bea173b2-5d70-4e30-826a-d80a5b2b9d07 · TelÅ¡ių apylinkės teismas

?Baudžiamoji byla NrBaudžiamoji byla Nr. 1-96-1037/2019 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-42076-2018-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.5; 1.1.8.1; 1.1.10.1; 1.2.4.6.2.; 1.2.4.4.2.8. (S) TELÅ IŲ APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. spalio 23 d. TelÅ¡iai TelÅ¡ių apylinkės teismo TelÅ¡ių rÅ«mų teisėjas Tomas PukÅ¡mys, sekretoriaujant Inai Visockienei, dalyvaujant TelÅ¡ių apylinkės prokurorei JÅ«ratei AroÅ¡ienei, kaltinamajam T. G., jo gynėjai AuÅ¡rai Žukienei, nukentėjusiųjų mažamečių atstovui pagal įstatymÄ V.

K., jų advokatui Mariui Mikalauskui, vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje T. G., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, dirbantis UAB „L.“, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 1 punkte ir 140 straipsnio 3 dalyje. Teismas n u s t a t ė : T. G. kaltinamas tuo, kad 2016 metais, ikiteisminio tyrimo metu tiksli data ir laikas nenustatyti, panaudodamas fizinį smurtÄ prieÅ¡ mažametį N. L. gimusį (duomenys neskelbtini), t. y. užklijuodamas N. L. burnÄ lipnia juosta, paiimdamas jį už rÅ«bų ir trenkdamas į sienÄ , suduodamas nenustatytÄ skaičių smÅ«gių diržu į sėdmenis, tokiais veiksmais N. L. sukėlė emocijų sutrikimus vaikystėje atitinkančius nesunkų sveikatos sutrikdymÄ .

Taip pat jis kaltinamas tuo, kad 2016 metais, ikiteisminio tyrimo metu tiksli data ir laikas nenustatyti, panaudodamas fizinį smurtÄ prieÅ¡ savo mažametę dukrÄ M. G. gimusiÄ (duomenys neskelbtini), t. y. tyčia suduodamas nenustatyt skaičių smÅ«gių diržu į sėdmenis bei į kitas kÅ«no vietas, tokiais veiksmais sukėlė nukentėjusiajai M. G. fizinį skausmÄ . Kaltinamasis T. G. apklausiamas teisme dėl jam pareikÅ¡to kaltinimo kaltu neprisipažino. Pasak kaltinamojo, jis vaikų nemušė, taip pat nėra buvę, kad statytų juos į kampÄ , trenktų į sienÄ .

Kaip nurodė kaltinamasis, jam bÅ«nant V., buvusi jo sugyventinė G. siuntė fotonuotraukÄ , kurioje N. užklijuota burna. Kaltinamasis nurodė, kad ji parašė, jog užklijavusi N. burnÄ , nes jis neklausė. Kaip paaiÅ¡kino kaltinamasis, ta nuotrauka buvo padaryta jiems gyvenant (duomenys neskelbtini) gatvėje. SusiraÅ¡inėjimo pokalbio jis neturi, nes kai susipyko su G., visus susiraÅ¡inėjimus su ja iÅ¡trynė. Pasak kaltinamojo, yra buvę keletÄ kartų, kai jis N. pliaukÅ¡telėjo už neklausymÄ , bet tai darė su ranka.

PliaukÅ¡telėjimai per ketverius metus, kai gyveno kartu buvo ne daugiau kaip 15 kartų. Kaip nurodė kaltinamasis, M. nemuÅ¡davo iÅ¡ viso, nebÅ«davo net tokių atvejų. N. buvo vyresnis, jis buvo labiau pasiutęs, tai pliaukÅ¡telėjimais, kaltinamasis jį sudrausmindavo. Kaltinamojo vertinimu, visi pareiÅ¡kimai vaikų teisėms prasidėjo tada, kai jis pateikė praÅ¡ymÄ , kad nori pasiimti dukrÄ . Be kaltinamojo parodymų teisiamojo posėdžio metu betarpiÅ¡kai buvo iÅ¡tirti kiti raÅ¡ytiniai įrodymai, apklausti liudytojai, peržiÅ«rėta vaizdo medžiaga.

