beafa92d-f237-4fca-b08e-8a337824c94b · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2A-1228/2012Teisminio proceso Nr. 2-59-3-00344-2011-4Procesinio sprendimo kategorija: 44.5.2.; 126.8. (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2012 m. gruodžio 10 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės, Danutės Milašienės ir Alvydo Poškaus (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), sekretoriaujant Jūratei Česnulevičienei,dalyvaujant ieškovo atstovui R.

P.,vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovo V. Å . apeliacinį skundÄ dėl Panevėžio apygardos teismo 2011 m. spalio 28 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-912-544/2011 pagal ieÅ¡kovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Vitlukas“ ieÅ¡kinį atsakovui V. Å . dėl žalos atlyginimo. Teisėjų kolegija, n u s t a t ė : I. Ginčo esmė IeÅ¡kovas BUAB „Vitlukas“ kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu atsakovui V. Å ., kuriuo prašė priteisti iÅ¡ atsakovo 2 205 364,79 Lt žalai atlyginti, 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ ir bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Nurodė, kad Panevėžio apygardos teismo 2009 m. gegužės 14 d. nutartimi UAB „Vitlukas“ iÅ¡kelta bankroto byla. Vienintelis UAB „Vitlukas“ akcininkas ir direktorius iki 2009-06-15 buvo atsakovas. Kėdainių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu atsakovas buvo pripažintas kaltu dėl apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo, netikro dokumento pagaminimo ir panaudojimo. Atsakovas, kaip įmonės vadovas ir savininkas, atliko neteisėtus veiksmus, nes neįvykdė savo pareigos paaiÅ¡kėjus nemokumui nedelsiant kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, neįvykdė, jam kaip direktoriui, nustatytų pareigų, kaip akcininkas elgėsi nesÄ Å¾iningai, todėl didėjo bendrovės nemokumas, o žala kreditoriams padidėjo iki teismo nutartimi patvirtintos nepatenkintų kreditorinių reikalavimų sumos, kas ir laikytina žalos dydžiu.

Atsakovo kaltė dėl to preziumuojama. Tarp atsiradusios žalos kreditoriams ir atsakovo neteisėtų veiksmų yra tiesioginis priežastinis ryÅ¡ys, nes jeigu atsakovas iÅ¡ karto kai paaiÅ¡kėjo nemokumas bÅ«tų kreipęsis į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, tai realiai turto bÅ«tų užtekę atsiskaityti su kreditoriais. Baudžiamojoje byloje atlikus bendrovės Å«kinės finansinės veiklos tyrimÄ Â 2010 m. rugsėjo 17 d. iÅ¡vadoje nustatyta, kad pagal finansinės veiklos rodiklius bendrovė 2009 m. sausio 1 d. turėjo visas galimybes atsiskaityti su kreditoriais ir disponavo 315 814 Lt apyvartinėmis lėšomis. 2009 metų 1 ketvirtyje padėtis pasikeitė, likvidumo koeficientas sumažėjo, kas reiÅ¡kė, kad bendrovė nebegali atsiskaityti su kreditoriais, ji neteko apyvartinių lėšų ir tai atsitiko dėl to, kad  atsakovas 2500 Lt rinkos vertės sklypÄ pardavė bendrovei už 400 000 Lt, 2009 m. vasario 18 d. pagal paskolos perkėlimo sutartį atsakovas iÅ¡ savęs, kaip atskaitingo asmens, paėmė 104 393,99 Lt apyvartinių lėšų asmeniniam naudojimui.

Taip pat 18 transporto priemonių, kurios ir buvo pagrindinės bendrovės darbo priemonės, buvo grÄ Å¾intos UAB „SEB lizingas, dėl ko bendrovė nebegalėjo tęsti veiklos ir jai atsirado prievolė biudžetui grÄ Å¾inti 491 090,48 Lt PVM. IeÅ¡kovas nurodo, kad atsakovui kaip juridinio asmens dalyviui, dėl nesÄ Å¾iningų sÄ moningų veiksmų ir neveikimo, atsakomybė kyla CK 2.50 str. 3 d. pagrindu. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Panevėžio apygardos teismas 2011 m. spalio 28 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies (b.l. 59-64).

