beaea2ef-985c-4afe-ab95-180cda684144 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla NrAdministracinė byla Nr. eI-6789-142/2015Proceso Nr. 3-61-3-00709-2015-7Procesinio sprendimo kategorija 1.6.1; 3.21 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. gruodžio 7 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ Ryčio Krasausko, Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Halinos Zaikauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), vieÅ¡ame teismo posėdyje, dalyvaujant pareiÅ¡kėjo UAB „Biuro“ atstovams – bendrovės direktoriui Valdui Strazdui ir advokatui Tomui Bagdanskiui, atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo tarybos atstovei – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Teisės skyriaus vyriausiajai specialistei Živilei Karčiauskienei, atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovėms – Å¡ios institucijos Teisės skyriaus vyriausiajai specialistei Živilei Karčiauskienei ir Statistikos, analizės ir prognozės skyriaus vedėjai Laimai Stragauskienei, trečiojo suinteresuotojo asmens Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovams – Å¡ios institucijos Asmenų aptarnavimo ir teisės taikymo skyriaus vyriausiajai darbo inspektorei Virginijai Rasickaitei ir Nelaimingų atsitikimų ir profesinių ligų skyriaus vyriausiajam darbo inspektoriui RamÅ«nui Rakauskui, trečiojo suinteresuotojo asmens UAB „Švyturys – Utenos alus“ atstovėms – Å¡ios bendrovės teisininkei JÅ«ratei Kažukauskienei ir Saugos ir sveikatos tarnybos vadovei Gražinai Satkauskienei, iÅ¡nagrinėjusi administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo UAB „Biuro“ skundÄ dėl nutarimo dalies panaikinimo atsakovams Valstybinio socialinio draudimo fondo tarybai ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, tretieji suinteresuoti asmenys Lietuvos Respublikos valstybinė darbo inspekcija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir UAB „Švyturys – Utenos alus“,n u s t a t ė :UAB „Biuro“ (toliau – pareiÅ¡kėjas) 2015 m. sausio 30 d. kreipėsi į teismÄ su skundu, kuriame praÅ¡o panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo tarybos (toliau – Taryba) 2014 m. gruodžio 18 d. nutarimo Nr. 11-2 (toliau – nutarimas) dalį dėl pareiÅ¡kėjo priskyrimo antrajai nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įmokos (toliau – įmoka) tarifo grupei, kurios įmokos tarifas 0,37 procento.

PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad užsiima laikinuoju įdarbinimu. PareiÅ¡kėjo darbuotojas D. C. (toliau – darbuotojas), 2013 m. rugpjūčio 26 d. dirbdamas pas laikinojo darbo naudotojÄ UAB „Švyturys – Utenos alus“ (toliau – darbo naudotojas), darbo metu susilaužė kojÄ . PareiÅ¡kėjas skunde paaiÅ¡kino, kad darbuotojas buvo pareiÅ¡kėjo apmokytas dirbti, atestuotas, stažuotės metu pas darbo naudotojÄ buvo įvertinti jo praktiniai gebėjimai, pareiÅ¡kėjas aprÅ«pino darbuotojÄ tinkamomis asmeninėmis apsaugos priemonėmis ir jam buvo leista savarankiÅ¡kai dirbti.

PareiÅ¡kėjas nurodė, kad laikinojo įdarbinimo atveju už darbuotojų saugÄ ir sveikatÄ atsako laikinojo darbo naudotojas. PareiÅ¡kėjas skunde taip pat nurodė, kad nelaimingas atsitikimas įvyko dėl paties darbuotojo (trečiojo asmens) kaltės. Nelaimingas atsitikimas, įvykęs ne dėl pareiÅ¡kėjo kaltės, neatspindi pareiÅ¡kėjo darbuotojų saugos ir sveikatos bÅ«klės, todėl neturėjo įtakoti pareiÅ¡kėjo priskyrimo antrÄ jai įmokų tarifų grupei. PareiÅ¡kėjas nurodo, kad buvo įsitikinęs, jog darbuotojui, siunčiamam dirbti pas darbo naudotojÄ , bus užtikrintos saugios darbo sÄ lygos, t. y. pareiÅ¡kėjas buvo įsitikinęs, kad darbuotojas dirbs darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų reikalavimus atitinkančiomis darbo sÄ lygomis.

