Legislator Case Law & Legislation
beaba633-751a-46fd-9e36-60f5c19fe4bb AI generated

beaba633-751a-46fd-9e36-60f5c19fe4bb · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Case Number beaba633-751a-46fd-9e36-60f5c19fe4bb
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

panaikinti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Vidaus reikalų ministerija ar Ministerija) 2014-01-28 sprendimÄ Nr. 1D-782(11); solidariai priteisti iÅ¡ atsakovių Lietuvos valstybės ir Vidaus reikalų ministerijos sumažintos ir neiÅ¡mokėtos pareigÅ«nų ir karių valstybinės pensijos dalį – 2593,60 Lt;

Legislator headnote

AI generated

beaba633-751a-46fd-9e36-60f5c19fe4bb · Vilniaus apygardos administracinis teismas: Kaip turinčiam pajamų, nuo kurių mokamos privalomosios valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos, 2012 m. rugpjūčio mėn. pareiÅ¡kėjui pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį sumažinta pensija dar kartÄ perskaičiuota pagal Laikinojo įstatymo 5 straipsnį, taikant atitinkamÄ koeficientÄ pagal Ä®statymo 2 priede nurodytÄ formulę (b. l. 18). PareiÅ¡kėjas 2014-01-08 kreipėsi į Vidaus reikalų ministerijÄ su praÅ¡ymu, nurodyti kokiu teisiniu pagrindu buvo nuspręsta perskaičiuoti pensijÄ , informuoti, kokia pinigų suma dėl pensijos perskaičiavimo neiÅ¡mokėta praÅ¡ymo padavimo dienai ir iÅ¡mokėti susidariusiÄ pensijos nepriemokÄ (b. l. 15).

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Administracinė byla NrAdministracinė byla Nr. I-6283-484/2014Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00838-2014-9Procesinio sprendimo kategorija 6.6.1, 74 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. spalio 6 d.Vilnius             Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų: Inos Kirkutienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), JÅ«ros Marijos Strumskienės ir Donato Vansevičiaus, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo G.

P. skundÄ atsakovams Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, dėl neiÅ¡mokėtos valstybinės pensijos dalies priteisimo (trečiasis suinteresuotas asmuo – Sveikatos priežiÅ«ros tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos), n u s t a t ė :              PareiÅ¡kėjas G. P. kreipėsi į teismÄ su skundu, kuriame prašė:

1) panaikinti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Vidaus reikalų ministerija ar Ministerija) 2014-01-28 sprendimÄ Nr. 1D-782(11);

2) solidariai priteisti iš atsakovių Lietuvos valstybės ir Vidaus reikalų ministerijos sumažintos ir neišmokėtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalį – 2593,60 Lt;

3) įpareigoti atsakovus toliau mokėti jam Vidaus reikalų ministerijos paskirtÄ 782,65 Lt pensijÄ (b. l. 1-5).             Skunde paaiÅ¡kino, kad Vidaus reikalų ministerijos sprendimu jam paskirta pareigÅ«nų ir karių valstybinė pensija, kuri nuo 2011 m. balandžio mėn. iki 2013 m. sausio mėn. buvo mokama sumažinta vadovaujantis Lietuvos Respublikos socialinių iÅ¡mokų perskaičiavimo ir mokėjo laikinojo įstatymo (Žin., 2009, Nr. 152-6820; toliau – Laikinasis įstatymas) 4 straipsnio 1 dalies ir 5 straipsnio 1 dalies nuostatomis.

Dėl neiÅ¡mokėtos pensijos dalies iÅ¡mokėjimo 2014-01-08 kreipėsi į Vidaus reikalų ministerijÄ , kuri 2014-01-28 raÅ¡tu Nr. 1D-782(11) nurodė, kad neiÅ¡mokėta pensijos dalis nebus grÄ Å¾inta. Mano, kad aukščiau paminėtas teisinis reguliavimas, kurio pagrindu jis negavo dalies pensijos, pažeidžia pagrindinius teisingumo, teisėtų lÅ«kesčių ir apsaugos principus, asmens teisę gauti užtarnautos pensijos iÅ¡mokas, nepagrįstai ribojama asmens konstitucinė teisė į nuosavybę.

Skundo reikalavimus pareiÅ¡kėjas grindžia Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo ir Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencija, Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatomis.             Atsakovai Vidaus reikalų ministerija ir Lietuvos valstybė, atstovaujama Vidaus reikalų ministerijos, pareiÅ¡kėjo skundÄ prašė atmesti kaip nepagrįstÄ arba bylÄ nutraukti Administracinių bylų teisenos įstatymo 101 straipsnio 7 punkto pagrindu.

Atsiliepime į skundÄ nurodė, kad Vidaus reikalų ministerija sprendimo priėmimo metu pagal galiojančius teisės aktus neturėjo teisinio pagrindo tenkinti pareiÅ¡kėjo reikalavimo iÅ¡mokėti pensijos nepriemokÄ . Atkreipė dėmesį, kad Ministerija pagal 2012-06-30 Laikinojo įstatymo 5, 8 straipsnių ir 2 priedo pripažinimo netekusiais galios įstatymÄ nuo 2012-09-01 Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies nuostatos nebetaiko, pensijos kompensavimo mechanizmas nenustatytas. Pagal Laikinojo įstatymo 15 straipsnį, pensijų perskaičiavimas pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnį buvo pratęstas iki 2013-12-31, Å¡iuo metu mažinimas pagal šį reglamentavimÄ yra nebetaikomas, nuo 2014-01-01 pareiÅ¡kėjui mokama visa paskirto dydžio pensija.           Atkreipė dėmesį ir į tai, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2013-03-12 nutartimi administracinėje byloje Nr. A552-519/2013 nusprendė reikalavimams dėl neiÅ¡mokėtos pareigÅ«nų ir karių valstybinės pensijos pagal analogijÄ taikyti Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 45 straipsnyje nustatytÄ 3 metų procesinį terminÄ .

