Legislator Case Law & Legislation
beae43e9-33b4-476a-bd84-eb069cba96c5 AI generated

beae43e9-33b4-476a-bd84-eb069cba96c5 · Vilniaus miesto apylinkės teismas

Case Number beae43e9-33b4-476a-bd84-eb069cba96c5
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai atstovaujamai Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato bei Teisingumo ministerijos dėl žalos atlyginimo, n u s t a t ė: Ieškovas patikslintame ieškinyje prašo priteisti jam 10 000 Eur neturtinės žalos iš valstybės, atstovaujamos Teisingumo ministerijos bei solidariai 5 000 Eur neturtinės žalos iš valstybės, atstovaujamos Generalinės prokuratūros bei Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, 6 proc. dydžio metines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.

Legislator headnote

AI generated

beae43e9-33b4-476a-bd84-eb069cba96c5 · Vilniaus miesto apylinkės teismas: Kasacinis baudžiamosios bylos procesas, t. y. kasacinio skundo nagrinėjimas truko nuo 2017 metų balandžio 4 d. iki 2017 metų spalio 24 dienos, t. y. dar Å¡eÅ¡is mėnesius. Taigi nuo pareikÅ¡to jam įtarimo iki galutinio teismo priimto procesinio sprendimo iÅ¡ viso praėjo nuo 2012-09-27 d. iki 2017-10-24, t. y. penkeri metai. Laiko, jog Å¡iuo atveju yra visos sÄ lygos atsakovo civilinei atsakomybei kilti, t. y. nustatytas žalos faktas ir žalos dydis, neteisėti veiksmai bei priežastinis ryÅ¡ys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Civilinė byla Nr VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS (S) S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. kovo 23 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Gintaras Seikalis, sekretoriaujant Ernestai Perednienei, dalyvaujant ieÅ¡kovui R. P., jo atstovei advokato padėjėjai Rasai Vilkelytei, atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratÅ«ros atstovei prokurorei Eidivaldai MeÅ¡kienei, atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atstovui Aleksandrui Ivanovui, VPK atstovui Večislavui Burneikai vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjęs civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo R.

P. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai atstovaujamai Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato bei Teisingumo ministerijos dėl žalos atlyginimo, n u s t a t ė: Ieškovas patikslintame ieškinyje prašo priteisti jam 10 000 Eur neturtinės žalos iš valstybės, atstovaujamos Teisingumo ministerijos bei solidariai 5 000 Eur neturtinės žalos iš valstybės, atstovaujamos Generalinės prokuratūros bei Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, 6 proc. dydžio metines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.

Nurodo, kad Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato kriminalinės policijos Organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdyboje 2012 metų rugpjūčio 20 dienÄ pradėtas ikiteisminis tyrimas medžiagoje Nr. 10-1-00979-12 (R. P. epizodas) pagal požymius nusikaltimo, numatyto LR BK 260 str. 1 d. Vėliau prie Å¡io ikiteisminio tyrimo prijungti dar keli ikiteisminiai tyrimai. 2012 metų rugsėjo 27 d. Å¡is ikiteisminis tyrimas prokuroro nutarimu sujungtas su ikiteisminiu tyrimu Nr. 10-1-00671-12 (paliktas ikiteisminio tyrimo Nr. 10-1-00671-12). 2012-10-22 prokuroro nutarimu prie Å¡io ikiteisminio tyrimo medžiagos prijungtas dar vienas ikiteisminis tyrimas Nr. 10-1-00527-12, (paliekant ikiteisminio tyrimo Nr. 10-1-00527-12).

PraneÅ¡imas apie įtarimÄ pagal LR BK 260 str. 1 d., 260 str. 3 d. ieÅ¡kovui įteiktas 2012-09-28. Kardomoji priemonė-suėmimas paskirta nuo 2012 metų rugsėjo 27 dienos ir tęsiama iki 2017 metų sausio 20 d. Nuo 2012 metų rugsėjo 27 dienos iki 2012 metų spalio 12 dienos ieÅ¡kovas buvo laikomas Vilniaus VPK areÅ¡tinėje, vėliau nuo 2012 metų spalio 10 d. buvo perkeltas į LukiÅ¡kių Tardymo izoliatorių-kalėjimÄ . Griežčiausia kardomoji priemonė-suėmimas buvo skirta ir tęsiama formaliais pagrindais (bėgs, slėpsis, darys naujus nusikaltimus), motyvuojant tuo, kad buvo tiriamos cheminės medžiagos ir neva byla didelės apimties (apie 10 tomų).

Taigi buvo atlikta per 50 tyrimų ir buvo nustatyta, kad visos cheminės medžiagos nėra iÅ¡ draudžiamų įsigyti medžiagų sÄ raÅ¡o, t. y. legalios, už jas nėra taikoma nei baudžiamoji, nei administracinė atsakomybė, tačiau kol jas tyrė ieÅ¡kovui buvo tęsiama kardomoji priemonė-suėmimas. Taip buvo pateisinamas ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų delsimas tiriant legalias medžiagas, o psichotropinės medžiagos amfetamino jau buvo rasta apie 1 700 gramų, to jau pakako inkriminuoti LR BK 260 str. 3 d. ir įtakos galimi pirmtakai Å¡iam kaltinimui nepadarytų.

Todėl teisėjui buvo nepagrįstai aiÅ¡kinama kardomosios priemonės-suėmimo bÅ«tinybė. Ikiteisminis tyrimas buvo pratęsiamas penkis kartus nuo tyrimo pradžios iki perdavimo teismui trijų mėnesių laikotarpiui, formaliais pagrindais, kurie iÅ¡ esmės neatitiko LR BPK 176 str. 2 dalyje numatytų reikalavimų (bylos sudėtingumas, didelė apimtis ar kitos svarbios aplinkybės), kadangi praÅ¡yme pratęsti ikiteisminį tyrimÄ buvo nurodomi vis tie patys argumentai, neva baudžiamojoje byloje bÅ«tina gauti likusias specialistų iÅ¡vadas dėl augalinės kilmės medžiagos, paskirti užduotis dėl tetrahidrokanabinolio kiekio nustatymo V.

Ž. ir A. P. augintose kanapėse, gauti likusias specialistų išvadas dėl T. S. bute rastų daiktų ir medžiagų cheminio tyrimo, gauti ir išanalizuoti telekomunikacijų įvykių išklotines, apžiūrėti likusius tyrimui reikšmingus daiktus, perduoti juos saugoti, apklausti įtariamuosius, esant būtinumui atlikti kitus tyrimo veiksmus. Atkreipė dėmesį, kad skiriant užduotis specialistams ikiteisminio tyrimo pareigūnai nesivadovavo Generalinio prokuroro 2011-01-18 įsakymu Nr. I-14 „Dėl Rekomendacijų dėl užduočių specialistams ir ekspertams skyrimo patvirtinimo“ patvirtintais užduočių skyrimo principais.