Vertinant žmogaus poelgį kaip nusikalstamÄ ar nenusikalstamÄ baudžiamojoje teisėje naudojamas nusikalstamos veikos sudėties modelis, pagal kurį bÅ«tina nustatyti nusikalstamos veikos sudėtį kaltininko veikoje, t. y. faktÄ , kad asmens poelgiui yra bÅ«dingi visi baudžiamajame įstatyme numatytos ir draudžiamos veikos požymiai. Å i teisės doktrinoje vyraujanti pozicija iÅ¡ esmės įtvirtinta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 2 straipsnio 4 dalyje. Pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktÄ atsako tas, kas nesunkiai sužalojo ar susargdino mažametį.

Å ios nusikalstamos veikos sudėtį sudaro žmogaus sveikata kaip baudžiamojo įstatymo saugoma vertybė, pavojingi asmens veiksmai nukreipti į kito žmogaus sveikatÄ , nesunkus sveikatos sutrikdymas kaip pavojingi padariniai ir priežastinis ryÅ¡is tarp atsakingo už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ asmens veiksmų ir padarinių bei specialusis subjektas mažametis asmuo. Prie subjektyviųjų nusikalstamos veikos požymių priskirtina asmens kaltė ir pakaltinamumas. Teismo vertinimu, kaltinamojo nusikalstama veika įrodyta visiÅ¡kai ir atitinka BK 138 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytos nusikalstamos veikos sudėtį nepaisant to, kad kaltinamasis ir neigė atlikęs kaltinime nurodytus veiksmus prieÅ¡ mažametį N. L. ir taip jam sukėlęs nesunkų sveikatos sutrikdymÄ .

Vertinant įrodymus kaltinamajam inkriminuotos veikos kontekste pažymėtina, kad smurtinio nusikaltimo prieÅ¡ mažamečius bylų specifika yra ta, kad paprastai tokios prievartos liudytojų nebÅ«na. Svarbiausi įrodymų Å¡altiniai tokiose bylose – teismo medicinos specialistų iÅ¡vados, teismo psichiatrijos, teismo psichologijos specialistų iÅ¡vados, daiktiniai įrodymai, iÅ¡vestiniai įrodymai – asmenų, kurie bendravo su mažamečiu ir kuriems mažametis pasakojo apie patirtÄ smurtinę prievartÄ , parodymai.

Kaip matyti iÅ¡ N. L. apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ 2018 m. spalio 1 d., jis patvirtino patyręs fizinį ir psichologinį smurtÄ iÅ¡ kaltinamojo. Mažametis paaiÅ¡kino, kad gaudavo į užpakalį su diržu, nurodė ir diržo spalvÄ â€“ rudÄ , taip pat paaiÅ¡kino, kad kaltinamasis su pleistra buvo užklijavęs burnÄ tai įvardindamas „zÅ«bais“. Taip pat mažametis nurodė patyręs kaltinamojo trenkimÄ Ä¯ sienÄ , nepaisant to, kad Å¡is klausimas buvo užduotas kaip atsakymÄ menantis, tačiau mažametis savo atsakymÄ praplėtė nurodydamas bÅ«dÄ konkliudentiniais veiksmais.

Be to, mažametis nurodė ir kitus veiksmus, kuriuos patyrė iš kaltinamojo ir kurie pastarajam nebuvo inkriminuoti (1. t. b. l. 42–43, 147). Vertinant šiuos mažamečio parodymus patikimumo prasme akcentuotina tai, kad jų patikimumas neturėtų būti vertinamas taip griežtai ir kategoriškai, kaip kitų – suaugusių nukentėjusiųjų ar liudytojų parodymai. Nerišlus, nesklandus pasakojimas, negalint susidaryti bendro įvykio konteksto gali būti paaiškinamas dėl pernelyg mažo vaiko amžiaus (nagrinėjamų įvykių kontekste jam buvo apie 2,5 –3,5), taip pat nuo kaltinamajam inkriminuojamų įvykių praėjęs ilgas laiko tarpas, todėl kaip nurodyta Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos 2019 m. gegužės 9 – liepos 19 d. ekspertizės akto (toliau – ekspertizės aktas) tiriamojoje dalyje, mažametis gali atgaminti tik pavienes jį emociškai sukrėtusių įvykių aplinkybes (2 t., b. l. 104–111).