Nurodė, kad pareiÅ¡kėjas apie pensijos sumažinimÄ dėl Laikinojo įstatymo 4 straipsnio taikymo sužinojo (turėjo sužinoti) 2011 m. balandžio mėnesį, o apie mažinimÄ dėl laikinojo įstatymo 5 straipsnio – 2012 m. rugpjūčio mėnesį. Pažymėjo, kad terminas kreiptis į teismÄ yra procesinis, o ne materialus. Todėl mano, kad Å¡iuo atveju turi bÅ«ti taikomas nuo 2013-01-01 galiojantis 6 mėnesių terminas kreiptis į teismÄ , nustatytas Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 straipsnio 2 dalyje.

Teigia, kad Å¡iuo atveju pareiÅ¡kėjas praleido kreipimosi į teismÄ terminÄ ir jo atnaujinti nepraÅ¡o. Dėl Å¡ios priežasties praÅ¡o bylÄ nutraukti.           Dėl pensijos nepriemokos pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnį nurodė, kad Sveikatos priežiÅ«ros tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos pažymoje apie 2011-2013 m pensijos dydį hipotetiÅ¡kai nurodytas pensijos nepriemokos dydis, susidaręs dėl Laikinojo įstatymo 4, 5 straipsnių taikymo. Pažymėjo, kad Laikinojo įstatymo 4 straipsnis nepripažintas prieÅ¡taraujančiu Konstitucijai, o Konstituciniame Teisme yra nagrinėjamas tik Å¡io straipsnio taikymo galiojimo pratęsimas 2013 metams vadovaujantis Laikinojo įstatymo 15 straipsniu.

Tokiu bÅ«du, atsakovų nuomone, dėl Laikinojo įstatymo 4 straipsnio taikymo susidariusi pensijos nepriemoka gali bÅ«ti priteista tik, jei Konstitucinis Teismas pripažintų antikonstituciniu Laikinojo įstatymo 15 straipsnio nuostatas (b. l. 19-20) .             Į bylos nagrinėjimÄ administracinės bylos proceso Å¡alys neatvyko. Joms apie teismo posėdį praneÅ¡ta laiku ir tinkamai. Atsakovės atsiliepime į skundÄ nurodė, kad jų atstovas teismo posėdyje nedalyvaus (b. l. 20).Skundas tenkintinas iÅ¡ dalies.Nustatyta, kad remiantis Vidaus reikalų ministerijos 2011-05-06 sprendimu dėl pareigÅ«nų ir karių valstybinės pensijos už tarnybÄ skyrimo G.

P. Nr. 11SP-1838, pareiÅ¡kėjui nuo 2011-04-23 neterminuotai paskirta 422,65 Lt dydžio pareigÅ«nų ir karių valstybinė pensija (b. l. 14). Kartu su paskirtÄ ja pensija pareiÅ¡kėjui mokamas valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio priedas – 360 Lt. Priskaičiuota pensija su nurodytu priedu – 782,65 Lt. Nuo 2010-04-01 pareiÅ¡kėjui paskirtos valstybinės pensijos dydis perskaičiuojamas pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį, taikant pagal Ä®statymo 1 priede nurodytÄ formulę apskaičiuotÄ koeficientÄ .

Kaip turinčiam pajamų, nuo kurių mokamos privalomosios valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos, 2012 m. rugpjūčio mėn. pareiÅ¡kėjui pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį sumažinta pensija dar kartÄ perskaičiuota pagal Laikinojo įstatymo 5 straipsnį, taikant atitinkamÄ koeficientÄ pagal Ä®statymo 2 priede nurodytÄ formulę (b. l. 18). PareiÅ¡kėjas 2014-01-08 kreipėsi į Vidaus reikalų ministerijÄ su praÅ¡ymu, nurodyti kokiu teisiniu pagrindu buvo nuspręsta perskaičiuoti pensijÄ , informuoti, kokia pinigų suma dėl pensijos perskaičiavimo neiÅ¡mokėta praÅ¡ymo padavimo dienai ir iÅ¡mokėti susidariusiÄ pensijos nepriemokÄ (b. l. 15).

Vidaus reikalų ministerija 2014-01-28 sprendimu Nr. 1D-782(11) atsisakė nagrinėti pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymo dalį dėl pensijos nepriemokos, susidarius taikant Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies nuostatas, kadangi pareiÅ¡kėjas praleido VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 6 dalyje nustatytÄ 6 mėnesių terminÄ tokiam praÅ¡ymui pateikti. Tuo pačiu sprendimu atsakovė atsisakė tenkinti pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymo dalį dėl pensijos nepriemokos, susidarius taikant Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies nuostatas, iÅ¡mokėjimo, kadangi Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies nuostatos nepripažintos prieÅ¡taraujančiomis Konstitucijai, jų taikymas valstybinėms pensijoms pratęstas iki 2013-12-31, o įstatymas sumažintų valstybinių pensijų kompensavimo nenumato (b. l. 16-17).PareiÅ¡kėjas Å¡iuo atveju kelia ginÄÄ dėl jam paskirtos pareigÅ«nų ir karių valstybinės pensijos sumažinimo taikant Laikinojo įstatymo nuostatas nuo 2011 m. balandžio mėnesio iki 2013 m. gruodžio mėnesio imtinai.