Priteisė ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo V. Å . 501 893,99 Lt žalai atlyginti, o likusioje dalyje ieÅ¡kinį atmetė (b.l. 59-64). Teismas nurodė, kad įsiteisėjusiu Kėdainių rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 8 d. nuosprendžiu atsakovas pripažintas kaltu pagal BK 222 str. 1 d., 300 str. 1 d. ir nuteistas atitinkama bausme ir už tai, kad laikotarpiu nuo 1997 m. kovo 30 d. iki 2009 m. birželio 15 d. apgaulingai tvarkė įmonės buhalterinę apskaitÄ , pagamino ir panaudojo netikrÄ dokumentÄ â€“ fiktyviÄ minėto 0,34 ha žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutartį, taip siekdamas pateisinti jo vadovavimo įmonei laikotarpiu įmonės buhalterinės apskaitos dokumentuose susidariusį 400 000 Lt grynųjų pinigų likutį ir juos nuraÅ¡yti.

Teismas sprendė, kad tokie atsakovo nusikalstami veiksmai patvirtina, kad jis, kaip administracijos vadovas, nesiėmė priemonių tinkamai organizuoti įmonės finansinę apskaitÄ , o įmonėje esant pakankamai lėšų atsiskaityti su kreditoriais, atsakovas apyvartines lėšas panaudojo savo naudai sumokėdamas keliasdeÅ¡imt kartų didesnę kainÄ už perkamÄ sklypÄ . Todėl pažeidė bendrovės, kreditorių teises ir teisėtus interesus, nes neketino su jais atsiskaityti, tokie veiksmai įtakojo įmonės nemokumÄ ir, kartu su kitomis aplinkybės, buvo bankroto priežastis.

Teismas konstatavo, kad tokie atsakovo veiksmai neatitiko Akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 5 dalies, 10 straipsnio 1 dalies reikalavimų, taip pat bendrovės įstatų 7 punkto, numatančio, kad bendrovės veiklos tikslas yra įstatuose numatytos veiklos organizavimas ir vykdymas siekiant pajamų, pelno gavimo. Nenuginčyta, kad Å¡io žemės sklypo rinkos vertė buvo 2500 Lt, todėl iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovui teismas priteisė 397 500 Lt žalai atlyginti.  Taip pat teismas nurodė, kad 2009 m. vasario 18 d. ieÅ¡kovas UAB „Vitlukas”, atstovaujamas atsakovo, pats atsakovas ir UAB „Kvistija“ sudarė skolos perkėlimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kuriÄ UAB „Vitlukas“ perkėlė atsakovui savo 104 393,99 Lt skolÄ UAB „Kvistija“.

Atsakovas įsipareigojo skolÄ minėtai bendrovei grÄ Å¾inti po 3000 Lt nustatytais sutartyje terminais iki 2010 m. spalio 1 d., tačiau vykdydamas Å¡iÄ sutartį atsakovas V. Å . 2009 m. vasario 18 d. sumokėjo UAB „Kvistija“ 3000 Lt skolos. Atsakovas 104 393,99 Lt sumÄ iÅ¡ bendrovės gavo, todėl iÅ¡ atsakovo priteistina 104 393,99 Lt žala bendrovei, kuriÄ patyrė kreditoriai ir bendrovė, nes ji neteko lėšų, kurios galėjo bÅ«ti panaudotos kreditorių reikalavimams tenkinti ar Å«kinei komercinei veiklai vystyti.

Teismas sprendė, kad pagal minėtus du sandorius atsakovas savo nuosavybėn gavo 504 393,99 Lt bendrovės apyvartinių lėšų, be kurių tolesnė bendrovės Å«kinė komercinė veikla tapo nebegalima, nes tuo metu buvo nutrauktos lizingo sutartys ir pagrindinės bendrovės darbo priemonės grÄ Å¾intos lizingo bendrovei.  Teismo nuomone, bylos duomenys nepatvirtina, kad atsakovas jam nustatytos pareigos įmonei tapus nemokia kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo be pagrindo nevykdė.

