2020-10-07 Nr. AB-18463-3-61-3-02129-2019-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-3763-968/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02129-2019-9

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. spalio 7 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko (pranešėjas), Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo P. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. sausio 28 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo P. V. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. 1. Pareiškėjas P. V. kreipėsi su skundu į teismą, prašydamas priteisti jam iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (toliau – ir Vilniaus PN), 18 250 Eur neturtinei žalai dėl netinkamų kalinimo Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime (toliau – ir Lukiškių TI-K) sąlygų atlyginti.

2. Pareiškėjas nurodė, kad Lukiškių TI-K bausmę atliko nuo 2013 m. balandžio 24 d. kalėjimo režimu, taip pat nuo 2014 m. vasario 20 d. iki 2019 m. vasario 20 d., iš viso – 1 825 dienų. Pareiškėjas apskaičiavo, kad 3 645 valandas praleido ne kameroje, nes sportavo salėje, žaidė stalo tenisą, pasivaikščiodavo po 1,5 val. per dieną lauke, o 40 155 valandas buvo kalinamas kameroje. Lukiškių TI-K buvo kankinamas, nes administracija neužtikrino jo užimtumo, nors jis raštu prašė suteikti jam darbą, išvesti žaisti krepšinį, tinklinį. Administracija neišnagrinėjo jo prašymo dienos metu atrakinti kamerą, kad kalinami asmenys galėtų leisti laiką už jos ribų, lankytų užsiėmimus. Lukiškių TI-K įsakymai, programos, kiti teisės aktai, susiję su socialine reabilitacija ir integracija, yra deklaratyvūs ir formalūs. Lukiškių TI-K menkina kalinamų asmenų moralę ir žmogiškus jausmus, bausmių vykdymo priemonės ir metodai yra pasenę, neatitinka laiko dvasios, visuomenės poreikių ir interesų, žalingi valstybės interesams. Lukiškių TI-K mikroklimatas pareiškėjui sukėlė daug kančių, kurios neadekvačios ir neproporcingos nepatogumams, susijusiems su laisvės atėmimo bausme. Pareiškėjas Lukiškių TI-K neveikimą laikė neteisėtu, nes buvo pažeisti Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 136 ir 137 straipsnių reikalavimai. Pareiškėjo nuomone, atsižvelgus į pažeidimo esmę, mastą, trukmę, poveikį sveikatai, yra pagrindas priteisti jam neturtinės žalos atlyginimą pinigais.

3. Atsakovo atstovas atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą, taip pat, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.125 straipsnio 8 dalimi, prašė pareiškėjo skundo reikalavimui taikyti trejų metų ieškinio senaties terminą. Atsakovo atstovas atsiliepime nurodė šiuos argumentus:

3.1. Vilniaus PN nuteistųjų socialinė reabilitacija organizuojama vadovaujantis BVK 136, 137 ir 137-1 straipsnių reikalavimais, taip pat Suimtųjų ir nuteistųjų pozityvaus užimtumo priemonių aprašu, patvirtintu Lukiškių TI-K direktoriaus 2014 m. birželio 30 d. įsakymu. Ginčo laikotarpiu buvo vykdoma Nuteistųjų, atliekančių laisvės atėmimo bausmę Lukiškių TI-K, kompiuterinio raštingumo programa, Integracijos į visuomenę programa, Nuteistųjų, atliekančių laisvės atėmimo bausmę Lukiškių TI-K, meninio ugdymo programa, buvo įkurtos dvi dailės studijos. Pagal Lukiškių TI-K laikomų suimtųjų ir nuteistųjų ŽIV/AIDS ir narkomanijos prevencijos priemonių aprašą, patvirtintą Lukiškių TI-K direktoriaus 2014 m. birželio 30 d. įsakymu, buvo vykdomos atitinkamos priemonės, skaitomos paskaitos narkomanijos prevencijos temomis. Taip pat buvo vykdoma Kriminalinės subkultūros apraiškų Lukiškių TI-K prevencijos programa, Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus aprobuota elgesio pataisos programa „SeNAT“ bei Lukiškių TI-K direktoriaus 2018 m. rugsėjo 18 d. įsakymu patvirtinta „Tavo strategija“ programa. Siekiant gerinti psichologinį mikroklimatą tarp nuteistųjų, skatinant pozityvų užimtumą, elgesio korekciją, vadovaujantis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2014 m. vasario 18 d. įsakymu Nr. V-79 patvirtintu Nuteistųjų pataisos programų ir pozityvaus užimtumo priemonių taikymo tvarkos aprašu ir Lukiškių TI-K direktoriaus 2014 m. liepos 9 d. įsakymu Nr. 1-124 patvirtintomis Psichologinės tarnybos vykdomomis pataisos programomis, buvo vykdomos Meno terapijos taikymo, Bendravimo įgūdžių formavimo ir lavinimo, Emocijų stresinėse situacijose identifikavimo ir valdymo, Psichoterapinės grupės, Emocinės paramos terapinės grupės programos. Taip pat buvo vykdomos Kalėjimų departamento direktoriaus patvirtintos elgesio pataisos programos: „Tik tu ir aš“, „Elgesys-pokalbis-pasikeitimas“, „Nuteistųjų socialinių įgūdžių ugdymas“ ir dailės terapijos programa „R.A.K.T.A.S.“