Vis dėlto Å¡i aplinkybė nėra pagrindas netikėti mažamečio parodymais, nes jam nenustatyti ir nėra bÅ«dingi tokie psichologiniai ypatumai kaip padidintas fantazavimas ar įtaigumas, kurie trukdytų jam suvokti adekvačiai situacijas ir duoti adekvačius parodymus. Taip pat mažamečio parodymų turinio įrodomosios reikÅ¡mės nepaneigia ir aplinkybė, kad jo duoti parodymai apie įvykio aplinkybes yra ir tiek autentiÅ¡ki, tiek ir iÅ¡girsti iÅ¡ suaugusiųjų., tačiau kaip nurodyta ekspertizės akto tiriamojoje dalyje apie nukentėjusiojo patirtÄ daugkartinį smurtÄ patvirtina jo emocinės reakcijos ir susiformavę elgesio modeliai.

Taip pat vertinant mažamečio parodymus bylos įrodymų viseto kontekste konstatuotina, kad juos patvirtina ir kiti netiesioginiai įrodymai, kurie kaip minėta tokio pobÅ«džio bylose yra reikÅ¡mingi. IÅ¡ V. K. parodymų turinio matyti, kad pirminius duomenis apie smurtÄ prieÅ¡ vaikus, ji sužinojo iÅ¡ dukters G. K., tačiau vėliau N. ir pats pasakodavo apie patirtÄ smurtÄ (2 t., b. l. 49–50) Liudytoja apklausta G. K. taip pat patvirtino, kad pati matė, kaip N. kaltinamasis muÅ¡davo diržu, tačiau apie tai, kad vaikÄ už rÅ«bų kaltinamasis paėmė ir trenkė į sienÄ , ji sužinojo iÅ¡ paties mažamečio paaiÅ¡kinimų, o aplinkybę, kad buvo užklijuota burna lipnia juosta, ji pamatė kaltinamojo mobiliajame telefone.

Pasak liudytojos, kol gyveno kartu su kaltinamuoju, ji niekur nesikreipė, nes bijojo kaltinamojo, kadangi iÅ¡gėręs jis buvo neprognozuojamas (2 t., b. l. 50–51). Taip pat ir A. B. patvirtino, kad apie mažamečio N. patirtÄ smurtÄ iÅ¡ kaltinamojo (uždarymÄ Ä¯ tamsų kambarį klupdymÄ Ä¯ kampÄ burnos užklijavimÄ ir muÅ¡imÄ diržu), ji sužinojo iÅ¡ paties N. pasakojimų. Be to, ir pati liudytoja yra mačiusi kaip kaltinamasis yra pliaukÅ¡telėjęs N. per galvÄ (2 t., b. l. 52). IÅ¡ savanoriÅ¡ko daiktų dokumentų pateikimo 2018 m. rugpjūčio 31 d. protokolo matyti, kad V.

K. savanoriÅ¡kai pateikė foto nuotraukÄ , kurioje yra pavaizduotas jos anÅ«kas N. L. su burna užklijuota lipnia juosta (1 t. 109–112) Nepaisant to, kad iÅ¡ daiktų apžiÅ«ros protokolo 2018 m. spalio 21 d. ir foto lentelės matyti, kad Å¡i fotografija su vaiku daryta iÅ¡ kito telefono (1 t. b. l. 116–121), tačiau bendrame įrodymų kontekste tai patvirtina kaltinamajam inkriminuojamÄ vienÄ iÅ¡ smurtinio pobÅ«džio veiksmų, kuriuos jis atliko prieÅ¡ nukentėjusįjį N. L. – burnos lipnia juosta užklijavimÄ .

