Legislator Case Law & Legislation
bea512da-b8d2-4d44-bcf2-9c9de18a241c AI generated

bea512da-b8d2-4d44-bcf2-9c9de18a241c · Vilniaus apygardos teismas

Case Number bea512da-b8d2-4d44-bcf2-9c9de18a241c
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyba 2016 m. savo iniciatyva pradėjo procedÅ«rÄ siekdama įvertinti galimybę Lietuvoje naudoti iÅ¡ anksto apmokėtas korteles vykdant pinigų plovimÄ ir teroristų finansavimÄ . Kadangi Paysera LT platina Lietuvoje iÅ¡ankstinio mokėjimo korteles VISA, Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos veiksmai prieÅ¡ Paysera LT, praÅ¡ant pateikti Paysera VISA mokėjimo kortelių turėtojų duomenis, buvo pradėti bÅ«tent Å¡ios procedÅ«ros pagrindu;

Legislator headnote

AI generated

bea512da-b8d2-4d44-bcf2-9c9de18a241c · Vilniaus apygardos teismas: Trečiasis asmuo UAB „DELFI“ atsiliepime nurodė, kad STTK 2016-06-29 posėdis nebuvo uždaras ir naujienų portalo DELFI žurnalistÄ asmeniÅ¡kai pakvietė Liberalų sÄ jÅ«džio frakcijos ryÅ¡iams su visuomene atstovas R. M.. UAB „DELFI“ žurnalistas 2016-06-29 straipsnyje „PaaiÅ¡kino, kodėl prašė duomenų apie visus kortelių savininkus“ neiÅ¡kraipė FNTT direktoriaus pavaduotojo V. G. iÅ¡sakytų teiginių. Žurnalistas straipsnyje pateikė ne vienÄ , o kelias nuomones, be iÅ¡ankstinių nuostatų ir savo vertinimo.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Civilinė byla Nr. e2A-91-258/2019 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-26029-2016-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.7.6; 3.3.1.18.1; 6.2. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. vasario 14 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Ritos Kisielienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Liudos Uckienės, Tomo Venckaus apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) ,,Paysera LT“ apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 19 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės UAB „Paysera LT“ ieÅ¡kinį atsakovei Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai dėl dalykinės reputacijos gynimo, trečiasis asmuo, nepareiÅ¡kiantis savarankiÅ¡kų reikalavimų, atsakovės pusėje – UAB „DELFI“.

Teisėjų kolegija n u s t a t ė: I. Ginčo esmė 1. patikslintu ieÅ¡kiniu prašė įpareigoti Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybÄ vieÅ¡ai paneigti paskleistÄ informacijÄ apie UAB „Paysera LT“ paneigimo tekstÄ pateikiant raÅ¡tu Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetui bei paskelbiant tekstÄ visuomenės informavimo priemonėse. 1.1. Paneigiant ieÅ¡kinio reikalavimuose nurodytÄ informacijÄ apie UAB „Paysera LT“, kaip neatitinkančiÄ tikrovės, ieÅ¡kovė prašė paskelbti tokį tekstÄ :

1) Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyba 2016 m. savo iniciatyva pradėjo procedÅ«rÄ siekdama įvertinti galimybę Lietuvoje naudoti iÅ¡ anksto apmokėtas korteles vykdant pinigų plovimÄ ir teroristų finansavimÄ . Kadangi Paysera LT platina Lietuvoje iÅ¡ankstinio mokėjimo korteles VISA, Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos veiksmai prieÅ¡ Paysera LT, praÅ¡ant pateikti Paysera VISA mokėjimo kortelių turėtojų duomenis, buvo pradėti bÅ«tent Å¡ios procedÅ«ros pagrindu;

2) Prašymas pateikti Paysera VISA mokėjimo kortelių turėtojų duomenis nebuvo tęstinė Lietuvos banko vykdyto patikrinimo dalis. Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos prašoma informacija apie Paysera sistemos klientų, VISA kortelių turėtojų duomenis nėra susijusi su Lietuvos banko vykdytais Paysera LT patikrinimais ir / ar nustatytais veiklos trūkumais;

3) Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyba duomenų apie Paysera LT paskleidimo metu nebuvo vykdžiusi sisteminio Paysera LT vykdomo klientų tapatybės nustatymo procedūrų patikrinimo, todėl neturi duomenų apie visus Paysera LT klientus ir jiems taikytas klientų tapatybės nustatymo procedūras, taigi teiginiai, kad Paysera LT nenustato klientų tapatybės, nėra tikslūs, patikrinti ir teisingi;

4) Duomenų paskleidimo metu prieš Paysera LT darbuotojus buvo pradėtos dvi administracinio teisės pažeidimo bylos: vienoje byloje teismas Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos keltus kaltinimus Paysera LT darbuotojams atmetė, o kitos teismas nebuvo išnagrinėjęs ir priėmęs galutinio sprendimo. Bendrovei taip pat nebuvo taikyta administracinių sankcijų dėl netinkamo klientų tapatybės nustatymo. Iškeltos bylos yra susijusios su atskirais dviejų Paysera LT klientų tapatybės nustatymo atvejais ir tapatybės nustatymui taikytų procedūrų tinkamumu/netinkamumu; šios bylos nėra susijusios su sisteminiais kliento tapatybės nustatymo pažeidimais;

5) Teiginys, kad Paysera LT yra vienintelė iš 7 Lietuvoje veikiančių elektroninių pinigų įstaigų, kuri neatlieka pareigų, nustatytų įstatymuose, yra neteisingas, nes nėra nustatyta, kad Paysera LT visiškai nevykdytų visų įstatymuose nustatytų pareigų. Be to, kitos elektroninių pinigų įstaigos Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos tuo metu nebuvo tikrintos, todėl Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyba negali palyginti skirtingų elektroninių pinigų įstaigų įstatymuose nustatytų pareigų vykdymo tinkamumo. Be to, ir kitų elektroninių pinigų įstaigų veikloje Lietuvos bankas buvo nustatęs pažeidimų, kaip ir daugelyje kitų finansinių paslaugų rinkos dalyvių - bankų, kredito unijų. Elektroninių pinigų įstaigos nėra išskirtinės teisės aktuose nustatytų pareigų vykdymo / nevykdymo prasme;

6) Duomenų paskleidimo metu Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyba nebuvo tyrusi, kokios klientų tapatybės nustatymo procedÅ«ros taikomos Paysera LT klientams, kuriems parduodamos Paysera VISA kortelės, todėl nežino, ar iÅ¡duodant mokėjimo kortelę iÅ¡ jos savininko reikalaujama /nereikalaujama atskleisti tapatybės. Teiginys, kad Paysera LT mokėjimo korteles klientams parduoda nepareikalavusi atskleisti savo tapatybės yra neteisingas. 1.2. Taip pat prašė teismo sprendimo nevykdymo atveju skirti atsakovei FNTT baudÄ po 1 000 Eur už kiekvienÄ pažeidimo dienÄ ieÅ¡kovės UAB „Paysera LT“ naudai.