Teismo posėdžio metu pareiÅ¡kėjo atstovai skundÄ palaikė ir prašė jį tenkinti. PareiÅ¡kėjo atstovas advokatas Tomas Bagdanskis akcentavo, kad dėl nelaimingo atsitikimo pareiÅ¡kėjo kaltės nėra. Nurodė, kad nepritaria Darbo inspekcijos iÅ¡vadai dėl nepakankamos vidinės kontrolės. Nurodė, kad nelaimingas atsitikimas įvyko dėl trečiojo asmens kaltės, kuriuo galėtų bÅ«ti laikomas tiek darbuotojas, tiek darbo naudotojas. PareiÅ¡kėjo direktorius paaiÅ¡kino, kad prie kiekvieno darbuotojo pastatyti prižiÅ«rėtojÄ yra neįmanoma.

Advokatas pateikė teismui pareiÅ¡kėjo ir darbo naudotojo sudarytÄ Laikinojo įdarbinimo sutarties Nr. N-490 nepatvirtintÄ kopijÄ . Taryba atsiliepime nenurodė, ar sutinka, ar nesutinka su pareiÅ¡kėjo skundu. Taryba atsiliepime paaiÅ¡kino, kad draudėjai atitinkamai įmokos tarifo grupei priskiriami pagal jų darbuotojų saugos ir sveikatos bÅ«klės rodiklius, kurie apskaičiuojami naudojantis Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Valdyba) duomenimis ir Lietuvos Respublikos valstybinė darbo inspekcija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Darbo inspekcija) pateikta informacija.

Priskiriant pareiÅ¡kėjÄ 2015 metams atitinkamai įmokos tarifo grupei, buvo vertinami 2011–2013 metų rodikliai. PasiÅ«lymus dėl draudėjų priskyrimo atitinkamai įmokos tarifo grupei teikia Valdyba, o Taryba tik tvirtina Valdybos pateiktus draudėjų sÄ raÅ¡us. Taryba atsiliepime nurodė, kad tokį pasiÅ«lymÄ iÅ¡ Valdybos gavo 2014 m. gruodžio 16 d., kuriam pritarė 2014 m. gruodžio 18 d. vykusio posėdžio metu. Taryba pažymėjo, kad nelaimingo atsitikimo darbe priežastis, darbo priemonių ir darbo sÄ lygų, darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų pažeidimus tiria ir nustato Darbo inspekcija.Teismo posėdžio metu Tarybos atstovė palaikė atsiliepimo argumentus.

Nurodė, kad nelaimingo atsitikimo metu dėl savo kaltės nukentėjęs darbuotojas nėra laikomas trečiuoju asmeniu, todėl net jei nelaimingas atsitikimas būtų įvykęs tik dėl darbuotojo kaltės, su trečiuoju asmeniu susijusi išimtis vis tiek nebūtų taikoma. Nurodė, kad trečiuoju asmeniu galėtų būti laikomas kažkas, kas visai nesusijęs nei su darbdaviu (pareiškėju), nei su darbuotoju. Darbdavio kaltės elementas yra nesvarbus, nes įmokos tarifo laikinam pakėlimui pakanka objektyvios aplinkybės, kad su darbdavio darbuotoju įvyko nelaimingas atsitikimas darbe.

Nesutiko, kad laikino įdarbinimo atveju, įdarbinanti įmonė nėra atsakinga už darbuotojų darbo saugÄ . Valdyba atsiliepime taip pat nenurodė, ar sutinka, ar nesutinka su pareiÅ¡kėjo skundu. Valdyba paaiÅ¡kino, kad skaičiavimai dėl draudėjų priskyrimo tam tikrai įmokos tarifų grupei atliekami automatiniu bÅ«du, apjungiant Valdybos ir Darbo inspekcijos pateiktas duomenų bazes. Nurodė, kad priskiriant pareiÅ¡kėjÄ antrajai įmokų tarifų grupei buvo vertinta tai, kad pareiÅ¡kėjo darbo priemonių ir darbo sÄ lygų neatitikimo darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų nustatytų reikalavimų 2013 metais nustatyta nebuvo (pagal Darbo inspekcijos duomenis), pareiÅ¡kėjo darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų pažeidimai laikotarpiu nuo 2013 m. lapkričio 1 d. iki 2014 m. lapkričio 1 d.

Darbo inspekcijos nebuvo nustatyti, 2013 m. nebuvo įvykę sunkūs ir (ar) mirtini nelaimingi atsitikimai darbe, dirbant pavojingus darbus (Darbo inspekcijos duomenimis), 2013 m. vienas pareiškėjo apdraustasis nukentėjo nuo sunkaus nelaimingo atsitikimo darbe (pagrindas – Valdybos Vilniaus skyriaus 2013 m. spalio 30 d. sprendimas dėl darbuotojo nelaimingo atsitikimo darbe pripažinimo draudiminiu įvykiu), pareiškėjo vidutinis 2011–2013 m. apdraustųjų asmenų skaičius 1263 (pagal Valdybos informacinės sistemos duomenis).

