beae43e9-33b4-476a-bd84-eb069cba96c5 · Vilniaus miesto apylinkÄs teismas
Legislator summary
AI generatedieÅ¡kinį atsakovei Lietuvos Respublikai atstovaujamai Lietuvos Respublikos GeneralinÄs prokuratÅ«ros, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato bei Teisingumo ministerijos dÄl žalos atlyginimo, n u s t a t Ä: IeÅ¡kovas patikslintame ieÅ¡kinyje praÅ¡o priteisti jam 10 000 Eur neturtinÄs žalos iÅ¡ valstybÄs, atstovaujamos Teisingumo ministerijos bei solidariai 5 000 Eur neturtinÄs žalos iÅ¡ valstybÄs, atstovaujamos GeneralinÄs prokuratÅ«ros bei Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, 6 proc. dydžio metines palÅ«kanas ir bylinÄjimosi iÅ¡laidas.
Legislator headnote
AI generatedbeae43e9-33b4-476a-bd84-eb069cba96c5 · Vilniaus miesto apylinkÄs teismas: Kasacinis baudžiamosios bylos procesas, t. y. kasacinio skundo nagrinÄjimas truko nuo 2017 metų balandžio 4 d. iki 2017 metų spalio 24 dienos, t. y. dar Å¡eÅ¡is mÄnesius. Taigi nuo pareikÅ¡to jam įtarimo iki galutinio teismo priimto procesinio sprendimo iÅ¡ viso praÄjo nuo 2012-09-27 d. iki 2017-10-24, t. y. penkeri metai. Laiko, jog Å¡iuo atveju yra visos sÄ lygos atsakovo civilinei atsakomybei kilti, t. y. nustatytas žalos faktas ir žalos dydis, neteisÄti veiksmai bei priežastinis ryÅ¡ys tarp neteisÄtų veiksmų ir žalos.
Full text
?CivilinÄ byla Nr VILNIAUS MIESTO APYLINKÄS TEISMAS (S) S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. kovo 23 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkÄs teismo teisÄjas Gintaras Seikalis, sekretoriaujant Ernestai Perednienei, dalyvaujant ieÅ¡kovui R. P., jo atstovei advokato padÄjÄjai Rasai Vilkelytei, atsakovÄs Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos GeneralinÄs prokuratÅ«ros atstovei prokurorei Eidivaldai MeÅ¡kienei, atsakovÄs Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atstovui Aleksandrui Ivanovui, VPK atstovui VeÄislavui Burneikai vieÅ¡ame teismo posÄdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinÄjÄs civilinÄ bylÄ pagal ieÅ¡kovo R.
P. ieÅ¡kinį atsakovei Lietuvos Respublikai atstovaujamai Lietuvos Respublikos GeneralinÄs prokuratÅ«ros, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato bei Teisingumo ministerijos dÄl žalos atlyginimo, n u s t a t Ä: IeÅ¡kovas patikslintame ieÅ¡kinyje praÅ¡o priteisti jam 10 000 Eur neturtinÄs žalos iÅ¡ valstybÄs, atstovaujamos Teisingumo ministerijos bei solidariai 5 000 Eur neturtinÄs žalos iÅ¡ valstybÄs, atstovaujamos GeneralinÄs prokuratÅ«ros bei Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, 6 proc. dydžio metines palÅ«kanas ir bylinÄjimosi iÅ¡laidas.
Nurodo, kad Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato kriminalinÄs policijos Organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdyboje 2012 metų rugpjÅ«Äio 20 dienÄ pradÄtas ikiteisminis tyrimas medžiagoje Nr. 10-1-00979-12 (R. P. epizodas) pagal požymius nusikaltimo, numatyto LR BK 260 str. 1 d. VÄliau prie Å¡io ikiteisminio tyrimo prijungti dar keli ikiteisminiai tyrimai. 2012 metų rugsÄjo 27 d. Å¡is ikiteisminis tyrimas prokuroro nutarimu sujungtas su ikiteisminiu tyrimu Nr. 10-1-00671-12 (paliktas ikiteisminio tyrimo Nr. 10-1-00671-12). 2012-10-22 prokuroro nutarimu prie Å¡io ikiteisminio tyrimo medžiagos prijungtas dar vienas ikiteisminis tyrimas Nr. 10-1-00527-12, (paliekant ikiteisminio tyrimo Nr. 10-1-00527-12).
PraneÅ¡imas apie įtarimÄ pagal LR BK 260 str. 1 d., 260 str. 3 d. ieÅ¡kovui įteiktas 2012-09-28. Kardomoji priemonÄ-suÄmimas paskirta nuo 2012 metų rugsÄjo 27 dienos ir tÄsiama iki 2017 metų sausio 20 d. Nuo 2012 metų rugsÄjo 27 dienos iki 2012 metų spalio 12 dienos ieÅ¡kovas buvo laikomas Vilniaus VPK areÅ¡tinÄje, vÄliau nuo 2012 metų spalio 10 d. buvo perkeltas į LukiÅ¡kių Tardymo izoliatorių-kalÄjimÄ . GriežÄiausia kardomoji priemonÄ-suÄmimas buvo skirta ir tÄsiama formaliais pagrindais (bÄgs, slÄpsis, darys naujus nusikaltimus), motyvuojant tuo, kad buvo tiriamos cheminÄs medžiagos ir neva byla didelÄs apimties (apie 10 tomų).
Taigi buvo atlikta per 50 tyrimų ir buvo nustatyta, kad visos cheminÄs medžiagos nÄra iÅ¡ draudžiamų įsigyti medžiagų sÄ raÅ¡o, t. y. legalios, už jas nÄra taikoma nei baudžiamoji, nei administracinÄ atsakomybÄ, taÄiau kol jas tyrÄ ieÅ¡kovui buvo tÄsiama kardomoji priemonÄ-suÄmimas. Taip buvo pateisinamas ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų delsimas tiriant legalias medžiagas, o psichotropinÄs medžiagos amfetamino jau buvo rasta apie 1 700 gramų, to jau pakako inkriminuoti LR BK 260 str. 3 d. ir įtakos galimi pirmtakai Å¡iam kaltinimui nepadarytų.
TodÄl teisÄjui buvo nepagrįstai aiÅ¡kinama kardomosios priemonÄs-suÄmimo bÅ«tinybÄ. Ikiteisminis tyrimas buvo pratÄsiamas penkis kartus nuo tyrimo pradžios iki perdavimo teismui trijų mÄnesių laikotarpiui, formaliais pagrindais, kurie iÅ¡ esmÄs neatitiko LR BPK 176 str. 2 dalyje numatytų reikalavimų (bylos sudÄtingumas, didelÄ apimtis ar kitos svarbios aplinkybÄs), kadangi praÅ¡yme pratÄsti ikiteisminį tyrimÄ buvo nurodomi vis tie patys argumentai, neva baudžiamojoje byloje bÅ«tina gauti likusias specialistų iÅ¡vadas dÄl augalinÄs kilmÄs medžiagos, paskirti užduotis dÄl tetrahidrokanabinolio kiekio nustatymo V.
Ž. ir A. P. augintose kanapÄse, gauti likusias specialistų iÅ¡vadas dÄl T. S. bute rastų daiktų ir medžiagų cheminio tyrimo, gauti ir iÅ¡analizuoti telekomunikacijų įvykių iÅ¡klotines, apžiÅ«rÄti likusius tyrimui reikÅ¡mingus daiktus, perduoti juos saugoti, apklausti įtariamuosius, esant bÅ«tinumui atlikti kitus tyrimo veiksmus. AtkreipÄ dÄmesį, kad skiriant užduotis specialistams ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nai nesivadovavo Generalinio prokuroro 2011-01-18 įsakymu Nr. I-14 âDÄl Rekomendacijų dÄl užduoÄių specialistams ir ekspertams skyrimo patvirtinimoâ patvirtintais užduoÄių skyrimo principais.