2. IeÅ¡kinyje nurodė, kad FNTT atstovas paskleidė melagingÄ informacijÄ apie ieÅ¡kovę Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto posėdyje. Å i informacija buvo paskelbta ir tinklapyje www.delfi.lt. FNTT teiginiai leidžia susidaryti nuomonę, kad ieÅ¡kovė apskritai nevykdo teisės aktų reikalavimų. Pažymėjo, kad ieÅ¡kovė buvo inspektuota Lietuvos banko du kartus. Nepaisant rastų tam tikrų veiklos trÅ«kumų, ji toliau veikia, jai nebuvo atimta, apribota licencija ar veikla, todėl tokie suabsoliutinti teiginiai apie teisės aktų nevykdymÄ , FNTT prisiėmimÄ vykdyti pareigų už pačiÄ ieÅ¡kovę, formuoja ieÅ¡kovės kaip visiÅ¡kai neįgalios teikti paslaugas, nustatyti kliento tapatybę įvaizdį.

3. Atsakovė su ieÅ¡kiniu nesutiko. Pagal atsakovę, informacijÄ visuomenės informavimo priemonėje „DELFI.lt“ vieÅ¡ai iÅ¡platino ieÅ¡kovės atstovė per UAB „DELFI“ žurnalistÄ . STKK posėdyje dalyvavę FNTT pareigÅ«nai V. G. ir S. Å . pateikė tik faktais ir teise pagrįstÄ informacijÄ atsakydami į Seimo narių klausimus, taip pat pateikė savo nuomonę, subjektyvų vertinimÄ dėl įtarimų ieÅ¡kovei ir prielaidas dėl pinigų plovimo ir terorizmo finansavimo grėsmės. Visi pareigÅ«nų teiginiai turi objektyvų arba pakankamÄ faktinį pagrindÄ , nėra melagingi ar iÅ¡galvoti, todėl neturi bÅ«ti vertinami kaip neatitinkančios tikrovės žinios ar faktai.

Atsakovės pareigÅ«nų pateikta Seimo nariams informacija atitinkÄ tikrovę, o ieÅ¡kovės nurodoma informacijos interpretacija yra tik pačios ieÅ¡kovės, kaip suinteresuoto asmens vertinimas ir gynybinė pozicija faktus interpretuojant sau naudinga linkme. Atsakovės teigimu, ieÅ¡kovė nepateikė nei vieno objektyvaus ir pagrįsto įrodymo, kad atsakovės iÅ¡sakytais teiginiais buvo sumenkinta ieÅ¡kovės gera reputacija. FNTT pareigÅ«nai teikė privalomus ir ne vieÅ¡o pobÅ«džio paaiÅ¡kinimus kontroliuojančiai institucijai, o teiginiai vieÅ¡ai buvo paskleisti tik žurnalistui per www.delfi.lt 2016-06-29 paraÅ¡ius straipsnį ir pacitavus kai kuriuos FNTT pareigÅ«nų teiginius, todėl STTK posėdyje informacija nebuvo vieÅ¡ai paskleista, STKK nėra visuomenės informavimo priemonė, todėl nėra jokio pagrindo paneigti teiginius STTK raÅ¡tu.

Atsakovė taip pat nesutiko su ieÅ¡kovės praÅ¡ymu skirti atsakovei baudÄ už teismo sprendimo nevykdymÄ , nes teismo sprendimas dar nepriimtas, bet ir jo priėmimo atveju nėra jokio teisinio ir faktinio pagrindo skirti atsakovei baudÄ .

4. Trečiasis asmuo UAB „DELFI“ atsiliepime nurodė, kad STTK 2016-06-29 posėdis nebuvo uždaras ir naujienų portalo DELFI žurnalistÄ asmeniÅ¡kai pakvietė Liberalų sÄ jÅ«džio frakcijos ryÅ¡iams su visuomene atstovas R. M.. UAB „DELFI“ žurnalistas 2016-06-29 straipsnyje „PaaiÅ¡kino, kodėl prašė duomenų apie visus kortelių savininkus“ neiÅ¡kraipė FNTT direktoriaus pavaduotojo V. G. iÅ¡sakytų teiginių. Žurnalistas straipsnyje pateikė ne vienÄ , o kelias nuomones, be iÅ¡ankstinių nuostatų ir savo vertinimo.

Trečiojo asmens teigimu, šiame ginče civilinio teisinio santykio dalyviai yra UAB „Paysera Lt“ ir FNTT, bet ne naujienų portalas DELFI. Ieškovė nepateikė įrodymų apie tai, kad dėl paskleistų teiginių realiai būtų pablogėjusi ieškovės dalykinė reputacija. Trečiojo asmens nuomone, teiginių paneigimo tekstas raštu galėtų būti pateiktas STTK, o paneigimui per visuomenės informavimo priemonę nėra pagrindo. Prašė ieškinį atmesti ir priteisti trečiajam asmeniui atstovavimo išlaidas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. vasario 19 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas priteisė iš ieškovės UAB „Paysera LT“ 849,55 Eur atstovavimo išlaidų trečiojo asmens UAB „DELFI“ naudai.

6. Teismas, atsižvelgdamas į STTK 2016-02-29 posėdžio stenogramÄ ir FNTT pareigÅ«nų paaiÅ¡kinimų STTK posėdyje visumÄ , vertino ne kaip tendencingos informacijos apie juridinį asmenį pateikimÄ , o kaip paaiÅ¡kinimus apie FNTT, kaip atsakingos už pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijÄ institucijos veikloje kylančias problemas santykiuose su įstaigomis, kurias įtaiga turi kontroliuoti vykdydama įstatymo nustatytas FNTT funkcijas.

7. Teismas nurodė, kad remiantis Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo 3 str. FNTT priskirta prie atsakingų už pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijÄ institucijų, o pagal minėto įstatymo 7 str. 1 d. 1 p. FNTT turi įstatymo priskirtÄ teisę gauti savo funkcijoms atlikti reikalingus duomenis ir dokumentus apie pinigines operacijas ir sandorius. Ä®statymas nereglamentuoja, kokius duomenis turi teisę gauti FNTT vykdydama jai įstatymo deleguotas funkcijas, todėl ieÅ¡kovė, nusprendusi neteikti praÅ¡omų duomenų (arba reikalaudama, kad institucija paaiÅ¡kintų savo reikalavimo pagrįstumÄ ), teismo nuomone, iÅ¡ esmės nevykdė teisėto teisėsaugos institucijos reikalavimo.

Pagal tokiÄ ieÅ¡kovės pozicijÄ teismas konstatavo, kad ieÅ¡kovei teigiant apie 2015 m. įdiegtÄ naujÄ kliento tapatybės nustatymo metodikÄ ieÅ¡kovė vėliau – 2016 m. nebendradarbiavo su FNTT, neteikė praÅ¡omų pateikti duomenų, kas nesudaro pagrindo manyti, jog po Lietuvos banko atliktų patikrinimų ieÅ¡kovė ėmėsi visų bÅ«tinų ir pakankamų priemonių, kurios sudarytų sÄ lygas tinkamai indentifikuoti klientÄ bei tinkamai įvertinti jo veiksmus Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo nuostatų laikymosi prasme.