Todėl nėra įrodytas priežastinis ryÅ¡ys tarp atsakovo teisiÅ¡kai nepagrįsto neveikimo ir ieÅ¡kovo nurodytos žalos atsiradimo, t. y. neįrodyta, kad atsakovui įvykdžius pareigÄ kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo bÅ«tų buvę galima iÅ¡vengti žalos bendrovės kreditoriams, ir jų reikalavimų padidėjimo. IeÅ¡kovas neįrodė, kad atsakovas žalÄ turėtų atlyginti kaip įmonės savininkas (CPK 178 str.). Atsakovui kaip akcininkui dėl sprendimo pirkti minėtÄ Å¾emės sklypÄ ir sudaryti skolos perleidimo sandorį civilinė atsakomybė kyla kaip juridinio asmens valdymo organui – administracijos vadovui (direktoriui), o ne kaip juridinio asmens dalyviui.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai Atsakovas V. Å . apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2011 m. spalio 28 d. sprendimo dalį, kuria tenkintas ieÅ¡kovo reikalavimas dėl 501 893,99 Lt priteisimo, o kitÄ sprendimo dalį palikti nepakeistÄ . Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:1. Teismas nekreipė dėmesio į tai, kad Kėdainių rajono apylinkės prokuratÅ«ros 2010 m. gruodžio 1 d. nutarimu buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas dėl tokių nusikalstamų veikų kaip nesÄ Å¾iningumas, nusikalstamas bankrotas, didelės vertės turto pasisavinimas ar tokio turto užvaldymas sukčiaujant.

Apeliantas teigia, kad piniginės lėšos buvo nurodytos tik buhalterinės apskaitos dokumentuose, o realiai jų nebuvo, todėl teismas priteisdamas 501893,99 Lt žalos atlyginimÄ ieÅ¡kovui neobjektyviai vertinio Å¡ias aplinkybes.

2. Teismas priimdamas skundžiamÄ sprendimÄ padarė nepagrįstas bei neteisėtas iÅ¡vadas ir dėl to, kad neesant piniginių lėšų realiai, yra vis tik civilinės teisės prasme atsakingas atsakovas. IeÅ¡kovas bankrutavusi UAB „Vitlukas“ atsiliepimu į apeliacinį skundÄ praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti (b.l. 81-82). Nurodo, kad Panevėžio apygardos teismas, priėmęs sprendimÄ , vadovavosi pagrįstais argumentais, kurių teisėtumo ir pagrįstumo apeliantas savo skunde nepaneigė.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo spendimo dalies teisėtumÄ ir pagrįstumÄ , analizuoja apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme numatytas iÅ¡imtis. Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str.2 d.).Nagrinėjamoje byloje atsakovas, buvęs UAB „Vitlukas“ įmonės vadovas ir akcininkas, ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria iÅ¡ jo priteista bankrutuojančiai įmonei padaryta 501 893,99 Lt žala.

Minėta žala kildinama iÅ¡ atsakovo kaip įmonės vadovo sudarytų dviejų sandorių, t. y. dėl fiktyvaus 0,34 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) pardavimo už 400 000 Lt bei dėl skolos perkėlimo sutarties sudarymo.Teisėjų kolegija, spręsdama dėl 397 500 Lt žalos dėl žemės pardavimo sandorio priteisimo, nustatė, kad 2009 m. sausio 20 d. atsakovas pardavė savo vadovaujamai bendrovei 0,34 ha žemės sklypÄ (duomenys neskelbtini). Å is sklypas buvo parduotas už 400 000 Lt (Pirkimo–pardavimo sutarties 2.1 punktas).

