2022-06-08 Nr. AB-15239-3-62-3-00286-2022-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-2743-781/2022

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00286-2022-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 9.2; 9.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. birželio 8 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė) ir Jūratės Varanauskaitės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo T. V. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. gegužės 5 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo T. V. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas T. V. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašė panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas, atsakovas) 2022 m. sausio 17 d. sprendimą Nr. 22S58047 (toliau – ir Sprendimas), įpareigoti Departamentą iš naujo nagrinėti pareiškėjo prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo.

2. Pareiškėjas nurodė, kad:

2.1. Yra (duomenys neskelbtini), prieš išvykdamas gyveno (duomenys neskelbtini), šalia (duomenys neskelbtini) miesto, išpažįsta (duomenys neskelbtini), nevedęs, vaikų neturi, turi tris vyresnius brolius ir tėvą. Politinei partijai nepriklauso, tačiau buvo politiškai aktyvus 2019 m. vykusių prezidento rinkimų metu, rėmė mažumos partiją, bet jos nariu nebuvo. Pareiškėjas teigė, kad yra įgijęs pagrindinį išsilavinimą, turi juvelyrinių dirbinių parduotuvę (duomenys neskelbtini) mieste. Iš savo kilmės valstybės pareiškėjas išvyko dėl politinio persekiojimo ir grėsmės gyvybei. Dėl savo politinės veiklos (pagalbos organizuojant susibūrimus, agitavimo) jis sulaukė grasinimų iš vyriausybinių pajėgų, tačiau grasinimai nebuvę nuolatinio pobūdžio. (duomenys neskelbtini) kariuomenės atstovai tris ar keturis kartus lankėsi jo namuose, taip pat juvelyrinių dirbinių parduotuvėje, grasino, trukdė dirbti, išsivesdavo ir mušdavo. Pareiškėjas į kilmės šalį grįžti negali, nes baiminasi būti sulaikytas ir kankinamas kaip ir jo bendražygiai.

2.2. Atsakovas nepagrįstai vertino, kad pareiškėjui nėra pagrindo suteikti pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos. Pareiškėjas nurodė konkrečias individualias aplinkybes, išvykimo iš kilmės valstybės priežastis. Pareiškėjo pasakojimą patvirtina kilmės šalies informacija, iš kurios matyti, kad (duomenys neskelbtini) yra grasinimų ir nužudymų dėl politinės veiklos, todėl pareiškėjui kyla reali grėsmė sveikatai ir gyvybei. Aplinkybė, kad pareiškėjas negalėjo pateikti įrodymų apie patirtus individualius grasinimus ar kitokį smurtą arba tokių grasinimų dar nespėjo patirti, nepaneigia potencialios grėsmės.

3. Atsakovas Departamentas atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė pareiškėjo skundą atmesti. Atsakovas nurodė, kad:

3.1. Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas, Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos informavo, kad neturi duomenų, jog pareiškėjo buvimas (gyvenimas) keltų grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai. Migracijos departamentas ginčijamu sprendimu nesuteikė pareiškėjui pabėgėlio statuso Lietuvos Respublikoje, nes asmuo neatitinka Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečio teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas) 86 straipsnio 1 dalyje bei 1951 m. Jungtinių Tautų Konvencijos dėl pabėgėlių statuso (toliau – Konvencija) 1 straipsnio A dalyje nustatytų pabėgėlio statuso taikymo nuostatų.

3.2. Pareiškėjo pasakojimas dėl jam kilmės valstybėje kylančios grėsmės nebuvo patvirtintas objektyviais įrodymais. Tyrimo metu nustatytos faktinės aplinkybės nepagrindė prielaidos, kad dėl individualių savybių (rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų) pareiškėjui gresia individualaus pobūdžio persekiojimas.

3.3. Kadangi pareiškėjas nenurodė kitų kilmės valstybėje kylančių grėsmių, tos pačios jo nurodytos aplinkybės buvo vertintos papildomos apsaugos suteikimo kriterijų kontekste. Tyrimo metu nenustatyta realios ir individualios grėsmės pareiškėjui tikimybės. Įvertinus naujai surinktą aktualią informaciją apie saugumo padėtį (duomenys neskelbtini), pripažinta, kad šalyje nevyksta ginkluotas konfliktas, o smurto lygis, atsižvelgus į saugumo incidentų statistiką, nesąlygoja grėsmės asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ir laisvei vien dėl buvimo šalies teritorijoje. Taigi, pareiškėjas neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1-3 punktuose.

3.4. Migracijos departamentas, nagrinėdamas pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį, surinko ir ištyrė aktualią bei su pareiškėjo individualia situacija susijusią informaciją. Nagrinėjamu atveju nei iš pareiškėjo pasakojimo, nei iš Migracijos departamento surinktos kilmės valstybės informacijos nebuvo galima daryti išvados, kad pareiškėjui jo kilmės valstybėje yra kilusi reali ir individuali grėsmė. Remiantis viešai prieinamais duomenimis, šiuo metu (duomenys neskelbtini) nevyksta ginkluotas konfliktas, 2020 m. saugumo incidentų šalyje nebuvo užfiksuota. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo deklaruojama baimė nelaikytina visiškai pagrįsta.