Pagal 1994-12-22 Valstybinių pensijų įstatymo Nr. I-730 (1995-07-04 įstatymo Nr.            I-1012, 2002-07-02 įstatymo Nr. IX-1013, 2006-12-12 įstatymo Nr. X-978 redakcija) 1 straipsnio 1 dalį Lietuvos Respublikoje nustatomos šios valstybinės pensijos:

1) Lietuvos Respublikos pirmojo ir antrojo laipsnių valstybinės pensijos;

2) nukentėjusiųjų asmenų valstybinės pensijos;

3) pareigūnų ir karių valstybinės pensijos;

4) mokslininkų valstybinės pensijos;

5) teisėjų valstybinės pensijos. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad pareigÅ«nų ir karių valstybinės pensijos skiriamos pagal specialius įstatymus. 2009-12-09 buvo priimtas Laikinasis įstatymas Nr. XI-537, kuris, iÅ¡skyrus jo 16 straipsnį, įsigaliojo 2010-01-01. Pagal minėto įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 1 punktÄ jis taikomas ir asmenims, gaunantiems valstybines pensijas. Bylos raÅ¡ytiniais įrodymais neginčytinai nustatyta, kad pareiÅ¡kėjui pagal PareigÅ«nų ir karių valstybinių pensijų įstatymÄ Nr. X-212 paskirta pensija buvo sumažinta vadovaujantis Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalimi ir 5 straipsnio 1 dalimi (b. l. 18).Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad paskirtos ir Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka apribotos valstybinės pensijos (pareigÅ«nų ir karių – kartu su mokamu valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio priedu) ir rentos, nurodytos Å¡io įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktuose, bei valstybinės socialinio draudimo naÅ¡lių pensijos perskaičiuojamos taikant atitinkamÄ koeficientÄ , apskaičiuotÄ pagal Å¡io įstatymo 1 priede nurodytÄ formulę.

Jeigu tas pats asmuo gauna dvi arba daugiau Å¡ioje dalyje nurodytų iÅ¡mokų, apskaičiuojant naujÄ mokėtinÄ kiekvienos iÅ¡mokos dydį, visos gaunamos iÅ¡mokos sumuojamos ir perskaičiuojamos, iÅ¡mokų sumai taikant atitinkamÄ koeficientÄ , apskaičiuotÄ pagal Å¡io įstatymo 1 priede nurodytÄ formulę.Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje (redakcija, galiojusi nuo 2010-01-01 iki 2010-03-01) buvo nustatyta, kad Laikinojo įstatymo 4 straipsnyje nustatyta tvarka perskaičiuotų valstybinių pensijų, kurių skyrimas ir (arba) mokėjimas nesiejamas su asmens draudžiamosiomis pajamomis ir kurie po iÅ¡mokos paskyrimo turi pajamų, nuo kurių skaičiuojamos ir mokamos privalomosios valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos, arba gauna ligos (įskaitant darbdavio mokamas ligos dienomis), motinystės, tėvystės, motinystės (tėvystės) socialinio draudimo paÅ¡alpas, mokamas pagal Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymÄ , ligos dėl nelaimingo atsitikimo darbe arba profesinės ligos socialinio draudimo paÅ¡alpas, mokamas pagal Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymÄ (toliau Å¡iame įstatyme Å¡ios pajamos ir paÅ¡alpos vadinamos draudžiamosiomis pajamomis), iÅ¡skyrus asmenis, draudžiamus privalomuoju valstybiniu socialiniu pensijų draudimu pagal Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 8 ir 9 punktus, mokama pensijos dalis, apskaičiuota taikant koeficientÄ , apskaičiuotÄ pagal Å¡io įstatymo 2 priede nurodytÄ formulę, atsižvelgiant į tÄ mėnesį, už kurį mokama iÅ¡moka, gautų draudžiamųjų pajamų dydį, jeigu iÅ¡moka mokama už praėjusį mėnesį.

Tuo atveju, kai iÅ¡moka mokama už einamÄ jį mėnesį, atsižvelgiama į praėjusio mėnesio draudžiamÄ sias pajamas. IÅ¡ esmės analogiÅ¡kas reguliavimas buvo nustatytas ir vėlesnėse Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies redakcijose, galiojusiose nuo 2010-03-01 iki 2010-12-01 ir nuo 2010-12-01 iki 2012-09-01. Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje buvo nustatyta, kad jeigu 5 straipsnio 1 dalyje nurodytų iÅ¡mokų gavėjai valstybiniu socialiniu pensijų draudimu draudžiami pagal Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 8 ir 9 punktus, jų draudimo valstybiniu socialiniu pensijų draudimu laikotarpiu mokama 50 procentų priklausančios iÅ¡mokos.Laikinojo įstatymo 5 straipsnio nuostatos, perskaičiuojant valstybines pensijas, buvo taikomos iki 2012-09-01.

Laikinojo įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje (2009-12-09, 2010-07-02 redakcijos) buvo nustatyta, kad įstatymas galioja iki 2011-12-31. Taigi, Laikinojo įstatymo 15 straipsnyje buvo nustatytas terminuotas Å¡io įstatymo nuostatų galiojimas, t. y. tai, kad Å¡iuo įstatymu nustatyta socialinių iÅ¡mokų, inter alia valstybinių ir valstybinių socialinio draudimo pensijų, perskaičiavimo ir mokėjimo tvarka, suponuojanti Å¡ių iÅ¡mokų sumažinimÄ , taikoma nuo 2010-01-01 iki 2011-12-31. Seimas 2011-12-20 priėmė Laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymÄ , įsigaliojusį 2011-12-28, kurio 1 dalyje nustatė skirtingÄ Laikinojo įstatymo galiojimo terminÄ pagal socialinių iÅ¡mokų rūšis: 1) 1 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodytoms Å¡alpos kompensacijoms ir 5-9 punktuose nurodytoms iÅ¡mokoms – iki 2011-12-31; 2) 1 straipsnio 2 dalies 1, 2 ir 3 punktuose nurodytoms iÅ¡mokoms, 4 punkte nurodytoms slaugos ir priežiÅ«ros (pagalbos) iÅ¡laidų tikslinėms kompensacijoms ir 10 punkte nurodytai iÅ¡mokai – iki 2012-12-31.

