bea0df44-bc1f-476c-a892-9b81e82b43ce · Vilniaus apygardos administracinis teismas

?Administracinė byla Nr. eI-4925-596/2017 Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00991-2017-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.1.1.; 20.2.3.1; 55.1. (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. lapkričio 27 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Jolita Rasiukevičienė vieÅ¡ame teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos uždarosios akcinės bendrovės „A1“ skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos auditorių rÅ«mų, trečiajam suinteresuotam asmeniui A.

K. (A. K.) dėl nuostolių ir procesinių palÅ«kanų priteisimo. Teismas n u s t a t ė: UAB „A1“ (toliau – ir pareiÅ¡kėja arba Bendrovė) kreipėsi į Vilniaus apygardos teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydama pritiesti iÅ¡ Lietuvos auditorių rÅ«mų 59 063,26 Eur nuostolių, 5 proc. dydžio metines palÅ«kanas nuo praÅ¡omos priteisti nuostolių sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo bei bylinėjimosi iÅ¡laidas. 2017 m. liepos 14 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi civilinė byla pagal pareiÅ¡kėjos ieÅ¡kinį buvo perduota pagal teismingumÄ Vilniaus apygardos administraciniam teismui, kuris 2017 m. rugpjūčio 28 d. nutartimi Lietuvos auditorių rÅ«mus (toliau – ir Auditorių rÅ«mai arba LAR) paÅ¡alino iÅ¡ proceso Å¡alių ir atsakove į bylÄ Ä¯traukė Lietuvos valstybę, atstovaujamÄ Auditorių rÅ«mų.

PareiÅ¡kėja nurodo, kad ji 2009 m. gruodžio 8 d. buvo įregistruota Juridinių asmenų registre, o jos vadovu ir vieninteliu akcininku yra trečiasis suinteresuotas asmuo A. K., kuris nuo 1996 m. gruodžio 3 d. turi auditoriaus pažymėjimÄ . PareiÅ¡kėja 2010 m. sausio 12 d. buvo įtraukta į audito įmonių sÄ raÅ¡Ä , jai buvo iÅ¡duotas audito įmonės pažymėjimas. 2015 m. liepos 30 d. LAR prezidiumo protokoliniu nutarimu A. K. buvo panaikintas auditoriaus vardas ir panaikintas jo auditoriaus pažymėjimo galiojimas, o 2015 m. spalio 28 d.

LAR prezidiumo protokoliniu nutarimu pareiÅ¡kėja buvo iÅ¡braukta iÅ¡ audito įmonių sÄ raÅ¡o, kaip neatitinkanti audito įmonei keliamų reikalavimų. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) 2017 m. kovo 3 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eA-328-556/2017 pripažino neteisėtu bei panaikino LAR prezidiumo 2015 m. liepos 30 d. sprendimÄ dėl A. K. auditoriaus vardo ir auditoriaus pažymėjimo panaikinimo. A. K. 2017 m. kovo 20 d. kreipėsi į Auditorių rÅ«mus su praÅ¡ymu panaikinti 2015 m. spalio 28 d.

LAR prezidiumo protokolinį nutarimÄ ir įraÅ¡yti Bendrovę į audito įmonių sÄ raÅ¡Ä , o jį įtraukti į auditorių sÄ raÅ¡Ä . Å is praÅ¡ymas buvo tenkintas, protokoliniu nutarimu priimant sprendimÄ Ä¯raÅ¡yti pareiÅ¡kėjÄ Ä¯ audito įmonių sÄ raÅ¡Ä nuo 2017 m. kovo 10 d. Pažymi, kad pareiÅ¡kėja dėl 2015 m. spalio 28 d. priimto LAR prezidiumo protokolinio nutarimo nuo 2015 m. spalio 28 d. iki 2017 m. balandžio 24 d. negalėjo vykdyti auditoriaus veiklos, todėl patyrė žalÄ negautų pajamų forma, kuriÄ praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovės. PareiÅ¡kėjos teigimu, civilinės atsakomybės taikymui yra visos sÄ lygos. 2015 m. spalio 28 d.

LAR prezidiumo protokolinis nutarimas yra neteisėtas, nors ir nebuvo apskųstas teisės aktų nustatyta tvarka, jis buvo priimtas 2015 m. liepos 30 d. protokolinio nutarimo, kurį LVAT 2017 m. kovo 3 d. sprendimu panaikino, pagrindu. Teigia, jog LVAT panaikinus LAR 2015 m. liepos 30 d. protokolinį nutarimÄ , 2015 m. spalio 28 d. protokolinis nutarimas, kuriuo pareiÅ¡kėja buvo iÅ¡braukta iÅ¡ audito įmonių sÄ raÅ¡o, taip netekdama teisės vykdyti audito veiklos, taip pat laikytinas neteisėtu, nes iÅ¡ neteisėtai priimto ankstesnio protokolinio nutarimo atsakovės atstovui nekilo teisė priimti vėlesnio protokolinio nutarimo, o tai pagrindžia, jog Auditorių rÅ«mams priimant 2015 m. spalio 28 d. protokolinį nutarimÄ buvo atlikti neteisėti veiksmai.

Nurodo, jog iÅ¡ audito veiklos laikotarpiu nuo 2010 m. iki 2015 m. gavo 252 039,44 Eur dydžio pajamas (be PVM), o vidutinės pajamos iÅ¡ Å¡ios veiklos per dienÄ sudarė 115,09 Eur (be PVM), kÄ patvirtina klientams iÅ¡raÅ¡ytos PVM sÄ skaitos faktÅ«ros. PareiÅ¡kėja iÅ¡ Å¡ios veiklos gaudavo iÅ¡ esmės panaÅ¡aus dydžio pajamas (iÅ¡skyrus 2012 m. (gautų pajamų suma buvo mažiausia) ir 2015 m. (gautų pajamų suma buvo didžiausia)), tačiau gaunamų pajamų pastovumas patvirtina, kad nesant neteisėto nutarimo iÅ¡braukti pareiÅ¡kėjÄ iÅ¡ audito įmonių sÄ raÅ¡o pareiÅ¡kėja tikėtinai bÅ«tų gavusi pajamų iÅ¡ audito veiklos, kurios bÅ«tų ne mažesnės kaip laikotarpiu iki 2015 m. spalio 28 d. gautų pajamų iÅ¡ Å¡ios veiklos vidurkis.

PareiÅ¡kėja audito veiklos dėl priimto protokolinio nutarimo negalėjo vykdyti nuo 2015 m. spalio 28 d. iki 2017 m. balandžio 24 d., t. y. 544 dienas, todėl dėl Auditorių rÅ«mų neteisėtų veiksmų negavo 62 607,05 Eur pajamų. Cituoja Lietuvos Aukščiausio Teismo formuojamÄ praktikÄ dėl žalos atlyginimo negautų pajamų forma ir nurodo, kad pajamų gavimui iÅ¡ esmės jokių papildomų sÄ naudų nebÅ«tų patyrusi, iÅ¡skyrus sÄ naudas susijusias su jos profesinės atsakomybės draudimu, kurių suma per kalendorinius metus bÅ«tų sudariusi apie 292 Eur.

Atsižvelgiant į Å¡iÄ aplinkybę, taip pat į tai, kad pareiÅ¡kėjos pelnas pagal Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo 5 straipsnio 2 dalį yra apmokestinamas 5 proc. dydžio pelno mokesčiu, iÅ¡ 62 607,05 Eur sumos atimtinos 435,20 Eur draudimo sÄ naudos už 544 dienas bei pareiÅ¡kėjos mokėtinas pelno mokestis, sudarantis 3 108,59 Eur, daro iÅ¡vadÄ , jog pareiÅ¡kėjos naudai priteistinų negautų pajamų suma (nuostoliai) sudaro 59 063,26 Eur. Teigia, kad pareiÅ¡kėjos nuostolius lėmė bÅ«tent Auditorių rÅ«mų nepagrįstai priimti protokoliniai nutarimai, kas įrodo priežastinį ryšį, o kaltė pagal bendrÄ jÄ taisyklę yra preziumuojama, iÅ¡skyrus įstatymų numatytus atvejus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.248 str. 1 d.).