Ekspertizės aktas patvirtina, kad N. L. nustatytas emocijų sutrikimas vaikystėje, kuris siejamas su byloje tiriama nusikalstama veika ir atitinka nesunkaus sveikatos sutrikdymo mastÄ . Å is įrodymas apie sveikatos sutrikdymo mastÄ patvirtina vienÄ iÅ¡ esminių objektyviosios nusikalstamos veikos sudėties požymių – pasekmes, kurios susijusios priežastiniu ryÅ¡iu su kaltinamojo veiksmais. Vertinant kaltinamojo psichinį santykį su padaryta veika, kuris atskleidžiamas per kaltės aspektÄ konstatuotina, kad kaltinamasis naudodamas smurtÄ prieÅ¡ nukentėjusįjį N. L. suvokė pavojingos nusikalstamos veikos pobÅ«dį, numatė, kad dėl Å¡io smurto naudojimo mažamečiui gali bÅ«ti nesunkiai sutrikdyta sveikata, ir nors tų padarinių nenorėjo, tačiau savo veika leido jiems atsirasti (BK 15 straipsnio 3 dalis).

Kaltinamojo pavojingos veikos suvokimas konstatuotinas įvertinus tai, kad byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų faktÄ , kad jis nepakaltinamas, taip pat jo gyvenimiÅ¡ka patirtis, amžius leidžia suvokti, kad naudojant smurtÄ prieÅ¡ mažametį Å¡is patirs ne tik fizinį skausmÄ , bet jam gali bÅ«ti sutrikdyta sveikata atitinkamu mastu. Dėl to kaltinamasis suvokė, kad kėsinasi į N. L. sveikatÄ , tačiau įvertinus bylos aplinkybes ir kaltinamojo parodymų turinį konstatuotina, kad jis galimybę atsirasti įvairiems jo pavojingos veikos padariniams (nesunkiam sveikatos sutrikdymui) numatė tik bendrai, tačiau jų savo sÄ monėje nedetalizavo.

Vis dėlto Å¡i aplinkybė jo kaltės neeliminuoja, o suponuoja iÅ¡vada, kad kaltinamasis veikė neapibrėžta tyčia. Nagrinėjamų aplinkybių kontekste pažymėtina, kad kaltinamojo kaltės padarius jam inkriminuojamÄ veikÄ nepaneigia liudytojų E. ir Z. G. parodymai. Pažymėtina, kad liudytojai nurodė, kad nematė, kad jų sÅ«nus bÅ«tų naudojęs smurtÄ prieÅ¡ N. L. ir nepastebėjo aplinkybių, jog N. L. bÅ«tų skriaudžiamas. Vien tik aplinkybė, kad liudytojai nepastebėjo smurto žymių ant vaiko kÅ«no ar nematė, kad prieÅ¡ mažametį vaikÄ bÅ«tų naudojamas fizinis ar kitokio pobÅ«džio smurtas nereiÅ¡kia, kad smurto mažametis iÅ¡ kaltinamojo nepatyrė.

PrieÅ¡ tai nurodytų įrodymų visuma patvirtina smurto faktÄ , kuris sukėlė mažamečiui nesunkų sveikatos sutrikdymÄ . Taip pat teismas nevertina ir nesivadovauja kaltinamojo į bylÄ pateiktais pokalbiais su buvusia sugyventine G. K.. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio 1 dalį įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymu nustatyta tvarka gauti duomenys. Pažymėtina, kad kaltinamojo į bylÄ pateiktas pokalbio garso įraÅ¡as, kai tai buvo daroma neįspėjus asmens gali bÅ«ti prilyginamas procesinei prievartos priemonei numatytai BPK 154 straipsnyje.

Å iai procesinei prievartos priemonei bÅ«tinas ikiteisminio tyrimo teisėjo leidimas. Kaip nurodė kaltinamasis, jis savo iniciatyva įraÅ¡inėjo pokalbius su Å¡ioje byloje liudytoja apklausta G. K., o tai reiÅ¡kia, kad Å¡ie pokalbiai negali bÅ«ti pripažinti įrodymais, nes gauti ne BPK nustatyta tvarka. Taip pat teismas atmeta kaltinamojo parodymus, kad pati liudytoja buvo mažamečiui N. L. lipnia juosta užklijavusi burna ir jam siuntusi nuotraukÄ . Pažymėtina, kad kaltinamasis tokių įrodymų nepateikė, todėl teismas Å¡iÄ jo versijÄ laiko kaip gynybinę pozicijÄ .