Seimas 2012-12-20 įstatymu Nr. XII-92 priėmė Laikinojo įstatymo 15 str. pakeitimo įstatymÄ , įsigaliojusį 2012-12-31, kuriuo pakeitė 15 straipsnio 1 dalies 2 punktÄ ir nustatė, kad Å¡is įstatymas jo 1 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktuose nurodytoms iÅ¡mokoms, 4 punkte nurodytoms slaugos ir priežiÅ«ros (pagalbos) iÅ¡laidų tikslinėms kompensacijoms ir 10 punkte nurodytai iÅ¡mokai galioja iki 2013 m. gruodžio 31 d. Taigi, asmenims, kuriems valstybinės pensijos paskirtos ir mokamos pagal PareigÅ«nų ir karių valstybinių pensijų įstatymÄ , Laikinojo įstatymo nuostatų galiojimas pratęstas iki 2013-12-31.Konstitucinis Teismas 2012 m. vasario 6 d. nutarime, kuris „Valstybės žiniose“ paskelbtas 2012 m. rugsėjo 21 d., pripažino, kad Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalis tiek, kiek joje nustatytas valstybinių pensijų perskaičiavimas, neprieÅ¡tarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalis tiek, kiek joje nustatytas sumažintų valstybinių pensijų mokėjimas jų gavėjams, kurie po pensijos paskyrimo turi pajamų, nuo kurių skaičiuojamos ir mokamos privalomosios valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos, prieÅ¡tarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „Kiekvienas žmogus gali laisvai pasirinkti darbÄ bei verslÄ â€œ, Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalis tiek, kiek ji apima Å¡io įstatymo 1 straipsnio 1 dalies 1–4 punktuose nustatytas valstybines pensijas, prieÅ¡tarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23, 29, 52 straipsniams bei konstituciniam teisinės valstybės principui.

Laikinojo įstatymo 16 straipsnio 4 dalis tiek, kiek įstatymu nėra nustatyti sumažintų valstybinių socialinio draudimo senatvės pensijų esminiai kompensavimo elementai, neprieÅ¡tarauja Konstitucijai.Konstitucinis Teismas minėtame nutarime tirdamas Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies tiek, kiek joje nustatytas valstybinių pensijų perskaičiavimas, atitiktį Konstitucijos 23, 29, 48, 52 straipsniams, konstituciniam teisinės valstybės principui konstatavo, kad pagal KonstitucijÄ , jos 23, 29, 52 straipsnius, konstitucinį teisinės valstybės principÄ , susidarius ypatingai situacijai (dėl ekonomikos krizės) mažinant valstybines pensijas įstatymų leidėjui pareiga nustatyti susidariusių praradimų kompensavimo asmenims, kuriems valstybinė pensija buvo paskirta ir mokama, mechanizmÄ atsiranda tuomet, kai valstybinė pensija mažinama dideliu mastu.

Atsižvelgiant į tai, kad asmeniui paskirta valstybinė pensija, taip pat kelių valstybinių pensijų arba valstybinių pensijų ir rentų, valstybinių socialinio draudimo našlių pensijų bendra suma pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį sumažinta ne daugiau nei 20 procentų, nėra pagrindo konstatuoti, kad dėl šioje dalyje nustatyto teisinio reguliavimo valstybinės pensijos sumažintos dideliu mastu. Tai konstatavus, nėra pagrindo teigti, kad Laikinajame įstatyme nenustačius mechanizmo, pagal kurį būtų kompensuojami praradimai tiems asmenims, kuriems dėl ginčijamoje šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nustatyto valstybinės pensijos, taip pat kelių valstybinių pensijų arba valstybinių pensijų ir rentų, valstybinių socialinio draudimo našlių pensijų bendros sumos perskaičiavimo (sumažinimo) sumažėjo iki tokio perskaičiavimo (sumažinimo) paskirtos valstybinės pensijos, nukrypta nuo iš Konstitucijos 23, 29, 52 straipsnių, konstitucinio teisinės valstybės principo kylančių reikalavimų.Taigi, Konstitucinis Teismas iš esmės pripažino, kad pareigūnų ir karių valstybinių pensijų ribojimas valstybėje susidarius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai galimas tik pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį.

Kitoks pareigÅ«nų ir karių valstybinių pensijų ribojimo mastas, t. y. vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalimi ir Laikinojo įstatymo 5 straipsniu, pažeidžia pensijos gavėjų konstitucines teises. Byloje nėra ginčo dėl to, kad pareiÅ¡kėjui ginčui aktualiu laikotarpiu paskirta pareigÅ«nų ir karių valstybinė pensija buvo mažinama remiantis Laikinojo įstatymo 4 ir 5 straipsnių nuostatomis. Atsakovai atsiliepime į skundÄ nurodė, kad pareiÅ¡kėjas, kreipdamasis į teismÄ praleido nuo 2013-01-01 galiojančio Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 straipsnio 2 dalyje nustatytÄ 6 mėnesių terminÄ kreiptis į teismÄ dėl pensijos nepriemokos, susidariusios dėl Laikinojo įstatymo 4 ir 5 straipsnių taikymo, priteisimo, o ginčijamame sprendime atsisakė nagrinėti pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ dėl pensijos nepriemokos, susidariusios taikant Laikinojo įstatymo 5 straipsnio nuostatas, iÅ¡mokėjimo, motyvuodama tuo, kad pareiÅ¡kėjas yra praleidęs VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 6 dalyje nustatytÄ 6 mėnesių terminÄ , skaičiuojamÄ nuo sužinojimo apie pažeistÄ teisiÄ dienos.

Nurodyti Ministerijos argumentai dėl kreipimosi į teismÄ termino yra nepagrįsti, prieÅ¡tarauja suformuotai teisminei praktikai.Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija 2013-03-12 nutartyje administracinėje byloje Nr. A552-519/2013 konstatavo, kad pagal ginčo metu galiojusį teisinį reguliavimÄ savo pažeistas teises dėl valstybinės pensijos mokėjimo suinteresuoti asmenys galėjo apginti per trejų metų terminÄ . Kadangi pareiÅ¡kėjas skundÄ teismui padavė po 2013-01-01, nagrinėjamai bylai taip pat yra reikÅ¡minga Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-11-07 nutartis administracinėje byloje Nr. A444-2232/2013, kurioje iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija sprendė klausimus, susijusius su procesinio termino kreiptis į teismÄ , siekiant prisiteisti valstybinės pensijos nepriemokÄ , skaičiavimo tvarka, kai asmuo skundÄ teismui paduoda po 2013-01-01 (Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 str. 4 d., ABTÄ® 13 str.).

