2016-10-25 Nr. AB-20239-3-61-3-03150-2015-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinės byla Nr

Administracinė byla Nr. eA-3127-575/2016

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03150-2015-0

Procesinio sprendimo kategorija 9.2.1; 9.3.1; 9.1.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. spalio 25 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (pranešėjas), Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė) ir Arūno Sutkevičiaus, teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo gyvenamųjų namų statybos bendrijos „Pavilionių vizija“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. vasario 2 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo gyvenamųjų namų statybos bendrijos „Pavilionių vizija“ skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (toliau – ir Inspekcija), atlikusi pakartotinį gyvenamųjų namų statybos bendrijos „Pavilionių vizija“ patikrinimą, 2014 m. rugsėjo 8 d. surašė patikrinimo aktą Nr. (4.65)-FR0680-613, kuriuo papildomai apskaičiavo 176868 Lt mokesčių: 72 620 Lt pridėtinės vertės mokesčio (toliau – ir PVM); 35 129 Lt gyventojų pajamų mokesčio (toliau – ir GPM); 69 119 Lt pelno mokesčio (toliau – ir PM). Inspekcija taip pat sumažino deklaruotą mokestinį nuostolį 25 284 405 Lt 799 323 Lt pirminio pakartotinio patikrinimo apskaičiuota PVM suma, 213 652 Lt pirminio pakartotinio patikrinimo metu apskaičiuota GPM suma (Mokestinių ginčų komisijos byla (toliau – MGK byla) I t. b. l. 40–64).

Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija 2014 m. lapkričio 17 d. sprendimu Nr. (4.65)-FR0682-639 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ patvirtino patikrinimo aktą, papildomai priskaičiuodama: 3 513 Lt GPM baudą; 7 262 Lt PVM baudą; 6 912 Lt PM baudą; 33 086 Lt GPM delspinigių; 64 895 Lt PVM delspinigių; 52 517 Lt PM delspinigių (MGK byla I t. b. l. 65–73).

Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) 2015 m. vasario 17 d. sprendimu Nr. 69-14 patvirtino Inspekcijos sprendimą (MGK byla I t. b. l. 18–25).

Mokestinių ginčų komisija prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir Komisija) 2015 m. gegužės 12 d. sprendimu Nr. S-77(7-54/2015) patvirtino VMI 2015 m. vasario 17 d. sprendimą Nr. 69-14. Komisija taip pat atleido bendrovę nuo GPM, PVM ir PM delspinigių už laikotarpį nuo 2010 m. liepos 29 d. iki 2013 m. balandžio 10 d. ir nuo 2013 m. gegužės 24 d. iki 2014 m. gegužės 6 d. (MGK byla V t. b. l. 119–146).

Iš paminėtų administracinių aktų seka, kad, mokesčių administratoriaus nuomone, gyvenamųjų namų statybos bendrija „Pavilionių vizija“ vykdė ekonominę veiklą, susijusiems asmenims perleido butus pigesne nei rinkos kaina, tuo išvengdama PVM, GPM ir PM mokėjimo.

Pareiškėjas gyvenamųjų namų statybos bendrija „Pavilionių vizija“ (toliau – ir Bendrija) kreipėsi į teismą ir prašė panaikinti:

1) Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2014 m. lapkričio 17 d. sprendimą Nr. (4.65)-FR0682-639 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“;

2) Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2015 m. vasario 17 d. sprendimą Nr. 69-14;

3) Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. gegužės 12 d. sprendimo Nr. S-77(7-54/2015) skundžiamą dalį ta apimtimi, kuria buvo patvirtintas VMI sprendimas.

Pareiškėjas paaiškino, kad Inspekcijos ir VMI sprendimus skundžia visa apimtimi, o Komisijos sprendimą - tik ta apimtimi, kuria buvo patvirtintas VMI sprendimas. Skundžiamuose sprendimuose nebuvo nagrinėti ir įvertinti tarp bendrijos ir gyvenamąsias patalpas įsigijusių asmenų susiklostę civiliniai teisiniai santykiai, todėl skundžiamuose sprendimuose nurodyta išvada, kad bendrija vykdė ekonominę veiklą, kuri apmokestinama PVM, yra nepagrįsta teisės normomis ir prieštarauja Viešojo administravimo įstatymo 8 str. reikalavimams. Sprendimuose formaliai pažodžiui atkartoti ankstesnio patikrinimo akto teiginiai ir jokių bendrovės pastabose pateiktų argumentų, dėl ekonominės veiklos nebuvimo, realaus nagrinėjimo nebuvo atlikta. Bendrovės veiklos modelis ir tikslas buvo aprūpinant gyventojus (narius) butais surinkti tik tiek lėšų, kiek būtina padengti įprastines veiklos bendrąsias sąnaudas ir statybos kaštus be jokių antkainių ar pelno maržų, kuriuos taiko pelno siekiantys ir ekonominę veiklą vykdantys kiti juridiniai asmenys, todėl bendrijos pagalba pastatyti butai buvo be jokių pelno maržų, kas paneigia ekonominės veiklos vykdymo faktą. Bendrija savo santykius su nariais teisėtai gali įforminti ir sudarydama buto statybos sutartis, kadangi mokėjimai pagal statybos rangos sutartį yra prilyginami pajui, o statybos rangos sutartį sudariusio asmenys statusas yra toks pats kaip bendrijos nario pagal pajų statusas, t. y. sutartį dėl buto statybos su bendrija sudaręs asmuo prilyginamas bendrijos nariui, todėl bendrija gali teisėtai veikti ir tokiu būdu.

