bea23aa2-efbb-4dec-b21a-01c05326bfca · Lietuvos apeliacinis teismas

?Civilinė byla Nr. e2A-54-1120/2021 Teisminio proceso Nr. 2-56-3-01402-2016-2 Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.1.5.1.2.3; 2.1.7.2; 3.2.4.9.6.2 LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. vasario 4 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Rasos GudžiÅ«nienės, Egidijos TamoÅ¡iÅ«nienės ir Agnės TikniÅ«tės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Loromas“ ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Refitas“ apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2020 m. kovo 18 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Loromas“ ieÅ¡kinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Refitas“ dėl skolos priteisimo ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Refitas“ prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovei uždarajai akcinei bendrovei „Loromas“ dėl apmokėjimo už medžiagas ir paslaugas bei baudos ir delspinigių priteisimo, tretieji asmenys, nepareiÅ¡kiantys savarankiÅ¡kų reikalavimų, – uždaroji akcinė bendrovė „Statybų techninė priežiÅ«ra“, Lloyd‘s of London sindikatas, R.

M.. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Loromas“ (toliau – ir ieÅ¡kovė) kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydama iÅ¡ priteisti atsakovės UAB „Refitas“ (toliau – ir atsakovė) 158 464,57 Eur skolÄ , 6 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, bylinėjimosi iÅ¡laidas (1 t., b. l. 1-12).

2. IeÅ¡kovė paaiÅ¡kino, kad 2016 m. gegužės 4 d. tarp ieÅ¡kovės ir atsakovės buvo sudaryta rangos sutartis (toliau – ir sutartis) pagal kuriÄ ieÅ¡kovė įsipareigojo sutartyje nustatytomis sÄ lygomis atlikti TelÅ¡ių geležinkelio stoties geležinkelio kelio Nr. 20 remonto darbus (sutarties 1.1 punktas) adresu TelÅ¡iai, Mažeikių g. 21 (sutarties 1.2 punktas). Å alys susitarė, jog ieÅ¡kovė darbus atliks už 321 500,9 Eur sumÄ be PVM (sutarties 2.1 punktas). Taip pat sutarties 2.1 punkte buvo sutarta, kad galutinė sutarties kaina bus apskaičiuota pagal faktiÅ¡kai atliktus darbus, panaudotas medžiagas, bet ne didesnė negu patvirtinta sÄ mata. IeÅ¡kovė yra atlikusi visus darbus. Atsakovė visus atliktus darbus yra pridavusi užsakovei UAB „Kauno grÅ«dai“ ir partneriai. Užsakovė UAB „Kauno grÅ«dai“ ir partneriai nuo 2016 m. rugpjūčio 29 d. naudojasi suremontuotu TelÅ¡ių geležinkelio stoties geležinkelio keliu Nr. 20, jį eksploatuoja.

3. IeÅ¡kovė 2016 m. rugpjūčio 26 d. atsakovei elektroniniu paÅ¡tu nusiuntė pagrindinių atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktÄ Nr. 02/2016-08-29 225 884,7 Eur be PVM sumai ir PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ Nr. LOR2016-0018. Be to, ieÅ¡kovė atliko papildomus darbus ir 2016 m. rugpjūčio 29 d. atsakovei elektroniniu paÅ¡tu nusiuntė papildomų darbų, atliktų pagal 2016 m. birželio 21 d. raÅ¡tÄ , priėmimo–perdavimo aktÄ Nr. 03/2016-08-29 25 314,49 Eur be PVM sumai ir PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ Nr. LOR2016-0019.

Atsakovė nereiÅ¡kė pretenzijų dėl atliktų darbų kokybės, tačiau nepasirašė atliktų darbų aktų, per 5 darbo dienų terminÄ nepateikė raÅ¡tiÅ¡ko motyvuoto atsisakymo priimti darbus (sutarties 4.4 punktas). 4. 2016 m. rugsėjo 28 d. atsakovė ieÅ¡kovei elektroniniu paÅ¡tu atsiuntė praneÅ¡imÄ , kuriame nurodyti ieÅ¡kovės atliktų darbų trÅ«kumai, pateiktos nuotraukos, AB „Lietuvos geležinkeliai“ krovinių vežimo direkcijos Klaipėdos regiono stočių skyriaus TelÅ¡ių geležinkelio stoties aktas.

IeÅ¡kovė 2016 m. spalio 3 d. atsakyme nurodė, kad trÅ«kumus paÅ¡alins iki 2016 m. spalio 7 d. IeÅ¡kovė, siekdama bendradarbiauti ir greičiau užbaigti objektÄ , iÅ¡taisė trÅ«kumus ir apie tai informavo atsakovę.

5. Atsakovei nepagrįstai vengiant priimti ieÅ¡kovės atliktus papildomus darbus ir pagrindinius darbus, ieÅ¡kovė 2016 m. lapkričio 16 d. iÅ¡siuntė atsakovei praneÅ¡imÄ , kuriame nurodė, kad vienaÅ¡aliÅ¡kai pasiraÅ¡o atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktÄ Nr. 02/2016-08-29, PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ Nr. LOR2016-0019, papildomų darbų, atliktų pagal 2016 m. birželio 21 d. raÅ¡tÄ , priėmimo–perdavimo aktÄ Nr. 03/2016-08-29, PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ Nr. LOR2016-0018, ir teikia atsakovei vienaÅ¡aliÅ¡kai pasiraÅ¡ytus atliktų darbų aktus ir PVM sÄ skaitas faktÅ«ras.

6. Be to, ieÅ¡kovė su atsakove buvo sutarusios, kad atsakovė tieks kai kurias medžiagas darbų atlikimui, kurias ieÅ¡kovė įtrauks į atliktų darbų aktus. Atsakovė medžiagas pirko iÅ¡ UAB „Vidisa“. Atsakovė iÅ¡ viso iÅ¡ UAB „Vidisa“ nupirko medžiagų už 92 734,62 Eur be PVM sumÄ , todėl ieÅ¡kovė praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovės 158 464,57 Eur sumÄ iÅ¡ 251 199,19 Eur sumos (25 314,49 Eur + 225 884,7 Eur – 92 734,62 Eur).

7. Atsakovė patikslintu prieÅ¡ieÅ¡kiniu prašė priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės 464 978,82 Eur, 6 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, bylinėjimosi iÅ¡laidas (11 t., b. l. 10–19).

8. Atsakovė prieÅ¡ieÅ¡kinyje nurodė, kad ieÅ¡kovė, vykdydama su atsakove sudarytÄ sutartį, 2016 m. gegužės 5 d. atsakovės direktoriui elektroniniu paÅ¡tu atsiuntė ieÅ¡kovės darbuotojų, kurie vykdys darbus objekte pagal sutartį, sÄ raÅ¡Ä . Atsakingų asmenų sÄ raÅ¡e buvo nurodytas ieÅ¡kovės darbuotojas – kelio darbininkas L. D.. Vykdydama su atsakove sudarytÄ sutartį, ieÅ¡kovė naudojo medžiagas, kurias įsigydavo iÅ¡ atsakovės. Medžiagas ieÅ¡kovė užsakydavo elektroniniu paÅ¡tu arba telefonu, atsakovė užsakytas medžiagas pristatydavo į darbų vykdymo vietÄ ir Å¡alys sudarydavo medžiagų priėmimo–perdavimo aktus.

IÅ¡ viso atsakovė ieÅ¡kovei už perduotas medžiagas ir suteiktas paslaugas iÅ¡rašė PVM sÄ skaitas faktÅ«ras, kurių bendra suma sudaro 183 310,05 Eur. 2017 m. sausio 5 d. atsakovė gavo ieÅ¡kovės lydraÅ¡tį, kuriuo buvo grÄ Å¾intos visos ieÅ¡kovei pateiktos PVM sÄ skaitos faktÅ«ros už medžiagas ir paslaugas. GrÄ Å¾indama sÄ skaitas, ieÅ¡kovė nurodė, kad sÄ skaitose nurodytų prekių ir paslaugų iÅ¡ atsakovės neužsakinėjo ir negavo, tačiau byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai patvirtina, kad visos medžiagos buvo perduotos ieÅ¡kovės atsakingam darbuotojui L.

D.. Kadangi ieškovė gavo medžiagas, tačiau už jas nesumokėjo, atsakovė prašė priteisti iš ieškovės 183 310,05 Eur (su PVM).

9. Atsakovė taip pat nurodė, kad 2017 m. rugsėjo 26 d. pateikė ieÅ¡kovei praneÅ¡imÄ dėl vienaÅ¡aliÅ¡ko sutarties nutraukimo. Atsakovė vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukė sutartį, atsižvelgdama į tai, kad sutartyje numatytas darbų atlikimo terminas (2016 m. liepos 15 d.) buvo pasibaigęs prieÅ¡ daugiau nei metus, ieÅ¡kovė nebuvo paÅ¡alinusi darbų trÅ«kumų, ieÅ¡kovės vykdytų darbų trÅ«kumų faktas buvo patvirtintas 2017 m. rugsėjo 18 d. teismo ekspertizės akte, vykdydama sutartį, ieÅ¡kovė veikė nesÄ Å¾iningai, o tolesnis sutarties galiojimas sukeltų atsakovei papildomus nuostolius.

VienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukus sutartį, ieÅ¡kovė privalo atlyginti atsakovei visus padarytus nuostolius dėl sutarties neįvykdymo ar netinkamo vykdymo (sutarties 10.1 punktas). Sutarties 12.4 punkte nustatyta, kad Å¡alis, dėl kurios kaltės kita Å¡alis įgijo pagrindÄ vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukti sutartį, privalo sumokėti kitai Å¡aliai 10 procentų dydžio baudÄ nuo bendros sutarties kainos. Pagal sutarties 2.1 punktÄ bendra sutarties kaina su PVM yra 389 016,09 Eur, todėl atsakovei iÅ¡ ieÅ¡kovės turi bÅ«ti priteista 38 901,61 Eur bauda.

10. Be to, atsakovė 2016 m. rugsėjo 6 d. praneÅ¡imu informavo ieÅ¡kovę apie vėluojamus atlikti darbus, nurodė, kad nuo 2016 m. liepos 15 d. iki 2016 m. liepos 22 d. ieÅ¡kovei yra skaičiuojami 0,2 proc. dydžio, o nuo 2016 m. liepos 23 d. – 0,35 proc. dydžio delspinigiai (sutarties 10.3 punktas). Kadangi ieÅ¡kovė iki sutarties vienaÅ¡alio nutraukimo neužbaigė darbų, nepaÅ¡alino darbų trÅ«kumų, atsakovė pareiÅ¡kė reikalavimÄ dėl sutartyje nustatytų delspinigių priteisimo. Atsižvelgdama į reikalavimo dydį, įvertinusi tai, kad dėl prastos finansinės padėties ieÅ¡kovė nebus pajėgi įvykdyti visÄ reikalavimÄ , atsakovė sumažino reikalavimÄ ir prašė priteisti 0,04 proc. dydžio delspinigius. Tokio dydžio reikalavimas už paskutiniuosius 6 mėnesius atsakovės skaičiavimais sudaro 155,61 Eur už kiekvienÄ pradelstÄ dienÄ . Už visÄ 6 mėnesių laikotarpį (184 dienos) reikalaujama priteisti suma sudaro 28 632,24 Eur.

11. Atsakovė, atsižvelgdama į tai, kad 2017 m. rugsėjo 18 d. teismo eksperto prof. habil. dr. Leono Ustinovičiaus ekspertizės akte yra konstatuota, jog atsakovė be pagrindo priėmė darbus, numatytus atliktų darbų priėmimo–perdavimo akte Nr. 01/2016-05, eilės Nr. 3.3 „Žemės sankasos supylimas iÅ¡ drenuojančio grunto, sluoksniai sutankinti“, kurių kaina su PVM – 37 510 Eur, taip pat į tai, kad atsakovė ieÅ¡kovei už jos netinkamai ir ne iki galo atliktus darbus yra sumokėjusi 149 000 Eur, reiÅ¡kė reikalavimÄ dėl teismo eksperto konstatuotos 37 510 Eur permokos už darbus priteisimo iÅ¡ ieÅ¡kovės.

12. Kadangi ieÅ¡kovė ilgiau kaip metus nevykdo atsakovės reikalavimų dėl trÅ«kumų paÅ¡alinimo, įvertinusi 2017 m. rugsėjo 18 d. teismo ekspertizės akte konstatuotÄ ieÅ¡kovės vykdytų darbų trÅ«kumų faktÄ ir nurodytÄ ekonomiÅ¡kiausiÄ trÅ«kumų paÅ¡alinimo kainÄ , taip pat į tai, kad atsakovės teisė reikalauti atlyginti trÅ«kumų Å¡alinimo iÅ¡laidas yra nustatyta Å¡alių sudarytoje sutartyje, atsakovė taip pat prašė priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės teismo eksperto nurodytÄ 176 624,91 Eur sumÄ ieÅ¡kovės vykdytų darbų trÅ«kumams paÅ¡alinti.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 13. Kauno apygardos teismas 2020 m. kovo 18 d. sprendimu ieÅ¡kinį ir prieÅ¡ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies – priteisė ieÅ¡kovei UAB „Loromas“ iÅ¡ atsakovės UAB „Refitas“ 33 767,67 Eur skolÄ už darbus; priteisė atsakovei UAB „Refitas“ iÅ¡ ieÅ¡kovės UAB „Loromas“ 418 711,10 Eur (183 310,05 Eur už medžiagas ir paslaugas, 167 867,20 Eur trÅ«kumams Å¡alinti, 38 901,61 Eur baudÄ , 28 632,24 Eur delspinigius), 6 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos (2016 m. lapkričio 28 d.) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo; paskirstė bylinėjimosi iÅ¡laidas.

14. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad nesutinka su ieÅ¡kove, jog ji prekių rangos darbams atlikti iÅ¡ atsakovės negavo. Teismas pažymėjo, kad ieÅ¡kovė pripažįsta, kad iÅ¡ UAB „Vidisa“ pirktas prekes gavo. Liudytoja 2018 m. lapkričio 15 d. teismo posėdyje apklausta UAB „Vidisa“ vadovė J. M. patvirtino, kad ieÅ¡kovės, atsakovės ir UAB „Vidisa“ susitarimu sÄ skaitos už objekte naudotinas medžiagas bÅ«davo iÅ¡raÅ¡omos atsakovei, tik paskutinioji sÄ skaita už papildomas tvirtinimo detales buvo iÅ¡raÅ¡yta ieÅ¡kovei, kuri sÄ skaitos nėra apmokėjusi. 2018 m. lapkričio 15 d. teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas L.

D. patvirtino pasirašęs visuose ginčo medžiagų perdavimo aktuose, nurodė pasiraÅ¡ymÄ derindavęs su savo vadovu, taip pat, kad visos atsakovės pateiktuose medžiagų perdavimo aktuose nurodytos medžiagos buvo panaudotos vykdant darbus objekte. Ä®vertinęs iÅ¡vardintas aplinkybes, teismas darė iÅ¡vadÄ , kad atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimas priteisti 183 310,05 Eur už medžiagas ir jų transportavimÄ yra pagrįstas.

15. Teismas pažymėjo, kad Å¡alių sudarytos sutarties 1.4 punkte nustatyta, jog dėl papildomų darbų atlikimo Å¡alys privalo sudaryti atskirÄ raÅ¡ytinį susitarimÄ . Sutarties 2.3 punktas nustato, kad į sutarties kainÄ Ä¯trauktas visas už darbų atlikimÄ numatytas užmokestis ir rangovas neturi teisės reikalauti padengti jokių iÅ¡laidų, virÅ¡ijančių darbų kainÄ , jeigu dėl to nebuvo atskiro Å¡alių raÅ¡ytinio susitarimo. Atsižvelgdamas į tai, kad prieÅ¡ pasiraÅ¡ant sutartį ir sudarant lokalinę sÄ matÄ ieÅ¡kovė turėjo galimybę iÅ¡samiai įvertinti atliktinų darbų kiekius bei darbams atlikti bÅ«tinas iÅ¡laidas, pirmosios instancijos teismas sprendė, jog vėliau pareikÅ¡tas reikalavimas padidinti darbų kainÄ , nesant Å¡alių atskiro raÅ¡ytinio susitarimo dėl papildomų darbų atlikimo, nelaikytinas pagrįstu ir ieÅ¡kovė neturi pagrindo reikalauti Å¡ių darbų apmokėjimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.653 straipsnio 5 dalis).

16. Pirmosios instancijos teismas sutiko su atsakove, kad ieÅ¡kovė atsakovei pateikė neteisingus dokumentus, kurių pagrindu byloje reiÅ¡kė reikalavimÄ apmokėti už atliktus darbus, taip siekdama įrodyti atliktų darbų faktÄ ir kiekius, kurie neatitinka faktinės tikrovės bei gauti apmokėjimÄ už Å¡iuos darbus. Remdamasis teismo eksperto V. Vilesko iÅ¡vada, teismas sprendė, kad ginčo objekte atlikta darbų už 182 767,68 Eur. Kadangi atsakovė yra sumokėjusi 149 000 Eur, todėl darytina iÅ¡vada, kad ji liko skolinga ieÅ¡kovei 33 767,68 Eur. Nusprendęs, kad atsakovė ieÅ¡kovei skolinga 33 767,68 Eur, teismas atmetė atsakovės reikalavimÄ priteisti 37 510 Eur permokÄ už darbus.

17. Teismas nurodė, kad ieškovė darbus atliko su trūkumais – tai pripažino ir pati ieškovė, tiek šalindama trūkumus, tiek teikdama įrodymus dėl esamų trūkumų bei lėšų, reikalingų trūkumams pašalinti. Teismas pažymėjo, kad eismas geležinkelio keliu Nr. 20 buvo leistas, nors objektas ir nebuvo priduotas valstybinei komisijai, ir nebuvo nutrauktas (17 t., b. l. 75). Tiek eksperto L. Ustinovičiaus nuomone, tiek eksperto V. Vilesko vertinimu, eismas ginčo geležinkelio keliu neturėjo įtakos defektų atsiradimui.

Ekspertas L. Ustinovičius nurodė, kad eismas geležinkelio keliu buvo per mažas, kad įtakotų kelio vėžės plotį (17 t., b. l. 2). Kad dėl geležinkelio kelio eksploatacijos, dėl temperatūros eksperto nustatyti trūkumai negalėjo atsirasti, 2020 m. sausio 22 d. teismo posėdyje aiškino teismo ekspertas V. Vilesko. Esant nurodytoms aplinkybėms teismas sprendė, kad atsakovės reikalavimas priteisti 176 624,91 Eur pagrįstas iš dalies – vadovaujantis teismo eksperto V. Vilesko ekspertizės išvada, jog ekonomiškiausia reikalinga kaina ieškovės atliktiems defektams ištaisyti yra 138 733,22 Eur be PVM (167 867,20 Eur su PVM) (22 t., b. l. 131–147, 164–172).

18. Teismas pažymėjo, kad vienaÅ¡aliÅ¡ko sutarties nutraukimo ieÅ¡kovė neginčijo. Atsakovė, reikÅ¡dama reikalavimÄ dėl baudos priteisimo, vadovavosi sutartimi. Sudarydama sutartį, ieÅ¡kovė sutiko su sutarties sÄ lygomis. Å alių sudaryta sutartis turi įstatymo galiÄ , todėl sutiktina, kad Å¡alys negali nesilaikyti sutartyje numatyto susitarimo dėl baudos sumokėjimo. IÅ¡ byloje esančių įrodymų matyti, kad atsakovė ne kartÄ reikalavo ieÅ¡kovės iÅ¡taisyti vykdytų darbų trÅ«kumus, tačiau trÅ«kumai nebuvo iÅ¡taisyti, ieÅ¡kovė vėlavo atlikti darbus. Pritartina atsakovei, kad ieÅ¡kovės atsikirtimai leidžia pagrįstai manyti, kad darbų trÅ«kumai nebus Å¡alinami ateityje ir sutarties įvykdymas nėra įmanomas. Esant nurodytoms aplinkybėms teismas sprendė, kad atsakovės reikalavimas priteisti 38 901,61 Eur baudÄ laikytinas pagrįstu.

19. Teismas nurodė, kad ieÅ¡kovė rangos sutartimi įsipareigojo darbus atlikti iki 2016 m. liepos 15 d. Byloje neginčytinai nustatyta, kad ieÅ¡kovė darbų sutartyje numatytu laiku neatliko. Atsakovė jau 2016 m. rugsėjo 6 d. praneÅ¡imu informavo ieÅ¡kovę apie vėluojamus atlikti darbus, taip pat informavo, kad nuo 2016 m. liepos 15 d. skaičiuojami delspinigiai ir bauda. Teismas pastebėjo, kad sutarties 10.3 punkte numatytÄ delspinigių dydį (0,2 ir 0,35 procento) pati atsakovė, reikÅ¡dama reikalavimÄ , sumažino iki 0,04 procento.

Teismo vertinimu, atsakovei reikÅ¡mingai sumažinus sutartyje nustatytus delspinigius, ieÅ¡kovės teiginiai dėl jų dydžio atmestini. Be to, teismas nesutiko su ieÅ¡kove, kad negali bÅ«ti reikalaujama ir baudos, ir delspinigių priteisimo. Tarp Å¡alių sudarytos sutarties 10.4 punkte numatyta, kad jei rangovas ne dėl užsakovo kaltės daugiau kaip 15 kalendorinių dienų vėluoja užbaigti ir perduoti darbus, jis užsakovo reikalavimu papildomai sumoka užsakovui 10 procentų sutarties kainos dydžio baudÄ .

Galiausiai, kadangi ieÅ¡kovės pažeidimas tęstinis, nesutiktina, kad praleistas senaties terminas reikalavimui dėl delspinigių priteisimo pareikÅ¡ti. Todėl kaip pagrįstas tenkintas atsakovės reikalavimas priteisti 28 632,24 Eur delspinigių. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai 20. Apeliaciniame skunde ieÅ¡kovė UAB „Loromas“ praÅ¡o panaikinti Kauno apygardos teismo 2020 m. kovo 18 d. sprendimÄ ir ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį tenkinti visiÅ¡kai, o atsakovės patikslintÄ prieÅ¡ieÅ¡kinį atmesti ir perduoti bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo.

Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais: 20.1. Teismas, priteisdamas iÅ¡ ieÅ¡kovės 183 310,05 Eur už medžiagas ir paslaugas, nesiaiÅ¡kino ir nenurodė argumentų dėl ieÅ¡kovės darbuotojo L. D. teisės pasiraÅ¡yti medžiagų perdavimo aktuose. 20.2. Teismui priteisus atsakovės naudai sumÄ už prekes (medžiagas), ieÅ¡kovė už prekes buvo apmokestinta du kartus – pirmÄ kartÄ , kai už prekes pati ieÅ¡kovė iÅ¡skaičiavo iÅ¡ praÅ¡omos priteisti skolos sumos, o antrÄ kartÄ teismo sprendimu Å¡ias iÅ¡laidas priteisus. 20.3.

IeÅ¡kovė procesiniuose dokumentuose ir teikdama paaiÅ¡kinimus ne kartÄ nurodė, kad papildomų darbų priėmimo–perdavimo akte Nr. 03/2016-08-29 nurodyti darbai nebuvo papildomi darbai, o yra darbai, padidėjus darbų kiekiams, tačiau teismas Å¡io argumento netyrė ir niekaip nevertino. 20.4. Visus ieÅ¡kovės atliktus darbus tikrino techninis prižiÅ«rėtojas, o visus ieÅ¡kovės atliktus darbus be iÅ¡imties iÅ¡ atsakovės yra priėmęs užsakovas UAB „Kauno grÅ«dai“, todėl visi ieÅ¡kovės atlikti darbai yra kokybiÅ¡ki ir be trÅ«kumų.

Pažymėtina tai, kad prieÅ¡ geležinkelio kelio eksploatacijÄ jį patikrino AB „Lietuvos geležinkeliai“ (6 t., b. l. 14–17). Pati atsakovė 2016 m. spalio 14 d. savo praneÅ¡ime užsakovui (6 t., b .l.

7) nurodė, kad ginčo geležinkelio ruože eismas gali bÅ«ti vykdomas. Remiantis protingumo principu, manytina, jog, jei bÅ«tų grėsmė geležinkelio keliui dėl defektų, tai bÅ«tų draudžiamas traukinių eismas keliu. 20.5. Atsakovės pateiktas faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas vertintinas kritiÅ¡kai, nes jį sudarant nedalyvavo nei vienas specialių žinių apie geležinkelio kelio remontÄ , turintis asmuo, be to, nebuvo pakviesta ir ieÅ¡kovė. 20.6. Pakartotinė teismo ekspertizė, kuria vadovavosi pirmosios instancijos teismas, yra su esminiais trÅ«kumais – teismo ekspertas nedarė jokių bandymų, ekspertizės akte nurodyta, kad ekspertizė atlikta dokumentų pagrindu.

Å iame ekspertizės akte pakartotinai suraÅ¡yti tie patys trÅ«kumai kaip ir eksperto Leono Ustinovičiaus ekspertizės akte ir nepagrįsta faktais, kaip tie trÅ«kumai atsirado – ar dėl eksploatacijos, ar ne. 20.7. Byloje yra du komerciniai pasiÅ«lymai, dvi ekspertizės su visiÅ¡kai skirtingomis defektų Å¡alinimo sumomis, todėl akivaizdu, kad nėra pagrindo remtis nei vienu dokumentu dėl trÅ«kumų Å¡alinimo sumos. Akcentuotina ir tai, jog byloje yra pateikta UAB „Babėbų transportas“ sÄ mata, kurioje yra nurodytos atliktinų darbų pozicijos ir sumos defektams iÅ¡taisyti, t. y. nurodyta tik 3 329,92 Eur suma, kuri, ieÅ¡kovės nuomone, yra pagrįsta, nes atitinka faktinę situacijÄ . 20.8.

Atsakovės pasirinkti sutarties nutraukimo pagrindai yra formalÅ«s, nesant faktinio pagrindo, neatsižvelgiant į ieÅ¡kovės interesus, į ilgai vykstantį teisminį procesÄ , neįvertinus sutarties iÅ¡saugojimo galimybių, todėl sutartis nutraukta nepagrįstai ir neteisėtai. Atitinkamai, atsakovė neįgijo teisės reikalauti priteisti baudÄ iÅ¡ ieÅ¡kovės. 20.9. Atsakovė visiÅ¡kai nepagrįstai priskaičiavo delspinigius, kol nėra aiÅ¡kus teisminių ginčų dėl darbų pagal sutartį rezultatas.