Skirdami užduotis atlikti augalinės kilmės medžiagų cheminį tyrimÄ , tikslu nustatyti ar jose (kanapėse) yra narkotinių medžiagų specialistams neužduodami pagrindinio klausimo dėl tetrahidrokanabinolio kiekio. Šį klausimÄ specialistams pateikdami su papildoma užduotimi. Tokiu bÅ«du didindami ne tik proceso iÅ¡laidas, bet ir vilkindami procesÄ . Be to, buvo sujungtos trys baudžiamosios bylos, dėl to ikiteisminis tyrimas ir teisminis nagrinėjimas užsitęsė. Baudžiamojoje byloje įtariamųjų (kaltinamųjų) viso buvo vienuolika, iÅ¡ kurių susijusių su ieÅ¡kovui inkriminuota nusikalstama veika (epizodu), numatyta LR BK 260 str. 3 d. buvo tik trys.

Ikiteisminis tyrimas baigtas 2014-03-19 d. Bendra ikiteisminio tyrimo trukmė buvo 1 metai ir 7 mėnesiai. Ieškovo atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nevyko, kaip tai numatyta BPK 176 straipsnio l dalies 3 punkte, tokiu būdu ikiteisminio tyrimo metu, jo atžvilgiu buvo pažeisti BPK 176 straipsnio l dalies 3 punkto reikalavimai, taip pat buvo pažeistos teisės garantuotos Europos žmogaus teisių Konvencijos 6 straipsnio l dalimi, bei buvo pažeisti Jungtinių Tautų pilietinių ir politinių teisių pakto 14 straipsnio l dalies reikalavimai.

Taip pat pažymi, kad tiek pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, tiek ir kasacinis teismas pažeidė ieÅ¡kovo garantuotÄ teisę į tai, kad byla teisme bÅ«tu iÅ¡nagrinėta per kuo trumpiausius terminus ir tuo pažeidė ne tik nacionalinės teisės aktus, bet ir tarptautinės teisės aktus, t. y. yra buvo pažeistos ieÅ¡kovo teisės, garantuotos Europos žmogaus teisių konvencijos 6 straipsnio l dalimi bei Jungtinių Tautų pilietinių ir politinių teisių pakto 14 straipsnio l dalimi.

Atlikus veiksmus, numatytus BPK 218 straipsnyje, ikiteisminis tyrimas ieÅ¡kovo atžvilgiu buvo užbaigtas, įteiktas kaltinamasis aktas ir 2012-03-19 ikiteisminio tyrimo medžiaga su kaltinamuoju aktu buvo perduota nagrinėti teismui. Byla (baudžiamosios bylos Nr. 1-266-195/2014) pirmos instancijos teisme buvo iÅ¡nagrinėta 2015-12-03 ir priimtas Vilniaus apygardos teismo nuosprendis, kuriuo buvo pripažintas kaltu įvykdęs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 260 straipsnio 1 ir 3 dalyse ir jam paskirta 12 metų laisvės atėmimo bausmė.

Nesutikdamas su anksčiau paminėtu ir priimtu ieÅ¡kovo atžvilgiu apkaltinamuoju nuosprendžiu, pateikė apeliacini skundÄ Lietuvos apeliaciniam teismui. Apeliacinis skundas dėl Vilniaus apygardos teismo 2015-12-03 dienos nuosprendžio Lietuvos apeliaciniame teisme buvo iÅ¡nagrinėtas tik 2017-01-06 (baudžiamoji byla Nr. 1A-59-518/2017), toks ilgas laiko tarpas – apeliacinio skundo nagrinėjimo Lietuvos apeliaciniame teisme byloja ir įrodo, kad buvo pažeista ieÅ¡kovo teisė į tai, kad byla bÅ«tų iÅ¡nagrinėta per kuo trumpiausiÄ laikÄ , nes skundo ir bylos nagrinėjimas užėmė gana ilgÄ laikÄ ir toks ilgo laiko tarpas Lietuvos apeliaciniame teisme dėl skundo ir bylos nagrinėjimo nuo ieÅ¡kovo veiksmų ar valios nepriklausė, tuo labiau, kad valstybė turėjo pareigÄ užtikrinti ieÅ¡kovo, kaip žmogaus, teises.

Kasacinis baudžiamosios bylos procesas, t. y. kasacinio skundo nagrinėjimas truko nuo 2017 metų balandžio 4 d. iki 2017 metų spalio 24 dienos, t. y. dar Å¡eÅ¡is mėnesius. Taigi nuo pareikÅ¡to jam įtarimo iki galutinio teismo priimto procesinio sprendimo iÅ¡ viso praėjo nuo 2012-09-27 d. iki 2017-10-24, t. y. penkeri metai. Laiko, jog Å¡iuo atveju yra visos sÄ lygos atsakovo civilinei atsakomybei kilti, t. y. nustatytas žalos faktas ir žalos dydis, neteisėti veiksmai bei priežastinis ryÅ¡ys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos.

Pažymi, kad ieÅ¡kovas R. P. dėl pernelyg ilgo baudžiamojo proceso trukmės – 5 metų nuo pareikÅ¡to įtarimo iki galutinio teismo priimto procesinio sprendimo praėjus bendram laikui nuo 2012-09-27 d iki 2017-10-24, kadangi baudžiamasis procesas vertinamas kaip jo stadijų visuma, nesant bylos sudėtingumui, dėl valstybės institucijų ir jų pareigÅ«nų elgesio organizuojant bylos procesÄ , nesilaikant reikalavimo baudžiamÄ jį procesÄ atlikti per įmanomai trumpesnį laikÄ , nesilaikant pareigos veikti atsakingai, stropiai ir operatyviai, kad procesas vyktų be nereikalingo delsimo patyrė didžiulį, ilgai trunkantį dvasinį stresÄ , smuko savivertė, iÅ¡sivystė nemiga, patyrė dvasinius skausmus, iÅ¡gyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimÄ , reputacijos pablogėjimÄ , bendravimo su artimaisiais galimybės sumažėjimÄ , baimę dėl savo sveikatos, nežinomybę dėl savo ateities.

