beaaf4db-dbc5-4247-8f08-e7f0a9458e97 · Å iaulių apygardos teismas

Baudžiamoji byla NrBaudžiamoji byla Nr. 1A-78-309/2013Teisminio proceso Nr. 1-41-1-00904-2007-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.19.6; 1.1.12.1; 2.1.3.2; 2.1.7.4; 2.1.15.3.3.3; 2.4.2.1; 2.4.7. (S) ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS NUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. vasario 27 d.Šiauliai Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Zigmo Kavaliausko,  teisėjų Raimundo Jurgaičio, Vidmanto Mylės,sekretoriaujant Ievai Rimdeikienei,dalyvaujant prokurorei Erikai Girgždienei, nukentėjusiajai O.

J., jos atstovui advokatui ArÅ«nui Koskui,iÅ¡teisintosioms R. A., J. P., A. V., gynėjams advokatams Silvai BalčiÅ«nienei, Violetai Savickienei, Vytautui Blažaičiui,teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal Å iaulių apygardos prokuratÅ«ros Å iaulių apylinkės prokuratÅ«ros prokurorės Erikos Girgždienės ir nukentėjusiųjų O. J., L. J., I. M., D. J. apeliacinius skundus dėl Å iaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 30 d. nuosprendžio, kuriuo:R.

A. išteisinta, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 229 straipsnyje, požymių;J. P. išteisinta, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo, numatyto BK 229 straipsnyje, požymių;A. V. išteisinta, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo, numatyto BK 229 straipsnyje, požymių.Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 115 straipsnio 3 dalies 2 punktu, nukentėjusiųjų O. J., L. J., I. M., D.

J. civilinis ieÅ¡kinys paliktas nenagrinėtu. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , n u s t a t ė: R. A. pagal BK 229 straipsnį buvo kaltinama tuo, kad ji, bÅ«dama tarnautoja, dirbdama VieÅ¡osios įstaigos (duomenys neskelbtini) psichiatrijos ligoninės gydytoja psichiatre, pažeidė Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005-06-22 įsakymu Nr. V-601 patvirtintos Lietuvos medicinos normos MN 53:2005 „Gydytojas psichiatras“ 11.1 punktÄ ir stacionaro gydytojo psichiatro pareiginių nuostatų, patvirtintų 1998-10-06 sveikatos apsaugos ministerijos įsakymu, 1.1, 1.2 punktus dėl atliekamų darbų (pagrindinių funkcijų), t. y. dirbdama nuo 2007-11-06 8.00 val. iki 2007-11-07 8.00 val., kaip gydytoja psichiatrė privalėdama ligos istorijoje nurodyti paciento apžiÅ«rėjimo laikÄ , apraÅ¡yti paciento objektyviÄ somatinę bÅ«klę, ligos istorijoje nenurodė paciento apžiÅ«rėjimo laiko, neaprašė paciento objektyviosios somatinės bÅ«klės, tuo pažeidė VÅ¡Ä® (duomenys neskelbtini) psichiatrijos ligoninės direktoriaus 2005-05-17 patvirtinto asmens gydymo stacionare ligos istorijos pildymo reglamento 1.1 ir 1.5 punktų reikalavimus, o bÅ«tent: 2007-11-06 priimdama sprendimÄ stacionarizuoti gydymui VÅ¡Ä® (duomenys neskelbtini) psichiatrijos ligoninės Å«mių bÅ«klių vyrų skyriuje S. J., gydytÄ nuo 2007-11-06 20.50 val. iki 2007-11-08 11.10 val.

VÅ¡Ä® (duomenys neskelbtini) psichiatrijos ligoninės Å«mių bÅ«klių vyrų skyriuje, jam nustatė klinikinę diagnozę: abstinencijos bÅ«klė su delyru ir traukuliais, kurios pagrindimÄ tinkamai neaprašė medicininėje dokumentacijoje (nėra apraÅ¡yti alkoholinio delyro simptomai), ligos istorijoje nenurodė jo apžiÅ«rėjimo laiko, neaprašė S. J. objektyviosios somatinės bÅ«klės, nemotyvuotai parinko medikamentus jo gydymui, nepaskyrė atlikti kalio, natrio koncentracijos tyrimų, elektrokardiogramos, kurie buvo reikalingi siekiant teisingai įvertinti bÅ«dingus Å¡iai bÅ«senai somatinius sutrikimus (elektrolitų disbalansÄ , dėl to galimas Å¡irdies veiklos sutrikimas) ir buvo bÅ«tini pablogėjus somatinei bÅ«klei, nepaskyrė atlikti laboratorinių tyrimų (bendro kraujo, magnio, Å¡arminės fosfatazės, aspartataminotransferazės, kreatininokoncentracijų, C-teaktyvais baltymo, amilazės, Å¡lapalo, gliukozės, alanino aminotransferazės, kreatinino koncentracijų nustatymo), kurie buvo paskirti nelaiku – tik 2007-11-08 ir neiÅ¡samÅ«s, taip netinkamai atliko pareigÄ , dėl to VÅ¡Ä® (duomenys neskelbtini) psichiatrijos ligoninėje gydant Å«mų psichikos sutrikimÄ , medicinos priemonės buvo taikytos neiÅ¡samÅ«s ir nelaiku, ir tai turėjo įtakos S. J. bÅ«senos pablogėjimui, taikytos medicinos priemonės trinkant paciento gyvybinėms funkcijoms buvo neadekvačios bÅ«senai ir turėjo tiesioginės įtakos S. J. mirčiai, nes jis 2007-11-08 11.10 val.

VÅ¡Ä® (duomenys neskelbtini) psichiatrijos ligoninės Å«mių bÅ«klių vyrų skyriuje mirė, t. y. neatliko savo pareigų dėl nusikalstamo nerÅ«pestingumo, dėl to padaryta didelė žala nukentėjusiesiems O. J., L. J., I. M. ir D. J. dėl vyro ir tėvo mirties.J. P. pagal BK 229 straipsnį buvo kaltinama tuo, kad ji bÅ«dama tarnautoja, dirbdama VieÅ¡osios įstaigos (duomenys neskelbtini) psichiatrijos ligoninės gydytoja psichiatre, pažeidė Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005-06-22 įsakymų Nr. V-601 patvirtintos Lietuvos medicinos normos MN 53:2005 „Gydytojas psichiatras“ 11.9 punktÄ ir stacionaro gydytojo psichiatro pareiginių nuostatų, patvirtintų VÅ¡Ä® (duomenys neskelbtini) psichiatrijos ligoninės direktoriaus 2007-02-13 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) 1 ir 2 punktus dėl atliekamų darbų (pagrindinių funkcijų), t. y. dirbdama nuo 2007-11-07 8.00 val. iki 2007-11-08 8.00 val., kaip gydytoja psichiatrė privalėdama į paciento sveikatos bÅ«klės ligos istorijÄ Ä¯raÅ¡yti indikacijų suvaržymo paskirto fiksavimo bÅ«do, paciento, kuriam taikomos fizinio suvaržymo priemonės, stebėjimo lape nenurodė registruotinų sveikatos rodiklių vertinimo ir užraÅ¡ymo dažnumo bei trukmės, tuo pažeidė fizinio suvaržymo – ligonio fiksavimo prie lovos specialiosios paskirties diržais metodikos, patvirtintos VÅ¡Ä® (duomenys neskelbtini) psichiatrijos ligoninės direktoriaus 2005-06-20 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini), 1, 2, 5 punktų reikalavimus, o bÅ«tent: 2007-11-07 16.30 val., paskirdama S. J., gydytam nuo 2007-11-06 20.50 val. iki 2007-11-08 11.10 val.

VÅ¡Ä® (duomenys neskelbtini) psichiatrijos ligoninės Å«mių bÅ«klių vyrų skyriuje, kuriam buvo nustatyta klinikinė diagnozė: abstinencijos bÅ«klė su delyru ir traukuliais, fizinio suvaržymo priemonę – rankų ir kojų fiksacijÄ diržais, kuri buvo taikyta nuo 2007-11-07 16.30 val. iki 2007-11-08 10.30 val., netinkamai atliko pareigÄ â€“ stebėjimo lape nenurodė registruotinų sveikatos rodiklių vertinimo ir užraÅ¡ymo dažnumo bei trukmės, nepaskyrė atlikti kalio, natrio koncentracijos tyrimų, elektrokardiogramos, kurie buvo reikalingi siekiant teisingai įvertinti bÅ«dingus Å¡iai bÅ«senai somatinius sutrikimus (elektrolitų disbalansÄ dėl ko galimas Å¡irdies sutrikimas) ir buvo bÅ«tini pablogėjus somatinei bÅ«klei, gydymo metu pablogėjus S. J. sveikatos bÅ«klei, nepaskyrė atlikti laboratorinius tyrimus (bendro kraujo, magnio, Å¡arminės fosfatazės, aspartataminotransferazės, kreatininokoncentracijų, C-teaktyvais baltymo, amilazės, Å¡lapalo, gliukozės, alanino aminotransferazės, kreatinino koncentracijų nustatymo), kurie buvo paskirti nelaiku – tik 2007-11-08 ir neiÅ¡samiai, nemotyvuotai parinko medikamentus, blogėjant S. J. psichikos bÅ«senai (tapus psichosomatiÅ¡kai sujaudintam, pradėjus neadekvačiai elgtis), iÅ¡ esmės nekoregavo gydymo, o vėliau, paciento bÅ«klei pablogėjus, perkėlus jį į intensyvios priežiÅ«ros palatÄ ir paskyrus laikinas fizinio suvaržymo priemones, nemotyvuotai taikė laikino suvaržymo priemones, nevertino S. J. bÅ«senos dinamikos, nesiėmė adekvačių medikamentinių priemonių psichozės slopinimui, dėl to VÅ¡Ä® (duomenys neskelbtini) psichiatrijos ligoninėje gydant Å«mų psichikos sutrikimÄ , medicinos priemonės buvo taikytos nevisos ir nelaiku, tai turėjo įtakos S. J. bÅ«senos pablogėjimui, taikytos medicinos priemonės trinkant paciento gyvybinėms funkcijoms buvo neadekvačios bÅ«senai ir turėjo tiesioginės įtakos S. J. mirčiai, nes jis 2007-11-08 11.10 val.

VÅ¡Ä® (duomenys neskelbtini) psichiatrijos ligoninės Å«mių bÅ«klių vyrų skyriuje mirė, t. y. neatliko savo pareigų dėl nusikalstamo nerÅ«pestingumo, dėl to padaryta didelė žala nukentėjusiesiems O. J., L. J., I. M. ir D. J. dėl vyro ir tėvo mirties.Kaltinimas J. P. patikslintas pagal prokurorės baigiamojoje kalboje pareikÅ¡tÄ Â praÅ¡ymÄ dėl padarytos techninės klaidos iÅ¡ kaltinimo paÅ¡alinti žodžius: „staiga pradėjus blogėti paciento somatinei bÅ«senai (pradėjus trikti hemodinamikai) nevertino S. J. bÅ«senos“.

A. V. pagal BK 229 straipsnį buvo kaltinama tuo, kad ji bÅ«dama tarnautoja, dirbdama VieÅ¡osios įstaigos (duomenys neskelbtini) psichiatrijos ligoninės gydytoja psichiatre, pažeidė Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005-06-22 įsakymu Nr. V-601 patvirtintos Lietuvos medicinos normos MN 53:2005 „Gydytojas psichiatras“ 11.1 punktÄ ir stacionaro gydytojo psichiatro pareiginių nuostatų, patvirtintų VÅ¡Ä® (duomenys neskelbtini) psichiatrijos ligoninės direktoriaus 2003-12-18 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) 2.1, 2.2 punktus, t. y. dirbdama nuo 2007-11-07 nuo 8.00 val. iki 17 val. bei 2007-11-08 nuo 8.00 val. iki 11.10 val., kaip gydytoja psichiatrė privalėdama į paciento sveikatos bÅ«klės ligos istorijÄ Ä¯raÅ¡yti paciento apžiÅ«rėjimo laikÄ , neaprašė paciento objektyvios somatinės bÅ«klės, tuo pažeidė VÅ¡Ä® (duomenys neskelbtini) psichiatrijos ligoninės direktoriaus 2005-05-17 patvirtinto asmens gydymo stacionare ligos istorijos pildymo reglamento 4.1 ir 4.5 punktų reikalavimus, nevertino paciento sÄ monės, kvėpavimo, kitų gyvybiÅ¡kai svarbių organų veiklos, nesuteikė bÅ«tinosios medicinos pagalbos, tuo pažeidė VÅ¡Ä® (duomenys neskelbtini) psichiatrijos ligoninės direktoriaus patvirtintos pirmosios pagalbos kritinių bÅ«klių atvejais procedÅ«ros 6 punkto reikalavimÄ , suaugusiojo žmogaus gaivinimo standarto patvirtinto Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003-06-17 įsakymu Nr. V-357, 10.2, 10.5, 10.9 punktų reikalavimus, o bÅ«tent: nuo 2007-11-06 20.50 val. iki 2007-11-08 11.10 val.

VÅ¡Ä® (duomenys neskelbtini) psichiatrijos ligoninės Å«mių bÅ«klių vyrų skyriuje gydyto S. J., kuriam buvo nustatyta klinikinė diagnozė: abstinencijos bÅ«klė su delyru ir traukuliais, ligos istorijoje nenurodė jo apžiÅ«rėjimo laiko, neaprašė S. J. somatinės bÅ«klės, nepaskyrė atlikti kalio, natrio koncentracijos tyrimų, elektrokardiogramos, kurie buvo reikalingi siekiant teisingai įvertinti bÅ«dingus Å¡iai bÅ«senai somatinius sutrikimus (elektrolitų disbalansÄ dėl to galimas Å¡irdies sutrikimas) ir buvo bÅ«tini pablogėjus somatinei bÅ«klei, gydymo metu pablogėjus S. J. sveikatos bÅ«klei, nelaiku – tik 2007-11-08 ir neiÅ¡samiai paskyrė atlikti laboratorinius tyrimus (bendro kraujo, magnio, Å¡arminės fosfatazės, aspartataminotransferazės, kreatininokoncentracijų, C-teaktyvais baltymo, amilazės, Å¡lapalo, gliukozės, alanino aminotransferazės, kreatinino koncentracijų nustatymo), nemotyvuotai parinko medikamentus, blogėjant S. J. psichikos bÅ«senai (tapus psichosomatiÅ¡kai sujaudintam, pradėjus neadekvačiai elgtis), iÅ¡ esmės nekoregavo gydymo, o paskui, paciento bÅ«klei pablogėjus, perkėlus jį į intensyvios priežiÅ«ros palatÄ ir paskyrus laikinas fizinio suvaržymo priemones, nemotyvuotai taikė laikino suvaržymo priemones, nevertino S. J. bÅ«senos dinamikos, nesiėmė adekvačių medikamentinių priemonių psichozės slopinimui, staigiai pradėjus blogėti paciento somatinei bÅ«senai (trinkant hemodinamikai), nevertino S. J. bÅ«senos, konstatavus arterinio kraujospÅ«džio kritimÄ , nevertino staigaus bÅ«senos pasikeitimo priežasties, neskyrė papildomų tyrimų (įskaitant EKG), iki atvykstant greitajai pagalbai neskyrė jokio papildomo gydymo, VÅ¡Ä® (duomenys neskelbtini) psichiatrijos ligoninėje konstatavus gyvybinių funkcijų sutrikimÄ , S. J. netaikė jokių gaivinimo priemonių, taip VÅ¡Ä® (duomenys neskelbtini) psichiatrijos ligoninėje gydant Å«mų psichikos sutrikimÄ , medicinos priemonės buvo taikytos neiÅ¡samiai ir nelaiku, ir tai turėjo įtakos S. J. bÅ«senos pablogėjimui, taikytos medicinos priemonės trinkant paciento gyvybinėms funkcijoms buvo neadekvačios bÅ«senai ir turėjo tiesioginės įtakos S. J. mirčiai, kuris 2007-11-08 11.10 val.

VÅ¡Ä® (duomenys neskelbtini) psichiatrijos ligoninės Å«mių bÅ«klių vyrų skyriuje mirė, t. y. neatliko savo pareigų dėl nusikalstamo nerÅ«pestingumo, dėl to padaryta didelė žala nukentėjusiesiems O. J., L. J., I. M. ir D. J. dėl vyro ir tėvo mirties.Kaltinimas A. V. patikslintas pagal prokurorės baigiamojoje kalboje pareikÅ¡tÄ praÅ¡ymÄ dėl padarytos techninės klaidos patikslinti A. V. darbo laikÄ , pakeičiant jį į 2007-11-07 nuo 8 val. iki 17 val. bei 2007-11-08 nuo 8 val. iki 11.10 val.Apeliaciniu skundu Å iaulių apygardos prokuratÅ«ros Å iaulių apylinkės prokuratÅ«ros prokurorė Erika Girgždienė praÅ¡o panaikinti 2012 m. spalio 30 d.

Å iaulių miesto apylinkės teismo nuosprendį dėl R. A., J. P. ir A. V. iÅ¡teisinimo pagal BK 229 straipsnį, ir baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje R. A., J. P. ir A. V., kaltinamos nusikalstamų veikų, numatytų BK 229 straipsnyje, padarymu, nutraukti suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui. Nukentėjusiųjų O. J., L. J., I. M., D. J. pareikÅ¡tus civilinius ieÅ¡kinius palikti nenagrinėtus.Skunde nurodo, kad Å iaulių miesto apylinkės teismas priėmė byloje iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį motyvuodamas tuo, kad nėra nustatytas priežastinis ryÅ¡ys tarp kaltinamųjų R.

A., J. P., A. V. veikos ir kilusių pasekmių – S. J. mirties; bylos nagrinėjimo teisme metu nepavyko nustatyti tikslios S. J. mirties priežasties, t. y. nebuvo nustatyta, kas sukėlė S. J. mirtį ir kokiÄ Ä¯takÄ tam turėjo kaltinamųjų veiksmai.Prokurorės teigimu, R. A., J. P. ir A. V. iÅ¡teisintos neteisėtai ir nepagrįstai, todėl 2012 m. spalio 30 d. Å iaulių miesto apylinkės teismo nuosprendis naikintinas ir turėtų bÅ«ti priimtas naujas apkaltinamasis nuosprendis (BPK 329 straipsnio 2 punktas, 4 punktas), tačiau, atsižvelgiant į tai, kad Å¡iuo metu jau yra suėjęs patraukimo baudžiamojon atsakomybėn senaties terminai, 2012 m. spalio 30 d.

Å iaulių miesto apylinkės teismo nuosprendis naikintinas ir priimtina nutartis nutraukti baudžiamÄ jÄ bylÄ R. A., J. P. ir A. V. dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 229 straipsnyje, padarymo, suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui.Pasak prokurorės, prieÅ¡ingai, nei nurodyta iÅ¡teisinamajame nuosprendyje, kaltinamųjų kaltė visiÅ¡kai įrodyta, yra tiesioginis priežastinis ryÅ¡ys tarp kaltinamųjų R. A., J. P., A. V. veikos ir kilusių pasekmių – S. J. mirties dėl kurios ir atsirado didelė žala nukentėjusiesiems, o teismas neteisingai ir neiÅ¡samiai iÅ¡tyrė bylos aplinkybes, nes nekreipė dėmesio ir neanalizavo neÅ¡aliÅ¡kų, objektyvių, kaltę patvirtinančių duomenų, o rėmėsi tik pačių kaltinamųjų pateiktomis versijomis ir jas teisinančiais bylos duomenimis, netinkamai vertindamas kiekvienÄ dokumentÄ atskirai, jų visumÄ bei visus atskiruose dokumentuose esančius duomenis, kurie sukliudė teismui iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡nagrinėti bylÄ ir priimti teisingÄ nuosprendį (BPK 369 straipsnio 3 dalis).

Vertindamas byloje surinktus įrodymus, teismas pažeidė BPK 20 straipsnio reikalavimus, įvertino atskirus įrodymus, tinkamai neįvertino jų visumos, netinkamai įvertino atskiruose dokumentuose esančius duomenis, nuosprendį grįsdamas tik pačių kaltinamųjų parodymais, tais atskiruose dokumentuose esančiais duomenimis, kurie teisina kaltinamÄ sias, nevertindamas ir nepasisakydamas dėl tų dokumentuose esančių duomenų, kurie patvirtina kaltę, todėl nebuvo iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tirtos visos aplinkybės. Taip buvo pažeistas BPK 20 straipsnio 5 dalyje suformuluotas reikalavimas teisėjams įrodymus vertinti pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu.Pagal teismų praktikÄ tais atvejais, kai pažeidimus padaro keli asmenys, teismas privalo iÅ¡tirti kiekvieno jų padaryto pažeidimo galimÄ priežastinį ryšį su kilusiais padariniais.

