bea568d2-747a-4b44-ac8d-04c5a03469e5 · Kauno apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr. I-1805-554/2017Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00818-2017-1Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2; (S) 20.2.3; 20.2.3.2; 55.1.1. KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. spalio 13 d. Kaunas Kauno apygardos administracinio teismo teisėjas Algis Markevičius, sekretoriaujant Vaigai Snieganaitei, nedalyvaujant pareiÅ¡kėjui – M. K. , nedalyvaujant atsakovo - Lietuvos valstybės, atstovaujamos PravieniÅ¡kių pataisos namų – atvirosios kolonijos, atstovui, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo M.

K. skundÄ atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai PravieniÅ¡kių pataisos namų – atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.          Teismas, n u s t a t ė: PareiÅ¡kėjas skundu kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovo 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimui už laikotarpį nuo 2014 m. rugpjūčio 4 d. iki 2014 m. rugsėjo 14 d.. PareiÅ¡kėjas skunde (b.l. 4-5) nurodė, kad atliko laisvės atėmimo bausmę PravieniÅ¡kių pataisos namų – atvirojoje kolonijoje (toliau – ir PravieniÅ¡kių PN-AK) nuo 2012 metų iki 2015 metų rugpjūčio mėnesio.

Nuo 2014 m. liepos mėnesio iki 2014 m. rugsėjo mėnesio buvo laikomas kamerų tipo patalpose. Kameroje Nr. 22 trÅ«ko gyvenamojo ploto, Å¡i kamera buvo 7,3 kv. m ploto, pareiÅ¡kėjas joje buvo laikoma skartu su dar trimis nuteistaisiais. Kameroje nebuvo mechaninės ventiliacijos, todėl jautėsi oro trÅ«kumas, vėdinama buvo tik iÅ¡imant lango stiklÄ . ŽiemÄ buvo didelė drėgmė, nes dėl Å¡alčio nebuvo galima iÅ¡imti langų, vasarÄ nebuvo jokio vėdinimo. Dėl tokių kalinimo sÄ lygų sutriko nervinė sistema, pasidarė irzlus, sunkiai valdantis emocijas, buvo prislėgtas emociÅ¡kai, naktimis nemiegodavo.

Atsakovo atstovas PravieniÅ¡kių PN-AK su pareiÅ¡kėjo skundu nesutiko. Atsiliepime į skundÄ (b.l. 13-17) nurodė, kad kameroje Nr. 22 pareiÅ¡kėjas buvo laikomas laikotarpiu nuo 2014 m. rugpjūčio 4 d. iki 2014 m. rugsėjo 14 d., minėtos kameros plotas 14,37 kv. m, įrengtos 3 miegamosios vietos, todėl vienam nuteistajam teko 4,79 kv. m gyvenamojo ploto, ploto norma pažeista nebuvo. Nurodė, kad pataisos įstaiga neturi norminių teisės aktų nustatytos pareigos kaupti bei saugoti informacijos apie tai, kiek kiekvienoje kameroje atitinkamu laikotarpiu buvo vietų bei kiek į jÄ buvo patalpinama nuteistųjų, todėl tokios informacijos pateikti negali.

Nuobaudų atlikimÄ uždarosios zonos kamerose lėmė nuteistojo elgesys ir jo paties valia. Nuteistasis, žinodamas Pataisos namų vidaus tvarkos taisykles, nesielgė tinkamai ir veikė prieÅ¡ingai, todėl turėjo numatyti iÅ¡ to kilsiančias pasekmes ir leido joms sÄ moningai kilti.Pataisos namai užtikrina Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių sveikatos saugos reikalavimai“ 17 punkto reikalavimo įgyvendinimÄ , kuris nustato „Turi bÅ«ti sudaryta galimybė iÅ¡vėdinti gyvenamÄ sias patalpas.

Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, iÅ¡skyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema“. Patalpos, kuriose bausmę atlikinėjo pareiÅ¡kėjas vėdinamos per ventiliacijos angas ir langus. Pažymėjo, kad kamerų tipo patalpose įrengta centrinio Å¡ildymo sistema. Taip įstaiga užtikrina tinkamÄ temperatÅ«ros palaikymÄ nuteistųjų gyvenamosiose patalpose Å¡altuoju metų periodu. Esant bÅ«tinumui, nuteistiesiems iÅ¡duodami elektriniai Å¡ildytuvai Å¡altuoju metų laiku ir ventiliatoriai Å¡iltuoju metų laiku.