Pareiškėjas teigė, kad Bendrija niekada ir jokiu laikotarpiu nebuvo nei vieno buto savininku, nei vieno buto neįregistravo savo vardu ir nei vieno buto nepardavė, t. y. nesudarė nei vienos preliminariosios pirkimo - pardavimo sutarties ir/ar pagrindinės pirkimo - pardavimo sutarties, kas akivaizdžiai paneigia teiginį bendriją vykdžius ekonominę veiklą. Skundžiamuose sprendimuose netinkamai taikytas Mokesčių administravimo įstatymo 69 str. Be to, administratorius netinkamai apskaičiavo bendrijos apmokestinamąsias pajamas, kurios atsiskleidusio tarpininko atžvilgiu galėtų būti skaičiuojamos tik kaip skirtumas taip butų statytojų surinktos sumos ir dalies, kuri perduota tikriesiems statybos paslaugų ir su statyba susijusių paslaugų teikėjams.

Sprendimuose nepagrįstai nesuteikta teisė į 0,04 % visos pirkimo PVM atskaitos dalį vien tik PVM 60 str. 8 d. pagrindu. Apskaičiuojant PVM atskaitą buvo būtina pritaikyti ir Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (toliau – ir PVMĮ) 60 str. 8 d. nuostatą, kad jau apskaičiuotą PVM atskaitos procentą (t. y. Inspekcijos gautą 99,6 %) vis tiek privaloma atlikti apvalinimo iki sveikojo skaičiaus veiksmą, kas bendrijos atveju reikštų, kad sveikasis skaičius yra 100 % pirkimo PVM atskaitos ir dėl šio argumento ir dėl PVM 60 str. 8 d. pagrindo nei administratoriai, nei Komisija skundžiamuose sprendimuose nieko nepasisakė.

Komisija sprendime netinkamai išaiškino ir PVMĮ 60 str. 6 d. taikymo sąlygas, nurodžiusi, kad ši dalis taikoma tik mišrios PVM apmokestinamo ir PVM neapmokestinamos veiklos atžvilgiu. Kadangi Komisija atitinkamą atskaitą sieja išimtinai su galimais bendrovės veiksmais ateityje (pasigaminto, tačiau neparduoto turto verte), pripažindama, kad atitinkamo turto perleidimas nebūtinai bus atliktas vykdant ekonominę veiklą, todėl šioje dalyje Komisijos sprendimas yra nepagrįstas. Taip pat patikrinimo akte patys mokesčių administratoriai pripažino, kad dalis sandorių buvo sudaryta su bendrijos nariais, o tai yra PVM neapmokestinama veikla, kuri tokiu atveju suteikia teisę PVMĮ 60 str. 6 d. pagrindu pasinaudoti visa 100 % atskaitoma PVM suma.

Sprendimuose netinkamai aiškinamos PVMĮ normos dėl PVM atskaitos atsiradimo momento, kad PVM atskaita yra galima tik nuo to momento, kada butai (ar turtas) pereina nuosavybėn jų savininkams, o ne nuo to momentu, kada prekė ar paslauga realiai yra įsigyta ir panaudota kuriant statomą pastatą. Sprendimuose nenurodoma, kokiu teisiniu pagrindu bendrovės teisė į PVM atskaitą ribojama laike, šiuo klausimu skundžiami sprendimai yra be jokių motyvų. Dėl to, kad bendrija yra pelno nesiekiantis asmuo, administratoriai neturi teisės ir pagrindo perskaičiuoti bendrijos sudarytų sutarčių sumos remiantis Inspekcijos pasirinkta pelno siekiančių juridinių asmenų taikoma rinkos kaina, nes bendrija neprivalo siekti pelno ir neprivalo sudarinėti sandorių rinkos kainomis, t. y. neturi pareigos iš gyventojų (narių) surinkti daugiau pinigų negu būtina padengti kaštus, todėl vien tik dėl šios vienintelės priežasties atliktas sandorių su D.

P., A. J., S. J., S. J. P. bei UAB „Anreka“ perskaičiavimas pagal pasirinktas rinkos kainas ir papildomos PVM, GPM ir PM sumų nuo šių sandorių priskaičiavimas yra nepagrįstas. Inspekcija D. P., A. J., S. J. ir S. J. P. laiko susijusiais asmenimis nuo 2007 m. gegužės 16 d., tačiau visi 5 sandoriai buvo sudaryti iki 2007 m. gegužės 16 d. Pagrįsti PVMĮ 17 str. 1 d. nuostatų taikymą galima tik įrodžius bendrovės ir nurodytų asmenų kaip „susijusių asmenų“ sąlygą sandorio dienai, kadangi tą imperatyviai įtvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. birželio 12 d. nutarimo 1.2 punktas.

