beae07dd-96de-4dff-b96f-6976b0c3bb66 · Klaipėdos apygardos teismas

?Administracinio nusižengimo byla Nr. eAN2-147-557/2020 Teisminio proceso Nr. 4-24-3-00049-2020-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 18.13; 21.11.10 (S) KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. liepos 24 d. Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Linas Pauliukėnas sekretoriaujant Redai TamoÅ¡auskaitei, teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinio nusižengimo bylÄ pagal Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos rajono policijos komisariato (toliau – ir Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos rajono PK, Institucija) apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rÅ«mų 2020 m. birželio 3 d. nutarimo, kuriuo V.

V. administracinio nusižengimo bylos teisena pagal Lietuvos Respublikos administracinio nusižengimo kodekso (toliau – ANK) 493 straipsnio 2 dalį nutraukta konstatavus, kad V. V. inkriminuoto administracinio nusižengimo sudėtis nebuvo įrodyta. Teismas n u s t a t ė: I. Bylos esmė 1. 2020-02-24 V. V. surašytas administracinio nusižengimo protokolas už tai, kad jis 2020-02-23 5.45 val. iškvietė policijos pareigūnus, pranešdamas apie tai, kad sugyventinės Ž. G. neišleidžia pažįstamas, tačiau informacija nepasitvirtinto.

Tokie V. V. veiksmai administracinio nusižengimo protokole buvo kvalifikuoti pagal ANK 493 straipsnio 2 dalį.

2. Klaipėdos apylinkės teismas 2020-06-03 nutarimu V. V. administracinio nusižengimo teisenÄ nutraukė konstatavęs, kad Å¡ioje byloje nebuvo įrodyta V. V. inkriminuoto administracinio nusižengimo sudėtis. Teismas, įvertinus nustatytas faktines bylos aplinkybes, pripažino, kad V. V. kaltė be pakankamo pagrindo sutrukdžius specialiųjų tarnybų – policijos – darbÄ , kviečiant Å¡ios įstaigos pareigÅ«nus 2020-03-23 naktį atvykti į D. K. namus ir padėti iÅ¡vaduoti iÅ¡ jų neiÅ¡leidžiamÄ jo sugyventinę Ž.

G., nebuvo įrodyta. Nors ir V. V. ir Ž. G. tÄ naktį buvo apsvaigę nuo alkoholio, tai nesudaro pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , kad jiems nebuvo reikalinga policijos pareigÅ«nų pagalba. Kaip nurodė V. V., D. K. vakare jį iÅ¡ savo namų iÅ¡varė, grasindamas kirviu, ir jam teko iÅ¡eiti, palikus D. K. neiÅ¡leistÄ Å½. G., kuri vėliau žinute prašė jo pagalbos iÅ¡trÅ«kti, o jam sugrįžus susitarti su D. K. dėl jos iÅ¡leidimo nepavyko. Dėl Å¡ių priežasčių V. V. ir Ž. G. galėjo tikrai reikėti policijos pagalbos ir jis jÄ iÅ¡sikvietė.

Tai, kad vėliau situacija pakito, vos atvykus pareigÅ«nams, D. K. Ž. G. iÅ¡leido, o policijos pareigÅ«nai ir V. V., ir Ž. G. užfiksavo esant girtus ir todėl ne visai riÅ¡liai nupasakojančius situacijÄ , nesudaro pagrindo vertinti pagalbÄ kvietusio V. V. veiksmus kaip sÄ moningÄ Å¡ios tarnybos trukdymÄ , nes teisę į bÅ«tinÄ Å¡ios tarnybos pagalbÄ turi ir apsvaigę, ir asocialÅ«s, ir visi kiti asmenys, kuriems ji tuo metu yra reikalinga. Å iuos V. V. parodymus visiÅ¡kai patvirtina Ž. G. parodymai, taip pat ir BIRT ataskaitų žiÅ«ryklėje užfiksuota jo telefoninio praneÅ¡imo policijai informacija.