IÅ¡plėstinė teisėjų kolegija Å¡ioje administracinėje byloje konstatavo, kad nagrinėjamu atveju nėra objektyvių priežasčių nukrypti nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-03-12 nutartyje administracinėje byloje Nr. A552-519/2013 suformuotos iÅ¡vados, jog suinteresuoti asmenys dėl pareigÅ«nų ir karių valstybinės pensijos nepriemokos į teismÄ privalo kreiptis per 3 metų procesinį terminÄ . Toks aiÅ¡kinimas nepaneigiamas tuo, kad nuo 2013-01-01 įsigaliojo teisinio reguliavimo pakeitimai valstybinių socialinio draudimo pensijų srityje.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ieÅ¡kinio senaties pradžia laikoma diena, kuriÄ asmuo sužinojo apie teisės pažeidimÄ , o ne ta, kuriÄ asmens teisės pažeidimo faktas pripažįstamas teismo sprendimu (2013-03-12 nutartis administracinėje byloje Nr. A552-432/2013, 2013-02-19 nutartis administracinėje byloje Nr. A602-167/2013, 2012-03-09 nutartis administracinėje byloje Nr. A756-174/2012 ir kt.). Pagal Vidaus reikalų, Specialiųjų tyrimų tarnybos, Valstybės saugumo, KraÅ¡to apsaugos bei ProkuratÅ«ros sistemų, Kalėjimų departamento ir jam pavaldžių įstaigų ir valstybės įmonių pareigÅ«nų ir karių valstybinių pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. sausio 20 d. nutarimu Nr. 83 (redakcija galiojusi nuo 2010 m. sausio 1 d.) 24 punktÄ pensija mokama už praėjusį mėnesį pensijÄ mokančių institucijų nustatyta tvarka.Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjui paskirtos valstybinės pensijos mažinimas pradėtas nuo 2011-04-23, atsakovui nepriėmus jokio individualaus administracinio akto, o kiekvienÄ mėnesį tiesiogiai taikant Laikinojo įstatymo nuostatas ir perskaičiuojant mokėtinos pensijos dydį.

Pirmoji sumažinta pensija (už 2011 m. balandžio mėnesį) pareiÅ¡kėjui iÅ¡mokėta 2011 m. gegužės mėnesį. Taigi, pareiÅ¡kėjas apie pažeistas teises sužinojo arba turėjo sužinoti gavęs pensijÄ už 2011 m. balandžio mėnesį, t. y. vėliausiai – 2011 m. gegužės mėnesį. PareiÅ¡kėjas į teismÄ dėl valstybinės pensijos nepriemokos priteisimo kreipėsi 2014-02-10 (b. l. 1), t. y. nepraėjus 3 metams nuo sužinojimo (turėjimo sužinoti) apie skundžiamÄ veiksmÄ â€“ sumažintos valstybinės pensijos mokėjimÄ dienos ir Å¡io termino nepraleido.

Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad Vidaus reikalų ministerija 2014-01-28 sprendime Nr. 1D-782(11) nepagrįstai rėmėsi VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 6 dalies nuostatomis ir atsisakė nagrinėti pareiÅ¡kėjo 2014-01-08 praÅ¡ymo dalį dėl reikalavimo grÄ Å¾inti pagal Laikinojo įstatymo 5 straipsnį sumažintos pensijos nepriemokÄ , todėl Å¡i sprendimo naikintina (ABTÄ® 89 str. 1 d. 1 p.).Dėl ginčo esmėsMinėta, kad pareiÅ¡kėjas dėl Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies taikymo neiÅ¡mokėtos valstybinės pensijos dalį praÅ¡o priteisti už laikotarpį nuo 2011 m. balandžio mėn. iki 2013 m. gruodžio mėn. imtinai.

Minėta ir tai, kad Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimu pripažinta, kad Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalis tiek, kiek joje nustatytas valstybinių pensijų perskaičiavimas, Konstitucijai neprieÅ¡tarauja. Nepaisant to, pažymėtina, kad Laikinajame įstatyme Vyriausybei pasiÅ«lyta parengti ir patvirtinti sumažintų valstybinių socialinio draudimo senatvės ir netekto darbingumo pensijų kompensavimo tvarkos apraÅ¡Ä . Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas ne kartÄ yra konstatavęs, kad valstybėje gali susidaryti tokia ypatinga situacija (kilti ekonomikos krizė ir kt.), kai objektyviai trÅ«ksta lėšų, bÅ«tinų pensijoms mokėti, ir kad tokiais iÅ¡imtiniais atvejais pensijų santykių teisinis reguliavimas gali bÅ«ti koreguojamas, taip pat ir mažinant paskirtas ir mokamas pensijas tokiu mastu, kokiu bÅ«tina užtikrinti gyvybiÅ¡kai svarbius visuomenės interesus, apsaugoti kitas konstitucines vertybes; sumažintos pensijos gali bÅ«ti mokamos tik laikinai, t. y. tik tol, kol valstybėje yra susidariusi ypatinga situacija (Konstitucinio Teismo 2002 m. lapkričio 25 d., 2003 m. liepos 4 d., 2003 m. gruodžio 3 d., 2004 m. gruodžio 13 d., 2008 m. gruodžio 24 d. nutarimai, 2010 m. balandžio 20 d. sprendimas).IÅ¡ Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimo turinio matyti, kad Konstitucinis Teismas, palyginęs Laikinojo įstatymo 15 straipsnyje (2011 m. gruodžio 20 d. redakcija) nustatytÄ teisinį reguliavimÄ su nustatytu Laikinojo įstatymo 15 straipsnyje (2010 m. liepos 2 d. redakcija) pastebėjo, jog Laikinojo įstatymo 15 straipsnio (2011 m. gruodžio 20 d. redakcija) nuostatomis kai kurioms socialinėms iÅ¡mokoms, inter alia valstybinėms socialinio draudimo pensijoms, Laikinojo įstatymo galiojimo terminas nepakeistas, t. y. nustatyta, kad jos perskaičiuojamos (sumažinamos) iki 2011 m. gruodžio 31 d., o kai kurioms socialinėms iÅ¡mokoms, inter alia valstybinėms pensijoms, Laikinojo įstatymo galiojimo terminas pratęstas dar vieniems biudžetiniams metams – iki 2012 m. gruodžio 31 d.