Atsakovas Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos generalinės prokuratÅ«ros, teismui pateiktame atsiliepime nurodė, kad su ieÅ¡kiniu nesutinka ir praÅ¡o jį atmesti. Nurodo, kad ieÅ¡kovas veiksmų neteisėtumÄ grindžia ikiteisminio tyrimo trukme, tačiau pareikÅ¡tas įtarimas, procesinės prievartos priemonės, kurios buvo taikytos buvo teisėtos. Pažymi, kad byloje sujungtos 3 ikiteisminio tyrimo medžiagos, įtarimai pareikÅ¡ti 11 asmenų, apklausti liudytojai, įtariamieji, atliktos kratos, poėmiai, paskirta 81 objektų tyrimas, iÅ¡analizuotos telekomunikacijų įvykių iÅ¡klotinės. Atliktas didelės apimties ikiteisminis tyrimas dėl gerai organizuotų nusikaltimų – labai didelio kiekio narkotinių medžiagų platinimo, todėl ikiteisminio tyrimo trukmė yra objektyviai pagrįsta.

Atkreipė dėmesį, kad ieÅ¡kovas nesinaudojo savo teise ikiteisminio tyrimo metu taikytoms procesinėms prievartos priemonėms apskųsti aukÅ¡tesniajam prokurorui. Be to, ieÅ¡kovo sulaikymo terminas įskaičiuotas teismui paskyrus laisvės atėmimo bausmę. Atkreipė dėmesį į tai, kad ieÅ¡kovas skundžiasi nemiga, tačiau jis vartojo narkotines medžiagas dar iki ikiteisminio tyrimo pradžios, be to, jis badavo, po to badavimÄ nutraukė ir pan. Todėl mano, kad ieÅ¡kovo sveikatos bÅ«klė įtakota jo paties veiksmų.

Ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų, prokuroro nutarimai nebuvo panaikinti, baudžiamasis procesas nebuvo pripažintas neteisėtu, todėl vien ieÅ¡kovo subjektyvi nuomonė nelaikytina pagrindu civilinės atsakomybės sÄ lygoms įrodyti. Papildomai mano, kad praleistas ieÅ¡kinio senaties terminas dėl žalos atlyginimo, kadangi patikslintas ieÅ¡kinys pateiktas 2021-03-04 bei 2021-04-07 (kuriuose ieÅ¡kovas pateikė reikalavimus dėl žalos atlyginimo teisminio nagrinėjimo metu), kadangi Lietuvos apeliacinio teismo nutartis priimta 2017-01-06, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nuosprendį ir nutartį paliko galioti 2017-10-24.

Atsakovas Lietuvos Respublika, atstovaujama Teisingumo ministerijos, teismui pateiktame atsiliepime nurodė, kad su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti. Nurodo, kad iš nagrinėjamos bylos faktinių aplinkybių matyti, kad ikiteisminis tyrimas Ieškovo atžvilgiu buvo pradėtas pagal požymius nusikaltimų, nustatytų BK 260 straipsnio 1 ir 3 dalyje, t. y. dėl ieškovo neteisėto gaminimo labai didelio kiekio psichotropinių medžiagų – amfetamino. 2012-09-27 ieškovas buvo sulaikytas BPK 140 straipsnio pagrindu ir jam buvo pareikšti įtarimai dėl minėtų nusikaltimų padarymo.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2012-09-28 nutartimi ieÅ¡kovui paskirta kardomoji priemonė-suėmimas. IeÅ¡kovo suėmimo terminas teismo nutartimis buvo pratęsiamas iki 2015-12-03. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-12-03 nuosprendžiu ieÅ¡kovas buvo pripažintas kaltu dėl BK 260 straipsnio 3 dalyje nurodyto nusikaltimo padarymo, o suėmime praleistas laikas nuosprendžiu buvo įskaitytas į paskirtÄ galutinę bausmę. Beveik visos teismo nutartys dėl ieÅ¡kovui paskirtos kardomosios priemonės pratęsimo buvo skundžiamos pagal instancijas.

Visi ieškovo skundai dėl jam paskirtos kardomosios priemonės pratęsimo bei jo prašymai dėl jos pakeitimo kita procesine prievartos priemone buvo atmesti. Ieškovui taikomos kardomosios priemonės termino pratęsimo būtinumas buvo grindžiamas tuo, kad byloje yra surinkta pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad ieškovas padarė jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, byloje yra įtariamojo parodymai, liudytojo, kuriam taikomas anonimiškumas parodymai, asmens kratų parodymai, kratų protokolai.

Teismai įvertino ir tai, kad ieškovo padarytos nusikalstamos veikos buvo priskiriamos prie sunkių ir labai sunkių nusikaltimų kategorijos (BK 11 straipsnio 5 ir 6 dalys), ieškovas niekur nedirbo ir legalaus pragyvenimo šaltinio neturėjo. Taip pat buvo nustatyta, kad ieškovas buvo teistas, teistumas neišnikęs, ieškovas buvo priklausomas nuo narkotinių medžiagų vartojimo. Minėtų aplinkybių visuma leido teismui pagrįstai spręsti, kad ieškovas bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokurorų ar teismo, gali paveikti liudytojus, bendrininkus, per kitus asmenis gali suderinti parodymus, sunaikinti, paslėpti daiktus, kurie turi reikšmę nusikalstamoms veikoms tirti ir nagrinėti teisme.

Taip pat ieÅ¡kovas gali daryti naujas nusikalstamas veikas. Be to, iÅ¡ nagrinėjamos bylos faktinių aplinkybių matyti, kad baudžiamasis procesas ieÅ¡kovo atžvilgiu vyko kiek ilgiau nei 5 metai, baudžiamojoje byloje kaltinimai buvo pareikÅ¡ti 11 asmenių, tarp jų ir ieÅ¡kovui, visi jie buvo kaltinami sunkių ir labai sunkių nusikaltimų padarymų, veikiant bendrininkų grupe. Nagrinėjant baudžiamÄ jÄ bylÄ teisme buvo teikiama labai daug skundų, praÅ¡ymų ir pareiÅ¡kimų. Proceso teisme metu ieÅ¡kovas teikė praÅ¡ymus dėl teisėjo nuÅ¡alinimo, naujų įrodymų prijungimo, advokato procese keitimo ir kt.

Buvo sprendžiama daug su kardomosiomis priemonėmis susijusių klausimų, tai sÄ lygojo ir ilgesnį teisminį procesÄ . Baudžiamoji byla buvo nagrinėjama ir kasacinėje instancijoje. Todėl baudžiamosios bylos teisminis procesas užsitęsė dėl objektyvių priežasčių, t. y. dėl baudžiamosios bylos apimties, kaltinamųjų skaičiaus, atliekamų procesinių veiksmų byloje skaičiaus bei pačių dalyvių elgesio proceso metu. Jokių aplinkybių, kurios leistų daryti iÅ¡vadÄ , kad bylos nagrinėjimas buvo vilkinamas, nėra.