Faktines Å¡io įvykio aplinkybes patvirtino ir D. K., o jo tvirtinimÄ , kad jis Ž. G. netrukdė iÅ¡eiti, teismas įvertino kaip siekimÄ pačiam iÅ¡vengti atsakomybės už galbÅ«t neteisėtus veiksmus, suvaržant Å¡iai moteriai laisvę. Tuo tarpu policijos pareigÅ«no A. P. tarnybinį praneÅ¡imÄ teismas laikė beverčiu ir netgi klaidinančiu teismÄ , nes iÅ¡kviestas liudyti Å¡is policijos pareigÅ«nas pareiÅ¡kė, jog pats į įvykio vietÄ nevyko ir aplinkybių, nurodytų paties suraÅ¡ytame tarnybiniame praneÅ¡ime, patvirtinti negali.

Nustatyti, kas iÅ¡ policijos pareigÅ«nų vyko į šį įvykį, iÅ¡ teismui pateiktos itin negausios bylos medžiagos buvo neįmanoma, jie niekur konkrečiai neįvardyti, o į teismo praÅ¡ymÄ juos pagal savo Å¡aukinių kodus nustatyti ir atsiųsti liudyti policijos komisariatas neatsiliepė. Pažymėtina, kad administracinio nusižengimo protokolÄ suraÅ¡iusi institucija turi pareigÄ surinkti ir pateikti teismui asmens kaltę nusižengimo padarymu patvirtinančius įrodymus, o jai to nedarant, tenka konstatuoti tokių įrodymų nebuvimÄ , asmens nekaltumÄ ir policijos darbo brokÄ .

Atsižvelgdamas į visa tai, Klaipėdos apylinkės teismas V. V. administracinio nusižengimo teisenÄ pagal ANK 493 straipsnio 2 dalį nutraukė, konstatavęs, kad jam inkriminuoto administracinio nusižengimo sudėtis nebuvo įrodyta. II. Apeliacinio skundo argumentai 3. Apeliaciniu skundu Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos rajono PK praÅ¡o:

1) panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2020-06-03 nutarimÄ ir priimti naujÄ nutarimÄ administracinio nusižengimo byloje;

2) iÅ¡kviesti į bylos nagrinėjimÄ liudytojus Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos rajono PK Veiklos skyriaus tyrėjÄ A. M. ir Reagavimo skyriaus tyrėjÄ E. V.. 3.1. Nurodo, kad Institucija, skundžianti priimtÄ nutarimÄ , sutinka su Klaipėdos apylinkės teismo skundžiamo nutarimo dėstomÄ ja ir įrodomÄ ja dalimi, kurioje pasisakoma apie tai, kad administracinio nusižengimo protokolÄ suraÅ¡iusi Institucija turi pareigÄ surinkti ir pateikti teismui asmens kaltę nusižengimo padarymu patvirtinančius įrodymus.

Tačiau Institucija nesutinka su tuo, kad, pasak teismo, D. K. parodymai vertintini kaip siekimas pačiam išvengti atsakomybės už galbūt neteisėtus veiksmus, suvaržant Ž. G. laisvę. Kaip liudytojas apklaustas D. K. nurodė, kad 2020-02-23 parsivedė V. V. ir Ž. G. pas save į namus girtauti, vėliau V. V. išėjo, o Ž. G. pasiliko, bet jis jokios prievartos dėl to nevartojo. Ryte V. V. vėl atėjo, tačiau D. K. jo neįsileido, todėl šis iškvietė policijos pareigūnus. Pasak Institucijos, D.

K. parodymai parodo, kad jis nedraudė iÅ¡eiti Ž. G. ir niekas nelaikė jos prieÅ¡ jos valiÄ . Pažymėtina, kad Ž. G. yra suinteresuota duoti naudingus parodymus V. V. naudai, kadangi jie yra sugyventiniai ir ji siekia, kad jam nebÅ«tų paskirta administracinė bauda. Taip pat pažymėtina, kad jeigu tikrai buvo suvaržyta Ž. G. laisvė tÄ naktį, kyla pagrįstų abejonių, kodėl tiesiogiai Ž. G. neskambino į bendrÄ jį pagalbos centrÄ telefonu 112 ir neinformavo policijos pareigÅ«nų dėl galimo jos laisvės suvaržymo, o rašė SMS žinutę savo sugyventiniui.