Teiginys, kad FNTT ėmėsi veiksmų ieÅ¡kovės atžvilgiu po Lietuvos banko atliktų patikrinimų iÅ¡ esmės yra teisingas, nes FNTT direktoriaus pavaduotojas V. G. STTK posėdyje nedetalizavo, kada tiksliai Lietuvos Bankas atliko patikrinimus. Be to 2016-01-14 teiktas Lietuvos Bankui praneÅ¡imas apie sÄ skaitos Paysera internetinėje bankininkystėje atidarymÄ ir kredito paėmimÄ svetimo asmens vardu leidžia manyti, kad ieÅ¡kovės veikloje buvo pažeidimų ir 2016 m.

8. Teismas pagal Liteko duomenis nustatė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-03-04 nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. A2.8-407-817/2016 UAB „EVP International“ (buvęs ieÅ¡kovės pavadinimas) finansinių nusikaltimų prevencijos specialistui T. B. už ATPK 17214 str. 1 d. numatytÄ pažeidimÄ buvo skirta 100 Eur dydžio bauda už tai, kad jis pažeidė Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatyme numatytų kliento ir naudos gavėjo tapatybės nustatymo priemonių įgyvendinimo tvarkÄ . Vilniaus apygardos teismas 2016-06-02 nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-03-04 nutarimÄ panaikino. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016-12-30 nutartimi panaikino Vilniaus apygardos teismo 2016-06-02 nutartį ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-03-04 nutarimÄ paliko nepakeistÄ .

9. Teismas taip pat pažymėjo, kad Lietuvos Vyriausiasis Administracinis Teismas 2017-05-29 nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-546-552/2017 Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016-01-12 sprendimÄ , kuriuo buvo atmestas UAB „EVP International“ skundas dėl Lietuvos banko PriežiÅ«ros tarnybos direktoriaus 2015-08-10 sprendimo skirti baudÄ UAB „EVP International“, paliko nepakeistÄ . Teismas sprendė, kad vien pareiÅ¡kėjo noras saugoti savo reputacijÄ tokiu bÅ«du nėra pakankamas pagrindas tenkinti jo reikalavimÄ , juolab, kad tokia priežiÅ«ros institucijos teisė yra tiesiogiai numatyta Elektroninių pinigų ir elektroninių pinigų įstaigų įstatymo 36 str., ja siekiama informuoti visuomenę apie nustatytus veiklos trÅ«kumus ir teisės aktų pažeidimus tokioje ekonomiÅ¡kai ir socialiai jautrioje srityje kaip mokėjimo paslaugos.

10. Teismas pažymėjo, kad FNTT pareigÅ«nai V. G. ir S. Å . pateikė informacijÄ ne vieÅ¡oje erdvėje, o STTK posėdyje, į kurį jie buvo pakviesti STTK biuro padėjėjos 2016-06-28 kvietimu, siųstu elektroniniu paÅ¡tu. FNTT pareigÅ«nai į 2016-06-29 STTK posėdį buvo pakviesti vykdant parlamentinę kontrolę remiantis Seimo statuto 49 str. 1 d. 5 p., kuriame pagal Statuto 49 str. 2 d. nuostatÄ pareigÅ«nai iÅ¡ esmės privalėjo dalyvauti. Teismas sprendė, kad FNTT pareigÅ«nai neturėjo jokio tikslo kaip nors pažeminti ieÅ¡kovės dalykinę reputacijÄ , kÄ patvirtina ir aplinkybė, jog FNTT pareigÅ«nai STTK 2016-06-29 posėdyje nei karto nepaminėjo UAB „EVP International“ pavadinimo.

InformacijÄ Seimo komiteto nariams FNTT pareigÅ«nai pateikė Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo nuostatų įgyvendinimo, susidarančių problemų jas įgyvendinant ir galimo teisinio reglamentavimo tobulinimo kontekste. Todėl teismas, įvertinęs V. G. ir S. Å . STTK 2016-06-29 posėdyje pasisakymų (visos apimties) turinį, nurodė, kad neturi jokio pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , kad FNTT pareigÅ«nai savo veiksmais paskleidė tikrovės neatitinkančiÄ informacijÄ bei kaip nors pažeidė UAB „Paysera LT“ reputacijÄ .

Teismas pripažino, kad ieškinyje nurodytas, V. G. išsakytas 1-as teiginys, kad FNTT ieškovės UAB „EVP International“ atžvilgiu ėmėsi veiksmų, kai Lietuvos bankas nustatė pažeidimų ieškovės veikloje, atitinka tikrovę.

11. Teismas pripažino, kad V. G. apibendrintai iÅ¡sakė nuomonę apie bÅ«tinumÄ stiprinti kovos su pinigų plovimu ar terorizmo finansavimu priemones, tačiau apibendrinti teiginiai su ieÅ¡kove nesietini. 4 - to ginčijamo teiginio dalis dėl FNTT bylinėjimosi su bendrove (ieÅ¡kove) ir dėl ieÅ¡kovės dviejų darbuotojų nubaudimo administracine tvarka, atitinka tikrovę ir tai patvirtina atitinkami teismų nutarimai ir nutartys.

12. Teismas, atsižvelgdamas į byloje pateiktus įrodymus, sprendė, kad informacijos apie ieÅ¡kovę pavieÅ¡inimÄ visuomenės informavimo priemonėje (DELFI) lėmė pačios ieÅ¡kovės atstovų veiksmai, kurių nesant 2016-06-29 STTK posėdyje svarstyto klausimo „Dėl mokėjimų kortelių ir jų savininkų atliekamų operacijų“ detalės iÅ¡ viso nebÅ«tų pavieÅ¡intos, o klausimo nagrinėjimas vien STTK posėdyje ieÅ¡kovės pažeidimų, pareigos teikti informacijÄ teisėsaugos institucijai apsvarstymo ir teisės aktų tobulinimo aspektu nebÅ«tų sudarę ir prielaidų kelti klausimÄ dėl dalykinės reputacijos galimo pažeidimo.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai 13. Apeliantė (ieÅ¡kovė) apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-02-19 sprendimÄ ir ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį tenkinti pilna apimtimi. Apeliacinį skundÄ grindžia argumentais: 13.1. Teismas neteisingai ir nesigilindamas į visÄ bylos medžiagÄ nurodo, kad tariamai ieÅ¡kovė iÅ¡kraipė atsakovės atstovų STTK posėdyje paskleistus teiginius. Atkreiptinas dėmesys, kad ieÅ¡kovė „savaip“ teiginių nepateikė, o juos citavo iÅ¡ Delfi.lt portale publikuoto 2016-06-29 straipsnio, kuriame konkretÅ«s ieÅ¡kovės nurodyti teiginiai buvo paskleisti.

Å is straipsnis buvo vienintelė ieÅ¡kovei prieinama STTK posėdžio turinio medžiaga, nes Seimo kanceliarija atsisakė pateikti ieÅ¡kovei posėdžio protokolÄ /stenogramÄ . 13.2. Nagrinėjant visÄ posėdžio medžiagÄ matyti tendencingas ir nesÄ Å¾iningas informacijos skleidimas apie ieÅ¡kovę: skleidžiama netiksli informacija, iÅ¡kraipomi faktai, kategoriÅ¡kai teigiama, kad ieÅ¡kovė yra sisteminga teisės aktų pažeidėja, kuri visiÅ¡kai nenustato savo klientų tapatybės, mokėjimo korteles iÅ¡davinėja nenustatytos tapatybės asmenims; taip atsakovė kryptingai iÅ¡kraipo faktus ir neatskleidžia tikrųjų aplinkybių (t. y. skleidžia tikrovės neatitinkančius duomenis), kas sudaro pagrindÄ ieÅ¡kovei reikalauti, kad tokie kryptingai ir neobjektyviai paskleisti duomenys bÅ«tų paneigti, nurodant tikrÄ sias aplinkybes.

