2020-06-03 Nr. BB-3019-1-01-1-35903-2019-5 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Legislator summary
AI generatedLietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Gabrielės Juodkaitės-Granskienės (kolegijos pirmininkė), Daivos Pranytės- Zalieckienės ir Alvydo Pikelio, susipažinusi su nuteistojo L. B. kasaciniu skundu dėl Telšių apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 28 d. nuosprendžio ir Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. vasario 13 d. nutarties ir baudžiamąja byla,
Legislator headnote
AI generated2020-06-03 Nr. BB-3019-1-01-1-35903-2019-5 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas: Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis). Nesutikimas su teismų padarytomis išvadomis dėl veikos faktinių aplinkybių nustatymo ir bylos įrodymų vertinimo nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas.
Full text
Kasacinio skundo Nr. DOK-2464/2020
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-35903-2019-5
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
2020 m. birželio 3 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Gabrielės Juodkaitės-Granskienės (kolegijos pirmininkė), Daivos Pranytės- Zalieckienės ir Alvydo Pikelio, susipažinusi su nuteistojo L. B. kasaciniu skundu dėl Telšių apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 28 d. nuosprendžio ir Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. vasario 13 d. nutarties ir baudžiamąja byla,
n u s t a t ė :
Nuteistasis L. B. kasaciniu skundu prašo panaikinti pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimus ir baudžiamąją bylą jam nutraukti bei jį išteisinti; įpareigoti grąžinti automobilį „Renault Laguna“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), priklausantį A. S.; išmokėti 4 MGL už laiką, išbūtą laikinajame sulaikyme 2019 m. rugpjūčio 22-23 d.; sumokėti 10 000 Eur už patirtą moralinę žalą. Kasaciniame skunde nurodoma, kad teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir paskyrė bausmę, padarė esminius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) pažeidimus: netinkamai nustatė faktines veikos padarymo aplinkybes, neįvertino liudytojo E. V. parodymų, policijos komisariate jam nebuvo leista telefonu susisiekti su advokatu.
Kasacinį skundą atsisakytina priimti.
Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis). Nesutikimas su teismų padarytomis išvadomis dėl veikos faktinių aplinkybių nustatymo ir bylos įrodymų vertinimo nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas.
Kasaciniame skunde nėra nurodyta teisinių argumentų, kurie sudarytų pagrindą bylą nagrinėti kasacine tvarka dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo ir (ar) padarytų esminių BPK pažeidimų. Pateiktame skunde dėstomi prieštaringi teiginiai: vienu atveju L. B. pripažįsta, kad sėdėjo už automobilio vairo, būdamas neblaivus, ir atsisakė pūsti į alkotesterį, kadangi manė, jog pažeidimo nepadarė, tačiau toliau jau teigia, kad vengė neblaivumo patikrinimo, nes niekas jam neišaiškino šio veiksmo pasekmių. Tokie teiginiai negali būti pripažįstami kasacijos pagrindu, nes L. B., kaip vairuotojas, privalo žinoti savo pareigas ir vykdyti teisėtus policijos darbuotojų nurodymus. Skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas nemotyvavo baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo, nors pirmosios instancijos teismo nuosprendžio aprašomoji dalis patvirtina, kad teismas išdėstė motyvus, kuriais remdamasis paskyrė baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudė naudotis specialia teise (BK 68 straipsnis). Kasaciniame skunde taip pat nurodyta, kad neįvertinti liudytojo E. V. parodymai, nors jie išdėstyti nuosprendyje, tačiau jie nei patvirtina, nei paneigia L. B. kaltę, todėl negali būti teisiniu argumentu bylai nagrinėti kasacine tvarka. Kasaciniame skunde išdėstytas teiginys, jog policijos komisariate L. B. nebuvo leista telefonu susisiekti su advokatu, nebuvo nurodytas nuteistojo apeliaciniame skunde ir nagrinėtas apeliacinės instancijos teisme, todėl šis klausimas pagal BPK 367 straipsnio 3 dalį negali būti bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas.
Pažymėtina ir tai, kad skunde išdėstytas prašymas teismui neatitinka kasacinės instancijos teismui suteiktų įgaliojimų apimties, nurodytos BPK 382 straipsnyje.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad paduotas kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų, todėl kasacinį skundą atsisakytina priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3 punktas).
Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3 punktu, 5 dalimi,
n u t a r i a :
Atsisakyti priimti nuteistojo L. B. kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.
Teisėjai Gabrielė Juodkaitė-Granskienė
Daiva Pranytė-Zalieckienė
Alvydas Pikelis