pagal atsakovo nurodytÄ bendravimo tvarkÄ .

17. IeÅ¡kovė (apeliantė), nesutikdama su skundžiama nutartimi, teigia, kad 2019 m. lapkričio 25 d. tarp jos ir vaiko kilo žodinis konfliktas dėl auklėjimo, tačiau jokio smurto vaiko atžvilgiu ieÅ¡kovė nenaudojo. IeÅ¡kovės nuomone, atsakovo pareiÅ¡kimas policijai ir jo pagrindu pradėtas ikiteisminis tyrimas neįrodo teiginių apie tariamÄ smurtÄ , juolab kad iki Å¡iol ieÅ¡kovei nepareikÅ¡ta jokių įtarimų ir ji net nebuvo apklausta tame tyrime. IeÅ¡kovė pateikė teismui vaiko mokyklos, taip pat Å¡eimos gydytojos pažymas, kuriose nurodyta, kad vaiko nepriežiÅ«ros, smurto pėdsakų, kitokio netinkamo elgesio ar kitų jo teisių ir teisėtų interesų pažeidimo atvejų nepastebėta. Pirmosios instancijos teismas Å¡iuos įrodymus byloje priėmė.

18. IeÅ¡kovės įsitikinimu, teismas skundžiamÄ nutartį priėmė skubos tvarka, tik pavirÅ¡utiniÅ¡kai iÅ¡nagrinėjęs atsakovo praÅ¡ymÄ , neturėdamas pakankamai objektyvių įrodymų apie atsakovo dėstomas tariamas grėsmes vaikui, neiÅ¡klausęs ir nesuteikęs galimybės keliamu klausimu pasisakyti ieÅ¡kovei, taip pat negavęs Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos nuomonės ir paaiÅ¡kinimų dėl pareikÅ¡to atsakovo praÅ¡ymo. Nurodyti atskirojo skundo argumentai pripažintini pagrįstais.

19. IÅ¡ skundžiamos nutarties turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡ esmės tik atkartojo praÅ¡yme dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo nurodytas aplinkybes, savarankiÅ¡kai neatlikdamas byloje esančių įrodymų vertinimo ir nesiaiÅ¡kindamas 2019 m. lapkričio 25 d. tarp vaiko ir jo motinos (ieÅ¡kovės) kilusio konflikto aplinkybių bei jo įtakos vaiko ir motinos santykiams. Spręsdamas dėl laikinos vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su tėvu (atsakovu), teismas taip pat visiÅ¡kai nevertino ir neatsižvelgė į tai, kad tiek ieÅ¡kovė ieÅ¡kinyje, tiek atsakovas prieÅ¡ieÅ¡kinyje Å¡alių nepilnamečio nuolatinę gyvenamÄ jÄ vietÄ praÅ¡o nustatyti su motina. Taigi darytina iÅ¡vada, kad aptariamu atveju vaiko laikinos gyvenamosios vietos nustatymo klausimas iÅ¡spręstas pakankamai neįsigilinus ir neįvertinus tokio pobÅ«džio klausimui iÅ¡spręsti Å¡iuo konkrečiu atveju reikÅ¡mingų aplinkybių.

20. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pripažįsta pagrįstu atskirojo skundo argumentÄ , kad teismas, patenkindamas atsakovo praÅ¡ymÄ dėl vaiko ir ieÅ¡kovės bendravimo tvarkos, iÅ¡ esmės nevertino, ar praÅ¡oma nustatyti tvarka nepažeidžia vaiko interesų, jo teisės maksimaliai bendrauti su abiem tėvais. Pagal skundžiama nutartimi nustatytÄ bendravimo tvarkÄ ieÅ¡kovė turi teisę bendrauti su vaiku telefonu (neribojant laiko), vaizdo skambučiu (kiekvienÄ vakarÄ nuo 19 val. iki 20.30 val.), taip pat bendrauti su vaiku porinių savaičių Å¡eÅ¡tadieniais ir sekmadieniais be nakvynės, pasiimdama vaikÄ iÅ¡ jo gyvenamosios vietos Å¡eÅ¡tadienį ir sekmadienį 9 val. ir sugrÄ Å¾indama vaikÄ atgal į jo gyvenamÄ jÄ vietos tÄ pačiÄ dienÄ iki 20 val.