Be to, teismas taip pat atmeta kaltinamojo pozicijÄ , kad Å¡i byla pagal V. K. skundus buvo pradėta tada, kai jis siekė savo dukters globos, o jam pareikÅ¡ti kaltinimai nepagrįsti. Teismas įvertinęs įrodymų visumÄ konstatuoja, kad tokia regimybė byloje gali susidaryti, tačiau tai yra veikiau sutapimas, kuriam įtakos turėjo objektyvi įvykių raida. Kaip matyti iÅ¡ V. K. parodymų apie panaudotÄ smurtÄ prieÅ¡ mažametį asmenį jai papasakojo jos dukra tik po to, kai ji su kaltinamuoju nebegyveno, taip pat apie smurtinio pobÅ«džio veiksmus gyvenant pas jÄ pradėjo pasakoti ir pats mažametis.

Akcentuotina ir tai, kad kaltinamojo kaltė ir neteisėti veiksmai nustatyti remiantis ne iÅ¡imtinai liudytojų V. ir G. parodymais, taip pat ir kitais į bylÄ surinktais ir betarpiÅ¡kai teismo posėdyje iÅ¡tirtais duomenimis, kuriuos teismas pripažino įrodymais, todėl sutikti su kaltinamojo pozicijÄ , kad kaltinimai jam nepagrįsti, nes pareikÅ¡ti tik todėl, jog jis siekė savo dukters globos, nėra teisinio ir faktinio pagrindo. Taip pat pažymėtina, kad kaltinamasis kaltinamas ir pagal BK 140 straipsnio 3 dalį fizinio skausmo sukėlimu, kuris pasireiÅ¡kė tyčia suduodamais nenustatytu skaičiumi smÅ«gių diržu į sėdmenis bei į kitas kÅ«no vietas M.

G.. Å ios nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes taip pat patvirtina mažamečio N. L. parodymai. Mažametis apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ 2018 m. spalio 1 d. paklaustas ar tėtis taip pat elgdavosi ir su M., jis atsakė, kad į Å¡iknÄ ir sesuo, kai nemiegodavo. Taip mažametis ne tik nurodė aplinkybes, kuriomis suduota sesei, bet paklaustas su kuo gaudavo sesuo, paaiÅ¡kino, kad diržu. Pažymėtina, kad N. L. parodymais nėra pagrindo netikėti. Vertinant mažamečio parodymus teismas vadovaujasi analogiÅ¡kais kriterijais kaip ir juos vertinant dėl kaltinamajam inkriminuotos nusikalstamos veikos pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 1 punktÄ .

Ä®rodymų vertinimo kontekste taip pat pažymėtina, kad Å¡iuo atveju panaudotÄ fizinį smurtÄ prieÅ¡ M. G. taip pat patvirtina ir tiesiogiai įvykį mačiusios G. K. parodymai. Ji iÅ¡samiai ir detaliai nurodė aplinkybes, kurioms esant kaltinamasis suduodavo M. įvardijo ir to priežastis (2 t., b. l. 50–52). Aplinkybę, kad kaltinamasis yra apkalbamas buvusios sugyventinės yra gynybinė jo pozicija paremta siekiu iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės. Pažymėtina, kad liudytoja buvo įspėta už melagingų parodymų davimÄ .

