beaf36e0-acb5-4e3e-b519-31efebf4fb08 · Å iaulių apygardos teismas

Civilinė byla Nr2 -Baudžiamoji byla Nr. 1-99-167/2017Teisminio proceso Nr. 1-01-1-49085-2016-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2.; 1.1.7.1.; 1.1.7.2.5.; 1.1.8.; 1.1.8.1.2.;1.1.8.6.2.; 1.1.8.7.9.; 1.1.9.; 1.2.4.2.3.; 2.3.6.4.; 2.3.6.4.2.; 2.3.6.4.5. (S) ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. spalio 17 d.Šiauliai Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Alfredas Vilbikas, sekretoriaujant Ingai Adomėlytei,dalyvaujant prokurorams Laimutei Martinavičienei, Eglei Veliulienėi,gynėjui advokatui Jonui Špelveriui,kaltinamajai D.

V.,nukentėjusiajam A. D., vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje D. V., a. k. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, iÅ¡situokusi, bedarbė, registruota darbo biržoje, gyvenanti (duomenys neskelbtini), neteista, kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 2 dalies 3 punktÄ , Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė: D. V. sunkiai sužalojo savo Å¡eimos narį, o bÅ«tent: 2016 m. spalio 15 d., apie 23 val., bute, adresu: (duomenys neskelbtini), asmeninio konflikto su sugyventiniu A.

D. metu tyčia peiliu dÅ«rė savo sugyventiniui A. D. vienÄ kartÄ Ä¯ kairį Å¡onÄ , tuo padarydama nukentėjusiajam A. D. durtinę-pjautinę kiauryminę kairės krÅ«tinės lÄ stos pusės žaizdÄ su kairiojo plaučio sužalojimu – sunkų sveikatos sutrikdymÄ .             Kaltinamoji D. V. kalta prisipažino ir parodė, kad 2016 m. spalio 15 d. A. D. buvo pas V. G.. Nežino, ar jis ten vartojo alkoholį. Ji tuo metu buvo pas draugę, kuri buvo grįžusi į LietuvÄ iÅ¡ Anglijos.

Su drauge truputį pasisėdėjo, iÅ¡gėrė Å¡ampano. Ä®vykio vakarÄ su drauge praleido apie 2 valandas, iÅ¡gėrė vienÄ butelį Å¡ampano. Jautėsi gerai, tačiau ji turi problemų su nervais. Vartoja raminamuosius vaistus, juos taip pat vartojo ir įvykio dienÄ . Kai grįžo į namus, A. D. miegojo. Vėliau jis atsikėlė ir puolė prie Å¡aldytuvo ieÅ¡koti sidro. A. D. buvo labai stipriai girtas. Ji pyko dėl to ir sakė jam, kad, jeigu jis nori kartu gyventi, turi atsisakyti alkoholio. Kartu su A.

D. ji iÅ¡gerdavo kartu tik esant progai. A. D. namuose dar norėjo iÅ¡gerti sidro, o ji jam pasakė, kad alkoholio jis nebegaus. Galėjo bÅ«ti, kad A. D. paėmus sidrÄ norėjo jį iÅ¡ jo atimti ir iÅ¡pilti į kriauklę. Alkoholį nuo A. D. yra slėpusi, taip pat yra ir iÅ¡pylusi į kriauklę. A. D. iÅ¡gerdavo dažnai, dažniausiai gerdavo sidrÄ . Nenorėjo, kad jis toliau gertų, ir įvyko konfliktas. Ji buvo sutrikusi, pikta, turi problemų su nervais, todėl gal jam ir įdÅ«rė. Niekada anksčiau nebuvo prieÅ¡ jį pakėlusi rankos, tarp jų konfliktai vykdavo tik dėl A.

D. girtavimo. Po įvykio A. D. niekuo nesiskundė, jis parÅ«kė, atsigulė į lovÄ ir užmigo. TÄ vakarÄ , kai įvyko įvykis, ji peiliu pjaustė deÅ¡rÄ . Konfliktas tarp jų įvyko virtuvėje. Virtuvės kampe stovėjo Å¡aldytuvas, kuriame buvo sidras. Negali prisiminti, kokioje padėtyje buvo nukentėjusysis, kai ji jam įdÅ«rė, jis tikriausiai stovėjo. Durdama nenorėjo jo sužaloti, nesuvokė, kad jis gali stipriai nukentėti. Nepagalvojo, kad duriant peiliu gali bÅ«ti pažeisti nukentėjusiojo gyvybiÅ¡kai svarbÅ«s organai.

Ä®vykio metu A. D. buvo apsirengęs megztinį, o po juo buvo marÅ¡kinėliai. IÅ¡ jai pateiktų atpažinti daiktų atpažino vienÄ peilį, nes jis buvo iÅ¡ jos namų. Ryte po įvykio atsikėlęs A. D. iÅ¡ karto norėjo vėl iÅ¡gerti sidro. Ji pasakė, kad jam negalima gerti sidro, pasiÅ«lė A. D. vykti pas gydytojus, bet jis atsisakė, pasakė, kad jam viskas gerai. Pamačiusi kraujÄ ji pasakė, kad A. D. reikia persirengti. Ji A. D. pakeitė marÅ¡kinius, bet žaizdų netvarstė, nes nebuvo panaÅ¡u, kad jas reikia tvarstyti.

Paklausė, ar jam viskas gerai, ir A. D. pasakė, kad viskas gerai. AntrÄ dienÄ ji buvo išėjusi su reikalais, o, kai parėjo, pasakė A. D., kad jis prastai atrodo. Pas juos atėjo V. G., jos draugė, kuri norėjo pasiskolinti pinigų, G. A.. Visi kartu sėdėjo virtuvėje ir gėrė brendį. Gali bÅ«ti, kad į butÄ atėjusiems svečiams pasakė, kad įdÅ«rė A. D.. Neleido jiems duoti A. D. alkoholio. A. D. gulėjo lovoje. Jai nepatiko, kaip A. D. kvėpuoja, jis duso, todėl prašė G.