21. CK 3.175 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarkÄ , atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaikÄ . Minimalus bendravimas gali bÅ«ti nustatomas tik tuo atveju, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams. Teismas, nesant duomenų, kad nuolatinis maksimalus bendravimas pakenks vaikų interesams, turi nustatyti tokiÄ vieno iÅ¡ tėvų, gyvenančio skyrium nuo vaikų, bendravimo tvarkÄ , kuri užtikrintų Å¡io tėvo maksimalų galimÄ dalyvavimÄ auklėjant vaikus, galimybę vaikui bendrauti su artimais giminaičiais, negyvenančiais kartu su vaikais, t. y. kuri atitiktų vaikų interesus bei bÅ«tų protinga, sÄ Å¾ininga ir teisinga tiek minėtų vaikų tėvo, giminaičių, tiek ir kito tėvo bei pačių vaikų atžvilgiu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. kovo 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-497/2002; 2016 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-427-378/2016).

22. Pagal kasacinio teismo praktikÄ tėvų ir vaikų bendravimo teisių siaurinimas (minimalios bendravimo tvarkos) yra rimtas nacionaliniu ir tarptautiniu lygiu pripažįstamos tėvo (motinos) ir vaiko teisės į Å¡eimos gyvenimo gerbimÄ ribojimas, reikalaujantis svarių, įtikinamų argumentų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-242/2005; Europos Žmogaus Teisių Teismo 2011 m. rugsėjo 27 d. sprendimas byloje Diamante and Pelliccioni prieÅ¡ San MarinÄ , Nr. 32250/08).

23. Nagrinėjamu atveju teismas, skundžiama nutartimi nustatydamas minimaliÄ ieÅ¡kovės ir jos sÅ«naus bendravimo tvarkÄ , sprendė, kad ji užtikrins vaiko ir motinos ryšį, iÅ¡ esmės nevertindamas ir nenustatęs, jog dažnesni susitikimai ir bendravimas su motina (ieÅ¡kove) traumuotų vaikÄ psichologiÅ¡kai, neatitiktų vaiko individualių interesų, darytų neigiamÄ Ä¯takÄ vaiko brandai ir pasaulėžiÅ«rai.

24. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, siekdamas nustatyti mažamečio Å¡alių sÅ«naus interesus labiausiai atitinkančiÄ laikinÄ gyvenamÄ jÄ vietÄ ir bendravimo tvarkÄ , Å¡iuo atveju pirmosios instancijos teismas turėjo sudaryti galimybę kitai bylos Å¡aliai – ieÅ¡kovei – pateikti atsiliepimÄ Ä¯ atsakovo praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, taip pat gauti Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos iÅ¡vadÄ dėl laikinos bendravimo tvarkos, be to, esant bÅ«tinybei, šį klausimÄ nagrinėti teismo posėdyje žodinio proceso tvarka (CPK 153 straipsnio 3 dalis).

25. Pabrėžtina, kad, nagrinėjant praÅ¡ymÄ taikyti tokio pobÅ«džio laikinÄ sias apsaugos priemones, kaip laikinos nepilnamečio vaiko gyvenamos vietos bei jo ir tėvų bendravimo tvarkos nustatymas, Å¡iam klausimui tinkamai iÅ¡spręsti reikÅ¡mingų aplinkybių nesiaiÅ¡kinimas negali bÅ«ti grindžiamas civilinio proceso teisės normų nustatytų terminų laikymusi. Sprendžiant bet kokį klausimÄ , susijusį su nepilnamečiu vaiku, taip pat ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimÄ , prioritetas teiktinas vaiko interesų apsaugai.

Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal CPK 147 straipsnio 1 dalies nuostatas iÅ¡imtiniais atvejais, kai bÅ«tina surinkti papildomus sprendimui dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo priimti reikalingus duomenis, teismas klausimÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo gali iÅ¡spręsti per septynias darbo dienas nuo jo gavimo dienos. Teismas turi teisę nustatyti tokios trukmės terminÄ atsiliepimui į praÅ¡ymÄ dėl laikinos bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos, taip pat iÅ¡vadai dėl laikinos bendravimo tvarkos pateikti, kad nebÅ«tų pažeistas septynių darbo dienų terminas praÅ¡ymui dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iÅ¡spręsti.

26. IÅ¡dėstytų motyvų pagrindu darytina iÅ¡vada, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas laikinos nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo su juo tvarkos klausimÄ , nenustatė ir neįvertino Å¡iam klausimui iÅ¡spręsti reikÅ¡mingų aplinkybių, kurių nėra galimybės nustatyti apeliacinės instancijos teisme (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 338 straipsnis). Dėl to skundžiama nutartis naikintina, o praÅ¡ymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo perduotinas iÅ¡ naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 320 straipsnis, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu, teismas n u t a r i a: patenkinti atskirÄ jį skundÄ . panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 4 d. nutartį. PraÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo. Teisėja Laima Ribokaitė