Atkreipia dėmesį į LVAT 2017 m. kovo 3 d. nutartyje akcentuotas aplinkybes, susijusias su 2015 m. liepos 30 d. nutarimo panaikinimo pagrindais ir teigia, kad kaltė yra preziumuojama Å¡iame sprendime iÅ¡dėstytais argumentais, be to, iÅ¡vestinis 2015 m. spalio 28 d. protokolinis nutarimas buvo priimtas Auditorių rÅ«mams jau žinant apie pradėtÄ teisminį ginÄÄ dėl 2015 m. liepos 30 d. protokolinio nutarimo panaikinimo. Vadovaudamasi CK 6.37 straipsniu, 6.210 straipsnio 1 dalimi, pareiÅ¡kėja praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovės 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo praÅ¡omų priteisti nuostolių sumos (58 921,90 Eur) nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo (t. 1, b. l. 1–5).

Atsakovės atstovas pateiktame atsiliepime į skundÄ praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ . Atkreipia dėmesį į reikÅ¡mingas faktines aplinkybes, susijusias su Bendrovės vienintelio akcininko ir vadovo A. K. auditoriaus pažymėjimo galiojimo sustabdymu, Bendrovės iÅ¡braukimu iÅ¡ audito įmonių sÄ raÅ¡o. Nurodo, kad 2012 m. spalio 31 d. sprendimu Lietuvos apeliacinis teismas įpareigojo auditorių A. K. suteikti galimybę Audito ir apskaitos tarnybai (toliau – ir Tarnyba) susipažinti ir peržiÅ«rėti jos nurodytus dokumentus, kurie reikalingi jai atlikti A.

K. atlikto audito tyrimÄ . A. K. nevykdant Å¡io įpareigojimo, LAR prezidiumas 2013 m. gegužės 29 d. priėmė sprendimÄ sustabdyti jo auditoriaus pažymėjimo galiojimÄ ir įspėti jį, kad jo auditoriaus pažymėjimas bus panaikintas, jeigu jis per 2 mėnesius nesudarys sÄ lygų Tarnybai atlikti atlikto audito tyrimÄ . A. K. nevykdant reikalavimų dėl dokumentų pateikimo, 2013 m. gegužės 29 d. buvo priimtas sprendimas sustabdyti jo auditoriaus pažymėjimo galiojimÄ ir įspėti dėl auditoriaus pažymėjimo panaikinimo, jei nebus įvykdyti minėti nurodymai (toliau – ir Sprendimas sustabdyti auditoriaus pažymėjimo galiojimÄ ).

A. K. dėl Å¡io sprendimo iniciavo teisminį ginÄÄ , tačiau 2015 m. birželio 29 d. nutartimi LVAT pripažino, kad auditoriui A. K. auditoriaus pažymėjimo galiojimas buvo sustabdytas teisėtai ir pagristai. Auditoriui A. K. neįvykdžius reikalavimo dėl dokumentų pateikimo ir nesudarius sÄ lygų Tarnybai atlikti atlikto audito tyrimo, 2015 m. liepos 23 d. LAR prezidiumo sprendimu jam buvo panaikintas auditoriaus vardas ir jo audito pažymėjimo galiojimas (toliau – ir Sprendimas dėl auditoriaus vardo panaikinimo).

Å is sprendimas buvo panaikintas 2017 m. liepos 3 d. LVAT sprendimu. Auditorių rÅ«mai 2015 m. rugpjūčio 31 d. raÅ¡tu kreipėsi į pareiÅ¡kėjÄ , nurodydami, kad, atsižvelgiant į tai, jog 2015 m. liepos 23 d. LAR prezidiumo posėdyje buvo priimtas nutarimas panaikinti A. K. auditoriaus vardÄ ir jo auditoriaus pažymėjimo galiojimÄ , o jis yra Bendrovės vadovas ir vienintelis akcininkas, todėl, auditoriui netekus auditoriaus vardo, Bendrovė nebeatitinka Audito įstatymo reikalavimų, todėl pasiÅ«lė imtis priemonių, kad audito įmonė atitiktų minėto įstatymo reikalavimus ir iki 2015 m. rugsėjo 30 d. informuoti Auditorių rÅ«mus apie tokius veiksmus, pateikiant tai patvirtinančius įrodymus.

Atsakydama į tai, Bendrovė 2015 m. rugsėjo 30 d. raÅ¡tu informavo, jog vyksta derybos dėl 3/4 jos akcijų, priklausančių A. K., perleidimo auditorei K. Č. LAR 2015 m. spalio 28 d. protokoliniu įraÅ¡u iÅ¡braukė Bendrovę iÅ¡ audito įmonių sÄ raÅ¡o, kaip neatitinkančiÄ Audito įstatymo 18 straipsnio reikalavimų (toliau – ir Sprendimas dėl iÅ¡braukimo iÅ¡ audito įmonių sÄ raÅ¡o), nes nuo 2015 m. liepos 23 d. priimto sprendimo panaikinti A. K. auditoriaus vardÄ audito įmonė nesiėmė jokių veiksmų, tam, kad atitiktų Audito įstatymo 18 straipsnio reikalavimus, neinformavo apie ketinimÄ jų imtis, neteikė praÅ¡ymo dėl Å¡io klausimo sprendimo atidėjimo, nurodant Bendrovei, kad jai susitvarkius atitinkamus dokumentus, ji galės kreiptis į LAR dėl įmonės įraÅ¡ymo į audito įmonių sÄ raÅ¡Ä .

Atsakovės atstovas atsiliepime savo nesutikimÄ su skundu grindžia Å¡iais teisiniais argumentais:

1) LVAT 2017 m. kovo 3 d. sprendimu panaikinus LAR sprendimÄ dėl A. K. auditoriaus vardo ir pažymėjimo galiojimo panaikinimo, liko galioti LAR sprendimas dėl A. K. auditoriaus pažymėjimo galiojimo sustabdymo, nes jis iki Å¡iol nėra paÅ¡alinęs priežasčių, dėl kurių buvo sustabdytas pažymėjimo galiojimas;

2) pareiškėja neturi teisės reikalauti negautų pajamų laikotarpiu nuo 2015 m. spalio 28 d. iki 2017 m. balandžio 24 d., nes šiuo laikotarpiu jos vieninteliam auditoriui A. K. buvo sustabdytas auditoriaus pažymėjimo galiojimas, o tokio sustabdymo laikotarpiu draudžiama atlikti auditus, todėl pareiškėja net ir hipotetiškai negalėjo gauti pajamų iš audito veiklos;

3) pareiÅ¡kėja neįrodė, kokius neteisėtus veiksmus atsakovės atstovas padarė, kurie sÄ lygotų žalos jai atsiradimÄ ;

4) pareiÅ¡kėja neįrodė žalos negautų pajamų forma, fakto bei dydžio ir nepagrindė, kad nurodytu laikotarpiu gautinos pajamos iÅ¡ audito veiklos buvo realios, o ne hipotetinės. Pasisakydamas dėl pareiÅ¡kėjos galimybių gauti pajamas iÅ¡ audito veiklos nurodytu laikotarpiu, atsakovės atstovas nurodo, kad, atsižvelgiant į tai, jog Bendrovėje nuo pat jos veiklos pradžios dirbo tik vienas auditorius A. K., todėl, sprendžiant klausimÄ , ar pareiÅ¡kėja galėjo gauti pajamas iÅ¡ audito veiklos laikotarpiu nuo 2015 m. spalio 28 d. iki 2017 m. balandžio 24 d., pirmiausiai turi reikÅ¡mės tai, ar auditorius A.