Nors ieÅ¡kovas ir teigia, kad dėl per ilgos proceso trukmės patyrė didžiulį, ilgai trunkantį dvasinį stresÄ , smuko jo savivertė, iÅ¡sivystė nemiga, jis patyrė dvasinius skausmus, iÅ¡gyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimÄ , pablogėjo jo reputacija, bendravimo su artimaisiais ir kt., duomenų, kad minėtų sukrėtimų ir iÅ¡gyvenimų jam reikėjo medicinos pagalbos, nėra pateikta. Tai įrodo, kad jeigu ieÅ¡kovas ir patyrė kažkokius neturtinio pobÅ«džio sukrėtimus, iÅ¡gyvenimus ir nepatogumus, jie nebuvo tokio masto, kad dėl jų jam reikėjo medicinos pagalbos.

Pastebi, kad baudžiamojoje byloje ieÅ¡kovo atžvilgiu buvo priimtas apkaltinamasis nuosprendis, kuriuo ieÅ¡kovas buvo pripažintas kaltu dėl BK 260 straipsnio 1 ir 3 dalyje padarytų nusikaltimų, todėl jo nurodyti neturtinės žalos padarinius ir jo padarytus nusikaltimus sieja priežastinis ryÅ¡ys, t. y., neturtinė žala atsirado iÅ¡ ieÅ¡kovo padarytų nusikaltimų, kurie įtakojo jo reputacijÄ , bendravimo galimybių sumažėjimÄ ir kt. Atsakovas Lietuvos Respublika, atstovaujama Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato, teismui pateiktame atsiliepime nurodė, kad su ieÅ¡kiniu nesutinka ir praÅ¡o jį atmesti.

Nurodo, kad ikiteisminis tyrimas buvo atliekamas dėl nusikalstamų veiksmų, numatytų BK 160 straipsnyje, todėl tyrimas negalėjo bÅ«ti atliekamas skubotai ar atmestinai. Pažymi, kad dėl bylÄ tyrusių ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų, prokuroro, ikiteisminio tyrimo teisėjų ar baudžiamÄ jÄ bylÄ nagrinėjusių teisėjų neteisėtų veiksmų ieÅ¡kovo atžvilgiu pažeidimo faktas nebuvo konstatuotas. IeÅ¡kovas bei jo atstovė teismo posėdžio metu prašė ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ esmės ieÅ¡kinyje, patikslintuose ieÅ¡kiniuose nurodytais motyvais.

Atsakovo atstovai teismo posėdžio metu su ieÅ¡kiniu nesutiko iÅ¡ esmės atsiliepimuose nurodytais motyvais. IeÅ¡kinys atmestinas. Byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad 2012 metų rugpjūčio 20 dienÄ pradėtas ikiteisminis tyrimas medžiagoje Nr. 10-1-00979-12. IeÅ¡kovui 2012-09-28 įteiktas praneÅ¡imas apie įtarimÄ , o kardomoji priemonė-suėmimas paskirta nuo 2012 m. rugsėjo 27 d. iki 2017 m. sausio 20 d. Pirmojoje instancijoje baudžiamoji byla iÅ¡nagrinėta 2015 m. gruodžio 3 d. Vilniaus apygardos teismui priėmus apkaltinamÄ jį nuosprendį.

IeÅ¡kovo pateiktas apeliacinis skundas Lietuvos apeliaciniame teisme iÅ¡nagrinėtas 2017 m. sausio 6 d. Lietuvos Aukščiausiajame teisme byla iÅ¡nagrinėta 2017 m. spalio 24 d. IeÅ¡kovo teigimu jam buvo padaryta neturtinė žala. CK 6.271 straipsnis reglamentuoja valstybės atsakomybę už žalÄ , atsiradusiÄ dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų. Å io straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Å iame straipsnyje terminas „valdžios institucija“ reiÅ¡kia bet kokį vieÅ¡osios teisės subjektÄ (valstybės ar savivaldybės institucijÄ , pareigÅ«nÄ , valstybės tarnautojÄ ar kitokį Å¡ių institucijų darbuotojÄ ir t. t.), taip pat privatų asmenį, atliekantį valdžios funkcijas (CK 6.271 straipsnio 2 dalis).

Å iame straipsnyje vartojamas terminas „aktas“ reiÅ¡kia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmÄ (veikimÄ , neveikimÄ ), kuris tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ar savivaldybės institucijų priimami teisės ar individualÅ«s aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t. t., iÅ¡skyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis) (CK 6.271 straipsnio 3 dalis). Pagal CK 6.272 straipsnio nuostatas žalÄ , atsiradusiÄ dėl neteisėto nuteisimo, neteisėto suėmimo, kardomosios priemonės taikymo tvarkos, neteisėto sulaikymo, neteisėto procesinės prievartos priemonių pritaikymo, neteisėtos administracinės nuobaudos-areÅ¡to paskyrimo, atlygina valstybė visiÅ¡kai, nepaisant ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų, prokuratÅ«ros pareigÅ«nų ir teismo kaltės. Be turtinės žalos, atlyginama ir neturtinė žala.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, taip pat ir Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime pabrėžęs, kad žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigÅ«nų veiksmais, atlyginimo institutas suponuoja tai, kad asmeniui teisė į žalos atlyginimÄ atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka (laikantis tinkamo teisinio proceso reikalavimų) yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigÅ«nai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų.

Valstybei, kaip ir bet kuriam kitam asmeniui, yra taikoma bendro pobÅ«džio rÅ«pestingumo pareiga, įtvirtinta CK 6.263 straipsnio 1 dalyje, kuri reiÅ¡kia, kad valstybė, įgyvendindama savo funkcijas per atitinkamas valstybės institucijas ir pareigÅ«nus, privalo užtikrinti, kad valstybės institucijos ir pareigÅ«nai veiktų teisėtai. Pagal minėtÄ Ä¯statymo normÄ valstybės pareiga atlyginti žalÄ atsiranda tada, kai yra visos deliktinės atsakomybės sÄ lygos – žala (CK 6.249 straipsnis), neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis), priežastinis ryÅ¡ys (CK 6.247 straipsnis) ir kaltė (CK 6.248 straipsnis).

Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime, be kita ko, konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigÅ«nų veiksmais, atlyginimÄ atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigÅ«nai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų. Neteisėti veiksmai CK 6.272 straipsnio 1 dalies prasme yra suvokiami, kaip atitinkamu įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu (nuosprendžiu, nutartimi ir pan.) ar kito kompetentingo pareigÅ«no įstatymų nustatyta tvarka nustatyti BPK ar ATPK pažeidimai, kuriuos padarė atitinkamų institucijų pareigÅ«nai, priimdami sprendimÄ sulaikyti, suimti, nuteisti asmenį ir pan., o pagrindas žalai atlyginti yra dėl Å¡ių neteisėtų veiksmų atsiradusi turtinė ir (arba) neturtinė žala.