PareiÅ¡kėjas ginčo laikotarpiu į PravieniÅ¡kių PN-AK Ūkio ir komunalinių paslaugų skyrių dėl gyvenimo sÄ lygų, ventiliacijos ir kitų jo skunde minimų argumentų nesikreipė. PareiÅ¡kėjas, atlikdamas bausmę 2 sektoriuje, ginčo laikotarpiu į pataisos namų Psichologinės tarnybos skyriaus specialistus dėl netinkamų gyvenimo sÄ lygų kamerų tipo patalpose, nervinės įtampos, patiriamo streso, iÅ¡gyvenimų nesikreipė. Todėl vertinant aplinkybes, jog pareiÅ¡kėjas iÅ¡ tikrųjų jautė minėtus iÅ¡gyvenimus yra nepagrįstos.

PareiÅ¡kėjas savo skunde nepateikė jokių realiais faktais pagrįstų duomenų ar įrodymų apie tai, kad jis patyrė neturtinę žalÄ dėl pareigÅ«nų veiksmų, ir neįrodė, kad pataisos įstaiga savo veiksmais (veikimu, neveikimu) padarė nuteistajam žalos, todėl jo skundas yra visiÅ¡kai nepagrįstas.PareiÅ¡kėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.PareiÅ¡kėjas iÅ¡ atsakovo reikalauja neturtinės žalos atlyginimo, kuri, jo nuomone, buvo padaryta neteisėtais valstybės valdžios institucijų veiksmais jam atliekant laisvės atėmimo bausmę PravieniÅ¡kių PN-AK kamerų tipo patalpose, kameroje Nr. 22 laikotarpiu nuo 2014 m. liepos mėnesio iki 2014 m. rugsėjo mėnesio.

Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Å ioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis - vieÅ¡as asmuo (valstybė arba savivaldybė). Å is atsakomybės subjekto ypatumas (vieÅ¡as asmuo) lemia Å¡ioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms (civilinė atsakomybė be kaltės):

1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai ir 3) priežastiniam ryÅ¡iui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iÅ¡ valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali bÅ«ti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sÄ lygų visumÄ . Nesant bent vienos iÅ¡ Å¡ių sÄ lygų vieÅ¡oji atsakomybė negalima.

Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 (toliau – ir Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės) 111.1. punktas nustato, kad pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose gyvenamųjų patalpų plotas turi bÅ«ti nemažesnis kaip 3,1 kv. m vienam žmogui, 111.2. punktas – kamerų tipo patalpose 3,6 kv. m vienam žmogui. Pastebėtina, kad į baldų ir kitų įrenginių užimamÄ plotÄ turi bÅ«ti atsižvelgiama tik tuo atveju, kuomet yra konstatuojamas gyvenamojo ploto normos pažeidimo faktas.

Tokios pozicijos laikosi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas formuodamas vienodÄ administracinių teismų praktikÄ (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-1200/2014, 2014 m. spalio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-575-1731/2014). Objektyvių duomenų, kiek pareiÅ¡kėjo kalinimo metu nuteistųjų buvo gyvenamosiose patalpose, kuriuose laisvės atėmimo bausmę vertinamuoju laikotarpiu atliko pareiÅ¡kėjas, gyvenamosiose bei miegamosiose vietose, nei pareiÅ¡kėjas, nei atsakovas nepateikė.

Kadangi duomenų apie konkrečiu pareiÅ¡kėjo buvimo tam tikroje patalpoje metu buvusį nuteistųjų skaičių nėra pateikta, todėl vienam asmeniui tenkantis gyvenamasis plotas skaičiuotinas konkrečios gyvenamosios patalpos plotÄ padalinant iÅ¡ konkrečios kameros miegamųjų vietų skaičiaus. Bylos duomenimis (b.l. 13, 19, 21) nustatyta, kad PravieniÅ¡kių PN-Ak kameroje Nr. 22 pareiÅ¡kėjas buvo laikomas nuo 2014 m. rugpjūčio 4 d. iki 2014 m. rugsėjo 14 d. Kameros Nr. 22 plotas – 14,37 kv. m, joje įrengtos 3 miegamosios vietos, todėl pareiÅ¡kėjui teko 4,79 kv. m gyvenamojo ploto.