A., kad Å¡is iÅ¡kviestų greitÄ jÄ pagalbÄ , nes bijojo susijaudinti kalbant su medikais. Kai atvyko greitoji medicinos pagalba, A. D. atsisakė su jais vykti, todėl buvo iÅ¡kviesti policijos pareigÅ«nai. Jai nurodė kartu nevažiuoti, todėl ji A. D. ir nelydėjo, o vėliau atvyko policijos pareigÅ«nai ir jÄ sulaikė. Jie su A. D. kartu gyveno apie 4 metus. Prisipažįsta savo kaltę, pripažįsta, kad dÅ«rė nukentėjusiajam, ir nuoÅ¡irdžiai dėl to gailisi. Ji A. D. lankė ligoninėje, nešė jam maistÄ .

Ji A. D. atsiprašė. Yra kalbėję apie tolesnius jų santykius, apie tų santykių įteisinimÄ . Nežino, ar bÅ«dama blaivi bÅ«tų taip pasielgusi, tikriausiai nebÅ«tų. Kai A. D. grįžo namo, prieÅ¡ konfliktÄ . jis niekuo nesiskundė. Jos nuomone, A. D. namo grįžo sveikas. Tikriausiai buvo dvi žaizdos, nes buvo du smÅ«giai. Parodymų patikrinimo vietoje ji buvo iÅ¡sigandusi. Gal sakė neteisybę ar neteisingai kažkÄ rodė, nes rodė taip, kaip galvojo, kad yra geriausia.             Parodymų patikinimo vietoje metu kaltinamoji D.

V. 2016-10-19 parodė aplinkybes, kaip 2016-10-15 peiliu sužalojo A. D. (b. l. 169–170).              Daiktų ir kitų objektų parodymo atpažinti metu D. V. 2016-11-17 parodė, kad peilis Nr. 1 yra paimtas iÅ¡ buto, kad juo dažnai naudojasi. Ar bÅ«tent tuo peiliu ji dÅ«rė A. D., nurodyti negali, tačiau galėjo bÅ«ti, nes šį peilį buityje naudoja dažniausiai, dažniau nei kitus peilius (b. l. 176–180).              Nukentėjusysis A. D. parodė, kad jis kaltinamÄ jÄ D.

V. pažįsta maždaug 4 metus. MaistÄ pirkdavo abu, tačiau komunalinius patarnavimus apmokėdavo jis. PrieÅ¡ įvykį gyveno kartu su D. V.. Apie bylos aplinkybes žino tik iÅ¡ aplinkinių kalbų. 2016 m. spalio 15 d. buvo stipriai iÅ¡gėręs, nes turėjo asmeninių problemų. Vakare eidamas namo gatvėje susidÅ«rė su 3 vaikinais. Vienas iÅ¡ vaikinų prašė jo cigaretės, tačiau jis jam nedavė. Jį pastÅ«mė ir jie iÅ¡siskirstė. Jis nepajuto jokio skausmo, nukritęs taip pat nebuvo.

Kadangi viskas vyko netoli jo namo laiptinės, jis parėjo namo, adresu: (duomenys neskelbtini). Kiek prisimena, jam grįžus namuose nieko nebuvo ir jis nuėjo miegoti. Jam pabudus ryte namuose taip pat nieko nebuvo, nes neprisimena, jog bÅ«tų su kuo nors bendravęs. Atsikėlęs iÅ¡ lovos jis tik norėjo nueiti į tualetÄ ir rasti kÄ nors atsigerti. Lovoje kraujo dėmių nematė. Jautėsi blogai, nes jį troÅ¡kino, pykino. Å aldytuve rado sidro, atsigėrė jo ir vėl nuėjo miegoti. Grįžęs į lovÄ tikriausiai vėl užmigo.

Nuo šio momento daugiau nieko neprisimena. Tik pamena, kai tėtis J. D. atvažiavo į ligoninę (duomenys neskelbtini) ir pasakė jam, kad jis ligoninėje guli jau daugiau negu 2 mėnesius. Kad buvo sužalotas, sužinojo tik po trijų mėnesių būdamas ligoninėje. Neprisimena, kaip greitosios pagalbos automobilyje kalbėjo su policijos pareigūnu. Jo nuomone, D. V. negalėjo jo sužaloti. Tarp jų yra buvę žodinių konfliktų, bet jie nenaudojo fizinio smurto vienas kito atžvilgiu. Pretenzijų D.

V. neturi, civilinio ieÅ¡kinio nereiÅ¡kia. Å iuo metu su D. V. kartu negyvena. Planuoja ateityje savo draugystę su D. V. įteisinti.              Liudytojas D. G. parodė, kad dirba TelÅ¡ių AVPK Akmenės RPK Veiklos skyriaus vyresniuoju tyrėju. Darbo metu gavo iÅ¡kvietimÄ , kad greitajai medicinos pagalbai reikalinga pagalba, nes ligonis atsisako vykti į ligoninę, todėl reikia padėti jį iÅ¡gabenti. Nuvyko adresu: (duomenys neskelbtini), ir pamatė lovoje gulintį vyriÅ¡kį.

Tai galėjo būti 2016 m. spalio 17-osios vidurdienis. Be nukentėjusiojo namuose dar buvo kaltinamoji D. V.. Jie įkalbinėjo nukentėjusįjį A. D. vykti kartu su greitosios pagalbos medikais, klausė, kas nutiko. Vyriškis sakė, kad jam pagalbos nereikia, tačiau buvo akivaizdu, kad jo būklė itin sunki. Greitosios pagalbos medikai negalėjo suteikti būtinosios pagalbos įvykio vietoje, nes buvo matyti, jog asmeniui reikalinga detalesnė apžiūra dėl žaizdos. Asmuo sunkiai kvėpavo, išoriškai atrodė prastai.

Ligoniai turi teisę atsisakyti vykti į gydymo įstaigÄ , tačiau nukentėjusįjį, nepaisant jo valios, nešė neÅ¡tuvais į greitosios pagalbos automobilį. Paklausus A. D., kas jam nutiko, D. V. iÅ¡ virtuvės pasakė: „A., juk žinai, kad tave užpuolė gatvėje“. Jam pasirodė, kad D. V. bando įtikinti A. D. apie tai, kad jį neva užpuolė gatvėje, nors pats nukentėjusysis nesakė, kas jam nutiko. Jis sureagavo į D. V. pasakymÄ ir pradėjo teigti, jog jį gatvėje užpuolė kažkokie jaunuoliai.