K. Å¡iuo laikotarpiu galėjo atlikti auditus. Pabrėžia, kad pareiÅ¡kėja skunde sÄ moningai nutyli pagrindinę aplinkybę, jog auditoriui A. K. nuo 2013 m. gegužės 29 d. buvo sustabdytas jo auditoriaus pažymėjimo galiojimas, o atnaujintas tik 2017 m. balandžio 13 d. LAR prezidiumo sprendimu, įformintu 2017 m. balandžio 24 d. protokoliniu įraÅ¡u. Kadangi LAR prezidiumo 2013 m. gegužės 29 d. sprendimo sustabdyti A. K. auditoriaus pažymėjimo galiojimÄ teisėtumas ir pagrįstumas buvo patvirtintas LVAT 2015 m. birželio 29 d. nutartimi, vadovaudamasis audito pažymėjimo galiojimo sustabdymo pasekmėmis, kurios buvo numatytos Audito įstatymo 13 straipsnio 2 dalyje (redakcija galiojusi iki 2017 m. kovo 1 d.), o taip pat Å¡iuo metu galiojančioje Finansinių ataskaitų audito įstatymo (toliau – ir FAAÄ®) 14 straipsnio 4 dalyje, daro iÅ¡vadÄ , kad A.

K. po auditoriaus pažymėjimo galiojimo sustabdymo negalėjo atlikti auditų, todėl pareiÅ¡kėja taip pat negalėjo gauti pajamų iÅ¡ audito veiklos. Tiek pagal galiojančias FAAÄ® nuostatas, tiek pagal Audito įstatymo, galiojusio sprendimų priėmimo metu, nuostatas, tam, kad bÅ«tų atnaujintas auditoriaus pažymėjimo galiojimas, ne tik turi bÅ«ti panaikintos kliÅ«tys, dėl kurių jo galiojimas buvo sustabdytas, bet ir turi bÅ«ti gautas auditoriaus praÅ¡ymas atnaujinti pažymėjimÄ . Todėl atkreipia dėmesį į tai, kad A.

K. auditoriaus pažymėjimo galiojimas buvo sustabdytas dėl to, kad jis nesudarė sÄ lygų Tarnybai atlikti jo atlikto audito tyrimo ir nepateikė reikalingų audito dokumentų. A. K. praÅ¡ymas atnaujinti auditoriaus pažymėjimo galiojimÄ buvo gautas tik 2017 m. kovo 20 d., o iÅ¡spręstas ir patenkintas artimiausiame LAR prezidiumo posėdyje 2017 m. balandžio 19 d. PareiÅ¡kėja patirtÄ Å¾alÄ skaičiuoja nuo tada, kai buvo iÅ¡braukta iÅ¡ audito įmonių sÄ raÅ¡o, tačiau tuo laikotarpiu jos vienintelis auditorius A.

K. negalėjo atlikti auditų, nes jam buvo sustabdytas auditoriaus pažymėjimo galiojimas, todėl atitinkamai ir pareiÅ¡kėja negalėjo gauti pajamų iÅ¡ audito veiklos. Teigia, jog tai, kad LVAT 2017 m. kovo 3 d. sprendimu panaikino LAR sprendimÄ dėl A. K. auditoriaus vardo ir pažymėjimo galiojimo panaikinimo, neturi jokios įtakos LAR sprendimui dėl jo auditoriaus pažymėjimo galiojimo sustabdymo, nes nėra iÅ¡pildyta sÄ lyga, kad, siekiant, jog auditoriaus pažymėjimo galiojimas bÅ«tų atnaujintas, turi bÅ«ti panaikintos kliÅ«tys, dėl kurių pažymėjimo galiojimas buvo sustabdytas.

Pažymi, kad A. K. iki Å¡iol nesudarė sÄ lygų Tarnybai atlikti atlikto audito tyrimo. 2017 m. balandžio 13 d. LAR prezidiumo posėdžio metu buvo priimtas sprendimas, įformintas 2017 balandžio 24 d. protokoliniu įraÅ¡u Nr. 1.4-25, įraÅ¡yti A. K. atgal į LAR auditorių sÄ raÅ¡Ä , vykdant minėtÄ LVAT sprendimÄ . To paties posėdžio metu buvo atnaujintas A. K. sustabdyto auditoriaus pažymėjimo galiojimas, gavus A. K. praÅ¡ymÄ ir atsižvelgiant į tai, kad LAR prezidiumas nutarė, jog auditoriaus pažymėjimo galiojimo sustabdymas nuo 2013 m. birželio 3 d. iki 2017 m. balandžio 24 d. yra pakankama sankcija auditoriui už teismo įpareigojimų nevykdymÄ bei sÄ lygų Tarnybai atlikti atlikto audito tyrimÄ nesudarymÄ .

Apibendrinant daro iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėja nepagrįstai teigia, jog A. K. auditoriaus pažymėjimo galiojimas buvo sustabdytas tik iki 2015 m. liepos 23 d., t. y. datos, kada jam buvo panaikintas auditoriaus vardas, o pareiÅ¡kėja turi teisę reikalauti žalos nuo 2015 m. spalio 28 d., kai buvo iÅ¡braukta iÅ¡ audito įmonių sÄ raÅ¡o. LVAT priėmus sprendimÄ panaikinti 2015 m. liepos 23 d. LAR sprendimÄ dėl auditoriaus vardo panaikinimo, sprendimas dėl A. K. auditoriaus pažymėjimo galiojimo sustabdymo laikomas teisėtu ir toliau galiojančiu, o esant tokiai situacijai, kai vienintelis pareiÅ¡kėjos auditorius pagal teisės aktų reikalavimus negalėjo atlikti audito, pareiÅ¡kėja nepagrįstai teigia, kad ji bÅ«tų gavusi pajamas iÅ¡ audito veiklos nurodytu laikotarpiu.

Atsakovės atstovas nurodo, kad pareiÅ¡kėja, siekdama žalos atlyginimo, turi įrodyti visas Auditorių rÅ«mų civilinės atsakomybės sÄ lygas – neteisėtus veiksmus, patirtÄ Å¾alÄ , priežastinį ryšį tarp žalos ir neteisėtų veiksmų ir kaltę. Pasisakydamas dėl neteisėtų veiksmų, pabrėžia, kad pagal CK nuostatas veiksmų neteisėtumas nėra preziumuojamas, todėl pareiÅ¡kėjai kyla pareiga įrodyti neteisėtus veiksmus, tačiau ji nepateikia jokių objektyvių duomenų, o taip pat ir juos pagrindžiančių įrodymų dėl neteisėtų veiksmų.

Kadangi 2015 m. spalio 28 d. LAR sprendimas dėl pareiÅ¡kėjos iÅ¡braukimo iÅ¡ audito įmonių sÄ raÅ¡o nėra nuginčytas ar pripažintas neteisėtu, pareiÅ¡kėjos pozicija, kad Å¡is sprendimas ir buvo atsakovės atstovo neteisėti veiksmai, yra nepagrįstas. Atkreipia dėmesį į tai, kad susiklosčiusioje situacijoje pati pareiÅ¡kėja, žinodama, kad nuo 2015 m. liepos 23 d., kai buvo panaikintas A. K. auditoriaus pažymėjimo galiojimas ir ji neatitinka Audito įstatymo 18 straipsnio 1 ir 2 dalių reikalavimų, galėjo imtis veiksmų Å¡iai situacijai pakeisti, tačiau to nepadarė, todėl nebuvo pakankamai apdairi ir rÅ«pestinga, kas ir sudarė sÄ lygas, kad ji nurodytu laikotarpiu negalėjo verstis audito veikla.

Atsakovės atstovas bendradarbiavo su pareiÅ¡kėja ir suteikė jai papildomai laiko imtis priemonių, kad Bendrovė (audito įmonė) atitiktų įstatymo reikalavimus, tačiau ji pati nesirÅ«pino Å¡iuo klausimu ir nuo 2015 m. liepos 23 d. iki 2015 m. spalio 28 d. nesiėmė jokių veiksmų padėčiai pakeisti. Atkreipia dėmesį ir į tai, kad 2015 m. spalio 28 d. LAR sprendime pareiÅ¡kėjai nurodė, jog, susitvarkiusi visus dokumentus dėl akcininkų ir vadovo, ji vėl galėtų bÅ«ti įraÅ¡yta į audito įmonių sÄ raÅ¡Ä , todėl pareiÅ¡kėjai nebuvo jokių kliūčių per beveik dvejus metus nuo 2015 m. spalio 28 d. iki 2017 m. balandžio 24 d. pakeisti esamÄ situacijÄ .