Pagrįsdami PVMĮ 17 str. taikymą, mokesčių administratoriai ir Komisija privalėjo įrodyti ir antros esminės šio straipsnio būtinosios sąlygos taikymo bendrijos atžvilgiu pagrindą, t. y. įrodyti, kad „suteiktų prekių ar paslaugų vertė yra daug mažesnė už rinkos kainą“. A. J. ir D. P. butų pardavimo momentu buvo bendrijos nariais, todėl butai perduoti bendrijos nariams nelaikomas ekonomine mokesčių mokėtojo veikla, dėl ko nėra pagrindo taikyti PVMĮ 17 str. ir tokio buto kainos lyginti su turto vertinimo ataskaitoje nurodyta turto rinkos kaina, todėl PVM nuo šių sandorių vien dėl šios priežasties skaičiuojamas nepagrįstai.

Inspekcija mokesčius apskaičiuodama pagal Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (toliau – GPMĮ) 15 str. 2 d. ir Pelno mokesčio įstatymo (toliau – PMĮ) 40 str. nuostatas bei nurodydama išskaičiuoti mokestį iš pajamų natūra taikė dvigubą apmokestinimą, nes pagal šių įstatymų nuostatas pajamos turi būti priskiriamos vienam iš asmenų, o ne abiem asmenims. Mokesčių administravimo įstatymo (toliau ir – MAĮ) 68 str. nustatomi terminai taikomi tik GPM, skaičiuojamam nuo gyventojų pajamų natūra, kadangi GPM subjektais yra gyventojai, o ne bendrija, todėl jokios gyventojų pajamų sumos natūra negalėjo būti nei nustatytos, nei apmokestintos dėl tam pasibaigusios senaties.

GPMĮ 15 str. ir PMĮ 40 str. galima taikyti tik tuo atveju, jeigu sandoriai sudaryti ne rinkos kaina, t. y. visų pirma sandorį sudariusioms šalims turi būti nustatyta pareiga siekti pelno. Kadangi bendrijos teisinė forma yra gyvenamųjų namų statybos bendrija, kurios tikslas nėra pelno siekimas, fiziniai asmenys, sudarę sandorius irgi neturi pareigos siekti pelno ar įsigyti turtą brangiau negu jie susiderėjo, todėl bendrija neturi nei pareigos siekti pelno, nei pareigos sudaryti sandorius kainomis, kuriomis privalo vadovautis kiti pelno siekiantys objektai.

Įprasti veikloje sudaromi sandoriai negali būti pagrindu pripažinti asmenis asocijuotais ar galinčiais daryti lemiamą įtaką vienas kito sprendimams, dėl kurios juos būtų galima pripažinti asocijuotais PMĮ 2 str. 8 d. 2 p. pagrindu. VĮ „Registrų centras“ pateiktos turto vertinimo ataskaitos neatitinka teisės aktų reikalavimų. Administratorius neturi teisės vadovautis UAB „Inreal“ duomenimis kaip šaltiniu apie butų rinkos kainą.

Atsakovas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepime į skundą su skundu nesutiko.

Atsiliepime į skundą atsakovas paaiškino, kad Inspekcija PVM ir PM bazę nustatė bei mokėtinas mokesčių sumas apskaičiavo nustačiusi, jog bendrija 2005 - 2007 m. fiziniams ir juridiniams asmenims pardavė 106 butus ir kitas patalpas daugiabučiame gyvenamajame name (duomenys neskelbtini), Vilniuje, tačiau bendrija PVM neapskaičiavo ir į biudžetą nesumokėjo, neteisingai apskaičiavo gautas pajamas ir patirtas išlaidas, be to, PVM ir PM bazė apskaičiuota nustačius dalies bendrijos parduotų butų tikrąją rinkos kainą. Inspekcija nustatė, kad bendrija vykdė ekonominę veiklą šalies teritorijoje, už atlygį teikė butų statybos paslaugas, kurios laikomos PVM objektu.

Pagal bendrijos Inspekcijai pateiktus dokumentus nustatyta, kad bendrija 2007 m. perdavė (pardavė) fiziniams ir juridiniams asmenims butų, patalpų, garažų bei sandėliukų už 24 033 315 Lt. Inspekcija nustatė, kad bendrija pažeidė PVMĮ 71 str. 1 d., 92 str. 1 d. ir 3 d. nuostatas, nes PVM mokėtoju neįsiregistravo, PVM neskaičiavo ir į biudžetą nemokėjo, nors pajamų iš ekonominės veiklos suma per metus (paskutiniuosius 12 mėnesių) jau 2007 m. sausio mėnesį 133 058 Lt viršijo įstatymu numatytą 100000 Lt sumą, kurią viršijus privaloma registruotis PVM mokėtoju ir apskaičiuoti PVM.