3.2. Resocializacijos, pozityvaus užimtumo priemonių įgyvendinimas priklauso nuo socialinių partnerių lankymosi ir siūlomų veiklų. Vilniaus PN savo veikloje vadovaujasi galiojančiais teisės aktais, o ne asmenų norais ar pageidavimais. Lietuvos Respublikos teisės aktai nereglamentuoja, kiek laiko per dieną turi būti skiriama nuteistųjų socialinės reabilitacijos programoms.

3.3. Nuteistiesiems, atliekantiems terminuotą laisvės atėmimo bausmę, Vilniaus PN sudaryta galimybė žaisti tenisą, mankštintis mankštos kambaryje, eiti į laisvalaikio užimtumo patalpas (žaisti šachmatais, stalo žaidimus ir t. t.), dalyvauti Šv. Mišiose, savanorių organizuojamuose užsiėmimuose: „Savęs pažinimo ir elgesio keitimas“, „Biblijos valanda“, „Jus aš draugais vadinu“, „Biblijos grupė“, „Biblioterapija“, mokytis anglų kalbos, kompiuterinio raštingumo, lankyti šachmatų būrelį, dalyvauti šaškių ir šachmatų turnyruose, krepšinio/tinklinio varžybose, Psichologinės tarnybos organizuojamuose užsiėmimuose, koncertuose, spektakliuose.

3.4. Pareiškėjo skunde išvardinti kaltinimai Vilniaus PN organizuojant ir vykdant įkalintų asmenų desocializaciją, demonizaciją, nuasmeninimą, moralės ir žmogiškumo jausmo sunaikinimą, institucionalizaciją, stigmatizaciją yra deklaratyvaus pobūdžio ir nepagrįsti jokiais faktiniais įrodymais. Vilniaus PN vadovaujasi galiojančiais teisės aktais ir nėra suinteresuoti nuteistųjų dvasios žlugdymu. Kalinimo įstaigoje lankosi įvairių konfesijų dvasininkai, kurie užtikrina nuteistųjų sielovadą bei padeda nuteistiesiems išlikti dvasiškai stipriais. Dalyvavimas socialinės reabilitacijos priemonėse yra grindžiamas savanoriškumo principu, pasikeisti turi norėti pats nuteistasis, niekas negali priversti jo dalyvauti socialinėje reabilitacijoje prieš jo valią. Pareiškėjui buvo sudarytos galimybės lankytis fizinės reabilitacijos ir poilsio kambariuose, naudotis riboto interneto prieiga bei dalyvauti kitose socialinės reabilitacijos priemonėse.

3.5. Vadovaujantis BVK 68 straipsniu ir 125 straipsnio 1 ir 2 dalimis, Lukiškių TI-K ūkio darbams atlikti gali būti palikti tik tie nuteistieji, kurie patys išreiškė tokį norą. Nuteistieji, pageidaujantys dirbti VĮ „Mūsų amatai“, turi parašyti prašymą ir įteikti jį kuruojančiam Socialinės reabilitacijos skyriaus būrio viršininkui.

II. 4. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. sausio 28 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