Be to, pareiÅ¡kėja nepateikia jokių duomenų apie tai, kokia veikla ji užsiėmė 2016–2017 m. ir kiek faktiÅ¡kai gavo pajamų, nes tai turi reikÅ¡mės nustatant, ar ji nepraÅ¡o atlyginti dvigubų pajamų. Atsakovės atstovo įsitikinimu, pareiÅ¡kėjos reikalavimas priteisti 59 063,26 Eur nuostolių negautų pajamų forma yra nepagrįstas jau vien dėl to, kad ji neįrodė, kad tokie nuostoliai buvo padaryti kokiais nors neteisėtais Auditorių rÅ«mų veiksmais. Be to, nėra pateikta jokių įrodymų, patvirtinančių kad praÅ¡omos negautos pajamos nėra hipotetiÅ¡kos, o yra realios, t. y. kad jos buvo numatytos gauti iÅ¡ anksto ir bÅ«tų gautos, realiai vykdant audito veiklÄ , kurios vykdyti negalėjo dėl A. K. auditoriaus pažymėjimo galiojimo sustabdymo.

Nesutiko su pareiÅ¡kėjos nurodytu bÅ«du apskaičiuotu negautų pajamų dydžiu, nes pareiÅ¡kėjos nurodytos pajamos iÅ¡ audito veiklos neatitinka pajamų iÅ¡ audito veiklos, deklaruotų Auditorių rÅ«mams privalomose pateikti metinėse ataskaitose. Be to, pareiÅ¡kėja sÄ naudomis nepagrįstai laiko tik pelno mokestį ir draudimo iÅ¡laidas ir nepagrįstai nepriskiria iÅ¡laidoms bendras pastovias ir kitas iÅ¡laidas (biuro iÅ¡laikymas, administracinės iÅ¡laidos ir kt.), o pareiÅ¡kėjos apskaičiuotas pelningumas sudaro net 94,34 proc., kas neatitinka jos LAR pateiktų finansinių ataskaitų duomenų.

Pažymi, kad pareiÅ¡kėja teismui nurodo didesnę pajamų iÅ¡ audito veiklos sumÄ , nei faktiÅ¡kai pagal įstatymus deklaravo LAR. Teigia, kad pareiÅ¡kėjos reikalavimas bet kokiu atveju negalėtų bÅ«ti tenkinamas, nes ji galėtų reikalauti tik negauto grynojo pelno (CK 6.249 str. 1 d.). Negautos pajamos, kaip nuostoliai, kurie suprantami kaip grynasis pelnas, turi bÅ«ti įrodomi. Jos neturi bÅ«ti suprantamos, kaip visos tikėtinos gauti iÅ¡ asmens veiklos sumos, neatskaičius sÄ naudų. Atskaičius iÅ¡ visų pajamų (įplaukų) sÄ naudas, gaunamas ikimokestinis pelnas.

Jis dar nesudaro negautų pajamų, kaip nuostolių, nes tik nuo Å¡ios sumos atskaičius pelno mokestį pagal Pelno mokesčio įstatymÄ , asmeniui liktų grynasis pelnas, t. y. tuo, kuo bÅ«tų pagerėjusi nukentėjusiojo asmens turtinė padėtis. Teigia, kad CK 6.249 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytas visiÅ¡kas žalos atlyginimo principas užtikrina, kad civilinė atsakomybė atliktų kompensacinę, o ne nubaudimo funkcijÄ , t. y. kad pareiÅ¡kėjai nebÅ«tų sudarytos sÄ lygos praturtėti žalÄ padariusio asmens sÄ skaita.

Atsakovės atstovas, atsižvelgdamas į tai, kad pareiÅ¡kėjos pateikta patiriamų nuostolių suma nėra patvirtinta jokiais oficialiais dokumentais, tuo tarpu, visi įrodymai byloje turi atitikti įrodymų leistinumo reikalavimÄ , mano, jog negali bÅ«ti laikoma, kad žalos padarymo faktas ir žalos dydis yra įrodytas. Nesant Å¡ių įrodymų, daro iÅ¡vadÄ , kad reikalaujama priteisti turtinė žala nėra pagrįsta, neatitinka teismų praktikoje tokio pobÅ«džio bylose suformuotų įrodinėjamiems nuostoliams keliamų realumo reikalavimų.

Pasisakydamas dėl priežastinio ryÅ¡io, pažymi, kad pareiÅ¡kėja teigia, jog atsakovės atstovo Sprendimas dėl iÅ¡braukimo iÅ¡ audito įmonių sÄ raÅ¡o sÄ lygojo pareiÅ¡kėjos nurodytos žalos atsiradimÄ . Atkreipia dėmesį į pačios pareiÅ¡kėjos veiksmus, t. y. LAR, nors pareiÅ¡kėja ir pati puikiai žinojo esančiÄ padėtį, siÅ«lė jai imtis veiksmų, kad Bendrovė atitiktų Audito įstatymo 18 straipsnio 1 ir 2 dalių reikalavimus. PareiÅ¡kėja nesiėmė jokių veiksmų 3 mėnesius nuo tokio sprendimo priėmimo ir faktiÅ¡kai net neteikė informacijos apie tai, kaip jai sekasi derybos dėl akcijų perleidimo, kol galiausiai LAR, vadovaudamasis Audito įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 2 punktu, turėjo Bendrovę iÅ¡braukti iÅ¡ audito įmonių sÄ raÅ¡o.

Tačiau net ir Sprendimas dėl iÅ¡braukimo iÅ¡ audito įmonių sÄ raÅ¡o netrukdė pareiÅ¡kėjai per visÄ laikÄ nuo 2015 m. spalio 28 d. iki 2017 m. balandžio 24 d. imtis priemonių situacijai pakeisti, t. y. užtikrinti, kad Bendrovė atitiktų Audito įstatymo 18 straipsnio 1 ir 2 dalių reikalavimus. Minėti pareiÅ¡kėjos neveikimo padariniai, LAR nuomone, negali bÅ«ti interpretuojami kaip LAR neteisėti veiksmai ir visa atsakomybė perkeliama Auditorių rÅ«mams. Mano, kad toks elgesys interpretuotinas ir vertintinas kaip verslo atsisakymas, pareiÅ¡kėja pati nusprendė nebevystyti audito veiklos ir dėl to negalėjo gauti pajamų iÅ¡ Å¡ios srities.

Pažymi, kad nagrinėjamu laikotarpiu Bendrovės vienintelis auditorius A. K. negalėjo atlikti auditų, nes jam buvo sustabdytas auditoriaus pažymėjimo galiojimas, todėl atitinkamai ir pareiÅ¡kėja negalėjo gauti pajamų iÅ¡ audito veiklos. Be to, teigia, kad Sprendimas dėl iÅ¡braukimo iÅ¡ audito įmonių sÄ raÅ¡o nedraudė pareiÅ¡kėjai užsiimti kita, pavyzdžiui, buhalterine veikla. Nurodo, jog, kaip matyti iÅ¡ pareiÅ¡kėjos pateiktų 2010–2014 m. audito metinių ataskaitų, pareiÅ¡kėja teikė ir kitas paslaugas, už kurias gavo daugiau pajamų, nei iÅ¡ audito veiklos, pavyzdžiui: 2010 m. iÅ¡ audito veiklos pareiÅ¡kėja gavo 39 899,21 Eur, iÅ¡ kitos veiklos – 61 727,58 Eur, 2011 m. iÅ¡ audito veiklos gavo 35 807,46 Eur, iÅ¡ kitos veiklos – 68 701,92 Eur, 2012 m. iÅ¡ audito veiklos gavo 16 334,57 Eur, iÅ¡ kitos veiklos – 42 602,53 Eur.