Teiginiai yra kategoriÅ¡ki, akcentuojantys ir plėtojantys vienÄ mintį, kad ieÅ¡kovė yra sisteminga teisės aktuose nustatytų pareigų nevykdytoja. BÅ«tent tokiÄ nuomonę FNTT atstovai galu gale ir suformavo STTK posėdžio dalyviams, t. y. sukÅ«rė neigiamÄ ieÅ¡kovės įvaizdį ir taip pažemino jos reputacijÄ . 13.3. IeÅ¡kovė ginčija pačių teiginių pateikimo bÅ«dÄ ? jų kategoriÅ¡kumÄ , neobjektyvumÄ , aplinkybių nutylėjimÄ ir iÅ¡kraipymÄ , faktų neteisingumÄ , ko teismas nenagrinėjo. 13.4.

Teismas nepagrįstai sieja dvi aplinkybes: Lietuvos banko inspektavimo išvadas su FNTT reikalavimu pateikti visų Paysera LT klientų, turinčių mokėjimo korteles, duomenis ir operacijas. Duomenų teikimas FNTT ir klientų identifikavimas yra dvi skirtingos veiklos sritys ir duomenų teikimas/neteikimas FNTT niekaip nepagrindžia, kad ieškovė tinkamai ar netinkamai identifikuoja klientus. Juo labiau, kad Paysera LT pasitikslinus prašomos informacijos tikslo, nurodžius, kad nėra šių duomenų valdytoja, FNTT daugiau tokių duomenų nebereikalavo ir neberinko.

Todėl nepagrįsti teismo argumentai, kad Paysera LT tariamai nevykdė teisėto institucijos nurodymo. Juo labiau, kad Lietuvos bankas nei inspektavimo metu, nei teikdamas minėtÄ informacijÄ apie galimÄ sukčiavimÄ nenustatė sisteminių pažeidimų ir niekada kategoriÅ¡kai, kaip kad FNTT, neteigė, kad ieÅ¡kovė visiÅ¡kai nevykdo pareigų ir nevykdo jų sistemingai. PrieÅ¡ingai, buvo teigiama, kad nevykdoma buvo kai kuriais atvejais. 13.5. Administracinio teisės pažeidimo byloje buvo sprendžiamas ne sistemingo pinigų plovimo prevencijos reikalavimų nevykdymo klausimas, o vieno kliento identifikavimo klausimas, t. y. kad ieÅ¡kovė nepadarė kliento pateikto asmens dokumento kopijos dalykinių santykių užmezgimo metu, nors vėliau tÄ trÅ«kumÄ iÅ¡taisė.

Juo labiau, kad FNTT atstovų teiginių paskleidimo metu galiojo Vilniaus apygardos teismo nutartis, pagal kuriÄ tiek T. B., tiek K. N. administracinio pažeidimo byla buvo nutraukta, todėl pirmos instancijos teismas ginčijame sprendime vadovavosi neegzistuojančia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi. Teismas FNTT atstovų paskleistus teiginius turėjo vertinti teiginių paskleidimo metu egzistavusia faktine informacija, todėl vertindama neegzistuojančius teismų sprendimus peržengė bylos nagrinėjimo ribas ir dalykÄ bei tinkamai nemotyvavo savo sprendimo. 13.6.

Kaip nurodė Paysera LT atsakovei teikdama atsakymÄ Ä¯ reikalavimÄ , Paysera LT pati neleidžia mokėjimo kortelių, neatidaro joms sÄ skaitų, neadministruoja ir nevykdo mokėjimų. Paysera LT tėra kitos finansų įstaigos leidžiamų mokėjimo kortelių platintoja ir nėra Å¡ių kortelių duomenų valdytoja, t. y. klientų, turinčių mokėjimo korteles, duomenis tik tvarko pagal kitos finansų įstaigos nurodymus. Todėl FNTT, reikalaudama duomenų apie Paysera Visa kortelių savininkus, kreipėsi ne į tÄ finansinę institucijÄ , kÄ ieÅ¡kovė ir nurodė FNTT.

Lietuvos bankas taip pat nėra nustatęs sistemingų ieškovės pareigų pažeidimo, tik pavienius atvejus, kurie pasitaiko bet kurios finansų įstaigos veikloje. FNTT teiginiai neatitinka objektyvios realybės: įvykiai klostėsi ne taip, kaip nurodoma, Paysera LT vertinama neadekvačiai vykusiems faktams, informacija buvo pateikta subjektyviai, kas rodo, kad FNTT paskleisti duomenys neatitinka tikrovės. 13.7. Valdžios institucijos neturi turėti imuniteto nuo savo kalbų ir turi prisiimti atsakomybę už tai, kokius duomenis skleidžia ir kiek tie duomenys yra patikrinti, pagrįsti ir teisingi.

Nes atleidimas nuo atsakomybės reikÅ¡tų leidimÄ tokioms institucijoms piktnaudžiauti savo statusu ir vieÅ¡ai skelbti duomenis, kurie yra neobjektyvÅ«s, skleidžiami vadovaujantis emocijomis ir iÅ¡ankstiniais nusistatymais. Toks nekompetentingas duomenų skleidimas diskredituojÄ pačiÄ institucijÄ , jos prestiÅ¾Ä , nes jos nebekontroliuotų, kokius duomenis skleidžia, laikydami, kad tiems duomenims netaikomas tiesos kriterijus. 13.8. Nėra svarbu, ar FNTT atstovai informacijÄ pažeidė ne tiesiogiai vieÅ¡ojoje erdvėje žiniasklaidoje, ar STTK posėdyje, kuris, beje, taip pat nėra privati erdvė.

Kaip iÅ¡aiÅ¡kino kasacinis teismas, sÄ voka paskleidimas apima konkrečių duomenų perdavimÄ bet kokiomis priemonėmis (žodžiu, raÅ¡tu, laiÅ¡ku, įsakymu ir pan.) per visuomenės informavimo priemones, elektroniniu paÅ¡tu, internetu ir pan. bent vienam asmeniui, iÅ¡skyrus tÄ , apie kurį duomenys skleidžiami. Duomenys laikomi paskleistais, kai juos, be asmens, apie kurį jie paskleisti, sužino dar bent vienas paÅ¡alinis asmuo. Faktui, kad paskleista žinia yra apie ieÅ¡kovÄ , nustatyti pakanka, jog pagal ginčijamų teiginių turinį ir kontekstÄ , aplinkiniai atpažintų asmenį, kaip susijusį su paskleista žinia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 3K-3-106/2011). 13.9.