Be to, parodymus davė užtikrintai, nesimėtydama ir detaliai nupasakodama įvykio aplinkybes. Å is betarpiÅ¡kas jos parodymų vertinimas teismui leidžia pripažinti, kad pagrindo netikėti jos parodymais nėra. Dėl to nurodytų įrodymu visuma leidžia teismui konstatuoti, kad kaltinamasis padarė nusikalstamÄ veikÄ numatytÄ BK 140 straipsnio 3 dalyje. Jo padaryta veika atitinka visus Å¡iai veikai bÅ«dingus objektyviuosius ir subjektyvi uosius požymius. Kaltinamojo objektyviÄ jÄ pusę sudarančių veiksmų atlikimas suteikia teismui pagrindÄ konstatuoti, kad kaltinamais veikė tiesiogine tyčia, t. y. suvokė, kad suduodamas savo dukrai M. diržu į sėdmenis ir kitas kÅ«no vietas sukels jai fizinį skausmÄ ir to norėjo.

Pripažinus kaltinamÄ jį padarius nusikalstamas veikas numatytas BK 138 straipsnio 2 dalies 1 punkte ir 140 straipsnio 3 dalyje jam skirtina bausmė. Pažymėtina, kad už nusikalstamÄ veikÄ numatytÄ BK 138 straipsnio 2 dalies 1 punkte yra numatyta vienintelė bausmės rÅ«Å¡is – terminuotas laisvės atėmimas. Dėl to Å¡i bausmės rÅ«Å¡is ir skirtina kaltinamajam. Parenkant bausmės dydį atskaitos taÅ¡kas yra sankcijos, numatančios atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , vidurkis (LR BK 61 straipsnio 2 dalis).

Laisvės atėmimo bausmės minimalus dydis yra trys mėnesiai, o maksimalus 5 metai (LR BK 50 straipsnio 2 dalis ir LR BK 138 straipsnio 2 dalis). Å i minimali ir maksimali iÅ¡raiÅ¡ka suponuoja iÅ¡vadÄ , kad sankcijos vidurkį atitinka 2 metų, 7 mėnesiai ir 15 dienų laisvės atėmimo bausmė. Pagal LR BK 61 straipsnio 2 dalį priklausomai nuo sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių buvimo bei įvertinus kitas LR BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, parenkama Å¡velnesnė ar griežtesnė nei sankcijos vidurkyje numatyta bausmė.

Kaltinamojo veiksmuose nenustatyta nei jo atsakomybę sunkinančių, nei lengvinančių aplinkybių. Vis dėlto teismas įvertina kaltinamojo asmenybę, jis teisiamas pirmÄ kartÄ ir jam kaip pirmÄ kartÄ teisiamam skiriamÄ griežčiausiÄ Ä¯statymo nustatytÄ bausmės rūšį, todėl, teismo vertinimu, Å¡ios aplinkybės yra pagrindas nukrypti nuo sankcijos vidurkio ir paskirti kaltinamajam mažesnę nei sankcijos vidurkyje numatytÄ 1 metų ir 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Už nusikalstamÄ veikÄ numatytÄ BK 140 straipsnio 3 dalyje kaltinamajam skirtina taip pat laisvės atėmimo bausmė.

Pati griežčiausia bausmės rÅ«Å¡is parinkta, todėl kad kaltinamasis ne kartÄ sudavė smÅ«gius diržu į sėdmenis ir kitas kÅ«no vietas mažametei savo dukrai, o tai vertintina kaip nusikalstamos veikos pavojingumÄ didinantis veiksnys. Nustatydamas bausmės dydį teismas įvertina analogiÅ¡kus argumentus kaip ir nustatydamas bausmės dydį už prieÅ¡ tai nurodytÄ nusikalstamÄ veikÄ ir skiria kaltinamajam mažesnę nei sankcijos vidurkyje numatytÄ trijų mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Teismas vadovaudamasis BK 63 straipsnio 1 ir 3 dalimi bausmes subendrina visiÅ¡ko sudėjimo bÅ«du ir skiria galutinę kaltinamajam 1 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. BK 75 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip Å¡eÅ¡eriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vienÄ ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymÄ nuo vienerių iki trejų metų.