5. Teismas nustatė, jog pareiškėjas skunde prašė priteisti jam iš atsakovo 18 250 Eur neturtinei žalai atlyginti, kuri, jo nuomone, kilo dėl netinkamų jo laikymo Lukiškių TI-K sąlygų laikotarpiu nuo 2013 m. balandžio 25 d. iki 2019 m. vasario 20 d. Pareiškėjas skundą teismui išsiuntė 2019 m. birželio 11 d. Lukiškių TI-K atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jo skundo reikalavimui taikyti ieškinio senatį. Pareiškėjas nenurodė, o teismas, patikrinęs bylą, nenustatė aplinkybių, dėl kurių ieškinio senaties terminas priteisti neturtinės žalos dėl netinkamų kalinimo Lukiškių TI-K sąlygų atlyginimą turėtų būti atnaujintas. Teismas, pritaikęs ieškinio senaties terminą, atmetė pareiškėjo skundo reikalavimą priteisti neturtinės žalos atlyginimą dėl netinkamų kalinimo Lukiškių TI-K sąlygų laikotarpiu nuo 2013 m. balandžio 25 d. iki 2016 m. birželio 10 d. (įskaitytinai). Teismas nurodė, kad pareiškėjo paminėta teismo nutartis nesudaro pagrindo šioje byloje netaikyti ieškinio senaties. Pareiškėjas nuo 2013 m. balandžio 25 d. buvo laikomas Lukiškių TI-K sąlygomis, kurios, jo manymu, buvo netinkamos, todėl apie savo teisių pažeidimą jis turėjo realią galimybę žinoti nuo pat apgyvendinimo minėtoje įstaigoje pradžios.

6. Teismas vertino pareiškėjo kalinimo Lukiškių TI-K sąlygas, buvusias laikotarpiu nuo 2016 m. birželio 11 d. iki 2019 m. vasario 20 d. Pareiškėjas neturtinę žalą teigė patyręs dėl to, kad nebuvo užtikrintas suimtųjų (nuteistųjų) socialinių reabilitacijos programų įgyvendinimas, socialinių poreikių tenkinimas, dalyvavimas sporto veikloje, nesuteikta galimybė įsidarbinti, nesuteikta pakankama judėjimo laisvė.

7. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas neginčijo atsakovo atstovo pateiktų duomenų, todėl juos vertino kaip oficialius. Teismas rėmėsi BVK 57 ir 136 straipsniais bei Vilniaus PN 2-ojo Resocializacijos skyriaus 2019 m. gegužės 27 d. tarnybiniu pranešimu, kuriame nurodyta, jog Vilniaus PN nuteistųjų socialinė reabilitacija organizuojama vadovaujantis BVK 136, 137, 1371 straipsnių reikalavimais, taip pat išvardintos vykdomos programos bei su jomis susiję duomenys. Teismas nenustatė pagrindo abejoti minėtame pranešime pateikta informacija bei padarė išvadą, kad Lukiškių TI-K pagal BVK nuostatas vykdė nuteistųjų socialinę reabilitaciją. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas skunde nenurodė, jog nežinojo apie vykdomas programas, priemones ar veiklas, o išdėstė abstrakčius teiginius dėl, jo manymu, nepakankamų programų, laikomų asmenų neįtraukimo ir neužtikrinto jo užimtumo.

8. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad pats pareiškėjas skunde nurodė, jog jis sportavo sporto salėje, žaidė stalo tenisą ir pasivaikščiodavo gryname lauke po 1,5 val. Šios aplinkybės sudarė teismui pagrindą manyti, kad pareiškėjas, kaip ir visi kiti Lukiškių TI-K laikyti asmenys, turėjo teisę dalyvauti programose, užsiėmimuose ar renginiuose. Pareiškėjas nenurodė, kokioje programoje ar užsiėmime jis negalėjo dalyvauti. Šiuo atveju svarbi būtent paties pareiškėjo valia. Teismo vertinimu, pareiškėjo teiginiai, kad atsakovas nepateikė duomenų, jog jis atsisakė nuo socialinės reabilitacijos, šiam ginčui yra teisiškai nereikšmingi, nes būtent pareiškėjas turėjo konkrečiai nurodyti, kokiose programose jis siekė dalyvauti, o Lukiškių TI-K tokio jo prašymo netenkino ar nesudarė sąlygų jose dalyvauti. Teismas akcentavo, kad dalyvavimas socialinės reabilitacijos programose yra grindžiamas asmenine valia, o Lukiškių TI-K negalėjo įpareigoti asmens dalyvauti vienoje ar kitoje veikloje. Teismas apibendrino, kad iš pareiškėjo skundo argumentų neaišku, kokiame užsiėmime jis siekė dalyvauti (pateikė prašymą) ir Lukiškių TI-K jam nesudarė tinkamų sąlygų. Teismas akcentavo, kad nuteistieji, pageidaujantys dirbti VĮ „Mūsų amatai“, irgi turi parašyti prašymą jį kuruojančiam Socialinės reabilitacijos skyriaus būrio viršininkui. Pareiškėjas nepateikė konkrečių argumentų bei duomenų, kad jis teikė prašymą dirbti, tačiau jis buvo atmestas.