Teisė į žalos atlyginimÄ atsiranda tik tuo atveju jei buvo įvykdyti neteisėti veiksmai, ir tokie neteisėti atitinkamų institucijų ir pareigÅ«nų veiksmai yra nustatyti bei konstatuoti įstatymų nustatyta tvarka atitinkamu procesiniu sprendimu. Pagal CK 6.271 straipsnio 4 dalį valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.

Kaip jau anksčiau teismo sprendime minėta, kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad valstybės, savivaldybės civilinei atsakomybei aptariamu pagrindu kilti turi bÅ«ti nustatytos trys civilinės atsakomybės sÄ lygos: neteisėti veiksmai (neveikimas), žala ir priežastinis neteisėtų veiksmų (neveikimo) bei žalos ryÅ¡ys. Nurodytas civilinės atsakomybės sÄ lygas privalo įrodyti ieÅ¡kovas (CPK178 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2010).

Žmogaus teisių pažeidimas ir su tuo susiję valstybės veiksmai turi bÅ«ti vertinami ne tik pagal nacionalinės teisės, bet ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) reikalavimus (tiek, kiek atitinkama teisė yra garantuojama pagal Konvencijos nuostatas). Valstybių pareiga pagal Konvencijos 3 straipsnį apima veiksmingÄ asmens (asmenų), kurio tapatybė yra žinoma, apsaugÄ nuo trečiojo asmens nusikalstamų veikų, susijusių su draudžiamu pagal Å¡iÄ nuostatÄ elgesiu, taip pat pagrįstas priemones užkirsti keliÄ tokiam netinkamam (žiauriam) elgesiui, apie kurį valstybės institucijos žinojo arba turėjo žinoti (2013 m. gegužės 28 d. sprendimas byloje Eremia prieÅ¡ Moldovos RespublikÄ , peticijos Nr. 3564/11, 49 punktas, su tolesnėmis nuorodomis).

Kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio taikymo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo (sunkumo) lygį. Å io minimumo vertinimas yra reliatyvus ir priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio pobÅ«dis ir kontekstas, trukmė, fizinis ir psichinis poveikis, ir, kai kuriais atvejais, aukos lytis, amžius, sveikatos bÅ«klė. Pavyzdžiui, elgesys traktuojamas kaip nežmoniÅ¡kas, nes, be kita ko, jis buvo iÅ¡ anksto suplanuotas, taikytas iÅ¡tisas valandas ir sukėlė kÅ«no sužalojimÄ arba stiprias fizines ir psichines kančias.

Elgesys traktuojamas kaip žeminantis, kai sukėlė aukai baimę, sielvartÄ , nepilnavertiÅ¡kumo jausmÄ , galėjo pažeminti ir sumenkinti aukÄ ir galbÅ«t palaužti jos fizinį ar psichinį pasiprieÅ¡inimÄ . Kasacinis teismas yra nurodęs, kad neteisėtais veiksmais kaip valstybės atsakomybės sÄ lyga gali bÅ«ti teismo pripažinti ir tokie veiksmai, kurie nors ir atitiko atitinkamas baudžiamojo proceso normas, tačiau kuriais pažeista pareigÅ«nų bendroji rÅ«pestingumo pareiga (BPK 2 straipsnis).

Spręsdami tokio pobÅ«džio ieÅ¡kinius teismai, vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 176–185 straipsniais, iÅ¡tiria įrodymus bei juos vertina kompleksiÅ¡kai, t. y. baudžiamojo ir civilinio proceso normų nustatyta tvarka (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. rugsėjo 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-399-687/2016 22 punktÄ ). Byloje nustatyta, kad iÅ¡ tiesų byloje užsitęsė tiek ikiteisminis jos tyrimas, tiek teisminis nagrinėjimas.

Vis dėlto pats ieškovas teismui neakcentavo, jog dėl pačių įtariamųjų (kaltinamųjų) elgesio tyrimas ir bylos nagrinėjimas taip pat užsitęsė, naudojantis procesinėmis teisėmis, skundžiant priimtus procesinius sprendimus. Dar paminėtina ir tai, kad nors, ieškovo teigimu, nebuvo būtina skirti ekspertizių ir užklausti specialistų išvadų baudžiamojoje byloje, tačiau teismas su tokiais paaiškinimais nesutinka visiškai. Baudžiamojoje byloje, esant įtarimų dėl narkotinių medžiagų, turi būti išsiaiškinta, kokia tai medžiaga, o tai padaryti ne specialistui praktiškai neįmanoma.

Pagal CPK 12 straipsnį kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. Vadovaujantis įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykle (CPK 178 straipsnis), įrodinėti privalo tas, kas teigia, o ne tas, kas neigia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-197/2011).

Įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Faktiniai duomenys nustatomi šiomis priemonėmis: šalių ir trečiųjų asmenų (tiesiogiai ar per atstovus) paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais (dokumentais, dalykinio ir asmeninio susirašinėjimo medžiaga, kitokiais raštais, kuriuose yra duomenų apie aplinkybes, turinčias reikšmės bylai), daiktiniais įrodymais, apžiūrų protokolais, ekspertų išvadomis, nuotraukomis, vaizdo ir garso įrašais, padarytais nepažeidžiant įstatymų, ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis (CPK 177 straipsnio 1 ir 2 dalys; 197 straipsnio 1 dalis).

Ä®rodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). FaktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. CPK 185 straipsnis nustato, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais.

Kartu akcentuotina, kad jokie įrodymai teismui neturi iÅ¡ anksto nustatytos galios, iÅ¡skyrus CPK nustatytas iÅ¡imtis. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad spręsdamas ginÄÄ , teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikÅ¡mingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai Å¡alims paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, reikia įvertinti kiekvienÄ Ä¯rodymÄ ir įrodymų visetÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; kt.), o faktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, kad labiau tikėtina atitinkamÄ faktÄ buvus, nei jo nebuvus (tikimybių pusiausvyros principas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-439/2008; kt.).