Darbai yra baigti, kelias eksploatuojamas, statybos rangos rezultatas – pasiektas, todėl atsakovė neturi teisės skaičiuoti delspinigius už paskutiniuosius 6 mėn. iki sutarties vienašališko nutraukimo ir todėl atsakovės skaičiuojamiems delspinigiams turi būti taikomas ieškinio senaties terminas.

21. Apeliaciniame skunde atsakovė UAB „Refitas“ praÅ¡o panaikinti Kauno apygardos teismo 2020 m. kovo 18 d. sprendimo dalį, kuria iÅ¡ dalies patenkintas UAB „Loromas“ ieÅ¡kinys ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti; pakeisti Kauno apygardos teismo 2020 m. kovo 18 d. sprendimo dalį dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais: 21.1. Spręsdamas dėl ieÅ¡kovės ieÅ¡kinio reikalavimo, pirmosios instancijos teismas turėjo vadovautis byloje teismo ekspertizės aktÄ parengusio teismo eksperto prof. habil. dr. Leono Ustinovičiaus iÅ¡vada dėl ieÅ¡kovės atliktų darbų vertės bei susidariusios atsakovės permokos už Å¡iuos darbus.

Vien tai, kad bylos nagrinėjimo eigoje buvo paskirta pakartotinė teismo ekspertizė, nesudaro pagrindo automatiÅ¡kai atmesti pirmosios byloje parengtos teismo ekspertizės iÅ¡vadų ir jų apskritai nevertinti. 21.2. IÅ¡ Vitalij Vilesko teismo ekspertizės akto matyti, kad ieÅ¡kovės atliktų darbų vertę teismo ekspertas skaičiavo iÅ¡ rangos sutartyje nustatytos galutinės darbų kainos atimdamas ekspertizės metu apskaičiuotÄ trÅ«kumų Å¡alinimo kainÄ . IÅ¡ prof. habil. dr. Leono Ustinovičiaus ekspertizės akto matyti, kad ieÅ¡kovės atliktų darbų kaina buvo nustatinėjama nagrinėjant ieÅ¡kovės pateiktus atliktų darbų aktus, nagrinėjant juose nurodytų darbų realumÄ , faktinį atlikimÄ , todėl Å¡ie skaičiavimai yra tikslesni. 21.3.

Skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas netinkamai paskirstė bylinėjimosi išlaidas – neatlygino atsakovės sumokėtų žyminio mokesčio ir teismo ekspertizės išlaidų proporcingos dalies. Teismas, spręsdamas dėl atsakovės patirtų išlaidų advokato teisinei pagalbai dydžio tinkamumo (atitikimo Teisingumo ministro patvirtintoms rekomendacijoms), priteisiamų išlaidų dydį sumažindamas, tuo pačiu sumažino ir atsakovės išlaidų žyminiam mokesčiui ir teismo ekspertizei dydžius, nors Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas (toliau – CPK) galimybės sumažinti šias bylinėjimosi išlaidas nenumato.

22. Atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovė praÅ¡o atsakovės apeliacinį skundÄ atmesti, panaikinti Kauno apygardos teismo 2020 m. kovo 18 d. sprendimÄ ir ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį tenkinti visiÅ¡kai, o atsakovės patikslintÄ prieÅ¡ieÅ¡kinį atmesti, perduoti bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo. Atsiliepime nurodomi tokie atsikirtimai: 22.1. Teismo paskirtos ekspertizės nėra lygiavertės – teismas pripažino, kad teismo eksperto prof. habil. dr. Leono Ustinovičiaus atlikta ekspertizė yra niekinė, todėl skyrė pakartotinę ekspertizę. 22.2.

Eksperto prof. habil. dr. Leono Ustinovičiaus ekspertizės atlikime dalyvavo ir eksperto asistentė R. L. bei D. Kalibatas. Apie asistentės ir D. Kalibato dalyvavimÄ ekspertizėje Å¡alims nebuvo praneÅ¡ta ir taip buvo apribota Å¡alių teisė reikÅ¡ti nuÅ¡alinimÄ â€“ ieÅ¡kovė nebÅ«tų sutikusi su D. Kalibato dalyvavimu ekspertizėje. 22.3. 2018 m. lapkričio 29 d. teismo posėdžio metu paaiÅ¡kėjo, kad eksperto pateikta sÄ mata yra su trÅ«kumais – du kartus į sÄ matÄ Ä¯trauktas tas pats geležinkelio atkarpos atstumas.

Eksperto apklausos metu taip pat paaiškėjo, kad ekspertas neturi atestato atlikti skaičiavimams, o vienas iš ekspertui keliamų klausimų buvo susijęs su defektų pašalinimo kainos skaičiavimu. 22.4. Eksperto prof. habil. dr. Leono Ustinovičiaus ekspertizės aktas yra su trūkumais – nuotraukose, darytose ekspertizei, nėra datos ir geopozicijos. Ruletė neturi meteorologinės patikros. Bėgių temperatūros matavimas nebuvo atliekamas ekspertizės metu, nes nėra nė vienos nuotraukos, kur matytųsi šis prietaisas, ir akte nėra paminėta bėgių temperatūra.

Prie ekspertizės akto nepridėta dalis duomenų, kÄ pripažino ir pats ekspertas. Teismo ekspertui prof. habil. dr. Leonui Ustinavičiui per vienerius metus buvo skirti net 3 vieÅ¡i įspėjimai dėl beveik analogiÅ¡kų neleistinų veiksmų. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 23. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis).

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama Å¡iÄ bylÄ apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų bÅ«ti peržengtos apeliaciniuose skunduose nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

24. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje keliami klausimai, susiję su šalių sudarytos statybos rangos sutarties tinkamu vykdymu.

25. CK 6.681 straipsnio 1 dalis nustato, kad statybos rangos sutartimi rangovas įsipareigoja per sutartyje nustatytÄ terminÄ pastatyti pagal užsakovo užduotį statinį arba atlikti kitus statybos darbus, o užsakovas įsipareigoja sudaryti rangovui bÅ«tinas statybos darbams atlikti sÄ lygas, priimti darbų rezultatÄ ir sumokėti sutartyje nustatytÄ kainÄ .

26. Nagrinėjamu atveju Å¡alys 2016 m. gegužės 4 d. statybos rangos sutartimi susitarė, kad rangovas įsipareigoja sutartyje nustatytomis sÄ lygomis atlikti TelÅ¡ių GS geležinkelio gelio Nr. 20 remonto darbus, o užsakovas įsipareigoja sutartyje nustatytomis sÄ lygomis ir tvarka sumokėti už tinkamai ir laiku atliktus darbus (1 t., b. l. 71–77). Be kita ko, Å¡alių sudarytos rangos sutarties 2.1 punktas numatė, kad už užsakovo pateiktas prekes ir paslaugas rangovas sumoka pagal pateiktÄ sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ (1 t., b. l. 71).

Dėl atsakovės reikalavimo apmokėti už medžiagas 27. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis liudytojų ieÅ¡kovės darbuotojo L. D. bei UAB „Vidisa“ vadovės J. M. parodymais, sprendė, kad atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimas priteisti 183 310,05 Eur už medžiagas, naudotas ginčo objekte, yra pagrįstas. IeÅ¡kovė apeliaciniame skunde nurodo, kad Å¡i teismo iÅ¡vada yra nepagrįsta – teismas neanalizavo ieÅ¡kovės argumentų dėl atsakovei pateikto preliminaraus atsakingų darbuotojų sÄ raÅ¡o, taip pat byloje esančių medžiagų perdavimo aktų ir PVM sÄ skaitų faktÅ«rų nesutapimo, neatsižvelgė į tai, kad ieÅ¡kovė sumÄ už gautas medžiagas jau yra atėmusi iÅ¡ darbų kainos (ieÅ¡kinio reikalavimo sumos).

28. CK 6.686 straipsnio 1 dalis nustato, kad statybÄ aprÅ«pinti medžiagomis, įrengimais, detalėmis ir kitokiomis konstrukcijomis privalo rangovas, jeigu statybos rangos sutartis nenustato, kad tÄ daryti yra užsakovo pareiga. Kaip minėta, Å¡alių sudarytos rangos sutarties 2.1 punktas nustatė, kad už užsakovo pateiktas medžiagas ir paslaugas rangovas sumoka pagal pateiktÄ sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ (1 t., b. l. 71).

29. Nustatyta, kad 2016 m. balandžio 5 d. ieÅ¡kovė pateikė atsakovės vadovui raÅ¡tÄ , kuriame įvardinti atsakingi asmenys, dirbsiantys ginčo objekte, bei jų pareigos (4 t., b. l. 191). Taip pat nustatyta, kad vienas iÅ¡ sÄ raÅ¡e nurodytų asmenų – kelio brigadininkas L. D. pasirašė atsakovės ieÅ¡kovei pateiktus medžiagų perdavimo aktus (4 t., b. l. 25–26; 19 t. b. l. 61–64). Tie patys medžiagų perdavimo aktai, likę atsakovei (4 t., b. l. 25–26) ir likę kelio brigadininkui L.

D. (19 t., b. l. 61–64) skiriasi savo datomis – atsakovės į bylos medžiagÄ pateiktuose aktuose jų pasiraÅ¡ymo data nurodoma 2016 m. birželio 1 d., 2016 m. birželio 9 d., 2016 m. liepos 7 d., 2016 m. liepos 18 d., įraÅ¡ai daryti ranka, o kelio brigadininko L. D. pateiktuose aktuose nurodoma 2016 m. birželio 1 d. data, įraÅ¡as atspausdintas. Bylos duomenys taip pat patvirtina, kad didžiÄ jÄ dalį medžiagų, kurias atsakovė perdavė ieÅ¡kovei, atsakovei tiekė UAB „Vidisa“ (1 t., b. l. 199–205).

Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad UAB „Vidisa“ atsakovei pateikė prekių už 112 208,88 Eur (1 t., b. l. 199–205), o atsakovė tas pačias medžiagas perdavė ieÅ¡kovei iÅ¡raÅ¡ydama PVM sÄ skaitas faktÅ«ras už 140 877,12 Eur (4 t., b. l. 16–21) bei iÅ¡rašė papildomÄ sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ 42 432,93 Eur sumai (4 t., b. l. 15), kuri sutampa su ieÅ¡kovės atsakovei iÅ¡raÅ¡yta PVM sÄ skaita faktÅ«ra 36 027,63 Eur sumai (5 t., b. l.

50) ir kuri buvo priimta atsakovės. Taigi UAB „Vidisa“ atsakovei pardavė medžiagų už 112 208,88 Eur (1 t., b. l. 199–205), o atsakovė ieÅ¡kovei teigia pardavusi medžiagų už 183 310,05 Eur (4 t., b. l. 15–21). 30. 2018 m. lapkričio 25 d. teismo posėdyje buvęs ieÅ¡kovės darbuotojas liudytojas L. D. paaiÅ¡kino, kad visus medžiagų perdavimo aktus pasirašė tÄ pačiÄ dienÄ darbams objekte dar neįpusėjus. Liudytojas nurodė, kad sutikrinęs medžiagų kiekius, įvertino, kad visos medžiagų perdavimo aktuose nurodytos medžiagos bus naudojamos objekte, dalis Å¡ių medžiagų pasiraÅ¡ant perdavimo aktus jau buvo pristatytos, kitos turėjo atvykti statybos darbų eigoje.

Liudytojas patvirtino, kad visos medžiagos nurodytos medžiagų perdavimo aktuose buvo pristatytos ir panaudotos statant ginčo objektÄ . 31. 2018 m. lapkričio 25 d. teismo posėdyje UAB „Vidisa“ vadovė liudytoja J. M. paaiÅ¡kino, kad su ieÅ¡kove iki ginčo objekto statymo bendradarbiavo ilgÄ laikÄ , pagal poreikį tiekdavo medžiagas ieÅ¡kovės statomiems objektams. Statybos darbams ginčo objekte reikalingÄ visÄ medžiagų poreikį (kiekius) gavo iÅ¡ ieÅ¡kovės, pradinius tiekimus darė ieÅ¡kovei, tačiau vėliau atsakovė nurodė, kad medžiagas pirks ji.

UAB „Vidisa“ toliau tiekė prekes, tačiau sÄ skaitas iÅ¡raÅ¡ydavo jau atsakovei. UAB „Vidisa“ visas medžiagų kainas pateikė ieÅ¡kovei, o atsakovė atskirų užsakymų neteikė, dėl kainos nesiderėjo. UAB „Vidisa“ vadovė taip pat nurodė, kad visos jos bendrovės tiektos medžiagos yra objekte, buvo ten pristatytos ir naudojamos.

32. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad UAB „Vidisa“ tiektos prekės, pagal kurias UAB „Vidisa“ iÅ¡rašė PVM sÄ skaitas faktÅ«ras atsakovei, buvo pristatytos ir panaudotos vykdant statybos rangos darbus, ieÅ¡kovė Å¡ias medžiagas realiai yra gavusi. Be to, ir pati ieÅ¡kovė sutinka, jog už UAB „Vidisa“ tiektas prekes turi sumokėti ji, tačiau nurodo, kad atsakovė, perraÅ¡ydama UAB „Vidisa“ sÄ skaitas ieÅ¡kovei, nepagrįstai padidino medžiagų kainÄ .