Inspekcija PVM ir PM bazę apskaičiavo nustačiusi bendrijos parduotų butų tikrąją rinkos kainą neatsižvelgusi į butų statybos sutartyse ir perdavimo-priėmimo aktuose nurodytas pardavimo kainas. Vadovaudamasi PVMĮ 2 str. 31 d. 4 p., 5 p., 7 p. nuostatomis ir PMĮ 2 str. 28 d. 1 p. nuostatomis, Inspekcija nustatė, kad N. Š., D. P., S. P., S. J., A. J. yra laikomi su bendrija susijusiais asmenimis. UAB „Anreka“ pelno mokesčio prasme yra asocijuotas asmuo. PVMĮ 17 str. nustatyta, jog kai mokesčio administratoriui Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytais atvejais kyla pagrįstų įtarimų, kad tiekiamos prekės arba teikiamos paslaugos apmokestinamoji vertė yra dirbtinai sumažinta arba padidinta, jis turi teisę apmokestinamąją vertę apskaičiuoti pats.

Tiekiamos prekės arba teikiamos paslaugos apmokestinamoji vertė gali būti laikoma dirbtinai sumažinta arba padidinta tuo atveju, jeigu ji, įvertinus visas sandorio sąlygas, neatitinka prekės arba paslaugos rinkos kainos. Inspekcija butų rinkos kainai nustatyti, kaip informacijos šaltinį, pasirinko VĮ „Registrų centras“ nekilnojamojo turto įvertinimo ataskaitoje Nr. VZ-324(2009/10) pateiktas turto vertės nustatymo pažymas, kurios tiksliausiai atspindi rinkos kainas. Inspekcija, įvertinusi bendrijos mokestinio patikrinimo ir mokestinio ginčo metu pateiktus pirminius prekių (paslaugų) įsigijimo dokumentus už 2005-2007 m., atsižvelgusi į žemės sklypo įsigijimui tenkančią 716 949 Lt pirkimo PVM sumą ir nustačiusi, jog bendrija per 2005-2007 m., vykdydama darbus, susijusius su gyvenamojo namo statyba ir butų pardavimu (duomenys neskelbtini), įsigijo prekių ir paslaugų už 2 940 775 Lt, apskaičiavo, kad bendrija turėjo teisę į PVM atskaitą įtraukti 3 657 724 Lt pirkimo PVM, kuris tenka bendrijos PVM apmokestinamiems sandoriams ir kuriuo yra mažintinas mokėtinas PVM.

Atlikusi šiuos apskaičiavimus, Inspekcija bendrijai pagrįstai apskaičiavo ir nurodė sumokėti 72 619 Lt PVM. Inspekcijos papildomai apskaičiuotas bendrijos 2007 metų veiklos pajamas sudaro turto vertintojo VĮ „Registrų centras“ Vilniaus filialo nekilnojamojo turto įvertinimo ataskaitose nurodytos N. Š., D. P., S. J., S. P., A. J. ir UAB „Anreka“ parduotų butų rinkos vertės (be PVM) ir butų statybos sutartyse nurodytos butų faktinės pardavimo kainos skirtumas 637 499 Lt (1 277 000 - 639 501). Bendrija savo apskaitoje neatvaizduodama 637 499 Lt veiklos pajamų siekė išvengti mokesčių mokėjimo nuo šios sumos.

Inspekcija, vadovaudamasi PMĮ 40 str. nuostatomis, atliko bendrijos PM apmokestinamosios vertės perskaičiavimą ir nustatė 637 499 Lt papildomų pajamų. Inspekcija nustatė, kad bendrijos apmokestinamosios pajamos už 2007 m. sudaro 20 965 922 Lt. Pajamos apskaičiuotos, atėmus iš bendrijos deklaruotų 24 034 665 Lt pajamų patikrinimo metu apskaičiuotą 3 706 242 Lt pardavimo PVM bei padidinus mokesčio bazę 637 499 Lt pajamomis nustatytomis pagal mokesčių administratoriaus įvertinimą. Inspekcija, patikrinimo metu atlikusi perskaičiavimus, bendrijos deklaruotą 2007 m. 10 009 483 Lt mokestinį nuostolį sumažino visa apimtimi ir apskaičiavo 521 334 Lt apmokestinamąjį pelną.

Įvertinusi mokesčių administratoriaus apskaičiuotą 2005 m. mokestinį nuostolį 16 739 Lt ir 2006 metų apskaičiuotą 43 799 Lt mokestinį nuostolį, apskaičiavo 460 796 Lt apmokestinamąjį pelną, kurį apmokestino 15 proc. dydžio pelno mokesčiu ir pagrįstai apskaičiavo 69 119 Lt PM.