Tinkamai nustatytas priežastinis ryÅ¡ys sujungia veikÄ ir pasekmes į vieningÄ visumÄ , kuri leidžia tiksliai parinkti jÄ atitinkančiÄ baudžiamojo įstatymo normÄ . Teismų praktikoje laikoma, kad kaltininko veika yra susijusi priežastiniu ryÅ¡iu su kilusiais padariniais tuo atveju, jeigu analogiÅ¡koje situacijoje jam nepadarius tų pažeidimų, tie padariniai nekiltų. Priežastinio ryÅ¡io nustatymas apima du momentus: bÅ«tinosios padarinių kilimo sÄ lygos taisyklės nustatymÄ ir priežastinio ryÅ¡io pobÅ«džio nustatymÄ .

BÅ«tinosios padarinių kilimo sÄ lygos nustatymas reikalauja nustatyti, ar kiekvieno asmens padarytas pažeidimas buvo bÅ«tina padarinių kilimo sÄ lyga, o priežastinio ryÅ¡io pobÅ«džio nustatymas reikalauja nustatyti, ar priežastinis ryÅ¡is yra dėsningas (bÅ«tinasis), ar atsitiktinis (kasacinės nutartys Nr. 2K-38/2008, 2K-158/2009, 2K-297/2009).Prokurorės teigimu, teismas nuosprendyje konstatavo, kad tiksli S. J. mirties priežastis nenustatyta, tai yra nebuvo nustatyta, kas sukėlė S. J. mirtį. TokiÄ iÅ¡vadÄ teismas grindė tuo, kad keturiose ekspertų ir specialistų pateiktose iÅ¡vadose nurodytos skirtingos S. J. mirties priežasties – Å«maus Å¡irdies veiklos sutrikimo kilimo priežastys ir kokiÄ Ä¯takÄ tam turėjo kaltinamųjų veiksmai.

Anot prokurorės, teismas nurodo, kad Mykolo Romerio universiteto Teismo medicinos instituto Šiaulių skyriaus teismo medicinos eksperto H. D. išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad S. J. mirtis 2007-11-08 11.10 val. įvyko nuo ūminės išeminės širdies ligos, tai komplikavosi ūmiu širdies veiklos sutrikimu, tačiau tokia išvada visiškai paneigta tiek Mykolo Romerio universiteto Teismo medicinos instituto Vilniaus skyriaus ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) pateikta išvada, jog S. J. mirties priežastimi buvo ūminis širdies veiklos sutrikimas, kurį, labiausiai tikėtina, sukėlė homeostazės sutrikimai (elektrolitų, šarmų-rūgščių balanso), išsivystę dėl ilgalaikio alkoholio vartojimo; tiek A.

A. G. teismo medicininių tyrimų biuro teismo medicinos specialisto konsultacinėje išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) pateikta išvada, jog S. J. mirė dėl toksiškai veikiančių alkoholio skilimo produktų sukelto ūmaus širdies veiklos nepakankamumo; tiek Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Kauno skyriaus ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) pateikta išvada, jog S. J. mirė dėl nuo nenustatytos kilmės ūmaus širdies veiklos nepakankamumo, kuris galėjo išsivystyti dėl homeostazės sutrikimų (elektrolitų, šarmų-rūgščių balanso), išsivystančių dėl ilgalaikio alkoholio vartojimo arba dėl toksiškai veikiančių etilo alkoholio skilimo produktų poveikio.

Apklausti Å¡iuos aktus ir iÅ¡vadas pateikę ekspertai bei specialistai vieningai nurodė, kad Å«mų Å¡irdies veiklos sutrikimÄ sukėlė tikrai ne Å«minė iÅ¡eminė Å¡irdies liga, nes tokiu atveju gydytojų veiksmai (dėl galimai netinkamo gydymo) nebÅ«tų turėję jokios įtakos S. J. mirčiai. Ekspertas J. R. nurodė, kad apraÅ¡yti pakitimai Å¡irdies kraujagyslėse, Å¡irdies raumenyje yra minimalÅ«s, o Å«minis Å¡irdies veiklos sutrikimas įvyko dėl hemostazės sutrikimų, tai yra dėl elektrolitų, Å¡armų rÅ«gščių balanso, kuris iÅ¡sivystė dėl ilgalaikio alkoholio vartojimo; atmetus tÄ klinikinį epizodÄ , jo gydymÄ , jo bÅ«klę ir turint tik tokiÄ diagnozę, kad mirė nuo Å¡irdies iÅ¡eminės ligos, beliktų teigti, kad jo mirtis bÅ«tų įvykusi bet kokiu atveju, tÄ pačiÄ dienÄ , tÄ pačiÄ valandÄ nuo iÅ¡eminės ligos, ar prieÅ¡ tai bÅ«tų gėręs, ar bÅ«tų pakliuvęs į ligoninę, bet jie turi vertinti viskÄ , Å¡iuo atveju somatinės bÅ«klės vertinimas turi didelės reikÅ¡mės, jis patvirtina iÅ¡vadÄ , kad buvo naudotos neadekvačios priemonės, labiausia tikėtina tokia mirties priežastis, taip parašė, kadangi kito varianto nebuvo nurodyta, todėl lieka labiausia tikėtinas variantas, tas, kuris nurodytas iÅ¡vadoje; konsultacinėje specialistų A.

A. G. ir D. S. pateiktoje išvadoje mirties priežastis nurodyta be žodžio „tikėtina“ – S. J. mirė dėl toksiškai veikiančių alkoholio skilimo produktų sukelto ūmaus širdies veiklos nepakankamumo, iš esmės ta išvada neprieštarauja jų išvadai, tik alkoholio skilimo produktai patys nesukelia ligos nepakankamumo, bet jie lemia homeostazinius sutrikimus; tai nėra dvi skirtingos išvados. Specialistas A. A. G. nurodė, kad S. J. mirties priežastis – toksiškai veikiančių alkoholio skilimo produktų sukeltas ūmus širdies veiklos nepakankamumas, o kad ekspertas H.

D. sugalvojo, jog mirė nuo Å«minės iÅ¡eminės Å¡irdies ligos, kurios bÅ«klė buvo žymiai geresnė, tai yra nesuprantama; kitoje specialisto iÅ¡vadoje ekspertai nurodė, kad S. J. mirties priežastis – homeostazės sutrikimai (elektrolitų, Å¡armų - rÅ«gščių balanso) iÅ¡sivystę dėl ilgalaikio alkoholio vartojimo, tai yra tas pats, kÄ ir jie nurodė, tik jie parašė trumpiau – toksiÅ¡kai veikiantys skilimo produktai. Specialistas B. B. parodė, kad S. J. mirties priežastis galėjo bÅ«ti bet kuri iÅ¡ nurodytų priežasčių – dėl homeostazės sutrikimų (elektrolitų, Å¡armų-rÅ«gščių balanso), iÅ¡sivystančių dėl ilgalaikio alkoholio vartojimo, arba dėl toksiÅ¡kai veikiančių etilo alkoholio skilimo produktų poveikio, greičiausia visos kartu.

Tai, pasak prokurorės, leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad teismas neteisingai konstatavo, jog S. J. mirties priežastis neaiÅ¡ki todėl, kad neaiÅ¡ku, kas sukėlė mirties priežastimi buvusį Å«mų Å¡irdies veiklos sutrikimÄ , nes Å¡iuo atveju mirties priežastis yra aiÅ¡ki – Å«mus Å¡irdies veiklos sutrikimas, kurį sukėlė homeostazės sutrikimai (elektrolitų, Å¡armų-rÅ«gščių balanso), iÅ¡sivystę dėl ilgalaikio alkoholio vartojimo, toksiÅ¡kai veikiantys alkoholio skilimo produktai (kaip nurodė ekspertai ir specialistai, tai tapačios ligos, ar abi Å¡ios priežastys (ir homeostazės sutrikimai (elektrolitų, Å¡armų-rÅ«gščių balanso), iÅ¡sivystę dėl ilgalaikio alkoholio vartojimo, ir toksiÅ¡kai veikiantys alkoholio skilimo produktai).

Tai reiÅ¡kia, kad taikant tinkamas medicinos priemones buvo galima iÅ¡vengti paciento mirties, kad jis galėjo iÅ¡gyventi.Prokurorės nuomone, spręsdamas dėl priežastinio ryÅ¡io, teismas rėmėsi pirminę kompleksinę teismo medicinos-deontologinę ekspertizę atlikusių ekspertų A. G. ir J. R. parodymais, kad jie negalėjo patvirtinti, jog atlikus elektrolitų, Å¡armų-rÅ«gščių koncentracijos tyrimus, S. J. nebÅ«tų miręs; kad ekspertas A. G. teisme pripažino, jog buvo nustatyta ir smegenų edema, kuriÄ gali sukelti homeostazės sutrikimai, epilepsijos priepuoliai, pats alkoholinis delyras, ir kuri iÅ¡ Å¡ių priežasčių yra tikroji smegenų pabrinkimo priežastis, nustatyti nėra galimybės, galėjo bÅ«ti visos trys; kad specialistas A.

A. G. parodė, jog S. J. vystėsi smegenų pakenkimas nuo alkoholio intoksikacijos skilimo produktų, iÅ¡sivystė epilepsijos priepuoliai, ir Å¡ie veiksniai bendrai sustabdė Å¡irdį, tai, jog nebuvo atliktas rÅ«gščių-Å¡armų balanso tyrimas, nėra S. J. mirties priežastimi; kad specialistas D. S. parodė, jog S. J. po epilepsijos priepuolių vystėsi smegenų edema, kuri sukėlė Å«mų Å¡irdies nepakankamumÄ , nuo kurio S. J. ir mirė, gydymas S. J. buvo pakankamas, rÅ«gščių-Å¡armų disbalansas negali turėti priežastinio ryÅ¡io su paciento mirtimi; kad ekspertai-specialistai L.

G., B. B., D. J. paaiÅ¡kino, jog nustatyti, kas S. J. sukėlė Å«mų Å¡irdies veiklos nepakankamumÄ , nėra galimybių, patvirtino, jog psichiatrijos ligoninėje diagnozė S. J. buvo nustatyta teisingai, psichikos bÅ«klės gydymas buvo tinkamas, o nepakankamas somatinės bÅ«klės įvertinimas ir gydymas tiesioginės reikÅ¡mės paciento mirčiai neturėjo; kad ekspertai teisme pripažino, jog netinkamas, netikslus medicininių dokumentų pildymas, paciento fiksacijos taikymas įtakos S. J. mirčiai neturėjo; kad ekspertai pripažino, jog negalima teigti, kad S. J. nebuvo gaivinamas, tik tos priemonės nėra nurodytos ligos istorijoje; kad net ir Mykolo Romerio universiteto Teismo medicinos instituto Vilniaus skyriaus ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo besÄ lygiÅ¡kai remiasi kaltinimas, pateiktos tikėtinos iÅ¡vados; kad atliktų ekspertizių iÅ¡vados, specialisto konsultacinė iÅ¡vada prieÅ¡taringos, pateiktos tikėtinos iÅ¡vados, todėl teismas besÄ lygiÅ¡kai vadovautis tokių tyrimų iÅ¡vadomis ir grįsti apkaltinamojo nuosprendžio prielaidomis bei hipotezėmis negali; kad byloje nėra ir kitų įrodymų, patikimai patvirtinančių, jog kaltinamosios bÅ«tų netinkamai atlikusios savo pareigas, ar pareigų neatlikusios, dėl to S. J. mirė, nes kaltinamosios kaltę neigė, nurodydamos, jog savo pareigas atliko tinkamai, rÅ«pestingai, tik nepakankamai tiksliai pildė medicininius dokumentus, nukentėjusiųjų ir liudytojos L.

C. parodymai neinformatyvūs, fragmentiški, pagrįsti emocijomis, klaidinantys – teiginiai, kad mirusysis S. J. nepiktnaudžiavo alkoholiu, visiškai neatitinka byloje nustatytų duomenų, prieštaraujantys kitų liudytojų parodymams, o kiti teisme apklausti liudytojai patvirtino tik tai, jog medicininė pagalba S. J. buvo teikiama; kad teisme ir ekspertai, ir specialistai patvirtino, jog psichiatrijos ligoninėje S. J. diagnozė buvo nustatyta tinkamai, psichikos sutrikimas buvo gydomas tinkamai, tik nepakankamai gydymas buvo aprašytas medicininiuose dokumentuose, taip pat nė vienas ekspertas ar specialistas negalėjo patvirtinti, kad nepakankamas somatinės būklės įvertinimas ir gydymas turėjo tiesioginės reikšmės paciento mirčiai.

Be to, teismas nuosprendyje pažymėjo, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog priežastinis ryÅ¡ys yra BK 229 straipsnio numatyto nusikaltimo sudėties bÅ«tinasis objektyvusis požymis, ir galutinę iÅ¡vadÄ apie jo buvimÄ privalo padaryti teismas, o ne teisės medicinos ekspertai, medicinos, medicinos audito specialistai. Teismas gali remtis ekspertų iÅ¡vadomis, jei įsitikina, kad jos logiÅ¡kos, argumentuotos ir įtikinamos. Tačiau teismas taip pat neatleidžiamas nuo pareigos tikrinti ir kitus faktus bei aplinkybes, taip pat leidžiančias prieiti prie iÅ¡vados apie priežastinio ryÅ¡io buvimÄ ar nebuvimÄ (kasacinė nutartis Nr. 2K-444/2008).

Tačiau, remdamasis ir nuosprendį grįsdamas tik Å¡iais nuosprendyje nurodytais duomenimis, tačiau nesiremdamas kitais bylos duomenimis ir nepasisakydamas dėl jų, nutylėdamas teismas padarė neteisingÄ iÅ¡vadÄ kad tarp kaltinamųjų veiksmų ir kilusių pasekmių nėra tiesioginio priežastinio ryÅ¡io, nes tiek ekspertas A. G., tiek specialistas D. S., tiek specialistas B. B. tiek kiti ekspertai ir specialistai nurodė, kad elektrolitų, Å¡armų-rÅ«gščių koncentracijos ir kiti tyrimai buvo bÅ«tini jau nustačius diagnozę bei vėliau, blogėjant S. J. somatinei bÅ«senai, kad jie buvo atlikti nelaiku ir neiÅ¡samÅ«s, o juos atlikus bÅ«tų buvę galima kitaip vertinti paciento somatinę bÅ«klę, visi ekspertai ir specialistai patvirtino, kad tinkamai buvo vertinama tik psichinė S. J. bÅ«klė, o somatinė ne, todėl ir buvo skirtas nepakankamas somatinės bÅ«klės gydymas, kad medicinos priemonės buvo taikytos neiÅ¡samiai ir nelaiku, tai galėjo turėti įtakos paciento sveikatos pablogėjimui, o taikytos medicininės priemonės trinkant paciento gyvybinėms funkcijoms buvo neadekvačios bÅ«senai ir tai galėjo turėti įtakos S. J. mirčiai.

Visi patvirtino, kad dokumentacija turi bÅ«ti pildoma tinkamai, viskas turi bÅ«ti fiksuojama medicininiuose dokumentuose, nes tai turi įtakos taikant medicinines priemones, parenkant gydymÄ , tęsiant jį, koreguojant, vertinant ligonio bÅ«klės kitimÄ , ligonio fiksacijos laikas (trukmė) turi bÅ«ti motyvuotai pagrįstas, turi bÅ«ti vertinama paciento bÅ«senos dinamika bei kita, o tai, kad trinkant S. J. gyvybinėms funkcijoms gaivinimo priemonės taikytos nebuvo, ne tik nėra apraÅ¡yta medicininiuose dokumentuose, bet tai nebuvo ir daroma.Pasak prokurorės, teismas, darydamas iÅ¡vadÄ , kad nebuvo nustatytas tiesioginis priežastinis ryÅ¡ys tarp kaltinamųjų veiksmų ir kilusių pasekmių, nesirėmė tais bylos duomenimis, nevertino ir visiÅ¡kai nepasisakė dėl jų, kurių visiÅ¡kai pakanka konstatuoti, daryti iÅ¡vadÄ , kad tarp kaltinamųjų veiksmų ir kilusių pasekmių yra tiesioginis priežastinis ryÅ¡ys, o priežastinio ryÅ¡io nustatymui svarbu įvertinti visus faktinius duomenis, svarbu nustatyti, ar netinkamas pareigų atlikimas objektyviai ir dėsningai nulėmė didelės žalos atsiradimÄ , ar tai lėmė kiti veiksmai ir įvykiai.

BÅ«tina vertinti kiekvieno dokumento visÄ turinį, o ne tik iÅ¡rinkti fragmentus iÅ¡ dokumentų, teisinančius kaltinamÄ sias, todėl bÅ«tina vertinti ir Å¡iuos duomenis, kurių teismas nevertino:1. Eksperto A. G. parodymų, kad diagnozė buvo nustatyta, bet apraÅ¡o nebuvo. Nustatyta diagnozė „Psichikos ir elgesio sutrikimai, abstinencijos bÅ«klė su delyru“, tai yra ne tik psichikos sutrikimai, psichikos sutrikimai jau eina kaip antriniai, kaip simptomai, tai rodo, kad visos organizmo fiziologinės funkcijos trinka, psichiatrai diagnozuoja psichikos sutrikimus, pakeliui tiek abstinencijos metu, tiek delyro metu trinka visa organizmo veikla, tarp jų ir elektro rÅ«gščių – Å¡armų balansas, trinka elektrolitų balansas, papildomi tyrimai Å¡iuo atveju yra reikalingi dėl to, kad abstinencijos ir delyro metu laiku iÅ¡siaiÅ¡kinti ir laiku suteikti pagalbÄ , alkoholinis delyras yra tiek sunki ir gyvybei pavojinga bÅ«sena, kad paciento bÅ«sena gali kisti per valandÄ , bÅ«sena svyruojanti, bÅ«senai blogėjant, vienareikÅ¡miÅ¡kai reikia imtis papildomo gydymo, gydymÄ intensyvinti.

Visi gydytojai, kurie tuo metu atsako už tÄ pacientÄ , privalo imtis priemonių, kad ta bÅ«sena pagerėtų, turi bÅ«ti veiksmai, ir jie turi bÅ«ti apraÅ¡yti, blogėjant somatinei bÅ«senai, esant kritinei situacijai, kraujospÅ«džiui krintant, pradėti gaivinimÄ reikia tada, kai konstatuojama, kad sutrikusios gyvybinės funkcijos. Tai, kad pacientas buvo nuvežtas į (duomenys neskelbtini) ligoninės priėmimo kambarį ir atlikta terapeuto ir neurologo apžiÅ«ra ir duota jų iÅ¡vada, kategoriÅ¡kai ir vienareikÅ¡miÅ¡kai to nepakanka, kad įvertinti žmogaus somatinę bÅ«senÄ , psichiatrinėje ligoninėje turėjo bÅ«ti užraÅ¡yta kardiograma ir atlikti kiti papildomi tyrimai, tai turėjo atlikti gydytojas psichiatras.

Vien tik kraujospÅ«dis ir pulsas neatspindi paciento somatinės bÅ«senos, juos bÅ«tina vertinti, bet vien tik jų nepakanka, jei paciento bÅ«sena blogėja, vertinama paciento bÅ«sena ir tai fiksuojama ligos istorijoje, nes niekur kitur negalima apraÅ¡yti gydytojo žinioje esančio paciento bÅ«senos, motyvuoti, kokiu tikslu vienokie ar kitokie vaistais skiriami, ligos istorijoje motyvacijos vienokių ar kitokių medikamentų skyrimui nėra, tai yra bÅ«tina, tai yra taisyklės, jeigu to nėra apraÅ¡yta dokumente, vadinasi, to nėra padaryta, jeigu pacientui staiga pablogėja bÅ«sena, visų pirma gydytojas turi imtis veiksmų, o po to, kai veiksmai padaryti, turi viskÄ apraÅ¡yti ligos istorijoje.

Alkoholinis delyras tai yra simptominė psichozė, tai yra patologinė bÅ«sena, kuriÄ sukelia kiti veiksniai, Å¡iuo atveju daug biocheminių mechanizmų, kurie vystosi nutraukus daugiadienį girtavimÄ , jeigu to mechanizmo vienas iÅ¡ simptomų blogėja, negali gerėti kiti simptomai, jeigu blogėja psichika, tai vienareikÅ¡miÅ¡kai vyksta pakitimai somatinėje bÅ«senoje, delyras yra simptominis psichikos sutrikimas, pagrindinio tyrimo, Å¡iuo atveju kalio koncentracijos kraujyje, tai yra gyvybiÅ¡kai bÅ«tina, nėra atlikta, buvo atliekama daug biocheminių tyrimų, kurie neturi jokios įtakos gyvybinėms funkcijoms, bet kalis, kurio koncentracijos sutrikimai Å¡imtosiomis dalimis lemia, ar žmogus gyvas, ar miręs, tai neatlikta, tai yra esminis dalykas, tÄ tyrimÄ galėjo paskirti bet kuris gydytojas, Å¡itas tyrimas bÅ«tinas pirmÄ parÄ , Å¡iuo atveju, kai yra alkoholinė abstinencija su delyru, kalio tyrimas bÅ«tinas.