Remiantis Å¡ia informacija, pagal Draudėjų priskyrimo nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įmokos tarifų grupėms metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. gruodžio 20 d. nutarimu Nr. 1368, (toliau – Metodika) 9.1 punkte nustatytÄ formulę, pareiÅ¡kėjui buvo apskaičiuotas rizikingumo balas 2015 metams, kuris buvo lygus 1, o 2015 metams apskaičiuotas pareiÅ¡kėjo rizikingumo koeficientas buvo 0,1. Kadangi pareiÅ¡kėjo rizikingumo koeficientas 2015 metams buvo ne didesnis, o mažesnis už visų draudėjų, kuriems buvo apskaičiuotas rizikingumo koeficientas, rizikingumo koeficientų reikÅ¡mių medianÄ , kuri 2015 metams yra 1,93, tai pareiÅ¡kėjas pateko ne į trečiÄ jÄ , o į antrÄ jÄ Ä¯mokos tarifo grupę.

Valdyba atsiliepime taip pat paaiÅ¡kino, kad jeigu Darbo inspekcija Valdybai bÅ«tų pateikusi informacijÄ , kad sunkus nelaimingas atsitikimas darbe 2013 m. rugpjūčio 26 d. įvyko dėl trečiųjų asmenų kaltės, tai Å¡is nelaimingas atsitikimas nebÅ«tų turėjęs įtakos pareiÅ¡kėjo rizikingumo rodiklių skaičiavimui ir pareiÅ¡kėjas bÅ«tų buvęs priskirtas pirmajai įmokos tarifo grupei, kurios įmokos tarifas yra 0,18 procento.Teismo posėdžio metu Valdybos atstovė Živilė Karčiauskienė palaikė atsiliepimo argumentus.

Valdybos atstovė pateikė teismui Valdybos 2015 m. vasario 18 d. raÅ¡tÄ Darbo inspekcijai ir Darbo inspekcijos 2015 m. vasario 24 d. atsakymÄ , kuriame atmetama prielaida, kad nelaimingas atsitikimas įvyko dėl trečiųjų asmenų kaltės.Darbo inspekcija atsiliepime nurodė, kad su pareiÅ¡kėjo skundu nesutinka ir praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ . Nurodo, kad 2013 m. rugpjūčio 26 d. įvykęs nelaimingas atsitikimas darbe buvo iÅ¡tirtas ir 2013 m. rugsėjo 26 d. buvo suraÅ¡ytas nelaimingo atsitikimo darbe aktas Nr. 1 (toliau – aktas), kuriame pagrindinėmis nelaimingo atsitikimo darbe priežastimis buvo nurodyta tai, kad darbuotojas nesilaikė jam nustatytų saugos ir sveikatos reikalavimų, o darbdavys (pareiÅ¡kėjas) ir darbo naudotojas netinkamai atliko savo pareigas, t. y. nepakankamai kontroliavo, kaip darbuotojas laikėsi saugos ir sveikatos reikalavimų.

Darbo inspekcija pažymėjo, kad nelaimingo atsitikimo tyrime dalyvavo tiek pareiÅ¡kėjo, tiek ir darbo naudotojo atstovai, o Darbo inspekcija parengtos tyrimo iÅ¡vados (aktas) nebuvo apskųstos nei Lietuvos Respublikos vyriausiajam valstybiniam darbo inspektoriui, nei teismui, todėl yra įsigaliojusios. Darbo inspekcijos nuomone, darbuotojo veiksmai tiesiogiai įtakojo nelaimingÄ atsitikimÄ , todėl prielaida, kad nelaimingas atsitikimas įvyko dėl trečiųjų asmenų kaltės, atmestina. Darbuotojas negali bÅ«ti laikomas trečiuoju asmeniu, nes jį ir pareiÅ¡kėjÄ nelaimingo atsitikimo metu siejo darbiniai teisiniai santykiai, darbuotojas buvo tiesioginis minimo teisinio santykio dalyvis, o ne trečiasis asmuo.