Daro iÅ¡vadÄ , kad laikÄ , kurį anksčiau užėmė audito veikla, pareiÅ¡kėja galėjo skirti kitai veiklai, kuri iÅ¡ esmės ir generuoja pareiÅ¡kėjai didesnes pajamas. TÄ patvirtina ir pareiÅ¡kėjos 2015 m. pelno (nuostolių) ataskaita, iÅ¡ kurios matyti, kad pareiÅ¡kėjos pardavimo pajamos sudarė 99 404 Eur, o pelnas 8 264 Eur. Taigi akivaizdu, kad pareiÅ¡kėja nurodytÄ laikÄ užsiėmė kita veikla, iÅ¡ kurios gavo pelnÄ . Daro iÅ¡vadÄ , jog byloje nėra įrodyta, kad pareiÅ¡kėjos menama žala pakankamu priežastiniu ryÅ¡iu yra susijusi su nurodytais veiksmais.

Mano, jog net tuo atveju, jei bus nustatyta, kad pareiÅ¡kėja ir patyrė kokių nors finansinių praradimų, kurių reikalauja Å¡ioje byloje, tai tokie praradimai yra tiesiogiai susiję ne su Auditorių rÅ«mų, bet su pačios pareiÅ¡kėjos, kaip verslo subjekto, prisiimančio verslo rizikÄ , veiksmais. Vadovaudamasis CK 6.246 straipsnio 1 dalimi, 6.248 straipsnio 3 dalimi, pareiÅ¡kėjai neįrodžius LAR neteisėtų veiksmų, daro iÅ¡vadÄ , jog Auditorių rÅ«mų kaltė laikytina neįrodyta.

Atsakovės atstovo veiksmuose nėra neteisėtų veiksmų, o pareiÅ¡kėja neįrodė žalos, todėl Auditorių rÅ«mai nėra atsakingi už pareiÅ¡kėjos nurodytų nuostolių kilimÄ (t. 2, b. l. 3–14). PareiÅ¡kėja dėl atsakovės atstovo atsiliepime nurodytų argumentų pateikė papildomus paaiÅ¡kinimus, atkreipdama dėmesį į tai, kad ji nepraÅ¡o priteisti nuostolių už laikotarpį nuo 2015 m. birželio 29 d. iki 2017 m. balandžio 24 d., o praÅ¡o priteisti nuostolius nuo 2015 m. spalio 28 d. iki 2017 m. balandžio 24 d.

Be to, LAR atsiliepime remiasi tariama (hipotetine) situacija, kuri bÅ«tų egzistavusi, jeigu Auditorių rÅ«mai nebÅ«tų priėmę 2015 m. liepos 30 d. protokolinio nutarimo A. K. atžvilgiu. Nurodo, jog, priėmus 2015 m. liepos 30 d. protokolinį nutarimÄ , 2013 m. birželio 3 d. protokolinis nutarimas neteko galios, jo taikymas pasibaigė, visus santykius tarp A. K. ir Auditorių rÅ«mų nustatė 2015 m. liepos 30 d. protokolinis nutarimas, kuris, kaip minėta, buvo apskųstas bei panaikintas. Pažymi ir tai, kad 2013 m. birželio 3 d. nutarimo galiojimas buvo sustabdytas, taikant Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatyme (toliau – ir ABTÄ®) numatytas reikalavimo užtikrinimo priemones iki 2015 m. birželio 29 d.

Atsakovės atstovo teiginius, kad jis turi teisę neterminuotai taikyti auditoriaus pažymėjimo sustabdymÄ A. K. atžvilgiu, laiko teisiÅ¡kai nepagrįstais. Pažymi, kad iki pat pareiÅ¡kėjos audito pažymėjimo panaikinimo jos (Bendrovės) atžvilgiu nebuvo pateikta nurodymų pateikti kokiÄ nors informacijÄ , kas sudarytų pagrindÄ sustabdyti pareiÅ¡kėjos audito įmonės pažymėjimÄ . Joks įpareigojimas pateikti dokumentus pareiÅ¡kėjai nebuvo pateiktas ir sprendimas dėl pareiÅ¡kėjos audito įmonės pažymėjimo sustabdymo LAR nebuvo priimtas.

Tai lemia, kad iki pat LVAT sprendimu panaikinto LAR protokolinio nutarimo priėmimo pareiÅ¡kėja turėjo teisę vykdyti audito įmonės veiklÄ , audito atlikimui pasitelkdama kitus auditorius (pvz., sudarydama darbo sutartį), o atitinkamos teisės neteko LAR priėmus 2015 m. spalio 28 d. protokolinį nutarimÄ , buvusį iÅ¡vestiniu iÅ¡ panaikinto 2015 m. liepos 30 d. LAR prezidiumo protokolinio nutarimo. Pabrėžia, kad bÅ«tent LAR 2015 m. liepos 30 d. bei 2015 m. spalio 28 d. protokolinių nutarimų priėmimas lėmė pareiÅ¡kėjos teisės teikti audito įmonės paslaugas netekimÄ bei atitinkamų pajamų iÅ¡ audito veiklos negavimÄ .

Dėl atsakovės atstovo argumento, kad pareiÅ¡kėja savo akcijas galėjo perleisti kitam auditoriui, dėl ko bÅ«tų gavusi audito įmonės pažymėjimÄ ir toliau bÅ«tų gavusi pajamas iÅ¡ audito veiklos, teigia, kad Å¡is pasiÅ«lymas tik formalus bei realiai neįgyvendinamas (pareiÅ¡kėjos akcijos nėra pareiÅ¡kėjos nuosavybė, be to, potencialaus pirkėjo finansinės galimybės bei ieÅ¡kovo veiklos specifika (auditas, bankroto administravimas, buhalterinė apskaita) susiaurina pirkėjų ratÄ ).

LAR neteisėtus veiksmus patvirtina priimtas LVAT neteisėtu pripažintas 2015 m. liepos 30 d. protokolinis nutarimas, o pastarojo pagrindu – ir 2015 m. spalio 28 d. nutarimas. Atsakovės atstovo nurodymas, kad galėjo bÅ«ti keičiamas pareiÅ¡kėjos akcininkas ir vadovas, yra teisiÅ¡kai nereikÅ¡mingas, nes pareiÅ¡kėjos vadovo ir akcininko statuso neatitikimÄ teisės aktų reikalavimams bei audito įmonės pažymėjimo panaikinimÄ lėmė neteisėtas Auditorių rÅ«mų protokolinis nutarimas.

Neteisėto individualaus administracinio teisės akto pagrindu priimtas iÅ¡vestinis administracinis teisės aktas taip pat nelaikytinas teisėtu. Mano, kad 2015 m. spalio 28 d. protokolinio nutarimo nuginčijimas nėra reikalingas, nes, vadovaujantis LVAT praktika, teisei į žalos atlyginimÄ atsirasti įstatymas nereikalauja, jog neteisėti valstybės valdžios aktai bÅ«tų panaikinti ar pripažinti negaliojančiais įstatymų nustatyta tvarka. Pasisakydama dėl žalos dydžio, nurodo, jog visi motyvai buvo pateikti jos skunde teismui.

Pažymi, kad pareiÅ¡kėjos prarasta nauda – visos audito veikos pajamos, o ne pareiÅ¡kėjos pelnas, kuris formuojamas iÅ¡ audito, konsultacinės, buhalterinės veiklos ir t. t., todėl pareiÅ¡kėja praÅ¡o priteisti negautas pajamas, susijusias su negalėjimu vykdyti konkrečiÄ , valstybės reguliuojamÄ , audito veiklÄ . Teigia, kad pareiÅ¡kėjos pajamų negavimÄ ir atsakovės atstovo atliktus neteisėtus veiksmus sieja akivaizdus priežastinis ryÅ¡ys – nesant priimto sprendimo dėl audito įmonės pažymėjimo panaikinimo, pareiÅ¡kėja ir toliau bÅ«tų galėjusi gauti pajamas iÅ¡ audito veiklos, t. y.

LAR atliktas veiksmas – neteisėto 2015 m. spalio 28 d. protokolinio nutarimo priėmimas – lėmė pareiÅ¡kėjos negalėjimÄ gauti atitinkamas pajamas. PareiÅ¡kėja neneigia, kad atitinkamas pajamas (už buhalterinės veiklos ir bankroto administravimo veiklÄ ) ji gavo, tačiau akivaizdu, kad atsakovės atstovo veiksmai lėmė tai, kad pareiÅ¡kėja negavo pajamų iÅ¡ audito veiklos ir nesugebėjo gauti tiek pajamų, kiek bÅ«tų gavusi, nesant neteisėtų LAR veiksmų. Tai, kad pareiÅ¡kėjos veikla kitose srityse buvo pelninga, nepaneigia jos teisės reikalauti nuostolių dėl negautų pajamų už veiklos dalį, kurios vykdymui bei pajamų gavimui užkirto keliÄ neteisėti atsakovės atstovo veiksmai (t. 2, b. l. 60–65).