Priėmimo skyriaus gydytojai gali tik įtarti, pagal įstatymÄ psichikos sveikatos sutrikimus Lietuvos Respublikoje gali diagnozuoti tik gydytojas psichiatras. Matosi, koks buvo paskirtas gydymas, bet jis nemotyvuotas. Jie neneigia autopsijos duomenų, smegenų edema yra, Å¡irdies raumens pažeidimas yra, tačiau kyla klausimas, kokie viso Å¡ito priežastiniai ryÅ¡iai. Smegenų edema gali bÅ«ti po epilepsijos priepuolio, tačiau nėra apraÅ¡ytas nė vienas smegenų pabrinkimo klinikinis simptomas. Smegenų pabrinkimas turi daug klinikinių simptomų.

Šiuo atveju žmogus mirė sustojus širdžiai, krito kraujospūdis, atvažiavusi greitoji medicinos pagalba nesugebėjo reanimuoti. Bet kokiu atveju ūmus širdies nepakankamumas yra procesas. Jokių širdies nepakankamumo simptomų užfiksuota nebuvo, nes ligos istorijoje nieko nėra. Smegenų edemos simptomų aprašyta nebuvo, širdies nepakankamumo aprašyta nebuvo, nieko aprašyta nebuvo, buvo aprašyta tik dezorientacija, tai, nuo ko žmogus mirė, tyrimų padaryta nebuvo, tai kyla klausimas, kas buvo aprašyta ir kas buvo daryta.

Bet kokiu atveju, kas bebÅ«tų, kokia liga buvo, tai buvo ne staigi mirtis, tai buvo procesas. Jokia pagalba teikta nebuvo, net nebuvo iÅ¡siaiÅ¡kinta priežastis, dėl ko taip vyksta. Esant smegenų edemai pagrindinis simptomas, kuris turi sukelti daktarui įtarimÄ , kad vystosi smegenų edema, tai yra retas pulsas. Hipokalemija nustatoma diagnozuojant kalio koncentracijÄ kraujyje, jis nebuvo tirtas. Pusei visų pacientų delyro metu hipokalemija yra, kalis iÅ¡ viso netirtas. Mirties mechanizmas yra toks: sunki psichikos ir somatinė bÅ«sena, alkoholio vartojimas, kuris paveikė tiek vidaus organus, tiek centrinę nervų sistemÄ , paveikta elektrolitų apykaita, yra paveiktas Å¡irdies raumuo ir ta patologinė bÅ«sena toliau blogėja, tiek somatinė, tiek psichinė bÅ«sena.

Baltoji karÅ¡tinė yra ypatingai sunki organizmo bÅ«sena, bet žinant ligÄ , žinoma, kÄ reikia toliau daryti, žinoma, kas toliau gresia, bet tai nebuvo padaryta. Visų pirma, pacientui buvo diagnozuota sÄ monės sutrikimo bÅ«sena, todėl subjektyvių simptomų sutrikusios bÅ«senos pacientas, kuris haliucinuoja, kuris psichomotoriÅ¡kai sujaudintas, pateikti negali. Hipokalemija diagnozuojama vieno dÅ«rio į venÄ principu, paimamas atitinkamas kraujo kiekis, iÅ¡tiriamas ir turi atsakymÄ . Hipokalemijos atvejų yra 50 procentų esant baltajai karÅ¡tinei, hipokalemijos tyrimas bÅ«tinas, jeigu diagnozuota baltoji karÅ¡tinė.

Pacientas skųstis niekuo negali, gydytojas turi atlikti tyrimus. Jo nuomone, vyko daug mechanizmų, patologinė edema, Å¡irdies pažeidimas, kepenų pažeidimo nebuvo, inkstų pažeidimo taip pat nebuvo. Å irdis žmogui nesustojo, jam pabrinko smegenys. NeiÅ¡siaiÅ¡kintas kalio kiekis, nors tai pagrindinis mechanizmas, trikdantis Å¡irdies veiklÄ . Tachikardija negali sukelti Å¡irdies ritmo sutrikimų. Esant baltajai karÅ¡tinei, bÅ«nant gydytoju ir žinant, kad pusei pacientų gali iÅ¡sivystyti hipokalemija ir baigtis mirtimi, tyrimÄ privaloma atlikti.

Negalima sakyti, kad žmogaus negydė, gydymas buvo skirtas, dalis tyrimų buvo atlikta, bet nebuvo padaryta viskas iki galo, kad viskÄ iÅ¡siaiÅ¡kintų.2.             Specialisto D. S. parodymų, kad alkoholinė intoksikacija ir alkoholinėabstinencija yra bÅ«senos, kurioms esant pacientui reikia skubios pagalbos. Turėtų bÅ«ti atlikta ir elektrokardiograma, ir kraujo tyrimai. Å iuo atveju kraujo tyrimai buvo atlikti, bet jie buvo atlikti aiÅ¡kiai pavėluoti. Paciento bÅ«sena pagerėjo, po to pradėjo blogėti, gydymas buvo gana normalus, tačiau esant idealioms sÄ lygoms, kraujo iÅ¡tyrimas reikalingas; viskas prasidėjo nuo 2007-11-06, nuo neurologės apžiÅ«rėjimo, nes epilepsijos priepuolis negali nesukelti smegenų edemos.

Smegenų edemos paÅ¡alinti nepavyko, ji gal į priekį nesivystė, bet 2007-11-07 įraÅ¡ai, rodantys, kad pacientui prasidėjo alkoholinis delyras, rodo, kad smegenų edema tik blogėja, smegenys toliau burko, plėtėsi, sukėlė psichozinius sutrikimus.Specialisto B. B. parodymų, kad dažniausiai, jeigu yra delyras, paciento somatinę bÅ«klę tikrinti reikia; iÅ¡ dokumentacijos galima spręsti, kad čia buvo sunkus delyras, kad žmogus mirė, gali bÅ«ti, kad reikėjo atlikti tyrimus, dažniausia sveikatai blogėjant koreguoti ar keisti gydymÄ reikėtų, bet ne visada padeda; psichinės bÅ«klės gydymas buvo pakankamas, nepakankamai buvo iÅ¡tirta somatinė bÅ«klė, bet sunku atsakyti, ar tai turėjo įtakos, ar ne; literatÅ«ros duomenimis, Å¡iuolaikinėje medicinoje nuo 5 iki 15 procentų yra mirÅ¡tamumas nuo alkoholinio delyro, net ir taikant visas medicinines priemones; mirÅ¡tamumas yra iki 15 procentų, o likę procentai yra daugiau mažiau pagydomi su įvairiais liekamaisiais reiÅ¡kiniais; trinkant ligonio gyvybinėms funkcijoms reikia imtis gaivinimo priemonių; esant tokiai diagnozei visada reikia žiÅ«rėti ir somatinę bÅ«klę, negalima vertinti vien tik psichinę bÅ«senÄ .Eksperto L.

G. parodymų, kad tarp tų dviejų mirties priežasčių iÅ¡ principo jokio skirtumo nėra; gydytojai Å¡armų rÅ«gščių balanso neatliko, jie turėjo tÄ padaryti; klinikinius simptomus, kurie rodytų elektrolitų sutrikimÄ , galima nustatyti laboratorinių tyrimų metu, dar galima nustatyti atliekant kardiogramÄ .Eksperto J. R. parodymų, kad iÅ¡ praktikos žinoma, jog smegenų edema sukelia Å¡irdies nepakankamumÄ intoksikacijos metu, keletÄ valandų po alkoholio vartojimo, Å¡iuo atveju nukentėjusysis dar iÅ¡gyveno dvi su pusę paros po to, kai buvo pristatytas į gydymo įstaigÄ .

Pas jį buvo užfiksuotas staigus kraujo spaudimo kritimas trečiÄ gulėjimo medicinos įstaigoje parÄ ir tas reiÅ¡kinys nėra paaiÅ¡kinamas galvos smegenų pabrinkimu, todėl jų iÅ¡vada tokia, kad buvo rÅ«gščių Å¡armų balanso sutrikimas, o ne galvos smegenų pabrinkimas.Valstybinės medicininio audito inspekcijos prie Sveikatos apsaugos ministerijos iÅ¡vadÄ kad 2007-11-06–2007-11-08 S. J. Všį (duomenys neskelbtini) psichiatrijos ligoninėje asmens sveikatos priežiÅ«ros paslaugos buvo teiktos pažeidžiant teisės aktuose ir įstaigos vidaus dokumentuose nustatytus reikalavimus, kur nurodyta, kokius pažeidimus padarė gydytojos R.

A., J. P. ir A. V.; VÅ¡Ä® (duomenys neskelbtini) psichiatrijos ligoninės direktoriaus 2009-09-28 raÅ¡tÄ Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta, kokios priemonės buvo atliktos vykdant Valstybinės medicininio audito inspekcijos 2008-10-22 sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) nurodymus.Mykolo Romerio universiteto Teismo medicinos instituto Vilniaus skyriaus ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta, kad VÅ¡Ä® (duomenys neskelbtini) psichiatrijos ligoninėje gydant Å«mų psichikos sutrikimÄ (psichikos ir elgesio sutrikimÄ vartojant alkoholį, abstinencijos bÅ«klę su delyru ir traukuliais) medicinos priemonės taikytos neiÅ¡samiai ir nelaiku, tai galėjo turėti įtakos paciento bÅ«senos pablogėjimui; taikytos medicininės priemonės trinkant paciento gyvybinėms funkcijoms buvo neadekvačios bÅ«senai ir galėjo turėti tiesioginės įtakos S. J. mirčiai; 2010-03-04 Mykolo Romerio universiteto Teismo medicinos instituto Vilniaus skyriaus informacijos dėl ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) psichiatrijos ligoninės medikai, diagnozavę S. J. psichikos ir elgesio sutrikimÄ vartojant alkoholį, abstinencijos bÅ«klę su delyru ir traukuliais, turėjo įvertinti ir Å¡iai bÅ«klei bÅ«dingus somatinius sutrikimus – homeostazės sutrikimus (elektrolitų, Å¡armų-rÅ«gščių balanso), dėl to galimas Å¡irdies veiklos sutrikimas; dėl to reikėjo laiku atlikti kalio, natrio koncentracijos tyrimÄ bei Å¡irdies elektrokardiogramÄ ; tikimybė, kad laiku atlikus minėtus diagnostinius tyrimus ir nustačius paciento bÅ«klės pablogėjimo priežastį bei pritaikius adekvačias priemones trinkant paciento gyvybinėms funkcijoms, buvo galima iÅ¡vengti S. J. mirties, neatmetama.

Pati iÅ¡vada yra tikėtina, tačiau ji yra logiÅ¡ka ir pagrįsta, todėl teismas ja remtis galėjo visiÅ¡kai, tik dėl tiesioginio priežastinio ryÅ¡io teismas turėjo padaryti savo iÅ¡vadas, remdamasis visais duomenimis, nes tokiÄ iÅ¡vadÄ gali daryti tik teismas, o ne ekspertai.8.             Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumoministerijos Kauno skyriaus ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad ne iki galoįvertinta paciento somatinės bÅ«klės dinamika, kadangi somatinės bÅ«klės įvertinimas buvonepakankamas, ir todėl somatinės bÅ«klės gydymui buvo skirtas nepakankamas gydymas; nustatyti, kokiÄ Ä¯takÄ S. J. mirčiai turėjo nepakankamas somatinės bÅ«klės gydymas, nėra galimybės.9.             Taip pat gydytojų psichiatrių R.

A., J. P. ir A. V. pareigųinstrukcijas, kurių 1.1 punkte nustatyta, jog diagnozuoja ir gydo psichikos sutrikimus (ligas),rekomenduoja gydymo taktikÄ , 1.2 punkte nustatyta, jog žymi medicininiuose dokumentuosetyrimo bei gydymo rezultatus.A. A. G. teismo medicininių tyrimų biuro teismo medicinos specialisto konsultacinėje iÅ¡vadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad S. J. buvo apžiÅ«rėtas vidaus ligų specialisto bei gydytojo neurologo, o skyriaus gydytojai psichiatrai kitus reikalingus tyrimus, iÅ¡skyrus kraujo tyrimÄ , atliko, todėl kokybės kontrolės ataskaitoje iÅ¡vardytieji minėtųjų gydytojų darbo drausmės pažeidimai dėl mirties, įvertinus S. J. mirties patogenezę ir priežastį, negalėjo turėti tiesioginio priežastinio ryÅ¡io su jo mirtimi, tačiau iÅ¡vadÄ apie priežastinio ryÅ¡io buvimÄ ar nebuvimÄ gali duoti tik teismas, o ne ekspertai ar specialistai.Pasak prokurorės, teismas nurodė, jog ikiteisminio tyrimo metu nebuvo apklausti asmenys, dalyvavę reanimuojant S. J., kurie bÅ«tų galėję paaiÅ¡kinti, kokių veiksmų ėmėsi ar nesiėmė kaltinamoji A.

V.; pati kaltinamoji A. V. teigė, jog į priėmimo skyrių S. J. buvo perkeltas tada, kai dar nebuvo Å«maus somatinės bÅ«klės pablogėjimo, siekiant jį perkelti į somatinio tipo ligoninę, jÄ pakvietė į priėmimo skyrių, kai stipriai pablogėjo paciento bÅ«klė, ji gaivino pacientÄ , tik to ji neįrašė ligos istorijoje. Tačiau apklausti asmenų, dalyvavusių reanimuojant S. J., nebuvo jokio pagrindo, nes akivaizdu, kad priėmimo skyriuje gaivinimo priemonės buvo taikytos, ir jos taikytos tinkamai, atvykus greitajai medicinos ir reanimacinei pagalbai, kuri tada, kai į priėmimo skyrių buvo atneÅ¡tas S. J., jau buvo, ir neturi reikÅ¡mės, ar kartu su greitÄ ja medicinos bei reanimacine pagalba A.

V. taikė gaivinimo priemones, ar ne. Tai patvirtina ir liudytojas R. V., parodydamas, kad apie 10.30 val. S. J. sveikata pablogėjo – nukrito kraujo spaudimas, nebebuvo galima užčiuopti pulso, skyriaus vedėja A. V. organizavo skubos tvarka ligonio perkėlimÄ Ä¯ VÅ¡Ä® (duomenys neskelbtini) ligoninę, ligonis neÅ¡tuvais buvo nuneÅ¡tas į Psichiatrijos ligoninės priėmimo skyrių, iÅ¡kviesta greitoji medicinos pagalba, atvyko reanimobilis, pacientÄ priėmimo skyriuje gaivino, tačiau jis mirė; ir liudytojas T.

P., parodydamas, kad, pablogėjus S. J. sveikatos bÅ«klei, gydytoja pasakė, kad reikia perkelti į kitÄ ligoninę, jis su kolega neÅ¡tuvais pacientÄ nunešė į priėmimo skyrių, ten jau buvo atvykusi greitoji medicinos pagalba, buvo slaugytoja, sanitaras, buvo gydytoja A. V.; ir Mykolo Romerio universiteto Teismo medicinos instituto Vilniaus skyriaus ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) iÅ¡vados, kad S. J. reanimacija pradėta atvykus iÅ¡kviestai reanimacinei pagalbai. Svarbu tai, kad, kaip nurodyta Mykolo Romerio universiteto Teismo medicinos instituto Vilniaus skyriaus ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) iÅ¡vadose ir patvirtinta kitais duomenimis – liudytojų R.

V. ir T. P. parodymais bei kitais įrodymais, konstatavus arterinio kraujospÅ«džio kritimÄ nebuvo vertinama staigaus bÅ«senos pasikeitimo priežastis, neskirti papildomi tyrimai, iki atvykstant greitajai pagalbai joks papildomas gydymas neskirtas, Všį (duomenys neskelbtini) psichiatrijos ligoninėje konstatavus gyvybinių funkcijų sutrikimÄ (AKS ir pulsas neiÅ¡matuojami, neįvertinta paciento sÄ monė, kvėpavimas, vyzdžių reakcija), S. J. jokios gaivinimo priemonės netaikytos (gydymo stacionare istorijoje gaivinimo priemonių taikymas neapraÅ¡ytas).Taigi, prokurorės nuomone, iÅ¡ Å¡ių teismo neįvertintų duomenų darytina pagrįsta iÅ¡vada, kad gydytojos R.

A., J. P. ir A. V., bÅ«damos valstybės tarnautojomis, pažeisdamos nustatytus ir joms pagal profesijÄ priklausančius vykdyti medicinos normų bei gydytojų psichiatrių pareiginių nuostatų atitinkamus punktus, netinkamai atliko savo pareigas (netinkamai gydė S. J.), nenumatė kilsiančių pasekmių, nors pagal nustatytÄ diagnozę ir aplinkybes, savo asmenines savybes, galėjo ir turėjo tai numatyti bei pasitelkti kitus medikus. Netinkamai ligonis buvo gydomas tiek R. A., tiek J. P. budėjimų metu, tiek gydančios gydytojos A.

V., nes R. A., nustačiusi diagnozę, turėjo atlikti būtinus tyrimus, kad teisingai įvertintų šiai būsenai būdingus somatinius sutrikimus; J. P. apie 16 valandų laiko nesiėmė adekvačių priemonių psichozės simptomams slopinti, blogėjant sveikatai nekvietė kitų specialistų, esant labai blogai sveikatos būklei, neįvertino tinkamai būklės, nepaskyrė papildomų tyrimų, dėl to nepastebėjo besivystančios širdies ligos, neatliko būtinų tyrimų, nesiėmė priemonių dėl tinkamo gydymo suteikimo; taip pat gydytoja A.

V., staigiai pradėjus blogėti S. J. somatinei bÅ«senai, jo bÅ«senos nevertino, nustačius arterinio kraujospÅ«džio kritimÄ nevertino staigaus bÅ«senos pasikeitimo priežasčių, neskyrė papildomų tyrimų, iki atvykstant greitajai pagalbai jokio papildomo gydymo neskyrė, konstatavus gyvybinių funkcijų sutrikimÄ jokių gaivinimo priemonių netaikė, t. y. VÅ¡Ä® (duomenys neskelbtini) psichiatrijos ligoninėje, gydant Å«mų psichikos sutrikimÄ (psichikos ir elgesio sutrikimÄ vartojant alkoholį, abstinencijos bÅ«klę su delyru ir traukuliais) medicinos priemonės taikytos neiÅ¡samiai ir nelaiku, tai turėjo įtakos paciento bÅ«senos pablogėjimui, taikytos medicininės priemonės trinkant paciento gyvybinėms funkcijoms buvo neadekvačios bÅ«senai ir turėjo tiesioginės įtakos S. J. mirčiai.

Konstatuotina, kad tarp Å¡ių gydytojų padarytų atitinkamų medicinos normų bei stacionaro gydytojų psichiatrių pareiginių nuostatų punktų reikalavimų pažeidimų ir atsiradusių padarinių yra tiesioginis priežastinis ryÅ¡ys. R. A. nurodė, kad ji manė, jog kitas gydytojas specialistas, prieÅ¡ tai apžiÅ«rėjęs ligonį, tinkamai jį apžiÅ«rėjo, nors neskyrė bÅ«tinų tyrimo, elektrokardiogramos, nustačiusi tokiÄ diagnozę, kuriÄ nustačius jos patvirtinimui bÅ«tina yra skirti tuos tyrimus, atlikti kardiogramÄ bei kitus veiksmus, bet davė atitinkamus vaistus (medikamentus), kurie reguliuoja rÅ«gščių ir Å¡armų pusiausvyrÄ (disbalansÄ ) ir po jos suteikto gydymo S. J. sveikata pagerėjo, tačiau iÅ¡ ekspertizių aktų, specialistų ir ekspertų apklausų matyti, kad Å¡i gydytoja netinkamai atliko savo pareigas, o Å¡irdies ligos požymių laiku nepastebėjo kiti gydytojai, kai S. J. sveikata pradėjo blogėti, reikiamų veiksmų laiku neatliko ir kitos gydytojos – budinti ir gydanti, pirminiai R.