Skirdami užduotis atlikti augalinÄs kilmÄs medžiagų cheminį tyrimÄ , tikslu nustatyti ar jose (kanapÄse) yra narkotinių medžiagų specialistams neužduodami pagrindinio klausimo dÄl tetrahidrokanabinolio kiekio. Šį klausimÄ specialistams pateikdami su papildoma užduotimi. Tokiu bÅ«du didindami ne tik proceso iÅ¡laidas, bet ir vilkindami procesÄ . Be to, buvo sujungtos trys baudžiamosios bylos, dÄl to ikiteisminis tyrimas ir teisminis nagrinÄjimas užsitÄsÄ. Baudžiamojoje byloje įtariamųjų (kaltinamųjų) viso buvo vienuolika, iÅ¡ kurių susijusių su ieÅ¡kovui inkriminuota nusikalstama veika (epizodu), numatyta LR BK 260 str. 3 d. buvo tik trys.
Ikiteisminis tyrimas baigtas 2014-03-19 d. Bendra ikiteisminio tyrimo trukmÄ buvo 1 metai ir 7 mÄnesiai. IeÅ¡kovo atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nevyko, kaip tai numatyta BPK 176 straipsnio l dalies 3 punkte, tokiu bÅ«du ikiteisminio tyrimo metu, jo atžvilgiu buvo pažeisti BPK 176 straipsnio l dalies 3 punkto reikalavimai, taip pat buvo pažeistos teisÄs garantuotos Europos žmogaus teisių Konvencijos 6 straipsnio l dalimi, bei buvo pažeisti Jungtinių Tautų pilietinių ir politinių teisių pakto 14 straipsnio l dalies reikalavimai.
Taip pat pažymi, kad tiek pirmosios ir apeliacinÄs instancijos teismai, tiek ir kasacinis teismas pažeidÄ ieÅ¡kovo garantuotÄ teisÄ Ä¯ tai, kad byla teisme bÅ«tu iÅ¡nagrinÄta per kuo trumpiausius terminus ir tuo pažeidÄ ne tik nacionalinÄs teisÄs aktus, bet ir tarptautinÄs teisÄs aktus, t. y. yra buvo pažeistos ieÅ¡kovo teisÄs, garantuotos Europos žmogaus teisių konvencijos 6 straipsnio l dalimi bei Jungtinių Tautų pilietinių ir politinių teisių pakto 14 straipsnio l dalimi.
Atlikus veiksmus, numatytus BPK 218 straipsnyje, ikiteisminis tyrimas ieÅ¡kovo atžvilgiu buvo užbaigtas, įteiktas kaltinamasis aktas ir 2012-03-19 ikiteisminio tyrimo medžiaga su kaltinamuoju aktu buvo perduota nagrinÄti teismui. Byla (baudžiamosios bylos Nr. 1-266-195/2014) pirmos instancijos teisme buvo iÅ¡nagrinÄta 2015-12-03 ir priimtas Vilniaus apygardos teismo nuosprendis, kuriuo buvo pripažintas kaltu įvykdÄs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 260 straipsnio 1 ir 3 dalyse ir jam paskirta 12 metų laisvÄs atÄmimo bausmÄ.
Nesutikdamas su anksÄiau paminÄtu ir priimtu ieÅ¡kovo atžvilgiu apkaltinamuoju nuosprendžiu, pateikÄ apeliacini skundÄ Lietuvos apeliaciniam teismui. Apeliacinis skundas dÄl Vilniaus apygardos teismo 2015-12-03 dienos nuosprendžio Lietuvos apeliaciniame teisme buvo iÅ¡nagrinÄtas tik 2017-01-06 (baudžiamoji byla Nr. 1A-59-518/2017), toks ilgas laiko tarpas â apeliacinio skundo nagrinÄjimo Lietuvos apeliaciniame teisme byloja ir įrodo, kad buvo pažeista ieÅ¡kovo teisÄ Ä¯ tai, kad byla bÅ«tų iÅ¡nagrinÄta per kuo trumpiausiÄ laikÄ , nes skundo ir bylos nagrinÄjimas užÄmÄ gana ilgÄ laikÄ ir toks ilgo laiko tarpas Lietuvos apeliaciniame teisme dÄl skundo ir bylos nagrinÄjimo nuo ieÅ¡kovo veiksmų ar valios nepriklausÄ, tuo labiau, kad valstybÄ turÄjo pareigÄ užtikrinti ieÅ¡kovo, kaip žmogaus, teises.
Kasacinis baudžiamosios bylos procesas, t. y. kasacinio skundo nagrinÄjimas truko nuo 2017 metų balandžio 4 d. iki 2017 metų spalio 24 dienos, t. y. dar Å¡eÅ¡is mÄnesius. Taigi nuo pareikÅ¡to jam įtarimo iki galutinio teismo priimto procesinio sprendimo iÅ¡ viso praÄjo nuo 2012-09-27 d. iki 2017-10-24, t. y. penkeri metai. Laiko, jog Å¡iuo atveju yra visos sÄ lygos atsakovo civilinei atsakomybei kilti, t. y. nustatytas žalos faktas ir žalos dydis, neteisÄti veiksmai bei priežastinis ryÅ¡ys tarp neteisÄtų veiksmų ir žalos.
Pažymi, kad ieÅ¡kovas R. P. dÄl pernelyg ilgo baudžiamojo proceso trukmÄs â 5 metų nuo pareikÅ¡to įtarimo iki galutinio teismo priimto procesinio sprendimo praÄjus bendram laikui nuo 2012-09-27 d iki 2017-10-24, kadangi baudžiamasis procesas vertinamas kaip jo stadijų visuma, nesant bylos sudÄtingumui, dÄl valstybÄs institucijų ir jų pareigÅ«nų elgesio organizuojant bylos procesÄ , nesilaikant reikalavimo baudžiamÄ jį procesÄ atlikti per įmanomai trumpesnį laikÄ , nesilaikant pareigos veikti atsakingai, stropiai ir operatyviai, kad procesas vyktų be nereikalingo delsimo patyrÄ didžiulį, ilgai trunkantį dvasinį stresÄ , smuko savivertÄ, iÅ¡sivystÄ nemiga, patyrÄ dvasinius skausmus, iÅ¡gyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrÄtimÄ , reputacijos pablogÄjimÄ , bendravimo su artimaisiais galimybÄs sumažÄjimÄ , baimÄ dÄl savo sveikatos, nežinomybÄ dÄl savo ateities.
Atsakovas Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos generalinÄs prokuratÅ«ros, teismui pateiktame atsiliepime nurodÄ, kad su ieÅ¡kiniu nesutinka ir praÅ¡o jį atmesti. Nurodo, kad ieÅ¡kovas veiksmų neteisÄtumÄ grindžia ikiteisminio tyrimo trukme, taÄiau pareikÅ¡tas įtarimas, procesinÄs prievartos priemonÄs, kurios buvo taikytos buvo teisÄtos. Pažymi, kad byloje sujungtos 3 ikiteisminio tyrimo medžiagos, įtarimai pareikÅ¡ti 11 asmenų, apklausti liudytojai, įtariamieji, atliktos kratos, poÄmiai, paskirta 81 objektų tyrimas, iÅ¡analizuotos telekomunikacijų įvykių iÅ¡klotinÄs. Atliktas didelÄs apimties ikiteisminis tyrimas dÄl gerai organizuotų nusikaltimų â labai didelio kiekio narkotinių medžiagų platinimo, todÄl ikiteisminio tyrimo trukmÄ yra objektyviai pagrįsta.