3.5. Dėl draudimo atvykti atsakovas pažymėjo, kad pagal Įstatymo 133 straipsnio 2 dalį, užsieniečiui, kuris buvo išsiųstas iš Lietuvos Respublikos, uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką ne ilgesniam kaip 5 metų laikotarpiui. Priėmus sprendimą išsiųsti iš Lietuvos Respublikos, privalo būti ir uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką tam tikram terminui. Pareiškėjui draudimo atvykti laikotarpis nustatytas atsižvelgiant į tai, kad jis į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, neturėjo pateisinamos priežasties kirsti Lietuvos Respublikos sieną, neturi ryšių su Lietuvos Respublika, kelia nelegalios migracijos grėsmę.

II. 4. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2022 m. gegužės 5 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies ir pakeitė Sprendimo rezoliucinės dalies 3 punktą ir jį išdėstė taip: „Uždrausti asmeniui atvykti į Lietuvos Respubliką 2 (dvejus) metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos“, pakeitė Sprendimo rezoliucinės dalies 4 punktą ir jį išdėstė taip: „Įvesti į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi 2 (dvejus) metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos“; kitus pareiškėjo skundo reikalavimus atmetė.

5. Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2021 m. rugpjūčio 24 d. pateikė prašymą suteikti prieglobstį, kuriame nurodė, kad kilmės šalyje jam gresia politinis persekiojimas ir grėsmė gyvybei. 2021 m. spalio 25 d. apklausos metu pareiškėjas teigė, kad nuo gimimo gyveno (duomenys neskelbtini) mieste, dėl prieglobsčio suteikimo į užsienio valstybes nėra kreipęsis. Jis nėra vedęs, vaikų neturi, įgijęs pagrindinį išsilavinimą, turi juvelyrinių dirbinių parduotuvę (duomenys neskelbtini) mieste, išpažįsta (duomenys neskelbtini), gimtoji kalba – (duomenys neskelbtini).

Kilmės valstybėje buvo politiškai ir visuomeniškai aktyvus, tačiau politinei partijai nepriklauso. Palaiko ryšius su šeima (trimis vyresniais broliais ir tėvu, mama nusižudė, kai jam buvo 7 metai). Pareiškėjas pažymėjo, kad yra (duomenys neskelbtini) ir dėl to kilmės šalyje jis yra diskriminuojamas. (duomenys neskelbtini) daugumą gyventojų sudaro etniniai (duomenys neskelbtini). 2019 m. (duomenys neskelbtini) prezidento rinkimuose pareiškėjas rėmė mažumos partiją ir dėl to susidūrė su problemomis. Pareiškėjas organizavo mažumos partijos politinę kampaniją visoje(duomenys neskelbtini), kartu su savo draugais ir rėmėjais vykdė „nuo durų iki durų“ agitaciją (dalino gyventojams lankstinukus, klijavo agitacinius plakatus, per mikrofoną skelbė planuojamų susibūrimų datą, vietą ir laiką), agitavo žmones balsuoti už vieną iš kandidatų, opozicijos lyderį S. P..

Mažumos partiją rėmę aktyvistai (tarp jų ir jis) buvo suorganizavę didelį žmonių susibūrimą (apie 500-600 dalyvių) šalia (duomenys neskelbtini) šventyklos. Tačiau (duomenys neskelbtini) prezidento rinkimus laimėjo G. R. (ankstesnio prezidento M. R. jaunesnysis brolis). Prieglobsčio prašytojas pasakojo, kad, kai laimėjo daugumos partija, asmenys iš (duomenys neskelbtini) kariuomenės rado jį pagal filmuotą medžiagą ir 3-4 kartus lankėsi jo namuose (taip pat ir juvelyrinių dirbinių parduotuvėje), grasino, trukdė dirbti.

Pasak pareiškėjo, minėti asmenys jį mušdavo. Paprašytas patikslinti aplinkybes dėl vaizdo įrašo pareiškėjas nurodė, kad nežino, kas filmavo agitacinę kampaniją, tačiau ta vaizdinė medžiaga buvo paskelbta socialiniuose tinkluose ir pagal ją partijos rėmėjai (atstovai) identifikavo pareiškėją. Prieglobsčio prašytojas žadėjo pateikti minėtą medžiagą Migracijos departamentui, tačiau nepateikė. Į klausimą, ar ir kiti jo šeimos nariai (tėvas ir trys broliai) taip pat buvo politiškai aktyvūs, asmuo atsakė, kad po motinos savižudybės tik jis dalyvavo politiniame gyvenime.

Užsienietis pasakojo, kad tėvas anksčiau taip pat rėmė (duomenys neskelbtini) ir kasmet vienai šventei skolindavo mikrofonus. Kartą į tėvų namus buvo atėję (duomenys neskelbtini) kariuomenės atstovai ir kankino motiną dėl ko ji vėliau ir nusižudė. Prieglobsčio prašytojas patikino, kad į kilmės šalį grįžti negali, nes partija, prieš kurią jis agitavo, šiuo metu yra valdžioje, o dauguma jo bendražygių jau yra suimti. Jei jis grįš, bus sulaikytas ir kankinamas.

6. Teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjo istorija apie tai, jog jis dalyvavo 2019 m. vykusių rinkimų agitacinėje kampanijoje, kilmės valstybėje buvo politiškai ir visuomeniškai aktyvus ir susilaukė dėl to grasinimų iš nevyriausybinių pajėgų, bei dėl to, kad priklauso (duomenys neskelbtini) tautinei mažumai (duomenys neskelbtini), savaime nesąlygoja pabėgėlio statuso suteikimo būtinybės. Atsakovas tyrimo metu nustatė ir šiais duomenimis teismas neturi pagrindo abejoti, kad etniniai, religiniai ir kalbiniai skirtumai (duomenys neskelbtini) iš esmės yra vienodi. (duomenys neskelbtini) segmentą sudaro dvi grupės – (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Didžiausia (duomenys neskelbtini) koncentracija yra (duomenys neskelbtini) pusiasalyje ir gretimuose šiaurinių žemumų rajonuose. Mažesnės šios grupės aglomeracijos randamos ir palei rytinę pakrantę, kur jų gyvenvietės gretinamos su musulmonų gyvenvietėmis. Jungtinės Karalystės vidaus reikalų biuras 2020 m. sausį išleistoje ataskaitoje patvirtino, kad į (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) nėra specialiai nusitaikyta ir ši etninė grupė nėra persekiojama tik dėl paties fakto, kad jie yra (duomenys neskelbtini), tačiau, kaip ir kitos mažumos, (duomenys neskelbtini) šalyje patiria padidintą diskriminaciją. Jungtinių Tautų pabėgėlių agentūros (UNHCR) pateikiamame vertinime teigiama, kad (duomenys neskelbtini) turi vis daugiau laisvės ir galimybių šalies šiaurėje palyginus su situacija iki 2015 m. Taigi nepaisant to, kad (duomenys neskelbtini) šalies šiaurėje patiria padidintą įtampą dėl (duomenys neskelbtini) kolonizacijos, tačiau Jungtinės Karalystės valstybės departamentas beatodairiško smurto apraiškų (duomenys neskelbtini) ataskaitiniu laikotarpiu (2019-2020 metais) nefiksavo.

7. Teismas nurodė, kad tyrimo metu atsakovas nustatė, jog (duomenys neskelbtini) šiuo metu nevyksta ginkluotas konfliktas. Įvertinęs pareiškėjo pasakojimą bei atsakovo surinktą informaciją apie kilmės šalį, teismas sutiko su atsakovo pozicija, kad aplinkybių, suponuojančių išvadą, jog dėl tautybės ar politinių įsitikinimų pareiškėjui kyla realus pavojus patirti diskriminacijos apraiškas, kurios savo forma ir poveikiu asmeniui prilygtų persekiojimui, nenustatyta. Nors pareiškėjo pasakojimas iš esmės yra suderinamas su 2019 m. rinkimų laikotarpio įvykiais (duomenys neskelbtini), tačiau įrodymų tariamiems grasinimams ir smurtui patvirtinti pareiškėjas nepateikė. Nei Migracijos departamentui, nei teismui pareiškėjas nepateikė ir žadėtos vaizdinės medžiagos, pagal kurią, pasak pareiškėjo, jis buvo identifikuotas ir vėliau dėl savo agitacinės veiklos susilaukė persekiojimų. Pareiškėjo pasakojimas neleidžia identifikuoti nei tariamo persekiotojo, nei persekiotojo tikėtinų motyvų ir tikslų persekioti pareiškėją bei, atitinkamai, nepagrindžia rizikos patirti persekiojimą tikimybės. Pareiškėjo paaiškinimai yra abstraktūs, nedetalūs ir migloti, jis paaiškino tik tiek, kad sulaukė grasinimų iš nevyriausybinių pajėgų. Tyrimo metu nebuvo nustatyta, kad pareiškėjas per daugiau nei dvejus metus po 2019 metų įvykių būtų buvęs sulaikytas, jam būtų taikytos teisminės ar administracinio poveikio priemonės.

8. Teismas byloje nenustatė, kad pareiškėjui grėstų pavojus iš nevalstybinių subjektų dėl jo rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei. Savo prašymą pareiškėjas iš esmės grindžia nenuosekliai išdėstytais subjektyvaus pobūdžio argumentais apie priešiškai nusiteikusios politinės partijos keliamą grėsmę, tačiau nei apklausų metu nei teismo posėdyje negalėjo tiksliai įvardinti grėsmę keliančių asmenų, kada, iš kur ir kokius tiksliai patyrė grasinimus, neįvardijo tikslių įvykių datų. Pareiškėjas nepateikė duomenų, kad jis kreipėsi į kilmės valstybės institucijas dėl patirto persekiojimo, tariamo smurto, o kilmės valstybės institucijos atsisakė suteikti jam pagalbą. Pirminę pareigą apsaugoti savo piliečius turi kilmės valstybė, o tarptautinė bendruomenė šią pareigą perima tik tuo atveju, kai kilmės valstybė jos nevykdo. Duomenų, pagrindžiančių prielaidą, jog kilmės valstybė negalėtų ar nenorėtų suteikti pareiškėjui apsaugos bei kad toks negalėjimas ar nenoras būtų sąlygotas Konvencijoje įtvirtintomis prieglobsčio suteikimo priežastimis, dėl ko asmeniui grėstų valstybės institucijų persekiojimas (dėl jo rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų), pareiškėjas taip pat nenurodė ir nepateikė.

9. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas pareiškėjo po teismo posėdžio pateiktus duomenis, nurodė, kad dokumentų nuotraukos į bylą buvo pateiktos užsienio kalbomis (tekstas neišverstas į valstybinę kalbą). Atsižvelgdamas į tai, teismas šių pareiškėjo pateiktų duomenų nelaikė bylai reikšmingais įrodymais ir jais nesivadovavo.

10. Teismo manymu, byloje nenustatyta pagrįstos tikimybės, kad kilmės valstybėje pareiškėjui grėstų kankinimai arba mirties bausmė, t. y. jis neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1-2 punktuose. Pareiškėjas nurodė tik manantis, kad kilmės šalyje jam grėstų partijos persekiojimas, tačiau jokių kitų objektyvių įrodymų ar argumentų nepateikė. Pareiškėjas nenurodė ir priežasčių, kodėl neieškojo pagalbos kilmės šalyje dėl, kaip teigia, persekiojimo ir grėsmės gyvybei, neieškojo kitų būdų likti kilmės valstybėje kitoje saugioje vietoje.

11. Įvertinęs atsakovo surinką informaciją apie saugumo padėtį pareiškėjo kilmės valstybėje, atsižvelgęs į tai, kad (duomenys neskelbtini) nevyksta ginkluotas konfliktas, o smurto lygis nesąlygoja grėsmės asmens gyvybei vien dėl buvimo šalies teritorijoje, teismas pritarė atsakovo vertinimui, kad prieglobsčio prašytojas neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.

12. Teismas vertino D. S. dalies išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini) ir uždrausti jam atvykti į Lietuvos Respubliką penkerius metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos motyvų ir išvadų pagrįstumą. Teismas nurodė, kad atsižvelgiant į tai, jog pareiškėjas į Lietuvą atvyko neteisėtai kirtęs Lietuvos – Baltarusijos sieną, prieglobsčio prašymą pateikė sulaikytas pareigūnų, nėra turėjęs leidimo gyventi Lietuvoje bei neturi šeimyninių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, ar kitų ryšių su Lietuvos Respublika, o Lietuvos Respublikoje buvo tik prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo laikotarpiu, pripažintina esant tikimybei, jog pareiškėjas slėpsis, todėl turi būti vykdomas pareiškėjo išsiuntimas iš Lietuvos Respublikos.

13. Tačiau teismas nepritarė Migracijos departamento išvadai, kad pareiškėjo atžvilgiu pritaikytas maksimalus penkerių metų draudimas atvykti į Lietuvos Respubliką yra proporcinga ir adekvati priemonė pareiškėjo padarytam pažeidimui. Teismas vertino, kad Departamento Sprendime nėra pateikta argumentų, kodėl pasiekti nurodytą tikslą (užkirsti kelią nelegaliai migracijai) būtina uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką maksimalų terminą. Byloje nėra pateikta duomenų, rodančių, kad pareiškėjas praeityje būtų pažeidęs atvykimo ar buvimo Lietuvos Respublikoje sąlygas, siekęs nelegaliai įteisinti savo buvimą, ar Lietuvos Respublikoje padaręs kokių nors teisės pažeidimų. Byloje taip pat nenustatyta aplinkybių, kad pareiškėjas būtų išsiunčiamas jau ne pirmą kartą, keltų grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai ar kitų aplinkybių, kurios galėtų daryti įtaką maksimalaus draudimo atvykti termino taikymui.

14. Teismas konstatavo, kad Departamento Sprendimo dalis, kuria nuspręsta uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką penkerius metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, yra nepagrįsta, todėl keistina, nustatant, kad pareiškėjui uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką dvejus metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.

15. Kadangi ginčijamo sprendimo dalis dėl draudimo pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką mažintina iki dvejų metų, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad yra pagrindas keisti ir kitą Sprendimo dalį, kuria nuspręsta įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi pagal SIS II reglamento 24 straipsnio 3 dalį trejus metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, keičiant šį laikotarpį, t. y. įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi pagal SIS II reglamento 24 straipsnio 3 dalį dvejus metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.

III. 16. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. gegužės 5 d. sprendimą ir patenkinti skundą visiškai; bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

17. Pareiškėjas nesutikimą su pirmosios instancijos teismo sprendimu grindžia šiais argumentais:

17.1. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų dėl pabėgėlio statuso ir reikalavimų dėl papildomos apsaugos pagal Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1- 3 punktus.

17.2. Pareiškėjas negali pasilikti kilmės šalyje, nes yra persekiojamas tautiniu pagrindu, kaip (duomenys neskelbtini), ir politiniu pagrindu dėl dalyvavimo opozicinės partijos veikloje ir agitaciją prieš valdančiąją partiją rinkimų metu.