Darytina išvada, kad Ž. G. skubios pagalbos nereikėjo, nes ji tiesiogiai nesikreipė į policijos pareigūnus dėl jos laisvės suvaržymo. Iš surinktos medžiagos matyti, kad tuo metu, kai V. V. iškvietė policijos pareigūnus, jis kartu su Ž. G. buvo neblaivūs ir nerišliai galėjo papasakoti visas įvykio aplinkybes. Pažymėtina, kad dėl galimo Ž. G. laisvės suvaržymo jokių skundų ar pareiškimų nebuvo gauta, dėl to darytina išvada, kad Ž. G. policijos pagalba buvo nereikalinga. 3.2.

IÅ¡ BIRT ataskaitų žiÅ«ryklės matyti, kad į V. V. gautÄ iÅ¡kvietimÄ reagavo Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos rajono PK Veiklos skyriaus tyrėja A. M. ir Å¡ios institucijos Reagavimo skyriaus tyrėjas E. V.. Minėtų pareigÅ«nų, vykusių į iÅ¡kvietimÄ , parodymais teismas nesivadovavo. Pažymėtina, kad teismas prašė nurodyti tÄ naktį į iÅ¡kvietimÄ reagavusius pareigÅ«nus, tačiau per žmogiÅ¡kÄ klaidÄ pareigÅ«nai nebuvo informuoti apie vykstantį teismo posėdį, į kurį nenuvyko, o minėtų pareigÅ«nų parodymai bÅ«tų buvę labai svarbÅ«s ir objektyvÅ«s priimant teismui sprendimÄ .

Konstatuotina, kad jeigu pareigūnai būtų atvykę į teismo posėdį liudyti, teismas galbūt būtų nenutraukęs administracinio nusižengimo bylos teisenos V. V., o procesinis sprendimas galbūt būtų buvęs visai kitoks negu yra dabar. III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados 4. Apeliacinis skundas atmestinas.

5. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylÄ dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumÄ ir pagrįstumÄ .

6. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad Institucija nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu byloje surinktų įrodymų vertinimu ir padaryta išvada, jog nagrinėjamoje byloje nebuvo įrodyta V. V. inkriminuoto administracinio nusižengimo, ANK 493 straipsnio 2 dalyje, sudėtis.

7. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs Institucijos apeliacinio skundo argumentus, skundžiamÄ teismo nutarimÄ ir administracinio nusižengimo bylos medžiagoje esančius duomenis konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nutraukdamas V. V. administracinio nusižengimo bylos teisenÄ pagal ANK 493 straipsnio 2 dalį, padarė teisingÄ iÅ¡vadÄ , jog byloje nėra surinkta pakankamai faktinių duomenų, kurie leistų neabejotinai patvirtinti V. V. kaltę padarius jam inkriminuotÄ nusižengimÄ , numatytÄ ANK 493 straipsnio 2 dalyje.

8. ANK 5 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog administracinis nusižengimas yra Å¡iame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Taigi neabejotina, kad asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, nustatyto ANK specialiojoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo bÅ«tų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimÄ , turi bÅ«ti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę.

Vadovaujantis ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimÄ atliekantys pareigÅ«nai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktÄ ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikÅ¡mės bylai teisingai iÅ¡nagrinėti. Remiantis minėto straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigÅ«nas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.

Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas (LAT nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-3-1073/2019).

9. Teisėtas, pagrįstas, o kartu ir teisingas sprendimas administracinio nusižengimo byloje gali būti priimtas tik tuo atveju, jei išsamiai atskleidžiamos aplinkybės, turinčios reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Jeigu nepavyksta išsiaiškinti įvykio, dėl kurio buvo pradėtas administracinio nusižengimo tyrimas (teisena), esminių aplinkybių, teismas negali patikimai nustatyti materialios tiesos. Bylos įrodymų vertinimas, kaip sudėtinė įrodinėjimo teisme proceso dalis, yra neišvengiamai susijusi su visų bylos duomenų išsamiu ir nešališku išnagrinėjimu.