AtkreipÄ dÄmesį, kad ieÅ¡kovas nesinaudojo savo teise ikiteisminio tyrimo metu taikytoms procesinÄms prievartos priemonÄms apskųsti aukÅ¡tesniajam prokurorui. Be to, ieÅ¡kovo sulaikymo terminas įskaiÄiuotas teismui paskyrus laisvÄs atÄmimo bausmÄ. AtkreipÄ dÄmesį į tai, kad ieÅ¡kovas skundžiasi nemiga, taÄiau jis vartojo narkotines medžiagas dar iki ikiteisminio tyrimo pradžios, be to, jis badavo, po to badavimÄ nutraukÄ ir pan. TodÄl mano, kad ieÅ¡kovo sveikatos bÅ«klÄ Ä¯takota jo paties veiksmų.
Ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų, prokuroro nutarimai nebuvo panaikinti, baudžiamasis procesas nebuvo pripažintas neteisÄtu, todÄl vien ieÅ¡kovo subjektyvi nuomonÄ nelaikytina pagrindu civilinÄs atsakomybÄs sÄ lygoms įrodyti. Papildomai mano, kad praleistas ieÅ¡kinio senaties terminas dÄl žalos atlyginimo, kadangi patikslintas ieÅ¡kinys pateiktas 2021-03-04 bei 2021-04-07 (kuriuose ieÅ¡kovas pateikÄ reikalavimus dÄl žalos atlyginimo teisminio nagrinÄjimo metu), kadangi Lietuvos apeliacinio teismo nutartis priimta 2017-01-06, Lietuvos AukÅ¡Äiausiasis Teismas nuosprendį ir nutartį paliko galioti 2017-10-24.
Atsakovas Lietuvos Respublika, atstovaujama Teisingumo ministerijos, teismui pateiktame atsiliepime nurodÄ, kad su ieÅ¡kiniu nesutinka ir praÅ¡o jį atmesti. Nurodo, kad iÅ¡ nagrinÄjamos bylos faktinių aplinkybių matyti, kad ikiteisminis tyrimas IeÅ¡kovo atžvilgiu buvo pradÄtas pagal požymius nusikaltimų, nustatytų BK 260 straipsnio 1 ir 3 dalyje, t. y. dÄl ieÅ¡kovo neteisÄto gaminimo labai didelio kiekio psichotropinių medžiagų â amfetamino. 2012-09-27 ieÅ¡kovas buvo sulaikytas BPK 140 straipsnio pagrindu ir jam buvo pareikÅ¡ti įtarimai dÄl minÄtų nusikaltimų padarymo.
Vilniaus miesto apylinkÄs teismo 2012-09-28 nutartimi ieÅ¡kovui paskirta kardomoji priemonÄ-suÄmimas. IeÅ¡kovo suÄmimo terminas teismo nutartimis buvo pratÄsiamas iki 2015-12-03. Vilniaus miesto apylinkÄs teismo 2015-12-03 nuosprendžiu ieÅ¡kovas buvo pripažintas kaltu dÄl BK 260 straipsnio 3 dalyje nurodyto nusikaltimo padarymo, o suÄmime praleistas laikas nuosprendžiu buvo įskaitytas į paskirtÄ galutinÄ bausmÄ. Beveik visos teismo nutartys dÄl ieÅ¡kovui paskirtos kardomosios priemonÄs pratÄsimo buvo skundžiamos pagal instancijas.
Visi ieÅ¡kovo skundai dÄl jam paskirtos kardomosios priemonÄs pratÄsimo bei jo praÅ¡ymai dÄl jos pakeitimo kita procesine prievartos priemone buvo atmesti. IeÅ¡kovui taikomos kardomosios priemonÄs termino pratÄsimo bÅ«tinumas buvo grindžiamas tuo, kad byloje yra surinkta pakankamai duomenų, leidžianÄių manyti, kad ieÅ¡kovas padarÄ jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, byloje yra įtariamojo parodymai, liudytojo, kuriam taikomas anonimiÅ¡kumas parodymai, asmens kratų parodymai, kratų protokolai.
Teismai įvertino ir tai, kad ieÅ¡kovo padarytos nusikalstamos veikos buvo priskiriamos prie sunkių ir labai sunkių nusikaltimų kategorijos (BK 11 straipsnio 5 ir 6 dalys), ieÅ¡kovas niekur nedirbo ir legalaus pragyvenimo Å¡altinio neturÄjo. Taip pat buvo nustatyta, kad ieÅ¡kovas buvo teistas, teistumas neiÅ¡nikÄs, ieÅ¡kovas buvo priklausomas nuo narkotinių medžiagų vartojimo. MinÄtų aplinkybių visuma leido teismui pagrįstai sprÄsti, kad ieÅ¡kovas bÄgs (slÄpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų, prokurorų ar teismo, gali paveikti liudytojus, bendrininkus, per kitus asmenis gali suderinti parodymus, sunaikinti, paslÄpti daiktus, kurie turi reikÅ¡mÄ nusikalstamoms veikoms tirti ir nagrinÄti teisme.
Taip pat ieÅ¡kovas gali daryti naujas nusikalstamas veikas. Be to, iÅ¡ nagrinÄjamos bylos faktinių aplinkybių matyti, kad baudžiamasis procesas ieÅ¡kovo atžvilgiu vyko kiek ilgiau nei 5 metai, baudžiamojoje byloje kaltinimai buvo pareikÅ¡ti 11 asmenių, tarp jų ir ieÅ¡kovui, visi jie buvo kaltinami sunkių ir labai sunkių nusikaltimų padarymų, veikiant bendrininkų grupe. NagrinÄjant baudžiamÄ jÄ bylÄ teisme buvo teikiama labai daug skundų, praÅ¡ymų ir pareiÅ¡kimų. Proceso teisme metu ieÅ¡kovas teikÄ praÅ¡ymus dÄl teisÄjo nuÅ¡alinimo, naujų įrodymų prijungimo, advokato procese keitimo ir kt.
Buvo sprendžiama daug su kardomosiomis priemonÄmis susijusių klausimų, tai sÄ lygojo ir ilgesnį teisminį procesÄ . Baudžiamoji byla buvo nagrinÄjama ir kasacinÄje instancijoje. TodÄl baudžiamosios bylos teisminis procesas užsitÄsÄ dÄl objektyvių priežasÄių, t. y. dÄl baudžiamosios bylos apimties, kaltinamųjų skaiÄiaus, atliekamų procesinių veiksmų byloje skaiÄiaus bei paÄių dalyvių elgesio proceso metu. Jokių aplinkybių, kurios leistų daryti iÅ¡vadÄ , kad bylos nagrinÄjimas buvo vilkinamas, nÄra.
Nors ieÅ¡kovas ir teigia, kad dÄl per ilgos proceso trukmÄs patyrÄ didžiulį, ilgai trunkantį dvasinį stresÄ , smuko jo savivertÄ, iÅ¡sivystÄ nemiga, jis patyrÄ dvasinius skausmus, iÅ¡gyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrÄtimÄ , pablogÄjo jo reputacija, bendravimo su artimaisiais ir kt., duomenų, kad minÄtų sukrÄtimų ir iÅ¡gyvenimų jam reikÄjo medicinos pagalbos, nÄra pateikta. Tai įrodo, kad jeigu ieÅ¡kovas ir patyrÄ kažkokius neturtinio pobÅ«džio sukrÄtimus, iÅ¡gyvenimus ir nepatogumus, jie nebuvo tokio masto, kad dÄl jų jam reikÄjo medicinos pagalbos.
Pastebi, kad baudžiamojoje byloje ieÅ¡kovo atžvilgiu buvo priimtas apkaltinamasis nuosprendis, kuriuo ieÅ¡kovas buvo pripažintas kaltu dÄl BK 260 straipsnio 1 ir 3 dalyje padarytų nusikaltimų, todÄl jo nurodyti neturtinÄs žalos padarinius ir jo padarytus nusikaltimus sieja priežastinis ryÅ¡ys, t. y., neturtinÄ Å¾ala atsirado iÅ¡ ieÅ¡kovo padarytų nusikaltimų, kurie įtakojo jo reputacijÄ , bendravimo galimybių sumažÄjimÄ ir kt. Atsakovas Lietuvos Respublika, atstovaujama Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato, teismui pateiktame atsiliepime nurodÄ, kad su ieÅ¡kiniu nesutinka ir praÅ¡o jį atmesti.
