2024-05-15 Nr. AB-7815-3-61-3-04399-2023-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-793-442/2024

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04399-2023-5

Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. gegužės 15 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus, Jolantos Malijauskienės ir Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. rugsėjo 5 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybei, atstovaujamai Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, (trečiasis suinteresuotas asmuo – V. R.) dėl žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas akcinė bendrovė (toliau – ir AB) „Lietuvos draudimas“ kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės 1 359,89 Eur žalos atlyginimo, 61,29 Eur kompensacinių palūkanų ir 5 procentų dydžio procesinių metinių palūkanų, skaičiuojamų nuo teismo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bei bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėjas nurodė, jog 2022 m. kovo 26 d. adresu (duomenys neskelbtini), ant važiuojamosios kelio dalies dėl vėjo patekus (atskridus) medžių apsauginės tvoros dalims, buvo apgadintas pareiškėjo draustas turtas – automobilis, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Apie šį įvykį buvo pranešta policijai, kurios pareigūnai atvyko į įvykio vietą ir viską užfiksavo. Vaizdo įraše, kurį padarė draudėjas iškart po įvykio, galima matyti ant važiuojamosios kelio dalies nuo vėjo patekusias ir gulinčias medžių ir krūmų apsauginės tvoros dalis (fanerines plokštes). Be to, iš nuotraukų lentelės antros nuotraukos galima matyti, jog prie draudėjo automobilio galinės padangos guli fanerinės plokštės medinė laikiklio dalis, o tai patvirtina, jog žala buvo padaryta būtent dėl šių medžių ir krūmų apsauginės tvoros (fanerinių plokščių su mediniais laikikliais). Paaiškino, kad ieškovas į bylą pateikė šių apsauginių tvorų asociatyvinę nuotrauką, kad būtų lengviau suprasti, koks daiktas padarė žalos draudėjo automobiliui. Būtent tokias fanerines plokštes atsakovas naudoja medžių ir krūmų apsaugai nuo druskų. Pareiškėjas 2022 m. kovo 26 d. įvykį pripažino draudiminiu ir draudėjo prašymu nurodytam automobilių servisui išmokėjo 1 359,89 Eur (1.489,89 Eur (žala) – 130,00 Eur (išskaita)).

3. Teigė, kad dėl atsiradusios žalos, kai draudėjo automobilį gatvėje apgadino medžių apsauginės tvoros dalys, yra atsakingas atsakovas, kuris privalėjo užtikrinti, jog fanerinės plokštės nepadarytų žalos žmonių turtui ir sveikatai. Atsakovas netinkamai atliko savo pareigas, t. y. netinkamai atliko želdynų ir želdinių priežiūrą ir apsaugą, kadangi įrengtos medžių ir krūmų apsauginės tvoros (fanerinės plokštės) padarė žalos pareiškėjo draudėjo automobiliui.

4. Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė, atstovaujama Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, (toliau – ir Savivaldybė) atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

5. Atsakovas nurodė, kad teisės aktai nenustato savivaldybei pareigos prižiūrėti, tvarkyti ir apsaugoti visus želdynus ir želdinius, esančius jos teritorijoje, nepriklausomai nuo žemės, kurioje jie yra, nuosavybės formos. Pareiškėjas nenurodė tikslios vietos, pradinio šaltinio, iš kurio atskilo nurodyta medžiaga, o tik nurodė, jog tikriausiai tai buvo medžių apsauginės plokštės, kurios automobilį kliudė važiuojamoje kelio dalyje ties (duomenys neskelbtini). Skundo prieduose nėra nuotraukų, kuriose iš arti būtų matoma žalą sukėlusi medžiaga, taip pat nenufotografuotas žalos kilimo šaltinis, pavyzdžiui, medis su sulūžusia apsaugine tvorele. Atsižvelgiant į tai, nėra įmanoma nustatyti atsakingo už žalą asmens. Pažymėjo, kad pareiškėjui tenka įrodinėjimo pareiga, siekiant įrodyti žalos, ją sukėlusio asmens neteisėtų veiksmų ir priežastinio ryšio buvimą. Pareiškėjo į bylą pateikti duomenys nepatvirtina buvus kokius nors neteisėtus atsakovo veiksmus ar neveikimą.