Su Å¡iais ieÅ¡kovės argumentais sutiktina. Atkreiptinas dėmesys, kad UAB „Vidisa“ vadovė nurodė, jog bÅ«tent su ieÅ¡kove derino visÄ prekių kiekį, laikotarpius, kada prekės bus pristatomos, taip pat bÅ«tent ieÅ¡kovei buvo nurodyta prekių kaina. Kita vertus, atsakovė neteikė UAB „Vidisa“ jokių prekių užsakymų, nesiderėjo dėl tiekiamų prekių kainos. Byloje taip pat nėra pateikto jokio ieÅ¡kovės ir atsakovės susitarimo dėl perparduodamų prekių kainų.

Atsižvelgdama į liudytojos J. M. parodymus bei byloje nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia esant labiau tikėtina, kad tarp ieÅ¡kovės ir atsakovės buvo susitarimas, jog ieÅ¡kovė apmokės tÄ medžiagų kainÄ , už kuriÄ medžiagas tieks UAB „Vidisa“, tačiau Å¡alys nebuvo susitarusios, kad atsakovės vienaÅ¡aliu sprendimu Å¡i kaina galės kilti. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad visos atsakovės ieÅ¡kovei pateiktos PVM sÄ skaitos faktÅ«ros, kuriose yra perraÅ¡ytos UAB „Vidisa“ atsakovei pateiktos PVM sÄ skaitos faktÅ«ros, atsakovės buvo iÅ¡raÅ¡ytos jau kilus konfliktui tarp Å¡alių, po ieÅ¡kovės pateikto vienaÅ¡alio darbų priėmimo–perdavimo aktų pasiraÅ¡ymo, kas papildomai leidžia abejoti Å¡iose sÄ skaitose nurodytų kainų už medžiagas pagrįstumu.

33. Kaip minėta, pagal byloje esančius duomenis nustatyta, kad UAB „Vidisa“ ginčo objekto statyboms pateikė prekių už 112 208,88 Eur (1 t., b. l. 199–205), o atsakovė Å¡ias sÄ skaitas perrašė ieÅ¡kovei už 140 877,12 Eur (4 t., b. l. 16–20). Be to, atsakovė ieÅ¡kovei iÅ¡rašė ir papildomÄ PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ 42 432,93 Eur sumai (4 t., b. l. 15), tačiau dar prieÅ¡ Å¡ios sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡ymÄ atsakovės vadovas sÄ skaitoje nurodytas prekes buvo priėmęs iÅ¡ ieÅ¡kovės (5 t., b. l. 50).

Konstatuotina, kad atsakovė vienaÅ¡aliÅ¡kai padidino medžiagų kainÄ , todėl ieÅ¡kovė turi sumokėti atsakovei 112 208,88 Eur už atsakovės per UAB „Vidisa“ tiektas medžiagas ginčo objekto statybai, o 28 668,24 Eur suma, kuria atsakovė padidino medžiagų, gautų iÅ¡ UAB „Vidisa“, kainÄ , laikytina nepagrįsta. Be to, atsakovei nepriteistina ir 42 432,93 Eur suma, kadangi neįrodyta, kad tai kaina už atsakovės ieÅ¡kovei tiektas prekes. PrieÅ¡ingai – byloje esanti ieÅ¡kovės 2016 m. gegužės 31 d. iÅ¡raÅ¡yta PVM sÄ skaita faktÅ«ra rodo, kad Å¡ias prekes ieÅ¡kovė buvo įsigijusi dar iki atsakovės iÅ¡raÅ¡ytos PVM sÄ skaitos faktÅ«ros ne iÅ¡ atsakovės, todėl vėlesnis atsakovės atliktas Å¡ios PVM sÄ skaitos faktÅ«ros perraÅ¡ymas laikytinas nepagrįstu.

34. Kadangi apeliacinės instancijos teismas iÅ¡ esmės sprendė atsakovei priteisti tik tÄ medžiagų kainÄ , kuriÄ ieÅ¡kovė pripažįsta turinti mokėti, apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako dėl ieÅ¡kovės argumentų, susijusių su darbuotojo L. D. įgaliojimais priimti medžiagas, taip pat dėl medžiagų perdavimo aktuose nesutampančių datų. Be kita ko, nei vienas iÅ¡ Å¡ių argumentų negalėtų paneigti to fakto, kad ieÅ¡kovė UAB „Vidisa“ medžiagas, už kurias buvo iÅ¡raÅ¡ytos PVM sÄ skaitos faktÅ«ros atsakovei, yra gavusi ir panaudojusi statytame objekte.

Dėl atliktų darbų trūkumų 35. Skundžiamame sprendime pirmosios instancijos teismas konstatavo ieškovės atliktų darbų trūkumus. Ieškovė nesutinka su teismo išvada dėl atliktų darbų trūkumų, nurodo, kad geležinkelio kelias yra eksploatuojamas, priimtas galutinio užsakovo UAB „Kauno grūdai“ nereiškiant jokių pretenzijų dėl atliktų darbų kokybės, o antstolės faktinių aplinkybių konstatavimo protokolais bei ekspertų išvadomis, kuriomis konstatuoti atliktų darbų trūkumai, nėra pagrindo vadovautis.

36. Atliktų darbų trūkumai yra konstatuoti šiuose bylos dokumentuose: 2016 m. lapkričio 25 d. AB „Lietuvos geležinkeliai“ krovinių vežimo direkcijos Klaipėdos regiono stočių skyriaus Telšių geležinkelio stoties akte (12 t., b. l. 55), 2016 m. gruodžio 7 d. antstolės faktinių aplinkybių konstatavimo protokole (3 t., b. l. 15–78), 2017 m. kovo 17 d. antstolės faktinių aplinkybių konstatavimo protokole (6 t., b. l. 97–99), 2017 m. rugsėjo 18 d. teismo eksperto Leono Ustinovičiaus ekspertizės akte (10 t.), 2019 m. liepos 17 d. teismo eksperto Vitalij Vilesko ekspertizės akte (24 t., b. l. 131–148). Byloje nėra ginčo dėl to, kad ginčo kelias eksploatuojamas. Byloje taip pat nustatyta, kad ginčo kelias valstybinei komisijai nėra priduotas.

37. Teisėjų kolegija atmeta ieÅ¡kovės argumentus, kad ginčo kelio eksploatavimo faktas įrodo objektÄ esant be trÅ«kumų. Pažymėtina, kad tiek teismo ekspertas Leonas Ustinovičius, tiek teismo ekspertas Vitalij Vilesko, apklausti teismo posėdžių metu, patvirtino, kad sprendimas dėl eismo leidimo priklauso nuo galutinio užsakovo, o pats eismas su tam tikrais apribojimais gali bÅ«ti vykdomas net ir nepridavus kelio valstybinei komisijai (esant objekto trÅ«kumams). IeÅ¡kovės teiginiai, kad galutinis užsakovas UAB „Kauno grÅ«dai“ yra priėmęs darbus ir nepareiÅ¡kęs jokių pretenzijų dėl priimtų darbų trÅ«kumų, taip pat neįrodo to fakto, kad trÅ«kumų ginčo objekte nėra.

Teisėjų kolegijos vertinimu, UAB „Kauno grÅ«dai“, priimdama ginčo objektÄ iÅ¡ atsakovės ir nereikÅ¡dama pretenzijų dėl atliktų darbų trÅ«kumų, prisiima rizikÄ , kad vėliau neteks teisės remtis atliktų darbų trÅ«kumų aplinkybe (CK 6.662 straipsnio 2, 3 dalys), tačiau Å¡is faktas savaime nepatvirtina, kad trÅ«kumų objekte nėra. Pažymėtina, kad objekte esantys trÅ«kumai buvo konstatuoti ne vienÄ kartÄ , skirtingų asmenų, be to, byloje yra pateikti ir du komerciniai pasiÅ«lymai iÅ¡taisyti atliktų darbų trÅ«kumus (6 t., b. l. 103–104, 107–109).

38. IeÅ¡kovės teiginiai dėl to, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi byloje esančiais antstolės faktinių aplinkybių konstatavimo protokolais (3 t., b. l. 15–78; 6 t., b. l. 97–99) yra atmestini. Nors ieÅ¡kovė ir nurodo, kad konstatuojant faktines aplinkybes nedalyvavo nei vienas specialių žinių apie geležinkelio kelio remontÄ turintis asmuo, Å¡ie ieÅ¡kovės teiginiai yra paneigti byloje esančiais duomenimis. Pirminiame 2016 m. gruodžio 7 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole nurodyta, kad konstatuojant faktines aplinkybes dalyvavo O.

L. (3 t., b. l. 15). Byloje esantys duomenys patvirtina, kad Å¡is asmuo yra baigęs susisiekimo kelių ir statinių studijų programÄ , geležinkelių techninės priežiÅ«ros ir remonto specializacijÄ (5 t., b. l. 61–65). Teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti Å¡io asmens kvalifikacija. 2017 m. kovo 16 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole nurodyta, kad konstatuojant faktines aplinkybes be kitų asmenų dalyvavo ir AB „Lietuvos geležinkeliai“ Krovinių vežimo direkcijos Klaipėdos regiono stočių skyriaus TelÅ¡ių geležinkelio stoties vyr. kelio meistras V.

R.. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į šio asmens užimamas pareigas, neturi pagrindo abejoti ir šio asmens specialiomis žiniomis geležinkelių remonto srityje. Ieškovės teiginiai dėl to, kad nustatant faktines aplinkybes galimai netinkamai veikė prietaisas MARB Nr. 181, yra niekaip neįrodyti ir nesudaro pagrindo abejoti antstolės konstatuotų faktinių aplinkybių tikrumu. Teisėjų kolegija taip pat vertina, kad ieškovės dalyvavimas faktinių aplinkybių konstatavime nebūtų paneigęs antstolės užfiksuotų aplinkybių.

39. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad didelė dalis antstolės užfiksuotų faktų buvo nustatyti ir dviejų teismo paskirtų ekspertų.

40. Eksperto iÅ¡vada pateikiama ir iÅ¡dėstoma raÅ¡tu ekspertizės akte. Ekspertizės akte smulkiai apraÅ¡omi atlikti tyrimai, jų pagrindu padarytos iÅ¡vados ir pagrįsti atsakymai į teismo iÅ¡keltus klausimus (CPK 216 straipsnio 1 dalis). Jeigu teismui kyla abejonių dėl eksperto iÅ¡vados pagrįstumo, taip pat jeigu yra prieÅ¡taravimų tarp kelių ekspertų iÅ¡vadų, teismas gali paskirti pakartotinę ekspertizę ir pavesti jÄ daryti kitam ekspertui ar ekspertams (CPK 219 straipsnio 2 dalis).

41. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo nutartimi paskirtos ir įstatymo nustatyta tvarka atliktos ekspertizės iÅ¡vada yra laikoma specialia įrodinėjimo priemone. Taip pat pripažįstama, kad ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumÄ dėl tiriamojo pobÅ«džio prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni už kituose įrodymų Å¡altiniuose esančius duomenis. Kita vertus, eksperto iÅ¡vadai, kaip įrodymų Å¡altiniui, CPK nenustatyta iÅ¡ankstinės galios, teismui ji nėra privaloma ir turi bÅ«ti vertinama pagal vidinį teismo įsitikinimÄ kartu su kitais byloje esančiais įrodymais (CPK 218 straipsnis).

Vidinis teismo įsitikinimas dėl eksperto iÅ¡vados turi susiformuoti visapusiÅ¡kai, iÅ¡samiai ir objektyviai iÅ¡tyrus visus byloje esančius įrodymus. Tai reiÅ¡kia, kad įvertintini įrodymai, kurie patvirtina ar paneigia ekspertizės akte ir eksperto iÅ¡vadoje esančias aplinkybes, o atliekant šį vertinimÄ atsižvelgiama į visų įrodymų tikslumÄ , detalumÄ , iÅ¡samumÄ , patikimumÄ , prigimtį ir kitas svarbias aplinkybes, sudarančias pagrindÄ eksperto iÅ¡vadÄ vertinti kaip patikimÄ Ä¯rodymÄ arba prieÅ¡ingu atveju motyvuotai spręsti, kad eksperto iÅ¡vados yra nepagrįstos ir teismas jomis kaip įrodymais nesivadovaus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-386-469/2015).

42. Teismo pareiga kritiÅ¡kai vertinti ekspertizės iÅ¡vadÄ yra siejama su, pirma, nustatytais ekspertinio tyrimo eigos (proceso) trÅ«kumais, antra, iÅ¡vados turinio trÅ«kumais (iÅ¡vados prieÅ¡taringumu, prieÅ¡taravimu kitiems byloje esantiems įrodymams ir pan.). Pastaruoju aspektu pažymėtina, kad dėl ekspertizės iÅ¡vadoje tiriamų klausimų specifikos teismo galimybės įvertinti specialių žinių reikalaujančio tyrimo procesÄ , jo iÅ¡samumo lygį ar iÅ¡vadų santykį su kitais byloje esančiais įrodymais yra ribotos. Todėl teismo paskirtas ekspertas tam tikra prasme tampa kvaziarbitru, nuo kurio iÅ¡vados didele dalimi priklauso bylos baigtis. Atsižvelgiant į tai, eksperto skyrimo procedÅ«ra civilinėse bylose turi atitikti esminius civilinio proceso principus, be kita ko, garantuojančius Å¡alių lygiateisiÅ¡kumÄ (CPK 17 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-87-969/2017).

43. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas 2017 m. gegužės 9 d. nutartimi skyrė statybos techninę ekspertizę, nurodė, kad Å¡alys bendru sutarimu pasiÅ«lė ekspertu skirti prof. habil. dr. LeonÄ Ustinovičių, kuris turi reikiamas kvalifikacijas, yra statinių projektų ir statinio dalinės ekspertizės ekspertas, įraÅ¡ytas į Teismo ekspertų sÄ raÅ¡Ä ir sutinka atlikti ekspertizę (9 t., b. l. 12–14). 2018 m. lapkričio 29 d. teismo posėdžio metu ekspertas pripažino, kad ekspertizės atlikimo metu neturėjo atestato ekonominės dalies skaičiavimams atlikti, todėl Å¡iai ekspertizės daliai buvo pasitelktas kitas teismo ekspertas Darius Kalibatas.

Pirmosios instancijos teismas 2019 m. gegužės 13 d. nutartimi nurodė, kad ekspertas ekspertizę atliko ne vienas (pasitelkė Darių KalibatÄ ), todėl kyla abejonių dėl atlikto ekspertinio tyrimo ir iÅ¡vadų pagrįstumo (22 t., b. l. 188–190). Minėta nutartimi teismas paskyrė pakartotinę statybos techninę ekspertizę, o teismo ekspertu paskyrė Vitalij Vilesko. Skundžiamame sprendime teismas nurodė besiremiantis pakartotinės ekspertizės iÅ¡vadomis.

44. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į pakartotinės ekspertizės akto pirmÄ lentelę (24 t., b. l. 156), kurioje pakartotinės teismo ekspertizės metu nustatyti statybos darbų trÅ«kumai palyginami su kitais bylos dokumentais, kuriuose buvo užfiksuoti atliktų darbų trÅ«kumai. Matyti, kad ginčo objekte tuos pačius atliktų darbų trÅ«kumus nustatė tiek pirmoji, tiek pakartotinė teismo ekspertizės, taip pat Å¡ios faktinės aplinkybės iÅ¡ dalies buvo fiksuotos ir antstolės. Byloje nėra įtikinamų prieÅ¡ingų įrodymų, kurie leistų teigti, kad ginčo objekte atlikti darbai neturi trÅ«kumų, ar Å¡ie trÅ«kumai yra mažareikÅ¡miai, atsiradę dėl kitų priežasčių (pavyzdžiui, kelio eksploatacijos).

Atsižvelgdama į tai, kad teismo ekspertizėms pateiktus klausimus galima sugrupuoti į klausimus dėl statybos darbų trÅ«kumų ir klausimus dėl darbų kainų (įskaitant kainÄ trÅ«kumams iÅ¡taisyti), teisėjų kolegija sprendžia, kad dalyje dėl atliktų darbų trÅ«kumų abiejų ekspertizių patikimumu, iÅ¡samumu ir objektyvumu nėra pagrindo abejoti.

45. IeÅ¡kovės nurodomi teiginiai dėl to, kad teismo ekspertas prof. habil. dr. Leonas Ustinovičius vėlavo pateikti ekspertizės aktÄ , taip pat dėl to, jog nepridėjo dalies nuotraukų prie ekspertizės akto, teismo posėdžio metu nurodė, kad žvyro sutankinimÄ nustatė neatlikęs tyrimų, nepaneigia eksperto nustatytų trÅ«kumų egzistavimo. Nepaisant to, kad ekspertizės atlikimo terminas buvo eksperto praleistas, teisėjų kolegija neturi pagrindo dėl Å¡ios priežasties daryti iÅ¡vadÄ , kad ekspertas tyrimus atliko nekokybiÅ¡kai, pateikė netikslius ir (ar) neiÅ¡samius duomenis dėl nustatytų darbų trÅ«kumų.

Ieškovės argumentai dėl objekte esančio žvyro sutankinimo ir balasto taip pat laikytini nepagrįstais – abu teismo ekspertai, apklausti teismo posėdžių metu, paaiškino, kad specialių žinių turinčiam asmeniui sutankintas ir nesutankintas žvyras yra atskiriamas be jokių laboratorinių tyrimų. Be kita ko, nesutankintas balasto sluoksnis yra tik vienas iš daugybės ekspertizės aktuose nustatytų darbų trūkumų. Kita vertus, teisėjų kolegija vertina, kad ekonominių skaičiavimų dalyje tikslinga vadovautis pakartotine teismo ekspertize.

Kaip minėta, pirmÄ jÄ teismo ekspertizę atlikęs teismo ekspertas prof. habil. dr. Leonas Ustinovičius neturėjo atestato ekonominiams skaičiavimams atlikti (statybos skaičiuojamosios kainos nustatymas), todėl Å¡iÄ teismo ekspertizės dalį atliko ne teismo paskirtas specialių žinių turintis ekspertas, tačiau eksperto pasitelktas asmuo, dėl kurio kandidatÅ«ros Å¡alys nebuvo susitarusios ir apie kurio dalyvavimÄ ekspertizėje buvo informuotos tik po atliktos ekspertizės. Atsižvelgdamas į Å¡iÄ aplinkybę apeliacinės instancijos teismas statybos skaičiuojamosios kainos dalyje vadovausis teismo eksperto Vitalij Vilesko atliktos ekspertizės iÅ¡vadomis.

46. Teismas atmeta ieÅ¡kovės teiginius dėl pakartotinės ekspertizės, atliktos teismo eksperto Vitalij Vilesko, patikimumo ir neatliktų laboratorinių tyrimų reikÅ¡mės ekspertizės iÅ¡vadai. Teisėjų kolegija pažymi, kad apklaustas 2020 m. sausio 22 d. teismo posėdžio metu, teismo ekspertas paaiÅ¡kino, jog laboratorinių tyrimų ekspertizės metu neatlikinėjo, nes praėjus 3 metams po darbų pabaigos, laboratorinių tyrimų atlikimas netenka prasmės, pavyzdžiui, nesutankintas žvyras savaime susitankina nuo traukinių eismo, todėl atliktas laboratorinis tyrimas parodytų sutankinimÄ esantį tyrimo atlikimo metu, tačiau nepatvirtintų sutankinimo lygio, buvusio 2016 m.

Kita vertus, kai kurios kelio deformacijos, esančios objekte, taip pat sutankinimo akto nebuvimas, ekspertui leido daryti iÅ¡vadÄ , kad 2016 m. balasto sluoksnis nebuvo tinkamai sutankintas. Atsižvelgdama į teismo eksperto teismo posėdžio metu pateiktus paaiÅ¡kinimus dėl pasirinkto tyrimo metodikos, teisėjų kolegija sprendžia neturinti pagrindo abejoti eksperto pasitelktų metodų ekspertizei atlikti tinkamumu, o pakartotinės ekspertizės aktÄ vertina kaip objektyvų, iÅ¡samų, neprieÅ¡taraujantį kitiems byloje esantiems įrodymams ir neturintį esminių trÅ«kumų.

47. Apibendrinant tai, kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja sutinkanti su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada dėl ginčo objekte esančių atliktų darbų trÅ«kumų, o ieÅ¡kovės apeliacinio skundo argumentai Å¡ios pirmosios instancijos teismo iÅ¡vados nepaneigia. Dėl ieÅ¡kovės reikalavimo priteisti skolÄ už atliktus darbus ir atsakovės reikalavimo priteisti permokÄ už darbus 48. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad ieÅ¡kovės atlikti darbai buvo su trÅ«kumais, sprendė, kad atliktų darbų kaina sudaro 182 767,68 Eur.

Be to, teismas nurodė, kad Å¡alys dėl papildomų darbų atlikimo turėjo susitarti raÅ¡tu, o byloje nesant tokio susitarimo, teismas sprendė ieÅ¡kovei iÅ¡laidų už papildomus darbus nepriteisti. Teismas, nustatęs objekte atliktų darbų kainÄ , sprendė netenkinti ir atsakovės reikalavimo priteisti permokÄ už atliktus darbus. Kadangi atliktų darbų trÅ«kumų faktas nustatytas, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija toliau pasisako dėl statybos rangos objekte atliktų darbų kainos.

49. IeÅ¡kovė ieÅ¡kiniu prašė iÅ¡ atsakovės priteisti 225 884,7 Eur pagal PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ Nr. LOR2016-0018 (1 t., b. l. 196) ir 25 314,49 Eur pagal PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ Nr. LOR2016-0019 (1 t., b. l. 194). Atėmusi ieÅ¡kovės mokėtinas sumas už atsakovės per UAB „Vidisa“ tiektas medžiagas ieÅ¡kovė reikalavimÄ sumokėti už atliktus darbus sumažino iki 158 464,57 Eur. Nurodė, kad minėtos PVM sÄ skaitos faktÅ«ros yra iÅ¡raÅ¡ytos pagal vienaÅ¡aliÅ¡kai pasiraÅ¡ytus atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktus (1 t., b. l. 195; 197–198), taip pat pažymėjo, kad Å¡iuos aktus atsakovė nepagrįstai atsisakė priimti ir nepagrįstai už atliktus darbus neapmokėjo. Kita vertus, atsakovė, remdamasi teismo eksperto Leono Ustinovičiaus ekspertize, prašė priteisti 37 510 Eur permokÄ už darbus, kurių ieÅ¡kovė objekte nėra atlikusi.

50. Rangos sutarties 2.1 punktu Å¡alys susitarė, kad bendra sutarties kaina su PVM yra 389 016,19 Eur, o galutinė sutarties kaina bus apskaičiuota pagal faktiÅ¡kai atliktus darbus, panaudotas medžiagas, bet ne didesnė negu patvirtinta sÄ mata. Sutarties 1.4 punkte buvo nustatyta, kad užsakovui pageidaujant, jog rangovas atliktų papildomus darbus, dėl jų atlikimo Å¡alys susitaria atskirai. Byloje taip pat nustatyta, kad atsakovė už ieÅ¡kovės atliktus darbus jau yra sumokėjusi 149 000 Eur (3 t., b. l. 93).

51. Å alių sudarytos rangos sutarties 4.4 punktas nustatė, kad tinkamai ir laiku atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktÄ Å¡alys pasiraÅ¡o per 5 (penkias) darbo dienas po to, kai rangovas praneÅ¡a užsakovui apie darbų pabaigimÄ . Užsakovas, nepasirašęs darbų priėmimo perdavimo akto, per 5 darbo dienas pateikia rangovui raÅ¡tiÅ¡kÄ motyvuotÄ atsisakymÄ priimti darbus. Jei užsakovas pastebi trÅ«kumų, rangovas privalo Å¡iuos trÅ«kumus paÅ¡alinti per užsakovo nurodytÄ protingÄ terminÄ . Kai rangovas paÅ¡alina užsakovo nurodytus darbų trÅ«kumus per užsakovo nurodytÄ terminÄ , Å¡alys pasiraÅ¡o darbų priėmimo–perdavimo aktÄ . Rangovui laiku nepaÅ¡alinus trÅ«kumų užsakovas turi teisę trÅ«kumus paÅ¡alinti pats (ar pasitelkdamas trečiuosius asmenis), o rangovas privalo užsakovui atlyginti trÅ«kumų Å¡alinimo iÅ¡laidas.

52. Teisėjų kolegijai konstatavus, kad darbai ginčo objekte buvo atlikti su trÅ«kumais, spręstina, kad atsakovė pagrįstai atsisakė pasiraÅ¡yti atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktus. Sutiktina su ieÅ¡kovės argumentu, kad atsakovė apie pastebėtus trÅ«kumus ieÅ¡kovę informavo pažeisdama sutartyje įtvirtintÄ 5 darbo dienų terminÄ (pirmÄ kartÄ atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktas atsakovei pateiktas 2016 m. rugpjūčio 26 d. (1 t. b. l. 93–96), o atsakovė apie pastebėtus darbų trÅ«kumus ieÅ¡kovę pirmÄ kartÄ informavo 2016 m. spalio 3 d. (1 t., b. l. 223–224), tačiau, teisėjų kolegija pažymi, kad Å¡alys sutartimi nesusitarė, jog šį terminÄ praleidusi atsakovė prarastų teisę remtis atliktų darbų trÅ«kumais ir (ar) reikalauti atlyginti trÅ«kumų iÅ¡taisymo iÅ¡laidas.

Atitinkamai, vien atsakovės termino praleidimas vertintinas kaip formalus pažeidimas ir neatima iš atsakovės teisės atsisakyti priimti su trūkumais atliktus darbus bei reikalauti atlyginti trūkumų ištaisymo išlaidas.