Atsakovės atstovas, pateikdamas papildomus paaiÅ¡kinimus dėl pareiÅ¡kėjos papildomų paaiÅ¡kinimų, pažymi, jog laikotarpiu nuo 2013 m. gegužės 29 d., kai buvo priimtas Sprendimas sustabdyti auditoriaus pažymėjimo galiojimÄ , iki 2017 m. balandžio 24 d., kai buvo priimtas sprendimas dėl A. K. sustabdyto auditoriaus pažymėjimo galiojimo atnaujinimo, auditorius A. K. negalėjo vykdyti audito veiklos, o pareiÅ¡kėja gauti pajamų iÅ¡ audito veiklos (kitų auditorių pareiÅ¡kėja nesamdė).

Kadangi laikotarpis, už kurį praÅ¡oma žala, t. y. nuo 2015 m. spalio 28 d. iki 2017 m. balandžio 24 d., įeina į aukščiau minėtÄ laikotarpį, pareiÅ¡kėja negali reikalauti atlyginti žalÄ , nes nurodytu laikotarpiu ji objektyviai negalėjo gauti pajamų iÅ¡ audito veiklos. Nesutinka su pareiÅ¡kėjos pozicija, kad Sprendimas sustabdyti auditoriaus pažymėjimo galiojimÄ automatiÅ¡kai netenka galios, kai priimamas Sprendimas dėl auditoriaus vardo panaikinimo. Abiejų sprendimų galiojimo aiÅ¡kinimas turi bÅ«ti neatsietas su Å¡ioje byloje susiklosčiusia situacija ir tuo faktu, kad Sprendimas dėl auditoriaus vardo panaikinimo buvo panaikintas.

Panaikinus šį sprendimÄ , auditoriaus veikla automatiÅ¡kai netampa teisėta ir automatiÅ¡kai nedingsta aplinkybės, kurios sÄ lygojo, kad tam auditoriui buvo sustabdytas to auditoriaus pažymėjimo galiojimas. Sustabdžius auditoriaus pažymėjimo galiojimÄ ir nepriėmus jokio kito sprendimo dėl tokio sprendimo atÅ¡aukimo, auditoriaus pažymėjimo galiojimas po jo sustabdymo, praėjus pareiÅ¡kėjos nurodytam 2 mėnesių terminui, savaime neatsinaujina, t. y. nepatampa galiojančiu. Pagal Audito įstatymo 13 straipsnio 4 dalį, reikalinga sÄ lygų visuma tam, kad audito pažymėjimas bÅ«tų laikomas vėl galiojančiu (atnaujintas), t. y. turi bÅ«ti paÅ¡alintos kliÅ«tys, sÄ lygojusios auditoriaus pažymėjimo galiojimo sustabdymÄ , ir turi bÅ«ti pateiktas auditoriaus praÅ¡ymas.

Teigia, kad Sprendimo sustabdyti auditoriaus pažymėjimo galiojimÄ galiojimo klausimas svarbus tuo aspektu, nes turi bÅ«ti nustatyta, ar A. K., kuris yra vienintelis pareiÅ¡kėjos akcininkas ir auditorius, nurodytu laikotarpiu galėjo gauti pajamas iÅ¡ audito veiklos, nes bÅ«tent nuo jo galimybės teikti audito paslaugas, priklauso ir pareiÅ¡kėjos teisinė ir faktinė galimybė užsidirbti pajamas iÅ¡ audito veiklos ir reikÅ¡ti reikalavimÄ dėl negautų pajamų Å¡ioje byloje. Audito įstatymo 13 straipsnio 2 dalis (redakcija, galiojusi nurodytų sprendimų priėmimo metu) draudžia auditoriams, kuriems sustabdytas auditoriaus pažymėjimo galiojimas, atlikti auditÄ pažymėjimo galiojimo sustabdymo metu.

Todėl A. K. negalint atlikti auditų, pareiÅ¡kėjai nepasisamdžius kitų auditorių, ji negalėjo uždirbti skunde nurodytų pajamų. Atkreipia dėmesį į tai, kad 2015 m. spalio 28 d. Sprendimas dėl iÅ¡braukimo iÅ¡ audito įmonių sÄ raÅ¡o galėjo bet kuriuo momentu po jo priėmimo bÅ«ti atÅ¡auktas ir / ar panaikintas, jei pareiÅ¡kėja ar / ir jos akcininkas A. K. bÅ«tų ėmęsi veiksmų padėčiai iÅ¡taisyti, t. y. bÅ«tų užtikrinę Audito įstatymo 18 straipsnio 1 ir 2 dalių reikalavimų atitikimÄ .

Minėtame sprendime buvo nurodyta, jog, pareiÅ¡kėjai susitvarkius visus dokumentus dėl akcininkų ir vadovo, ji galėtų bÅ«ti vėl įraÅ¡yta į audito įmonių sÄ raÅ¡Ä , todėl pareiÅ¡kėjai nebuvo jokių kliūčių per visÄ laikotarpį nuo 2015 m. spalio 28 d. iki 2017 m. balandžio 24 d., t. y. beveik 2 metus, pakeisti esamÄ situacijÄ . Tačiau nei pareiÅ¡kėja, nei jos akcininkas A. K. per visÄ Å¡Ä¯ laikotarpį nesiėmė jokių veiksmų susidariusiai padėčiai pataisyti, o jų nerÅ«pestingumas ir pasyvumas negali bÅ«ti pagrindas LAR atsakomybei kilti.

Dėl žalos dydžio ir priežastinio ryÅ¡io palaiko atsiliepime iÅ¡dėstytus motyvus. Papildomai pažymi, kad pareiÅ¡kėja pripažįsta, jog nurodytu laikotarpiu užsiėmė kita veikla, tačiau, net ir vykdydama kitÄ veiklÄ , pareiÅ¡kėja reikalauja negautų pajamų iÅ¡ audito veiklos. Atsakovės atstovas nesutinka su Å¡iuo reikalavimu, teigdamas, kad laikas, kurį pareiÅ¡kėja skyrė, vykdydama kitÄ veiklÄ , negalėjo bÅ«ti panaudotas vykdant audito veiklÄ . PareiÅ¡kėja negali iÅ¡ viso gauti pajamų tiek iÅ¡ audito veiklos, tiek iÅ¡ kitos veiklos, dubliuodama tÄ patį veiklos laikotarpį.

Tokiu atveju bÅ«tų sudarytos sÄ lygos pareiÅ¡kėjai nepagrįstai praturtėti. PareiÅ¡kėja, nevykdydama audito veiklos, visÄ savo laikÄ skyrė kitai veiklai, todėl praÅ¡oma žala priežastiniu ryÅ¡iu nėra susijusi su LAR Sprendimu dėl iÅ¡braukimo iÅ¡ audito įmonių sÄ raÅ¡o (t. 2, b. l. 75–83). Teismas k o n s t a t u o j a: Byloje ginčas kilo dėl turtinės žalos, kildinamos iÅ¡, pareiÅ¡kėjos vertinimu, neteisėtų Auditorių rÅ«mų, kuriems valstybė Audito įstatymu yra imperatyviai pavedusi (kartu su Tarnyba) atlikti auditorių ir audito įmonių atlikto audito kokybės užtikrinimÄ , todėl tokia veikla laikytina vieÅ¡uoju administravimu, o Auditorių rÅ«mai – vieÅ¡ojo administravimo subjektu, veiksmų, priimant 2015 m. spalio 28 d. protokolinį nutarimÄ , kuriuo pareiÅ¡kėja buvo iÅ¡braukta iÅ¡ audito įmonių sÄ raÅ¡o, atlyginimo.

Žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų veiksmais (neveikimu), atlyginimo imperatyvas kyla iÅ¡ Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) 30 straipsnio 2 dalies, nustatančios, kad asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimÄ nustato įstatymas. AiÅ¡kindamas Å¡iÄ Konstitucijos normÄ , Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – ir Konstitucinis Teismas) 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime yra nurodęs, kad „bÅ«tinumas atlyginti asmeniui padarytÄ materialinę ir moralinę žalÄ yra konstitucinis principas (Konstitucinio Teismo 1997 m. sausio 20 d., 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimai).

Å is konstitucinis principas neatsiejamas nuo Konstitucijoje įtvirtinto teisingumo principo: įstatymais turi bÅ«ti sudarytos visos reikiamos teisinės prielaidos padarytÄ Å¾alÄ atlyginti teisingai. Taigi Konstitucija imperatyviai reikalauja įstatymu nustatyti tokį teisinį reguliavimÄ , kad asmuo, kuriam neteisėtais veiksmais buvo padaryta žala, visais atvejais galėtų reikalauti teisingo tos žalos atlyginimo ir tÄ atlyginimÄ gauti.“. Be to, Konstitucinis Teismas minėtame nutarime akcentavo, jog „iÅ¡ Konstitucijos neiÅ¡plaukia, kad įstatymais galima nustatyti kokias nors iÅ¡imtis, pagal kurias asmeniui padaryta materialinė ir (arba) moralinė žala neatlyginama, pavyzdžiui, dėl to, kad jÄ neteisėtais veiksmais padarė pačios valstybės institucijos, pareigÅ«nai.

Jeigu įstatymu, juo labiau kitu teisės aktu, bÅ«tų nustatytas toks teisinis reguliavimas, kad valstybė visiÅ¡kai arba iÅ¡ dalies iÅ¡vengtų pareigos teisingai atlyginti materialinę ir (arba) moralinę žalÄ , padarytÄ neteisėtais pačios valstybės institucijų, pareigÅ«nų veiksmais, tai ne tik reikÅ¡tų, kad yra nepaisoma konstitucinės žalos atlyginimo sampratos, ir bÅ«tų nesuderinama su Konstitucija (inter alia su jos 30 straipsnio 2 dalimi), bet ir pakirstų pačios valstybės, kaip bendro visos visuomenės gėrio, raison d'etre.“.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAÄ®) 42 straipsniu, dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų aktų atsiradusi turtinė ir neturtinė žala atlyginama CK ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Å ioje teisės normoje įtvirtinta vieÅ¡oji civilinė atsakomybė, kurios specifika yra ta, kad civilinės atsakomybės subjektas yra ne privatus, bet vieÅ¡asis asmuo – valstybė.

Atsakomybės subjekto ypatumai lemia tam tikrus Å¡ios civilinės atsakomybės taikymo ypatumus. Vienas iÅ¡ jų yra tai, kad Å¡io delikto padarymas suponuoja griežtÄ civilinę atsakomybę, t. y. civilinę atsakomybę be kaltės (CK 6.271 straipsnyje nustatytai vieÅ¡ajai atsakomybei atsirasti pažeidėjo kaltės sÄ lyga nėra bÅ«tina). Tai reiÅ¡kia, kad vieÅ¡ajai atsakomybei nustatyti pakanka trijų civilinės atsakomybės sÄ lygų buvimo:

1) valdžios institucijos (jų tarnautojų, pareigÅ«nų) atliktų neteisėtų veiksmų (CK 6.246 str.), 2) asmens patirtos žalos (CK 6.249 str.), 3) neteisėtus veiksmus bei padarytÄ Å¾alÄ siejančio priežastinio ryÅ¡io (CK 6.247 str.). Nenustačius bent vienos iÅ¡ minimų trijų vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalÄ . CK 6.271 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad valstybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.

Neteisėti veiksmai – tai veikimas arba neveikimas, bet abiem atvejais jie turi bÅ«ti neteisėti – prieÅ¡tarauti teisės aktų (įstatymų, kitų norminių aktų) nuostatoms. Neteisėti veiksmai, kaip civilinės atsakomybės pagal CK 6.271 straipsnį pagrindas, nustatomi pagal tai, ar asmuo turėjo teisinę pareigÄ ir ar objektyviai jÄ Ä¯vykdė. Pažymėtina, kad neteisėtais veiksmais, dėl kurių atsiranda civilinė atsakomybė, gali bÅ«ti ne tik tiesiogiai įstatyme ar sutartyje numatytų pareigų nevykdymas ar draudžiamųjų veiksmų atlikimas, bet ir bendro pobÅ«džio pareigos elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai pažeidimas (CK 6.246 str. 1 d.).

Taigi sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigÅ«nų) veikos neteisėtumo, kiekvienu atveju yra bÅ«tina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklÄ , buvo pažeistos, kaip bÅ«tent Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalÄ , atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų (jos pareigÅ«nų) neteisėtų veiksmų.

CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Pagal neteisėto veikimo ir žalos santykį skiriama tiesioginė ir netiesioginė žala (nuostoliai). Netiesioginė žala (nuostoliai) teisės doktrinoje apibrėžiama kaip dėl neteisėtų veiksmų patiriamos išlaidos arba turto sumažėjimas.

Turto sumažėjimas ar negautos pajamos yra kreditoriaus numatytos ir realiai tikėtinos gauti sumos, kurių jis negavo dėl neteisėtų skolininko veiksmų, arba dėl tokių veiksmų prarasta nauda. Apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos arba patirtos išlaidos (turto sumažėjimas), spręstina pagal tokius kriterijus:

1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto;

2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai;

3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų. Žalos padarymo atveju kilusi žala ir jos mastas yra vertinami, remiantis įrodymų visuma, nustatoma remiantis visomis ABTĮ nustatytomis įrodinėjimo priemonėmis, laikantis įrodinėjimo taisyklių. CK 6.247 straipsnyje nustatyta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu.

Nustatant priežastinį ryšį, sprendžiama, ar žalingi padariniai kyla iÅ¡ neteisėtų veiksmų, t. y. nustatoma, ar žalingi padariniai bÅ«tų atsiradę, jeigu nebÅ«tų buvę neteisėto veiksmo. Be to, nustatant teisinį priežastinį ryšį reikia įvertinti atsakovo, jeigu jis elgtųsi kaip protingas ir apdairus asmuo, galimybę neteisėtų veiksmų atlikimo metu numatyti žalos atsiradimÄ , neteisėtais veiksmais pažeistos teisės ar teisėto intereso prigimtį ir vertę bei pažeisto teisinio reglamentavimo apsauginį tikslÄ .

Taip pat svarbi yra atsakomybės prigimtis ir įprasta gyvenimiÅ¡ka rizika. Be to, turi bÅ«ti įvertinti ir nuostolius patiriančio asmens veiksmai, t. y. ar jis buvo pakankamai atidus, rÅ«pestingas, ar galėjo numatyti galimas pasekmes. BÅ«tina pažymėti, kad tam, jog bÅ«tų konstatuotas priežastinio ryÅ¡io buvimas ar nebuvimas, bÅ«tina visapusiÅ¡kai analizuoti atsakovų veiksmus ir bylos faktines aplinkybes, turi bÅ«ti įvertinta deliktinės atsakomybės apimtis, kuriÄ sudaro pirmiau nurodytos ir kitos konkrečioje situacijoje reikÅ¡mingos aplinkybės. Pažymėtina, kad LVAT bylose dėl valstybės institucijų ar pareigÅ«nų neteisėtais veiksmais ar neveikimu padarytos žalos (nuostolių) atlyginimo ne kartÄ yra nurodęs, jog pareiga įrodyti, kad tam tikra žala patirta, tenka pareiÅ¡kėjui, bÅ«tent kuris turi pareigÄ Ä¯rodyti konkretų patirtos žalos dydį, pateikiant patirtÄ Å¾alÄ patvirtinančius konkrečius įrodymus ir įrodant, jog nurodyta žala kilo bÅ«tent dėl neteisėtais pripažintų vieÅ¡ojo administravimo subjekto veiksmų (LVAT 2017 m. gegužės 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-727-552/2017;

LVAT 2017 m. rugsėjo 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-4543-520/2017; LVAT 2017 m. lapkričio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2205-575/2017). Nagrinėjamoje byloje sprendžiant vieÅ¡osios atsakomybės klausimÄ , visų pirma, bÅ«tina nustatyti, ar valstybės institucijos (jos darbuotojų) veiksmai buvo teisėti, t. y. ar jie veikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Analizuojant ir vertinant pareiÅ¡kėjos nurodytas aplinkybes, kurių pagrindu ji teigė, kad Auditorių rÅ«mai neteisėtais veiksmais jai padarė jos nurodomÄ turtinę žalÄ , visų pirma, chronologine tvarka paminėtinos byloje nustatytos faktinės aplinkybės, susijusios su pareiÅ¡kėja ir jos vieninteliu akcininku ir direktoriumi auditoriumi A.