NuneÅ¡us nukentėjusįjį į greitosios pagalbos automobilį, jis buvo pristatytas į (duomenys neskelbtini) ligoninės priėmimo skyrių. Vėliau A. D. reikėjo lydėti į (duomenys neskelbtini). Jo ir A. D. pokalbis įvyko greitosios pagalbos automobilyje. A. D. jam papasakojo, kad sugyventinė D. V. jo namuose dėl neaiÅ¡kių priežasčių jam peiliu dÅ«rė į nugarÄ . Bendraudamas su A. D. tikėjo tuo, kÄ jis sako, nes jis buvo sÄ moningas, suvokė, kÄ kalba, o jo bÅ«klė buvo sunki tuo, kad jam buvo sunku kvėpuoti.

Jam nepavyko realiu laiku užprotokoluoti apklausos, nes nukentėjusysis tuo metu buvo vežamas į Respublikinę (duomenys neskelbtini) ligoninę, todėl grįžęs į policijos komisariatÄ surašė tarnybinį praneÅ¡imÄ , kuriame detaliai nurodė viskÄ , kÄ sakė A. D.. A. D. ir D. V. buvo žinomi kaip girtaujantys asmenys. Atvykus į butÄ D. V. buvo neblaivi, o ar A. D. buvo neblaivus, buvo sunku pasakyti, nes jo bÅ«klė buvo itin prasta. Neprisimena, ar ant A. D. veido buvo kraujo ar kitų sumuÅ¡imų žymių.

Pakėlus nukentėjusįjį nuo sofos, ant kurios jis gulėjo, matėsi kruvina patalynė. Nežino Å¡ių asmenų tarpusavio santykių, tačiau jie nurodė, kad yra sugyventiniai, todėl taip viskas ir buvo užraÅ¡yta. Bute, be nukentėjusiojo ir kaltinamosios, dar buvo G. A. ir G. K.. Atvykus į butÄ jam susidarė nuomonė, kad tai yra buitinis sužalojimas. Kad kaltinamoji yra neblaivi, suprato iÅ¡ jos elgesio, kalbos, veido, kvapo, sklindančio iÅ¡ burnos. Tiksliai neprisimena, kiek smÅ«gių peiliu jam nurodė nukentėjusysis jį vežant į Respublikinę (duomenys neskelbtini) ligoninę.

Jo tarnybiniame praneÅ¡ime viskas nurodyta tiksliai, nes tuo metu visas Å¡ias aplinkybes prisiminė geriau.             Liudytoja V. K. parodė, kad dirba TelÅ¡ių AVPK Akmenės RPK Operatyvinės grupės tyrėja.             Buvo gautas praneÅ¡imas, kad vyriÅ¡kis atsisako vykti į ligoninę. Ä® iÅ¡kvietimÄ nuvyko D. G. ir L. Å .. Nuvykęs ekipažas pranešė, kad įvykio vietoje yra sužalotas asmuo, todėl reikia pradėti ikiteisminį tyrimÄ .

Jai taip pat pranešė, kad reikia sulaikyti D. V.. Siekiant sulaikyti įtariamÄ jÄ , adresu: (duomenys neskelbtini), nuvyko su L. Å . ir V. P.. Joms nuvykus į vietÄ viena neblaivi moteris gulėjo lovoje, bute buvo dar du vyriÅ¡kiai. Visi nepageidaujami asmenys buvo papraÅ¡yti palikti butÄ . Neprisimena, ar sulaikoma įtariamoji D. V. buvo blaivi. ApžiÅ«rėjus įvykio vietÄ ir sulaikius įtariamÄ jÄ D. V., ji užrakino buto duris ir iÅ¡vyko į komisariatÄ . D. V. daugiau bendravo su kita tyrėja, nes ji sėdėjo prie kompiuterio ir pradėjo ikiteisminį tyrimÄ .

Bute ant patalynės matė kraujo, tačiau laiptinėje jokių kraujo pėdsakų nepastebėjo. Bute buvo fotografuojama. Neprisimena, ar iÅ¡ įvykio vietos buvo paimti kokie nors daiktai, tačiau visos Å¡ios aplinkybės turi bÅ«ti nurodytos protokole. Ä® įvykio vietÄ vyko tÄ dienÄ , kai nukentėjusysis buvo iÅ¡vežtas į ligoninę, tačiau suprato, jog sužalojimai A. D. buvo padaryti prieÅ¡ 2 dienas ir tai sužinojo iÅ¡ tyrėjo D. G..              Liudytojas V. G. parodė, kad kaltinamÄ jÄ ir nukentėjusįjį pažįsta, nes jie yra jo draugai, piktuoju su jais nėra.

Ä®vykio aplinkybes prisimena sunkiai. V. G. 2016-11-17 apklausos protokole bei 2017-03-17 apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ metu ikiteisminio tyrimo metu parodė (vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 4 dalimi), kad jis patvirtina savo pirminius parodymus, kad 2016 m. spalio mėnesio viduryje, tikslesnės datos nepamena, pavakary, pas jį į namus atėjo A. D.. Norėjo pasiskolinti mobiliojo ryÅ¡io įkroviklį. A. D. atsinešė alaus, kurį kartu iÅ¡gėrė. Tuo metu A.

D. nebuvo sužalotas. Po kurio laiko A. D. išėjo namo. KitÄ dienÄ , buvo sekmadienis, jis apie 19–20 val. nuėjo pas A. D. į namus. Namuose buvo ir A. D. sugyventinė D. V.. Namuose buvo dar keli asmenys, kas jie tokie – nežino. Jie visi virtuvėje gėrė alkoholinius gėrimus. Kalbantis D. V.pasakė, kad vakarykščiai įdÅ«rė peiliu A. D., kad tarp jų buvo įvykęs konfliktas, ji supykusi ir dėl to dÅ«rusi A. D.. D. V. paminėjo, kad konfliktas su A. D. įvykęs todėl, kad jis į namus grįžo girtas.