Taigi, vertinamuoju laikotarpiu pareiÅ¡kėjui atliekant laisvės atėmimo bausmę kameroje Nr. 22, jam buvo užtikrintas teisės aktais numatytas minimalus plotas. PareiÅ¡kėjas teigia, kad kameroje Nr. 22 buvo laikomas kartu su dar trimis asmenimis, tačiau savo teiginiams pagrįsti nepateikia jokių įrodymų. Atsakovo pateikti oficialÅ«s duomenys kitais objektyviais duomenimis nepaneigti, taigi teismas vadovaujasi spręsdamas dėl pareiÅ¡kėjo reikalavimų pagrįstumo. PareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ kildina ir iÅ¡ kitų netinkamų laisvės atėmimo bausmės atlikimo sÄ lygų.

Nurodo, kad gyvenamosiose patalpose nebuvo užtikrinta tinkama ventiliacija, dėl to trÅ«ko oro, žiemÄ buvo didelė drėgmė, nebuvo įrengtos mechaninės ventiliacijos. Laisvės atėmimo vietų įrengimo ir priežiÅ«ros sveikatos saugos reikalavimus ir sveikatos priežiÅ«ros organizavimÄ ginčo laikotarpiu reglamentavo Lietuvos higienos norma HN 76:2010 (akto redakcija iki 2015-11-01), kurios 6 punkte numatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi bÅ«ti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka.

Atsakovo pateikta 2017 m. birželio 7 d. pažyma nr. 77-1658 (b.l.

21) patvirtina, kad gyvenamosios patalpos yra vėdinamos per atveriamus langus, kas atitinka Higienos normos HN 76:2010 24 punktÄ . Byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, jog pareiÅ¡kėjas kreipėsi į pataisos namų administracijÄ dėl patiriamų sunkumų vėdinant gyvenamÄ sias patalpas taip, iÅ¡ dalies iÅ¡vengiant drėgmės patalpose. Jokių objektyvių duomenų, iÅ¡ kurių bÅ«tų galima spręsti, kad gyvenamosiose patalpose ginčo laikotarpiu buvo netinkamas vėdinimas nėra. Pats pareiÅ¡kėjas nepateikė jokių įrodymų skunde nurodytoms aplinkybėms pagrįsti.

Teismas neturi pagrindo abejoti atsakovo atstovo į bylÄ pateiktais duomenimis dėl patalpų vėdinimo atitikties nustatytiems reikalavimams. Teismo vertinimu, pareiÅ¡kėjo argumentai yra deklaratyvÅ«s, nepatvirtinti jokiais objektyviais įrodymais, todėl atmestini kaip nepagrįsti.Byloje nustačius, kad vertinamuoju laikotarpiu pareiÅ¡kėjas atliko laisvės atėmimo bausmę užtikrinant jam teisės aktuose nustatytÄ vienam asmeniui tenkančiÄ gyvenamojo ploto normÄ bei laikantis higienos reikalavimų, teismas sprendžia, kad pareiÅ¡kėjas neįrodė PravieniÅ¡kių PN-AK pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų, iÅ¡ kurių gali bÅ«ti kildinama neturtinė žala.

Nenustačius PravieniÅ¡kių PN-AK pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų (neveikimo), nebelieka bÅ«tinybės papildomai pasisakyti apie neturtinės žalos buvimo faktÄ (pasekmes kilusias pareiÅ¡kėjo emocinei bÅ«klei) bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų pareigÅ«nų veiksmų ir atsiradusios neturtinės žalos. Kadangi nustatytų aplinkybių pagrindu atsakovo atstovo vieÅ¡oji atsakomybė negalima, todėl pareiÅ¡kėjo skundas netenkinamas (ABTÄ® 56 str., 88 str. 1 p.).         Likusieji tiek pareiÅ¡kėjo, tiek ir atsakovo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys lemiamos juridinės reikÅ¡mės kilusio ginčo iÅ¡sprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini.

Be to, LVAT ir Europos Žmogaus Teisių Teismo formuoja praktikÄ , kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi bÅ«ti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999 m. sausio 21 d. sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiÅ¡kinant ABTÄ® normas (ABTÄ® 15 str. 1 d., 21 str.) taip pat ne kartÄ buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimÄ nereiÅ¡kia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvienÄ proceso dalyvio argumentÄ (LVAT 2008 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009 m. liepos 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009 m. lapkričio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P525 -194/2009, 2013 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 84 - 87 str., 88 str. 1 p., n u s p r e n d ž i a : PareiÅ¡kėjo M. K. skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Kauno apygardos administracinį teismÄ . Teisėjas                                                                                                             Algis Markevičius