6. Savivaldybė pažymėjo, kad pareiškėjas žalos dydį šioje byloje grindžia tik pateikta automobilio remonto sąmata, tačiau nėra pateikta jokio vertinimo, kuris pagrįstų, kad visi sąskaitoje nurodyti darbai buvo būtini.

7. Atsakovo teigimu, taip pat turėtų būti atsižvelgiama į Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.253 straipsnį, numatantį atvejus, kada civilinė atsakomybė netaikoma arba kada asmuo yra atleidžiamas nuo civilinės atsakomybės (force majeure aplinkybės). 2022 m. kovo 26 d. vėjo greitis Vilniuje siekė iki 20.3m/s, vėjas savo piką pasiekė 12–13 val., t. y., būtent skunde nurodyto eismo įvykio metu. Atsakovas nurodė, kad jei pareiškėjas įrodytų, jog žalą sukėlė būtent medžio apsaugos plokštė, atsižvelgtina į tai, jog įvykio dieną ji galėjo nulūžti ir pakilti į orą dėl nurodyto pavojingo meteorologinio reiškinio. Dėl to atsakovas sukeltų padarinių negalėjo nei numatyti, nei kontroliuoti, todėl atsakovo civilinė atsakomybė nekyla.

8. Atsakovas nurodė, kad automobilio vairuotojas prisiėmė riziką vairuodamas automobilį, kuris laikytinas padidinto pavojaus šaltiniu (CK 6.270 str.). Kiekvienam vairuotojui, kaip didesnio pavojaus šaltinio valdytojui, yra keliami padidinti atsargumo ir atidumo standartai. CK 6.282 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kai paties nukentėjusio asmens didelis neatsargumas padėjo žalai atsirasti arba jai padidėti, tai atsižvelgiant į nukentėjusio asmens kaltės dydį, žalos atlyginimas gali būti sumažintas arba reikalavimas atlyginti žalą gali būti atmestas. Jeigu teismas nuspręstų, jog reikalavimas atlyginti žalą šioje byloje yra pagrįstas, turėtų būti svarstoma dėl patirtos žalos dydžio sumažinimo, atsižvelgiant į automobilio vairuotojo neatsargumą.

9. Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepimo į skundą nepateikė.

II. 10. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. rugsėjo 5 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

11. Teismo vertinimu, pareiškėjas nepateikė įrodymų, jog žalą automobiliui sukėlė būtent Vilniaus miesto savivaldybės įrengtos medžių apsauginės plokštės, o ne kitos medžiagos iš fizinių ar juridinių asmenų valdomų teritorijų. Pareiškėjo į bylą pateikti duomenys nepatvirtina buvus kokius nors neteisėtus atsakovo veiksmus ar neveikimą.

12. Teismas nurodė, kad pareiškėjo į bylą pateiktose nuotraukose nesimato pradinio šaltinio, iš kurio atskilo jo nurodyta medžiaga, taip pat nėra pateikta nuotraukų, kuriose iš arti būtų matoma žalą sukėlusi medžiaga. Pareiga įrodyti faktą, jog žalą automobiliui sukėlė būtent Savivaldybės įrengtos medžių apsauginės plokštės, o ne kitos medžiagos iš fizinių ar juridinių asmenų valdomų teritorijų, kyla pareiškėjui, tačiau jis šios pareigos neįvykdė. Todėl neįmanoma nustatyti priežastinio ryšio tarp nulūžusios apsauginės medžio tvoros ir atsiradusios žalos, o tuo pačiu, kad padaryta žala atsirado dėl atsakovo neteisėtos veikos.