Atsakovas teigė, kad patikrinimo metu nustatyta, kad butai adresu (duomenys neskelbtini) buvo statomi (ir parduodami) nesilaikant įsipareigojimų finansuoti statybą, nebuvo įnešami pajai, nebuvo kreiptasi dėl kredito ir pan. Fiziniai ir juridiniai asmenys mokėjo bendrijai už butus, mokėjimo dokumentuose nurodyta paskirtis - pagal statybos sutartį už butą, dalinė įmoka už butą, avansas už butą. Bendrija nepateikė dokumentų, įrodančių, kad bendrijos užsakovai fiziniai asmenys buvo bendrijos nariais ir bendrijai mokėjo pajus. Bendrijos užsakovai fiziniai ir juridiniai asmenys, kuriems 2007 metais buvo perleisti (parduoti) butai ir kitos patalpos, faktiškai nebuvo bendrijos pajininkais (nariais) ir jų sumokėti pinigai pagal pasirašytas su bendrija sutartis nelaikomi pajais. Bendrija fiziniams ir juridiniams asmenimis teikė butų statybos paslaugas ir vykdė ekonominę veiklą, gavo pajamų. Inspekcija pagrįstai konstatavo, jog bendrija fiziniams ir juridiniams asmenimis teikė butų statybos paslaugas.

Atsižvelgiant į teisės į PVM atskaitą bendrus principus, įtvirtintus Direktyvoje Nr. 2006/112/EB matyti, jog nuo to momento, kai bendrijos bendra atlygio už vykdant ekonominę veiklą patiektas prekes ir (arba) suteiktas paslaugas suma per metus (paskutinius 12 mėnesių) viršijo 100 000 Lt ir bendrijai atsirado prievolė skaičiuoti bei mokėti į biudžetą PVM už prekes ir paslaugas, už kurias ji pagal šio įstatymo nuostatas privalėtų skaičiuoti ir mokėti PVM būdama PVM mokėtoja (2007 m. sausio mėn.), yra pripažįstama ir PVM atskaita. Inspekcija pagrįstai į atskaitą neįtraukė pirkimo PVM tų sąskaitų, kurios buvo priskirtos (duomenys neskelbtini) objektams, kadangi tai nėra susiję su atliktais darbais (suteiktomis paslaugomis) ginčo objekte - (duomenys neskelbtini). Pagal bendrijos pateiktas 2006-2007 m. „Asocijuotų asmenų tarpusavio sandorių arba ūkinių operacijų ataskaitas“ (forma FR0528) bei vadovaujantis teisės aktais, patikrinimo akte pagrįstai konstatuota, kad bendrija, UAB „Romantalis“ ir UAB „Anreka“ buvo asocijuotais asmenimis. Atsižvelgiant į šias aplinkybes Inspekcija pagrįstai PVMĮ 17 str. pagrindu papildomai nustatė 363 162 Lt PVM apmokestinamąją vertę. Patikrinimo metu prekių (paslaugų) apmokestinamoji vertė perskaičiuota atsižvelgiant į visas sandorio sąlygas ir aplinkybes, nustačius, kad dokumentuose nurodyta prekių ar paslaugų apmokestinamoji vertė neatitinka rinkos kainos.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija su skundu nesutiko. Atsiliepime į skundą trečiasis suinteresuotas asmuo paaiškino, kad palaiko VMI atsiliepime išdėstytus argumentus.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. vasario 2 d. sprendimu pareiškėjo gyvenamųjų namų statybos bendrijos „Pavilionių vizija“ skundą tenkino iš dalies. Teismas panaikino Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2015 m. vasario 17 d. sprendimą Nr. 69-14 ir Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. gegužės 12 d. sprendimą Nr. S-77(7-54/2015) bei grąžino pareiškėjo gyvenamųjų namų statybos bendrijos „Pavilionių vizija“ skundą Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos nagrinėti iš naujo.

Teismas pažymėjo, kad 2015 m. gruodžio 21 d. nutartimi paprašė Turto vertinimo priežiūros tarnybos (toliau – ir Tarnyba) raštu pateikti nuomonę apie turto vertintojo valstybės įmonės Registrų centro parengtą Turto vertinimo ataskaitą. Tarnyba, atsakydama pažymėjo, kad vadovaujantis ataskaitos rengimo metu galiojusios Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo redakcijos 4 str., turto vertinimo objektu buvo bet koks Lietuvos Respublikos teritorijoje esantis materialus ir nematerialus turtas, verslas, taip pat teisė į turtą (arba turto dalį), jeigu ši teisė galėjo būti perleidžiama kitiems asmenims. Pagal Turto vertinimo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. vasario 14 d. nutarimu Nr. 244 „Dėl Turto vertinimo metodikos“ 18 p., vertinamas turtas turėjo būti apžiūrėtas. Tarnyba pažymėjo, kad toks teisinis reglamentavimas reiškė, jog turto vertintojas turėjo įsitikinti vertinamo turto egzistavimu vertės nustatymo dieną. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 2 str. 4 d., nekilnojamojo daikto kadastriniais matavimais identifikuojamas nekilnojamasis daiktas. Atsižvelgiant į tai, Tarnybos nuomone, nesant kadastrinių matavimų bylos, turto vertintojas negali nustatyti pagrindinių kadastrinių charakteristikų ir identifikuoti vertinamo turto, vadinasi, turto vertintojas neturi galimybės atlikti kadastriniais matavimais nepamatuoto ir neregistruoto nekilnojamojo turto vertinimo. Tuo atveju, kai nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla yra parengta, nekilnojamasis turtas laikomas identifikuotu ir tokio turto vertinimas gali būti atliekamas, net jei nuosavybės teisė į daiktą nėra įregistruota Nekilnojamojo turto registre. Nekilnojamojo daikto kadastro duomenys yra įrašomi į nekilnojamojo turto kadastrą. Vadovaujantis Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 3 str. 3 d., nekilnojamojo daikto kadastro duomenų įrašymas į nekilnojamojo turto kadastrą yra laikomas nekilnojamojo daikto įregistravimu Nekilnojamojo turto registre.