Taigi administracinio nusižengimo tyrimas atliekamas vadovaujantis administracinio nusižengimo teisenos paskirtimi ir principais (ANK 563, 566 straipsniai), administracinio nusižengimo bylos aplinkybės turi būti ištiriamos visapusiškai ir objektyviai (ANK 567 straipsnis), laikantis įrodymų vertinimo taisyklių (ANK 569 straipsnis), o teismo sprendimas privalo būti motyvuotas (ANK 635 straipsnio 1 dalis), jo motyvuojamojoje dalyje, be kitų ANK 636 straipsnio 4 dalyje nurodytų aplinkybių, turi būti nurodomi argumentai, kuriais atmetami priešingi įrodymai.

10. Teismų praktikoje ne kartÄ nurodyta, jog asmuo gali bÅ«ti pripažintas kaltu, padaręs administracinį nusižengimÄ , tik surinkus pakankamai neabejotinų jo kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo bÅ«ti padarytas, nepakanka iÅ¡vadoms apie asmens kaltumÄ padaryti ir skirti administracinę nuobaudÄ . Asmens kaltė gal bÅ«ti konstatuota, kai iÅ¡tyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veikÄ , už kuriÄ turi bÅ«ti skiriama nuobauda. Administracinių nusižengimų bylose patraukto administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio nusižengimo protokolÄ suraÅ¡iusi Institucija, o visi neaiÅ¡kumai traktuojami administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai.

11. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimÄ yra bÅ«tina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu ir iÅ¡ jo iÅ¡plaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiÅ¡kumai, kurie negali bÅ«ti paÅ¡alinti, aiÅ¡kintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai.

12. ANK 493 straipsnio 2 dalyje, inter alia (be kita ko), numatyta administracinė atsakomybė tam, kas iÅ¡kvietė policijos specialiÄ sias tarnybas, žinodamas, kad pagalba nereikalinga. Esminis Å¡ios veikos padarymo elementas yra žinojimas, jog pagalba nereikalinga. Ši veika gali bÅ«ti padaroma tik tyčia, t. y. suvokiant, kad specialiųjų tarnybų pagalbos nereikia, tačiau tyčia praneÅ¡ant melagingÄ informacijÄ ir taip trukdant tarnybų darbÄ .

13. ANK 493 straipsnio 2 dalis saugo normalų specialiųjų tarnybų, taip pat ir policijos, darbÄ nuo piktybiÅ¡kų, melagingų iÅ¡kvietimų, eikvojančių specialiųjų tarnybų iÅ¡teklius bei sudarančių prielaidas nukreipti jų dėmesį nuo iÅ¡ tikrųjų įvykusių nelaimių, kilusių grėsmių žmonių gyvybei, sveikatai, turtui. Melagingas iÅ¡kvietimas suprantamas kaip atitinkamos tarnybos kvietimas, nesant situacijų, kurioms iÅ¡spręsti bÅ«tina tokių tarnybų pagalba, todėl minėtas nusižengimas gali bÅ«ti padaromas tik tyčia, t. y. suvokiant, jog specialiųjų tarnybų pagalbos nereikia, tačiau tyčia praneÅ¡ant melagingÄ informacijÄ ir taip trukdant tarnybų darbÄ .

Å ie iÅ¡aiÅ¡kinimai yra aktualÅ«s, sprendžiant klausimÄ dėl asmens patraukimo administracinėn atsakomybėn pagal ANK 493 straipsnio 2 dalį. Taigi administracinei atsakomybei pagal ANK 493 straipsnio 2 dalį kilti yra reikÅ¡mingas asmens suvokimas, jog specialiųjų tarnybų pagalba jam yra nereikalinga.