17.3. Kilmės šalies informacija patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) patiria tam tikrą diskriminaciją, kaip ir kitos tautinės mažumos. Jungtinės Karalystės vidaus reikalų biuras 2020 m. sausį išleistoje ataskaitoje nurodė, kad po 2015 m. šiaurinėje (duomenys neskelbtini) dalyje, kur gyvena (duomenys neskelbtini), atsirado daugiau laisvės ir galimybių, tačiau (duomenys neskelbtini) kaip ir kitos tautinės mažumos, susiduria su problemomis įsidarbinant, nes fabrikai šioje teritorijoje sugriauti, o grįžę asmenys (palikę (duomenys neskelbtini) dėl karo ir dabar grįžtantys iš užsienio) susiduria su būsto problema. Kai kurie (duomenys neskelbtini) gali būti atidžiau stebimi, pvz., politiniai aktyvistai, žurnalistai, ar tie, kurie grįžo iš užsienio, jei yra turtingi. Šiauriniame regione ir dabar kyla konfliktai tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), nes pastarieji reikalauja jiems atiduoti (duomenys neskelbtini) žemes. Dėl šių konfliktų (duomenys neskelbtini) organizavo protestus. Kilmės šalies informacija patvirtina, kad buvę (duomenys neskelbtini) nariai ir jų šeimos patiria spaudimą, yra stebimi ir persekiojami valdžios struktūrų, saugumo ir policijos. Kilmės šalies informacija sutampa su pareiškėjo pasakojimu, kad jis kaip (duomenys neskelbtini), realiai gali būti persekiojamas dėl priklausymo (duomenys neskelbtini) bendruomenei ir dėl jo ryšių su opozicine partija bei agitacinį darbą prieš valdančiąją partiją rinkimų metu. Dėl minėto persekiojimo pareiškėjui kyla grėsmė prarasti laisvę, sveikatą, ar net gyvybę, todėl yra pagrindas patenkinti prieglobsčio prašymą. Pareiškėjas priskirtinas padidintos rizikos grupei, nes yra persekiojamas etniniu ir politiniu pagrindu.

17.4. Atsakovas tyrimą dėl baimės būti persekiojamam iš esmės atliko paviršutiniškai, t. y. apsiribojant bendru abstrakčiu situacijos vertinimu, nevertinant asmeninių pareiškėjo savybių ir santykio su žinoma bendra informacija visumos, atsiribojant nuo objektyvių ir subjektyvių faktorių, neužtikrinant įrodymų visapusiško ištyrimo.

17.5. Atsakovas neįvykdė pareigos tinkamai ir individualizuotai išnagrinėti pareiškėjo prašymą ir jame nurodytas aplinkybes, rinkti aktualią ir naujausią informaciją apie kilmės valstybę.

17.6. Atsakovo sprendimu išsiųsti ir taikyti draudimą pareiškėjui atvykti neproporcingai užkertamas kelias gyventi saugioje, konfliktų nekamuojamoje valstybėje.

18. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti šiais pagrindiniais argumentais:

18.1. Tyrimo metu nustatytos faktinės aplinkybės nepagrindė prielaidos, kad dėl individualių savybių (rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų) pareiškėjui gresia individualaus pobūdžio persekiojimas ir pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir jam nesuteiktinas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje.

18.2. Byloje nėra duomenų, pagrindžiančių prielaidą, kad pareiškėjui grėstų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose nurodyti veiksmai. Todėl jis neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose. Pareiškėjo kilmės šalyje nevyksta ginkluotas konfliktas, o smurto lygis, atsižvelgus į saugumo incidentų statistiką, nesąlygoja grėsmės asmens gyvybei vien dėl buvimo šalies teritorijoje. Taigi, prieglobsčio prašytojas neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.

18.3. Apeliacinio skundo teiginiai apie atlikto tyrimo neišsamumą yra ne tik deklaratyvūs, bet ir neatitinkantys tikrovės, kadangi, kaip matyti iš ginčijamo sprendimo turinio, buvo išsamiai ir visapusiškai įvertinti pareiškėjo prašymo suteikti prieglobstį motyvai bei pateiktas jų teisinis įvertinimas.

18.4. Per daugiau nei dvejus metus po 2019 m. rinkimų prieglobsčio prašytojas nebuvo sulaikytas dėl tariamos „antivalstybinės“ veiklos, nors, anot jo, tariami persekiotojai jį identifikavo pagal turimą vaizdo įrašą. Nepaisant to, kad prieglobsčio prašytojas buvo tariamai identifikuotas, kaip asmuo, priešrinkiminiu laikotarpiu agitavęs balsuoti už S. P., dvejus metus po rinkimų (remiantis prieglobsčio prašytojo pasakojimu) jo laisvė nebuvo apribota, jo atžvilgiu nebuvo taikomos teisminės ar administracinės poveikio priemonės, nebuvo kėsinamasi į jo sveikatą ar gyvybę. Įvertinus prieglobsčio prašytojo pasakojimą aktualios kilmės valstybės informacijos kontekste, tariamų persekiotojų tikėtino motyvo persekioti prieglobsčio prašytoją praėjus daugiau nei dvejiems metams po jo aprašytų įvykių tyrimo metu neidentifikuota. Taigi, prieglobsčio prašytojo deklaruojama baimė nelaikytina „visiškai pagrįsta“.