Tarnyba pažymėjo, kad vertinamų butų, išskyrus butą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vertės nustatymo dieną kadastro duomenys nustatyti nebuvo, taip pat vertinami objektai nebuvo įregistruoti Registre (vertinamų objektų duomenys kadastriniais matavimais ir Registre buvo užfiksuoti vėliau nei vertės nustatymo data), todėl šių butų vertinimas negalėjo būti atliekamas. Be to, nagrinėjamos Ataskaitos 28 psl. yra pateiktas Turto apžiūrėjimo aktas Nr. VZ-324 (2009/10) (toliau - Aktas). Įvertinus Aktą matyti, kad Aktas nepasirašytas turto savininko (jo įgalioto asmens) ar asmens, turinčio patikėjimo teisę į tą turtą, ar užsakovo (užsakovo atstovo), nesant turto savininko, kaip numatyta Metodikos 18 p. Taip pat Akte nenurodytas vertinamo turto savininkas, jo asmens kodas, adresas, turto įvertinimo data, nustatyta vertė, kaip nustato Metodikos 19 p. ir 83 p. Atsižvelgiant į tai, Tarnybos nuomone, Ataskaitoje pateiktas Aktas neatitinka Metodikos 18 p., 19 p. ir 83 p. reikalavimų.

Teismas konstatavo, kad MAĮ 70 str. nustatyta, kad nustatant mokesčio mokėtojo mokestinės prievolės dydį pagal mokesčių administratoriaus įvertinimą, mokestinės prievolės dydis turi būti, kiek objektyviai įmanoma, nustatytas teisingai. Mokesčių administratorius turi parinkti tokius informacijos ir duomenų šaltinius, kurių pagrindu atliktas vertinimas leistų kuo tiksliau nustatyti mokestinės prievolės dydį. Mokesčių administratorius taip pat turi įvertinti ir kitas aplinkybes, kurių tiesioginė įtaka gali būti įvertinta. Teismo vertinimu, nurodytos nuostatos suponuoja, kad apskaičiuojant mokesčių mokėtojo mokestinę prievolę pagal mokesčių administratoriaus įvertinimą, turi būti išsamiai ir objektyviai įvertintos visos mokestinės prievolės dydžiui teisingai nustatyti reikšmingos aplinkybės.

Teismas nurodė, kad Valstybinė mokesčių inspekcija rinkos kainai nustatyti, kaip informacijos šaltinį, pasirinko VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto įvertinimo ataskaitoje Nr. VZ-324 (2009/10) pateiktas turto vertės nustatymo pažymas, tačiau Tarnyba konstatavo, kad turto vertintojas neturėjo galimybės atlikti kadastriniais matavimais nepamatuoto ir neregistruoto nekilnojamojo turto vertinimo. Todėl teismas padarė išvadą, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja teisinės prielaidos naikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos 2015 m. vasario 17 d. sprendimą Nr. 69-14 ir Mokestinių ginčų komisijos 2015 m. gegužės 12 d. sprendimą Nr. S-77(7-54/2015) bei grąžinti pareiškėjos skundą centriniam mokesčių administratoriui nagrinėti iš naujo. Pagrindas grąžinti skundą mokesčių administratoriui nagrinėti iš naujo yra tai, kad būtina naujai atlikti tam tikrus mokesčių administratoriaus kompetencijai priskirtus objektyvius veiksmus, susijusius su teisiškai reikšmingų aplinkybių, kurios trukdo priimti teisėtą bei pagrįstą sprendimą dėl kilusio mokestinio ginčo ir (ar) mokestinio patikrinimo rezultatų, pašalinimu (iš naujo pakartoti tam tikras administracines procedūras). Grąžinus pareiškėjos skundą centriniam mokesčių administratoriui nagrinėti iš naujo, būtina perskaičiuoti mokesčius ir su jais susijusias sumas, kurias privalėtų sumokėti pareiškėja.

Toks procesinis sprendimas nagrinėjamu atveju taip pat eliminuoja teismo pareigą pasisakyti dėl kitų pareiškėjo argumentų, dėl MAĮ 69 str. ir Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 60 str. 8 d. nuostatų taikymo. Šiuos klausimus turės išspręsti mokestinį ginčą iš naujo nagrinėjantis centrinis mokesčių administratorius, be kita ko, atsižvelgdamas ir įvertinęs aktualias ir bylai reikšmingas aplinkybes.