A. veiksmai (nustačius tokiÄ diagnozė neatlikti bÅ«tini tyrimai ir kiti bÅ«tini veiksmai) lėmė kitų gydytojų veiksmus bei tolesnę ligonio bÅ«klę, ji palaipsniui blogėjo. Motyvai, kuriais grindžiama gydytojų kaltė, patvirtina, kad visų kaltinamųjų veiksmai buvo kilusių padarinių bÅ«tina sÄ lyga. Konstatuojant priežastinį ryšį tarp kaltininko veikos ir kilusių padarinių, bÅ«tina nustatyti, jog kaltininko veika buvo ne tik bÅ«tina kilusių pasekmių sÄ lyga, bet ir Å¡ių pasekmių priežastis.

Pagrindinė S. J. mirties priežastis buvo ne vienos kurios nors gydytojos netinkamai atliktas koks nors pavienis veiksmas, o visuma netinkamai atliktų pareigų – tiek R. A., tiek J. P., tiek A. V., t. y. netinkamas nustatytos diagnozės vertinimas ir netinkamas sekimas bei gydymas skyriuje. Taigi šie visų kaltinamųjų veiksmai, kurių negalima išskirti, ir buvo kilusių padarinių priežastis. Gydytojos, pažeisdamos medicinos normų bei stacionaro gydytojų psichiatrių pareiginių nuostatų atitinkamus punktus, turėjo ir galėjo numatyti, kad dėl tokios jų veikos gali kilti tam tikri padariniai, kad gali net mirti žmogus, tačiau to nenumatė.

Jei asmuo nenumato pavojingų padarinių dėl savo veikos, tai nereiÅ¡kia, jog tokiu atveju nėra jo kaltės, kadangi jis, nenumatydamas jos pavojingumo, nepakankamai apdairiai vykdo savo tarnybines ar profesines pareigas, nesilaiko įstatymų ar kitų norminių aktų. Todėl kaltinamosios, kaip gydytojos psichiatrės, privalėjo tinkamai pagal nustatytÄ diagnozę įvertinti visÄ sveikatos bÅ«klę, neapsiriboti tik tuo, kad ligoniui yra psichozė, todėl jis turi bÅ«ti tik raminamas, nes, nors ir nenumatydamos tokių padarinių, turėjo realiÄ galimybę numatyti pavojingus padarinius Å¡ioje konkrečioje situacijoje, nes turėjo reikiamÄ kvalifikacijÄ , buvo pakankamai medicininių techninių priemonių, tai galėjo numatyti ir pagal savo individualias asmenines savybes – darbo staÅ¾Ä bei kitas, tačiau nesistengė užkirsti keliÄ tokiems padariniams.

Jau pačioje gydymo pradžioje R. A. netinkamai atliko savo profesinę pareigÄ â€“ nustačiusi diagnozę, nepaskyrė bÅ«tinų tyrimų, vėliau ne tik ji, bet ir kitos gydytojos, J. P. ir A. V., netinkamai įvertino ligonio bÅ«klę, dėl to nepastebėjo besivystančios Å¡irdies ligos, tinkamai negydė, dėl to ir kilo ligonio sveikatos komplikacijos – Å¡irdies liga, nuo kurios jis ir mirė. Kitaip tariant, visų gydytojų veiksmai nulėmė vėliau atsiradusius itin skaudžius, neatstatomus padarinius – ligonio mirtį, tai gali bÅ«ti vertinama tik kaip didelė žala.

Kaltinamosios R. A., J. P. ir A. V. bÅ«damos tarnautojomis, dirbdamos VieÅ¡osios įstaigos (duomenys neskelbtini) psichiatrijos ligoninės gydytojomis psichiatrėmis, pažeidė teisės aktus (Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005-06-22 įsakymų Nr. V-601 patvirtintos Lietuvos medicinos normos ran 53:2005 „Gydytojas psichiatras“ 11.9 punktÄ ir stacionaro gydytojo psichiatro pareiginių nuostatų, patvirtintų Všį (duomenys neskelbtini) psichiatrijos ligoninės direktoriaus 2007-02-13 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) 1 ir 2 punktus dėl atliekamų darbų (pagrindinių funkcijų), darbo metu, kaip gydytojos psichiatrės, privalėdamos atlikti tam tikrus veiksmus, tinkamai pildyti medicininius, pažeidė net tik dokumentų pildymo bet ir savo pareigines nuostatas, netinkamai atliko pareigas – netinkamai pildė medicininius dokumentus, nepaskyrė atlikti bÅ«tinų tyrimų, elektrokardiogramos, kurie buvo reikalingi siekiant teisingai įvertinti bÅ«dingus Å¡iai bÅ«senai somatinius sutrikimus (elektrolitų disbalansÄ dėl ko galimas Å¡irdies sutrikimas) ir buvo bÅ«tini pablogėjus somatinei bÅ«klei, gydymo metu pablogėjus S. J. sveikatos bÅ«klei, nepaskyrė atlikti bÅ«tinų laboratorinių tyrimų, kurie buvo paskirti nelaiku ir neiÅ¡samÅ«s, nemotyvuotai parinko medikamentus, blogėjant S. J. psichikos bÅ«senai (tapus psichosomatiÅ¡kai sujaudintam, pradėjus neadekvačiai elgtis), iÅ¡ esmės nekoregavo gydymo, paciento bÅ«klei pablogėjus bei perkėlus jį į intensyvios priežiÅ«ros palatÄ ir paskyrus laikinas fizinio suvaržymo priemones, nemotyvuotai taikė laikino suvaržymo priemones, nevertino S. J. bÅ«senos dinamikos, nesiėmė adekvačių medikamentinių priemonių psichozės slopinimui, staigiai pradėjus blogėti paciento somatinei bÅ«senai (trinkant hemodinamikai), nevertino S. J. bÅ«senos, dėl to Všį (duomenys neskelbtini) psichiatrijos ligoninėje gydant Å«mų psichikos sutrikimÄ , medicinos priemonės buvo taikytos ne iki galo ir nelaiku, tai turėjo įtakos S. J. bÅ«senos pablogėjimui, taikytos medicinos priemonės trinkant paciento gyvybinėms funkcijoms buvo neadekvačios bÅ«senai ir turėjo tiesioginės įtakos S. J. mirčiai, nes jis 2007-11-08 11.10 val.

Všį (duomenys neskelbtini) psichiatrijos ligoninės Å«mių bÅ«klių vyrų skyriuje mirė, t. y. neatliko savo pareigų dėl nusikalstamo nerÅ«pestingumo, dėl to padaryta didelė žala nukentėjusiesiems O. J., L. J., I. J. ir D. J. dėl vyro ir tėvo mirties. Å ios aplinkybės rodo, kad yra tiesioginis priežastinis ryÅ¡ys tarp veikos ir pasekmių, dėl nusikalstamo nerÅ«pestingumo neatlikus pareigų įvyko S. J. mirtis, dėl to didelės žalos patyrė nukentėjusieji.Prokurorė nurodo, kad teisės doktrinoje apibrėžiama, jog viena iÅ¡ preliminarių priemonių, sprendžiant priežastinio ryÅ¡io nustatymo klausimÄ , yra bÅ«tinosios padarinių kilimo sÄ lygos taisyklės nustatymas – tai fakto, ar įstatyme apraÅ¡yta ir asmens padaryta veika buvo bÅ«tina padarinių kilimo sÄ lyga, nustatymas.

Antras priežastinio ryÅ¡io nustatymo etapas - priežastinio ryÅ¡io pobÅ«džio nustatymas. Priežastinis ryÅ¡ys gali bÅ«ti dvejopas: bÅ«tinasis ir atsitiktinis. Pripažinus atsitiktinį priežastinį ryšį, asmuo nėra traukiamas baudžiamojon atsakomybėn. BÅ«tinasis priežastinis ryÅ¡ys bÅ«dingas, dėsningas vidinis reiÅ¡kinys, kai tam tikromis sÄ lygomis dominanti veika sukelia tam tikrus padarinius. BÅ«tinasis priežastinis ryÅ¡ys yra iÅ¡ anksto numatomas. Taip pat baudžiamosios teisės teorijoje priežastinis ryÅ¡ys skirstomas į tiesioginį ir sudėtingÄ .

Tiesioginis priežastinis ryÅ¡ys yra tada, kai veika tiesiogiai sukelia padarinius. Å iuo atveju teismas padarė iÅ¡vadÄ kad nenustatytas tiesioginis priežastinis ryÅ¡ys, t. y. kad kaltinamųjų veika tiesiogiai nesukėlė padarinių – S. J. mirties, dėl to didelės žalos patyrė nukentėjusieji, o Å¡iame skunde nurodyti teismo neįvertinti duomenys kartu su kitais duomenimis leidžia daryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad tiesioginis priežastinis ryÅ¡ys nustatytas, t. y. kad kaltinamųjų veika tiesiogiai sukėlė padarinius – S. J. mirtį, dėl to didelės žalos patyrė nukentėjusieji.

Padarius iÅ¡vadÄ , kad nustatytas tiesioginis priežastinis ryÅ¡ys, toliau reikia nustatyti priežastinio ryÅ¡io pobÅ«dį, koks priežastinio ryÅ¡io pobÅ«dis Å¡ioje byloje – bÅ«tinasis ar atsitiktinis. Akivaizdu, kad Å¡ioje byloje priežastinis ryÅ¡ys nėra atsitiktinis, kadangi analogiÅ¡koje situacijoje, gydytojoms atlikus visus reikiamus veiksmus, S. J. miręs nebÅ«tų (yra tikimybė, kad bÅ«tų iÅ¡gyvenęs), nes, kaip matyti iÅ¡ bylos duomenų, gyvybiÅ¡kai svarbÅ«s organai – Å¡irdis, plaučiai, kepenys, inkstai bei kiti –buvo sveiki, S. J. buvo gana jaunas (44 metų), mirties priežastis – Å«mus Å¡irdies veiklos nepakankamumas, kurį sukėlė tokios ligos, kurių tinkamas diagnozavimas ir gydymas nebÅ«tų sukėlęs, tai, kad, medicininiais statistikos duomenimis, esant tokiai diagnozei, mirÅ¡ta tik iki 15 procentų pacientų net ir visÄ gydymÄ teisingai atlikus, o 85 procentai iÅ¡gyvena su tam tikrais liekamaisiais reiÅ¡kiniai, negalima laikyti atsitiktiniu priežastiniu ryÅ¡iu, atsitiktiniu priežastiniu ryÅ¡iu bÅ«tų galima laikyti prieÅ¡ingus duomenis – jei 85 procentai pacientų, taikant tinkamÄ gydymÄ , mirtų, o 15 procentų iÅ¡gyventų, todėl Å¡iuo atveju darytina tik viena iÅ¡vada, kad tarp kaltinamųjų veiksmų ir kilusių pasekmių yra tiesioginis priežastinis ryÅ¡ys, ir jis yra bÅ«tinasis.

Taip pat kaltinamųjų veikoje yra ir visi kiti bÅ«tini nusikaltimo, numatyto BK 229 straipsnyje, požymiai tiek objektyvieji (objektas – pažeisti baudžiamojo įstatymo saugomi gėriai, veika – netinkamas pareigų atlikimas, pasekmės – žmogaus mirtis, dėl to didelės žalos patyrė fiziniai asmenys, subjektai – valstybės tarnautojos, kurios pažeidė teisės aktus, apibrėžiančius jų kompetencijÄ teises ir pareigas, apie priežastinį ryšį tarp veikos ir pasekmių jau pasisakyta – yra tiesioginis bÅ«tinasis priežastinis ryÅ¡ys), tiek subjektyvieji (pakaltinamumas – kaltinamųjų amžius bei veiksmų suvokimas ir kaltė – nusikalstamas nerÅ«pestingumas).Prokurorė, taip pat nurodo, kad Lietuvos Aukščiausiais Teismas yra nurodęs, kad „laiku diagnozavus visus sužalojimus ir suteikus kvalifikuotÄ medicinos pagalbÄ buvo tikimybė iÅ¡gyventi“ (kasacinė nutartis 2K-62/2011).

Pasak prokurorės, iÅ¡vada, kad nepadaryta veika, turinti nusikaltimo požymių, gali bÅ«ti daroma tik nustačius visas esmines aplinkybes, susijusias su veika, dėl kurios buvo pradėtas baudžiamasis persekiojimas, Å¡ioje byloje teismo iÅ¡teisinamasis nuosprendis yra priimtas iÅ¡ esmės neiÅ¡nagrinėjus R. A., J. P. ir A. V. veiksmų, dėl kurių joms buvo pareikÅ¡ti kaltinimai. Teismas pavirÅ¡utiniÅ¡kai aptarė tik kaltinamųjų gynybai palankius duomenis, o dalies kaltinančių įrodymų nevertino ir juos nutylėjo, o kitÄ dalį įvertino netinkamai.

Toks įrodymų vertinimas prieÅ¡tarauja baudžiamojo proceso normų, reglamentuojančių įrodymų tyrimÄ bei vertinimÄ , prasmei. BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta pareiga teismui neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡analizuoti, patikrinti ir įvertinti pagal vidinį įsitikinimÄ visus byloje esančius įrodymus kaip vieningÄ visumÄ . Visetas teisėtai gautų duomenų, surinktų ikiteisminio tyrimo metu bei įrodymų tyrimo teisme metu, neabejotinai įrodo, kad kaltinamosios R. A., J. P. ir A. V. padarė nusikalstamas veikas, kurios teisingai kvalifikuotos pagal BK 229 straipsnį.Prokurorė nurodo, jog BK 95 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunktyje įsakmiai nurodyta, kad asmeniui, padariusiam nusikaltimÄ , negali bÅ«ti priimtas apkaltinamasis nuosprendis, jeigu praėję penkeri metai, kai padarytas neatsargus ar nesunkus tyčinis nusikaltimas (Lietuvos Respublikos 2003 m. balandžio 10 d.

įsakymo Nr. LK-1495, įsigal. 2003-gegužės 1 d. (Žin., 2003, Nr. 38-1733, Nr. 39-0 - atitaisymas) redakcija, galiojusi iki 2012 m. birželio 29 d.). BK 229 straipsnyje numatytas nusikaltimas priskiriamas neatsargių nusikaltimų kategorijai. Kadangi asmeniui, padariusiam neatsargų nusikaltimÄ , negali bÅ«ti priimtas apkaltinamasis nuosprendis praėjus penkeriems metams po nusikalstamos veikos padarymo, o Å¡ioje byloje tiriama nusikalstama veika buvo baigta 2007-11-08, dėl Å¡ios nusikalstamos veikos padarymo 2012-11-08 yra suėjęs baudžiamosios atsakomybės senaties terminas, todėl priimtina nutartis baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje R.

A., J. P. ir A. V. kaltinamos nusikalstamų veikų, numatytų BK 229 straipsnyje, padarymu, nutraukti suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui (BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 327 straipsnio 1 punktas).Nutraukus baudžiamÄ jÄ bylÄ , nukentėjusiųjų O. J., L. J., I. M., D. J. pareikÅ¡tus pripažintina teisė į ieÅ¡kinio patenkinimÄ , o klausimas dėl ieÅ¡kinio dydžio perduotinas nagrinėti civilinio proceso tvarka (kasacinė nutartis Nr. 2K-327/2008).Apeliaciniu skundu nukentėjusieji O.

J., D. J., L. J., I. J. praÅ¡o panaikinti 2012 spalio 30 d. Å iaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžio dalį, kurioje nuspręsta A. V. iÅ¡teisinti, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo, numatyto BK 229 straipsnyje, požymių ir dėl Å¡ios dalies priimti naujÄ nuosprendį – pripažinti A. V. kalta padarius nusikalstamÄ veikÄ numatytÄ BK 229 straipsnyje.Apeliantai mano, kad Å iaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžio dalis, kurioje nuspręsta A. V. iÅ¡teisinti, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo, numatyto BK 229 straipsnyje, požymių yra nepagrįsta, todėl naikintina, priimant dėl Å¡ios dalies naujÄ apkaltinamÄ jį nuosprendį.

Skunde nurodo, kad pagal kaltinamosioms inkriminuotÄ BK 229 straipsnį baudžiamoji atsakomybė kyla valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui, kuris dėl neatsargumo neatliko savo pareigų arba atliko jas netinkamai, jeigu dėl to valstybė, juridinis ar fizinis asmuo patyrė didelės žalos. BÅ«tinieji objektyvieji Å¡ios nusikalstamos veikos sudėties požymiai yra:

1) tarnybos pareigų neatlikimas arba netinkamas jų atlikimas kaip neteisėta veika;

2) didelė žala valstybei, juridiniam ar fiziniam asmeniui kaip nusikalstamos veikos padariniai;

3) priežastinis neteisėtos veikos ir padarinių ryÅ¡ys. Å iaulių miesto apylinkės teismas konstatavo, jog byloje nėra nustatytas tiesioginis priežastinis ryÅ¡ys tarp kaltinamosios A. V. veikos ir kilusių padarinių, t. y. S. J. mirties, dėl to didelę žalÄ patyrė nukentėjusieji O. J., L. J., I. M., D. J.. Mano, kad tokia teismo iÅ¡vada neatitinka byloje nustatytų faktinių aplinkybių bei byloje esančių įrodymų.Pasak apeliantų, iÅ¡ Valstybinės medicininio audito inspekcijos prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2008-10-22 raÅ¡to Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, jog 2007-11-08 (laikas nenurodytas), pablogėjus S. J. sveikatos bÅ«klei, gydytoja A.

V. iki atvykstant greitajai medicinos pagalbai nevertino paciento sÄ monės, kvėpavimo, kitų gyvybiÅ¡kai svarbių organų veiklos, nesuteikė bÅ«tinosios medicinos pagalbos, tuo pažeidė VÅ¡Ä® (duomenys neskelbtini) psichiatrijos ligoninės direktoriaus patvirtintos Pirmosios pagalbos kritinių bÅ«klių atvejais procedÅ«ros 6 punkto reikalavimÄ â€“ gydytojas įvertina paciento bÅ«klę ir teikia bÅ«tinÄ jÄ medicinos pagalbÄ , Suaugusio žmogaus gaivinimo standarto, patvirtinto Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. birželio 17 d.

įsakymu Nr. V-357 (Žin., 2003, Nr. 64-2914), 10.2 punkto reikalavimÄ â€“ patikrinamas asmens sÄ moningumas, 10.5 punkto reikalavimÄ - nustatoma, ar žmogus kvėpuoja, 10.9 punkto reikalavimÄ â€“ įvertinama žmogaus kraujotaka. Å ias Valstybinės medicininio audito inspekcijos prie Sveikatos apsaugos ministerijos iÅ¡vadas patvirtina ir byloje atliktos ekspertizės iÅ¡vados. Byloje esančiame Mykolo Romerio universiteto Teismo medicinos instituto Vilniaus skyriaus ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota, kad 2007-11-08, t. y. kaltinamosios A.

V. darbo metu, staigiai pradėjus blogėti paciento somatinei bÅ«senai (trinkant hemodinamikai), paciento bÅ«sena nebuvo vertinama. Konstatavus arterinio kraujospÅ«džio kritimÄ nebuvo vertinama staigaus bÅ«senos pasikeitimo priežastis, neskirti papildomi tyrimai (įskaitant EKG). Iki atvykstant greitajai pagalbai joks papildomas gydymas neskirtas. VÅ¡Ä® (duomenys neskelbtini) psichiatrijos ligoninėje konstatavus gyvybinių funkcijų sutrikimÄ (AKS ir pulsas neiÅ¡matuojami, neįvertinta paciento sÄ monė, kvėpavimas, vyzdžių reakcija), S. J. jokios gaivinimo priemonės netaikytos.

S. J. reanimacija pradėta tik atvykus iÅ¡kviestai reanimacinei pagalbai. Taip pat, be kita ko, konstatuota, kad taikytos medicininės priemonės trinkant paciento gyvybinėms funkcijoms buvo neadekvačios bÅ«senai ir galėjo turėti tiesioginės įtakos S. J. mirčiai. Byloje esančiame 2010-03-04 Mykolo Romerio universiteto Teismo medicinos instituto Vilniaus skyriaus raÅ¡te dėl informacijos dėl ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) paaiÅ¡kinta, jog (duomenys neskelbtini) psichiatrijos ligoninės medikai, diagnozavę S. J. psichikos ir elgesio sutrikimÄ vartojant alkoholį, abstitencijos bÅ«klę su delyru ir traukuliais, turėjo įvertinti ir Å¡iai bÅ«klei bÅ«dingus somatinius sutrikimus - homeostazės sutrikimus (elektrolitų, Å¡armų - rÅ«gščių balanso), dėl to galimas Å¡irdies veiklos sutrikimas.