D. V. jam minėjo, kad A. D.įdÅ«rė kartÄ Ä¯ Å¡onÄ , į kurį konkrečiai, neminėjo. Jis matė, kad A. D. sunkiai kvėpuoja, kad jam reikalinga kviesti greitÄ jÄ med. pagalbÄ , tačiau A. D. pasakė, kad jam nieko rimto nėra, praeis savaime. V. G. apie sužalojimÄ klausęs A. D., tačiau jis jam neatsakęs, kas jam įdÅ«rė, tik sakęs, kad jam viskas yra gerai (b. l. 97–98, 101–102).                          Liudytojas V. G. patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus.

Taip pat parodė, kad D. V. ir A. D. yra sugyventiniai, nes jie tai sakė patys. Pas juos lankėsi dažnai, nes jie buvo jo draugai. Kai bendravo su nukentėjusiuoju, jis buvo sÄ moningas. Mano, kad D. V. nebuvo apsvaigusi nuo alkoholio, o jie visi virtuvėje gėrė alkoholinius gėrimus. Neprisimena, kokie asmenys tÄ kartÄ buvo virtuvėje. Ä® butÄ buvo atėjęs kitÄ dienÄ po to, kai A. D. iÅ¡ jo pasiskolino telefono įkroviklį.             Liudytojas J. D. parodė, kad A. D. yra jo sÅ«nus.

Su sÅ«numi gyveno atskirai. Apie įvykį 2016 m. spalio 17 d. sužinojo iÅ¡ spaudos ir nuvyko į Respublikinę (duomenys neskelbtini) ligoninę. A. D. komos bÅ«senos iÅ¡buvo apie du su puse mėnesio. Kai sÅ«nus pabudo iÅ¡ komos, jis sakė, kad apie įvykį jis nieko neprisimena. SÅ«nus (duomenys neskelbtini) gyveno su drauge D. V.. A. D. ir D. V. nėra susituokę. Kai sÅ«nus A. D. gulėjo (duomenys neskelbtini) slaugos ligoninėje, kaltinamoji D. V. jį lankė, nešė jam maistÄ .              Liudytoja G.

K. ikiteisminio tyrimo metu parodė (vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 4 dalimi), ir 2017-02-14 liudytojos G. K.apklausos protokole bei 2017-03-17 liudytojos G. K.apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ metu užfiksuota, kad tÄ dienÄ , kai A. D. iÅ¡vežė į ligoninę, jai buvo bloga „dÅ«Å¡ia“ ir ji sugalvojo paskambinti D. V. ir papraÅ¡yti 1 euro. D. V. jÄ pakvietė ateiti. Kai nuėjo pas D. V., bute buvo pilna vyrų, o D. V. vyras gulėjo sofoje-lovoje.

D. V. buvo iÅ¡gėrusi. D. V. jai pasakė, kad pripjovė savo vyrÄ A. D.. Ji klausė D. V., kaip pripjovė ArÅ«nÄ , tačiau D. V. jai atsakė, kad geriau neklaustų (b. l. 109–112, 115–116).              TelÅ¡ių apskrities VPK Akmenės rajono PK vyresniojo tyrėjo D. G. tarnybiniame praneÅ¡ime Nr. 0116000586699 nurodyta, kad 2016-10-17 jam lydint A. D. greitosios medicinos pagalbos automobiliu į (duomenys neskelbtini) ligoninę, A. D. jam pasakė, kad 2016-10-15 namuose jį, bÅ«dama neblaivi, peiliu sužalojo jo sugyventinė D.

V. (b. l. 10). ApžiÅ«ros protokole 2016-10-17, papildomos apžiÅ«ros protokole 2016-10-18 užfiksuota, kad bute (duomenys neskelbtini), adresu: (duomenys neskelbtini), yra du kambariai ir virtuvė. Virtuvėje, prie vakarinės sienos, stovi kampinė sofa. Sofos gobeleno virÅ¡utinėje dalyje, kampe, aptiktas kiauryminis durtinis-pjautinis pažeidimas, kurio ilgis 14 mm. Apatinėje sofos dalyje silpnai matomos rusvos spalvos dėmės, panaÅ¡ios į kraujÄ . Virtuvės Å¡iauriniame kampe esančioje spintelėje įmontuota plautuvė.

Plautuvėje sudėti indai bei trys peiliai. Kambaryje, prie rytinės sienos stovi sofa-lova. Ant jos yra dvi pagalvės ir viena antklodė. Ant sofos-lovos esančios vienos pagalvės matosi rudos spalvos, galbūt kraujo, dėmės. Apžiūrint antklodę, jos gale matosi rudai raudonos spalvos, galbūt kraujo, dėmė. Ant juodos spalvos kėdės, kuri stovi šiaurinėje kambario pusėje, šalia stalo su kompiuteriu, rastas juodos spalvos vyriškas megztinis, kurio nugaros pusėje, kairiame šone rastas kiauryminis durtinis-pjautinis pažeidimas.

Pažeidimo ilgis 18 mm. Prie Å¡io pažeidimo matosi rudai raudonos spalvos, galbÅ«t kraujo, dėmės. Papildomos įvykio vietos apžiÅ«ros metu paimti daiktai: 3 peiliai, pagalvės užvalkalas, antklodės užvalkalas, megztinis, užtiesalas (b. l. 12–19, 20–34 ). Daiktų apžiÅ«ros protokole 2016-11-07 užfiksuota papildomos įvykio vietos apžiÅ«ros metu paimtų trijų peilių ir megztinio apžiÅ«ra. Nurodyta, kad paimto megztinio nugarinėje dalyje, kairėje pusėje yra 1,8 cm. dydžio skylė, aplink jÄ â€“ rudos spalvos dėmės (b. l. 37–40).

Specialisto išvadoje Nr. 11-242 (17), 11-255 (17), 11-357 (17) nurodyta, kad tirti pateiktame megztinyje yra vienas durtinis-pjautinis pažeidimas. Tirti pateikti peiliai yra fabrikinės gamybos virtuviniai peiliai, priskiriami prie plačios ūkinės-buitinės paskirties įrankių, kurie nėra nešaunamieji ginklai. Požymių, individualizuojančių tirti pateiktų peilių geležtes, nėra, todėl nustatyti, ar tirti pateikto megztinio durtinis-pjautinis pažeidimas padarytas vienu iš tirti pateiktų peilių, negalima (b. l. 45–49).