Darbo inspekcija atsiliepime taip pat nurodė, kad darbo naudotojas darbdavio statuso neįgyja, todėl aktas buvo suraÅ¡ytas pareiÅ¡kėjui.Teismo posėdyje Darbo inspekcijos atstovai palaikė atsiliepimo argumentus ir prašė skundÄ atmesti. Darbo inspekcijos atstovas RamÅ«nas Rakauskas nurodė, kad nelaimingo atsitikimo tyrimo iÅ¡vadose buvo konstatuota, kad tiek pareiÅ¡kėjas, tiek ir darbo naudotojas pažeidė imperatyvų reikalavimÄ kontroliuoti, kaip darbuotojai laikosi saugos darbe taisyklių. Pažymėjo, kad nelaimingo atsitikimo tyrimo metu buvo nustatyta, kad darbuotojas saugos darbe reikalavimus pažeidė ne pirmÄ kartÄ .

Nurodė, kad darbo naudotojas negali bÅ«ti laikomas trečiuoju asmeniu. Darbo naudotojas prisideda prie darbuotojų darbų saugos (atsako už saugios darbo aplinkos užtikrinimÄ ), tačiau visų darbdavio pareigų neperima.Darbo naudotojas UAB „Švyturys – Utenos alus“ atsiliepime nenurodė, sutinka ar nesutinka su pareiÅ¡kėjo skundu. Darbo naudotojo nuomone, nelaimingas atsitikimas darbe įvyko dėl paties darbuotojo kaltės. Teismo posėdžio metu darbo naudotojo atstovės palaikė atsiliepimo argumentus.Skundas netenkintinas.Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl Tarybos nutarimo dalies, kuria pareiÅ¡kėjas buvo priskirtas antrajai įmokos tarifo grupei, teisėtumo ir pagrįstumo.Pagal Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo (toliau – Nelaimingų atsitikimų darbe draudimo įstatymas) (redakcija, galiojusi nutarimo priėmimo metu) 29 straipsnio 3 dalį, draudėjų rizikingumo rodiklių dydžius apskaičiuoja ir atitinkamoms įmokų tarifų grupėms draudėjus priskiria Valdyba, o šį priskyrimÄ tvirtina Taryba.Pagal Nelaimingų atsitikimų darbe draudimo įstatymo 29 straipsnio 1 dalį, įmokos tarifo dydis priklauso nuo draudėjo darbuotojų saugos ir sveikatos bÅ«klės, kuriÄ apibÅ«dina penki rodikliai, t. y.

1) darbo priemonių, darbo sÄ lygų neatitiktis darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų nustatytiems reikalavimams;

2) Darbo inspekcijos nustatytų darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų pažeidimai;

3) nelaimingų atsitikimų darbe sunkumas ir dėl šių įvykių nukentėjusių apdraustųjų skaičius (kaip minėta, pareiškėjo atžvilgiu, buvo nustatytas vienas sunkus nelaimingas atsitikimas darbe, dėl kurio nukentėjo vienas apdraustasis);

4) dėl ūmių profesinių ligų toje įmonėje nukentėjusių apdraustų asmenų skaičius;

5) nelaimingų atsitikimų, įvykusių dirbant pavojingus darbus, skaičius ir pavojingus darbus dirbančių darbuotojų skaičiaus santykis. Nustatyta, kad pareiÅ¡kėjui priskirtÄ Ä¯mokos tarifo dydį įtakojo iÅ¡ esmės tik vienas rodiklis, t. y. nelaimingų atsitikimų darbe sunkumas ir dėl Å¡ių įvykių nukentėjusių apdraustųjų skaičius (toliau – trečiasis draudėjų rizikingumo rodiklis). Pagal Nelaimingų atsitikimų darbe draudimo įstatymo 29 straipsnio 2 dalį, Å¡iam rodikliui nustatyti naudojami Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo iÅ¡mokų gavėjų registro duomenys.Trečiasis draudėjų rizikingumo rodiklis detaliau apraÅ¡omas Metodikos 5.4 punkte, kuriame nurodoma, kad minėtas rodiklis yra iÅ¡skaidomas į du rodiklius pagal nelaimingo atsitikimo sunkumÄ , t. y. apdraustųjų, nukentėjusių dėl sunkių nelaimingų atsitikimų darbe, skaičius bei apdraustųjų, nukentėjusių dėl mirtinų nelaimingų atsitikimų darbe, skaičius.

Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nelaimingas atsitikimas per se neatspindi pareiškėjo darbuotojų saugos ir sveikatos būklės. Nagrinėjamu atveju, pareiškėjo darbuotojų saugos ir sveikatos būklę atspindintis trečiasis draudėjų rizikingumo rodiklis iš esmės yra siejamas su apdraustųjų, nukentėjusių nuo nelaimingų atsitikimų darbe, skaičiumi. Atsižvelgiant į šį skaičių (t. y.