14. Pažymėtina, kad šioje teisės normoje įtvirtinta formuluotė „iškvietimas žinant, kad pagalba nereikalinga“ negali būti aiškinama plečiamai. Jeigu asmuo klaidingai suvokia ar vertina realiai egzistuojančias aplinkybes ir praneša apie jas specialiosioms tarnyboms, jo veiksmai nėra tyčiniai, taigi ir atsakomybė pagal ANK 493 straipsnio 2 dalį negalima.

15. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad pirmosios instancijos teismas kreipėsi į Klaipėdos rajono policijos komisariatÄ , praÅ¡ydamas nurodyti į V. V. iÅ¡kvietimÄ reagavusius pareigÅ«nus ir užtikrinti jų atvykimÄ Ä¯ teismo posėdį liudyti, tačiau Institucija šį teismo nurodymÄ ignoravo. Institucijos apeliaciniame skunde teigiama, kad tai įvyko dėl žmogiÅ¡kos klaidos, ir praÅ¡oma apklausti minimus liudytojus policijos pareigÅ«nus. Vienok savo klaidų Institucija nesiėmė taisyti ir apeliacinio proceso metu, prieÅ¡ingai, pademonstravo visiÅ¡kÄ abejingumÄ procesui, kurį pati ir inicijavo.

Nors vien dėl Institucijos praÅ¡ymo apklausti liudytojus buvo paskirtas žodinis bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme, Institucijos atstovas į teismo posėdį, kuriame turėjo bÅ«ti apklausti Institucijos praÅ¡omi liudytojai, apskritai neatvyko. Ä® teismo posėdį kviečiama neatvyko ir liudytoja policijos pareigÅ«nė A. M., nors abu liudytojai, Institucijai apeliaciniame skunde nenurodžius jokių tikslesnių jų kontaktinių duomenų, buvo kviečiami praneÅ¡imais į policijos komisariato tarnybinį elektroninį paÅ¡tÄ .

16. Apeliacinės instancijos teisme apklaustas liudytoju policijos pareigÅ«nas E. V. parodė, kad pagal gautÄ iÅ¡ budinčiojo nurodymÄ dėl V. V. praneÅ¡imo su kolege A. M. nuvyko prie D. K. namų, prie kurių juos pasitiko neblaivus V. V.. Jis paaiÅ¡kino, kad D. K. namuose prievarta laiko Ž. G.. D. K. durų iÅ¡ pradžių neatidarė, tačiau pagrasinus iÅ¡laužti duris, galiausiai jas atidarė, ir Ž. G. išėjo iÅ¡ jo namų. Visi asmenys buvo neblaivÅ«s, Ž. G. jokių pretenzijų neturėjo, sakė, kad V. V. iÅ¡ pradžių gėrė kartu su jais, bet paskui išėjo. V. V. aiÅ¡kino, kad Ž. G. atsiuntė jam sms žinutę praÅ¡ydama pagalbos, tačiau apžiÅ«rėjus jo telefonÄ , žinutės rasti nepavyko, gal buvo jÄ iÅ¡trynęs.

17. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, aukščiau aptarti liudytojo E. V. parodymai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų dėl inkriminuoto administracinio nusižengimo sudėties nebuvimo V. V. veiksmuose.

18. Šioje byloje V. V. administracinio nusižengimo protokolas surašytas pagal ANK 493 straipsnio 2 dalį už tai, kad jis 2020-02-23 5.45 val. iškvietė policijos pareigūnus, pranešdamas apie tai, kad sugyventinės Ž. G. neišleidžia pažįstamas, tačiau informacija nepasitvirtinto. Iš tokios protokolo formuluotės matyti, kad V. V. inkriminuojamas administracinis kaltinimas iš esmės siejamas su tuo, kad nepasitvirtino policijos pareigūnams jo nurodyta informacija, ir tai prilyginama pagalbos iškvietimui žinant, kad pagalba nereikalinga.