Teismas priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovės trečiojo asmens patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas, tačiau trečiasis asmuo į teismÄ buvo įtrauktas teismo iniciatyva ir dėl atsakovės nesÄ Å¾iningų veiksmų, kai atsakovė savo atsiliepimuose, posėdžiuose keitė pozicijÄ : pirma teigė, kad Delfi straipsnyje tinkamai paskleisti ir atspindėti atsakovės atstovų teiginiai. Vėliau, jau gavusi STTK posėdžio stenogramÄ , jau teigė, kad žurnalistas iÅ¡kraipė atsakovės atstovo teiginius, nors, kaip matyti, žurnalistas tiksliai ir net suÅ¡velnintai perteikė FNTT atstovų teiginius (iÅ¡skyrus vienÄ ).

IeÅ¡kovė teismo proceso metu elgėsi sÄ Å¾iningai, reikalavimus reiÅ¡kė asmeniui, kuris tiesiogiai paskleidė informacijÄ apie ieÅ¡kovę, t. y. FNTT, todėl teismas, priteisdamas bylinėjimosi iÅ¡laidas, turėjo į tai atsižvelgti, ir vadovaudamasis CPK 93 str. 4 d,. įvertinti bylinėjimosi iÅ¡laidų susidarymo priežastis (Å¡iuo atveju, nenuosekliÄ atsakovės pozicijÄ ). Todėl bylinėjimosi iÅ¡laidos turėjo bÅ«ti priteistos iÅ¡ atsakovės.

14. Atsiliepimu į ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ atsakovė praÅ¡o Vilniaus miesto apylinkės teisino 2018-02-19 sprendimÄ palikti nepakeistÄ , o apeliantės (ieÅ¡kovės) „Paysera LT“ UAB apeliacinį skundÄ atmesti. 14.1. Teismas sprendime visiÅ¡kai teisingai nustatė, kad STTK uždarame posėdyje Tarnybos pareigÅ«nai buvo sÄ Å¾iningi, pateikė tik faktais ir teise pagrįstÄ informacijÄ , atsakydami į Seimo narių klausimus ir teikdami paaiÅ¡kinimus. Visi ieÅ¡kovės ginčijami Tarnybos atstovų teiginiai ir kiti STTK stenogramoje nurodyti ir teismo iÅ¡nagrinėti teiginiai turi objektyvų arba pakankamÄ faktinį pagrindÄ nėra melagingi ar iÅ¡galvoti, atitinka tikrovę, todėl negali bÅ«ti vertinami kaip nepagrįsta nuomonė arba neatitinkančios tikrovės žinios ir faktai, kurie galėjo pažeisti ieÅ¡kovės dalykinę reputacijÄ . 14.2.

IeÅ¡kovė nagrinėjant bylÄ pirmoje instancijoje nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad Tarnybos pareigÅ«nų iÅ¡sakyti teiginiai ar žodžiai yra neteisingi, neatitinkantys tikrovės arba neturintys pakankamo faktinio pagrindo. Savo argumentus tiek pirmoje instancijoje, tiek ir apeliaciniame skunde iÅ¡ esmės grindė tik subjektyviomis nepagrįstomis prielaidomis, kad Tarnybos pareigÅ«nų teiginiai yra „tendencingi, nesÄ Å¾iningi, kategoriÅ¡ki, akcentuojantys ir plėtojantys vienÄ mintį, kad ieÅ¡kovė yra sisteminga teisės akluose nustatyti/ pareigų nevykdytojo“, kurios niekaip neįrodo atsakovo pareigÅ«nų iÅ¡sakytų teiginių neteisingumo ar neatitikimo tikrovės. 14.3.

Apeliantė nurodo, kad teismas vertindamas FNTT pareigÅ«nų teiginius nepagrįstai rėmėsi vėliau užbaigtomis bylomis, kurių įsiteisėjusiais sprendimais ieÅ¡kovė buvo pripažinta kalta dėl to peržengė bylos nagrinėjimo ribas ir dalykÄ ir tinkamai nemotyvavo sprendimo. Pirmiausiai, teismas, siekdamas tinkamai iÅ¡nagrinėti Å¡iÄ bylÄ , privalėjo vadovaudamasis LAT ir EŽTT suformuotÄ teismų praktika iÅ¡samiai iÅ¡nagrinėti visÄ tarnybos pareigÅ«nų iÅ¡sakytų teiginių ir žodžių visumos kontekstÄ ir nustatyti, ar pareigÅ«nų teiginiai neatitinka tikrovės ar neturi pakankamo faktinio pagrindo.

Atsakovė pateikė informacijÄ , kad atsakovei 2016-06-29 buvo žinomas ne vienas atvejis, kada ieÅ¡kovės atžvilgiu buvo taikytos poveikio priemonės dėl teisės aktų pažeidimų ir už tai buvo skirtos sankcijos tiek Tarnybos tiek ir Lietuvos Banko, kurios neįsigaliojo tik dėl to, kad ieÅ¡kovė jas nepagrįstai apskundė teismams. Vien tik minėtų faktų egzistavimas patvirtina, kad atsakovės pareigÅ«nai 2016-06-29 turėjo pakankama faktinį pagrindÄ taip teigti, o galutinių sprendimų bylose priėmimas ir paskirtų baudų ieÅ¡kovei įsiteisėjimas tik patvirtino šį pagrindÄ . 14.4.

Atsakovas nurodė, kad neturėjo jokių duomenų, kad Å¡iame STTK posėdyje dalyvaus žiniasklaidos atstovai, apie tokiÄ galimybę Tarnybos pareigÅ«nų niekas neįspėjo. Taigi, Teismas visiÅ¡kai pagrįstai nustatė, kad atsakydami į STTK narių klausimus Tarnybos pareigÅ«nai siekė paaiÅ¡kinti, kokiais atvejais ir kokiais pagrindais yra praÅ¡omi mokėjimo kortelių duomenys iÅ¡ mokėjimo įstaigų, o ne paskleisti informacijÄ apie ieÅ¡kovę. Atsakovo niekas nesiteiravo dėl situacijos, kuri buvo aptariama uždarame STTK posėdyje komentaro.

Dėl Å¡ios priežasties atsakovas nevieÅ¡indamas STTK uždarame posėdyje savo iÅ¡sakytų teiginių, neinicijavo, nesiėmė ir neatliko jokių veiksmų, dėl kurių ieÅ¡kovei bÅ«tų padaryta civilinė žala ar pažeista jos dalykinė reputacija. Po STTK posėdžio žurnalistas neklausė atsakovės pareigÅ«nų komentaro, nesudarė galimybės paaiÅ¡kinti savo teiginius, todėl teismas pagrįstai padarė iÅ¡vadÄ , kad atsakovės pareigÅ«nai ne tik, kad neturėjo tikslo ir sÄ moningai neskelbė informacijos, tačiau ir negali bÅ«ti laikomi kaltais ir atsakingais už Å¡ios informacijos paskelbimÄ . 14.5.