Teismas kiekvienoje konkrečioje situacijoje turi spręsti dėl byloje esančių įrodymų pakankamumo ir patikimumo, įvertinti, ar nėra prieÅ¡taravimų tarp įrodymų, ar Å¡alutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami tiesioginiai duomenys, ar nuoseklÅ«s Å¡alutiniai įrodomieji faktai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2013; kt.); be to, teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sÄ Å¾iningumo kriterijais (CPK3 straipsnio 7 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-129/2008; 2014 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2014).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo klausimais konstatuota, kad sprendimas ar nutartis pripažįstami teisėtais ir pagrįstais, kai teismo išvados atitinka įstatymo nustatytomis priemonėmis ir įstatymo nustatyta tvarka konstatuotas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, išvados apie faktines aplinkybes gali būti grindžiamos tik CPK 177 straipsnio 2–3 dalyse išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis, o įrodymai turi būti gauti ir ištirti CPK nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gruodžio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-560/2012).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad tuo atveju, jeigu tam tikram faktui patvirtinti nėra tiesioginių įrodymų, o netiesioginiai įrodymai neturi pakankamos įrodomosios galios dėl to, kad jie yra faktinės bÅ«klės neatspindintys, apibendrinti duomenys, tai, jų nepatvirtinus pirminiais faktų Å¡altiniais, nesant kitų bylos aplinkybių, kurių visuma duotų pagrindÄ vertinti kitaip, turi bÅ«ti vertinama, kad ieÅ¡kinyje nurodytos aplinkybės neįrodytos dėl įrodymų nepakankamumo (CPK 185 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-145-415/2017).

Neteisėti pareigÅ«nų veiksmai gali bÅ«ti ikiteisminio tyrimo pradėjimas, esant aplinkybėms, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas (BPK 3 straipsnis), pažeisti ikiteisminio tyrimo terminai (BPK 176 straipsnis) ir kitoks nepagrįstas pareigÅ«nų neveikimas ar veikimas ne pagal savo kompetencijÄ , ėmimasis įstatymų nenustatytų ar akivaizdžiai neproporcingų priemonių ir pan. Nagrinėjamos bylos kontekste teismas pabrėžia, kad pagal baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimus ikiteisminis tyrimas turi bÅ«ti pradedamas nedelsiant, esant pagrindui manyti, jog buvo padaryta nusikalstama veika, t. y. net tuomet, kai iÅ¡ gauto skundo, pareiÅ¡kimo ar praneÅ¡imo nepakanka duomenų spręsti, ar nusikalstama veika iÅ¡ tikrųjų buvo padaryta.

Tokiais atvejais ikiteisminis tyrimas pirmiausia atliekamas norint nustatyti, ar yra nusikalstamos veikos požymių (atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimÄ galima tik tuo atveju, kai nurodyti duomenys apie nusikalstamÄ veikÄ yra akivaizdžiai neteisingi ar yra aiÅ¡kios BPK 3 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės) (BPK 168 straipsnis). Remiantis BPK 2421 straipsniu, teismas privalo rÅ«pintis, kad baudžiamoji byla teisme bÅ«tų iÅ¡nagrinėta per kuo trumpesnį laikÄ ir turi siekti, kad byla bÅ«tų iÅ¡nagrinėta darant kiek įmanoma mažiau teisiamojo posėdžio pertraukų, tačiau pažymėtina, kad įstatymas nenumato jokių imperatyvių terminų, per kuriuos baudžiamoji byla turi bÅ«ti iÅ¡nagrinėta.

Priklausomai nuo objektyvių aplinkybių, bylos nagrinėjimo terminai gali bÅ«ti skirtingi. Teismas pažymi, kad priežasčių (veiksnių, motyvų), pateisinančių ilgÄ baudžiamojo proceso trukmę, buvimas gali bÅ«ti konstatuojamas tik pakankamai iÅ¡samiai nustačius proceso eigÄ ir chronologijÄ , konkrečius proceso trukmę lėmusius veiksnius ir įvertinus, ar, esant konkrečių bylos aplinkybių visumai, Å¡ie veiksniai iÅ¡ tiesų leidžia pagrįsti konkrečiÄ proceso trukmę ir padaryti iÅ¡vadÄ , kad atitinkamo asmens teisė į įmanomai trumpiausiÄ procesÄ buvo užtikrinta (nepažeista).

Sprendžiant, ar nebuvo pažeista teisė į bylos nagrinėjimÄ per kiek įmanoma trumpiausiÄ laikÄ , vertintina bylos trukmę lemiančių aplinkybių visuma, siekiant nustatyti ne proceso trukmės ilgumÄ apskritai, bet jos pagrįstumÄ . Tokiais atvejais bÅ«tina atsižvelgti ne tik į laikotarpius tarp paskirtų posėdžių, bet ir dėl kokių priežasčių teismo posėdžiai buvo atidėti. Susipažinus su baudžiamosios bylos medžiaga, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų posėdžių eigomis, bylÄ nagrinėjantis teismas nenustatė aiÅ¡kiai nepagrįsto bylos nagrinėjimo vilkinimo.

Svarbu paminėti ir tai, kad ieÅ¡kovas tik deklaratyviais teiginiais įrodinėja nepagrįstÄ proceso ilgÄ trukmę, nepateikdamas nei vieno konkretaus pavyzdžio, kai dėl ikiteisminio tyrimo pareigÅ«no ar teisėjo, ar kito asmens bÅ«tų įrodytas nepagrįstas valdžios institucijų bylos nagrinėjimo vilkinimas. PrieÅ¡ingai, apeliacinės instancijos teismas bylos nagrinėjimo metu skelbė pertraukas dėl objektyvių priežasčių, kurios buvo dėl nuteistųjų, liudytojų neatvykimo į teismo posėdžius, dėl bylÄ nagrinėjusio teisėjo ligos, dėl kolegijos teisėjų užimtumo kitose bylose, dėl suplanuotų teisėjų ir kitų proceso dalyvių atostogų, be to, teismo posėdžių datos buvo pagrįstai derinamos su visų proceso dalyvių objektyviomis galimybėmis dalyvauti procese, iÅ¡ karto buvo derinamos kelių teismo posėdžių datos.

Posėdžių atidėjimo priežastys pripažintinos turinčiomis objektyvų pagrindÄ . PrieÅ¡ingai, nei bendra ieÅ¡kovo pozicija, tokios priežastys vertintinos kaip teismo siekis teisingai iÅ¡nagrinėti bylÄ . IeÅ¡kovas nenurodė jokių ilgų teismų neveikimo laikotarpių, teismo posėdžiai nebuvo atidedami nepagrįstai ilgam terminui, jie vyko nuolat, todėl konstatuotina, jog teismai ėmėsi visų priemonių, kad procesas bÅ«tų toks operatyvus, kiek įmanoma tokioje byloje. Be to, pati byla yra didelės apimties, ne vienas kaltinamasis, nusikaltimams priskiriamas prie sunkių.