Atsakovas, pasirašęs Å¡iÄ sutartį, savo paraÅ¡u patvirtino, kad jis minėtÄ pinigų sumÄ gavo. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kėdainių rajono policijos komisariato kriminalinės policijos skyrius ikiteisminio tyrimo metu užsakė minėto žemės sklypo įvertinimÄ sandorio sudarymo dienai (baudžiamosios bylos t. 1, b. l. 172). IÅ¡ minėto įvertinimo matyti, kad bendrovei perleistas žemės sklypas buvo vertas 2 500 Lt. Taigi, minėtas turto vertinimas patvirtina, kad UAB „Vitlukas“ 2 500 Lt vertės žemės sklypÄ Ä¯gijo už 400 000Lt, t. y. už šį nekilnojamÄ jį turtÄ permokėjo 397 500 Lt, todėl įmonė patyrė bÅ«tent tokio dydžio žalÄ .Atsakovas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo priteista suma, nurodė, kad Å¡ių pinigų realiai nebuvo, jie tik buvo nurodyti buhalterinės apskaitos dokumentuose.

Teisėjų kolegija, nesutikdama su Å¡iuo apelianto argumentu, pastebi, kad žalos nustatymo ir priteisimo atveju nėra svarbu tai, ar atsakovas bendrovės pinigus pasiėmė jau sudaręs sandorį, ar jis tuos pinigus paėmė anksčiau, o sudaromu sandoriu bandė pateisinti Å¡ių pinigų nebuvimÄ . Å ios aplinkybės gali bÅ«ti reikÅ¡mingos sprendžiant įmonės vadovo baudžiamosios atsakomybės klausimÄ , tačiau jos nepaneigia padarytos žalos fakto civiline prasme. IÅ¡ bylos dokumentų matyti, kad bendrovė už įsigytÄ Å¾emės sklypÄ Å¾ymiai permokėjo, Å¡ių pinigų bendrovė neturi, todėl atsiradusiÄ Å¾alÄ privalo atlyginti už įmonės veiklÄ atsakingas jos vadovas.Apeliantas taip pat nesutinka ir su teismo sprendimo dalimi, kuria iÅ¡ jo priteista 104 393,99 Lt bendrovei padaryta žala.

Teisėjų kolegija, spręsdama dėl nurodytos sumos priteisimo, pastebi, kad 2009 m. vasario 18 d. UAB „Viltukas“ (skolininkas), V. Å . (skolos perėmėjas) ir UAB „Kvistija“ (kreditorius) sudarė skolos perkėlimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kuriÄ skolininkas perkėlė skolos perėmėjui susidariusiÄ 104 393,99 Lt skolÄ . Pagal Å¡iÄ sutartį skolos perėmėjas minėtÄ skolÄ Ä¯sipareigojo grÄ Å¾inti kreditoriui Å¡ioje sutartyje numatytais terminais ir tvarka (baudžiamosios bylos t. 1, b. l. 73-74).

Teisėjų kolegija, įvertinusi tÄ aplinkybę, kad minėta skolos perkėlimo sutartimi ieÅ¡kovo UAB „Vitlukas“ skola perėjo atsakovui bei nesant duomenų apie tai, kad Å¡is sandoris bÅ«tų nuginčytas, sprendžia, kad atsakovas pagal minėtÄ sandorį perėmė ieÅ¡kovo skolÄ kreditoriui UAB „Kvistija“, kuris pagal šį sandorį įgijo reikalavimo teisę, todėl sprendžia, kad nėra pagrindo minėtÄ skolÄ priteisti iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovui. Pažymėtina, kad sudarius skolos perkėlimo sutartį ieÅ¡kovo prievolės kreditoriui UAB „Kvistija“ baigėsi ir kreditorius įgijo teisę reikalauti minėtų sumų grÄ Å¾inimo iÅ¡ skolos perėmėjo, t. y. atsakovo V.