13. Apibendrindamas teismas nurodė, kad nesant nustatyto priežastinio ryšio tarp nulūžusios medžio apsauginės tvoros ir atsiradusios žalos nėra visų deliktinei atsakomybei atsirasti būtinų sąlygų, todėl pareiškėjo reikalavimas priteisti iš atsakovo žalos atlyginimą, kompensacines palūkanas ir procesines metines palūkanas atmestinas kaip nepagrįstas. Atmetęs skundą teismas netenkino pareiškėjo prašymo priteisti jam bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

III. 14. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti pareiškėjo skundą. Taip pat pareiškėjas prašo priteisti jam bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

15. Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:

15.1. Nesutiktina su teismo išvada, jog pareiškėjas neįrodė, kad žalą automobiliui sukėlė medžių apsauginės plokštės ir kad byloje esantys įrodymai nepatvirtina atsakovo atsakomybės. Trečiasis suinteresuotas asmuo V. R. (draudėjas) 2023 m. rugpjūčio 28 d. teismo posėdžio metu aiškiai patvirtino, jog žalą jo automobiliui padarė medžių apsauginės tvoros dalys (fanerinės plokštės, kurios skirtos apsaugoti medžius nuo druskų) (garso įrašo laikas nuo 13.50 min iki 17.45 min). Be to, visas šias aplinkybes draudėjas nurodė ir el. laišku. Taip pat pareiškėjas į bylą pateikė vaizdo įrašą (skundo priedas Nr. 5) bei ekrano nuotrauką iš pateikto vaizdo įrašo, iš kurių galima matyti ant kelio važiuojamosios dalies nuo vėjo gulinčias ir draudėjo automobilį apgadinusias fanerines plokštes. Pareiškėjas į bylą pateikė nuotraukas, iš kurių matyti, jog ant važiuojamosios kelio dalies guli mediniai fanerinių plokščių laikikliai. Vienoje iš nuotraukų galima matyti, jog medinio fanerinių plokščių laikiklio galas yra patamsėjęs nuo žemių, kadangi ta dalis buvo įsmeigta į žemę. Ši aplinkybė pagrindžia, jog tai fanerinių plokščių laikiklis, kuris kartu su fanerinėmis plokštėmis atskrido ant važiuojamosios dalies ir apgadino draudėjo automobilį. Be to, šalia įvykio vietos fone galima matyti dalį fanerinių plokščių su laikikliais, kurie nuo vėjo dar neišsiardė. Kaip matyti, dalis apsauginės tvorelės nuo vėjo atskrido ir apgadino draudėjo automobilį, o kita dalis liko savo vietoje šalia želdinių; mediniai laikikliai, esantys tiek ant važiuojamosios kelio dalies, tiek dar esantys prie želdinių, visiškai sutampa. Tad akivaizdu, jog žalą padarė būtent šios fanerinės plokštės. Be to, ir Policijos pažymoje nurodyta, jog įvykio vietoje paaiškėjo, kad tvora priklauso savivaldybei, ir kiti nukentėjusieji patvirtino, jog žalą sukėlė būtent šios fanerinės plokštės bei jų laikikliai.

15.2. Pareiškėjas į bylą pateikė įrodymus, jog būtent Savivaldybė nusprendė įrengti medžių ir krūmų apsaugines tvoras (fanerines plokštes), kad medžiai ir krūmai žiemos laikotarpiu būtų apsaugoti nuo druskų: atsakovo oficialiame tinklalapyje nurodyta, jog tokios apsauginės tvoros (fanerinės plokštės) yra įrengiamos atsakovo iniciatyva (skundo priedas Nr. 14); Savivaldybės 2022 m. veiklos plano eilutėje „Želdynų ir želdinių apsauga, tvarkymas, stebėsena, kūrimas, veisimas ir kt.“ yra nurodyti veiksmai: „Medžių, krūmų sodinimas, laistymas, tręšimas, priežiūra, apsauginių dėžių nuo druskų įrengimas, dėžučių nuo Kaštoninės keršakandės įrengimas” (skundo priedas Nr. 15).

15.3. Byloje esantys įrodymai aiškiai parodo atsakovo neteisėtus veiksmus, kadangi apsauginės tvorelės buvo įrengtos blogai ir neatlaikė vėjo. Pirmosios instancijos teismas skundžiamo sprendimo 8 lape pats pripažino, jog „kaip aptarta, atsakovas neatliko pareigos faktiškai įvertinti tvoros būklę įvykio vietos adresu“.