1) ir remiantis Metodikos 9.1 punkte pateikta formule, buvo apskaičiuotas pareiÅ¡kėjo rizikingumo balas (taip pat 1). Atsižvelgiant į šį balÄ ir vadovaujantis Metodikos 9.2 punkte pateikta formule, buvo apskaičiuotas pareiÅ¡kėjo rizikingumo koeficientas (0,1), kuris tiesiogiai lėmė pareiÅ¡kėjo priskyrimÄ antrajai įmokos tarifo grupei. Metodikos 7 punkte numatyta, kad nustatant trečiÄ jį draudėjų rizikingumo rodiklį, atsižvelgiama tik į tuos nelaimingus atsitikimus, kurie buvo pripažinti draudiminiu įvykiu.

Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad 2013 m. rugpjūčio 26 d. įvykęs sunkus nelaimingas atsitikimas darbe buvo pripažintas draudiminiu įvykiu (Valdybos Vilniaus skyriaus 2013 m. spalio 30 d. sprendimas Nr. 6-15-2057). Konstatuotina, kad pareiÅ¡kėjo priskyrimÄ antrajai įmokos tarifų grupei lėmė bÅ«tent tai, kad draudiminiu įvykiu pripažinto sunkaus nelaimingo atsitikimo darbe metu nukentėjo vienas pareiÅ¡kėjo darbuotojas (apdraustasis). Metodikos 7 punkte nurodyta, kokie nelaimingi atsitikimai draudėjų rizikingumo rodikliams neturi įtakos, t. y. lengvi nelaimingi atsitikimai darbe, lėtinės profesinės ligos, nelaimingi atsitikimai, įvykę pakeliui į darbÄ ar iÅ¡ darbo, nelaimingi atsitikimai darbe, įvykę dėl trečiųjų asmenų kaltės, taip pat Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo (toliau – Darbuotojų saugos įstatymas) 46 straipsnio 2 dalyje numatytais atvejais.

PareiÅ¡kėjas, kaip minėta, savo skunde nurodė, kad nelaimingas atsitikimas įvyko ne dėl pareiÅ¡kėjo kaltės. Atsižvelgiant į tai, pareiÅ¡kėjas vertino, kad tokiu atveju nelaimingas atsitikimas yra įvykęs dėl trečiųjų asmenų kaltės.Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas 2013 m. rugpjūčio 27 d. pranešė Darbo inspekcijai apie tai, kad 2013 m. rugpjūčio 26 d. 6 val. 10 min. pareiÅ¡kėjo darbuotojas, dirbdamas darbo naudotojo sandėlyje susilaužė kojÄ .

Darbo inspekcija atliko nelaimingo atsitikimo darbe tyrimÄ ir akte konstatavo, kad viena nelaimingo atsitikimo priežasčių yra saugos ir sveikatos darbe vidinės kontrolės įmonėje nepakankamumas. PareiÅ¡kėjo atstovas advokatas Tomas Bagdanskis teismo posėdžio metu nurodė, kad su tokia Darbo inspekcijos iÅ¡vada pareiÅ¡kėjas nesutinka, nepaisant to, kad teisės aktų nustatyta tvarka jos neginčijo. PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos įdarbinimo per laikinojo įdarbinimo įmones įstatymo (toliau – Ä®darbinimo įstatymas) 5 straipsnio nuostatas, pareiÅ¡kėjas privalo įsitikinti, kad siunčiami dirbti laikinieji darbuotojai dirbs darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų reikalavimus atitinkančiomis darbo sÄ lygomis, kurias laikiniesiems darbuotojams privalo užtikrinti laikinojo darbo naudotojai.

PareiÅ¡kėjo manymu, jis tinkamai vykdė savo pareigas, nustatytas teisės aktuose. PareiÅ¡kėjo atstovas advokatas Tomas Bagdanskis teismo posėdžio metu, be kita ko, nurodė, kad, pareiÅ¡kėjo manymu, darbo naudotojas savo pareigas taip pat vykdė tinkamai, t. y. užtikrino, kad darbuotojas dirbtų darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų reikalavimus atitinkančiomis darbo sÄ lygomis.Ä®darbinimo įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad įdarbinimo įmonė, siekdama įgyvendinti darbdavio pareigÄ sudaryti darbuotojams saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sÄ lygas, privalo įsitikinti, kad siunčiami dirbti laikinieji darbuotojai dirbs darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų reikalavimus atitinkančiomis darbo sÄ lygomis.