53. Teisėjų kolegija sprendžia, kad ieÅ¡kovės iÅ¡raÅ¡ytose PVM sÄ skaitose faktÅ«rose nurodyta darbų kaina neatitinka faktiÅ¡kai atliktų darbų vertės (sutarties 2.1 punktas). Kaip minėta, teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje tikslinga remtis teismo eksperto Vitalij Vilesko atliktais darbų kainos skaičiavimais, todėl konstatuotina, kad ieÅ¡kovė ginčo objekte atliko darbų už 182 767,68 Eur ir turi teisę į Å¡ios kainos apmokėjimÄ . Nustačius, kad atsakovė ieÅ¡kovei jau yra sumokėjusi 149 000 Eur sumÄ , sutiktina su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovei turi bÅ«ti priteisiama 33 767,68 Eur kainos dalis, o atsakovės reikalavimas dėl permokos už darbus yra atmetamas.

54. Teisėjų kolegija papildomai pažymi, kad pagal CK 6.684 straipsnio 4 dalį rangovas, statybos metu padaręs iÅ¡vadÄ , kad reikalingi normatyviniuose statybos dokumentuose nenumatyti darbai, dėl kurių bÅ«tina atlikti papildomus statybos darbus ir atitinkamai padidinti sutarties kainÄ , privalo apie tai praneÅ¡ti užsakovui. Jeigu rangovas negauna užsakovo atsakymo į savo praneÅ¡imÄ per sutartyje nustatytÄ terminÄ , o jeigu terminas sutartyje nenustatytas, – per protingÄ terminÄ , tai rangovas turi teisę sustabdyti tų darbų atlikimÄ . Minėto straipsnio 5 dalis nustato, kad rangovas, neįvykdęs Å¡io straipsnio 4 dalyje nustatytos pareigos, netenka teisės reikalauti iÅ¡ užsakovo apmokėti atliktų papildomų darbų vertę ir atlyginti dėl to turėtus nuostolius, jeigu neįrodo, kad jo neatidėliotini veiksmai atitiko užsakovo interesus, o dėl statybos darbų sustabdymo statybos objektas bÅ«tų žuvęs ar buvęs sugadintas.

55. Kaip minėta, 2016 m. gegužės 4 d. rangos sutarties 2.1 punktu Å¡alys susitarė, kad darbų kaina yra 389 016,08 Eur. IeÅ¡kovė nurodo, kad 2016 m. birželio 17 d. gavo iÅ¡ atsakovės sÄ naudų kiekių žiniaraÅ¡tį (1 t., b. l. 129–132) su kitais darbų kiekiais negu buvo nurodyta ieÅ¡kovei prieÅ¡ pasiraÅ¡ant sutartį pateiktoje sÄ matoje (1 t., b. l. 122–123). IeÅ¡kovė 2016 m. birželio 21 d. el. laiÅ¡ku informavo atsakovę dėl nenumatytų darbų atlikimo (1t., b. l. 133–135), nurodė nenumatytų darbų kiekius ir kainas.

Byloje nėra duomenų, kad atsakovė bÅ«tų pateikusi atsakymÄ Ä¯ ieÅ¡kovės raÅ¡tÄ dėl nenumatytų darbų atlikimo. Teisėjų kolegija sprendžia, kad ieÅ¡kovė, negavusi atsakovės sutikimo atlikti pirminėje sÄ matoje nenumatytus darbus, turėjo teisę sustabdyti darbų atlikimÄ . Kita vertus, remiantis CK 6.684 straipsnio 5 dalimi, rangovei darbų nesustabdžius, konstatuotina, kad ji veikė savo rizika. Kadangi neįrodyta, kad papildomų darbų atlikimas atitiko atsakovės interesus ir Å¡ių darbų neatlikus statybos objektas bÅ«tų žuvęs ar sugadintas, teisėjų kolegija neturi pagrindo spręsti, jog ieÅ¡kovė įgijo teisę reikalauti apmokėti Å¡ių darbų kainÄ .

56. Be kita ko, teisėjų kolegija atmeta ieÅ¡kovės argumentus dėl dvigubo apmokėjimo situacijos, t. y. byloje nėra ginčo, kad pareigÄ apmokėti už objekte naudotas medžiagas turi ieÅ¡kovė; Å¡i pareiga neįvykdyta, teisėjų kolegija nustatė, kad ieÅ¡kovės už medžiagas mokėtina suma sudaro 112 208,88 Eur. Byloje taip pat nėra ginčo, kad atsakovė turi sumokėti ieÅ¡kovei už faktiÅ¡kai atliktus darbus; teisėjų kolegija nustatė, kad atliktų darbų vertė sudaro 182 767,68 Eur. Atitinkamai, kiekvienai iÅ¡ Å¡alių yra priteistos sumos, kurių pagal rangos sutarties nuostatas, Å¡alys turi teisę reikalauti.

57. Apibendrinant tai, kas iÅ¡dėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstÄ ir teisėtÄ iÅ¡vadÄ dėl skolos už atliktus darbus ieÅ¡kovei priteisimo ir atsakovės permokos už atliktus darbus nebuvimo. IÅ¡analizavęs apeliacinių skundų argumentus, apeliacinės instancijos teismas pagrindo keisti Å¡iÄ pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadÄ nenustatė. Dėl atsakovės reikalavimo priteisti trÅ«kumų Å¡alinimo iÅ¡laidas 58. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad atsakovės reikalavimas priteisti trÅ«kumų Å¡alinimo iÅ¡laidas (atsakovės vertinimu, sudarančias 176 624,91 Eur), tenkinamas iÅ¡ dalies, vadovaujantis teismo eksperto Vitalij Vilesko ekspertizės aktu, ir atsakovei priteisiama ekspertizės akte nustatyta ekonomiÅ¡kiausia trÅ«kumų Å¡alinimo kaina – 167 867,20 Eur.

IeÅ¡kovė nesutikimÄ su tokia teismo iÅ¡vada motyvuoja nurodydama, kad byloje yra du ekspertizės aktai bei du komerciniai pasiÅ«lymai su visiÅ¡kai skirtingomis trÅ«kumų Å¡alinimo kainomis, todėl, ieÅ¡kovės vertinimu, nei vienu iÅ¡ Å¡ių dokumentų vadovautis negalima. IeÅ¡kovė sutinka, kad trÅ«kumams iÅ¡taisyti adekvačiÄ sÄ matÄ yra pateikusi UAB „Babėbių transportas“ (16 t., b. l. 43). Atsakovė apeliaciniame skunde nurodo, kad, priteisdamas trÅ«kumų Å¡alinimo iÅ¡laidas, teismas turėjo vadovautis teismo eksperto prof. habil. dr. Leono Ustinovičiaus ekspertizės iÅ¡vadomis.

59. CK 6.665 straipsnio 1 dalis nustato, kad jeigu darbai atlikti nukrypstant nuo sutarties sÄ lygų, dėl kurių darbų rezultatas negali bÅ«ti naudojamas pagal sutartyje nurodytÄ paskirtį arba pablogėja jo naudojimo pagal sutartyje nurodytÄ paskirtį galimybės (sÄ lygos), o jeigu paskirtis sutartyje nenurodyta, – pagal normaliÄ paskirtį, tai užsakovas savo pasirinkimu turi teisę, jei įstatymas ar sutartis nenustato ko kita, reikalauti iÅ¡ rangovo:

1) neatlygintinai paÅ¡alinti trÅ«kumus per protingÄ terminÄ ;

2) atitinkamai sumažinti darbų kainÄ ;

3) atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas, jeigu užsakovo teisė pašalinti trūkumus buvo numatyta rangos sutartyje. Kaip minėta, rangos sutarties 4.4 punkte šalys susitarė, kad rangovui laiku nepašalinus objekte esančių trūkumų, užsakovas turi teisę trūkumus pašalinti pats (ar pasitelkdamas trečiuosius asmenis), o rangovas privalo atlyginti darbų trūkumų pašalinimo išlaidas.

60. Kaip jau minėta Å¡ioje nutartyje, apeliacinės instancijos teismas vertina, kad ekonominių paskaičiavimų dalyje tikslingiau yra vadovautis teismo eksperto Vitalij Vilesko ekspertizės iÅ¡vada, kuris visÄ ekspertizės aktÄ surašė pats, taip pat, kuris turi atestatÄ statybos skaičiuojamosios kainos skaičiavimams atlikti. Apeliacinės instancijos teismas taip pat vertina, kad teismo eksperto Vitalij Vilesko iÅ¡vada dėl savo tiriamojo pobÅ«džio yra tikslesnis įrodymas nei byloje esantys komerciniai pasiÅ«lymai dėl trÅ«kumų Å¡alinimo.

Teisėjų kolegijos nuomone, teismo ekspertizės akte išsamiausiai aprašyti ir nustatyti atliktų darbų neatitikimai techniniam projektui bei normatyviniams reikalavimams, nustatyti visi trūkumams ištaisyti reikalingi darbai, pateiktos šių darbų atlikimo kainos (ekspertizės akto 5 lentelė). Komerciniai pasiūlymai, esantys byloje, nors iš dalies ir patvirtina ieškovės atliktų darbų trūkumus, tačiau tiksliai nenustato trūkumų masto, negarantuoja, kad bus ištaisyti visi teismo eksperto nurodyti trūkumai ir atlikti visi trūkumams ištaisyti reikalingi darbai.

Be kita ko, nors ieÅ¡kovė ir nurodo, kad byloje reikėtų vadovautis UAB „Babėbių transportas“ pateikta sÄ mata trÅ«kumams iÅ¡taisyti (16 t., b. l. 43), tačiau ieÅ¡kovė nepateikia jokių argumentų, kodėl Å¡i sÄ mata turėtų bÅ«ti vertinama kaip tikslesnė už ekspertizės iÅ¡vadÄ . Pažymėtina, kad UAB „Babėbių transporto“ sÄ matoje nenurodoma didelė dalis darbų, kuriuos teismo ekspertas laiko bÅ«tinais darbų trÅ«kumams iÅ¡taisyti (pavyzdžiui, teismo ekspertas nurodo, kad reikia įrengti ieÅ¡mÄ Nr. 41, o UAB „Babėbių transporto“ pateiktoje sÄ matoje toks darbas neužfiksuotas; teismo ekspertas nurodo, kad reikia atlikti kelio balastavimÄ , tačiau toks darbas neatsispindi UAB „Babėbių transporto“ sÄ matoje ir kt.).

Atitinkamai, teismas sprendžia nesivadovauti UAB „Babėbių transporto“ pateikta sÄ mata ieÅ¡kovės atliktų darbų trÅ«kumų iÅ¡taisymo kainai nustatyti.

61. Apibendrindama tai, kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad tiksliausia trÅ«kumų iÅ¡taisymo kaina buvo nustatyta teismo eksperto Vitalij Vilesko (167 867,20 Eur), o apeliacinių skundų argumentai nesudaro pagrindo keisti Å¡iÄ pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadÄ . Dėl atsakovės reikalavimo priteisti baudÄ ir delspinigius 62. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad 2017 m. rugsėjo 26 d. atsakovė pagrįstai ir teisėtai nutraukė Å¡alių sudarytÄ rangos sutartį.

Remdamasis sutarties 10.3 punktu pirmosios instancijos teismas atsakovės naudai priteisė delspinigius už termino, atlikti ir perduoti darbus, pažeidimÄ . Remdamasis sutarties 10.4 ir 12.4 punktais pirmosios instancijos teismas taip pat sprendė, kad atsakovė įgijo reikalavimo teisę į 10 proc. dydžio nuo sutarties kainos baudÄ ir Å¡iÄ priteisė atsakovei. Apeliaciniame skunde ieÅ¡kovė nurodo, kad vienaÅ¡alis sutarties nutraukimas yra neteisėtas, delspinigius atsakovė skaičiavo nepagrįstai, be to, ieÅ¡kovė teigia, kad Å¡iam atsakovės reikalavimui yra suėjęs ieÅ¡kinio senaties terminas.

63. Å alių sudarytos rangos sutarties 10.3 punkte nustatyta, kad jei rangovas vėluoja sutartyje ar darbų grafike nurodytais terminais atlikti ir/ar perduoti darbus (ar jų dalį), jei terminų nesilaikymas tęsiasi ne ilgiau kaip 6 dienas, rangovas privalo užsakovui mokėti 0,2 proc. dydžio delspinigius už kiekvienÄ uždelstÄ dienÄ nuo bendros darbų kainos su PVM. Jeigu rangovas vėluoja sutartyje ar darbų grafike nurodytais terminais atlikti ir/ar perduoti darbus (ar jų dalį), jei terminų nesilaikymas tęsiasi ilgiau kaip 6 dienas, nuo 7-os vėlavimo dienos rangovas privalo užsakovui mokėti 0,35 proc. dydžio delspinigius už kiekvienÄ uždelstÄ dienÄ nuo bendros darbų kainos su PVM.

Å iame punkte nustatytos netesybos taikomos ir tuo atveju, kai rangovas privalo per tam tikrÄ terminÄ iÅ¡taisyti darbų kokybės trÅ«kumus, neatsižvelgiant į tai, ar tokia rangovo pareiga atsiranda sutarties vykdymo ar garantinio termino metu. Be kita ko, rangos sutarties 10.4 punktas nustatė, kad jei rangovas ne dėl užsakovo kaltės daugiau kaip 15 kalendorinių dienų vėluoja užbaigti ir/ar perduoti darbus, jis užsakovo reikalavimu papildomai sumoka užsakovui 10 proc. sutarties kainos dydžio baudÄ .