15.4. Nagrinėjamu atveju didžiausias vėjo greitis ginčo įvykio metu nebuvo pasiekęs stiprios audros lygio, taigi neegzistavo force majeure (nenugalimos jėgos) aplinkybės.

16. Atsakovas Savivaldybė atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsakovas nurodo, kad:

16.1. Eismo įvykis įvyko 2022 m. kovo 26 d. 13.00 val., Vilniuje. 2022 m. kovo 26 d. vėjo greitis Vilniuje siekė iki 20.3 m/s, vėjas savo piką pasiekė 12–13 valandą. Apie tos dienos orus rašė ir Lietuvos žiniasklaida: „Gūsingas vėjas jau kelia rūpesčių – ugniagesiai darbuojasi visoje Lietuvoje“ straipsnyje rašoma, kad 2022 m. kovo 26 d. Vilniuje yra nutrauktų elektros linijų, kai kur medžiai buvo nuvirtę ant kelio važiuojamosios dalies, ugniagesiams teko juos pjaustyti ir traukti, nurodoma, jog Vilniaus ugniagesiai šeštadienį po pietų buvo iškviesti prie Halės turgavietės, jog buvo pranešta, kad Pylimo g. ant šaligatvio guli nukritęs stogo fragmentas. Pareiškėjas skunde patvirtino, kad įvykis įvyko būtent dėl vėjo įtakos. Taigi, nagrinėjamu atveju, vyraujant itin stipriam vėjui, yra ypatingai svarbu nustatyti pradinį žalos atsiradimo šaltinį, nes esant tokio stiprumo vėjui padidėja galimų žalą sukėlusių šaltinių ratas, vėjo atskraidintos medžiagos galėjo būti tiek iš savivaldybės, tiek iš fizinių ar juridinių asmenų valdomų teritorijų. Policijos registruojamų įvykių registre 2022 m. kovo 26 d. registruotas pranešimas Nr. ROIK012200078032, kuriame nurodyta, kad adresu (duomenys neskelbtini) nuo statybvietės ant važiuojamosios kelio dalies nukrito medinė tvora, apgadino šalia stovinčius automobilius.

16.2. Pareiškėjo skundą palaikantis ir pareiškėjo pusėje esantis trečiasis suinteresuotas asmuo turi suinteresuotumą, jog teismas patenkintų skundą. Teismui patenkinus skundą trečiajam suinteresuotam asmeniui draudimo bendrovė papildomai išmokėtų 130 Eur (draudimo išskaitą).

16.3. Pareiškėjo pateikti įrodymai yra paremti tik automobilio vairuotojo paaiškinimais bei automobilio ir aplinkos aplink jį nuotraukomis. Nuotraukose nesimato pradinio šaltinio, iš kurio atskilo nurodyta medžiaga, taip pat nėra pateikta nuotraukų, kuriose iš arti būtų matoma žalą sukėlusi medžiaga.

17. Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 18. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl turtinės žalos atlyginimo. Pareiškėjas – draudimo bendrovė – išmokėjusi draudimo išmoką transporto priemonės, kurią apgadino į važiuojamąją kelio dalį atskriejusios fanerinės plokštės, savininkui, prašo priteisti jai draudimo išmokos dydžio sumą iš Vilniaus miesto savivaldybės, kaip už žalą atsakingo asmens.

19. Pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjo skundą, konstatavęs, jog byloje neįrodyta, kad žalą automobiliui sukėlė Savivaldybės įrengtos medžių apsauginės plokštės ir kad byloje esantys duomenys nepatvirtina buvus kokius nors neteisėtus atsakovo veiksmus ar neveikimą, taip pat neįmanoma nustatyti priežastinio ryšio.

20. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde akcentuoja, jog trečiasis suinteresuotas asmuo (draudėjas) teismo posėdyje bei elektroniniu laišku patvirtino, kad jo automobilį apgadino būtent Savivaldybės įrengtos želdinių apsauginės plokštės, be to, byloje pateiktose nuotraukose matyti, kad ant važiuojamosios dalies guli fanerinės plokštės ir jų laikikliai, kurie yra identiški tiems, kurie liko stovėti prie želdinių.