Dėl to reikėjo laiku atlikti kalio, natrio koncentracijos tyrimÄ bei Å¡irdies elektrokardiogramÄ . Tikimybė, kad laiku atlikus minėtus diagnostinius tyrimus ir nustačius paciento bÅ«klės pablogėjimo priežastį bei pritaikius adekvačias priemones trinkant paciento gyvybinėms funkcijoms, buvo galima iÅ¡vengti S. J. mirties.Apeliantų teigimu, baudžiamosios teisės teorijoje ir teismų praktikoje pripažįstama, jog priežastinio ryÅ¡io kaip nusikalstamos veikos sudėties požymio buvimo konstatavimas yra teismo prerogatyva ir tik teismo kompetencija yra vertinti eksperto iÅ¡vadas ir visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies su jomis sutikti arba nesutikti.

IÅ¡ pirmiau aptartų bylos dokumentų darytina iÅ¡vada, kad kaltinamoji A. V. 2007-11-08 dienÄ trinkant S. J. gyvybinėms funkcijoms iÅ¡ esmės nesiėmė jokių priemonių pacientui gaivinti, nors tokiÄ jos pareigÄ numato VÅ¡Ä® (duomenys neskelbtini) psichiatrijos ligoninės direktoriaus patvirtintos Pirmosios pagalbos kritinių bÅ«klių atvejais procedÅ«ros 6 p. reikalavimas, pagal kurį gydytojas įvertina paciento bÅ«klę ir teikia bÅ«tinÄ jÄ medicinos pagalbÄ , ir Suaugusio žmogaus gaivinimo standarto, patvirtinto Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. birželio 17 d.

įsakymu Nr. V-357, 10.2, 10.5, 10.9 punkto reikalavimai. Gydytojo pareiga imtis minėtuose teisės aktuose numatytų priemonių pacientui gaivinti yra siejama su kritinės paciento bÅ«klės susidarymu, t. y. pradėjus trikti jo gyvybinėms funkcijoms ir yra skirtos siekiant iÅ¡vengti paciento mirties. BÅ«tina gaivinimo priemonių netaikymo pasekmė visais atvejais yra paciento mirtis. Byloje nustačius faktÄ , kad A. V. savo kaip gydytojos pareigÄ imtis gaivinimo priemonių vykdė netinkamai, o pacientui, kurio atžvilgiu gaivinimas nebuvo taikomas, mirus, Å¡ios aplinkybės leidžia teigti esant priežastinį ryšį tarp netinkamo A.

V. pareigų atlikimo ir kilusios pasekmės, tai kaltinamosios veikoje sudaro nusikaltimo, numatyto BK 229 straipsnyje, sudėtį. Dėl šios priežasties mano, kad teismo išvada dėl priežastinio ryšio nebuvimo neatitinka byloje esančių įrodymų, dėl to išteisinamasis nuosprendis šioje dalyje naikintinas.Išteisintoji J. P. atsikirtimu į apeliacinius skundus prašo nukentėjusiųjų O. J., L. J., I. M., D. J. ir Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros apeliacinius skundus atmesti. Atsikirtime nurodo, kad nukentėjusieji neprašo panaikinti nuosprendžio dalies dėl J.

P. išteisinimo, todėl dėl šio apeliacinio skundo plačiau nepasisako, tik mano, kad nukentėjusiųjų apeliacinis skundas yra nepagrįstas ir atmestinas dėl netinkamo materialinės ir procesinės teisės aiškinimo ir taikymo, o skundžiamas nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas visapusiškai ir objektyviai ištyrus byloje surinktus įrodymus. Taip pat nurodo, kad nesutinka su prokurorės apeliaciniu skundu ir mano, kad jis yra nepagrįstas, todėl atmestinas. Pasak išteisintosios, pirmosios instancijos teismas tinkamai, visapusiškai ir objektyviai išnagrinėjo ir įvertino byloje surinktus įrodymus, ir padarė teisėtas ir pagrįstas išvadas.

Byloje nėra neginčijamų įrodymų, dėl kurių teismas bÅ«tų galėjęs nuspręsti dėl J. P. kaltės padarius nusikaltimÄ , numatytÄ BK 229 straipsnyje. Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu prokurorė ir nukentėjusioji ir jos atstovas prašė apeliacinius skundus tenkinti, iÅ¡teisintosios ir jų gynėjai prašė apeliacinius skundus atmesti. Apeliaciniai skundai atmestini. IÅ¡ baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad tiriama nusikalstama veika galimai buvo padaryta 2007-11-06 iki 2007-11-08, R.

A., J. P., A. V. buvo kaltinamos padariusios BK 229 straipsnyje numatytÄ nusikaltimÄ , kuris gali bÅ«ti padaromas tik dėl neatsargumo. Pagal BK 95 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunktį asmeniui padariusiam nusikalstamÄ veikÄ , negali bÅ«ti priimtas apkaltinamasis nuosprendis, jeigu praėję 5 metai, kai padarytas neatsargus arba nesunkus tyčinis nusikaltimas (BK 95 straipsnio 1 dalies redakcija, galiojusi nagrinėjamo įvykio metu, Nr. IX-1495, 2003-04-10, Žin., 2003, Nr. 38-1733 (2003-04-24), atitaisymas skelbtas:

Žin., 2003, Nr. 39). Taigi iÅ¡ Å¡ių duomenų visumos matyti, kad senaties terminas byloje suėjo 2012-11-08.Pagal BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punktÄ baudžiamasis procesas negali bÅ«ti pradedamas, o pradėtas turi bÅ«ti nutrauktas, jeigu suėjo baudžiamosios atsakomybės senaties terminas. BPK 327 straipsnio 1 punkte numatyta nuosprendžio panaikinimo ir bylos nutraukimo galimybė, kai nustatoma BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta aplinkybė. Tačiau teismų praktikoje konstatuota, kad tai nereiÅ¡kia, jog turi bÅ«ti paliekami galioti neteisėti ir nepagrįsti pirmosios ir apeliacinės instancijos teismo iÅ¡teisinamieji nuosprendžiai (kasacinės nutartys Nr. 2K-458/2005, 2K-75/2006, 2K-7-114/2011).

Taigi baudžiamosios atsakomybės senaties terminų suėjimas po iÅ¡teisinamojo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio priėmimo ir apeliacinės instancijos teismo priimtos nutarties atmesti prokuroro apeliacinį skundÄ nėra aplinkybė, trukdanti dar kartÄ apeliacine tvarka tikrinti Å¡io nuosprendžio teisėtumÄ ir pagrįstumÄ . Tokiu atveju apeliacinės instancijos teismas turi iÅ¡nagrinėti visus byloje paduoto apeliacinio skundo esminius argumentus ir, nustatęs, kad pirmosios instancijos teismo iÅ¡teisinamasis nuosprendis yra teisingas, palikti jį galioti, surašęs nutartį, kuri atitiktų įstatymo reikalavimus, o padaręs iÅ¡vadÄ , kad Å¡is nuosprendis neteisėtas ir nepagrįstas, – jį panaikinti bei nutraukti bylÄ , suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui (kasacinė nutartis Nr. 2K-7-114/2011).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas kasacinėje byloje 2K-P-9/2012 pažymėjo, kad, nutraukiant baudžiamÄ jį procesÄ suėjus senaties terminui, asmens, kuriam baudžiamasis procesas nutraukiamas, kaltumo klausimas nesprendžiamas. BK 95 straipsnis draudžia priimti apkaltinamÄ jį nuosprendį, suėjus senaties terminams. Taigi teismo sprendime dėl baudžiamojo proceso nutraukimo suėjus senaties terminui negali bÅ«ti formuluočių, bÅ«dingų apkaltinamajam nuosprendžiui. Jeigu teismas, nutraukdamas baudžiamÄ jį procesÄ , kartu asmenį pripažintų kaltu nusikalstamos veikos padarymu, tai reikÅ¡tų nekaltumo prezumpcijos principo, įtvirtinto Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje, BPK 44 straipsnio 6 dalyje, pažeidimÄ .

             Apeliacinės instancijos teismo paskirtis yra užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai (nutartys), o teisėti ir pagrįsti nuosprendžiai (nutartys) nebūtų naikinami ir keičiami. Nuosprendis yra teisėtas, kai priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų. Nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais.

Remiantis BPK 1 straipsnio 1 dalies nuostatomis, nuosprendis teisingas, t. y. teisėtas ir pagrįstas gali bÅ«ti tik tuo atveju, kai viso bylos baudžiamojo proceso metu yra iÅ¡samiai iÅ¡nagrinėtos nusikalstamos veikos aplinkybės, kad nusikalstamÄ veikÄ padaręs asmuo bÅ«tų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebÅ«tų nuteistas.Pagal BPK 20 straipsnio nuostatas įrodymai yra tik teisėtai, įstatymų nustatyta tvarka gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais, patvirtinantys ar paneigiantys bent vienÄ aplinkybę, turinčiÄ reikÅ¡mės bylai teisingai iÅ¡spręsti.

Teisėjas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu (BPK 20 straipsnio 1–5 dalys). Nagrinėjimo teisme dalyvių iÅ¡sakytos nuomonės dėl įrodymų vertinimo ir iÅ¡vadų padarymo teismui neprivalomos. Teismo proceso dalyviai gali teismui teikti pasiÅ«lymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl iÅ¡vadų, darytinų vertinant įrodymus, tačiau tokių proceso dalyvių pasiÅ«lymų atmetimas pirmosios instancijos teisme savaime nėra baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas, jeigu nuosprendis pakankamai motyvuotas ir jame nėra prieÅ¡taravimų.

Vien tai, kad teismas priėmė kitokį sprendimÄ . nei tikėjosi nukentėjusieji ir prokurorė, nesant esminių BPK pažeidimų, nesudaro pagrindo teigti, kad skundžiamas nuosprendis yra nemotyvuotas ir neteisėtas. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija, iÅ¡analizavusi bylos medžiagÄ , apeliacinių skundų argumentus, skundžiamÄ nuosprendį, konstatuoja, kad Å iaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 30 d. nuosprendis yra motyvuotas, jame padarytos iÅ¡vados pagrįstos byloje surinktais įrodymais, kurie iÅ¡tirti nepažeidžiant BPK 20 straipsnio nuostatų, todėl naikinti Å¡io nuosprendžio apeliaciniuose skunduose iÅ¡dėstytais motyvais nėra pagrindo.

Kolegija taip pat nenustatė, kad apylinkės teismas nagrinėjamoje byloje būtų buvęs šališkas. Dėl Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės Erikos Girgždienės apeliacinio skundo Pagal BK 229 straipsnį atsako valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, dėl neatsargumo neatlikęs savo pareigų ar jas netinkamai atlikęs, jeigu dėl to valstybė, juridinis ar fizinis asmuo patyrė didelės žalos. Šio nusikaltimo objektyvieji požymiai yra:

1) priešinga valstybės tarnybai veika – savo pareigų neatlikimas ar jų netinkamas atlikimas;

2) pavojingi padariniai – didelės žalos valstybei, juridiniam ar fiziniam asmeniui kilimas;

3) priežastinis ryšys tarp padarytos veikos ir kilusių padarinių. Teismų praktikoje savo pareigų neatlikimas aiškinamas kaip neteisėtas valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens neveikimas, t. y. tų pareigų, kurios priklauso jo kompetencijai ir yra būtinos tarnybos interesams užtikrinti, nevykdymas, o netinkamas savo pareigų atlikimas – aplaidus, atmestinas ir pan. savo pareigų vykdymas, neužtikrinantis tarnybos interesų (kasacinės nutartys Nr. 2K-10/2008, 2K-7-228/2008, 2K-419/2012, 2K-20/2013 ir kt.).

Valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, neatlikdamas tarnybos pareigų ar jas atlikdamas netinkamai, pažeidžia atitinkamus teisės aktus (įstatymus, nuostatus, instrukcijas ir kt.), apibrėžiančius jo kompetencijÄ , teises ir pareigas, todėl bylose turi bÅ«ti nustatoma ir konkrečiais teisės aktais pagrindžiama, kokių savo pareigų jis neatliko arba atliko netinkamai.Priežastinis ryÅ¡ys yra BK 229 straipsnio numatyto nusikaltimo sudėties bÅ«tinasis objektyvusis požymis. Konstatuojant priežastinį ryšį tarp kaltininko veikos ir kilusių padarinių, bÅ«tina nustatyti, jog kaltininko veika buvo ne tik bÅ«tina kilusių pasekmių sÄ lyga, bet ir Å¡ių pasekmių priežastis, t. y. reiÅ¡kinys, dėl kurio vyksta kitas reiÅ¡kinys.Traukiant asmenį baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 229 straipsnį taip pat turi bÅ«ti nustatyta kaltės forma – neatsargumas.

BK 16 straipsnis iÅ¡skiria dvi neatsargumo rÅ«Å¡is – nusikalstamÄ pasitikėjimÄ ir nusikalstamÄ nerÅ«pestingumÄ . Nusikalstamo pasitikėjimo atveju asmuo supranta, kad jo pasirinktas tarnybos pareigų vykdymo bÅ«das yra neteisėtas ir gali sukelti pavojingų pasekmių, tačiau savo rizikingo elgesio nekeičia ir lengvabÅ«diÅ¡kai tikisi, kad yra aplinkybių, kurios neleis kilti žalingoms pasekmėms. O nusikalstamas nerÅ«pestingumas yra tada, kai asmuo, konkrečiai nenumatydamas pavojingų pasekmių, ignoruoja visuomenės interesus, nepakankamai apdairiai vykdo tarnybines ir profesines pareigas, nesilaiko įstatymų ir kitų norminių aktų reikalavimų.

Nusikalstamam nerÅ«pestingumui bÅ«tinas intelektualusis kaltės elementas. Baudžiamajame įstatyme vartojama sÄ voka „turėjo“ apibÅ«dinama objektyviais kriterijais ir pateikia nominalų konkrečios situacijos vertinimÄ bei pareigÄ numatyti savo veikos pavojingus padarinius, o sÄ voka ,,galėjo“ reiÅ¡kia subjektyvias asmens savybes, kurių dėka asmuo turi realiÄ galimybę numatyti pavojingus savo veiklos padarinius. Tačiau vien galėjimas ir turėjimas numatyti padarinius nesudaro pagrindo kvalifikuoti veikÄ pagal BK 229 straipsnį, nes kaltininkas, be to, dar turi suvokti ir sugebėti įvertinti savo veikos padarinių dydį (kasacinė nutartis 2K-7-228/2008).Prokurorė apeliaciniame skunde nurodo, jog, prieÅ¡ingai nei nurodyta iÅ¡teisinamajame nuosprendyje, kaltinamųjų kaltė visiÅ¡kai įrodyta, yra tiesioginis priežastinis ryÅ¡ys tarp kaltinamųjų R.

A., J. P., A. V. veikos ir kilusių pasekmių – S. J. mirties, dėl kurios ir atsirado didelė žala nukentėjusiesiems, o teismas neteisingai ir neiÅ¡samiai iÅ¡tyrė bylos aplinkybes, nes nekreipė dėmesio ir neanalizavo neÅ¡aliÅ¡kų, objektyvių, kaltę patvirtinančių duomenų, o rėmėsi tik pačių kaltinamųjų pateiktomis versijomis ir jas teisinančiais bylos duomenimis, netinkamai vertindamas kiekvienÄ dokumentÄ atskirai, jų visumÄ bei visus atskiruose dokumentuose esančius duomenis, kurie sukliudė teismui iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡nagrinėti bylÄ ir priimti teisingÄ nuosprendį (BPK 369 straipsnio 3 dalis).

Vertindamas byloje surinktus įrodymus, teismas pažeidė BPK 20 straipsnio reikalavimus, įvertino atskirus įrodymus, tinkamai neįvertino jų visumos, netinkamai įvertino atskiruose dokumentuose esančius duomenis, nuosprendį grįsdamas tik pačių kaltinamųjų parodymais, tais atskiruose dokumentuose esančiais duomenimis, kurie teisina kaltinamÄ sias, nevertindamas ir nepasisakydamas dėl tų dokumentuose esančių duomenų, kurie patvirtina kaltę, todėl nebuvo iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tirtos visos aplinkybės. Taip buvo pažeistas BPK 20 straipsnio 5 dalyje suformuluotas reikalavimas teisėjams įrodymus vertinti pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu.

Plėtodama savo iÅ¡vadas, prokurorė apeliaciniame skunde pateikia savo įrodymų vertinimo versijÄ ir nurodo, jog bÅ«tina vertinti kiekvieno dokumento visÄ turinį, o ne tik iÅ¡rinkti fragmentus iÅ¡ dokumentų, teisinančius kaltinamÄ sias, todėl bÅ«tina vertinti ir Å¡iuos duomenis, kurių teismas nevertino: eksperto A. G. parodymus, kad diagnozė buvo nustatyta, bet apraÅ¡o nebuvo. Visi gydytojai, kurie tuo metu atsako už tÄ pacientÄ , privalo imtis priemonių, kad ta bÅ«sena pagerėtų, turi bÅ«ti veiksmai, ir jie turi bÅ«ti apraÅ¡yti, blogėjant somatinei bÅ«senai, esant kritinei situacijai, kraujospÅ«džiui krintant, pradėti gaivinimÄ reikia tada, kai konstatuojama, kad sutrikusios gyvybinės funkcijos.

Pacientas buvo nuvežtas į Å iaulių ligoninės priėmimo kambarį, atlikta terapeuto ir neurologo apžiÅ«ra ir duota jų iÅ¡vada, kategoriÅ¡kai ir vienareikÅ¡miÅ¡kai to nepakanka, kad įvertintų žmogaus somatinę bÅ«senÄ , psichiatrinėje ligoninėje turėjo bÅ«ti užraÅ¡yta kardiograma ir atlikti kiti papildomi tyrimai, tai turėjo atlikti gydytojas psichiatras. Matosi, koks buvo paskirtas gydymas, bet jis nemotyvuotas. Jie neneigia autopsijos duomenų, smegenų edema yra, Å¡irdies raumens pažeidimas yra, tačiau kyla klausimas, kokie viso Å¡ito priežastiniai ryÅ¡iai.

Smegenų edema gali būti po epilepsijos priepuolio, tačiau nėra aprašytas nė vienas smegenų pabrinkimo klinikinis simptomas. Smegenų pabrinkimas turi daug klinikinių simptomų. Šiuo atveju žmogus mirė sustojus širdžiai, krito kraujospūdis, atvažiavusi greitoji medicinos pagalba nesugebėjo reanimuoti. Bet kokiu atveju ūmus širdies nepakankamumas yra procesas. Jokių širdies nepakankamumo simptomų užfiksuota nebuvo, nes ligos istorijoje nieko nėra. Smegenų edemos simptomų aprašyta nebuvo, širdies nepakankamumo aprašyta nebuvo, nieko aprašyta nebuvo, buvo aprašyta tik dezorientacija, tai, nuo ko žmogus mirė, tyrimų padaryta nebuvo, tai kyla klausimas, kas buvo aprašyta ir kas buvo daryta Pacientas skųstis niekuo negali, gydytojas turi atlikti tyrimus.

Jo nuomone, vyko daugmechanizmų, patologinė edema, Å¡irdies pažeidimas, kepenų pažeidimo nebuvo, inkstų pažeidimo taip pat nebuvo. Å irdis žmogui nesustojo, kad jam pabrinko smegenys. NeiÅ¡siaiÅ¡kintas kalio kiekis, nors tai pagrindinis mechanizmas, trikdantis Å¡irdies veiklÄ . Tachikardija negali sukelti Å¡irdies ritmo sutrikimų. Esant baltajai karÅ¡tinei, bÅ«nant gydytoju ir žinant, kad pusei pacientų gali iÅ¡sivystyti hipokalemija ir baigtis mirtimi, tyrimÄ privaloma atlikti. Negalima sakyti, kad žmogaus negydė, gydymas buvo skirtas, dalis tyrimų buvo atlikta, bet nebuvo padaryta viskas iki galo, kad viskÄ iÅ¡siaiÅ¡kintų.

Cituoja specialisto D. S. parodymus, kad alkoholinė intoksikacija ir alkoholinė abstinencija tai yra bÅ«senos, kurioms reikia skubios pagalbos. IÅ¡ tikrųjų turėtų bÅ«ti atlikta ir elektrokardiograma, ir kraujo tyrimai, Å¡iuo atveju kraujo tyrimai buvo atlikti, bet jie buvo atlikti aiÅ¡kiai pavėluoti. Paciento bÅ«sena pagerėjo, po to pradėjo blogėti, gydymas buvo pakankamai normalus, tačiau, esant idealioms sÄ lygoms, kraujo iÅ¡tyrimas reikalingas; viskas prasidėjo 2007-11-06 nuo neurologės apžiÅ«rėjimo, nes epilepsijos priepuolis negali nesukelti smegenų edemos.