64. Å alių sudarytos rangos sutarties 12.2.2 punktas nustatė, kad atsakovas turi teisę vienaÅ¡aliÅ¡kai ir nesikreipdamas į teismÄ prieÅ¡ terminÄ nutraukti sutartį raÅ¡tu įspėjęs rangovÄ prieÅ¡ 3 kalendorines dienas ir pareikalauti rangovo atlyginti dėl to patirtus nuostolius, jeigu rangovas nesilaiko sutarties sÄ lygų dėl darbų kokybės: naudoja netinkamas medžiagas, gaminius, prastai atlieka darbÄ , nepaiso užsakovo nurodymų paÅ¡alinti trÅ«kumus nustatytais terminais ar elgiasi kitaip nei nustatyta sutartyje ir dėl to užsakovas turi pagrindo manyti, kad rangovas nepajėgs užbaigti darbų be trÅ«kumų ar nuostolių užsakovui. Sutarties 12.4 punktas nustatė, kad Å¡alis, dėl kurios kaltės kita Å¡alis įgijo pagrindÄ vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukti sutartį, privalo sumokėti kitai Å¡aliai 10 proc. dydžio baudÄ nuo bendros sutarties kainos.

65. Sutartimi nustatyta darbų atlikimo termino pabaiga buvo 2016 m. liepos 15 d. Nustatyta, kad Å¡iuo terminu ieÅ¡kovė darbų neatliko ir atsakovei jų neperdavė. Byloje esantis atsakovės 2016 m. rugsėjo 9 d. raÅ¡tas ieÅ¡kovei patvirtina, kad ieÅ¡kovė buvo informuota apie darbų perdavimo termino praleidimÄ ir skaičiuojamus delspinigius (1 t. b. l. 42). 2017 m. rugsėjo 27 d. raÅ¡tu atsakovė informavo ieÅ¡kovę apie vienaÅ¡alį sutarties nutraukimÄ , pareikalavo sumokėti baudÄ ir delspinigius, taip pat grÄ Å¾inti atsakovės permokÄ už atliktus darbus (11 t., b. l. 21–22). 2017 m. rugsėjo 27 d. raÅ¡tu ieÅ¡kovė nurodė atsakovei, kad vienaÅ¡alis sutarties nutraukimas yra neteisėtas, o atsakovės reikalavimai dėl baudos, delspinigių ir permokos grÄ Å¾inimo yra nepagrįsti (11 t., b. l. 26–28).

PrieÅ¡ieÅ¡kinyje atsakovė paaiÅ¡kino praÅ¡anti priteisti 28 632,24 Eur delspinigius, paskaičiuotus už laikotarpį už paskutiniuosius 6 mėnesius iki vienaÅ¡alio sutarties nutraukimo dienos (nuo 2017 m. kovo 29 d. iki 2017 m. rugsėjo 29 d.) pagal sumažintÄ 0,04 proc. koeficientÄ (11 t., b. l. 14–15). Nurodė, kad delspinigiai yra skaičiuojami dėl ieÅ¡kovės praleisto termino laiku atlikti ir priduoti rangos darbus. Be to, vadovaudamasi sutarties 12.4 punktu atsakovė prašė priteisti 38 901,61 Eur baudÄ (11 t., b. l. 14).

Nurodė, kad baudÄ praÅ¡o priteisti sutartį nutraukus dėl ieÅ¡kovės kaltės.

66. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovės vėlavimas perduoti darbų rezultatÄ bei ne vienÄ kartÄ skirtingų asmenų nustatyti didelio masto ieÅ¡kovės atliktų darbų trÅ«kumai patvirtina faktÄ , kad ieÅ¡kovė, vykdydama sutartį, nesilaikė reikalavimų dėl darbų kokybės. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės (ieÅ¡kovės nesutikimas su atliktų darbų trÅ«kumais, jų neiÅ¡taisymas, kilęs konfliktas) patvirtina, kad atsakovei buvo pagrindas vertinti, jog sutarties tinkamas įvykdymas be trÅ«kumų ar papildomų nuostolių yra apsunkintas ir, atitinkamai, sutartį vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukti.

67. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad pagal rangos sutarties 10.3 ir 10.4 punktus už vėlavimÄ atlikti darbus ieÅ¡kovei buvo nustatyta dviguba atsakomybė – tiek delspinigių, tiek baudos forma, tačiau atsakovė baudos pagal sutarties 10.4 punktÄ priteisti neprašė. Kita vertus, atsakovė reikalavimÄ dėl baudos priteisimo grindžia sutarties 12.4 punktu, kuris numato atsakovės teisę reikalauti baudos tais atvejais, kai dėl kitos Å¡alies kaltės atsiranda pagrindas vienaÅ¡aliam sutarties nutraukimui.

68. Pažymėtina, kad tuo atveju, kai yra nustatytos netesybos, kreditorius negali reikalauti iÅ¡ skolininko kartu ir netesybų, ir realiai įvykdyti prievolę, iÅ¡skyrus atvejus, kai skolininkas praleidžia prievolės įvykdymo terminÄ . Kitokias taisykles numatantis Å¡alių susitarimas negalioja. Kai pareiÅ¡kiamas reikalavimas atlyginti nuostolius, netesybos įskaitomos į nuostolių atlyginimÄ (CK 6.73 straipsnio 1 dalis, 6.258 straipsnio 2 dalis).

69. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad šalių susitarimu nustatytų netesybų tikslas – kompensuoti kreditoriaus galimus praradimus neįvykdžius ar netinkamai įvykdžius sutartinius įsipareigojimus (CK 6.71 straipsnis), o šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų reiškia tai, jog kreditoriui nereikia įrodinėti patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie pripažintini minimaliais nuostoliais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-304/2007; 2009 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2009; 2018 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-210-969/2018).

Sutartyje Å¡alims susitarus dėl atsakomybės už sutarties pažeidimÄ netesybų forma, nepanaikinama kreditoriaus teisė reikalauti atlyginti nuostolius. Tokiu atveju, kai kreditorius pasirenka už sutarties pažeidimÄ reikalauti iÅ¡ skolininko tiek atlyginti nuostolius, tiek mokėti netesybas, netesybos pagal CK 6.73 straipsnio 1 dalies ir 6.258 straipsnio 2 dalies reikalavimus yra įskaitomos į nuostolių atlyginimÄ , nes, kaip jau minėta, netesybos tik kompensuoja kreditoriaus patirtus nuostolius, bet negali bÅ«ti kreditoriaus pasipelnymo Å¡altinis.

Taigi kreditorius, kuriam visiÅ¡kai atlyginami nuostoliai, neturi teisinio pagrindo papildomai gauti ir netesybų sumos, nes tai reikÅ¡tų kreditoriaus nepagrįstÄ praturtėjimÄ kitos Å¡alies sÄ skaita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-145/2013).

70. Nagrinėjamoje byloje atsakovė, be kita ko, reiÅ¡kė reikalavimÄ priteisti kompensacijÄ ieÅ¡kovės atliktų darbų trÅ«kumams paÅ¡alinti. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad toks atsakovės reikalavimas iÅ¡ esmės atitinka reikalavimÄ dėl nuostolių atlyginimo, t. y. atsakovė praÅ¡o kompensuoti tÄ pinigų sumÄ , kuri bus reikalinga grÄ Å¾inti atsakovę į padėtį, kuri bÅ«tų buvusi, jei ieÅ¡kovė darbus bÅ«tų atlikusi tinkamai. Manytina, kad Å¡alių susitarimas dėl delspinigių ir baudos atitinka susitarimÄ dėl minimalių atsakovės nuostolių, kurių atsakovei nereikia įrodinėti, tačiau atsakovei pareikalavus didesnės už netesybas nuostolių sumos, atsiranda pagrindas Å¡alių sutartas netesybas (baudÄ ir delspinigius) įskaityti į nuostolių sumÄ .

71. Teisėjų kolegija pažymi, kad ieÅ¡kovė baudos priteisimo pagrįstumÄ ginčijo vieninteliu argumentu – nurodydama, jog atsakovė neteisėtai nutraukė Å¡alių sudarytÄ rangos sutartį, dėl to neįgijo teisės reikalauti baudos. Nustačius, kad atsakovė rangos sutartį nutraukė pagrįstai, teisėjų kolegija pripažįsta, kad vadovaujantis Å¡alių sudarytos rangos sutarties 12.4 punktu (sutartį nutraukus dėl kitos Å¡alies kaltės), atsakovė įgijo teisę reikalauti baudos.

72. Papildomai atkreiptinas dėmesys, kad reikalavimams dėl netesybų (baudos, delspinigių) išieškojimo taikomas sutrumpintas 6 mėnesių ieškinio senaties terminas (CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punktas). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad reikalavimams priteisti delspinigius pareikšti nustatytas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas skaičiuojamas nuo pagrindinės prievolės įvykdymo termino pažeidimo kiekvienai praleistai dienai (arba kitam sutartyje numatytam laikotarpiui) atskirai, todėl už paskutiniuosius šešis mėnesius iki ieškinio dėl delspinigių išieškojimo pareiškimo delspinigiai gali būti priteisiami, nors ieškinys pareikštas praėjus daugiau kaip šešiems mėnesiams nuo pagrindinės prievolės įvykdymo termino pažeidimo, nes tokiam reikalavimui pareikšti ieškinio senaties terminas nėra pasibaigęs (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-200/2013).

Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kinio senaties terminas prasidėjo 2016 m. liepos 16 d. ieÅ¡kovei praleidus darbų atlikimo ir perdavimo terminÄ . Atsakovė prieÅ¡ieÅ¡kinį byloje pareiÅ¡kė 2017 m. sausio 9 d. (4 t., b. l. 182–189), o 2017 m. spalio 2 d. patikslinusi prieÅ¡ieÅ¡kinį nurodė, kad praÅ¡o delspinigių priteisimo už paskutinius 6 mėn. skaičiuojant nuo vienaÅ¡alio sutarties nutraukimo dienos (11 t., b. l. 10–19), t. y. už laikotarpį nuo 2017 m. kovo 29 d. iki 2017 m. rugsėjo 29 d.

Atsižvelgdama į pateiktÄ kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimÄ bei atsakovės reikalavimÄ priteisti delspinigių sumÄ tik už paskutinius 6 mėn. skaičiuojant nuo sutarties vienaÅ¡alio nutraukimo dienos, teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su ieÅ¡kovės vertinimu, jog atsakovė yra praleidusi ieÅ¡kinio senaties terminÄ reikalavimui dėl delspinigių pareikÅ¡ti.

73. Apibendrindama tai, kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija sprendžia pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl baudos ir delspinigių priteisimo atsakovei ir netesybų (baudos ir delspinigių) sumÄ Ä¯skaityti į atsakovei priteistÄ nuostolių sumÄ . Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų pirmosios instancijos teisme 74. CPK 93 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iÅ¡ naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimÄ arba priima naujÄ sprendimÄ , jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymÄ . CPK 93 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu ieÅ¡kinys patenkintas iÅ¡ dalies, bylinėjimosi iÅ¡laidos priteisiamos ieÅ¡kovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų reikalavimų daliai.

75. Nagrinėjamu atveju tiek ieÅ¡kinys, tiek prieÅ¡ieÅ¡kinis buvo patenkinti iÅ¡ dalies, todėl Å¡alys įgyja teisę į bylinėjimosi iÅ¡laidų, proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai, atlyginimÄ . Nustatant Å¡alių patenkintų (atmestų) reikalavimų proporcijÄ atsižvelgtina į bendrÄ ginčo sumÄ . Nagrinėjamu atveju bendra ginčo suma sudaro 623 443,39 Eur (ieÅ¡kovės ieÅ¡kinio reikalavimų suma 158 464,57 Eur + atsakovės patikslinto prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimų suma 464 978,82 Eur).

Ieškovės patenkintų ir atsakovės atmestų reikalavimų suma sudaro 218 670,41 Eur (pagal ieškovės ieškinį tenkinta 33 767,67 Eur + pagal atsakovės priešieškinį netenkinta 184 902,74 Eur). Atitinkamai, ieškovės laimėta bylos dalis sudaro 35 proc. nuo bendros ginčo sumos (218 670,41 x 100 / 623 44,39). Atsakovės patenkintų ir ieškovės atmestų reikalavimų suma sudaro 404 772,98 Eur (pagal atsakovės priešieškinį tenkinta 280 076,08 Eur + pagal ieškovės ieškinį netenkinta 124 696,90 Eur).

Atitinkamai, atsakovės laimėta bylos dalis sudaro 65 proc. nuo bendros ginčo sumos (404 772,98 x 100 / 623 443,39). Pagal nustatytÄ proporcijÄ paskirstomos Å¡alių pirmosios instancijos teisme patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos.

76. IeÅ¡kovė už ieÅ¡kinį sumokėjo 2 057 Eur žyminį mokestį (1 t., b. l. 12), už atskiruosius skundus – 52 Eur žyminį mokestį (2 t., b. l. 22; 5 t., b. l. 44), turėjo 6 500 Eur iÅ¡laidas už dvi ekspertizes (9 t., b. l. 18; 22 t., b. l. 195), iÅ¡ viso 8 609 Eur žyminio mokesčio ir ekspertizės iÅ¡laidų. Pagal nustatytÄ proporcijÄ ieÅ¡kovei priteistina 35 proc. žyminio mokesčio ir teismo ekspertizės iÅ¡laidų – 3 013,15 Eur.