Nurodo, kad ikiteisminis tyrimas buvo atliekamas dÄl nusikalstamų veiksmų, numatytų BK 160 straipsnyje, todÄl tyrimas negalÄjo bÅ«ti atliekamas skubotai ar atmestinai. Pažymi, kad dÄl bylÄ tyrusių ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų, prokuroro, ikiteisminio tyrimo teisÄjų ar baudžiamÄ jÄ bylÄ nagrinÄjusių teisÄjų neteisÄtų veiksmų ieÅ¡kovo atžvilgiu pažeidimo faktas nebuvo konstatuotas. IeÅ¡kovas bei jo atstovÄ teismo posÄdžio metu praÅ¡Ä ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ esmÄs ieÅ¡kinyje, patikslintuose ieÅ¡kiniuose nurodytais motyvais.
Atsakovo atstovai teismo posÄdžio metu su ieÅ¡kiniu nesutiko iÅ¡ esmÄs atsiliepimuose nurodytais motyvais. IeÅ¡kinys atmestinas. Byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad 2012 metų rugpjÅ«Äio 20 dienÄ pradÄtas ikiteisminis tyrimas medžiagoje Nr. 10-1-00979-12. IeÅ¡kovui 2012-09-28 įteiktas praneÅ¡imas apie įtarimÄ , o kardomoji priemonÄ-suÄmimas paskirta nuo 2012 m. rugsÄjo 27 d. iki 2017 m. sausio 20 d. Pirmojoje instancijoje baudžiamoji byla iÅ¡nagrinÄta 2015 m. gruodžio 3 d. Vilniaus apygardos teismui priÄmus apkaltinamÄ jį nuosprendį.
IeÅ¡kovo pateiktas apeliacinis skundas Lietuvos apeliaciniame teisme iÅ¡nagrinÄtas 2017 m. sausio 6 d. Lietuvos AukÅ¡Äiausiajame teisme byla iÅ¡nagrinÄta 2017 m. spalio 24 d. IeÅ¡kovo teigimu jam buvo padaryta neturtinÄ Å¾ala. CK 6.271 straipsnis reglamentuoja valstybÄs atsakomybÄ už žalÄ , atsiradusiÄ dÄl valdžios institucijų neteisÄtų veiksmų. Å io straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žalÄ , atsiradusiÄ dÄl valstybÄs valdžios institucijų neteisÄtų aktų, privalo atlyginti valstybÄ iÅ¡ valstybÄs biudžeto nepaisydama konkretaus valstybÄs tarnautojo ar kito valstybÄs valdžios institucijos darbuotojo kaltÄs. Å iame straipsnyje terminas âvaldžios institucijaâ reiÅ¡kia bet kokį vieÅ¡osios teisÄs subjektÄ (valstybÄs ar savivaldybÄs institucijÄ , pareigÅ«nÄ , valstybÄs tarnautojÄ ar kitokį Å¡ių institucijų darbuotojÄ ir t. t.), taip pat privatų asmenį, atliekantį valdžios funkcijas (CK 6.271 straipsnio 2 dalis).
Å iame straipsnyje vartojamas terminas âaktasâ reiÅ¡kia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmÄ (veikimÄ , neveikimÄ ), kuris tiesiogiai daro įtakos asmenų teisÄms, laisvÄms ir interesams (valstybÄs ar savivaldybÄs institucijų priimami teisÄs ar individualÅ«s aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t. t., iÅ¡skyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis) (CK 6.271 straipsnio 3 dalis). Pagal CK 6.272 straipsnio nuostatas žalÄ , atsiradusiÄ dÄl neteisÄto nuteisimo, neteisÄto suÄmimo, kardomosios priemonÄs taikymo tvarkos, neteisÄto sulaikymo, neteisÄto procesinÄs prievartos priemonių pritaikymo, neteisÄtos administracinÄs nuobaudos-areÅ¡to paskyrimo, atlygina valstybÄ visiÅ¡kai, nepaisant ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų, prokuratÅ«ros pareigÅ«nų ir teismo kaltÄs. Be turtinÄs žalos, atlyginama ir neturtinÄ Å¾ala.
Lietuvos AukÅ¡Äiausiasis Teismas, taip pat ir Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, 2006 m. rugpjÅ«Äio 19 d. nutarime pabrÄžÄs, kad žalos, padarytos neteisÄtais valstybÄs institucijų, pareigÅ«nų veiksmais, atlyginimo institutas suponuoja tai, kad asmeniui teisÄ Ä¯ žalos atlyginimÄ atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka (laikantis tinkamo teisinio proceso reikalavimų) yra konstatuojama, kad valstybÄs institucijos, pareigÅ«nai atliko neteisÄtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado bÅ«tent dÄl tų valstybÄs institucijų, pareigÅ«nų neteisÄtų veiksmų.
Valstybei, kaip ir bet kuriam kitam asmeniui, yra taikoma bendro pobÅ«džio rÅ«pestingumo pareiga, įtvirtinta CK 6.263 straipsnio 1 dalyje, kuri reiÅ¡kia, kad valstybÄ, įgyvendindama savo funkcijas per atitinkamas valstybÄs institucijas ir pareigÅ«nus, privalo užtikrinti, kad valstybÄs institucijos ir pareigÅ«nai veiktų teisÄtai. Pagal minÄtÄ Ä¯statymo normÄ valstybÄs pareiga atlyginti žalÄ atsiranda tada, kai yra visos deliktinÄs atsakomybÄs sÄ lygos â žala (CK 6.249 straipsnis), neteisÄti veiksmai (CK 6.246 straipsnis), priežastinis ryÅ¡ys (CK 6.247 straipsnis) ir kaltÄ (CK 6.248 straipsnis).
Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjÅ«Äio 19 d. nutarime, be kita ko, konstatavo, kad asmeniui teisÄ Ä¯ žalos, padarytos neteisÄtais valstybÄs institucijų, pareigÅ«nų veiksmais, atlyginimÄ atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybÄs institucijos, pareigÅ«nai atliko neteisÄtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado bÅ«tent dÄl tų valstybÄs institucijų, pareigÅ«nų neteisÄtų veiksmų. NeteisÄti veiksmai CK 6.272 straipsnio 1 dalies prasme yra suvokiami, kaip atitinkamu įsiteisÄjusiu teismo procesiniu sprendimu (nuosprendžiu, nutartimi ir pan.) ar kito kompetentingo pareigÅ«no įstatymų nustatyta tvarka nustatyti BPK ar ATPK pažeidimai, kuriuos padarÄ atitinkamų institucijų pareigÅ«nai, priimdami sprendimÄ sulaikyti, suimti, nuteisti asmenį ir pan., o pagrindas žalai atlyginti yra dÄl Å¡ių neteisÄtų veiksmų atsiradusi turtinÄ ir (arba) neturtinÄ Å¾ala.
TeisÄ Ä¯ žalos atlyginimÄ atsiranda tik tuo atveju jei buvo įvykdyti neteisÄti veiksmai, ir tokie neteisÄti atitinkamų institucijų ir pareigÅ«nų veiksmai yra nustatyti bei konstatuoti įstatymų nustatyta tvarka atitinkamu procesiniu sprendimu. Pagal CK 6.271 straipsnio 4 dalį valstybÄs ar savivaldybÄs civilinÄ atsakomybÄ pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikÄ taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalÄjo veikti.