IeÅ¡kovė neįvykdė savo pareigos Å¡ioje byloje ir nepateikė nei vieno objektyvaus ir pagrįsto įrodymo, kad atsakovės pareigÅ«nų iÅ¡sakyti ir visuomenės informavimo priemonėje paskleisti ginčijami teiginiai apie ieÅ¡kovę realiai sumenkino ieÅ¡kovės gerÄ vardÄ , teigiamÄ vertinimÄ , nulėmė pelno sumažėjimÄ , esami ir potencialÅ«s partneriai ėmė vertinti ieÅ¡kovę kaip nepatikimÄ , sumažėjo klientų ar atsirado kiti realÅ«s neigiami padariniai, iÅ¡skyrus tokias deklaratyvias nieko neįrodančias frazes kaip „neabejotina, kad <...> įstaigos klientams ir partneriams sudarė įspÅ«dį, kad įstaiga apskritai nenustatinėja klientų tapatybės, nevykdo Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatyme nustatytų pareigų, yra piktybinė pažeidėja, o jos valdoma elektroninių atsiskaitymų sistema naudojasi nusikaltėliai“, „nukentėjo įstaigos įvaizdis ir dalykinė reputacija, buvo pakirstas esamų ir potencialių klientų bei partnerių pasitikėjimas“, „sukelta abejonė jos gebėjimu vykdyti įsipareigojimus“. 14.6.

IeÅ¡kovės ieÅ¡kinys buvo atmestas visa apimtimi, todėl trečiojo asmens UAB „Delfi“ bylinėjimosi iÅ¡laidos turi bÅ«ti priteisiamos tik iÅ¡ pralaimėjusios Å¡alies – ieÅ¡kovės. Atsakovės nesÄ Å¾iningumo ieÅ¡kovė taip pat neįrodė, todėl toks ieÅ¡kovės praÅ¡ymas nepagrįstas. VI. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinis skundas atmetamas.

2. Apeliacinės instancijos teismas turi patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai iÅ¡sprendė bylÄ faktiniu ir teisiniu aspektais, o nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas apsprendžia apeliacinio skundo teisiniai argumentai bei motyvai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas CPK 320 straipsnio 1 dalis). Å iuo atveju sprendimo absoliučių negaliojimo pagrindų nenustatyta. Dėl naujų įrodymų priėmimo į bylÄ 16. Apeliantė su apeliaciniu skundu pateikė naujÄ Ä¯rodymÄ â€“ Paysera mokėjimo kortelės iÅ¡davimo ir naudojimo taisyklės.

17. CPK 314 straipsnio nuostatos numato, jog apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo bÅ«ti pateikti pirmosios instancijos teisme, iÅ¡skyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai Å¡ių įrodymų pateikimo bÅ«tinybė iÅ¡kilo vėliau. Teismas priima į bylÄ nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina ar paneigia turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis).

18. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliantės nurodomas aplinkybes dėl naujų įrodymų pateikimo bÅ«tinybės, sprendžia, kad atsakovės praÅ¡ymas dėl papildomų raÅ¡ytinių įrodymų prijungimo tenkintinas ir apeliantės su apeliaciniu skundu pateiktas papildomas raÅ¡ytinis įrodymas priimtinas į bylÄ . Dėl dalykinės reputacijos (ne)pažeidimo 19. Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – Konstitucija) 25 straipsnyje įtvirtinta žmogaus teisė turėti savo įsitikinimus ir juos laisvai reikÅ¡ti, tačiau ji nėra absoliuti. Asmenys, besinaudojantys teise skleisti informacijÄ , turi laikytis įstatymų nustatytų apribojimų, nepiktnaudžiauti informacijos laisve, nevaržyti kitų asmenų teisių (taip pat į garbę ir orumÄ /dalykinę reputacijÄ ) bei teisėtų interesų (Konstitucijos 25 straipsnio 3 dalis).

20. Ä®statymas gina asmenines neturtines teises – garbę ir orumÄ /dalykinę reputacijÄ . Teisė į garbės ir orumo gynimÄ (atitinkamai ir dalykinę reputacijÄ ) garantuojama Konstitucijos 21 straipsnyje, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnyje. Kita vertus, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.24 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo turi teisę reikalauti teismo tvarka paneigti paskleistus duomenis, žeminančius jo garbę ir orumÄ /dalykinę reputacijÄ ir neatitinkančius tikrovės, taip pat atlyginti tokių duomenų paskleidimu jam padarytÄ turtinę ir neturtinę žalÄ .

Įstatyme įtvirtinta prezumpcija, kad paskleisti duomenys neatitinka tikrovės, kol juos paskleidęs asmuo neįrodo priešingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugpjūčio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-390/2008; 2011 m. gruodžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-97/2011).

21. CK 2.24 straipsnio, reglamentuojančio asmens garbės ir orumo gynimÄ , 8 dalyje nustatyta, kad Å¡io straipsnio taisyklės taip pat yra taikomos ginant pažeistÄ juridinio asmens dalykinę reputacijÄ . Garbė ir orumas, kaip atitinkamai ir dalykinė reputacija, pagal CK 2.24 straipsnį ginami nustačius faktų visumÄ â€“ 1) žinių paskleidimo faktÄ ;

2) faktÄ , kad žinios yra apie ieÅ¡kovÄ ;

3) faktÄ , jog žinios žemina asmens garbę ir orumÄ /dalykinę reputacijÄ ; ir 4) faktÄ , kad paskleistos žinios neatitinka tikrovės.

22. Nagrinėjamu atveju byloje apeliantė įrodinėjo, kad Lietuvos Respublikos Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto (toliau - STTK) 2016-06-29 posėdžio metu FNTT pareigÅ«nai V. G. ir S. Å . paskleidė melagingÄ , UAB „Paysera LT“ dalykinę reputacijÄ Å¾eminančiÄ informacijÄ , bei apie tokiÄ informacijÄ paskelbė naujienų portalas DELFI 2016-06-29 straipsnyje „PaaiÅ¡kino, kodėl prašė duomenų apie visus kortelių savininkus“ skyriuje www.delfi.lt/verslas.

23. BÅ«tinoji garbės ir orumo/dalykinės reputacijos gynimo sÄ lyga – paskleistų duomenų (žinių) neatitikimas tikrovei. Preziumuojama, kad paskleisti duomenys neatitinka tikrovės, kol juos paskleidęs asmuo neįrodo prieÅ¡ingai (CK 2.24 straipsnio 1 dalis), t. y. tai, jog paskleistos žinios atitinka tikrovę, turi įrodyti atsakovas. Nustatant faktÄ , ar paskleistos žinios žemina asmens garbę ir orumÄ , gerÄ vardÄ , žinotina, kad žeminančiomis laikytinos tikrovės neatitinkančios žinios, kurios įstatymo, moralės, paprotinių normų laikymosi požiÅ«riu pažeidžia asmens garbę ir orumÄ , gerÄ vardÄ visuomenėje; tai klaidinga ir diskredituojanti asmenį informacija, kurioje teigiama apie asmens padarytÄ teisės, moralės ar paprotinių normų pažeidimÄ , negarbingÄ poelgį, netinkamÄ elgesį buityje, Å¡eimoje, vieÅ¡ajame gyvenime, nesÄ Å¾iningÄ visuomeninę, gamybinę-Å«kinę, komercinę veiklÄ ir pan.; ar paskleistos žinios yra žeminančios, įrodinėja ieÅ¡kovas.

24. Pažymėtina, kad juridinio asmens dalykinės reputacijos apsauga nėra absoliuti, reputacijÄ bloginanti informacija gali bÅ«ti skleidžiama, jeigu savo pobÅ«džiu tai nėra tikrovės neatitinkantys duomenys. Juridinis asmuo gali bÅ«ti kritikuojamas, jeigu tai daroma sÄ Å¾iningai, siekiant informuoti visuomenę apie jos interesus galinčiÄ pažeisti juridinio asmens veiklÄ ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-441/2010).