18.5. Europos Sąjungos prieglobsčio agentūra (buvusi EPPB, toliau – ESPA) išskiria kelis padidintos rizikos asmenų profilius, į kuriuos reiktų atsižvelgti, priimant sprendimą dėl prieglobsčio suteikimo (duomenys neskelbtini) piliečiams, tačiau pareiškėjas yra (duomenys neskelbtini) pilietis, todėl skunde minimi ESPA išskiriami padidintos rizikos asmenų profiliai pareiškėjo atveju nėra aktualūs ir netaikytini.

18.6. Departamentas surinko kilmės valstybės informaciją apie (duomenys neskelbtini)padėtį (duomenys neskelbtini). Surinkta informacija yra tinkama ir pakankama pareiškėjo pasakojimo kontekste.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 19. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl Migracijos departamento sprendimo, kuriuo pareiškėjui nesuteiktas pabėgėlio statusas ir papildoma apsauga Lietuvos Respublikoje, pagrįstumo ir teisėtumo.

20. Įvertinęs Migracijos departamento surinktus duomenis, pareiškėjo apklausų ir teismo posėdžio metu pateiktus paaiškinimus atsakovo surinktos informacijos apie pareiškėjo kilmės valstybę kontekste, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovas padarė teisingą išvadą, jog pareiškėjui suteikti pabėgėlio statusą pagal Įstatymo 86 straipsnio 1 dalį ir papildomą apsaugą pagal Įstatymo 87 straipsnio 1 dalį nėra pagrindo.

21. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliacinį skundą grindžia nesutikimu dėl faktinių aplinkybių vertinimo, kas apelianto manymu nulėmė neteisėto bei nepagrįsto teismo sprendimo priėmimą.

22. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalimi, šioje byloje priimto pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas tikrinamas neperžengiant pareiškėjo apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, nurodytos ABTĮ 140 straipsnio 2 dalyje, t. y. aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos.

23. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, nes norėtų būti tiesiogiai išklausytas, kitų su tuo susijusių motyvų nenurodo.

24. ABTĮ 141 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, tai yra nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma.

25. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, nenustatė išskirtinių aplinkybių, kurioms esant nagrinėjant bylą rašytinio proceso tvarka nebūtų pasiekti ABTĮ 80 straipsnio 1 dalyje nustatyti bylos išnagrinėjimo visapusiškumo ir objektyvumo tikslai. Pažymėtina, kad byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka, t. y. proceso šalims buvo sudaryta galimybė teismo posėdyje išdėstyti savo poziciją dėl bylos faktinių aplinkybių ir taikytinos teisės. Be to, bylos šalių pozicija nagrinėjamoje byloje yra išdėstyta raštu byloje pateiktuose procesiniuose dokumentuose. Byloje nėra duomenų, kad proceso šalims būtų sudarytos kliūtys teikti rašytinius paaiškinimus administracinėje byloje nagrinėjamais klausimais. Vien tik pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, kad jis pageidauja, kad byla būtų nagrinėjama žodinio proceso tvarka, savaime negali būti laikoma motyvuotu prašymu ABTĮ 141 straipsnio 1 dalies prasme. Nenustačius būtinybės administracinę bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka, pareiškėjo prašymas netenkinamas.

26. Dėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų, susijusių su įrodymų vertinimu, teisėjų kolegija pažymi, kad ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje nustatyta, jog teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Taigi konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ABTĮ 56 straipsnio 7 dalies matyti, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

27. Kartu pažymėtina, kad nei vienos proceso šalies pateikta įrodymų interpretacija teismui nėra privaloma (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gegužės 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-95/2012).

28. Įstatymo 86 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad pabėgėlio statusas suteikiamas prieglobsčio prašytojui, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų yra už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės apsauga arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardytų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti, jeigu nėra priežasčių, nustatytų šio Įstatymo 88 straipsnio 1, 2 dalyse.

Šio straipsnio 1 dalyje nurodyto persekiojimo vykdytojais gali būti valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, taip pat nevalstybiniai subjektai, jeigu valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, įskaitant tarptautines organizacijas, negali arba nenori suteikti veiksmingos ir ilgalaikio pobūdžio apsaugos nuo persekiojimo. Paprastai laikoma, kad veiksminga ir ilgalaikio pobūdžio apsauga suteikiama, kai valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdanti grupė ar organizacija, įskaitant tarptautines organizacijas, imasi pagrįstų priemonių, kad užkirstų kelią persekiojimui ar šio Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nurodytiems veiksmams, taikydami veiksmingą teisinę sistemą persekiojimui ar šio Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nurodytiems veiksmams nustatyti, persekioti dėl tokių veiksmų ir nubausti už juos.