Kaip jau anksÄiau teismo sprendime minÄta, kasacinio teismo praktikoje pabrÄžiama, kad valstybÄs, savivaldybÄs civilinei atsakomybei aptariamu pagrindu kilti turi bÅ«ti nustatytos trys civilinÄs atsakomybÄs sÄ lygos: neteisÄti veiksmai (neveikimas), žala ir priežastinis neteisÄtų veiksmų (neveikimo) bei žalos ryÅ¡ys. Nurodytas civilinÄs atsakomybÄs sÄ lygas privalo įrodyti ieÅ¡kovas (CPK178 straipsnis) (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 27 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-189/2010).
Žmogaus teisių pažeidimas ir su tuo susijÄ valstybÄs veiksmai turi bÅ«ti vertinami ne tik pagal nacionalinÄs teisÄs, bet ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau â ir Konvencija) reikalavimus (tiek, kiek atitinkama teisÄ yra garantuojama pagal Konvencijos nuostatas). Valstybių pareiga pagal Konvencijos 3 straipsnį apima veiksmingÄ asmens (asmenų), kurio tapatybÄ yra žinoma, apsaugÄ nuo treÄiojo asmens nusikalstamų veikų, susijusių su draudžiamu pagal Å¡iÄ nuostatÄ elgesiu, taip pat pagrįstas priemones užkirsti keliÄ tokiam netinkamam (žiauriam) elgesiui, apie kurį valstybÄs institucijos žinojo arba turÄjo žinoti (2013 m. gegužÄs 28 d. sprendimas byloje Eremia prieÅ¡ Moldovos RespublikÄ , peticijos Nr. 3564/11, 49 punktas, su tolesnÄmis nuorodomis).
Kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio taikymo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo (sunkumo) lygį. Å io minimumo vertinimas yra reliatyvus ir priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio pobÅ«dis ir kontekstas, trukmÄ, fizinis ir psichinis poveikis, ir, kai kuriais atvejais, aukos lytis, amžius, sveikatos bÅ«klÄ. Pavyzdžiui, elgesys traktuojamas kaip nežmoniÅ¡kas, nes, be kita ko, jis buvo iÅ¡ anksto suplanuotas, taikytas iÅ¡tisas valandas ir sukÄlÄ kÅ«no sužalojimÄ arba stiprias fizines ir psichines kanÄias.
Elgesys traktuojamas kaip žeminantis, kai sukÄlÄ aukai baimÄ, sielvartÄ , nepilnavertiÅ¡kumo jausmÄ , galÄjo pažeminti ir sumenkinti aukÄ ir galbÅ«t palaužti jos fizinį ar psichinį pasiprieÅ¡inimÄ . Kasacinis teismas yra nurodÄs, kad neteisÄtais veiksmais kaip valstybÄs atsakomybÄs sÄ lyga gali bÅ«ti teismo pripažinti ir tokie veiksmai, kurie nors ir atitiko atitinkamas baudžiamojo proceso normas, taÄiau kuriais pažeista pareigÅ«nų bendroji rÅ«pestingumo pareiga (BPK 2 straipsnis).
SprÄsdami tokio pobÅ«džio ieÅ¡kinius teismai, vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau â ir CPK) 176â185 straipsniais, iÅ¡tiria įrodymus bei juos vertina kompleksiÅ¡kai, t. y. baudžiamojo ir civilinio proceso normų nustatyta tvarka (žr. Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2016 m. rugsÄjo 30 d. nutarties civilinÄje byloje Nr. 3K-3-399-687/2016 22 punktÄ ). Byloje nustatyta, kad iÅ¡ tiesų byloje užsitÄsÄ tiek ikiteisminis jos tyrimas, tiek teisminis nagrinÄjimas.
Vis dÄlto pats ieÅ¡kovas teismui neakcentavo, jog dÄl paÄių įtariamųjų (kaltinamųjų) elgesio tyrimas ir bylos nagrinÄjimas taip pat užsitÄsÄ, naudojantis procesinÄmis teisÄmis, skundžiant priimtus procesinius sprendimus. Dar paminÄtina ir tai, kad nors, ieÅ¡kovo teigimu, nebuvo bÅ«tina skirti ekspertizių ir užklausti specialistų iÅ¡vadų baudžiamojoje byloje, taÄiau teismas su tokiais paaiÅ¡kinimais nesutinka visiÅ¡kai. Baudžiamojoje byloje, esant įtarimų dÄl narkotinių medžiagų, turi bÅ«ti iÅ¡siaiÅ¡kinta, kokia tai medžiaga, o tai padaryti ne specialistui praktiÅ¡kai neįmanoma.
Pagal CPK 12 straipsnį kiekviena Å¡alis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, iÅ¡skyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybÄmis, kurių nereikia įrodinÄti. Vadovaujantis įrodinÄjimo naÅ¡tos paskirstymo taisykle (CPK 178 straipsnis), įrodinÄti privalo tas, kas teigia, o ne tas, kas neigia (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegijos 2011 m. balandžio 26 d. nutartį civilinÄje byloje Nr. 3K-3-197/2011).
Ä®rodymai civilinÄje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžianÄių Å¡alių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinÄių reikÅ¡mÄs bylai teisingai iÅ¡sprÄsti, arba kad jų nÄra. Faktiniai duomenys nustatomi Å¡iomis priemonÄmis: Å¡alių ir treÄiųjų asmenų (tiesiogiai ar per atstovus) paaiÅ¡kinimais, liudytojų parodymais, raÅ¡ytiniais įrodymais (dokumentais, dalykinio ir asmeninio susiraÅ¡inÄjimo medžiaga, kitokiais raÅ¡tais, kuriuose yra duomenų apie aplinkybes, turinÄias reikÅ¡mÄs bylai), daiktiniais įrodymais, apžiÅ«rų protokolais, ekspertų iÅ¡vadomis, nuotraukomis, vaizdo ir garso įraÅ¡ais, padarytais nepažeidžiant įstatymų, ir kitomis įrodinÄjimo priemonÄmis (CPK 177 straipsnio 1 ir 2 dalys; 197 straipsnio 1 dalis).
Ä®rodinÄjimo tikslas â teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esanÄių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybÄs, susijusios su ginÄo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). FaktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esanÄių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. CPK 185 straipsnis nustato, kad teismas įvertina byloje esanÄius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinÄjamos proceso metu, iÅ¡nagrinÄjimu, vadovaudamasis įstatymais.
Kartu akcentuotina, kad jokie įrodymai teismui neturi iÅ¡ anksto nustatytos galios, iÅ¡skyrus CPK nustatytas iÅ¡imtis. Lietuvos AukÅ¡Äiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinÄs, kad sprÄsdamas ginÄÄ , teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikÅ¡mingoms bylos aplinkybÄms nustatyti, ar tinkamai Å¡alims paskirstyta įrodinÄjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinÄjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, reikia įvertinti kiekvienÄ Ä¯rodymÄ ir įrodymų visetÄ (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegijos 2011 m. vasario 7 d. nutartį civilinÄje byloje Nr. 3K-3-35/2011; kt.), o faktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esanÄių įrodymų visuma leidžia manyti, kad labiau tikÄtina atitinkamÄ faktÄ buvus, nei jo nebuvus (tikimybių pusiausvyros principas) (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegijos 2008 m. rugsÄjo 30 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-439/2008; kt.).
Teismas kiekvienoje konkreÄioje situacijoje turi sprÄsti dÄl byloje esanÄių įrodymų pakankamumo ir patikimumo, įvertinti, ar nÄra prieÅ¡taravimų tarp įrodymų, ar Å¡alutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami tiesioginiai duomenys, ar nuoseklÅ«s Å¡alutiniai įrodomieji faktai (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegijos 2013 m. lapkriÄio 4 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-539/2013; kt.); be to, teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinÄjimo taisyklÄmis, bet ir logikos dÄsniais, teisingumo, protingumo, sÄ Å¾iningumo kriterijais (CPK3 straipsnio 7 dalis) (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegijos 2008 m. vasario 26 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-129/2008; 2014 m. sausio 2 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-103/2014).
Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo praktikoje įrodinÄjimo ir įrodymų vertinimo klausimais konstatuota, kad sprendimas ar nutartis pripažįstami teisÄtais ir pagrįstais, kai teismo iÅ¡vados atitinka įstatymo nustatytomis priemonÄmis ir įstatymo nustatyta tvarka konstatuotas turinÄias reikÅ¡mÄs bylai aplinkybes, iÅ¡vados apie faktines aplinkybes gali bÅ«ti grindžiamos tik CPK 177 straipsnio 2â3 dalyse iÅ¡vardytomis įrodinÄjimo priemonÄmis, o įrodymai turi bÅ«ti gauti ir iÅ¡tirti CPK nustatyta tvarka (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegijos 2012 m. gruodžio 7 d. nutartį civilinÄje byloje Nr. 3K-3-560/2012).
Lietuvos AukÅ¡Äiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinÄs, kad tuo atveju, jeigu tam tikram faktui patvirtinti nÄra tiesioginių įrodymų, o netiesioginiai įrodymai neturi pakankamos įrodomosios galios dÄl to, kad jie yra faktinÄs bÅ«klÄs neatspindintys, apibendrinti duomenys, tai, jų nepatvirtinus pirminiais faktų Å¡altiniais, nesant kitų bylos aplinkybių, kurių visuma duotų pagrindÄ vertinti kitaip, turi bÅ«ti vertinama, kad ieÅ¡kinyje nurodytos aplinkybÄs neįrodytos dÄl įrodymų nepakankamumo (CPK 185 straipsnis) (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2017 m. kovo 15 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. e3K-3-145-415/2017).
NeteisÄti pareigÅ«nų veiksmai gali bÅ«ti ikiteisminio tyrimo pradÄjimas, esant aplinkybÄms, dÄl kurių baudžiamasis procesas negalimas (BPK 3 straipsnis), pažeisti ikiteisminio tyrimo terminai (BPK 176 straipsnis) ir kitoks nepagrįstas pareigÅ«nų neveikimas ar veikimas ne pagal savo kompetencijÄ , Ämimasis įstatymų nenustatytų ar akivaizdžiai neproporcingų priemonių ir pan. NagrinÄjamos bylos kontekste teismas pabrÄžia, kad pagal baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimus ikiteisminis tyrimas turi bÅ«ti pradedamas nedelsiant, esant pagrindui manyti, jog buvo padaryta nusikalstama veika, t. y. net tuomet, kai iÅ¡ gauto skundo, pareiÅ¡kimo ar praneÅ¡imo nepakanka duomenų sprÄsti, ar nusikalstama veika iÅ¡ tikrųjų buvo padaryta.
Tokiais atvejais ikiteisminis tyrimas pirmiausia atliekamas norint nustatyti, ar yra nusikalstamos veikos požymių (atsisakyti pradÄti ikiteisminį tyrimÄ galima tik tuo atveju, kai nurodyti duomenys apie nusikalstamÄ veikÄ yra akivaizdžiai neteisingi ar yra aiÅ¡kios BPK 3 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybÄs) (BPK 168 straipsnis). Remiantis BPK 2421 straipsniu, teismas privalo rÅ«pintis, kad baudžiamoji byla teisme bÅ«tų iÅ¡nagrinÄta per kuo trumpesnį laikÄ ir turi siekti, kad byla bÅ«tų iÅ¡nagrinÄta darant kiek įmanoma mažiau teisiamojo posÄdžio pertraukų, taÄiau pažymÄtina, kad įstatymas nenumato jokių imperatyvių terminų, per kuriuos baudžiamoji byla turi bÅ«ti iÅ¡nagrinÄta.
Priklausomai nuo objektyvių aplinkybių, bylos nagrinÄjimo terminai gali bÅ«ti skirtingi. Teismas pažymi, kad priežasÄių (veiksnių, motyvų), pateisinanÄių ilgÄ baudžiamojo proceso trukmÄ, buvimas gali bÅ«ti konstatuojamas tik pakankamai iÅ¡samiai nustaÄius proceso eigÄ ir chronologijÄ , konkreÄius proceso trukmÄ lÄmusius veiksnius ir įvertinus, ar, esant konkreÄių bylos aplinkybių visumai, Å¡ie veiksniai iÅ¡ tiesų leidžia pagrįsti konkreÄiÄ proceso trukmÄ ir padaryti iÅ¡vadÄ , kad atitinkamo asmens teisÄ Ä¯ įmanomai trumpiausiÄ procesÄ buvo užtikrinta (nepažeista).
Sprendžiant, ar nebuvo pažeista teisÄ Ä¯ bylos nagrinÄjimÄ per kiek įmanoma trumpiausiÄ laikÄ , vertintina bylos trukmÄ lemianÄių aplinkybių visuma, siekiant nustatyti ne proceso trukmÄs ilgumÄ apskritai, bet jos pagrįstumÄ . Tokiais atvejais bÅ«tina atsižvelgti ne tik į laikotarpius tarp paskirtų posÄdžių, bet ir dÄl kokių priežasÄių teismo posÄdžiai buvo atidÄti. Susipažinus su baudžiamosios bylos medžiaga, pirmosios ir apeliacinÄs instancijos teismų posÄdžių eigomis, bylÄ nagrinÄjantis teismas nenustatÄ aiÅ¡kiai nepagrįsto bylos nagrinÄjimo vilkinimo.
Svarbu paminÄti ir tai, kad ieÅ¡kovas tik deklaratyviais teiginiais įrodinÄja nepagrįstÄ proceso ilgÄ trukmÄ, nepateikdamas nei vieno konkretaus pavyzdžio, kai dÄl ikiteisminio tyrimo pareigÅ«no ar teisÄjo, ar kito asmens bÅ«tų įrodytas nepagrįstas valdžios institucijų bylos nagrinÄjimo vilkinimas. PrieÅ¡ingai, apeliacinÄs instancijos teismas bylos nagrinÄjimo metu skelbÄ pertraukas dÄl objektyvių priežasÄių, kurios buvo dÄl nuteistųjų, liudytojų neatvykimo į teismo posÄdžius, dÄl bylÄ nagrinÄjusio teisÄjo ligos, dÄl kolegijos teisÄjų užimtumo kitose bylose, dÄl suplanuotų teisÄjų ir kitų proceso dalyvių atostogų, be to, teismo posÄdžių datos buvo pagrįstai derinamos su visų proceso dalyvių objektyviomis galimybÄmis dalyvauti procese, iÅ¡ karto buvo derinamos kelių teismo posÄdžių datos.
PosÄdžių atidÄjimo priežastys pripažintinos turinÄiomis objektyvų pagrindÄ . PrieÅ¡ingai, nei bendra ieÅ¡kovo pozicija, tokios priežastys vertintinos kaip teismo siekis teisingai iÅ¡nagrinÄti bylÄ . IeÅ¡kovas nenurodÄ jokių ilgų teismų neveikimo laikotarpių, teismo posÄdžiai nebuvo atidedami nepagrįstai ilgam terminui, jie vyko nuolat, todÄl konstatuotina, jog teismai ÄmÄsi visų priemonių, kad procesas bÅ«tų toks operatyvus, kiek įmanoma tokioje byloje. Be to, pati byla yra didelÄs apimties, ne vienas kaltinamasis, nusikaltimams priskiriamas prie sunkių.
TodÄl aiÅ¡kiai matyti, kad ieÅ¡kovas neįrodÄ neteisÄtų veiksmų, todÄl ieÅ¡kinyje praÅ¡omÄ taikyti civilinÄ atsakomybÄ nÄra jokio teisinio pagrindo. Atskirai pasisakytina ir dÄl priežastinio ryÅ¡io. PažymÄtina, kad pagal CK 6.247 straipsnyje pateiktÄ priežastinio ryÅ¡io sampratÄ ir kasacinio teismo formuojamÄ teismų praktikÄ priežastinis ryÅ¡ys gali bÅ«ti tiesioginis, kai dÄl teisinÄ pareigÄ pažeidusio asmens veiksmų žala atsirado tiesiogiai, ir netiesioginis, kai asmens veiksmais tiesiogiai nepadaryta žalos, taÄiau sudarytos sÄ lygos žalai atsirasti ar jai padidÄti.