25. Apeliantė nurodo, kad nagrinėjant visÄ posėdžio medžiagÄ matyti tendencingas ir nesÄ Å¾iningas informacijos skleidimas apie ieÅ¡kovę: skleidžiama netiksli informacija, iÅ¡kraipomi faktai, kategoriÅ¡kai teigiama, kad ieÅ¡kovė yra sisteminga teisės aktų pažeidėja, kuri visiÅ¡kai nenustato savo klientų tapatybės, mokėjimo korteles iÅ¡davinėja nenustatytos tapatybės asmenims; taip atsakovė kryptingai iÅ¡kraipo faktus ir neatskleidžia tikrųjų aplinkybių (t. y. skleidžia tikrovės neatitinkančius duomenis), kas sudaro pagrindÄ ieÅ¡kovei reikalauti, kad tokie kryptingai ir neobjektyviai paskleisti duomenys bÅ«tų paneigti, nurodant tikrÄ sias aplinkybes. Su tokiais apeliantės argumentais nėra jokio pagrindo sutikti.

26. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad STTK 2016-06-29 posėdyje buvo svarstomas parlamentinės kontrolės klausimas „Dėl mokėjimų kortelių ir jų savininkų atliekamų operacijų“, kurio metu pasisakė atsakovės direktoriaus pavaduotojas V. G. ir Pinigų prevencijos valdybos viršininkas S. Š.. V. G. pasisakant dėl apeliantės veiklos (V. G. kalboje nėra minimas apeliantės pavadinimas, tačiau, tarp šalių ginčo nėra, kad kalbama apie apeliantę), nurodė, kad įmonė yra sisteminga savo pareigų pažeidėja, nevykdo įstatymu jai nustatytų pareigų.

Kas laikomi V. G. įvardintais sistemingais pažeidimais, buvo trumpai papasakota, o bÅ«tent, V. G. nurodė, kad su apeliantės įmone turi tris teisinius ginčus: vienas yra Aukščiausiame Teisme – administracinė byla, o kitas yra Vilniaus miesto apylinkės teisme dėl administracinių teisės pažeidimų direktoriui ir vienam iÅ¡ įmonės specialistų, darbuotojų, trečias ginčas Å¡is. Pažymėtina, jog byloje pateikti visus Å¡iuos ginčus patvirtinantys teismų procesiniai sprendimai, o dėl Å¡io ginčo – pateikti tiek atsakovės raÅ¡tai apeliantei, tiek apeliantės atsakymai į juos, t. y. nesutikimas pateikti atsakovės reikalaujamÄ informacijÄ laikant ja pertekline informacija, taip pat nurodant, kad apeliantė nėra mokėjimo kortelių turėtoja ir tokios informacijos atsakovei teikti negali.

Taip atsakovei aptariamo posėdžio metu buvo žinoma apie apeliantės vadovo ir finansinių nusikaltimų prevencijos specialisto padarytus pažeidimus, tarp kurių yra ir pažeidimai susiję su klientų tapatybės nustatymu. Atsižvelgiant į tai, nėra jokio pagrindo sutikti su apeliante, kad šio teismo posėdžio metu buvo pateikta tikrovės neatitinkanti informacija. Apeliantės darbuotojų atlikti pažeidimai, susiję su darbo funkcijomis, yra padaryti apeliantės bendrovėje, todėl atitinkamos pasekmės tenka ir pačiai apeliantei.

Kadangi atsakovės atstovas STTK posėdžio metu turėjo duomenis ne apie vienÄ jam žinomÄ apeliantės ir jos darbuotojų teisės aktų pažeidimÄ ir tuo metu dar kai kurie ginčai nebuvo iÅ¡spręsti teismuose, jis tai ir įvardino, kad „tai vienas iÅ¡ požymių, kad toks juridinis subjektas yra sistemingas savo pareigų vykdymo pažeidėjas <...>“. Be to, susipažinus su FNTT pareigÅ«nų paaiÅ¡kinimais STTK posėdyje, darytina iÅ¡vada, kad FNTT pareigÅ«nų tikslas nebuvo pateikti neigiamÄ informacijÄ apie apeliantę, o pasiaiÅ¡kinti seimo nariams dėl ko kilo konfliktas su apeliante ir supažindinti STTK posėdyje dalyvavusius asmenis, kokios problemos kyla tikrinant įstaigas įskaitant ir apeliantę tiek dėl Pinigų plovimo prevencijos įstatymo, tiek elektroninių pinigų įstaigas reguliuojančių įstatymų įgyvendinimo atliekant FNTT jiems įstatyme priskirtas funkcijas.

Atsižvelgiant į tai, V. G. STTK iÅ¡sakytoje kalboje Å¡ių teiginių negalima laikyti melagingais, tuo labiau Å¡ių teiginių negalima laikyti žeminančiais apeliantės dalykinę reputacijÄ .

27. Apeliantė nurodo, kad teismas vertindamas FNTT pareigÅ«nų teiginius nepagrįstai rėmėsi vėliau užbaigtomis bylomis, kurių įsiteisėjusiais sprendimais ieÅ¡kovė buvo pripažinta kalta ir dėl to teismas peržengė bylos nagrinėjimo ribas ir dalykÄ ir tinkamai nemotyvavo sprendimo. Teisėjų kolegija su tokiais apeliantės argumentais nesutinka ir pažymi, kad V. G. tik nurodė jam žinomus ginčus nuo 2014 m., susijusius su apeliantės veikla. STTK posėdyje atsakovės atstovas V.

G. taip pat aiškiai įvardijo, kurie ginčai nėra baigti ir, kaip matyti iš jau išnagrinėtų bylų, STTK posėdyje laikėsi tos pačios pozicijos kaip ir teisminiuose ginčuose dėl padarytų apeliantės pažeidimų. Aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas šioje byloje pasisakė ir dėl galutinių teismų priimtų sprendimų dėl apeliantės ir atsakovo kilusių ginčų, kurie dar nebuvo žinomi STTK posėdžio metu, nelaikytina bylos nagrinėjimo ribų peržengimu.

Pirmosios instancijos teismas nurodė kaip baigėsi bylos, kurios buvo minimos STTK posėdyje, kurios papildomai paneigė Å¡ioje byloje apeliantės dėstomÄ pozicijÄ , kad apeliantė nepagrįstai buvo STTK posėdyje apibÅ«dinama kaip atlikusi tam tikrus teisės pažeidimus savo veikloje.

28. Apeliantė nurodo, kad FNTT atstovai informacijÄ apie apeliantę teikė sÄ moningai žinodami, kad posėdis nebuvo uždaras, kad jame dalyvauja paÅ¡aliniai asmenys ir žurnalistas. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad vieÅ¡osios informacijos skleidėjo tikslas nagrinėjamu atveju buvo informuoti visuomenę apie ieÅ¡kovės vykdomÄ veiklÄ ir visuomenei aktualius klausimus, susijusius su mokėjimo kortelėmis, kodėl FNTT reikalauja pateikti tokius duomenis iÅ¡ finansines paslaugas teikiančių įmonių, o ne sÄ moningai pakenkti, sumenkinti jos dalykinę reputacijÄ .