Specialisto iÅ¡vadoje Nr. G 1693 /2016 ( 04) nurodyta, kad: 2016-10-17 atvykęs į VÅ¡Ä® Respublikinę (duomenys neskelbtini) ligoninę pacientas skundėsi, kad Å¡eiminio konflikto metu žmona dÅ«rė peiliu į nugarÄ . Specialisto iÅ¡vadoje duotos iÅ¡vados, kad A. D. nustatyta durtinė-pjautinė kiauryminė kairės krÅ«tinės lÄ stos pusės žaizda su kairiojo plaučio sužalojimu. Sužalojimai padaryti 1 trauminio poveikio metu paveikus duriančiomis-pjaunančiomis savybėmis pasižyminčiu daiktu, prieÅ¡ kreipiantis medicinos pagalbos į VÅ¡Ä® (duomenys neskelbtini) ligoninę 2016-10-17.

A. D. nustatyti kÅ«no sužalojimų visuma dėl kiauryminės krÅ«tinės lÄ stos sužalojimo kvalifikuojami kaip sunkus sveikatos sutrikdymas (b. l. 53–54). Specialisto iÅ¡vadoje Nr. pG 651/2015 ( 04) nurodyta, kad A. D. nustatyti kÅ«no sužalojimai neprieÅ¡tarauja durtinės-pjautinės kiauryminės kairės krÅ«tinės lÄ stos pusės žaizdos su kairiojo plaučio sužalojimu padarymo galimybei tiek nukentėjusiajam bÅ«nant vertikalioje, tiek ir gulimoje ant deÅ¡inio Å¡ono padėtyje minėtÄ sritį paveikus duriančiomis-pjaunančiomis savybėmis pasižyminčiu daiktu.

A. D. nustatytos durtinės-pjautinės kiauryminės kairės krÅ«tinės lÄ stos pusės žaizdos su kairiojo plaučio sužalojimu kanalas patenka į krÅ«tinplėvės ertmę. Priežastinio ryÅ¡io tarp durtinės-pjautinės kiauryminės kairės krÅ«tinės lÄ stos pusės žaizdos su kairiojo plaučio sužalojimu ir Å«maus pankreatito nėra (b. l. 59–60). Ekspertas T. Å . parodė, kad specialisto iÅ¡vadoje Nr. G 1693/2016 (04) nurodyta, kad A. D. nustatyta durtinė-pjautinė kiauryminė kairės krÅ«tinės lÄ stos pusės žaizda su kairiojo plaučio sužalojimu.

Kadangi sužalojimas yra kairėje pusėje, su asmenį sužalojusiu įrankiu kontaktas turėjo įvykti kairėje pusėje. Nėra galimybės tiksliau pasisakyti, kurioje pusėje nukentėjusiojo atžvilgiu stovėjo užpuolikas. Kadangi sužalojimas yra kiauryminis ir dar su plaučio sužalojimu, jis kvalifikuojamas kaip sunkus sveikatos sutrikdymas. Jam buvo suteikta galimybė apžiÅ«rėti sužeistÄ jį gydymo įstaigoje. Pacientas apžiÅ«ros metu dėl sunkios sveikatos bÅ«klės nejudintas.

A. D. buvo apžiÅ«rėtas tiek, kiek tai buvo galima padaryti nejudinant paciento, o tolesnis tyrimas buvo atliekamas remiantis medicininias dokumentais. Medicininiuose dokumentuose nurodyta, kad A. D. nustatyta diagnozė – sužalotas kairysis plautis, durtinė-pjautinė krÅ«tinės lÄ stos kairės pusės žaizda ties priekine pažastine linija, 7-ajame tarpÅ¡onkaulyje kairio plaučio durtinis sužalojimas, o raÅ¡to pabaigoje nurodyta, kad žaizda yra tik viena. Durtinė-pjautinė kiauryminė kairės krÅ«tinės lÄ stos pusės žaizda su kairiojo plaučio sužalojimu padaryta vieno trauminio poveikio metu.

Medicininiuose dokumentuose nurodyta, kad asmuo į VÅ¡Ä® Respublikinę (duomenys neskelbtini) ligoninę atvyko su siuntimu iÅ¡ VÅ¡Ä® (duomenys neskelbtini) ligoninės. Atvykęs į VÅ¡Ä® (duomenys neskelbtini) ligoninę A. D. skundėsi dusuliu, bendru silpnumu, nežino, kas įdÅ«rė peiliu į kairę krÅ«tinės lÄ stos pusę. Nurodyta, kad objektyviai asmuo sÄ moningas, orientuotas, o tai reiÅ¡kia, kad medicininės apžiÅ«ros metu asmuo buvo sÄ moningas. Jo apžiÅ«ros metu pacientas gulėjo ant nugaros, buvo intubuotas ir prijungtas prie gyvybinių funkcijų palaikymo aparatų, o tai reiÅ¡kia, kad bendrauti su juo jis negalėjo.

Negali konkretizuoti, kiek laiko prieš kreipiantis į ligoninę buvo padarytas sužalojimas. Asmens apžiūra buvo vykdoma po maždaug 2 mėnesių, todėl sužalojimai buvo sugiję tiek, kad tikslesnio jų padarymo laiko nusakyti nebuvo galimybės. Iš medicininių dokumentų negali tiksliai pasisakyti, kokiu konkrečiai duriančių ir pjaunančių savybių turinčiu daiktu buvo padarytas sužalojimas. Peilis priskiriamas prie duriančių-pjaunančių savybių turinčių daiktų.

Kartu su užduotimi atlikti objektų tyrimÄ visa bylos medžiaga jam nebuvo pateikta. Duriančių-pjaunančių savybių turi ne tik peilis, pasisakyti apie sužalojimo įrankį negali, nes peiliai jam nebuvo pateikti. Net ir turint peilius, kurie yra Å¡ioje byloje, negalima patikslinti, kuriuo įrankiu buvo padarytas sužalojimas, nes nukentėjusysis yra gyvas ir žaizdos iÅ¡ jo kÅ«no iÅ¡pjauti nėra galimybės. Medicininiuose dokumentuose nurodyta, kad žaizda yra viena, o iÅ¡ Å¡ių duomenų buvo nuspręstas trauminių poveikių skaičius.