Å .. Tai, kad visÄ skolos sumÄ (104 393,99 Lt) atsakovas gavo iÅ¡ ieÅ¡kovo, o kreditoriui sumokėjo tik 3 000 Lt, nesudaro pagrindo, nesant nuginčyto skolos perleidimo sandorio, teismui Å¡iÄ sumÄ priteisti ieÅ¡kovui, o leidžia kreditoriui reikalauti Å¡ios sumos ir naujojo skolininko (atsakovo). Teismui priteisus skolos sumÄ iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovui bei esant galiojančiai skolos perkėlimo sutarčiai, iÅ¡ ieÅ¡kovo galėtų bÅ«ti pareikalauta du kartus daugiau nei jis privalo atsakyti.Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria iÅ¡ atsakovo priteista 397 500 Lt žalÄ dėl permokos už įsigytÄ turtÄ , yra teisėta ir pagrįsta, todėl paliktina nepakeista.

Kita teismo sprendimo dalis, kuria iÅ¡ atsakovo priteista 104 393,99 Lt žala, panaikintina, nes prieÅ¡ingu atveju atsakovas, sudaręs skolos perkėlimo sutartį ir perėmęs ieÅ¡kovo skolÄ , liktų skolingas kreditoriui bei taptų skolingas pirminiam skolininkui, tai yra atsakytų dviguba suma. Tai, kad atsakovas (skolos perėmėjas) visÄ skolos sumÄ paėmė iÅ¡ pirminio skolininko, tačiau neatsiskaitė su kreditoriumi, gali bÅ«ti reikÅ¡mingas sprendžiant atsakovo atsakomybės klausimÄ ne civiline tvarka, bet jis nesuteikia teismui teisės palikti reikalavimo teisę kreditoriui ir priteisti skolÄ pirminiam skolininkui.Kolegijai atmetus dalį ieÅ¡kinio reikalavimų, atitinkamai sumažinama iÅ¡ atsakovo priteisiama žyminio mokesčio suma valstybei, todėl iÅ¡ atsakovo priteisiama 7 975 Lt žyminio mokesčio už ieÅ¡kinį valstybei (CPK 80 str. 1 d., 96 str. 1 d.).

Be to, atsakovas už pateiktÄ apeliacinį skundÄ turėjo sumokėti žyminį mokestį. Atsakovas sumokėjo tik 200 Lt, todėl likusi žyminio mokesčio suma, proporcinga patenkintų reikalavimų daliai priteisiama iÅ¡ atsakovo valstybei, t.y. priteisiama 7 775 Lt žyminio mokesčio už apeliacinį skundÄ (CPK 80 str. 1 d., 96 str. 1 d.).              Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, n u t a r i a :

Panevėžio apygardos teismo 2011 m. spalio 28 d. teismo sprendimo dalį dėl 397 500 Lt žalos priteisimo iÅ¡ atsakovo V. Å . ieÅ¡kovui BUAB „Vitlukas“ (j.a.k. 161433316, buveinė: PirmÅ«nų g. 5A, Kėdainiai) palikti nepakeistÄ .Panevėžio apygardos teismo 2011 m. spalio 28 d. teismo sprendimo dalį dėl 104 393,99 Lt žalos priteisimo iÅ¡ atsakovo V. Å . ieÅ¡kovui BUAB „Vitlukas“ panaikinti ir dėl Å¡ios dalies priimti naujÄ sprendimÄ â€“ šį ieÅ¡kinio reikalavimÄ atmesti.Sprendimo dalį dėl 9 019 Lt žyminio mokesčio už ieÅ¡kinį priteisimo valstybei pakeisti ir priteisti iÅ¡ atsakovo V.

Å . (a. k. (duomenys neskelbtini)) 7 975 Lt (septynis tÅ«kstančius devynis Å¡imtus septyniasdeÅ¡imt penkis litus) žyminio mokesčio už ieÅ¡kinį valstybei.Kitas teismo sprendimo dalis palikti nepakeistas.Priteisti iÅ¡ atsakovo V. Å . (a. k. (duomenys neskelbtini)) 7 775 Lt (septynis tÅ«kstančius septynis Å¡imtus septyniasdeÅ¡imt penkis litus) žyminio mokesčio už apeliacinį skundÄ valstybei.              Teisėjai                                                    Virginija Čekanauskaitė                                                                               Danutė MilaÅ¡ienė                                                                               Alvydas PoÅ¡kus