Konstitucinis Teismas šiame kontekste pažymėjo, kad iš paties įstatymo pavadinimo, jo 15 straipsnio (2009 m. gruodžio 9 d., 2010 m. liepos 2 d., 2011 m. gruodžio 20 d. redakcijos) nuostatų ir šio įstatymo travaux preparatores matyti, jog Laikinuoju įstatymu nustatyta socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo tvarka taikoma tik laikinai. Tai reiškia, kad pasibaigus nustatytam laikotarpiui bus taikomas teisinis reguliavimas, kuris buvo taikomas iki Laikinojo įstatymo nuostatų įsigaliojimo.

Konstitucinis Teismas yra nurodęs, kad įstatymų leidėjo diskrecija nustatant valstybinių pensijų skyrimÄ yra platesnė nei reglamentuojant kitas pensijas, jų skyrimo sÄ lygos gali bÅ«ti labai įvairios ir priklausyti inter alia nuo tarnybos ypatumų, ekonominių valstybės iÅ¡galių (Konstitucinio Teismo 2008 m. gruodžio 24 d. nutarimas); įstatymu gali bÅ«ti nustatytas maksimalus tokių pensijų dydis, taip pat gali bÅ«ti įtvirtinti įvairÅ«s tokios pensijos maksimalaus dydžio nustatymo bÅ«dai; kita vertus, valstybinių pensijų atveju taip pat galioja nuostata dėl valstybės įstatymu prisiimto įsipareigojimo asmeniui, atitinkančiam įstatymo nustatytas sÄ lygas, paskirti ir mokėti atitinkamÄ pensijÄ ir to asmens teisės reikalauti, kad valstybė vykdytų šį įstatymu prisiimtÄ Ä¯sipareigojimÄ (Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 22 d., 2010 m. birželio 29 d. nutarimai, 2010 m. balandžio 20 d. sprendimas).

Pagal Konstitucinio Teismo 2010 m. balandžio 20 d. sprendimo nuostatas konstitucinė valstybės biudžeto samprata, inter alia konstitucinis biudžetinių metų institutas, suponuoja tai, kad valstybėje susidarius ypatingai situacijai (kilus ekonomikos krizei ir kt.), dėl kurios valstybės ekonominė ir finansinė padėtis pakinta taip, kad inter alia nėra užtikrinamas lėšų, bÅ«tinų pensijoms mokėti, sukaupimas ir dėl to teisinis reguliavimas turi bÅ«ti koreguojamas mažinant pensijas, mažinti pensijas galima ne ilgiau kaip vieniems biudžetiniams metams; iÅ¡ konstitucinio biudžetinių metų instituto įstatymų leidėjui kyla pareiga svarstant bei tvirtinant kitų metų valstybės biudžetÄ iÅ¡ naujo įvertinti realiÄ valstybėje susiklosčiusiÄ ekonominę, finansinę padėtį ir spręsti, ar ji vis dar yra itin sunki, inter alia ar pajamų į valstybės biudžetÄ surinkimas vis dar yra taip sutrikęs, kad dėl to valstybė negali vykdyti prisiimtų įsipareigojimų ir todėl kitiems biudžetiniams metams turi bÅ«ti nustatomas toks teisinis reguliavimas, pagal kurį bÅ«tų mokamos sumažintos pensijos.Konstitucinis proporcingumo principas inter alia reiÅ¡kia ir tai, kad, valstybėje esant itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai ir dėl to iÅ¡kilus bÅ«tinybei laikinai mažinti paskirtas ir mokamas pensijas, siekiant užtikrinti gyvybiÅ¡kai svarbius visuomenės ir valstybės interesus, apsaugoti kitas konstitucines vertybes, įstatymų leidėjui kyla priedermė nustatyti tolygų, nediskriminacinį pensijų mažinimo mastÄ , kuriuo pensijos bÅ«tų mažinamos taip, kad nebÅ«tų pažeistos iki itin sunkios ekonominės, finansinės padėties susidarymo valstybėje nustatytos pensijų tos pačios kategorijos pensininkams dydžių proporcijos (Konstitucinio Teismo 2010 m. balandžio 20 d. sprendimas).

Konstitucinis asmenų lygiateisiÅ¡kumo principas bÅ«tų pažeistas, jeigu tam tikri asmenys ar jų grupės bÅ«tų traktuojami skirtingai, nors tarp jų nėra tokio pobÅ«džio ir tokios apimties skirtumų, kad toks nevienodas traktavimas bÅ«tų objektyviai pateisinamas; tačiau diskriminaciniu savaime nėra laikytinas ir tam tikroms vienodais požymiais pasižyminčioms asmenų grupėms taikomas diferencijuotas teisinis reguliavimas, jeigu juo siekiama pozityvių, visuomeniÅ¡kai reikÅ¡mingų tikslų arba jeigu tam tikrų ribojimų ar sÄ lygų nustatymas yra susijęs su reguliuojamų visuomeninių santykių ypatumais; vertinant, ar pagrįstai yra nustatytas skirtingas reguliavimas, bÅ«tina atsižvelgti į konkrečias teisines aplinkybes; pirmiausia turi bÅ«ti įvertinti asmenų ir objektų, kuriems taikomas skirtingas teisinis reguliavimas, teisinės padėties skirtumai (Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimas).Taigi, kaip matyti, įstatymų leidėjas Laikinojo įstatymo nuostatas priima laikinai ir nustato atitinkamÄ teisinį reguliavimÄ pensijoms, vertindamas valstybėje susiklosčiusiÄ padėtį, t. y. kol objektyviai trÅ«ksta lėšų, bÅ«tinų pensijoms mokėti nustatomas sumažintų valstybinių pensijų teisini reguliavimas.