21. Atsakomybę už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, numato Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnis. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Taigi CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui (CK 6.246 str.), žalai (CK 6.249, 6.250 str.) ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos (CK 6.247 str.). Nenustačius bent vienos iš nurodytų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalą. Taip pat Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje akcentuota, kad pareiga įrodyti minėtų būtinų viešosios atsakomybės sąlygų buvimą tenka reikalavimą dėl žalos atlyginimo reiškiančiam asmeniui, nagrinėjamu atveju – pareiškėjui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. gegužės 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-382-602/2023).

22. Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, paviršutiniškai pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo, kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. kovo 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-162-968/2019; 2017 m. liepos 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1130-556/2017). Pareiga įrodyti, jog tam tikra žala dėl valstybės institucijų ir / ar jų darbuotojų neteisėtų veiksmų patirta, tenka pareiškėjui, pareiškėjas taip pat privalo pagrįsti ir įrodyti priežastinį ryšį tarp jo nurodomos žalos ir neteisėtų veiksmų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. kovo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A444-669/2011).

23. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nuostatas dėl įrodymų vertinimo ir jų tyrimo, ne kartą yra nurodęs, kad paprastai vienokios ar kitokios išvados byloje apie nustatomų faktų egzistavimą yra daromos įvertinus duomenų visumą (ABTĮ 56 str.), neteikiant prioriteto jokiam atskiram įrodymui, tačiau atsižvelgiant į kiekvienos šalies pareigą įrodyti jos teiginius patvirtinančias aplinkybes, į byloje pateikiamų duomenų objektyvumą, nuoseklumą, į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. rugpjūčio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1127-492/2017).

24. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktus faktinius duomenis, ginčo šalių procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus, pažymi, jog, priešingai nei teigia apeliantas, byloje esančių duomenų visuma neabejotinai ir nuosekliai nepatvirtina, kad žala draudėjo automobiliui kilo būtent dėl atsakovo įrengtų apsauginių želdinių konstrukcijų. Pažymėtina, kad byloje esančiose nuotraukose iš arti neužfiksuotos trečiojo suinteresuoto asmens automobiliui žalą sukėlusios fanerinės plokštės ir negalima aiškiai identifikuoti ant važiuojamosios dalies gulinčių nuolaužų. Nors apeliantas teigia, kad akivaizdu, jog ant važiuojamosios dalies esančios fanerinės plokštės yra analogiškos toms, kurios šalia įvykio vietos yra sumontuotos kaip želdinių apsauginė tvorelė, vis dėlto, pateiktos nuotraukos to nepatvirtina. Pažymėtina ir tai, kad šalia įvykio vietos buvo statybų aikštelė (dėl šios aplinkybės byloje ginčo nėra, be to, tai užfiksuota byloje pateiktose nuotraukose). Nuotraukose matyti, kad statybų aikštelėje stovi atliekų konteineris, statybų aikštelė nėra visiškai užtverta metaline tvora, šalia jos sumontuota medinė konstrukcija, kurioje matyti dideli atviri tarpai. Todėl neatmestina galimybė, jog nuolaužos, apgadinusios automobilį galėjo atskrieti ir iš statybų aikštelės.

25. Taigi pirmosios instancijos teismas priėjo prie pagrįstos išvados, jog byloje nėra duomenų, kurie aiškiai patvirtintų iš kur atskriejo automobilį apgadinusios fanerinės plokštės. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktų duomenų visumą, konstatuoja, jog byloje esantys duomenys nepatvirtina, kad žala, kurios atlyginimą prašoma priteisti, kilo dėl vėjo nuplėštų želdinių apsaugos konstrukcijų, kurias įrengė atsakovas. Nenustačius atsakovo neteisėtų veiksmų, t. y. visų būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo skundą.

26. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, naikinti ar pakeisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą pareiškėjo apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo, todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

27. Netenkinus pareiškėjo apeliacinio skundo, jo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo nesprendžiamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. rugsėjo 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Gintaras Kryževičius

Jolanta Malijauskienė

Dainius Raižys