Nukentėjusysis gulėjo ir, kiek jo kÅ«no jis matė, yra apraÅ¡yta specialisto iÅ¡vadoje. Sužalojimai nenurodo konkrečios nukentėjusio padėties sužalojimo padarymo metu. Priežastinio ryÅ¡io tarp durtinės-pjautinės kiauryminės kairės krÅ«tinės lÄ stos pusės žaizdos su kairiojo plaučio sužalojimu ir Å«minio nekrotinio pankreatito nėra. Ä®rodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas Baudžiamoji atsakomybė už kito žmogaus sunkų sveikatos sutrikdymÄ pagal BK 135 straipsnį kyla tada, kai tarp kaltininko padarytos veikos ir padarinių (nukentėjusiojo sunkaus sveikatos sutrikdymo) yra priežastinis ryÅ¡ys, t. y. nukentėjusiojo sunkus sveikatos sutrikdymas – dėsningas, neatsitiktinis kaltininko veikos rezultatas.

Å is ryÅ¡ys yra bÅ«tinas, nes be jo negalima nustatyti, kad kaltininko veika lėmė padarinių atsiradimÄ .              Faktiniais bylos duomenimis – kaltinamosios D. V., liudytojų D. G., V. K., V. G., G. K., eksperto parodymais, tarnybiniu praneÅ¡imu, apžiÅ«ros protokolais, specialisto iÅ¡vadomis – nustatyta, kad kaltinamoji D. V. 2016 m. spalio 15 d., apie 23 val., bute, adresu: (duomenys neskelbtini), asmeninio konflikto su sugyventiniu A. D. metu tyčia peiliu dÅ«rė savo sugyventiniui A.

D. vienÄ kartÄ Ä¯ kairį Å¡onÄ , tuo padarydama nukentėjusiajam A. D. durtinę-pjautinę kiauryminę kairės krÅ«tinės lÄ stos pusės žaizdÄ su kairiojo plaučio sužalojimu – sunkų sveikatos sutrikdymÄ , tai yra sunkiai sužalojo savo Å¡eimos narį. Byloje surinktais įrodymais patvirtinama, kad tarp nukentėjusiojo ir kaltinamosios iki sužalojimo įvyko buitinis konfliktas, nes nukentėjusysis bÅ«damas girtas norėjo ir toliau vartoti alkoholinius gėrimus, o kaltinamoji norėjo juos iÅ¡pilti į kriauklę, tuomet nukentėjęs puolė prie kaltinamosios ir ji nesugebėjusi įvertinti situacijos ir aplinkos sugriebusi peilį dÅ«rė nukentėjusiajam.

Kaltinamoji sudavė vienÄ smÅ«gį nukentėjusiajam į kairį Å¡onÄ rankoje laikytu peiliu, kuris prieÅ¡ tai buvo naudojamas maistui pjaustyti. Byloje nenustatyta, kad kaltinamoji bÅ«tų tyčia siekusi nukentėjusiajam padaryti sunkų sveikatos sutrikdymÄ , o jos veiksmai vertintini kaip spontaniÅ¡ki, iÅ¡ dalies iÅ¡provokuoti nukentėjusiojo. Teismas, atsižvelgdamas į paminėtas aplinkybes bei iÅ¡tyręs byloje esančius duomenis apie padarytų veikų faktines aplinkybes, įrodymus, kurie tarpusavyje susiję, konstatuoja, kad tarp kaltinamosios D.

V. padarytos veikos ir padarinių (nukentėjusiojo A. D. sunkaus sveikatos sutrikdymo) yra priežastinis ryÅ¡ys, t. y. nukentėjusiojo A. D. sunkus sveikatos sutrikdymas – tiesioginis kaltinamosios D. V. veikos rezultatas. Teismas sutinka su kaltinamosios D. V. argumentu, kad ji neturėjo tyčios sunkiai sutrikdyti nukentėjusiojo sveikatÄ , tačiau byloje nustatytos aplinkybės ir kaltinamosios asmeninės savybės (jos amžius, gyvenimo patirtis) leidžia spręsti, kad kaltinamoji, peiliu durdama nukentėjusiajam, privalėjo suvokti pavojingÄ savo nusikalstamos veikos pobÅ«dį bei numatyti, kad dėl to gali atsirasti sunkių padarinių (nukentėjusiajam nuo dÅ«rio peiliu gali atsirasti sužalojimai), ir, nors jų nenorėjo, sÄ moningai leido jiems atsirasti, t. y. sunkiai sutrikdė sveikatÄ kitam žmogui, veikdama netiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 3 dalis).

Kadangi sveikata buvo sunkiai sutrikdyta šeimos nariui – sugyventiniui, todėl kaltinamosios D. V. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punktÄ . Dėl atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių Pagal susiformavusiÄ teismų praktikÄ kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamÄ veikÄ nustatomas tada, kai asmuo savanoriÅ¡kai prisipažįsta padaręs nusikalstamÄ veikÄ , t. y. veikÄ , kuriÄ jis tiesiogiai padarė. Kaltininko nuoÅ¡irdus gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo yra tada, kai kaltininkas laisva valia prisipažįsta padaręs nusikalstamÄ veikÄ , kritiÅ¡kai vertina savo elgesį, iÅ¡gyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi suÅ¡velninti nusikalstamos veikos padarinius (teikia nukentėjusiajam neatidėliotinÄ pagalbÄ , jo atsipraÅ¡o ir pan.).

NuoÅ¡irdus gailėjimasis nėra nustatomas vien pagal bendrus pareiÅ¡kimus dėl kaltės pripažinimo – jis turi bÅ«ti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumÄ (duotus parodymus, teisėsaugos institucijoms suteiktÄ pagalbÄ ir pan.). Pažymėtina, kad kaltininko nuoÅ¡irdus gailėjimasis dėl padarytos nusikalstamos veikos gali bÅ«ti teismo pripažįstamas aplinkybe, lengvinančia baudžiamÄ jÄ atsakomybę, kai kaltininkas ikiteisminio tyrimo metu ar bylÄ nagrinėjant teisme iki nuosprendžio priėmimo prisipažįsta ir gailisi padaręs nusikalstamÄ veikÄ (kasacinės bylos Nr. 2K-31/2006, 2K-300/2006, 2K-491/2007, 2K-43/2008, 2K-57/2008, 2K-301/2008, 2K-353/2008, 2K-38/2009, 2K-259/2009,  Nr. 2K-94/2010, 2K-579/2010, 2K-106/2011, 2K-297/2013 ir kt.).