Įstatymo 87 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad papildoma apsauga suteikiama prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad:

1) jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas;

2) yra grėsmė, kad jam bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija;

3) yra rimta ir asmeninė grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytų veiksmų vykdytojais gali būti valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, taip pat nevalstybiniai subjektai, jeigu valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, įskaitant tarptautines organizacijas, negali arba nenori suteikti veiksmingos ir ilgalaikio pobūdžio apsaugos, kaip ji apibrėžta šio Įstatymo 86 straipsnio 2 dalyje, nuo tokių veiksmų.

29. Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose įtvirtintose teisės normose nustatyta visiškai pagrįstos baimės buvimo sąlyga, viena vertus, turi būti objektyvaus pobūdžio, t. y. ji turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančiojo prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimas ir pan. Kita vertus, baimė yra dvasinė būsena ir subjektyvi būklė, todėl minėta visiškai pagrįstos baimės sąlyga apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta, nustatant, ar baimė iš tikrųjų yra visiškai pagrįsta (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-334/2010; 2012 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-10/2012). Galimas persekiojimas dėl kurios nors iš Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose nurodytų priežasčių turi būti pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Be to, persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1987-756/2015; 2017 m. vasario 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2557-624/2017; 2021 m. rugpjūčio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3426-1062/2021 ir kt.).

30. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjas yra kilęs iš (duomenys neskelbtini) ir prašymą suteikti prieglobstį grindžia aplinkybėmis dėl grėsmės gyvybei kilmės šalyje dėl jo priklausymo (duomenys neskelbtini) bei dalyvavimo opozicinės partijos veikloje, agitaciją prieš valdančiąją partiją rinkimų metu.

31. Vertinimo kriterijai, kuriais remiantis yra nustatomos arba nenustatomos minėtos teisiškai reikšmingos aplinkybės, yra įtvirtinti Įstatymo 83 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 2 dalį, kai nagrinėjant prieglobsčio prašytojo prašymą suteikti prieglobstį nustatoma, kad su jo statuso nustatymu susiję duomenys, nepaisant prieglobsčio prašytojo nuoširdžių pastangų, negali būti patvirtinti rašytiniais įrodymais, šie duomenys vertinami prieglobsčio prašytojo naudai ir prašymas suteikti prieglobstį laikomas pagrįstu, jeigu kiek įmanoma anksčiau pateiktas prašymas suteikti prieglobstį, nebent prieglobsčio prašytojas gali nurodyti tinkamą priežastį, dėl ko to nepadarė, pateikta visa prieglobsčio prašytojo turima informacija ir tinkamai paaiškinta, kodėl nepateikta kita svarbi informacija, prieglobsčio prašytojo paaiškinimai yra neprieštaringi bei nuoseklūs ir neprieštarauja turimai specifinei ir bendrai informacijai, susijusiai su prieglobsčio prašytojo atveju.

32. Šio ginčo atveju, nors pareiškėjo pasakojimas apie politinę situaciją kilmės valstybėje iš esmės yra suderinamas su bendra 2019 m. rinkimų laikotarpio situacija, tačiau vien ši aplinkybė nesąlygoja išvados apie prieglobsčio prašytojo deklaruojamos baimės pripažinimą „visiškai pagrįsta“. Tyrimo metu nustatytų faktinių aplinkybių visuma nepagrindžia prielaidos, jog dėl pareiškėjo individualių savybių (rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų) prieglobsčio prašytojui kilmės valstybėje kyla reali individualaus pobūdžio persekiojimo rizika. Kaip nurodė pareiškėjas, jis nepriklauso politinei partijai, tačiau tris ar keturis kartus jam grasino vyriausybinių pajėgų atstovai; grasinimai nebuvo reguliarūs. Tačiau pareiškėjas nesugebėjo paaiškinti, kodėl, praėjus dvejiems metams po rinkimų (2019 m. lapkričio 17 d.) iki jo išvykimo (2021 m. gegužės 19 d.), prieglobsčio prašytojas nebuvo sulaikytas dėl tariamos „antivalstybinės“ veiklos, jo atžvilgiu nebuvo taikomos teisminės ar administracinės poveikio priemonės, nebuvo kėsinamasi į jo sveikatą ar gyvybę, nors, anot jo, tariami persekiotojai jį identifikavo pagal turimą vaizdo įrašą. Vadinasi, byloje nėra sąlygų pareiškėjo deklaruojamą baimę vertinti kaip pagrįstą, suponuojančią prieglobsčio pareiškėjui suteikimą.