Netiesioginis priežastinis ryÅ¡ys yra tada, kai asmens veiksmai (veikimas, neveikimas) nÄra vienintelÄ Å¾alos atsiradimo priežastis, jie tik prisideda prie sÄ lygų Å¡iai žalai kilti sudarymo, t. y. kartu su kitomis neigiamų padarinių atsiradimo priežastimis pakankamu laipsniu lemia Å¡ių padarinių atsiradimÄ . NustaÄius, kad teisinÄ pareigÄ pažeidusio asmens elgesys pakankamai prisidÄjo prie žalos atsiradimo, jam tenka civilinÄ atsakomybÄ pagal deliktinÄ prievolÄ (žr. Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plÄstinÄs teisÄjų kolegijos 2014 m. kovo 3 d. nutartį, priimtÄ civilinÄje byloje V.
P. prieÅ¡ D. D. ir kt., bylos Nr. 3K-7-144/2014). Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo jurisprudencijoje konstatuota, kad teisine prasme pripažįstama, jog priežastinis ryÅ¡ys yra tais atvejais, jeigu asmuo turÄjo pareigÄ kÄ nors atlikti, kokiu nors bÅ«du veikti, taÄiau neveikÄ, ir toks, neadekvatus susiklosÄiusiai faktinei situacijai, jo elgesys pakankamai prisidÄjo prie žalos atsiradimo, tiesiogiai sukeldamas žalingus padarinius arba sukurdamas sÄ lygas tokiems padariniams atsirasti. Taigi net ir nesant faktinio priežastinio ryÅ¡io, teisinis priežastinis ryÅ¡ys gali bÅ«ti nustatomas ir to gali pakakti civilinei atsakomybei taikyti (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegijos 2010 m. vasario 26 d. nutartis, priimta civilinÄje byloje S. U. v.
Lietuvos valstybÄ, bylos Nr. 3K-3-91/2010). Tais atvejais, kai priežastinio ryÅ¡io tarp atsakovų veiksmų ir atsiradusios žalos pobÅ«dis yra skirtingas, t. y. kai vieno atsakovo veiksmai buvo tiesioginÄ Å¾alos atsiradimo priežastis, o kito veiksmai tik netiesiogiai turÄjo įtakos žalos atsiradimui, atsakovų atsakomybÄ bus dalinÄ (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegijos 2005 m. kovo 9 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-156/2005; 2011 m. balandžio 19 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-189/2011; 2013 m. birželio 18 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-320/2013, kt.).
Ikiteisminio tyrimo veiksmai buvo teisÄti tiek, kiek jie buvo atlikti pagal įstatyme numatytus pagrindus, jo nustatytas procedÅ«ras ir laikantis teisÄs aktais detalizuotos tvarkos, o neteisÄti tiek, kiek Å¡ių reikalavimų nesilaikyta (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegijos 2002 m. sausio 30 d. nutartis, priimta civilinÄje byloje A. B. ir kt. v. Teisingumo ministerija ir kt., bylos Nr. 3K-3-181/2002). Be to, Lietuvos AukÅ¡Äiausiasis Teismas yra nurodÄs, kad pareigÅ«nų bendroji rÅ«pestingumo pareiga nacionalinÄje teisÄje yra įtvirtinta BPK 2 straipsnyje, 44 straipsnio 5 dalyje, CK 6.263 straipsnio 1 dalyje, taÄiau turi bÅ«ti neginÄijamai įrodyta ir pripažinta, jog ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nai, prokurorai ar teismas padarÄ klaidÄ , turÄjusiÄ esminÄ ir lemiamÄ reikÅ¡mÄ ieÅ¡kovo teisių pažeidimui baudžiamajame procese.
Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinÄjimo taisyklÄmis, bet ir logikos dÄsniais, pagal vidinį įsitikinimÄ padaryti neÅ¡aliÅ¡kas iÅ¡vadas (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegijos 2010 m. kovo 30 d. nutartis, priimta civilinÄje byloje J. B. v. UAB âTELE-3â, bylos Nr. 3K-3-139/2010; 2011 m. balandžio 12 d. nutartis, priimta civilinÄje byloje UAB ,,Geosprendimaiâ v. G. K., bylos Nr. 3K-3-177/2011). Kasacinio teismo praktikoje pabrÄžiama, kad, iÅ¡tyrÄs ir įvertinÄs byloje esanÄius įrodymus, procesinio sprendimo motyvuojamojoje dalyje teismas glausta forma turi iÅ¡dÄstyti nustatytas faktines bylos aplinkybes, argumentus, nurodyti, kodÄl vienais įrodymais remtasi, o kiti atmesti, pateikti įrodymų, kuriais grindžiamos teismo iÅ¡vados, vertinimÄ ir teisinį sprendimo pagrindimÄ (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegijos 2009 m. lapkriÄio 24 d. nutartis, priimta civilinÄje byloje PanevÄžio miesto savivaldybÄ v.
UAB âPanevÄžio miestprojektasâ, bylos Nr. 3K-3-526/2009; 2012 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinÄje byloje I. K. ir kt. v. Kauno miesto savivaldybÄ ir kt., bylos Nr. 3K-3-176/2012; 2015 m. vasario 27 d. nutartis, priimta civilinÄje byloje UAB âLiuksâ v. UAB âSaulius ir Kristupasâ ir kt., bylos Nr. 3K-3-98/2015; kt.). Protingumo principas reiÅ¡kia, kad kiekvienas asmuo privalo pats rÅ«pintis savo teisÄmis ir pareigomis. PrieÅ¡ atlikdamas bet kokį veiksmÄ , asmuo turi apsvarstyti galimus tokio veiksmo teisinius padarinius.
IÅ¡ esmÄs vien tik ilgas bylos nagrinÄjimas negali bÅ«ti laikoma priežastimi neturtinei žalai kilti ir pareigos jÄ atlyginti. Remiantis BPK 119 straipsniu, kardomosios priemonÄs gali bÅ«ti skiriamos siekiant užtikrinti įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo dalyvavimÄ procese, netrukdomÄ ikiteisminį tyrimÄ , bylos nagrinÄjimÄ teisme ir nuosprendžio įvykdymÄ , taip pat siekiant užkirsti keliÄ naujoms nusikalstamoms veikoms. Kardomosios priemonÄs gali bÅ«ti skiriamos tik tuo atveju, kai yra pakankamai duomenų, leidžianÄių manyti, kad įtariamasis padarÄ nusikalstamÄ veikÄ (BPK 121 straipsnio 2 dalis).
Pagal BPK 122 straipsnį, suÄmimo pagrindas yra pagrįstas manymas, kad įtariamasis bÄgs (slÄpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų, prokuroro ar teismo, trukdys procesui, darys BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus. Skiriant suÄmimÄ turi bÅ«ti nurodytas jo skyrimo pagrindas ir motyvai. SuÄmimas gali bÅ«ti skiriamas tik tais atvejais, kai Å¡velnesnÄmis kardomosiomis priemonÄmis negalima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų (BPK 122 straipsnio 6â7 dalys). Bendra suÄmimo skyrimo tvarka reglamentuojama BPK 123â125, 127 straipsniuose, o pagal BPK 307 straipsnio 1 dalies 6 punktÄ sprendimas dÄl kardomosios priemonÄs nuteistajam nurodomas apkaltinamojo nuosprendžio rezoliucinÄje dalyje.