Ä®statymų leidėjui kyla pareiga kiekvienais metais svarstant valstybės biudžetÄ iÅ¡ naujo įvertinti realiÄ valstybėje susiklosčiusiÄ situacijÄ ir įvertinti, ar turi bÅ«ti nustatomas toks teisinis reguliavimas, pagal kurį bÅ«tų mokamos sumažintos pensijos, nustatant tolygų, nediskriminacinį pensijų mažinimo mastÄ . Be to, kaip paminėjo Konstitucinis Teismas, lygiateisiÅ¡kumo principas nėra pažeidžiamas, jeigu vienodais požymiais pasižyminčioms asmenų grupėms bÅ«tų taikomas diferencijuotas teisinis reguliavimas, jeigu juo siekiama pozityvių, vieÅ¡uomenei reikÅ¡mingų tikslų ir tik tuo atveju, jeigu yra atsižvelgiama į konkrečias teisines aplinkybes, t. y.

įvertinami asmenų ir objektų, kuriems taikomas skirtingas teisinis reguliavimas, teisinės padėties skirtumai. Taigi, dėl teigiamų visuomenei tikslų, vadovaujantis proporcingumo bei lygiateisiÅ¡kumo principais yra galimas skirtingas pensijų reglamentavimas. Valstybinio socialinio draudimo pensijos bei Valstybinės pensijos (Å¡iuo atveju - pareigÅ«nų ir karių valstybinės pensijos) reglamentuojamos skirtingais įstatymais (atitinkamai: Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymas Nr. I-730 ir Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymas Nr. I-549).Remiantis aukščiau aptartu teisiniu reguliavimu bei byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjo pensijos ribojimas remiantis Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies nuostatomis laikotarpiu nuo 2010-04-23 iki 2013-12-31 buvo teisėtas, todėl ginčijamu 2014-01-28 sprendimu Nr. 1D-782(11) VRM pagrįstai atsisakė tenkinti pareiÅ¡kėjo 2014-01-08 praÅ¡ymo dalį dėl pensijos nepriemokos, susidariusiÄ dėl Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies taikymo, iÅ¡mokėjimo.

Dėl Å¡ių priežasčių nurodytos VRM sprendimo dalies panaikinti ir priteisti pareiÅ¡kėjui dėl Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies taikymo susidariusiÄ pensijos nepriemokÄ nėra teisinio pagrindo. Å i pareiÅ¡kėjo skundo dalis atmestina, kaip nepagrįsta (ABTÄ® 88 str. 1 d.).           Tačiau remiantis Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimo nuostatomis, darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjas įgijo teisę teisme reikalauti paÅ¡alinti jo teisių pažeidimÄ , susijusį Laikinojo įstatymo 5 straipsnio1 dalies nuostatų taikymu.

Konstitucinio Teismo 2012-12-19 sprendime konstatuota, jog Konstitucijos 110 str. yra nustatyta 107 str. 1 d. įtvirtintos bendros taisyklės, kad Konstitucinio Teismo sprendimų galia yra nukreipiama į ateitį, iÅ¡imtis: nagrinėjamoje byloje teismas negali taikyti teisės akto (jo dalies), kurį Konstitucinis Teismas, įgyvendindamas Konstitucijos 102 str. 1 d. nustatytus įgaliojimus, pripažino prieÅ¡taraujančiu Konstitucijai. Kitaip aiÅ¡kinant Konstitucijos 110 straipsnio 1 dalyje įtvirtintÄ draudimÄ taikyti Konstitucijai prieÅ¡taraujantį teisės aktÄ (jo dalį) bÅ«tų paneigtas jos 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas Konstitucijos virÅ¡enybės principas ir su juo susijęs konstitucinis teisės vieÅ¡patavimo imperatyvas, taip pat kiti Konstitucijos virÅ¡enybės principo aspektai, inter alia bÅ«tų paneigtas Konstitucijos 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas Konstitucijos tiesioginio taikymo principas, Å¡io straipsnio 2 dalyje įtvirtintos kiekvieno asmens teisės ginti savo teises tiesiogiai remiantis Konstitucija esmė, Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos kiekvieno asmens teisės kreiptis į teismÄ ginant pažeistas konstitucines teises ar laisves esmė.IÅ¡plėstinė LVAT teisėjų kolegija administracinėje byloje Nr. A552-519/13 pažymėjo, kad teismas, paisydamas įsipareigojimų garantuoti tinkamÄ ir veiksmingÄ konstitucinės teisės į pensijÄ ir nuosavybės teisių gynimÄ , turi taikyti Konstitucijos 110 str. nustatytÄ iÅ¡imtį iÅ¡ 107 str. 1 d.

įtvirtintos bendrosios taisyklės, kad Konstitucinio Teismo sprendimų galia yra nukreipiama tik į ateitį. IÅ¡imtis taikytina ne tik tais atvejais, kai teismas sustabdo bylos nagrinėjimÄ bei kreipiasi į Konstitucinį TeismÄ , praÅ¡ydamas spręsti, ar ginčo teisiniams santykiams taikytinas įstatymas ar kitas teisės aktas atitinka KonstitucijÄ , bet ir tuomet, kai asmuo į teismÄ dėl pažeistų teisių gynimo kreipiasi po to, kai yra priimtas tam tikras Konstitucinio Teismo nutarimas. PrieÅ¡ingu atveju, bÅ«tų pažeistas Konstitucijos 29 str.

įtvirtintas lygiateisiškumo principas. Nustatyto pažeidimo aptartu būdu nepašalinus, būtų pažeistos Konstitucijos normos ir principai, o įstatymo dalis, kuri buvo pripažinta prieštaraujančia Konstitucijai, ir toliau būtų realiai taikoma tiems teisiniams santykiams, kurie dar nėra galutinai susiklostę, t. y. būtų vykdomi Konstitucijai prieštaraujančio įstatymo pagrindu priimti sprendimai, kurie dar negali būti laikomi įvykdytais Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 72 str. 4 d. prasme.