33. Remiantis surinkta informacija, (duomenys neskelbtini) nesusiduria su diskriminacija vien dėl to, kad yra (duomenys neskelbtini), tačiau (duomenys neskelbtini) jie patiria tam tikrą diskriminaciją, kaip ir kitos tautinės mažumos. Jungtinės Karalystės vidaus reikalų biuras 2020 m. išleistoje ataskaitoje nurodė, kad po 2015 m. šiaurinėje (duomenys neskelbtini) dalyje, kur gyvena (duomenys neskelbtini), atsirado daugiau laisvės ir galimybių, tačiau (duomenys neskelbtini), kaip ir kitos tautinės mažumos, susiduria su problemomis įsidarbinant, nes fabrikai šioje teritorijoje sugriauti, o grįžę asmenys susiduria su būsto problema. Kai kurie (duomenys neskelbtini) gali būti atidžiau stebimi, pvz., politiniai aktyvistai, žurnalistai, ar tie, kurie grįžo iš užsienio, jei yra turtingi. Šiauriniame regione ir dabar kyla nesutarimai tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), nes pastarieji reikalauja jiems atiduoti (duomenys neskelbtini) gyvenamas žemes. Dėl šių nesutarimų (duomenys neskelbtini) organizavo protestus. Tačiau pareiškėjo nurodytos aplinkybės dėl jo, kaip (duomenys neskelbtini), persekiojimo ir atsakovo surinkta informacija apie bendrą (duomenys neskelbtini) padėtį pareiškėjo kilmės valstybėje nėra pakankamos konstatuoti individualų pareiškėjo persekiojimą, nes prieglobsčio prašytojo prašymas yra grindžiamas bendra padėtimi šalyje, kaip tokia persekiojimo forma, nenurodant konkrečių faktų, susijusių būtent su pareiškėjo parsekiojimu ar grasinimais jam.

34. Pareiškėjo diskriminacija nėra grindžiama kitais ribojimais, paneigiančias jo teises užsiimti veikla pragyvenimui ar naudotis kitomis būtinomis galimybėmis (išsilavinimo, medicininio aptarnavimo, išpažinti religiją ir pan.), todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjas patyrė realią individualią persekiojimo baimę.

35. Pagal EŽTT praktiką, siekiant išsiaiškinti, ar prieglobsčio prašančio asmens prašymas yra pagrįstas, prieglobsčio bylose turi būti nustatyta, kad įvykus tokio asmens deportacijai kyla reali rizika, kad asmuo patirs elgesį, kuris prieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnyje įtvirtintam kankinimo draudimui. Tokia rizika turi būti nustatyta remiantis pakankamais įrodymais, atsižvelgiant į konkrečią individualią situaciją (žr., pvz., 2008 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą byloje NA prieš Jungtinę Karalystę (pareiškimo Nr. 25904/07)). EŽTT 1997 m. balandžio 29 d. sprendime byloje H.L.R. prieš Prancūziją (pareiškimo Nr. 24573/94) pažymėjo, kad bendra smurto situacija šalyje nereiškia, kad asmens deportavimo atveju jam kyla reali grėsmė ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnio pažeidimas.

36. Atsižvelgusi į išdėstytą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjo abstraktūs teiginiai dėl kilmės šalyje jam tariamai gresiančio pavojaus, nesant kitų tariamą grėsmę pagrindžiančių duomenų ir aplinkybių, nėra pakankami pagrįsti pareiškėjui galbūt galinčią kilti grėsmę. Nei prašymo dėl prieglobsčio pateikimo ir nagrinėjimo Migracijos departamente metu, nei bylos nagrinėjimo teisme metu pareiškėjas nenurodė duomenų, patvirtinančių, kad kilmės valstybėje jis buvo individualiai persekiojamas ir tokios informacijos pateikimo galimybės ribojimai nėra nustatyti.

37. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad nagrinėjamu atveju Migracijos departamentas išsamiai ir visapusiškai įvertino sprendimo dėl papildomos apsaugos pareiškėjui suteikimo priėmimui reikšmingas aplinkybes, pilnai ir visapusiškai ištyrė aplinkybes dėl pareiškėjo atitikties Įstatymo 87 straipsnio reikalavimams bei saugumo situaciją kilmės šalyje ir pagrįstai konstatavo, kad realios grėsmės padėtis kilmės šalyje pareiškėjui nekelia, todėl priėmė pagrįstą sprendimą nesuteikti pareiškėjui papildomos apsaugos. Pareiškėjo kilmės šalyje nevyksta ginkluotas konfliktas, o smurto lygis, atsižvelgus į saugumo incidentų statistiką, nesąlygoja grėsmės asmens gyvybei vien dėl buvimo šalies teritorijoje. Taigi, prieglobsčio prašytojas neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte. Asmuo nenurodė realių grėsmių gyvenimo (duomenys neskelbtini) laikotarpiu, o įvertinus jo pasakojimą, yra pagrįsta tikėtis, kad, esant poreikiui, jis galėtų savo gyvenamojoje vietovėje saugiai gyventi.

38. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą išnagrinėjo pilnai ir atsakė į visus skundo argumentus. Teismo išvados yra aiškios ir pakankamos teismo sprendimui priimti, įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimų bei klaidų nėra, todėl nustatytas faktines aplinkybes vertinti kitaip, nei kaip įvertino pirmosios instancijos teismas, nėra pagrindo. Teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė pabėgėlio statuso bei papildomos apsaugos suteikimą reglamentuojančių teisės aktų nuostatas, priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, atitinkantį ABTĮ 86 straipsnio reikalavimus, todėl naikinti jį pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytais argumentais, nėra pagrindo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo T. V. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. gegužės 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Jūratė Varanauskaitė