Vis dÄlto, nors ieÅ¡kovas paaiÅ¡kina, jog nepagrįstai buvo laikomas suimtu, teismas su tokia ieÅ¡kovo pozicija nesutinka visiÅ¡kai, kadangi paskirtos kardomosios priemonÄs skyrimas tuo metu buvo bÅ«tinas, siekiant užtikrinti įtariamojo dalyvavimÄ procese, netrukdomÄ ikiteisminio tyrimo atlikimÄ bei siekį užkardyti naujų nusikaltimų padarymÄ . NeturtinÄ Å¾ala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta asmens sveikatai (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). CK nenustatytas atlygintinos neturtinÄs žalos dydis.
Teismas turi atsižvelgti į žalos sukeltus padarinius, žalÄ padariusio asmens kaltÄ, jo turtinÄ padÄtį, padarytos turtinÄs žalos dydį, kitas aplinkybes ir vadovautis įstatyme (CK 1.5 straipsnyje) nustatytais teisÄs aiÅ¡kinimo bei taikymo principais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos bendrosios taisyklÄs neturtinÄs žalos dydžiui nustatyti, taÄiau jų taikymas priklauso nuo to, kokiai įstatymu ginamai vertybei padaryta žala. NeturtinÄs žalos atlyginimo dydžio nustatymas pakenkimo sveikatai bylose yra specifinis tuo, kad teismas, atsižvelgdamas į bendruosius CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus kriterijus, turi atsižvelgti ir į specifinius kriterijus: pakenkimo sveikatai laipsnį ir pobÅ«dį; sveikatos sutrikdymo trukmÄ; netekto darbingumo laipsnį; ligos progresavimo tikimybÄ; prognozes; atsiradusius sveikatos sutrikdymo turtinius ir neturtinius padarinius; galinÄius ateityje atsirasti įvairius nukentÄjusio asmens gyvenimo pokyÄius (profesinÄje, visuomeninÄje, asmeninÄje ir kt. srityse); kitas aplinkybes, turinÄias įtakos fizinių ir dvasinių iÅ¡gyvenimų mastui, stiprumui, reikÅ¡mingas nustatant jų piniginį kompensacinį ekvivalentÄ .
Svarbu iÅ¡laikyti pažeisto asmens intereso, jam padarytos neturtinÄs žalos ir teisingos kompensacijos už šį pažeidimÄ pusiausvyrÄ (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 13 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-170/2010; 2010 m. gegužÄs 25 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-236/2010; 2010 m. lapkriÄio 30 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-490/2010). Kasacinis teismas taip pat yra pažymÄjÄs, kad neturtinÄs žalos atlyginimo atveju visiÅ¡ko žalos atlyginimo principas objektyviai negali bÅ«ti taikomas visa apimtimi, nes neturtinÄs žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais.
Teismas turi pareigÄ nustatyti teisingÄ kompensacijÄ už patirtus neturtinio pobÅ«džio iÅ¡gyvenimus, praradimus ir parinkti tokiÄ piniginÄ satisfakcijÄ , kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentÄjusiojo patirtÄ dvasinį sielvartÄ , fizinį skausmÄ , kitokius neturtinių vertybių pažeidimus (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 14 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-174/2009; 2013 m. rugsÄjo 18 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-426/2013; kt.). Å iuo atveju nors ieÅ¡kovas skundžiasi sveikatos sutrikdymu, pridÄdamas medicinos dokumentus, taÄiau iÅ¡ tiesų, atsižvelgiant į tai, jog ieÅ¡kovas iki nuosprendžio priÄmimo vartojo narkotines medžiagas, laikytina, kad savo pasirinkimu jis pirmiausia aktyviai prisidÄjo prie savo sveikatos bÅ«klÄs pabloginimo.
Be to, pablogÄjusi reputacija susijusi ne su per ilgu bylos nagrinÄjimu, bet su nusikaltimo padarymu. Svarbu atkreipti dÄmesį ir į tai, jog ieÅ¡kovo kaltÄ dÄl nusikaltimo padarymo įrodyta įsiteisÄjusiais teismų procesiniais sprendimai, jam paskirta laisvÄs atÄmimo bausmÄ, į kuriÄ Ä¯skaiÄiuotas ir jo neva per ilgas sulaikymo (areÅ¡to) laikotarpis. Be to, ieÅ¡kovui teismo sprendimu už netinkamas kalÄjimo sÄ lygas buvo atlyginta žala. PažymÄtina, kad ieÅ¡kovo paaiÅ¡kinimai yra įrodinÄjimo priemonÄ, o juose iÅ¡dÄstyti faktiniai duomenys, ypaÄ kai jie yra pagrindinis įrodymų Å¡altinis įrodinÄjamai aplinkybei nustatyti, teismo turi bÅ«ti kruopÅ¡Äiai pasverti â ar jie detalÅ«s, nuoseklÅ«s ir patikimi.
Patikimais gali bÅ«ti pripažinti detaliai atskleisti ir nuoseklÅ«s, pagrįsti objektyviai egzistuojanÄiais ar egzistavusiais faktais paaiÅ¡kinimai. IeÅ¡kovo paaiÅ¡kinimų patikimumo kriterijus yra ir tai, ar tokio įrodymo duomenis gali patvirtinti kiti byloje surinkti leistini įrodymai, kurių duomenys turi bÅ«ti palyginti ir įvertinti kartu su ieÅ¡kovo paaiÅ¡kinimais (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2013 m. sausio 3 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-107/2013). Å iuo atveju, teismo nuomone, ieÅ¡kovas neįrodÄ jokių ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų ar teismo neteisÄtų veiksmų, todÄl neturtinÄs žalos nÄra jokio teisinio pagrindo priteisti.
Kadangi atmestas pagrindinis ieÅ¡kinio reikalavimas dÄl žalos atlyginimo, papildomai nemotyvuojant nepriteisimos procesinÄs metinÄs palÅ«kanos. Kiti Å¡alių argumentai ar pateikti įrodymai esminÄs reikÅ¡mÄs bylai neturi, todÄl teismas atskirai dÄl jų nepasisako. BylinÄjimosi iÅ¡laidų paskirstymas Pagal CPK 79 straipsnį bylinÄjimosi iÅ¡laidas sudaro žyminis mokestis, su kuriuo susijusius klausimus reglamentuoja CPK 80â87 straipsniai, ir iÅ¡laidos, susijusios su bylos nagrinÄjimu, su kuriomis susijusius klausimus reglamentuoja CPK 88â92, 97â99 straipsniai.
BylinÄjimosi iÅ¡laidos paskirstomos pagal tai, kurios Å¡alies naudai priimtas sprendimas (CPK 93 straipsnis). IeÅ¡kovo ieÅ¡kinys atmestas visiÅ¡kai, todÄl jam nÄra atlyginamos jo patirtos bylinÄjimosi iÅ¡laidos (CPK 80, 93, 98 straipsniai). Atsakovai nepraÅ¡o atlyginti jų patirtų bylinÄjimosi iÅ¡laidas, taip pat iki bylos iÅ¡nagrinÄjimo iÅ¡ esmÄs pabaigos teismui nepateikÄ bylinÄjimosi iÅ¡laidų dydį pagrindžianÄių įrodymų, todÄl ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį atmetus, atsakovams pastarosios nÄra iÅ¡ ieÅ¡kovo priteisiamos (CPK 93, 98 straipsniai).
Vadovaudamasis CPK 259, 260, 265, 268, 270 straipsniais teismas n u s p r e n d ž i a: IeÅ¡kovo R. P., gim. (duomenys neskelbtini), ieÅ¡kinį dÄl žalos atlyginimo atmesti visiÅ¡kai. Å alys turi teisÄ per 30 dienų apskųsti sprendimÄ Vilniaus apygardos teismui, skundÄ paduodant per Vilniaus miesto apylinkÄs teismÄ . TeisÄjas Gintaras Seikalis