19. Apygardos teismas visiÅ¡kai sutinka su skundžiamame apylinkės teismo nutarime padaryta iÅ¡vada, jog aptartoje situacijoje V. V. turėjo pakankama pagrindÄ manyti, kad jo sugyventinė D. K. namuose galimai yra laikoma prieÅ¡ jos valiÄ , kad jai galimai gresia pavojus ir yra reikalinga pagalba. Å i apylinkės teismo iÅ¡vada yra iÅ¡samiai motyvuota, pagrįsta byloje surinktų įrodymų analize, Å¡iems motyvams apeliacinės instancijos teismas pritaria ir jų papildomai nebekartoja.

20. Institucija apeliaciniame skunde pati pripažįsta V. V. ir Ž. G. nurodytÄ aplinkybę, kad ji rašė V. V. sms žinutę, praÅ¡ydama pagalbos, jog D. K. jos neiÅ¡leidžia iÅ¡ jo namų. Nors liudytojas E. V. parodė, kad apžiÅ«rėjus V. V. telefonÄ , tokios žinutės jam nepavyko rasti, tačiau administracinio nusižengimo bylos tyrimo metu Institucija nesiaiÅ¡kino, ar tokia žinutė yra iÅ¡likusi Ž. G. telefone, ar apskritai nurodytu laiku tarp Å¡ių asmenų buvo telefoninis kontaktas, ir nurodytos aplinkybės niekaip nepaneigė. IÅ¡ to seka, kad aptartos informacijos kontekste V. V. turėjo pakankamÄ pagrindÄ baimintis dėl jo sugyventinei galimai gresiančio pavojaus, ir dėl to kreiptis į policijos pareigÅ«nus.

21. Nepagrįstas ir apelianto argumentas, neva Ž. G. yra suinteresuota duoti V. V. palankius parodymus, kad jos sugyventinis tokiu bÅ«du iÅ¡vengtų atsakomybės. Kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, nagrinėjant bylÄ apylinkės teisme jau 2020-05-15 paaiÅ¡kėjo, kad Ž. G. ir V. V. nebėra sugyventiniai, Ž. G. gyvena su kitu sugyventiniu A., taigi Ž. G. apklausos metu 2020-05-27 ji jau nebuvo V. V. sugyventinė. Aplinkybę, kad Ž. G. turi kitÄ sugyventinį, patvirtino ir liudytojas policijos pareigÅ«nas E. V..

PrieÅ¡ingai, pritartina apylinkės teismo vertinimui, jog nepatikimi gali bÅ«ti V. V. ir Ž. G. parodymams prieÅ¡taraujantys liudytojo D. K. parodymai, kuris gali bÅ«ti suinteresuotas iÅ¡vengti atsakomybės dėl galimo Ž. G. laisvės suvaržymo. Tai netiesiogiai patvirtina ir liudytojo E. V. parodymai, jog D. K. iÅ¡ pradžių neįsileido į namo vidų atvykusių policijos pareigÅ«nų ir duris atidarė tik tuomet, kai pareigÅ«nai perspėjo, jog kvies ugniagesius durims atidaryti ir pateks į namÄ jėga.

22. Tuo bÅ«du V. V. versija, kad pagal įvykio aplinkybes jis pagrįstai manė, jog Ž. G. gresia pavojus ir reikalinga pagalba, todėl ir kreipėsi pagalbos į policijÄ , byloje surinktais įrodymais nėra paneigta. Tai, kad V. V. policijai nurodyta informacija apie Ž. G. galimai gresiantį pavojų nepasitvirtino, neduoda jokio pagrindo teigti, kad V. V. kvietė pagalbÄ Å¾inodamas, kad pagalba nereikalinga. IÅ¡ to seka, kad V. V. veiksmuose nėra ANK 493 str. 2 d. numatyto nusižengimo sudėties, ir administracinio nusižengimo teisena jam nutraukta pagrįstai. Teismas, vadovaudamasis ANK 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a: palikti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rÅ«mų 2020 m. birželio 3 d. nutarimÄ nepakeistÄ ir Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos rajono policijos komisariato apeliacinio skundo netenkinti. Nutartis neskundžiama. Teisėjas Linas Pauliukėnas