Bausmės vykdymas gali bÅ«ti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Kaltinamasis teisiamas primÄ kartÄ , administracine tvarka, nors ir baustas tačiau baustumai susiję su Kelių eismo taisyklių pažeidimais, o ne pažeidimais leidžiančiais daryti iÅ¡vadÄ , kad kaltinamasis veda asocialų gyvenimo bÅ«dÄ , kas iÅ¡ esmės didintų nusikalstamumo rizikÄ . Byloje taip pat nėra kitų duomenų, kurie suponuotų teismui iÅ¡vadÄ , kad kaltinamÄ jį reikėtų izoliuoti nuo visuomenės. Nurodytų aplinkybių visetas suponuoja iÅ¡vadÄ , kad bausmės tikslai gali bÅ«ti paskirti asmeniui paskyrus atitinkamas poveikio priemones ir įpareigojimus, kurie tinkamai veiktų nuteistÄ jį jo neizoliuojant nuo visuomenės, taip neatimant iÅ¡ jo galimybės iÅ¡likti visuomenėje duodant jai pridėtinę vertę.

Pažymėtina, kad visuomenės interesas atidėjus bausmės vykdymÄ primÄ kartÄ teisiamam asmeniui taip pat nenukentės, nes bausmės vykdymo atidėjimas yra sÄ lyginio pobÅ«džio. Nuteistajam nevykdant teismo paskirtų įpareigojimų, jis bÅ«tų pasiųstas realiai atlikti jam paskirtÄ laisvės atėmimo bausmę. Teismas įvertinęs tai, kad įpareigojimai turėtų teigiamÄ Ä¯takÄ kaltinamojo elgesiui skiria kaltinamajam analogiÅ¡kos trukmės bausmės vykdymo atidėjimÄ kaip ir bausmės trukmė – 1 metus ir 6 mėnesius.

Individualizuojant kaltinamajam parenkamas pareigas konstatuotina, kad nors jis ir dirba, tačiau jo asmenybei teigiamÄ Ä¯takÄ darytų įpareigojimas tęsti darbÄ (BK 75 straipsnio 2 dalies 5 punktas), taip pat įvertinus nusikalstamos veikos pobÅ«dį, jis įpareigotinas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje, nurodant, kad ji turi bÅ«ti įvykdyta iki 2020 m. rugsėjo 1 d. (BK 75 straipsnio 3 dalis). Nukentėjusiųjų mažamečių atstovai yra pareiÅ¡kę civilinius ieÅ¡kinius, kuriais praÅ¡oma iÅ¡ kaltinamojo priteisti jų naudai po 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

Pagal baudžiamojo proceso įstatymÄ , taip pat ir civilinės teisės normas, neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (toliau – ir CK) nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo – jÄ kiekvienu konkrečiu atveju turi įvertinti teismas. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnis).

Taip pat teismas privalo atsižvelgti į teismų praktikos tendencijas, taip užtikrindamas ne tik teisingumo ir protingumo principų taikymo užtikrinimÄ , bet ir apibrėžtumo ir teisėtų lÅ«kesčių įgyvendinimÄ . Teismų praktikoje yra susiformavusi nuostata, kad nesunkaus sveikatos sutrikdymo atvejais priteisiama nuo 700 iki 7 000 Eur (kasacinės nutartys 2K-105-222/2019, Nr. 2K-125-697/20182K-139-895/2017, 2K-24-895/2017,). Pažymėtina, kad maksimali 7 000 Eur suma buvo priteista už tai, kad asmeniui ilgam laikui buvo sutrikdytas regėjimas.

Sprendžiamu atveju į bylÄ nėra pateikti jokie įrodymai, kurie patvirtintų, kad mažamečiui N. L. sveiktos sutrikdymo mastas turėtų ilgalaikių pasekmių, iÅ¡ esmės bÅ«tų pakenkta jo raidai ir ateities perspektyvoms tinkamai socializuotis, todėl jam iÅ¡ kaltinamojo negali bÅ«ti priteista artima maksimaliam dydžiui prilyginta ir teismų priteisiama suma. Dėl to teismas įvertinęs kaltinamojo atliktus nusikalstamus veiksmus prieÅ¡ mažametį, konstatuoja, kad jo dvasinius iÅ¡gyvenimus turėtų kompensuoti 1 500 Eur neturtinė žala.