Be to, byloje nėra jokių duomenų, kad Delfi.lt žurnalistas buvo pakviestas atsakovės iniciatyva tam, kad bÅ«tų galima vieÅ¡oje erdvėje paskleisti neigiamus duomenis apie apeliantę. PrieÅ¡ingai, trečiasis asmuo UAB „DELFI“ pateikė įrodymÄ , kad į Liberalų sÄ jÅ«džio frakcijos atstovas ryÅ¡iams su visuomene į STTK 2016-06-29 posėdį pakvietė naujienų svetainės DELFI žurnalistÄ . Po STTK 2016-06-29 posėdžių naujienų portale DELFI, skyriuje www.delfi.lt/verslas 2016-06-29 buvo paskelbtas žurnalisto M.

Ž. straipsnis „Paaiškino, kodėl prašė duomenų apie visus kortelių savininkus“. Šiame straipsnyje buvo pateikta ne tik STTK posėdyje dėstoma dalyvavusių atsakovės darbuotojų pozicija, bet ir suteikta teisė pačiai apeliantei viešai pasisakyti šiuo klausimu, kur ji nurodė, kad „kad FNTT iškraipo faktus ir meluoja viešai. Pradėkim nuo to, kad Lietuvos bankas mus tikrino praėjusių metų pavasarį, o korteles išleidome praėjusį lapkritį – praėjus pusei metų.

Taigi niekaip negali bÅ«ti susiję tiesiogiai klientų atpažinimas ir kortelių iÅ¡leidimas ir t. t.“ Taigi žurnalistui pateikus STTK posėdyje vykusio svarstomo klausimo esmę, buvo suteikta dėl Å¡io posėdžio ir nurodytų pažeidimų pasisakyti apeliantei, be kita ko, ir iÅ¡reikÅ¡ti savo nuomonę apie atsakovės veiksmus dėl jos reikalavimų pateikti duomenis apie korteles. Tokiu bÅ«du straipsnis buvo objektyvus pateikiantis abiejų ginčo Å¡alių pozicijÄ dėl kilusio konflikto paliekant visuomenei pačiai susidaryti nuomonę, kuri iÅ¡ ginčo Å¡alių yra teisi.

29. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad atsakovė nei Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto posėdyje, nei apie šį posėdyje publikuotame straipsnyje, kuris buvo paskelbtas www.delfi.lt nepaskleidė melagingos informacijos apie apeliantę. Apeliantei nurodžius, kad atsakovė skleidžia apie jÄ duomenis, kurie neatitinka tikrovės, atsakovė Å¡iuos argumentus byloje paneigė įrodydama, kad jos iÅ¡sakytuose teiginiuose nebuvo melagingo pobÅ«džio informacijos, kuri žemintų apeliantės dalykinę reputacijÄ .

30. Be to, Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad juridinio asmens dalykinė reputacija ginama teismo, kai konstatuojamas realus faktinis jos sumenkėjimas kaip paskleistų duomenų padarinys, todėl teismas, vertindamas poreikio riboti saviraiÅ¡kos laisvę juridinio asmens dalykinės reputacijos naudai pagrįstumÄ , taip pat turi atsižvelgti į realius faktinius padarinius: į tai, koks yra paskleistos informacijos paplitimo mastas, poveikis ir realiai patirta žala. Å iuo aspektu bÅ«tina įvertinti juridinio asmens, kuris gina reputacijÄ , individualias savybes ir jo veiklos pobÅ«dį; jeigu asmeniui, kurio veikla ,,normali“ (niekuo neiÅ¡siskirianti poveikio vieÅ¡ajam interesui požiÅ«riu), pakanka įrodyti, kad dėl paskleistos informacijos pasikeitė jo savybių, veiklos, rezultatų vertinimas ar požiÅ«ris į jį, kad teigiamas vertinimas sumažėjo ar tapo neigiamas, tai tuo atveju, kai dalykinę reputacijÄ gina asmuo, kurio veikla visuomenėje yra vertinama prieÅ¡taringai, jis turi įrodyti, jog paskleistų žinių padariniai yra rimti neigiami asmens vertinimo poslinkiai: finansiniai nuostoliai, neigiamas poveikis savininkams ir darbuotojams, kiti neigiami padariniai ar panaÅ¡aus pobÅ«džio aplinkybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. lapkričio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-630/2004; 2009 m. kovo 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-100/2009; 2010 m. lapkričio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-441/2010).

31. Nagrinėjamu atveju apeliantė neįrodinėjo aplinkybių, kokia buvo reputacija iki ginčijamos informacijos paskelbimo ir kokias konkrečias pasekmes sukėlė Å¡i informacija (apsiribodama deklaratyviais teiginiais dėl ginčo teiginių neigiamos įtakos jai). Be to, pažymėtina ir tai, kad tikrovę atitinkanti informacija iÅ¡ esmės negali žeminti/pažeisti dalykinės reputacijos. Dėl pirmosios instancijos teismo priteistų bylinėjimosi iÅ¡laidų 32. Apeliantė taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria iÅ¡ jos trečiajam asmeniui UAB „Delfi“ buvo priteistos bylinėjimosi iÅ¡laidos tuo pagrindu, kad teismas savo iniciatyva įtraukė trečiÄ jį asmenį į bylÄ , o ne ieÅ¡kovė, į nenuosekliÄ atsakovės pozicijÄ byloje, taip pat į tai, kad ieÅ¡kovė nepiktnaudžiavo procesu.

Pasak apeliantės, iÅ¡laidos turėjo bÅ«ti priteistos iÅ¡ atsakovės. Teisėjų kolegija su apeliante nesutinka, nes pagal CPK 98 straipsnio 1 dalis nustato bendrÄ jÄ bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo Å¡alims taisyklę, pagal kuriÄ bylinėjimosi iÅ¡laidos priteisiamos Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, t. y. pagal principÄ â€žpralaimėjęs moka“. Nagrinėjamu atveju bylÄ laimėjo atsakovė, byloje nenustatyta jokių atsakovės piktnaudžiavimo procesu požymių, dėl ko susidarė trečiojo asmens bylinėjimosi iÅ¡laidos ir dėl ko teismas turėtų nukrypti nuo bendrojo bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo principo.

33. Kiti apeliacinio skundo argumentai yra teisiškai nereikšmingi ir taip pat neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako.

34. Atsižvelgdama į nustatytas aplinkybes ir nurodytus motyvus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ir objektyviai iÅ¡tyrė bei įvertino visus byloje esančius įrodymus ir reikÅ¡mingas aplinkybes, padarė iÅ¡vadas, atitinkančias faktines aplinkybes, taip pat tinkamai pritaikė dalykinę reputacijÄ reglamentuojančias materialinės teisės normas, nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos ir teisingai iÅ¡sprendė bylÄ , taip pat tinkamai paskirstė bylinėjimosi iÅ¡laidas, todėl nėra pagrindo keisti ar naikinti skundžiamo teismo sprendimo apeliacinio skundo argumentais (CPK 185 straipsnis, 263 straipsnio 1 dalis, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija n u t a r i a: Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 19 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Teisėjai Rita Kisielienė Liuda Uckienė Tomas Venckus