Byloje nėra ginčo dėl to, kad pareiÅ¡kėjas tinkamai įvykdė Å¡iÄ savo pareigÄ . Pažymėtina, kad Ä®darbinimo įstatymo 5 straipsnis yra skirtas sureglamentuoti laikinojo darbuotojo, įdarbinimo įmonės ir darbo naudotojo tarpusavio teises ir pareigas, tačiau pagrindinis teisės aktas, kuriame yra nustatytos darbdavio pareigos, susijusios su darbuotojų sauga ir sveikata darbe yra Darbuotojų saugos įstatymas. Darbdavio pareigų gana ilgas, tačiau nebaigtinis sÄ raÅ¡as yra pateikiamas Å¡io įstatymo 25 straipsnyje, t. y. darbuotojas:

1) imasi priemonių, kad įmonės statiniai, kuriuose įrengtos darbo vietos, pačios darbo vietos, darbo priemonės, darbo aplinka atitiktų darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų nustatytus reikalavimus;

2) organizuoja arba paveda darbdavio įgaliotam asmeniui organizuoti profesinės rizikos vertinimÄ ir tuo pagrindu įvertina (nustato) faktinę darbuotojų saugos ir sveikatos bÅ«klę įmonėje, padaliniuose ir atskirose darbo vietose. Nustačius, kad darbuotojų saugos ir sveikatos bÅ«klė neatitinka darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimų, darbdaviui atstovaujantis asmuo organizuoja reikiamų priemonių parengimÄ ir įgyvendinimÄ ;

3) pagal darbuotojų saugos ir sveikatos bÅ«klę įmonėje sprendžia, kokias kolektyvines saugos priemones naudoti, organizuoja kolektyvinių apsaugos priemonių įrengimÄ ir, jeigu jos nepakankamai apsaugo darbuotojus nuo rizikos, darbuotojus aprÅ«pina asmeninėmis apsaugos priemonėmis, organizuoja tokių priemonių patikrinimus, aprÅ«pina darbuotojus saugiomis darbo priemonėmis, diegia saugius darbo bei technologijos procesus, darboviečių vietose, kur galima rizika, įrengia saugos ženklus, įrengia buities, sanitarines ir asmens higienos patalpas;

4) užtikrina, kad darbuotojai įsidarbindami ir darbo metu įmonėje gautų iÅ¡samiÄ informacijÄ apie darbuotojų saugos ir sveikatos organizavimÄ Ä¯monėje, apie esamÄ ar galimÄ profesinę rizikÄ , parengtas priemones rizikai Å¡alinti ir (ar) mažinti, apie paskirtus darbuotojus, atsakingus už pirmosios pagalbos suteikimÄ , gelbėjimo darbų organizavimÄ , darbuotojų evakavimÄ galimų avarijų, stichinių nelaimių ar gaisrų atvejais, ir apie gaisrų gesinimo bei evakavimo priemones, taip pat informacijÄ apie Valstybinės darbo inspekcijos atlikto įmonės inspektavimo rezultatus;

5) tvirtina darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijas, pareigybių aprašymus, vykdo kolektyvinės sutarties įsipareigojimus dėl darbuotojų saugos ir sveikatos gerinimo;

6) organizuoja arba paveda darbdavio įgaliotam asmeniui organizuoti darbuotojų instruktavimÄ užtikrinant, kad darbuotojai bÅ«tų instruktuojami priimant į darbÄ , perkeliant į kitÄ darbÄ , pakeitus darbo organizavimÄ , pradėjus naudoti naujas ar modernizuotas darbo priemones, pradėjus naudoti naujas technologijas, pakeitus ar priėmus naujus darbuotojų saugos ir sveikatos norminius teisės aktus. Nustato darbuotojų mokymo ir žinių iÅ¡ darbuotojų saugos ir sveikatos srities tikrinimo tvarkÄ ;

7) sudaro sÄ lygas Å¡io įstatymo 12 ir 13 straipsniuose numatytų įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos, darbuotojų saugos ir sveikatos komiteto veiklai;

8) užtikrina Darbo kodekso ir kitų norminių teisės aktų nustatytÄ darbuotojų darbo ir poilsio laikÄ , organizuoja darbuotojų dirbto darbo laiko apskaitos žiniaraščių pildymÄ ;

9) organizuoja arba paveda darbdavio įgaliotam asmeniui organizuoti privalomus darbuotojų sveikatos patikrinimus. Sudaro darbuotojams sÄ lygas pasitikrinti sveikatÄ darbuotojų darbo laiku;

10) perkelia darbuotojus (jų sutikimu) į kitÄ darbÄ , atsižvelgdamas į Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos arba sveikatos priežiÅ«ros įstaigos, 11) užtikrina, kad darbuotojų saugos ir sveikatos specialistai, darbuotojų saugos ir sveikatos tarnyba, darbdavio įgaliotas asmuo, atliekantis darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos funkcijas, fiziniai ar juridiniai asmenys, atliekantys darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos funkcijas ar jų dalį, gautų informacijÄ apie darbuotojų priėmimÄ dirbti, kuri reikalinga tinkamai organizuoti darbuotojų saugos ir sveikatos prevencines priemones, skirtas visiems darbuotojams;