Byloje nustatyta, kad kaltinamoji D. V. nuosekliai nurodo, jog ji su nukentėjusiuoju konfliktavo dėl jo vartojamo alkoholio, o kas įvyko toliau, nepamena, nurodo, kad momento, kai peiliu sužalojo nukentėjusįjį, nepamena, tačiau savo kaltę pripažįsta ir dėl savo veiksmų labai gailisi, taip pat ir teisiamojo posėdžio metu Å¡ių savo parodymų ji irgi neatsisakė.Toks įvykio aplinkybių aiÅ¡kinimas laikytinas kaltinamosios prisipažinimu ir nuoÅ¡irdžiu gailėjimusi, nes ji nurodė esmines byloje nustatytas aplinkybes, kurias objektyviai prisimena, todėl teismas, kaltinamosios atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįsta tai, kad ji prisipažino padariusi nusikalstamÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodyta, jog atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad veikÄ padarė asmuo, apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichikÄ veikiančių medžiagų, jeigu Å¡ios aplinkybės turėjo įtakos nusikalstamai veikai padaryti. Kaltinamoji D. V. nurodo, kad kartu su drauge iÅ¡gėrė butelį Å¡ampano, be to, vartojo raminamuosius vaistus nuo nervų, nusikalstamų veikų padarymui įtakos, kaip nurodė pati kaltinamoji D. V., girtumas turėjo ir blaivi ji taip nebÅ«tų pasielgusi.

Å iuos kaltinamosios parodymus bylos nagrinėjimo teisme metu apklausiant patvirtino liudytojai, todėl, teismo nuomone, kaltinamosios atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad veikÄ padarė, apsvaigusi nuo alkoholio ir Å¡i aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamai veikai padaryti (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Bausmės skyrimas Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimÄ ar baudžiamÄ jį nusižengimÄ , apribojant nuteistojo teises ir laisves.

Bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2003 m. birželio 10 d. nutarime konstatavo, jog Konstitucijoje įtvirtintas prigimtinio teisingumo principas suponuoja tai, kad baudžiamajame įstatyme nustatytos bausmės turi būti teisingos. Teisingumo ir teisinės valstybės principai inter alia reiškia, kad valstybės taikomos priemonės turi būti adekvačios siekiamam tikslui. Taigi bausmės turi būti adekvačios nusikalstamoms veikoms, už kurias jos nustatytos.

Be to, už nusikalstamas veikas negalima nustatyti tokių bausmių ir tokių jų dydžių, kurie bÅ«tų akivaizdžiai neadekvatÅ«s nusikalstamai veikai ir bausmės paskirčiai. Ä®statymų leidėjas apibÅ«dina bausmės paskirtį BK 41 straipsnio 2 dalyje, nustatydamas bausmės skyrimo tikslų visumÄ , kurie Å¡iame įstatyme iÅ¡dėstyti nuoseklia tvarka, sudarydami vieningÄ bausmės paskirtį. Bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimÄ .

Skiriant bausmę, bÅ«tina laikytis visų Å¡ių reikalavimų ir nė vienam iÅ¡ jų negali bÅ«ti suteikiama virÅ¡enybė, o paskirta bausmė turi atitikti BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytus bausmės tikslus. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iÅ¡ svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadijÄ , kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.Teismas, visapusiÅ¡kai įvertinęs kaltinamosios asmenybę, jos padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ (padarytas labai sunkus (BK 11 straipsnio 6 dalis) nusikaltimai) ir neigiamų padarinių dydį bei faktines aplinkybes, kurios nulėmė jos tyčiÄ nusikalsti, sprendžia, kad jai skiriama bausmė turi bÅ«ti pakankamai griežta, tačiau jos parinkimas negali pažeisti teisingumo, proporcingumo ir protingumo principų.Skirdamas bausmę kaltinamajai D.

V., teismas vadovaujasi bendrais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, ir atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pobÅ«dį bei pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ , kaltinamosios asmenybę, amžių, jos įvykdyto nusikaltimo paskatas ir motyvus, į tai, kad yra viena jos atsakomybę lengvinanti ir viena jos atsakomybę sunkinanti aplinkybė, į tai, jog kaltinamoji anksčiau neteista, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, neįtraukta į psichikos centro psichiatrinę įskaitÄ , atsiprašė nukentėjusiojo, gulint ligoninėje teikė paramÄ , nukentėjusysis neturi jokių pretenzijų kaltinamajai, jai atleido, nepateikė byloje civilinio ieÅ¡kinio, abu teismÄ informavo, kad žada įteisinti savo santykius vedybomis.

BK 54 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad, jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai švelninti bausmę. Teismų praktikoje suformuota, kad BK 54 straipsnio 3 dalis taikoma tada, kai nėra pagrindų paskirti švelnesnę bausmę pagal BK 62 straipsnio 1 ar 2 dalis, ir kad, taikydamas BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, teismas turi nurodyti, kokios yra išimtinės aplinkybės, jog straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas kaltininkui aiškiai prieštarautų teisingumo principui.

Baudžiamasis kodeksas neapibrėžia teisingumo principo sÄ vokos. Teismų praktikoje teisingumo principas suprantamas visų pirma kaip teisingos bausmės paskyrimas. Teisinga bausmė yra tokia bausmė, kuri atitinka BK 41 straipsnio 2 dalies nubrėžtÄ bausmės paskirtį ir BK 54 straipsnio 2 dalies pateiktus bendruosius bausmių skyrimo pradmenis (kasacinė byla Nr. 2K-7-259/2011).Nors kaltinamajai D. V. yra pripažinta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad ji prisipažino padariusi nusikalstamÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi, tačiau nėra nustatyta kitų bÅ«tinų sÄ lygų Å¡iam straipsniui taikyti, t. y., kad ji savo noru atvyko ar pranešė apie nusikalstamÄ veikÄ , todėl nėra sÄ lygų taikyti BK 62 straipsnio 1 dalies nuostatų.