III. Pareiškėjas gyvenamųjų namų statybos bendrija „Pavilionių vizija“ pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. vasario 2 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti Vilniaus apygardos administraciniam teismui.

Apeliantas nurodo, kad sutinka su Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimo dalimi, kuria konstatuota, kad turto vertinimo ataskaita parengta pažeidžiant teisės aktų reikalavimus ir dėl to naikintini VMI ir MGK sprendimai, tačiau pareiškėjas nesutinka su Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimo dalimi, kuria Vilniaus apygardos administracinis teismas nepanaikino Inspekcijos sprendimo ir grąžino pareiškėjo skundą iš naujo nagrinėti VMI.

Apeliantas teigia, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas nepasisakė dėl kitų pareiškėjo skundo argumentų. Skundžiamuose sprendimuose buvo nepagrįstai konstatuota, kad pareiškėjas vykdė ekonominę veiklą ir todėl nepagrįstai administratorių papildomai priskaičiuotos PVM, GPM ir PM sumos. Skundžiamuose sprendimuose netinkamai įvertintos aplinkybės, kad mokesčių mokėtojas veikė kaip atsiskleidęs tarpininkas, todėl net ir tokiu atveju administratorius netinkamai apskaičiavo bendrijos apmokestinamąsias pajamas, kurios atsiskleidusio tarpininko atžvilgiu galėtų būti skaičiuojamos tik kaip skirtumas tarp butų statytojų surinktos sumos ir dalies, kuri perduota tikriesiems statybos paslaugų ir su statyba susijusių paslaugų teikėjams.

Administratoriai skundžiamuose sprendimuose, nepagrįstai netaikydami PVMĮ 60 str. 8 d., nurodė, kad PVM atskaita suteikiama ne 100 procentų PVM sąskaitose-faktūrose nurodytos pirkimo PVM sumos, o 99,6 procentais nuo pateiktų PVM sąskaitų-faktūrų pirkimo PVM sumos ir nurodė, kad tai apskaičiavo tiesiogiai priskirdamas PVM atskaitą tai veiklai, kurią jis apmokestino PVM. Skundžiamuose sprendimuose netinkamai aiškinamos PVMĮ normos dėl PVM atskaitos atsiradimo momento teigiant, kad PVM atskaita yra galima tik nuo to momento, kada butai (ar turtas) pereina nuosavybėn jų savininkams, o ne nuo to momento, kada prekė ar paslauga realiai yra įsigyta ir panaudota kuriant statomą pastatą.

PVM negalėjo būti skaičiuojamas remiantis PVMĮ 17 str., nes nei fiziniai asmenys (N. Š., S. J., S. J. P., A. J., D. P.) nei UAB „Anreka“ nėra susiję su pareiškėju asmenys. GPM ir PM negalėjo būti skaičiuojami kartu, kadangi vienas ir tas pats turtas negali būti apmokestinamas dvigubai. Administratoriai apskaičiuodami nesumokėtus mokesčius pažeidė MAĮ 68 str., kuriame numatyta, kad galima perskaičiuoti tik penkerių metų atgal pajamas ir mokesčius. Nei fiziniai asmenys (N. Š., S. J., S. J. P., A. J., D. P.), nei UAB „Anreka“ nėra laikytini asocijuotais PMĮ 2 str. 8 d. 2 punkto pagrindu, todėl sutarčių vertės perskaičiavimas GPMĮ 15 ir PMĮ 40 str. pagrindu yra nepagrįstas.

Centrinis mokesčių administratorius iš viso neaptarė aplinkybės, kad pareiškėjas jau 2007 m. savo sąnaudas sumažino 6491 Lt sumai, taip ištaisydamas klaidą dėl 2006 m. lapkričio 23 d. VĮ „Registrų centras“ PVM sąskaitos-faktūros 6491 Lt sumai klaidingo įtraukimo du kartus į pareiškėjo apskaitą.

Atsakovas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo gyvenamųjų namų statybos bendrijos „Pavilionių vizija“ apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. vasario 2 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsakovas teigia, kad Bendrijos užsakovai fiziniai ir juridiniai asmenys nebuvo Bendrijos pajininkais (nariais) ir jų sumokėti pinigai pagal pasirašytas su Bendrija butų, patalpų, garažų statybos sutartis nelaikomi pajais. Pardavusi ir perdavusi butus fiziniams ir juridiniams asmenims, Bendrija sąskaitų-faktūrų neišrašė.