12) vadovaudamasis Vyriausybės patvirtintais Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatais, Profesinių ligų tyrimo ir apskaitos nuostatais, pats praneÅ¡a arba paveda darbdavio įgaliotam asmeniui praneÅ¡ti apie nelaimingus atsitikimus darbe, profesines ligas atitinkamoms valstybės institucijoms, sudaro sÄ lygas tirti nelaimingus atsitikimus darbe ir profesines ligas;

13) kontroliuoja, kaip darbuotojai laikosi darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimų, įmonėje nustatyta tvarka nušalina nuo darbo darbuotojus, kurie nesilaiko darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų;

14) Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatų bei Profesinių ligų tyrimo ir apskaitos nuostatų nustatyta tvarka organizuoja arba paveda darbdavio įgaliotam asmeniui organizuoti nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų registravimÄ ;

15) sudaro arba paveda darbdavio įgaliotam asmeniui sudaryti nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimų profesinėmis ligomis, dėl kurių darbuotojas neteko darbingumo ilgiau kaip 3 darbo dienoms, sÄ raÅ¡us, registruoja incidentus;

16) atlieka kitas pareigas ir įgyvendina reikiamas priemones, sudarydamas darbuotojams saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sÄ lygas.Ä®darbinimo įstatymo 5 straipsnio 2 punkte nustatyta, kad darbo naudotojas privalo laikiniesiems darbuotojams užtikrinti tinkamas, saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sÄ lygas. Pagal Ä®darbinimo įstatymo 5 straipsnio 3 dalį, darbo naudotojas laikinajam darbuotojui leidžia pradėti dirbti tik tada, kai laikinasis darbuotojas yra informuotas apie esamus ir galimus rizikos veiksnius ir apsisaugojimo nuo jų priemonių panaudojimÄ , instruktuotas saugiai dirbti konkrečioje darbo vietoje, nepaisant to, kad įdarbinimo įmonėje buvo nustatyta tvarka instruktuotas ir apmokytas saugiai dirbti.

Darbo naudotojas laikiniesiems darbuotojams privalo suteikti informacijÄ apie paskirtus darbuotojus, atsakingus už pirmosios pagalbos suteikimÄ , taip pat jie turi bÅ«ti supažindinti su evakavimo planais. Pagal Ä®darbinimo įstatymo 5 straipsnio 4 dalį, darbo naudotojas privalo iki darbo pradžios pasiraÅ¡ytinai supažindinti laikinÄ jį darbuotojÄ su darbo sÄ lygomis, kolektyvine sutartimi, darbo tvarkos taisyklėmis, kitais jo darbÄ darbo naudotojui reglamentuojančiais teisės aktais, taip pat su taikomais darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimais.

Iš šių Įdarbinimo įstatymo nuostatų matyti, kad dalis darbdavio pareigų, nustatytų Darbuotojų saugos įstatymo 25 straipsnyje, yra perkeltos darbo naudotojui, tačiau Įdarbinimo įstatymo 5 straipsniu jokiu būdu nėra paneigiamos visos kitos Darbuotojų saugos įstatymo 25 straipsnyje nustatytos ir pagal Įdarbinimo įstatymo 5 straipsnį darbo naudotojui neperkeltos darbdavio pareigos.Darbuotojų saugos įstatymo (redakcija, galiojusi nelaimingo atsitikimo metu) 25 straipsnio 1 dalies 13 punkte įtvirtinta darbdavio pareiga kontroliuoti, kaip darbuotojai laikosi darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimų (būtent šio reikalavimo pažeidimas buvo konstatuotas Darbo inspekcijos akte).

Pagal Ä®darbinimo įstatymo 2 straipsnio 3 punkte pateikiamÄ laikinojo darbo naudotojo sÄ vokÄ , laikinieji darbuotojai dirba prižiÅ«rint ir vadovaujant darbo naudotojams, tačiau Ä®darbinimo įstatymo 5 straipsnis yra specialioji teisės norma, susijusi su darbdavio ir darbo naudotojo pareigomis bÅ«tent darbų saugos srityje. Atsižvelgiant į tai, darytina iÅ¡vada, kad įstatymų leidėjas darbdaviui imperatyviai nustatytos pareigos kontroliuoti, kaip darbuotojai laikosi saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimų, Ä®darbinimo įstatymu darbo naudotojui neperleido.