Smegenų edemos paÅ¡alinti nepavyko, ji gal į priekį nesivystė, bet 2007-11-07 įraÅ¡ai, rodantys, kad pacientui prasidėjo alkoholinis delyras, rodo, kad smegenų edema tik blogėja, smegenys toliau burko, plėtėsi, sukėlė psichozinius sutrikimus. Cituoja specialisto B. B. parodymus, kad dažniausiai, jeigu yra delyras, paciento somatinę bÅ«klę tikrinti reikia; iÅ¡ dokumentacijos galima spręsti, kad buvo sunkus delyras, kad žmogus mirė, gali bÅ«ti, kad reikėjo atlikti tyrimus, dažniausiai sveikatai blogėjant koreguoti ar keisti gydymÄ reikėtų, bet ne visada padeda; psichinės bÅ«klės gydymas buvo pakankamas, nepakankamai buvo iÅ¡tirta somatinė bÅ«klė, bet sunku atsakyti, ar tai turėjo įtakos, ar ne.

Cituoja eksperto L. G. parodymus, kad tarp tų dviejų mirties priežasčių iÅ¡ principo jokio skirtumo nėra; gydytojai Å¡armų rÅ«gščių balanso neatliko, jie turėjo tÄ padaryti; klinikinius simptomus, kurie rodytų elektrolitų sutrikimÄ , galima nustatyti laboratorinių tyrimų metu, dar galima nustatyti atliekant kardiogramÄ . Cituoja eksperto J. R. parodymus, kad iÅ¡ praktikos žinoma, jog smegenų edema sukelia Å¡irdies nepakankamumÄ intoksikacijos metu, keletÄ valandų po alkoholio vartojimo, Å¡iuo atveju nukentėjusysis dar iÅ¡gyveno dvi su puse paros po to, kai buvo pristatytas į gydymo įstaigÄ .

Jam buvo užfiksuotas staigus kraujo spaudimo kritimas trečiÄ gulėjimo medicinos įstaigoje parÄ , ir tas reiÅ¡kinys nėra paaiÅ¡kinamas galvos smegenų pabrinkimu, todėl jų iÅ¡vada tokia, kad buvo rÅ«gščių Å¡armų balanso sutrikimas, o ne galvos smegenų pabrinkimas. Cituoja Mykolo Romerio universiteto Teismo medicinos instituto Vilniaus skyriaus ekspertizės aktÄ Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta, kad Všį (duomenys neskelbtini) psichiatrijos ligoninėje gydant Å«mų psichikos sutrikimÄ (psichikos ir elgesio sutrikimÄ vartojant alkoholį, abstinencijos bÅ«klę su delyru ir traukuliais) medicinos priemonės taikytos neiÅ¡samiai ir nelaiku, tai galėjo turėti įtakos paciento bÅ«senos pablogėjimui; taikytos medicininės priemonės trinkant paciento gyvybinėms funkcijoms buvo neadekvačios bÅ«senai ir galėjo turėti tiesioginės įtakos S. J. mirčiai. 2010-03-04 Mykolo Romerio universiteto Teismo medicinos instituto Vilniaus skyriaus informacijÄ dėl ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) psichiatrijos ligoninės medikai, diagnozavę S. J. psichikos ir elgesio sutrikimÄ vartojant alkoholį, abstinencijos bÅ«klę su delyru ir traukuliais, turėjo įvertinti ir Å¡iai bÅ«klei bÅ«dingus somatinius sutrikimus – homeostazės sutrikimus (elektrolitų, Å¡armų-rÅ«gščių balanso), dėl to galimas Å¡irdies veiklos sutrikimas; dėl to reikėjo laiku atlikti kalio, natrio koncentracijos tyrimÄ bei Å¡irdies elektrokardiogramÄ ; tikimybė, kad laiku atlikus minėtus diagnostinius tyrimus ir nustačius paciento bÅ«klės pablogėjimo priežastį bei pritaikius adekvačias priemones trinkant paciento gyvybinėms funkcijoms, buvo galima iÅ¡vengti S. J. mirties, neatmetama.

Pati iÅ¡vada yra tikėtina, tačiau ji yra logiÅ¡ka ir pagrįsta, todėl teismas ja remtis galėjo visiÅ¡kai, tik dėl tiesioginio priežastinio ryÅ¡io teismas turėjo padaryti savo iÅ¡vadas, remdamasis visais duomenimis, nes tokiÄ iÅ¡vadÄ gali daryti tik teismas, o ne ekspertai. Cituoja Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Kauno skyriaus ekspertizės aktÄ Nr. (duomenys neskelbtini), kad neiÅ¡samiai įvertinta paciento somatinės bÅ«klės dinamika, kadangi somatinės bÅ«klės įvertinimas buvo nepakankamas ir todėl somatinės bÅ«klės gydymui buvo skirtas nepakankamas gydymas; nustatyti, kokiÄ Ä¯takÄ S. J. mirčiai turėjo nepakankamas somatinės bÅ«klės gydymas, nėra galimybės. Cituoja A.

G. teismo medicininių tyrimų biuro teismo medicinos specialisto konsultacinė iÅ¡vadÄ Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad S. J. buvo apžiÅ«rėtas vidaus ligų specialisto bei gydytojo neurologo, o skyriaus gydytojai psichiatrai kitus reikalingus tyrimus, iÅ¡skyrus kraujo tyrimÄ , atliko, todėl kokybės kontrolės ataskaitoje iÅ¡vardytieji minėtųjų gydytojų darbo drausmės pažeidimai dėl mirties, įvertinus S. J. mirties patogenezę ir priežastį, negalėjo turėti tiesioginio priežastinio ryÅ¡io su jo mirtimi.           Prokurorė apeliaciniame skunde R.

A., J. P., A. V. kaltę grindžia specialistų iÅ¡vadų ir jų parodymų teisiamajame posėdyje dalimis, kuriose, jos manymu, yra įrodyta jų kaltė. Prokurorės apeliaciniame skunde neanalizuojami R. A., J. P., A. V., nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai.Tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai savo iÅ¡vadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami remiantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. Å iame straipsnyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.

BÅ«tina sÄ lyga vertinant įrodymus – vidinis įsitikinimas turi bÅ«ti pagrįstas iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu. IÅ¡samus bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimas reiÅ¡kia, kad turi bÅ«ti kruopščiai iÅ¡tirtos visos byloje tirtos versijos, susijusios su įrodinėtinomis aplinkybėmis, kad turi bÅ«ti renkami, tiriami bei įvertinami tiek teisinantys, tiek kaltinantys įrodymai. Turi bÅ«ti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma.

Kita sÄ lyga įrodymams vertinti – įrodymai turi bÅ«ti vertinami vadovaujantis įstatymu. Vertinant įrodymus Å¡iuo požiÅ«riu, pirmiausia turi bÅ«ti nustatyta, ar jie atitinka BPK 20 straipsnyje nustatytus reikalavimus. Pagrindiniai reikalavimai įrodymams yra iÅ¡dėstyti BPK 20 straipsnio 3 ir 4 dalyse. BPK 20 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad įrodymais gali bÅ«ti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vienÄ aplinkybę, turinčiÄ reikÅ¡mės bylai iÅ¡spręsti teisingai. Duomenys tikrinami atliekant BPK numatytus proceso veiksmus, taip pat tarpusavyje lyginant duomenis, gautus iÅ¡ skirtingų Å¡altinių.

Pažymėtina, kad baudžiamajame procese jokie įrodymai neturi didesnės įrodomosios galios. Å iuo atveju specialistų iÅ¡vados ir jų parodymai yra vieni iÅ¡ įrodymų, kurie neturi didesnės įrodomosios galios kitų byloje esančių įrodymų – kaltinamųjų, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymų atžvilgiu.Ä®rodymus teismas privalo tirti ir tikrinti laikydamasis BPK 20 straipsnio 3, 4 dalių nuostatose įtvirtintų sÄ sajumo ir leistinumo principų bei 5 dalyje nurodytų įrodymų vertimo taisyklių, t. y. pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.Nagrinėjamojoje byloje nustatyta, kad 2007 m. lapkričio 6 d. apie 12 val.

S. J. parėjęs į namus virtuvėje susmuko. Jo sutuoktinė O. J. iÅ¡kvietė greitÄ jÄ medicinos pagalbÄ , pranešė netoli gyvenančioms mamai ir vyro seseriai, su jomis, kol atvyko greitoji medicinos pagalba, S. J. atgaivino. Atvykę medikai suleido vaistų, į ligoninę nevežė, pasakė, kad S. J. pervargęs ir turi pailsėti. Tos pačios dienos vakare, apie 19.30 val. S. J. įvyko antras priepuolis – susmuko, pamėlo, traukulių nesimatė. IÅ¡kvietus greitÄ jÄ medicinos pagalbÄ , S. J. iÅ¡vežė į ligoninę.

Ä® ligoninę O. J. važiavo kartu. Priėmimo skyriuje į kabinetÄ jos neįleido. Išėjęs iÅ¡ gydytojo kabineto S. J. pasakė, kad važiuoja namo, rytÄ reikės eiti pas Å¡eimos gydytojÄ . O. J. matė, kad jam kažkas negerai, todėl prašė, kad S. J. stebėtų nors vienÄ dienÄ ligoninėje, bet buvo atsakyta, kad nėra vietų, o jeigu taip nori, gali važiuoti į psichiatrijos ligoninę, iÅ¡rašė siuntimÄ . Ä® psichiatrijos ligoninę nuvyko taksi. Ten S. J. paguldė. O. J. gydytojai R.

A. sakė, kad S. J. apie 6 metus iÅ¡gerdavo alaus, bet kad iÅ¡tisai gėrė metus laiko nesakė. KitÄ dienÄ Ä¯ ligoninę buvo nuvažiavusi dukra L., o O. J. su S. J. kalbėjosi telefonu. S. J. sakė, kad jaučiasi gerai, kalbėjo riÅ¡liai.Liudytojos D. O. ir V. A. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu parodė, pagal iÅ¡kvietimÄ buvo nuvykusios pas ligonį. Nuvykus pas ligonį, jį rado gulintį lovoje, buvo sÄ moningas, orientuotas aplinkoje. NamiÅ¡kiai sakė, kad ligonis ilgÄ laikÄ girtavo, jį iÅ¡tiko epilepsijos priepuolis.

VyriÅ¡kį visiÅ¡kai apžiÅ«rėjo, pamatavo spaudimÄ , pulsÄ , patikrino gliukozę, nes buvo paminėta, kad vyriÅ¡kis iÅ¡geriantis. Viskas buvo normalu, vyriÅ¡kis buvo sÄ moningas ir atsakinėjo į klausimus. Jos suleido raminamųjų vaistų „Relanium“ ir pasakė, kad kreiptųsi į Å¡eimos gydytojÄ . BÅ«tinybės vyriÅ¡kio hospitalizuoti tuo metu nebuvo. Liudytojai R. S., K. P., D. B. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu parodė, kad tikslios datos neatsimena, galėjo bÅ«ti 2007 m., vakare, buvo gautas praneÅ¡imas, kad ligonį iÅ¡tiko epilepsijos priepuolis.

Atvykus į vietÄ priepuolis buvo praėjęs, ligonis buvo sÄ moningas, kalbėjo. Ligonis buvo apžiÅ«rėtas, suleista jam vaistų ir nugabentas į ligoninę. Vežant į ligoninę, ligonio bÅ«klė buvo stabili, jis su moterimi kalbėjosi tarpusavyje. Liudytojas E. J. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu parodė, kad dirba VÅ¡Ä® (duomenys neskelbtini) ligoninėje gydytoju terapeutu. Ä® priėmimo skyrių greitosios medicinos pagalbos automobiliu buvo atvežtas pacientas, kuriam buvo diagnozuotas girtumas ir epilepsijos priepuolis.

Žmogus buvo sÄ moningas, matėsi, kad jam lėtinis alkoholizmas, tai buvo aiÅ¡ku iÅ¡ jo iÅ¡vaizdos – buvo tipiÅ¡ka daug geriančio asmens iÅ¡vaizda. BÅ«klei nustatyti priėmimo skyriuje privalomai užraÅ¡oma elektrokardiograma, pamatuojamas kraujo spaudimas, pulsas. Å iuo atveju taip pat buvo kviečiamas neurologas, tartasi su gydytoja neurologe A. K.. Paciento bÅ«klė buvo stabili, Å¡irdies veikla ritmiÅ¡ka, kraujo spaudimas normalus, somatinė bÅ«klė normali, todėl tolimesniam gydymui dėl galimų psichikos sutrikimų siuntė ligonį į psichoneurologinę ligoninę.

Liudytoja A. K. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu parodė, kad dirba VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninės gydytoja neurologe. 2007 m. lapkričio mėnesį, tikslios datos neprisimena, į priėmimo skyrių ji buvo iškviesta gydytojo terapeuto E. J. apžiūrėti ligonio, kuris buvo po traukulių priepuolio. Ligonis pripažino, kad buvo ne pirmas priepuolis, vyriškis ir su juo buvusi moteris – sesuo L. C. teigė, kad vyriškis piktnaudžiauja alkoholiu. Net vizualiai matėsi, kad vyras yra išgeriantis, jo veidas buvo pabrinkęs. Asmuo vaikščiojo, orientavosi aplinkoje, kalbėjo rišliai.

ApžiÅ«rėjusi pacientÄ jokios patologijos nenustatė, Å¡irdies veiklos sutrikimų nebuvo, tai atžymėjo įraÅ¡ais į kortelę, iÅ¡ vyriÅ¡kio žodžių įrašė į kortelę, kiek laiko jis vartoja alkoholį. Pacientui buvo suleisti vaistai „Diazepam“, kad neįvyktų kitas priepuolis. BÅ«tinybės hospitalizuoti ligonį nebuvo.Nukentėjusioji L. J. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu parodė, kad 2007 m. lapkričio 7 d. apie pietus ji nuvažiavo pas tėtį į ligoninę, tėtis jautėsi gerai, kalbėjo.

Jam atnešė sulaÅ¡inti laÅ¡elinę, po 10–15 minučių, belaÅ¡ant laÅ¡elinei, tėtis pradėjo keistis, Å¡aukti mamÄ , kilnoti rankÄ , jos nebeatpažino, ji ramino, bandė rankÄ palaikyti, kad neiÅ¡trauktų adatos.Liudytoja L. C. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu parodė, kad S. J. buvo jos brolis, 2007-11-06 jai į darbÄ paskambino namiÅ¡kiai ir pasakė, kad jos broliui įvyko priepuolis. Ji taksi nuvažiavo pažiÅ«rėti, sutikusi iÅ¡važiuojančiÄ greitÄ jÄ medicinos pagalbÄ susistabdė, medikai jai pasakė, kad S. J. suleido vaistų, jam reikia pailsėti.

Užėjus pas brolį jis gulėjo lovoje, ji pasikalbėjo ir vėl iÅ¡važiavo į darbÄ . Po darbo, apie 19 val. nuėjus aplankyti, brolis vėl iÅ¡krito. IÅ¡kvietus greitÄ jÄ medicinos pagalbÄ , atvykę medikai jam suleido vaistų, ji pasakė, kad per dienÄ jam jau antras priepuolis, prisiprašė, kad nuvežtų į ligoninės priėmimo skyrių. Priėmimo skyriuje pralaukus 20 minučių, gydytojas jį įsivedė į kabinetÄ , po to pasakė, kad ateis kitas gydytojas pasižiÅ«rėti dėl nervų.

Atėjusi gydytoja jį iÅ¡leido namo, davė siuntimÄ pas Å¡eimos gydytojÄ . Jai nuėjus į kabinetÄ , gydytojai pasakė, kad gali iÅ¡raÅ¡yti siuntimÄ Ä¯ narkologinę ligoninę. Jie iÅ¡sikvietė taksi ir nuvažiavo iki psichiatrijos ligoninės. KitÄ dienÄ , apie 8.30 val. ryto, ji su mama nuvyko aplankyti brolio, jis buvo atsigavęs, jautėsi gerai, bendravo, po to atvažiavo jo dukra L..Apeliacinės instancijos teismas vertindamas anksčiau iÅ¡dėstytus įrodymus konstatuoja, kad S. J. į VÅ¡Ä® (duomenys neskelbtini)psichiatrijos ligoninę buvo paguldytas 2007-11-06 20.50 val. (laikas fiksuotas „Gydymo stacionare istorijos“ tituliniame lape, tai atitinka apžiÅ«ros laikÄ ) pagal VÅ¡Ä® (duomenys neskelbtini) ligoninės priėmimo skyriaus gydytojo terapeuto E. J. siuntimÄ , siuntime nurodyta diagnozė: priklausomybė alkoholiui, abstinencija, simptominė epilepsija.

Jį priėmė budinti gydytoja R. A., kuri apžiÅ«rėjusi pacientÄ aprašė objektyviÄ bÅ«senÄ : orientacija pablogėjusi, nors situacijÄ suvokia teisingai, įsitempęs, yra kÅ«no tremoras, mÄ stymas konkretus, dėmesys pablogėjęs. AktyviÄ simptomatikÄ , tai yra, haliucinacijas, kliedesius, neigia, viso kÅ«no oda Å¡erpetuota. ApžiÅ«ros metu ji įvertino ir psichinę, ir somatinę bÅ«senÄ , savo ranka spaude įrašė arterinį kraujospÅ«dį –AKS 167 ir 105 mm Hgst, pulsÄ â€“ P-78 k/min, temperatÅ«rÄ â€“ 37,2o C.

Paciento Å¡irdies veikla buvo ritmiÅ¡ka, alsavimas vezikulinis. Paguldomas į bendrÄ ligoninės palatÄ , su kitais ligoniais nekonfliktuoja. 2007 m. lapkričio 7 d., 8 val. R. A. baigiasi budėjimas. S. J. niekuo nesiskundžia. S. J. bendrauja su žmona, seserimi, jo elgesys ramus. Byloje nepateikta jokių neginčijamų objektyvių įrodymų, kurie patvirtintų, kad R. A. bÅ«tų netinkamai atlikusi savo tarnybines pareigas ir tai bÅ«tų tiesiogiai susiję su S. J. mirtimi. Valstybinio medicininio audito, atlikto Å iaulių psichiatrijos ligoninėje 2008-10-22 Nr. (duomenys neskelbtini) iÅ¡vadoje nustatyta, kad buvo pažeistos asmens gydymo stacionare ligos istorijos pildymo reglamentas, o ligonio gydymo, tyrimo ir stebėjimo klaidų nenustatyta.

Byloje buvo pateikta ne viena specialistų išvada, specialistai buvo apklausti pirmosios instancijos teismo posėdyje, tačiau nebuvo pateikta neginčijamų duomenų, kad R. A. būtų netinkamai atlikusi savo kaip gydytojos pareigas. Prokurorė apeliaciniame skunde R. A. kaltę grindžia nusikalstamu nerūpestingumu. R. A., nustačiusi diagnozę, turėjo atlikti būtinus tyrimus, kad teisingai įvertintų šiai būsenai būdingus somatinius sutrikimus. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad S. J.

į VÅ¡Ä® (duomenys neskelbtini) psichiatrijos ligoninę atvyko pagal VÅ¡Ä® (duomenys neskelbtini) ligoninės siuntimÄ . Ten jis buvo apžiÅ«rėtas terapeuto ir neurologo, buvo atlikti reikalingi tyrimai, todėl R. A. neturėjo priežasčių nepasitikėti minėtų gydytojų iÅ¡vadomis ir iÅ¡ karto skirti papildomus tyrimus. R. A. budėjimo metu S. J. elgėsi adekvačiai, nebuvo stebimi jokie jo psichikos nukrypimai, sveikatos pablogėjimas, bendravo su ligoninės darbuotojais, kitais ligoniais, savo artimaisiais, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad R.

A. galėjo ir turėjo suprati, jog S. J. gali kilti nenustatytos kilmės ūmus širdies veiklos nepakankamumas, išsivystęs dėl homeostazės sutrikimų (elektrolitų, šarmų-rūgščių balanso), išsivystančių dėl ilgalaikio alkoholio vartojimo arba dėl toksiškai veikiančių etilo alkoholio skilimo produktų poveikio.Neįrašydama paciento apžiūrėjimo laiko ir smulkiai neaprašydama objektyvios somatinės būsenos, padarė ligos istorijos pildymo reglamento klaidas, kurios neturi jokio priežastinio ryšio su paciento mirtimi.