Tai taip pat nebÅ«tų suderinama su Konstitucijos 110 str. ir Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 4 str. 1 d.Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad, kol sprendimas dėl ne visos pensijos mokėjimo nėra galutinis, t. y. gali bÅ«ti apskųstas, o skundo padavimo atveju – iki skundo iÅ¡nagrinėjimo, jis negali bÅ«ti laikomas įvykdytu Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 72 str. 4 d. prasme. Sprendimo įvykdymas (jei teisės normos nenumato iÅ¡imčių ar ypatingų situacijų) yra galimas tik tuomet, kai nustatytų faktų (Å¡iuo atveju aplinkybių, kad pareiÅ¡kėjas atitinka teisės aktuose nustatytas sÄ lygas tam tikro dydžio pensijai gauti) teisinė kvalifikacija yra baigta.

Teisinė kvalifikacija baigiama įvykdžius visÄ numatytÄ sprendimo priėmimo procedÅ«rÄ , įskaitant ir įstatymų nustatyta tvarka ir terminais pateikto skundo iÅ¡nagrinėjimÄ teisme, kai iÅ¡nyksta galimybė sprendimu nustatytas teisinio santykio subjektų teises ir pareigas koreguoti (adm. bylos Nr. A12-219/2004, Nr. A10-57/2004; Nr. A7-55-04).Apibendrinus tai, kas iÅ¡dėstyta, darytina iÅ¡vada, kad iki skundo iÅ¡nagrinėjimo teisme, atsakovo sprendimas perskaičiuoti pareiÅ¡kėjo valstybinę pensijÄ nėra galutinis, todėl laikomas neįvykdytu, o pareiÅ¡kėjo teisės, prisiteisti nepagrįstai neiÅ¡mokėtos pensijos dalį, nepaneigia tai, kad valstybinė pensija buvo perskaičiuota iki Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarimo įsigaliojimo dienos, t. y. iki 2012-09-21, taip pat tai, kad į teismÄ pareiÅ¡kėjas kreipėsi po Konstitucinio Teismo nutarimo paskelbimo.Sveikatos priežiÅ«ros tarnybos prie VRM 2014-01-23 pažyma Nr. 11DP(P)-554 patvirtina, kad 2012 m. rugpjūčio mėnesį dėl Konstitucijai prieÅ¡taravusių Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies nuostatų taikymo pareiÅ¡kėjui neiÅ¡mokėta 70,24 Lt pareigÅ«nų ir karių valstybinės pensijos (8 stulpelis; b. l. 8).

Nurodytos sumos teisingumo Å¡alys neginčija. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija 2013-03-12 nutartyje administracinėje byloje Nr. A552-519/2013 taip pat pažymėjo, kad pareiÅ¡kėjo teisių pažeidimas kyla dėl to, jog Lietuvos valstybė, o konkrečiai Lietuvos Respublikos Seimas, netinkamai reglamentavo valstybinės pensijos mokėjimo klausimus. IÅ¡ tiesų, pareiÅ¡kėjo turtinių interesų pažeidimÄ sukėlė teisėtomis laikytos ir vėliau antikonstitucinėmis paskelbtos Laikinojo įstatymo nuostatos.

Todėl atsakove Å¡ioje byloje dėl sumažintos valstybinės pensijos mokėjimo turėtų bÅ«ti Lietuvos valstybė, o ne Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija. Vyriausybė 2010-07-07 nutarimu Nr. 992 nustatė, kad valstybei (Vyriausybei) bylose dėl pareigÅ«nų ir karių valstybinių pensijų, neiÅ¡mokėtų pagal Socialinių iÅ¡mokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinÄ jį įstatymÄ , priteisimo atstovauja institucijos, kurios skiria ir moka pareigÅ«nų ir karių valstybines pensijas.

Atsižvelgiant į šį Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimÄ bei nurodytÄ teisės normÄ , 2012 m. rugpjūčio mėnesį neiÅ¡mokėtos pensijos dalis (70,24 Lt) pareiÅ¡kėjui priteistina iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vidaus reikalų ministerijos.PareiÅ¡kėjo reikalavimas įpareigoti atsakovÄ Vidaus reikalų ministerijÄ mokėti jam nustatyto dydžio pareigÅ«nų ir karių valstybinę pensijÄ yra nepagrįstas, todėl netenkintinas, kadangi, kaip minėta, Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies nuostatos pripažintos neprieÅ¡taraujančiomis Konstitucijai, o jų galiojimas, vadovaujantis Laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymu, buvo pratęstas iki 2013-12-31.

Nuo 2014-01-01 pensijoms, paskirtoms pagal Lietuvos Respublikos pareigÅ«nų ir karių valstybinių pensijų įstatymÄ , Laikinojo įstatymo nuostatos nebetaikomos, todėl pareiÅ¡kėjas gauna visÄ paskirto dydžio pensijÄ .Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 2 punktais, 127 straipsniu, n u s p r e n d ė: PareiÅ¡kėjo G. P. skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies.Panaikinti Vidaus reikalų ministerijos 2014-01-28 sprendimo Nr. 1D-782(11) dalį, kuria atsisakyta grÄ Å¾inti pareiÅ¡kėjui pareigÅ«nų ir karių valstybinės pensijos nepriemokÄ , susidariusiÄ dėl Konstitucijai prieÅ¡taraujančio Socialinių iÅ¡mokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies nuostatų taikymo.Priteisti G.

P. naudai iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vidaus reikalų ministerijos, 70,24 Lt (septyniasdeÅ¡imt litų ir 24 ct, kas atitinka 20,34 Eur) pareigÅ«nų ir karių valstybinės pensijos nepriemokÄ , susidariusiÄ 2012 m. rugpjūčio mėnesį.KitÄ skundo dalį atmesti kaip nepagrįstÄ .Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . Teisėjai                                                                                Ina Kirkutienė  JÅ«ra Marija Strumskienė        Donatas Vansevičius