Todėl aiÅ¡kiai matyti, kad ieÅ¡kovas neįrodė neteisėtų veiksmų, todėl ieÅ¡kinyje praÅ¡omÄ taikyti civilinę atsakomybę nėra jokio teisinio pagrindo. Atskirai pasisakytina ir dėl priežastinio ryÅ¡io. Pažymėtina, kad pagal CK 6.247 straipsnyje pateiktÄ priežastinio ryÅ¡io sampratÄ ir kasacinio teismo formuojamÄ teismų praktikÄ priežastinis ryÅ¡ys gali bÅ«ti tiesioginis, kai dėl teisinę pareigÄ pažeidusio asmens veiksmų žala atsirado tiesiogiai, ir netiesioginis, kai asmens veiksmais tiesiogiai nepadaryta žalos, tačiau sudarytos sÄ lygos žalai atsirasti ar jai padidėti.

Netiesioginis priežastinis ryÅ¡ys yra tada, kai asmens veiksmai (veikimas, neveikimas) nėra vienintelė žalos atsiradimo priežastis, jie tik prisideda prie sÄ lygų Å¡iai žalai kilti sudarymo, t. y. kartu su kitomis neigiamų padarinių atsiradimo priežastimis pakankamu laipsniu lemia Å¡ių padarinių atsiradimÄ . Nustačius, kad teisinę pareigÄ pažeidusio asmens elgesys pakankamai prisidėjo prie žalos atsiradimo, jam tenka civilinė atsakomybė pagal deliktinę prievolę (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. kovo 3 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje V.

P. prieÅ¡ D. D. ir kt., bylos Nr. 3K-7-144/2014). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje konstatuota, kad teisine prasme pripažįstama, jog priežastinis ryÅ¡ys yra tais atvejais, jeigu asmuo turėjo pareigÄ kÄ nors atlikti, kokiu nors bÅ«du veikti, tačiau neveikė, ir toks, neadekvatus susiklosčiusiai faktinei situacijai, jo elgesys pakankamai prisidėjo prie žalos atsiradimo, tiesiogiai sukeldamas žalingus padarinius arba sukurdamas sÄ lygas tokiems padariniams atsirasti. Taigi net ir nesant faktinio priežastinio ryÅ¡io, teisinis priežastinis ryÅ¡ys gali bÅ«ti nustatomas ir to gali pakakti civilinei atsakomybei taikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. U. v.

Lietuvos valstybė, bylos Nr. 3K-3-91/2010). Tais atvejais, kai priežastinio ryšio tarp atsakovų veiksmų ir atsiradusios žalos pobūdis yra skirtingas, t. y. kai vieno atsakovo veiksmai buvo tiesioginė žalos atsiradimo priežastis, o kito veiksmai tik netiesiogiai turėjo įtakos žalos atsiradimui, atsakovų atsakomybė bus dalinė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2005; 2011 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2011; 2013 m. birželio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-320/2013, kt.).

Ikiteisminio tyrimo veiksmai buvo teisėti tiek, kiek jie buvo atlikti pagal įstatyme numatytus pagrindus, jo nustatytas procedÅ«ras ir laikantis teisės aktais detalizuotos tvarkos, o neteisėti tiek, kiek Å¡ių reikalavimų nesilaikyta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. sausio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. B. ir kt. v. Teisingumo ministerija ir kt., bylos Nr. 3K-3-181/2002). Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad pareigÅ«nų bendroji rÅ«pestingumo pareiga nacionalinėje teisėje yra įtvirtinta BPK 2 straipsnyje, 44 straipsnio 5 dalyje, CK 6.263 straipsnio 1 dalyje, tačiau turi bÅ«ti neginčijamai įrodyta ir pripažinta, jog ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nai, prokurorai ar teismas padarė klaidÄ , turėjusiÄ esminę ir lemiamÄ reikÅ¡mę ieÅ¡kovo teisių pažeidimui baudžiamajame procese.

Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimÄ padaryti neÅ¡aliÅ¡kas iÅ¡vadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. B. v. UAB „TELE-3“, bylos Nr. 3K-3-139/2010; 2011 m. balandžio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Geosprendimai“ v. G. K., bylos Nr. 3K-3-177/2011). Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad, iÅ¡tyręs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus, procesinio sprendimo motyvuojamojoje dalyje teismas glausta forma turi iÅ¡dėstyti nustatytas faktines bylos aplinkybes, argumentus, nurodyti, kodėl vienais įrodymais remtasi, o kiti atmesti, pateikti įrodymų, kuriais grindžiamos teismo iÅ¡vados, vertinimÄ ir teisinį sprendimo pagrindimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Panevėžio miesto savivaldybė v.

UAB „Panevėžio miestprojektas“, bylos Nr. 3K-3-526/2009; 2012 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. K. ir kt. v. Kauno miesto savivaldybė ir kt., bylos Nr. 3K-3-176/2012; 2015 m. vasario 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Liuks“ v. UAB „Saulius ir Kristupas“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-98/2015; kt.). Protingumo principas reiÅ¡kia, kad kiekvienas asmuo privalo pats rÅ«pintis savo teisėmis ir pareigomis. PrieÅ¡ atlikdamas bet kokį veiksmÄ , asmuo turi apsvarstyti galimus tokio veiksmo teisinius padarinius.

IÅ¡ esmės vien tik ilgas bylos nagrinėjimas negali bÅ«ti laikoma priežastimi neturtinei žalai kilti ir pareigos jÄ atlyginti. Remiantis BPK 119 straipsniu, kardomosios priemonės gali bÅ«ti skiriamos siekiant užtikrinti įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo dalyvavimÄ procese, netrukdomÄ ikiteisminį tyrimÄ , bylos nagrinėjimÄ teisme ir nuosprendžio įvykdymÄ , taip pat siekiant užkirsti keliÄ naujoms nusikalstamoms veikoms. Kardomosios priemonės gali bÅ«ti skiriamos tik tuo atveju, kai yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad įtariamasis padarė nusikalstamÄ veikÄ (BPK 121 straipsnio 2 dalis).

Pagal BPK 122 straipsnį, suėmimo pagrindas yra pagrįstas manymas, kad įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų, prokuroro ar teismo, trukdys procesui, darys BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus. Skiriant suėmimÄ turi bÅ«ti nurodytas jo skyrimo pagrindas ir motyvai. Suėmimas gali bÅ«ti skiriamas tik tais atvejais, kai Å¡velnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų (BPK 122 straipsnio 6–7 dalys). Bendra suėmimo skyrimo tvarka reglamentuojama BPK 123–125, 127 straipsniuose, o pagal BPK 307 straipsnio 1 dalies 6 punktÄ sprendimas dėl kardomosios priemonės nuteistajam nurodomas apkaltinamojo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje.