Taikant BK 62 straipsnio 2 dalį, be atsakomybę lengvinančios aplinkybės, reikalaujama, kad būtų bent iš dalies atlyginta ar pašalinta turtinė žala, jeigu ji buvo padaryta ir būtų nustatyta bent viena iš šių aplinkybių:

1) kaltininkas iÅ¡laiko asmenis, kurie serga sunkia liga ar yra neįgalÅ«s ir nėra kam juos prižiÅ«rėti, arba 2) kaltininkas iÅ¡laiko mažamečius vaikus, kurių dėl paskirtos įstatyme numatytos bausmės nebÅ«tų kam prižiÅ«rėti, arba 3) kaltininko kaip bendrininko vaidmuo darant nusikalstamÄ veikÄ buvo antraeilis, arba 4) veika nutrÅ«ko rengiantis padaryti nusikaltimÄ ar pasikėsinant daryti nusikalstamÄ veikÄ , arba 5) veika padaryta peržengiant bÅ«tinosios ginties ribas, arba 6) veika padaryta pažeidus nusikalstamÄ veikÄ padariusio asmens sulaikymo, bÅ«tinojo reikalingumo, profesinės pareigos arba teisėsaugos institucijų užduoties vykdymo, gamybinės ar Å«kinės rizikos, mokslinio eksperimento teisėtumo sÄ lygas.

Tokių sÄ lygų nagrinėjamojoje byloje nenustatyta.BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punkto sankcija numato tik laisvės atėmimo bausmę. Tačiau teismas pripažįsta tikslinga Å¡iuo atveju taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir paskirti Å¡velnesnę bausmės rūšį, negu numatyta BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punkto sankcijoje, tai yra laisvės apribojimÄ , įpareigojant laisvės apribojimo laikotarpiu bÅ«ti namuose nuo 22 iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu. Kaltinamoji nei iki Å¡io nusikaltimo padarymo, nei po to jokių kitų nusikalstamų veikų bei administracinių teisės pažeidimų nepadarė, nukentėjusysis ir kaltinamoji iki nusikalstamos veikos padarymo fizinio smurto vienas kito atžvilgiu nenaudojo, įvykio metu kaltinamoji buvo praradusi nuovokÄ , peiliu dÅ«rė nukentėjusiajam vienÄ kartÄ , tai, teismo nuomone, rodo, kad padarytas nusikaltimas nebuvo dėsninga jos ankstesnio elgesio pasekmė, o jos padarytas nusikaltimas atsitiktinis, kaip susiklosčiusių aplinkybių pasekmė, tai pripažįstama iÅ¡imtine aplinkybe, sudarančia pagrindÄ taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, be to, kaltinamoji atsiprašė nukentėjusiojo, jam gulint ligoninėje teikė paramÄ , nukentėjusysis neturi jokių pretenzijų kaltinamajai, jai atleido, nepateikė byloje civilinio ieÅ¡kinio, abu teismÄ informavo, kad žada įteisinti savo santykius vedybomis.

Dėl civilinio ieškinio Byloje civilinis ieškinys nepareikštas. Iš (duomenys neskelbtini) teritorinės ligonių kasos rašto (1 t., b. l.

70) matyti, kad už nukentėjusiajam A. D. suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų iš kaltininko bus išieškoma civilinio proceso tvarka.  Daiktiniai įrodymai – trys peiliai, nuosprendžiui įsiteisėjus, perduotini (duomenys neskelbtini) apygardos teismų muziejui, pagalvės ir antklodės užvalkalai, megztinis, užtiesalas, vokas su pluoštais, saugomi Telšių apskrities VPK daiktinių įrodymų sandėlyje, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini, kompaktinis diskas su filmuota medžiaga, gauta, atliekant D.

V. parodymų patikrinimÄ vietoje, paliktinas byloje.Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu, 66 straipsniu į bausmės laikÄ D. V. įskaitytinas sulaikyme iÅ¡bÅ«tas laikas nuo 2016 m. spalio 17 d. iki 2016 m. spalio 19 d. (2 paros), prilyginant jas keturioms laisvės apribojimo dienoms. Kardomosios priemonės iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktinos tos pačios – raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti, dokumentų paėmimas, įpareigojimas periodiÅ¡kai registruotis policijos įstaigoje.Laikinas nuosavybės teisių apribojimas byloje netaikytas.Proceso iÅ¡laidų byloje nėra.

Teismas remdamasis tuo, kas iÅ¡dėstyta, bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 115 str. 1 d. 2 p., 297–298 str., 301–302 str., 303 str. 2 d., 304–305 str., 307–308 str., n u s p r e n d ž i a: D. V. pripažinti kalta padarius nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 2 dalies 3 punkte, ir, pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 3 dalį, paskirti jai laisvės apribojimo bausmę 2 (dvejiems) metams, įpareigojant laisvės apribojimo laikotarpiu bÅ«ti namuose nuo 22 iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu.Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu, 66 straipsniu į bausmės laikÄ D.

V. įskaityti sulaikyme iÅ¡bÅ«tÄ laikÄ nuo 2016 m. spalio 17 d. iki 2016 m. spalio 19 d. (2 paras), prilyginant jas keturioms laisvės apribojimo dienoms. KardomÄ sias priemones iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti tas pačias – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti, dokumentų paėmimÄ , įpareigojimÄ periodiÅ¡kai registruotis policijos įstaigoje. Daiktinius įrodymus – 3 peilius, nuosprendžiui įsiteisėjus, perduoti (duomenys neskelbtini) apygardos teismų muziejui, pagalvės ir antklodės užvalkalus, megztinį, užtiesalÄ , vokÄ su pluoÅ¡tais, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti, kompaktinį diskÄ su filmuota medžiaga palikti byloje.Nuosprendis per 20 dienų gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Å iaulių apygardos teismÄ .

Teisėjas                                                                                                        Alfredas Vilbikas