77. IeÅ¡kovė taip pat nurodė patyrusi 12 300,9 Eur iÅ¡laidų advokato pagalbai pirmosios instancijos teisme apmokėti, pateikė Å¡ias iÅ¡laidas pagrindžiančius įrodymus (25 t., b. l. 134–137). Å ios iÅ¡laidos nevirÅ¡ija Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ pagalbÄ (paslaugas) (toliau – Rekomendacijos) nustatytų maksimalių dydžių. Pagal nustatytÄ proporcijÄ ieÅ¡kovei priteistina 35 proc. iÅ¡laidų advokato pagalbai pirmosios instancijos teisme apmokėti – 4 305,31 Eur.

78. Taigi iš viso ieškovei iš atsakovės priteisiamos 7 318,47 Eur bylinėjimosi išlaidos (3 013,15 Eur + 4 305,31 Eur).

79. Atsakovei Kauno apygardos teismo 2016 m. sausio 12 d. nutartimi buvo atidėtas 2 243 Eur žyminio mokesčio už prieÅ¡ieÅ¡kinį mokėjimas iki teismo sprendimo įsiteisėjimo (5 t., b. l. 15–16), tačiau už patikslintÄ prieÅ¡ieÅ¡kinį mokėtinas žyminis mokestis sudarė 4 462 Eur (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis). Atsakovė už patikslintÄ prieÅ¡ieÅ¡kinį sumokėjo 3 088 Eur žyminį mokestį (11 t., b. l. 20). Atsakovei už patikslintÄ prieÅ¡ieÅ¡kinį sumokėjus 3 088 Eur žyminį mokestį, likusi nesumokėta žyminio mokesčio suma sudaro 1 374 Eur.

Taip pat atsakovė sumokėjo 59 Eur žyminį mokestį už atskiruosius skundus (3 t., b. l. 14; 11 t., b. l. 63), patyrė 2 500 Eur iÅ¡laidas už ekspertizę (9 t., b. l. 25). IÅ¡ viso atsakovė patyrė 5 647 Eur žyminio mokesčio ir ekspertizės iÅ¡laidas, todėl pagal nustatytÄ proporcijÄ atsakovei atlyginamos 3 670,55 Eur dydžio žyminio mokesčio ir ekspertizės iÅ¡laidos. Sutiktina su atsakovės apeliacinio skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas, įskaitęs Å¡ias bylinėjimosi iÅ¡laidas į bendrÄ bylinėjimosi iÅ¡laidų sumÄ , ir Å¡iÄ bendrÄ sumÄ sumažinęs, netiksliai apskaičiavo atsakovės patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo dydį.

Teisėjų kolegija šį netikslumÄ iÅ¡taiso apeliacinės instancijos teisme.

80. Pagal byloje pateiktus įrodymus nustatyta, kad atsakovė yra apmokėjusi 16 014,64 Eur iÅ¡laidų advokato teisinei pagalbai apmokėti (25 t., b. l. 89–91). Teisėjų kolegija sprendžia, kad 16 014,64 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidos, atsižvelgiant į bylos sudėtingumÄ , apimtį (26 tomai), trukmę (22 teismo posėdžiai), sÄ Å¾iningumo, protingumo ir teisingumo principus yra pagrįstos. Pagal nustatytÄ 65 proc. proporcijÄ , atsakovei priteisiama 65 proc. pirmosios instancijos teisme realiai patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų – 10 410 Eur.

81. Taigi iš viso atsakovei priteistinos 14 080,55 Eur bylinėjimosi išlaidos (3 670,55 Eur + 10 410 Eur).

82. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad trečiasis asmuo Lloyds of London sindikatas nurodė nagrinėjamoje byloje patyręs 1 740 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas (16 t., b. l. 152–155), tačiau trečiojo asmens pateiktoje PVM sÄ skaitoje faktÅ«roje nėra nurodyta už kokias paslaugas iÅ¡raÅ¡yta Å¡i sÄ skaita, todėl nėra galimybės nustatyti trečiojo asmens patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų sÄ sajumo su nagrinėjama byla. Atitinkamai, apeliacinės instancijos teismas sprendžia trečiojo asmens praÅ¡omų bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo nepriteisti.

83. Pirmosios instancijos teisme patirtos 39,61 Eur procesinių dokumentų įteikimo iÅ¡laidos. Pagal perskaičiuotÄ proporcijÄ iÅ¡ ieÅ¡kovės valstybei priteistina 25,75 Eur Å¡ių iÅ¡laidų, o iÅ¡ atsakovės – 13,86 Eur. Be to, kaip minėta, atsakovei atidėto žyminio mokesčio suma sudaro 1 374 Eur. Pagal nustatytÄ proporcijÄ iÅ¡ ieÅ¡kovės valstybei priteistina 65 proc. Å¡ios sumos – 893,10 Eur, o iÅ¡ atsakovės – 35 proc. Å¡ios sumos – 480,90 Eur.

84. Taigi iÅ¡ viso valstybės naudai iÅ¡ ieÅ¡kovės priteistina 918,85 Eur (25,78 Eur + 893,10 Eur), o iÅ¡ atsakovės – 506,68 Eur (13,86 Eur + 480,90 Eur). Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme 85. Bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo nuostatos, reglamentuotos CPK 93 straipsnyje, taikomos ir bylinėjimosi iÅ¡laidoms, patirtoms bylÄ nagrinėjant apeliacine tvarka (CPK 302 straipsnis).

86. Atsakovė apeliaciniu skundu skundė pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria iÅ¡ dalies tenkintas ieÅ¡kovės ieÅ¡kinys dėl skolos priteisimo (ginčijama suma 33 767,67 Eur), taip pat teismo sprendimo dalį dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo. Pirmasis atsakovės reikalavimas buvo atmestas, o bylinėjimosi iÅ¡laidos perskaičiuotos ieÅ¡kovės naudai pakeitus teismo sprendimÄ . Kadangi apeliacinės instancijos teismas sprendimÄ pakeitė ieÅ¡kovės naudai, o atsakovės apeliacinio skundo argumentus atmetė, konstatuotina, kad atsakovė teisės į bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ apeliacinės instancijos teisme neįgijo.

87. IeÅ¡kovės apeliacinis skundas buvo tenkintas iÅ¡ dalies, t. y. atsakovės naudai priteistina suma sumažinta 138 635 Eur, t. y. 33 proc., todėl ieÅ¡kovė įgyja teisę į 33 proc. apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ .

88. Teikdama apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovė sumokėjo 3 012 Eur žyminį mokestį (26 t., b. l. 107), Kauno apygardos teismo 2020 m. balandžio 21 d. nutartimi (26 t. b. l. 77–79), kuri Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. rugsėjo 1 d. nutartimi palikta nepakeista, likusios 3 013 Eur žyminio mokesčio dalies sumokėjimas ieÅ¡kovei buvo atidėtas iki apeliacinės instancijos teismo procesinio sprendimo priėmimo. Atitinkamai, ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės priteisiama 994 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundÄ dalis. Atidėto žyminio mokesčio sumokėjimas paskirstomas taip: 33 proc. dydžio atidėta žyminio mokesčio dalis, sudaranti 994,30 Eur priteisiama valstybės naudai iÅ¡ atsakovės, o likusi 67 proc. žyminio mokesčio dalis, sudaranti 2 019 Eur, priteisiama valstybės naudai iÅ¡ ieÅ¡kovės.

89. IeÅ¡kovė iki bylos iÅ¡nagrinėjimo iÅ¡ esmės pabaigos nepateikė įrodymų apie apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas advokato pagalbai apmokėti, todėl Å¡ių iÅ¡laidų paskirstymo klausimas nesprendžiamas. Dėl procesinės bylos baigties 90. Vadovaujantis byloje nustatytomis aplinkybėmis ir iÅ¡dėstytais argumentais keičiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas – ieÅ¡kinys ir prieÅ¡ieÅ¡kinis tenkinami iÅ¡ dalies: ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės priteisiama 33 767,67 Eur skolÄ už darbus, o atsakovei iÅ¡ ieÅ¡kovės – 280 076,08 Eur už medžiagas ir paslaugas bei trÅ«kumų Å¡alinimui.

91. Ä®skaitymas – vienas iÅ¡ prievolės pasibaigimo pagrindų. CK 6.130 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prievolė baigiasi, kai įskaitomas prieÅ¡prieÅ¡inis vienarÅ«Å¡is reikalavimas, kurio terminas yra suėjęs arba kurio terminas nenurodytas ar apibÅ«dintas pareikalavimo momentu. Įskaitymas yra vienaÅ¡alis sandoris, nes pakanka vienos prievolės Å¡alies pareiÅ¡kimo, kuriuo apie įskaitymÄ praneÅ¡ama kitai Å¡aliai (CK 6.131 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2014 m. balandžio 23 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-26/2014 nurodė, kad, kai byloje pareikÅ¡tas turtinio pobÅ«džio reikalavimas, o kita Å¡alis (atsakovas) pareiÅ¡kia prieÅ¡ieÅ¡kinį, kurį patenkinus bÅ«tų visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies nebegalima patenkinti ieÅ¡kinio, tai reiÅ¡kia siekį įskaityti pradinio ieÅ¡kinio reikalavimÄ , tapatų pareiÅ¡kimui apie įskaitymÄ materialiosios teisės prasme. Taigi tokioje situacijoje pareiÅ¡kiamas prieÅ¡ieÅ¡kinis turi procesinį teisinį poveikį (siekiama, kad ieÅ¡kovo reikalavimas bÅ«tų atmestas) ir materialinį teisinį poveikį (siekiama, kad pasibaigtų ieÅ¡kovo reikalavimo teisė, įskaičius jo reikalavimÄ Ä¯ atsakovo turimÄ reikalavimÄ ). Jei Å¡alių ginčas yra dėl vienos iÅ¡ jų (ar abiejų) reikalavimo teisės (atsakovas nesutinka su ieÅ¡kiniu, ieÅ¡kovas nesutinka su prieÅ¡ieÅ¡kiniu), tai jų reikalavimai yra ginčijami teisme. CK normų draudžiama įskaityti ginčijamus teisme reikalavimus (CK 6.134 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Tačiau teismui (bet kurios instancijos) iÅ¡sprendus ginÄÄ ir sprendimu konstatavus kiekvienos iÅ¡ Å¡alių reikalavimo dydį, reikalavimas tampa galutinai iÅ¡spręstas ir nebeginčytinas. Teismas, pripažindamas, kad ieÅ¡kovas yra skolingas atsakovui, o atsakovas – ieÅ¡kovui, „sudengia“ prieÅ¡prieÅ¡inius reikalavimus ir priteisia skirtumÄ iÅ¡ Å¡alies, kurios reikalavimas nepadengia kitos Å¡alies reikalavimo. Taigi teismas ne pats ex officio (pagal pareigas) atlieka įskaitymÄ , o atlikdamas tokį procesinį veiksmÄ , pripažįsta atsakovo materialinio teisinio pobÅ«džio siekio, kad pasibaigtų ieÅ¡kovo reikalavimo teisė, jo reikalavimÄ Ä¯skaičius į atsakovo reikalavimÄ , teisėtumÄ .

Atlikus tarpusavio prieÅ¡prieÅ¡inių prievolių įskaitymÄ galutiniu teismo sprendimu atsakovei priteisiama 246 308,41 Eur (280 076,08 Eur – 33 767,67 Eur).

92. Atlikus pirmojoje instancijoje patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų įskaitymÄ , atsakovei priteisiamas 6 762,08 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, atlyginimas (14 080,55 Eur – 7 318,47 Eur). Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu, n u t a r i a : Kauno apygardos teismo 2020 m. kovo 18 d. sprendimÄ pakeisti ir iÅ¡dėstyti jo rezoliucinę dalį taip:

„IeÅ¡kinį ir prieÅ¡ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies. Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Refitas“, juridinio asmens kodas 300590618, iÅ¡ ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Loromas“, juridinio asmens kodas 241952030, 246 308,41 Eur, 6 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos (2016 m. lapkričio 28 d.) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir 7 318,47 Eur (septynių tÅ«kstančių trijų Å¡imtų aÅ¡tuoniolikos eurų 47 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Priteisti valstybei iÅ¡ ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Loromas“, juridinio asmens kodas 241952030, 918,85 Eur (devynių Å¡imtų aÅ¡tuoniolikos aurų 85 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidas, iÅ¡ atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Refitas“, juridinio asmens kodas 300590618, 506,68 Eur (penkių Å¡imtų Å¡eÅ¡ių eurų 68 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidas.“ Priteisti ieÅ¡kovei uždarajai akcinei bendrovei „Loromas“, juridinio asmens kodas 241952030, iÅ¡ atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Refitas“, juridinio asmens kodas 300590618, 994 Eur (devynių Å¡imtų devyniasdeÅ¡imt keturių eurų) bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimÄ .

Priteisti valstybei iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Loromas“, juridinio asmens kodas 241952030, 2 019 Eur (dviejų tūkstančių devyniolikos eurų) bylinėjimosi išlaidas, iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Refitas“, juridinio asmens kodas 300590618, 994,30 Eur (devynių šimtų devyniasdešimt keturių eurų 30 ct) bylinėjimosi išlaidas. Teisėjos Rasa Gudžiūnienė Egidija Tamošiūnienė Agnė Tikniūtė