Vis dėlto, nors ieÅ¡kovas paaiÅ¡kina, jog nepagrįstai buvo laikomas suimtu, teismas su tokia ieÅ¡kovo pozicija nesutinka visiÅ¡kai, kadangi paskirtos kardomosios priemonės skyrimas tuo metu buvo bÅ«tinas, siekiant užtikrinti įtariamojo dalyvavimÄ procese, netrukdomÄ ikiteisminio tyrimo atlikimÄ bei siekį užkardyti naujų nusikaltimų padarymÄ . Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta asmens sveikatai (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). CK nenustatytas atlygintinos neturtinės žalos dydis.

Teismas turi atsižvelgti į žalos sukeltus padarinius, žalÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, kitas aplinkybes ir vadovautis įstatyme (CK 1.5 straipsnyje) nustatytais teisės aiÅ¡kinimo bei taikymo principais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos bendrosios taisyklės neturtinės žalos dydžiui nustatyti, tačiau jų taikymas priklauso nuo to, kokiai įstatymu ginamai vertybei padaryta žala. Neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymas pakenkimo sveikatai bylose yra specifinis tuo, kad teismas, atsižvelgdamas į bendruosius CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus kriterijus, turi atsižvelgti ir į specifinius kriterijus: pakenkimo sveikatai laipsnį ir pobÅ«dį; sveikatos sutrikdymo trukmę; netekto darbingumo laipsnį; ligos progresavimo tikimybę; prognozes; atsiradusius sveikatos sutrikdymo turtinius ir neturtinius padarinius; galinčius ateityje atsirasti įvairius nukentėjusio asmens gyvenimo pokyčius (profesinėje, visuomeninėje, asmeninėje ir kt. srityse); kitas aplinkybes, turinčias įtakos fizinių ir dvasinių iÅ¡gyvenimų mastui, stiprumui, reikÅ¡mingas nustatant jų piniginį kompensacinį ekvivalentÄ .

Svarbu iÅ¡laikyti pažeisto asmens intereso, jam padarytos neturtinės žalos ir teisingos kompensacijos už šį pažeidimÄ pusiausvyrÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-170/2010; 2010 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-236/2010; 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-490/2010). Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju visiÅ¡ko žalos atlyginimo principas objektyviai negali bÅ«ti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais.

Teismas turi pareigÄ nustatyti teisingÄ kompensacijÄ už patirtus neturtinio pobÅ«džio iÅ¡gyvenimus, praradimus ir parinkti tokiÄ piniginę satisfakcijÄ , kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo patirtÄ dvasinį sielvartÄ , fizinį skausmÄ , kitokius neturtinių vertybių pažeidimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-174/2009; 2013 m. rugsėjo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2013; kt.). Å iuo atveju nors ieÅ¡kovas skundžiasi sveikatos sutrikdymu, pridėdamas medicinos dokumentus, tačiau iÅ¡ tiesų, atsižvelgiant į tai, jog ieÅ¡kovas iki nuosprendžio priėmimo vartojo narkotines medžiagas, laikytina, kad savo pasirinkimu jis pirmiausia aktyviai prisidėjo prie savo sveikatos bÅ«klės pabloginimo.

Be to, pablogėjusi reputacija susijusi ne su per ilgu bylos nagrinėjimu, bet su nusikaltimo padarymu. Svarbu atkreipti dėmesį ir į tai, jog ieÅ¡kovo kaltė dėl nusikaltimo padarymo įrodyta įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimai, jam paskirta laisvės atėmimo bausmė, į kuriÄ Ä¯skaičiuotas ir jo neva per ilgas sulaikymo (areÅ¡to) laikotarpis. Be to, ieÅ¡kovui teismo sprendimu už netinkamas kalėjimo sÄ lygas buvo atlyginta žala. Pažymėtina, kad ieÅ¡kovo paaiÅ¡kinimai yra įrodinėjimo priemonė, o juose iÅ¡dėstyti faktiniai duomenys, ypač kai jie yra pagrindinis įrodymų Å¡altinis įrodinėjamai aplinkybei nustatyti, teismo turi bÅ«ti kruopščiai pasverti – ar jie detalÅ«s, nuoseklÅ«s ir patikimi.

Patikimais gali būti pripažinti detaliai atskleisti ir nuoseklūs, pagrįsti objektyviai egzistuojančiais ar egzistavusiais faktais paaiškinimai. Ieškovo paaiškinimų patikimumo kriterijus yra ir tai, ar tokio įrodymo duomenis gali patvirtinti kiti byloje surinkti leistini įrodymai, kurių duomenys turi būti palyginti ir įvertinti kartu su ieškovo paaiškinimais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2013). Šiuo atveju, teismo nuomone, ieškovas neįrodė jokių ikiteisminio tyrimo pareigūnų ar teismo neteisėtų veiksmų, todėl neturtinės žalos nėra jokio teisinio pagrindo priteisti.

Kadangi atmestas pagrindinis ieškinio reikalavimas dėl žalos atlyginimo, papildomai nemotyvuojant nepriteisimos procesinės metinės palūkanos. Kiti šalių argumentai ar pateikti įrodymai esminės reikšmės bylai neturi, todėl teismas atskirai dėl jų nepasisako. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas Pagal CPK 79 straipsnį bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis, su kuriuo susijusius klausimus reglamentuoja CPK 80–87 straipsniai, ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, su kuriomis susijusius klausimus reglamentuoja CPK 88–92, 97–99 straipsniai.

Bylinėjimosi išlaidos paskirstomos pagal tai, kurios šalies naudai priimtas sprendimas (CPK 93 straipsnis). Ieškovo ieškinys atmestas visiškai, todėl jam nėra atlyginamos jo patirtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 80, 93, 98 straipsniai). Atsakovai neprašo atlyginti jų patirtų bylinėjimosi išlaidas, taip pat iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos teismui nepateikė bylinėjimosi išlaidų dydį pagrindžiančių įrodymų, todėl ieškovo ieškinį atmetus, atsakovams pastarosios nėra iš ieškovo priteisiamos (CPK 93, 98 straipsniai).

Vadovaudamasis CPK 259, 260, 265, 268, 270 straipsniais teismas n u s p r e n d ž i a: IeÅ¡kovo R. P., gim. (duomenys neskelbtini), ieÅ¡kinį dėl žalos atlyginimo atmesti visiÅ¡kai. Å alys turi teisę per 30 dienų apskųsti sprendimÄ Vilniaus apygardos teismui, skundÄ paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Teisėjas Gintaras Seikalis