9. Teismas pažymėjo, kad aplinkybė, jog pareiškėjas teikė skundą dėl socialinės reabilitacijos pareigūno veiksmų, savaime negali pagrįsti jam padarytos žalos. Pareiškėjui į jo skundą buvo atsakyta ir pareigūnų neteisėtų veiksmų nenustatyta. Be to, pareiškėjas jam teiktų atsakymų teismui neskundė. Tuo tarpu teismas pareiškėjo argumentą dėl netinkamai vykdytos resocializacijos programos ir neužtikrintų jo poreikių laikė jo paties asmeniniu subjektyviu vertinimu, kuris negali pagrįsti Vilniaus PN veiksmų neteisėtumo, (ne)vykdant BVK 136, 137 ir 1371 straipsniuose numatytas socialinės reabilitacijos programas.

10. Teismas padarė išvadą, kad pareiškėjas, norėdamas dalyvauti visuomeninėje arba kitoje veikloje, turėjo išreikšti savo valią bei prašyti jį įtraukti į tam tikrą veiklą. Teismas nenustatė, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į Lukiškių TI-K direktorių su prašymais ar skundais dėl dalyvavimo socialinės reabilitacijos programose. Pareiškėjas tokių aplinkybių savo skunde nedetalizavo bei nenurodė, kokiuose renginiuose ar socialinio užimtumo programose jis pageidavo dalyvauti (ar buvo išreiškęs norą), o jam nebuvo suteikta tokia galimybė. Teismui nepakako pareiškėjo abstrakčių skundo argumentų ir jo požiūrio į Lukiškių TI-K vykdomą socialinės reabilitacijos veiklą atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų konstatavimui.

11. Teismas, nenustatęs atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų, t. y. vienos iš būtinųjų sąlygų valstybės deliktinei civilinei atsakomybei kilti, pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

III. 12. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – jo skundą tenkinti. Pareiškėjas pažymi, kad atsakovo atstovas nepateikė teismui jo teiktų skundų dėl pareigūnų P. U. ir V. Č. veiksmų, kuriais buvo apribotos pareiškėjo teisės gauti tam tikras paslaugas, naudotis mankštos kambariu. Socialinės reabilitacijos programos iš tiesų nebuvo vykdomos. Atsakovo atstovas nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių, kad jam būtų siūlytos socialinės reabilitacijos programos, o jis jų būtų atsisakęs.

13. Atsakovo atstovas atsiliepime prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, nes jis yra teisėtas ir pagrįstas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. 14. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl neturtinės žalos, padarytos dėl tinkamų kalinimo sąlygų Lukiškių TI-K laikotarpiu nuo 2013 m. balandžio 24 d. iki 2019 m. vasario 20 d. neužtikrinimo pareiškėjui, atlyginimo.

15. Pirmosios instancijos teismas, atsakovo atstovo prašymu, pareiškėjo skundo reikalavimui dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo už laikotarpį nuo 2013 m. balandžio 24 d. iki 2016 m. birželio 10 d. pritaikė trejų metų ieškinio senaties terminą ir šį pareiškėjo skundo reikalavimą atmetė kaip nepagrįstą. Teismas pareiškėjo skundo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo už laikotarpį nuo 2016 m. birželio 11 d. iki 2019 m. vasario 20 d. atmetė kaip nepagrįstą nenustatęs atsakovo atstovo ar jo pareigūnų neteisėtų veiksmų ar neveikimo.

16. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas neteisingai įvertino byloje esančius įrodymus, nes socialinės reabilitacijos programos iš tiesų nebuvo vykdomos, be to, atsakovo atstovas nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėjui būtų siūlytos socialinės reabilitacijos programos, o jis jų būtų atsisakęs; atsakovo atstovas nepateikė teismui jo teiktų skundų dėl pareigūnų P. U. ir V. Č. veiksmų, kuriais buvo apribotos pareiškėjo teisės gauti tam tikras paslaugas, naudotis mankštos kambariu.

17. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

18. Atsakant į apeliacinio skundo teiginius, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančius duomenis, todėl neteisingai nustatė bylos teisingam išnagrinėjimui svarbias aplinkybes bei priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą, primintina, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 6 dalį jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios. Teismas įvertina įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Vertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Be to, teismas kiekvienoje konkrečioje situacijoje turi spręsti dėl byloje esančių įrodymų pakankamumo ir patikimumo, įvertinti, ar nėra prieštaravimų tarp įrodymų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs šalutiniai įrodomieji faktai. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-500-756/2016).

19. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylos medžiagą teisės taikymo, teismų praktikos ir įrodymų vertinimo aspektais, nagrinėjamu atveju sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis dėl to, kad atsakovo atstovas ir jo pareigūnai ginčo laikotarpiu neatliko pareiškėjo skunde nurodytų neteisėtų veiksmų. Iš tikrinamo sprendimo motyvuojamosios dalies matyti, kad teismas detaliai išnagrinėjo pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes bei atsakovo atstovo nesutikimo su pareiškėjo skundu argumentus, taip pat išanalizavo aktualų teisinį reglamentavimą bei teismų praktiką, įvertino visus byloje surinktus įrodymus, kuriais remdamasis padarė atitinkamas išvadas, t. y. laikėsi ABTĮ 56 straipsnyje bei teismų praktikoje suformuotų įrodymų vertinimo taisyklių. Vien tai, kad pareiškėjas įrodymus vertina kitaip ir nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, nesudaro teisinio pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso teisės normas.

20. Vertinant apeliacinio skundo argumentus dėl socialinių reabilitacijos programų nevykdymo, pažymėtina, kad atsakovo atstovas pirmosios instancijos teismui teiktame atsiliepime į pareiškėjo skundą (b. l. 33–39) detaliai išdėstė Lukiškių TI-K vykdytas programas ir veiklas, nurodė su jomis susijusius duomenis. Šis atsiliepimas buvo pateiktas pareiškėjui susipažinti (b. l. 70). Pareiškėjas nei savo paaiškinimuose dėl atsiliepime nurodytų aplinkybių (b. l. 74–81), nei apeliacinės instancijos teismui teiktame apeliaciniame skunde (b. l. 122–123) ar kituose procesiniuose dokumentuose (nors pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime ypatingai akcentavo aplinkybę, jog pareiškėjo teiginiai dėl nevykdytų programų yra abstraktūs ir nedetalizuoti) nenurodė, apie kurias konkrečiai atsakovo atstovo atsiliepime nurodytas programas ar veiklas jam nebuvo žinoma. Taip pat nenurodė, kuriose konkrečiose programose ar veiklose jis norėjo dalyvauti ir dėl to išreiškė atitinkamą pageidavimą, tačiau jam nebuvo sudaryta galimybė tai padaryti. Dėl nurodytų priežasčių analizuojami pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai atmetami kaip deklaratyvūs bei nesudarantys pagrindo kitaip vertinti skundžiamame pirmosios instancijos teismo sprendime nustatytas bylos teisingam išnagrinėjimui reikšmingas aplinkybes.

21. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, jog atsakovo atstovas nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių, kad jam būtų siūlytos socialinės reabilitacijos programos, o jis jų būtų atsisakęs. Šiuo aspektu teisėjų kolegija pritaria skundžiamame pirmosios instancijos teismo sprendime nurodytam argumentui, kad būtent pareiškėjas turėjo konkrečiai nurodyti, kokiose programose jis siekė dalyvauti, o Lukiškių TI-K tokio jo prašymo netenkino ar nesudarė sąlygų jose dalyvauti, o ne priešingai, nes dalyvavimas socialinės reabilitacijos programose yra grindžiamas asmens valia, t. y. atsakovo atstovas neturi teisės įpareigoti asmenį dalyvauti vienoje ar kitoje veikloje.

22. Priešingai nei apeliaciniame skunde teigia pareiškėjas, atsakovo atstovas pateikė pirmosios instancijos teismui pareiškėjo skundų ir atsakymų į juos kopijas (b. l. 97–106). Juos įvertinęs, teismas pažymėjo, kad aplinkybė, jog pareiškėjas teikė skundą dėl socialinės reabilitacijos pareigūno veiksmų, savaime negali pagrįsti jam padarytos žalos. Taip pat teismas konstatavo, kad pareiškėjui į jo skundą buvo atsakyta ir pareigūnų neteisėtų veiksmų nenustatyta, o pareiškėjas jam teiktų atsakymų neskundė teismui. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo tikrinamame sprendime pateiktu minėtų pareiškėjo skundų ir atsakymų į juos vertinimu. Dėl šių vertinimų pareiškėjas apeliaciniame skunde nenurodė jokių konkrečių prieštaravimų. Atsižvelgiant į tai konstatuotina, kad pareiškėjo subjektyvus vertinimas dėl netinkamai vykdytos resocializacijos programos ir neužtikrintų jo poreikių negali pagrįsti atsakovo atstovo veiksmų neteisėtumo (ne)vykdant BVK 136, 137 ir 1371 straipsniuose numatytas socialinės reabilitacijos programas.

23. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, nenukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjo P. V. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. sausio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Rytis Krasauskas Vaida Urmonaitė-Maculevičienė Skirgailė Žalimienė