Valstybinė mokesčių inspekcija PVM ir PM bazę nustatė bei mokėtinas mokesčių sumas apskaičiavo nustačiusi, jog Bendrija 2005 – 2007 m. fiziniams ir juridiniams asmenims pardavė 106 butus ir kitas patalpas daugiabučiame gyvenamajame name (duomenys neskelbtini), Vilniuje, tačiau Bendrija PVM neapskaičiavo ir į biudžetą nesumokėjo, neteisingai apskaičiavo gautas pajamas ir patirtas išlaidas, be to, PVM ir PM bazė apskaičiuota nustačius dalies Bendrijos parduotų butų tikrąją rinkos kainą. Inspekcija nustatė, kad Bendrija vykdė ekonominę veiklą, veiklą vykdė šalies teritorijoje, už atlygį teikė butų statybos paslaugas, kurios laikomos PVM objektu. Bendrijos su asocijuotu fiziniu asmeniu vykdyti butų statybos sandoriai buvo sudaryti ne tikrąja rinkos kaina. Inspekcija Bendrijos 2005–2007 m. vykdytų kontroliuojamų transakcijų kainas nustatė pritaikiusi palyginamosios nepriklausomos kainos metodą ir atliko kontroliuojamos transakcijos įvertinimą. Bendrija netinkamai vykdė savo pareigas apskaičiuoti mokesčius, nes į tikrinamo laikotarpio, t. y. 2007 m. gegužės, birželio mėn. pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaracijoje (FR0572 forma) ir metinėje A klasės išmokų, nuo jų išskaičiuoto ir sumokėto pajamų mokesčio deklaracijoje (FR0573 forma) neįrašė duomenų apie gyventojui A. J. išmokėtas 130107 Lt pajamas natūra.

Atsakovas teigia, kad teismas pagrįstai konstatavo, jog toks procesinis sprendimas kaip šioje byloje nagrinėjamu atveju eliminuoja teismo pareigą pasisakyti dėl kitų pareiškėjo skunde išdėstytų argumentų, dėl MAĮ 69 str. ir PVMĮ 60 str. 8 d. nuostatų taikymo, kadangi šiuos klausimus turės išspręsti mokestinį ginčą iš naujo nagrinėjantis centrinis mokesčių administratorius, be kita ko, atsižvelgdamas ir įvertinęs aktualias ir bylai reikšmingas aplinkybes.

Tretysis suinteresuotas asmuo Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija atsiliepimu į apeliacinį skundą palaiko Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepime išdėstytus argumentus, nurodo, kad su pareiškėjo apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo jo netenkinti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Pažymėtina, kad ši byla apeliacine tvarka nagrinėjama vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija) (toliau – ir ABTĮ) normomis, galiojusiomis iki 2016 m. liepos 1 d., nes byla apeliacine tvarka pradėta nagrinėti iki įsigaliojo Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo 7 str. 1 d., 8 str. 2 d.).

Apeliantas teigia, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas, grąžindamas pareiškėjo skundą iš naujo nagrinėti VMI, turėjo pasisakyti dėl kitų pareiškėjo skundo argumentų.

Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 str. 1 d. be kita ko nustatyta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis. Ši norma taip pat reiškia ir tai, kad viešojo administravimo institucija, priimdama administracinius sprendimus turi išsiaiškinti objektyvius duomenis, kurie yra reikšmingi priimant atitinkamą sprendimą. Tik surinkus objektyvius duomenis sprendžiama dėl teisės normų taikymo.

Kaip matyti iš pareiškėjo gyvenamųjų namų statybos bendrijos „Pavilionių vizija“ skundų teismui turinio, bendrija ne tik ginčija įrodymų, faktų vertinimą, bet ir mokesčių administratoriaus atliktą teisės normų taikymą. Atsižvelgiant į šios bylos esmę, bei argumentų turinį, akivaizdu, kad nenustačius visų reikšmingų objektyvių aplinkybių, tame tarpe turto vertės, teisės taikymo klausimų spręsti negalima. Todėl Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pritaria skundžiamo teismo sprendimo išvadoms, kad nesant tinkamos Turto vertinimo ataskaitos būtina naujai atlikti tam tikrus mokesčių administratoriaus kompetencijai priskirtus objektyvius veiksmus, susijusius su teisiškai reikšmingų aplinkybių, kurios trukdo priimti teisėtą bei pagrįstą sprendimą dėl kilusio mokestinio ginčo ir (ar) mokestinio patikrinimo rezultatų, pašalinimu (iš naujo pakartoti tam tikras administracines procedūras). Grąžinus pareiškėjos skundą centriniam mokesčių administratoriui nagrinėti iš naujo, būtina perskaičiuoti mokesčius ir su jais susijusias sumas, kurias privalėtų sumokėti pareiškėja. Toks procesinis sprendimas nagrinėjamu atveju taip pat eliminuoja teismo pareigą pasisakyti dėl kitų pareiškėjo argumentų, dėl MAĮ 69 str. ir PVMĮ 60 str. 8 d. nuostatų taikymo. Šiuos klausimus turės išspręsti mokestinį ginčą iš naujo nagrinėjantis centrinis mokesčių administratorius, be kita ko, atsižvelgdamas ir įvertinęs aktualias ir bylai reikšmingas aplinkybes.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius duomenis, nenukrypo nuo teisminės praktikos tokios kategorijos bylose, teisingai taikė teisės normas ir priėmė pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo, todėl apygardos administracinio teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija), teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjo gyvenamųjų namų statybos bendrijos „Pavilionių vizija“ apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. vasario 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ričardas Piličiauskas

Veslava Ruskan

Arūnas Sutkevičius