Å i pareiga pagal Darbuotojų saugos įstatymÄ priklauso darbdaviui. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2011 m. gruodžio 28 d. laikinojo įdarbinimo sutartimi pareiÅ¡kėjas (ankstesniu pavadinimu – UAB „Starjobs“) ir darbo naudotojas susitarė, kad darbo naudotojo viena iÅ¡ pareigų darbų saugos srityje yra pareiga kontroliuoti, kad laikinieji darbuotojai laikytųsi sveiko ir saugaus darbo tvarkos, o tokios tvarkos nesilaikantį laikinÄ jį darbuotojÄ nedelsiant Å¡alinti nuo pareigų ir praneÅ¡ti įdarbinimo įmonei.

Atsižvelgiant į tai, kad darbuotojų kontrolės darbų saugos srityje pareiga pagal Darbuotojų saugos įstatymÄ priklauso darbuotojui, negalima situacija, kad toks darbdaviui įstatymu imperatyviai nustatytas reikalavimas bÅ«tų perkeltas kitam subjektui pagal atskirÄ susitarimÄ . Darytina iÅ¡vada, kad tokia pareiÅ¡kėjo ir darbo naudotojo susitarimo nuostata gali bÅ«ti vertinama tik kaip papildoma darbo naudotojo pareiga, o ne kaip paneigianti pareiÅ¡kėjo įstatymines pareigas.Bylos duomenimis (pagal pareiÅ¡kėjo darbuotojo L.

M. 2013 m. rugsėjo 5 d. paaiÅ¡kinimÄ ) taip pat nustatyta, kad pareiÅ¡kėjo darbuotojo pasikartojantys neatsargÅ«s ir neatsakingi veiksmai darbo metu buvo žinomi ir kitiems (tame tarpe ir pareiÅ¡kėjo) darbuotojams. Teisėjų kolegija sutinka su Darbo inspekcijos akte padaryta iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjo vidinės kontrolės nepakankamumas buvo viena iÅ¡ priežasčių, lėmusių sunkų nelaimingÄ atsitikimÄ darbe. Taigi, pareiÅ¡kėjo skundo argumentas, susijęs su tuo, kad pareiÅ¡kėjas tinkamai vykdė savo kaip darbdavio pareigas, atmetamas kaip nepagrįstas.

Atitinkamai, atmetamas kaip nepagrįstas pareiÅ¡kėjo skundo argumentas, kad nelaimingas atsitikimas įvyko dėl trečiųjų asmenų kaltės. Kaip minėta, draudėjų rizikingumo rodikliams neturi įtakos nelaimingi atsitikimai, įvykę Darbuotojų saugos įstatymo 46 straipsnio 2 dalyje numatytais atvejais.Darbuotojų saugos įstatymo 46 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad darbdavys neatsako už darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų neužtikrinimÄ arba atsakomybė už tai gali bÅ«ti sumažinta, jeigu iÅ¡tyrus nelaimingÄ atsitikimÄ darbe ar profesinę ligÄ nustatoma, kad tai įvyko susiklosčius neįprastoms ar nenumatytoms aplinkybėms, kurių darbdaviui atstovaujantis asmuo ar darbdavio įgaliotas asmuo negalėjo kontroliuoti, arba dėl atsitikimų, kurių padarinių nebuvo galima iÅ¡vengti, nors ir buvo naudojamos visos reikiamos priemonės. PareiÅ¡kėjo atstovas advokatas Tomas Bagdanskis teismo posėdžio metu nurodė, kad turėjo bÅ«ti remiamasi Å¡ia teisės norma, nes nelaimingas atsitikimas buvo toks, kurio padarinių nebuvo galima iÅ¡vengti, nors ir buvo naudojamos visos reikiamos priemonės. Å is pareiÅ¡kėjo atstovo argumentas atmetamas kaip nepagrįstas, atsižvelgiant į tai, kad buvo konstatuotas pareiÅ¡kėjo darbuotojų kontrolės trÅ«kumas, iÅ¡ dalies įtakojęs nelaimingÄ atsitikimÄ , kurio metu pareiÅ¡kėjo darbuotojas patyrė sunkiÄ traumÄ .

Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, pareiÅ¡kėjo skundas atmetamas kaip nepagrįstas.Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu ir 127 straipsniu, teisėjų kolegijan u s p r e n d ž i a :PareiÅ¡kėjo UAB „Biuro“ skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Teisėjai                                                                     Rytis Krasauskas     Rasa Ragulskytė-Markovienė     Halina Zaikauskaitė