Vertinant M. G. padarytos neturtinės žalos dydį konstatuotina, kad neturtinės žalos dydis už fizinio skausmo sukėlimÄ arba nežymų sveikatos sutrikdymÄ teismų praktikoje nėra susiformavęs. Kaip matyti iÅ¡ Kauno apygardos teismo 2019 m. balandžio 26 d. nutarties byloje Nr. 1A-296-238/2019 nuketėjusiajai buvo patvirtintas paliekant pirmosios instancijos teismo sprendimÄ nepakeistÄ 700 Eur neturtinės žalos atlyginimas, tačiau Å¡is dydis buvo priteistas ne už fizinio skausmo sukėlimÄ , bet už nežymų sveikatos sutrikdymÄ , taip pat Kauno apygardos teismas 2019 m. kovo 22 d. nutartimi baudžiamojoje byloje paliko nepakeistÄ pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimÄ dėl 1200 Eur neturtinės žalos atlyginimo taip pat už nežymų sveikatos sutrikdymÄ .

Å ioje byloje kaltinamasis nuteistas už fizinio skausmo sukėlimÄ mažametei savo dukrai M. G.. Byloje nėra duomenų, kad Å¡is skausmo sukėlimas nukentėjusiajai bÅ«tų sukėlęs ilgalaikes pasekmes arba turėjęs įtakos didesniam jos sveikatos sutrikdymo mastui nei fizinis skausmas. Pažymėtina, kad prie bylos pateiktas gydytojos medicinos iÅ¡raÅ¡as apie M. G. baimes yra suformuotas remiantis jos atstovės pagal įstatymÄ nurodytomis aplinkybėmis ir nepatvirtintas byloje kitais įrodymais, kurie patvirtintų, kad iÅ¡raÅ¡e nurodytas baimes suponavo kaltinamojo veiksmai.

Ä®vertinus nurodytų aplinkybių visetÄ iÅ¡ kaltinamojo priteistina mažametės naudai 300 Eur neturtinės žalos atlyginimas. Taip pat byloje susidarė teisinės pagalbos iÅ¡laidos dėl privalomojo gynėjo paskyrimo nukentėjusiesiems. Å ios iÅ¡laidos pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį atlyginamos advokatui pagal valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimÄ reglamentuojantį įstatymÄ , todėl Å¡ios iÅ¡laidos nėra ir negali bÅ«ti pripažintinos proceso iÅ¡laidomis, todėl iÅ¡ kaltinamojo nepriteistinos.

Å iaulių apygardos prokuratÅ«ros TelÅ¡ių apylinkės prokuratÅ«ros 2018 m. rugsėjo 12 d. nutarimu kaltinamajam T. G. taikytÄ kardomÄ jÄ priemonę raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios (LR BPK 139 straipsnio 3 dalis). Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 302 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304, 305, 307, 308 straipsniais, teismas n u s p r e n d ė : T. G. pripažinti kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 138 straipsnio 2 dalies 1 punkte ir paskirti jam 1 metų, 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

T. G. pripažinti kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ numatytÄ BK 140 straipsnio 3 dalyje ir paskirti jam 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. T. G. paskirtas bausmes subendrinti visiÅ¡ko sudėjimo bÅ«du ir paskirti galutinę subendrintÄ 1 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, jÄ atliekant pataisos namuose. T. G. paskirtos bausmės vykdymÄ atidėti 1 metams ir 6 mėnesiams, įpareigojant jį tęsti darbÄ ir dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje jÄ Ä¯vykdant iki 2020 m. rugsėjo 1 d.

Priteisti iÅ¡ kaltinamojo T. G. 1 500 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ nukentėjusiajam N. L. ir 300 Eur M. G.. KitÄ civilinio ieÅ¡kinio dalį dėl neturtinės žalos priteisimo nukentėjusiesiems atmesti. Å iaulių apygardos prokuratÅ«ros TelÅ¡ių apylinkės prokuratÅ«ros 2018 m. rugsėjo 12 d. nutarimu kaltinamajam T. G. taikytÄ kardomÄ jÄ priemonę raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios. Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Å iaulių apygardos teismui per TelÅ¡ių apylinkės teismÄ .

Teisėjas Tomas Pukšmys