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad neįrodyta, jog R. A. veiksmai turėjo priežastinį ryšį su vėliau kilusia S. J. mirtimi, todėl ji teisėtai ir pagrįstai iÅ¡teisinta, nepadarius veikos, numatytos BK 229 straipsnyje.Byloje nustatyta, kad 2007 m. lapkričio 7 d. 8 val. J. P. pradeda budėjimÄ Všį (duomenys neskelbtini) psichiatrijos ligoninėje ir jos budėjimas baigiasi 2007 m. lapkričio 8 d. 8 val. Gydytoja A. V. Všį (duomenys neskelbtini) psichiatrijos ligoninėje budi nuo 2007 m. lapkričio 7 d. 8 val. iki 2007 m. lapkričio 7 d. 17 val., ir nuo 2007 m. lapkričio 8 d. 8 val. iki 2007 m. lapkričio 8 d. 11.10 val.Pirmosios instancijos teismo posėdyje J.

P. parodė, kad ji budėjo (duomenys neskelbtini) psichiatrijos ligoninėje nuo 2007-11-07 8.00 val. iki 2007-11-08 8.00 val. ir už paciento S. J. bÅ«klę buvo atsakinga tik po gydančios gydytojos darbo valandų. Ūmių bÅ«senų skyriuje dirbęs med. slaugytojas A. V. 2007-11-07 16.30 val. informavo jÄ , kad pacientas S. J. tapo neramus, agresyvus, neįmanoma suleisti vaistų. Kadangi tuo metu gydančios gydytojos A. V. skyriuje nebuvo, ji pavadavo nesantį skyriaus gydytojÄ . Ji apžiÅ«rėjo S. J., įvertino paciento somatinę, neurologinę ir psichikos bÅ«klę, susipažino su jo ligos istorija, paskyrimais, apžiÅ«rėjo ligonį.

Pats ligonis jokių nusiskundimų neiÅ¡sakė. Somatoneurologinė bÅ«klė buvo normali. Å irdies veikla buvo ritmiÅ¡ka, pulsas – 88 k/min, arterinis kraujo spaudimas – 120 ir 80 mm Hgst, kvėpavimas normalus, kraujotakos sutrikimų nebuvo. Ligonis buvo labai judrus, aktyvus. Psichikos bÅ«klė buvo bÅ«dinga psichikos sutrikimui – abstinencijos bÅ«klei su delyru ir traukuliais, vartojant alkoholį. Ligonis nesiorientavo situacijoje, elgėsi neadekvačiai, buvo neramus, agresyvus, piktas, nereagavo į praÅ¡ymus, neleido suleisti vaistų, puolė muÅ¡ti kitus ligonius, med. personalÄ , spardėsi, aktyviai iÅ¡sakė klausos ir regos haliucinacijas.

Ji paprašė ligonį nurimti, bet Å¡is jos praÅ¡ymų nevykdė. Ji ligoniui paaiÅ¡kino, kad jis bus fiksuojamas, bet Å¡is ir toliau nenurimo. Siekiant užtikrinti paties paciento ir aplinkinių saugumÄ , ji priėmė sprendimÄ taikyti laikinas fizinio suvaržymo priemones – fiksuoti S. J.. Ä®raÅ¡Ä ligos istorijoje apie ligonio fiksavimÄ padarė gydanti gydytoja A. V.. Ligonis S. J. buvo fiksuotas su pertraukomis, kurių metu buvo matuojamas arterinis kraujo spaudimas, pulsas, kÅ«no temperatÅ«ra, buvo maitinamas, papildomai pagirdomas, pakeičiama patalynė, pervelkami drabužiai, vedamas į tualetÄ , tai yra buvo nuolat stebimas, slaugomas, prižiÅ«rimas, gydomas.

Kadangi visÄ laikÄ buvo neramus, agresyvus, 17.30 val. puolė ant slaugytojo padėjėjo ir ant kito ligonio, norėjo iÅ¡traukti kateterį, haliucinavo, tai yra sakė, kad kitam ligoniui leidžiami nuodai, fiksacija nuo 17.30 val. tęsta iki 2007-11-08 8.00 val. Pacientas S. J. naktį mažai miegojo, atfiksuotas pabusdavo ir vėl tapdavo neramus, agresyvus. Visa tai buvo apraÅ¡yta slaugos plane, fiksacijos lape, budėjimų perdavimo žurnale. Jos nurodymu med. slaugytojas A. V. užpildė specialų ligonio fiksacijos lapÄ â€“ formÄ F1-4 „Paciento, kuriam taikomos fizinio suvaržymo priemonės, stebėjimo lapas“.

Å itoje senoje formoje, galiojusioje 2007-11-07 dienÄ , patvirtintoje (duomenys neskelbtini) ligoninės direktoriaus 2005-06-20 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini), buvo atžymimi psichikos bÅ«klės pakitimai. Somatinė bÅ«klė buvo nuolat stebima, ir jos pakitimai buvo atžymimi paskyrimų lape, slaugos plane, budėjimų perdavimų žurnale, temperatÅ«ros lape, ligos istorijos dienyne. Kadangi pacientas buvo perkeltas į intensyvaus stebėjimo palatÄ , jam buvo paskirtas I režimas, jis buvo iÅ¡tisÄ parÄ stebimas slaugytojo padėjėjo ir med. slaugytojo.

Buvo stebima psichikos bÅ«klė (sÄ monė, orientacija, elgesys, suvokimas, mÄ stymas, kontaktas, aktyvi psichopatologija), stebimas dėl traukulių priepuolių pasikartojimo, sekama somatinė bÅ«sena, fiziologinė veikla, mityba, skysčių vartojimas, Å¡lapinimasis, matuojamas kraujo spaudimas, pulsas, temperatÅ«ra. Vėliau somatinės bÅ«klės patologinių sutrikimų nenustatyta, gydymas nekeistas ir dėl to ligos istorijoje daryti įraÅ¡o nereikėjo. Jai nereikėjo paskirti klinikinių, biocheminių tyrimų, elektrokardiogramos, konsultacijų, nes paciento S. J. somatinė bÅ«klė buvo stabili, hemodinamikos, homeostazės sutrikimų nebuvo.

Ligonį S. J. po gydančios gydytojos A. V. darbo valandų ji apžiÅ«rėjo labai rÅ«pestingai, kelis kartus iÅ¡klausė jo Å¡irdies veiklÄ , alsavimÄ plaučiuose. S. J. buvo sÄ moningas, neiÅ¡sakė jokių nusiskundimų, Å¡irdies veikla buvo ritmiÅ¡ka, liežuvis drėgnas, pilvas neskausmingas. Med. slaugytojai A. V. ir L. B. kelis kartus matavo AKS, pulsÄ , temperatÅ«rÄ , viskas buvo normalu, arterinis kraujo spaudimas – nuo 120 ir 80 -iki140 ir 90 mm Hg st, pulsas – 88–100 k/min. Nebuvo jokių simptomų, kurie keltų abejonę dėl diagnozės ar keltų įtarimÄ dėl Å¡irdies veiklos patologijos.

Homeostazės sutrikimo klinikinių pasireiškimų nebuvo, tai yra, ligonio nepykino, nebuvo acetono kvapo iš burnos, pilvo skausmų, jis nevėmė, neviduriavo. Ligoniui lašinti skiediniai Nacl, Ringeris, kuriuose yra elektrolitai. Jos budėjimo metu paciento somatinė būklė neblogėjo, buvo tik tipiška nustatytai diagnozei – abstinencijos būklė su delyru ir traukuliais, psichinė būsena. Pacientas S. J. atvyko iš (duomenys neskelbtini) ligoninės, buvo apžiūrėtas gydytojo terapeuto ir neurologo, kurie nerado somatinių susirgimų.

Jiems nebuvo įtarimų apie galimÄ Å¡irdies veiklos sutrikimÄ , galimus elektrolitų, Å¡armų, rÅ«gščių balanso sutrikimus. Budinti gydytoja R. A. ir gydanti gydytoja A. V. jokių somatinių sutrikimų taip pat nenustatė. S. J. buvo atlikti laboratoriniai tyrimai antrÄ parÄ - jie nerodė iÅ¡eminės Å¡irdies ligos, nekėlė jokių įtarimų. 2009-05-05 Mykolo Riomerio Universiteto teismo med. instituto ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) iÅ¡vados 2 punkte nurodyta, kad tyrimai buvo bÅ«tini pablogėjus somatinei bÅ«klei.

Jos budėjimo metu somatinė bÅ«klė buvo stabili, hemodinamikos sutrikimų nebuvo. GydymÄ paskyrė ir koregavo gydanti gydytoja A. V.. Gydymo koreguoti nereikėjo, nes jis buvo motyvuotai koreguotas, kai tik pablogėjo psichikos bÅ«sena. 2007-11-07 16.30 val., papildomai paskirtas „Tiapridali 2,0“ į raumenis ir pratęstas gydančios gydytojos. Nakčiai (21 val.) padidinta „Diazepami“ dozė. Ji laikėsi atsargumo principo, neskyrė daugiau raminančių medikamentų, nes didelės dozės bÅ«tų per daug slopinusios ir sukėlusios nepageidaujamus paÅ¡alinius reiÅ¡kinius.

Valstybinės medicininio audito inspekcijos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Asmens sveikatos priežiÅ«ros paslaugų kokybės kontrolės 2008-10-22 sprendime Nr. (duomenys neskelbtini) pažymėta, kad J. P. pažeidė tiktai fizinio suvaržymo - ligonio fiksavimo prie lovos metodikÄ ir nuspręsta pasiraÅ¡ytinai supažindinti jÄ su pažeistų teisės aktų, reglamentuojančių medicininių dokumentų pildymo tvarka, reikalavimais. Bet Å¡is drausminis pažeidimas yra susijęs su dokumentų pildymu, o ne su ligonio gydymu ir tyrimu, jis neturi priežastinio ryÅ¡io su paciento S. J. mirtimi.

Kitų jos darbo trÅ«kumų nerasta. Jos budėjimo pabaigoje, 2007-11-08 ryte, S. J. somatinė bÅ«klė nebuvo pablogėjusi, jis buvo sÄ moningas, jokių nusiskundimų neiÅ¡sakė, Å¡irdies veikla buvo ritmiÅ¡ka, arterinis kraujo spaudimas, pulsas buvo normalÅ«s. Ligonio somatinė bÅ«klė pablogėjo staiga, jau po jos darbo valandų, t. y. 10.30 val. Jos veiksmai neturėjo tiesioginės įtakos ligonio S. J. sveikatai ir mirčiai.Pirmosios instancijos teismo posėdyje A. V. parodė, kad ji dirba VieÅ¡osios įstaigos (duomenys neskelbtini) psichiatrijos ligoninėje Ūmių bÅ«senų vyrų skyriuje. 2007 m. lapkričio 7 d. rytÄ per naktį budėjęs personalas pasakė, kad pacientas S. J. skundžiasi silpnumu, naktį pavirÅ¡utiniÅ¡kai miegojo.

Apklausus pacientÄ , jis nusiskundimų neiÅ¡sakė, pripažino, kad kartojosi traukulių priepuoliai, kraujospÅ«dis ir pulsas buvo normalÅ«s. Ji, įvertinusi terapeuto, neurologo iÅ¡vadas, budinčios gydytojos surinktus duomenis, apklaususi pacientÄ ir įvertinusi jo somatinę, psichinę bÅ«senÄ nustatė diagnozę – abstinencijos bÅ«klę su delyru ir traukuliais. Buvo numatytas psichiatrinis stebėjimas, atkreipiant dėmesį į galbÅ«t pasikartojančius traukulius, numatytas medikamentinis gydymas, buvo numatyti kraujo tyrimai pagal indikacijas.

Budinčios gydytojos buvo paskirtas I režimas, tačiau tuo metu tai nebebuvo bÅ«tina, todėl pacientas buvo paguldytas bendroje skyriaus palatoje. Tik 16.30 val. jai budinti slaugytoja pranešė, kad pacientas pasidarė neorientuotas, sujaudintas, prasidėjo haliucinacijos, stumdė spinteles, todėl pacientas buvo perkeltas į intensyvaus stebėjimo palatÄ , ten visÄ parÄ buvo stebimas slaugytojų ir slaugytojų padėjėjų, informuojant personalÄ apie bÅ«klės pasikeitimus. S. J. atveju keitėsi tik psichinė bÅ«sena, jokių somatinių sutrikimų simptomų nebuvo pastebėta.

Fiksacija pacientui buvo skirta po 16.30 val., ji Å¡iam budinčios gydytojos J. P. sprendimui pritarė, nes fiksacija buvo bÅ«tina dėl paciento ir kitų saugumo, kadangi pacientas buvo neramus, neprognozuojamo elgesio. Ä®raÅ¡Ä medicininėje kortelėje padarė ji. Kai buvo taikytos fiksacijos priemonės, paciento fizinė somatinė bÅ«klė buvo stabili. 2007-11-08 rytÄ , penkiaminutės metu personalas pranešė, kad S. J. neorientuotas, naktį nemiegojo. ApžiÅ«rėjus pacientÄ , jo somatinė bÅ«klė buvo normali, kraujospÅ«dis, pulsas, temperatÅ«ra buvo normalÅ«s, tačiau psichinė bÅ«sena buvo sutrikusi, stebima dezorientacija, tremoras, todėl pacientas buvo paliktas stebėjimo palatoje, pratęstos suvaržymo priemonės. Kadangi pacientas buvo susijaudinęs, neorientuotas, labai neramus, buvo paskirtas papildomas raminamas gydymas, tęsti B grupės vitaminai, paskirta papildoma laÅ¡elinė Ringeris, tai reguliuoja elektrolitus.

Paciento somatinė bÅ«klė pablogėjo lapkričio 8 d. apie 10.00 val. TemperatÅ«ra buvo 38,1o C, todėl buvo paimti kraujo tyrimai ir užregistruota terapeuto konsultacijai. Elektrokardiogramos tuo metu nebuvo galima padaryti dėl kÅ«no tremoro. Vėliau dar pamatavus S. J. kraujospÅ«dį, jis buvo 140 ir 90, pulsas buvo padažnėjęs iki 130 kartų per minutę, tada ji vėl koregavo gydymÄ â€“ paskyrė etamanolį, kuris reguliuoja ritmÄ ir kraujospÅ«dį. Kai pacientas aprimo dar buvo tęsiamas virÅ¡utinių galÅ«nių fiksavimas, kad galėtų sulašėti laÅ¡elinė, tuo metu paciento kraujospÅ«dis buvo sumažėjęs, sÄ monė buvo aiÅ¡ki, pacientas atsakinėjo į klausimus.

Kadangi buvo numatyta terapeuto konsultacija, ji personalui liepė iÅ¡kviesti greitÄ jÄ medicinos pagalbÄ ir ruoÅ¡ti pacientÄ perkėlimui į somatinio profilio ligoninę, kur bÅ«tų įvertinta tiksliai somatinė bÅ«sena. Personalas gabeno pacientÄ Ä¯ ligoninės priėmimo skyrių, o ji tuo metu pildė siuntimÄ . Po kurio laiko jos buvo papraÅ¡yta nueiti į priėmimo skyrių, nes paciento bÅ«klė pasikeitė. Jai nuėjus, pacientas neatsakė į klausimus, jo sÄ monė buvo aiÅ¡kiai sutrikusi, buvo stebimas kÅ«no tremoras, pulsas, kraujospÅ«dis pacientui neiÅ¡simatavo, todėl kartu su jau atvykusiu greitosios pagalbos ekipažu buvo taikytos gaivinimo priemonės, vėliau atvyko kitas greitosios pagalbos ekipažas, su kuriuo buvo tęsiamos gaivinimo priemonės. NežiÅ«rint to, įvyko paciento klinikinė mirtis.

Mano, jog paciento S. J. mirtį lėmė alkoholinė liga, jos veiksmai įtakos mirčiai neturėjo.Liudytojas A. V. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini) psichiatrijos ligoninės Ūmių bÅ«senų vyrų skyriuje slaugytoju. 2007-11-07 jis dirbo nuo 8 val. ryto iki 20 val. vakaro. Kai pradėjo budėjimÄ , pacientas S. J. gulėjo bendroje palatoje, jo bÅ«sena buvo kaip ir visų pacientų su delyrais. Iki pietų paciento bÅ«klė buvo normali – jis kalbėjo, judėjo, pats atliko fiziologines funkcijas, o po pietų jo elgesys pasikeitė – pasidarė neadekvatus, pradėjo stebėti nesamus dalykus, pasidarė neramus.

Apie tai jis informavo gydytojÄ A. V.. PacientÄ perkėlė į stebimÄ palatÄ , iÅ¡ karto fiksuotas nebuvo, buvo stebimas jo elgesys, vėliau jis nesileido suleisti vaistų, todėl su pertraukomis buvo fiksuojamas. Buvo stebimi psichikos elgesio ir somatiniai pakitimai, matuojamas pulsas, kraujo spaudimas. Vakarienės metu pacientas buvo atfiksuotas, pats pavalgė vakarienę. Po kokio pusvalandžio S. J. pasirodė, kad jį nori nunuodyti, stengėsi iÅ¡siplėšti kateterį. Buvo iÅ¡kviesta budinti gydytoja J.

P., kuri įvertino jo bÅ«senÄ , ir pacientas buvo fiksuojamas. Per jo budėjimÄ Å¡io paciento bÅ«klė nebuvo kažkuo iÅ¡siskirianti, iÅ¡liko haliucinacijos, agresyvumas, blaÅ¡kymasis, somatinių pablogėjimų nebuvo. Liudytojas M. B. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini) psichiatrijos ligoninės Ūmių bÅ«senų vyrų skyriuje slaugytojo padėjėju. Pacientas S. J. iÅ¡ kitų klientų nelabai kuo iÅ¡siskyrė, buvo tipinis delyras. DienÄ prieÅ¡ tai, apie 16.30–17.00 val.

S. J. iÅ¡bėgo iÅ¡ kitos palatos ir pradėjo Å¡aukti „aÅ¡ esu pas draugus ir jau noriu eiti namo“, tuo metu Å¡is dar nebuvo intensyvaus stebėjimo palatoje, tada slaugytojai jis pasakė, kad pacientas S. J. kažkÄ mato ir girdi, o ji pasiskambino gydytojai ir apie tai pasakė, gydytoja pasakė, kad pacientÄ perkeltų į intensyvaus stebėjimo palatÄ . Perkėlus į stebėjimo palatÄ pacientas pradėjo dar daugiau matyti draugų, blaÅ¡kytis. Apie tai jis vėl pasakė slaugytojai ir paklausė, ar gali pacientÄ fiksuoti, Å¡i vėl paskambino gydytojai, gydytoja davė leidimÄ .

Vakarienės metu pacientÄ atfiksavo, bet po to Å¡is vėl pradėjo kažkÄ matyti, nes Å¡alia palatoje esančiam žmogui, kuriam buvo pastatyta laÅ¡elinė, pasakė „tau leidžia nuodus, reikia nutraukti“. AÅ¡tuntÄ valandÄ vakaro darbÄ jis baigė. KitÄ rytÄ pacientui matavo kraujospÅ«dį, pastatė laÅ¡elinę. Pribėgusi sesutė pasakė, kad reikia skubiai kelti į (duomenys neskelbtini) ligoninę. Jis su kolega pacientÄ aprengė, tuo metu buvo ir gydytoja A. V., ir nunešė pacientÄ Ä¯ priėmimo skyrių.

Liudytoja L. B. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini) psichiatrijos ligoninės Ūmių bÅ«senų vyrų skyriuje slaugytoja. Ji dirbo nuo 2007-11-07 20 val. iki 2007-11-08 8 val. ryto. Kai atėjo į budėjimÄ , pacientas S. J. jau buvo fiksuotas. Pacientas buvo labai piktas, keikėsi, grasino, elgėsi neadekvačiai, buvo dezorientuotas aplinkoje, kalbėjo su nesamais žmonėmis, atleidus nuo diržų draskydavosi, bandė bėgti. Budėjimo metu ji daug, 10 ar 20, kartų buvo užėjusi į intensyvios priežiÅ«ros palatÄ .

Jos budėjimo metu S. J. kraujospÅ«dis ir kvėpavimas buvo normalÅ«s, gausiai Å¡lapinosi. Veido spalva buvo normali. Pacientui patalynę keitė keletÄ kartų, davė pavalgyti, atsigerti, prisimena, kad pacientas prašė alaus. Jis buvo labai žiÅ«rimas slaugytojų ir budinčios gydytojos. Pagal paskyrimÄ pacientui 21 val. buvo suleisti raminantys vaistai „Diazepam“. Paciento bÅ«sena nesikeitė iki jos budėjimo pabaigos, viskas buvo normalu. Pasikeitus budėjimui, skyriaus vedėjai A. V. ir ryte atėjusiam budėti personalui ji papasakojo apie ligonio bÅ«klę – somatinė bÅ«sena normali, o psichinė bÅ«sena prasta – pacientas neramus, dezorientuotas, todėl fiksuojamas.Liudytojas T.

P. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini) psichiatrijos ligoninės Ūmių bÅ«senų vyrų skyriuje slaugytojo padėjėju. TÄ naktį dirbo prie stebimos palatos, į darbÄ atėjo 20 val. vakare ir dirbo iki ryto. PrieÅ¡ tai dirbęs kolega perduodamas budėjimÄ jam papasakojo apie pacientÄ S. J. – delyro bÅ«senos, agresyvus, todėl fiksuotas. Jis matė, kad pacientas daug prakaitavo, Å¡aukė „duokit peilį“, kalbėjo su kažkuo, kurių nėra, keikėsi, buvo neramus.

Nurimus pacientÄ atfiksuodavo, kad galėtų miegoti, bet Å¡iam vėl pradėjus lipti iÅ¡ lovos, iÅ¡ naujo fiksuodavo. Pacientui buvo keičiama patalynė, nes jis gausiai prakaitavo. Naktį paciento bÅ«klė neblogėjo. Ryte, pablogėjus S. J. sveikatos bÅ«klei, gydytoja pasakė, kad reikia perkelti į kitÄ ligoninę. Jis su kolega neÅ¡tuvais pacientÄ nunešė į priėmimo skyrių, ten jau buvo atvykusi greitoji medicinos pagalba, buvo slaugytoja, sanitaras, buvo gydytoja A. V.. Kadangi priėmimo skyriuje jų nebereikėjo, gydytoja A.

V. leido grįžti jiems į skyrių.Liudytojas R. V. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu parodė, kad dirbo (duomenys neskelbtini) psichiatrijos ligoninės Ūmių bÅ«senų vyrų skyriuje slaugytoju 2007-11-08 nuo 8 val. iki 15.40 val. Atėjus rytÄ Ä¯ darbÄ ligonis S. J. gulėjo intensyvaus stebėjimo palatoje, buvo labai neramus, į aplinkÄ nereagavo, Å¡Å«kavo, blaÅ¡kėsi, spardėsi. Ligonį gydė skyriaus vedėja A. V., prižiÅ«rėjo slaugytoja L. V.. Apie 10.30 val. S. J. pablogėjo – nukrito kraujo spaudimas, nebebuvo galima užčiuopti pulso.

Skyriaus vedėja A. V. organizavo skubos tvarka ligonio perkėlimÄ Ä¯ VÅ¡Ä® (duomenys neskelbtini) ligoninę. Ligonis neÅ¡tuvais buvo nuneÅ¡tas į Psichiatrijos ligoninės priėmimo skyrių, iÅ¡kviesta greitoji medicinos pagalba, atvyko reanimobilis, pacientÄ priėmimo skyriuje gaivino, tačiau jis mirė.IÅ¡ Mykolo Romerio universiteto Teismo medicinos instituto Vilniaus skyriaus ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad atlikę ekspertizę ekspertai J. R., R. S., gydytojas psichiatras A. G. pateikė iÅ¡vadÄ , kad:

1. Komisijos nuomone, S. J. mirties priežastimi buvo Å«minis Å¡irdies veiklos sutrikimas. Ä®vertinus lavono tyrimo metu nustatytus Å¡irdies pakitimus, klinikinę situacijÄ (ligonis patenka į gydymo įstaigÄ po ilgalaikės alkoholinės intoksikacijos, alkoholinės abstinencijos bÅ«klėje su delyru), labiausiai tikėtina, jog Å«minio Å¡irdies veiklos sutrikimo priežastimi buvo ne Å¡irdies iÅ¡eminė liga (autopsijos metu konstatuoti Å¡irdies lėtiniai patologiniai pakitimai yra minimalÅ«s), bet homeostazės sutrikimai (elektrolitų, Å¡armų-rÅ«gščių balanso), iÅ¡sivystę dėl ilgalaikio alkoholio vartojimo. Ūminis Å¡irdies veiklos sutrikimas nėra susijęs priežastiniu ryÅ¡iu su rankų ir kojų fiksacija diržais.

2. Diagnozavę „abstinencijos būklę su delyru ir traukuliais, F 10.41“ (pagal TLK - 10 tiksli diagnozė – „Psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį, abstinencijos būklė su delyru ir traukuliais“), VšĮ (duomenys neskelbtini) psichiatrijos ligoninės medikai S. J. neatliko visų reikiamų tyrimų. Nebuvo atliktas kalio, natrio koncentracijos tyrimai, neatlikta elektrokardiograma. Šie tyrimai reikalingi siekiant teisingai įvertinti būdingus šiai būsenai somatinius sutrikimus (elektrolitų disbalansas, dėl to galimas širdies veiklos sutrikimas).

Tyrimai buvo bÅ«tini staiga pablogėjus somatinei bÅ«klei. Laboratoriniai tyrimai (bendras kraujo, magnio, Å¡arminės fosfatazės, aspartataminotransferazės, C-reaktyvais baltymo, amilazės, Å¡lapalo, gliukozės, alanino aminotransferazės, kreatinino koncentracijos) neiÅ¡samÅ«s, buvo atlikti tik 2007-11-08, t. y. trečiÄ stacionarinio gydymo parÄ , nelaiku. 3. 2007-11-06-2007-11-08 dienomis S. J. nustatytos diagnozės („abstinencijos bÅ«klė su delyru, su traukuliais F10.41“) pagrindimas gydytojų nėra tinkamai apraÅ¡ytas medicininėje dokumentacijoje (nėra apraÅ¡yti alkoholinio delyro simptomai).

Ligonio gydymui pasirinkti medikamentai nemotyvuoti. Sprendžiant pagal slaugytojos įraÅ¡us, blogėjant paciento psichikos bÅ«senai (tapus psichomotoriÅ¡kai sujaudintam, pradėjus neadekvačiai elgtis), gydymas iÅ¡ esmės nebuvo koreguotas. Paciento priežiÅ«ra (paciento bÅ«klei pablogėjus perkėlimas į intensyvios priežiÅ«ros palatÄ , laikinų fizinio suvaržymo priemonių paskyrimas) buvo tinkama, tačiau trukmė nemotyvuota, nevertinta paciento bÅ«senos dinamika, nesiimta adekvačių medikamentinių priemonių psichozei slopinti.

Staigiai pradėjus blogėti paciento somatinei bÅ«senai (trinkant hemodinamikai), paciento bÅ«sena nebuvo vertinama. Konstatavus arterinio kraujospÅ«džio kritimÄ , nebuvo vertinama staigaus bÅ«senos pasikeitimo priežastis, neskirti papildomi tyrimai (įskaitant EKG). Iki atvykstant greitajai pagalbai joks papildomas gydymas neskirtas. VÅ¡Ä® (duomenys neskelbtini) psichiatrijos ligoninėje konstatavus gyvybinių funkcijų sutrikimÄ (AKS ir pulsas neiÅ¡matuojami, neįvertinta paciento sÄ monė, kvėpavimas, vyzdžių reakcija), S. J. jokios gaivinimo priemonės netaikytos (gydymo stacionare istorijoje gaivinimo priemonių taikymas neapraÅ¡ytas).

S. J. reanimacija pradėta atvykus iÅ¡kviestai reanimacinei pagalbai. VÅ¡Ä® (duomenys neskelbtini) psichiatrijos ligoninėje gydant Å«mų psichikos sutrikimÄ (psichikos ir elgesio sutrikimÄ vartojant alkoholį, abstinencijos bÅ«klę su delyru ir traukuliais) medicinos priemonės taikytos neiÅ¡samiai ir nelaiku, tai galėjo turėti įtakos paciento bÅ«senos pablogėjimui. Taikytos medicininės priemonės trinkant paciento gyvybinėms funkcijoms buvo neadekvačios bÅ«senai ir galėjo turėti tiesioginės įtakos S. J. mirčiai (1 t., 176–188 b. l.).2010-03-04 Mykolo Romerio universiteto Teismo medicinos instituto Vilniaus skyriaus informacijoje dėl ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini), nurodyta, kad „(duomenys neskelbtini) psichiatrijos ligoninės medikai, diagnozavę S. J. psichikos ir elgesio sutrikimÄ vartojant alkoholį, abstinencijos bÅ«klę su delyru ir traukuliais, turėjo įvertinti ir Å¡iai bÅ«klei bÅ«dingus somatinius sutrikimus - homeostazės sutrikimus (elektrolitų, Å¡armų-rÅ«gščių balanso), dėl to galimas Å¡irdies veiklos sutrikimas.

Dėl to reikėjo laiku atlikti kalio, natrio koncentracijos tyrimÄ bei Å¡irdies elektrokardiogramÄ . Tikimybė, kad laiku atlikus minėtus diagnostinius tyrimus ir nustačius paciento bÅ«klės pablogėjimo priežastį bei pritaikius adekvačias priemones trinkant paciento gyvybinėms funkcijoms, buvo galima iÅ¡vengti S. J. mirties, neatmetama“ (1 t. 192 b. l.).IÅ¡ A. A. G. teismo medicininių tyrimų biuro Teismo medicinos specialisto konsultacinės iÅ¡vados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, jog 2011-09-08 profesorius habilituotas medicinos mokslų daktaras A.

A. G. ir gydytojas psichiatras D. S. pateikė iÅ¡vadÄ , jog:

1. S. J. mirė dėl toksiškai veikiančių alkoholio skilimo produktų sukelto ūmaus širdies veiklos nepakankamumo.

2. S. J. (duomenys neskelbtini) psichiatrijos ligoninės priėmimo skyriuje buvo apžiÅ«rėtas vidaus ligų specialisto bei gydytojo neurologo, o skyriaus gydytojai psichiatrai kitus reikalingus tyrimus, iÅ¡skyrus kraujo tyrimÄ , atliko, todėl kokybės kontrolės ataskaitoje iÅ¡vardintieji minėtųjų gydytojų darbo drausmės pažeidimai dėl mirties, įvertinus S. J. mirties patogenezę ir priežastį, negalėjo turėti tiesioginio priežastinio ryÅ¡io su jo mirtimi.

3. S. J. nustatyta klinikinė diagnozė - „Psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį, abstinencijos būklė su delyru ir traukuliais“, buvo teisinga, jo gydymas buvo taikomas savalaikiai ir tinkamai, todėl kai kurie jo priežiūros pažeidimai negalėjo būti mirties priežastimi.

4. Rankų ir kojų fiksavimas diržais atliekamas sujaudintiems pacientams, kuriems yra atliekamos tam tikros procedÅ«ros, Å¡iuo atveju, intraveninės infuzijos, siekiant, kad sutrikus sÄ monei, nesusižalotų ir nesužalotų kitų. Jokio priežastinio ryÅ¡io tarp S. J. diagnozės nustatymo, gydymo, rankų ir kojų fiksavimo ir jo mirties negali bÅ«ti.

5. Homeostazės sutrikimai turi neabejotinos reikšmės širdies-kraujagyslių sistemos veiklos pokyčiams, tačiau tai negalėjo būti pagrindine ūminio širdies veiklos sutrikimo priežastimi, nes S. J. mirties priežastimi buvo toksiškai veikiančių alkoholio skilimo produktų sukeltas ūmus širdies veiklos nepakankamumas (5 t. 152-175 b. l.).Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Kauno skyriaus ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, jog atlikę ekspertizę vyr. teismo medicinos ekspertas L. G., gydytojas psichiatras prof. B. B. ir gydytojas patologas dr. D. J. pateikė išvadas, jog:

1) S. J. mirė nuo nenustatytos kilmės ūmaus širdies veiklos nepakankamumo. Nenustatytos kilmės ūmus širdies veiklos nepakankamumas galėjo išsivystyti dėl homeostazės sutrikimų (elektrolitų, šarmų-rūgščių balanso), išsivystančių dėl ilgalaikio alkoholio vartojimo arba dėl toksiškai veikiančių etilo alkoholio skilimo produktų poveikio; 2) S. J. (duomenys neskelbtini) ligoninėje 2007-11-06 – 08 diagnozė buvo nustatyta teisingai. Diagnozė buvo nustatyta remiantis objektyviais diagnostiniais kriterijais ir šiuo atveju atlikti specialius tyrimus nebuvo būtina; 3) S. J. (duomenys neskelbtini) psichiatrinėje ligoninėje buvo taikoma tinkama priežiūra, bet ji buvo nepakankamai dokumentuota.

S. J. psichinės bÅ«klės gydymo taktika buvo teisinga, tačiau buvo ne iki galo įvertinta paciento somatinės bÅ«klės dinamika. S. J. somatinės bÅ«klės įvertinimas buvo nepakankamas ir todėl somatinės bÅ«klės gydymui buvo skirtas nepakankamas gydymas. Nustatyti, kokiÄ Ä¯takÄ S. J. mirčiai turėjo nepakankamas somatinės bÅ«klės gydymas, nėra galimybės (6 t. 35–38 b. l.).Apeliaciniame skunde prokurorė J. P. ir A. V. nusikalstamÄ nerÅ«pestingumÄ grindžia cituodama ekspertizės aktų, specialistų iÅ¡vadų ir specialistų parodymų iÅ¡traukas visiÅ¡kai neanalizuodama J.

P., A. V., taip pat teisiamajame posėdyje apklaustų liudytojų parodymų. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad turi bÅ«ti vertinami visi teisiamajame posėdyje iÅ¡tirti įrodymai, vertinant juos atskirai ir lyginant tarpusavyje. Analizuojant J. P. ir A. V., liudytojų A. V., M. B., L. B., T. P., R. V. parodymus nustatyta, kad blogėjant S. J. psichinei bÅ«senai, jam tapus agresyvesniu, neklausant medicinos personalo darbuotojų nurodymų, konfliktuojant su kitais ligoniais, jis iÅ¡ bendrosios palatos buvo perkeltas į intensyvaus stebėjimo palatÄ .

S. J. buvo leidžiami vaistai, o agresyvėjant jo elgesiui buvo taikytos fiksavimo priemonės, kurios, kaip nustatyta, nėra susijusios su Å«miniu Å¡irdies veiklos sutrikimu, o tai reiÅ¡kia, kad J. P. veiksmai – nurodymas taikyti fiksavimo priemones nėra priežastiniu ryÅ¡iu susiję su S. J. mirtimi. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas padarė teisingÄ iÅ¡vadÄ dėl J. P. veiksmų.Naktį iÅ¡ 2007 m. lapkričio 7 d. į 2007 m. lapkričio 8 d. S. J. buvo stebimas intensyvaus stebėjimo palatoje.

Jo bÅ«klė nekėlė didelio nerimo, nes jis, suleidus vaistų, miegojo. Ryte ėmus blogėti jo sveikatos bÅ«klei, A. V. nurodė kviesti greitÄ jÄ pagalbÄ ir S. J. perkelti į priėmimo skyrių, ėmėsi gaivinimo priemonių.Pagal BK 16 straipsnio 3 dalį nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas yra padarytas dėl nusikalstamo nerÅ«pestingumo, jeigu jį padaręs asmuo nenumatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti Å¡iame kodekse numatyti padariniai, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti.

Konstatuojant priežastinį ryšį tarp kaltininko veikos ir kilusių padarinių, bÅ«tina nustatyti, jog kaltininko veika buvo ne tik bÅ«tina kilusių pasekmių sÄ lyga, bet ir Å¡ių pasekmių priežastis, t. y. reiÅ¡kinys, dėl kurio vyksta kitas reiÅ¡kinys. Pastebėtina, kad tik iÅ¡sprendus priežastinio ryÅ¡io klausimus, yra sprendžiami kaltės klausimai, nes nekonstatavus priežastinio ryÅ¡io, kaltės klausimų sprendimas netenka prasmės. Nusikalstamas nerÅ«pestingumas yra tada, kai asmuo, konkrečiai nenumatydamas pavojingų pasekmių, ignoruoja visuomenės interesus, nepakankamai apdairiai vykdo tarnybines ir profesines pareigas, nesilaiko įstatymų ir kitų norminių aktų reikalavimų.

Nusikalstamam nerÅ«pestingumui bÅ«tinas intelektualusis kaltės elementas. Baudžiamajame įstatyme vartojama sÄ voka ,,turėjo“ apibÅ«dinama objektyviais kriterijais ir pateikia nominalų konkrečios situacijos vertinimÄ bei pareigÄ numatyti savo veikos pavojingus padarinius, o sÄ voka ,,galėjo” reiÅ¡kia subjektyvias asmens savybes, kurių dėka asmuo turi realiÄ galimybę numatyti pavojingus savo veiklos padarinius. Tačiau vien galėjimas ir turėjimas numatyti padarinius nesudaro pagrindo kvalifikuoti veikÄ pagal BK 229 straipsnį, nes kaltininkas, be to, dar turi suvokti ir sugebėti įvertinti savo veikos padarinių dydį (kasacinė nutartis byloje Nr. 2K-7-228/2008).Priežastinis ryÅ¡ys yra BK 229 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėties bÅ«tinasis objektyvusis požymis, ir galutinę iÅ¡vadÄ apie jo buvimÄ privalo padaryti teismas, o ne teisės medicinos ekspertai, medicinos, medicinos audito ar epidemiologijos specialistai.

Teismas gali remtis ekspertų iÅ¡vadomis, jei įsitikina, kad jos logiÅ¡kos, argumentuotos ir įtikinamos. Tačiau teismas taip pat neatleidžiamas nuo pareigos tikrinti ir kitus faktus bei aplinkybes, taip pat leidžiančias prieiti prie iÅ¡vados apie priežastinio ryÅ¡io buvimÄ ar nebuvimÄ . Å iuo atveju, kolegijos manymu, priežastinio ryÅ¡io klausimui spręsti svarbu įvertinti visus faktinius duomenis ir jais grindžiamus argumentus, kurie yra dėstomi apeliaciniuose skunduose, o ne vien apsiriboti įvardijant juos deklaratyviais.

Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis pirmiau iÅ¡dėstytų duomenų visuma, konstatuoja, kad byloje nebuvo surinkta objektyvių ir neabejotinai patvirtinančių duomenų, kad bÅ«tent dėl R. A., J. P., A. V. neveikimo, t. y. netinkamo S. J. somatinės sveikatos bÅ«klės nustatymo, reikalingų tyrimų neatlikimo, gydymo nepakeitimo laiku, jo negaivinimo greitai blogėjant somatinei bÅ«klei, buvo padaryta didelė žala, t. y. S. J. mirė.Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 40 ,,Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio suraÅ¡ymÄ â€œ 3.1.8 punkto 1 dalyje teismams iÅ¡aiÅ¡kinta, kad apkaltinamasis nuosprendis negali bÅ«ti grindžiamas prielaidomis, teismo iÅ¡vados turi bÅ«ti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamÄ veikÄ ir kitas svarbias bylos aplinkybes.

To paties punkto 2 dalyje nurodyta, kad abejonės aiÅ¡kinamos kaltinamojo naudai tik tada, kai iÅ¡naudojus visas galimybes nepavyksta jų paÅ¡alinti. Kolegijos vertinimu byloje buvo imtasi visų priemonių siekiant nustatyti visas reikÅ¡mingas bylos aplinkybes, kadangi byloje buvo gautos specialistų iÅ¡vados, paskirtos ekspertizės ir gautos ekspertizių iÅ¡vados, pirmosios instancijos teismo posėdžio metu apklausti tyrimus atlikę ir iÅ¡vadas pateikę specialistai bei ekspertai, apklausti liudytojai, atlikti kiti tyrimo veiksmai, kurie galėjo padėti nustatyti objektyviÄ tiesÄ byloje.

Tačiau visų surinktų įrodymų visuma neleidžia daryti neabejotinos ir pagrįstos iÅ¡vados, kad bÅ«tent dėl iÅ¡teisintųjų nusikalstamo nerÅ«pestingumo, kilo baudžiamajame įstatyme numatyti padariniai. Dėl civilinių ieÅ¡kinių BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punkte nurodyta, kad priimdamas iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį, teismas palieka civilinį ieÅ¡kinį nenagrinėtÄ , jeigu kaltinamasis iÅ¡teisinamas, nes nėra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių turinčios veikos.

Å iuo atveju civilinis ieÅ¡kovas turi teisę pareikÅ¡ti ieÅ¡kinį civilinio proceso tvarka.Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismas kaltinamÄ sias iÅ¡teisino, nes jų veiksmuose nėra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių turinčios veikos, ir apeliacinės instancijos teismas skundžiamo nuosprendžio nenaikina ir nekeičia, byloje pareikÅ¡ti civiliniai ieÅ¡kiniai paliekami nenagrinėti. Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas iÅ¡dėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu, n u t a r i a:

          Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės Erikos Girgždienės ir nukentėjusiųjų O. J., L. J., I. M., D. J. apeliacinius skundus atmesti. Kolegijos pirmininkas                                                                    Zigmas Kavaliauskas                                                                                           Teisėjai                                                                                 Raimundas Jurgaitis                                                                                             Vidmantas Mylė