K. Pareiškėja yra Juridinių asmenų registre 2009 m. gruodžio 8 d. įregistruotas juridinis asmuo, kurio veiklos tikslai – buhalterinė apskaita ir audito atlikimas, finansinių ataskaitų rengimas, firmų ir kitų bendrovių komercinių operacijų apskaitos tvarkymas, mokesčių konsultacijos, bendrieji patarimai ir konsultacijos, teisinių dokumentų rengimas, konsultacinė verslo ir kito valdymo veikla; jos vienintelis akcininkas ir direktorius yra A. K. (t. 1, b. l. 6–8). 1996 m. gruodžio 3 d. nutarimu A. K. suteiktas auditoriaus vardas ir 2001 m. kovo 9 d. išduotas auditoriaus pažymėjimas (t. 1, b. l. 9).

PareiÅ¡kėja 2010 m. sausio 12 d. įraÅ¡yta į Lietuvos Respublikos audito įmonių sÄ raÅ¡Ä (t. 1, b. l. 10). 2013 m. birželio 3 d. LAR prezidiumo posėdžio Nr. 10 protokolu Nr. 1.4-42, remiantis Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. spalio 31 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2A-1290/2012, kuriuo auditorius A. K. įpareigotas suteikti Tarnybai galimybę susipažinti ir peržiÅ«rėti tam tikrus konkrečius dokumentus, ir nustačius, kad jis nevykdo minėto teismo sprendimo, atsižvelgiant į tai, kad auditorius A.

K. nesudarė sÄ lygų Tarnybai atlikti atlikto audito tyrimÄ pagal Tarnybos 2013 m. balandžio 18 d. raÅ¡tÄ Nr. (8.15)-2-383, nutarė, vadovaujantis Audito įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 4 punktu, sustabdyti auditoriaus A. K. auditoriaus pažymėjimo galiojimÄ ir įspėti auditorių, kad jo auditoriaus pažymėjimo galiojimas bus panaikintas, jeigu jis per 2 mėnesius nuo prezidiumo priimto sprendimo sustabdyti auditoriaus A. K. auditoriaus pažymėjimo galiojimÄ nesudarys sÄ lygų Tarnybai atlikti atlikto audito tyrimÄ (t. 2, b. l. 15–19).

LVAT, iÅ¡nagrinėjęs administracinę bylÄ Nr. A-518-261/2015 pagal A. K. skundÄ dėl Sprendimo sustabdyti auditoriaus pažymėjimo galiojimÄ , 2015 m. birželio 29 d. nutartimi šį sprendimÄ pripažino teisėtu ir pagrįstu (t. 2, b. l. 45–57). 2015 m. liepos 30 d. LAR prezidiumo posėdžio Nr. 11 protokolu Nr. 1.4-42, atsižvelgiant į Tarnybos 2015 m. liepos 14 d. raÅ¡tÄ Nr. (8.15)-2-696, kuriuo informuojama, kad auditorius A. K. nesudarė sÄ lygų Tarnybai atlikti atlikto audito tyrimo, remiantis LAR prezidiumo 2013 m. birželio 3 d. nutarimu Nr. 1.4-42, nutarė, atsižvelgiant į tai, kad auditorius A.

K. per 2 mėnesius nuo LAR prezidiumo priimto sprendimo sustabdyti auditoriaus A. K. auditoriaus pažymėjimo galiojimÄ nesudarė sÄ lygų Tarnybai atlikti atlikto audito tyrimÄ , vadovaujantis Audito įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 4 punktu ir 2 dalimi, panaikino A. K. auditoriaus vardÄ ir jo auditoriaus pažymėjimo galiojimÄ (t. 1, b. l. 11–12). 2015 m. spalio 28 d. LAR prezidiumo posėdžio Nr. 15 protokolu Nr. 1.4-54, atsižvelgiant į tai, kad 2015 m. liepos 23 d. LAR prezidiumo posėdyje buvo priimtas nutarimas panaikinti A.

K. auditoriaus vardÄ ir jo auditoriaus pažymėjimo galiojimÄ , nustačius, jog A. K. netekus auditoriaus vardo pareiÅ¡kėja nebeatitinka Audito įstatymo 18 straipsnio 1 ir 2 dalių reikalavimų, nutarė, vadovaujantis Audito įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 2 punktu, iÅ¡braukti pareiÅ¡kėjÄ iÅ¡ audito įmonių sÄ raÅ¡o (t. 1, b. l. 13–14). LVAT, iÅ¡nagrinėjęs administracinę bylÄ Nr. eA-328-556/2017 pagal A. K. skundÄ dėl Sprendimo dėl auditoriaus vardo panaikinimo, 2017 m. kovo 3 d. sprendimu, konstatavęs, kad, priimant ginčijamÄ administracinį sprendimÄ , buvo nepaisyta A.

K. teisė bÅ«ti iÅ¡klausytam, kas pripažinta esminiu administracinės procedÅ«ros pažeidimu, turėjusiu lemti skundžiamo nutarimo panaikinimÄ , be to, nustatęs, kad sprendimas neatitinka VAÄ® 8 straipsnio reikalavimų, panaikino LAR prezidiumo 2015 m. liepos 30 d. posėdžio Nr. 11 protokolinį nutarimÄ Nr. 1.4-42, kuriuo A. K. buvo panaikintas auditoriaus vardas ir auditoriaus pažymėjimo galiojimas (t. 1, b. l. 15–29). A. K. 2017 m. kovo 20 d. praÅ¡ymu kreipėsi į LAR, praÅ¡ydamas vykdyti LVAT 2017 m. kovo 3 d. sprendimÄ , grÄ Å¾inti jam auditoriaus vardÄ , atnaujinti auditoriaus pažymėjimo galiojimÄ bei įraÅ¡yti į auditorių sÄ raÅ¡Ä .

Taip pat paprašė panaikinti neteisėtu pagrindu priimtÄ 2015 m. spalio 28 d. protokolinį nutarimÄ Nr. 15.3, kuriuo pareiÅ¡kėja buvo iÅ¡braukta iÅ¡ audito įmonių sÄ raÅ¡o (t. 1., b. l. 31). 2017 m. balandžio 24 d. LAR prezidiumo posėdžio Nr. 7 protokolu Nr. 1.4-25 nutarė, vadovaujantis Audito įstatymo, galiojusio iki 2017 m. kovo 1 d., 38 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 13 straipsnio 1 dalies 4 punktu, LAR prezidiumo 2013 m. birželio 3 d. nutarimu Nr. 1.4-42.10.1, kuriuo A. K. auditoriaus pažymėjimo galiojimas buvo sustabdytas nuo 2015 m. birželio 29 d., atsižvelgiant į tai, kad nuo prezidiumo nutarimo sustabdyti A.

K. auditoriaus pažymėjimÄ dienos praėjo daugiau nei 3 metai, įraÅ¡yti A. K. į LAR auditorių sÄ raÅ¡Ä be prieraÅ¡o, kad jo pažymėjimas yra sustabdytas. Taip pat nutarta, atsižvelgus į tai, kad A. K. įraÅ¡ytas į LAR auditorių sÄ raÅ¡Ä , remiantis A. K. 2017 m. kovo 20 d. praÅ¡ymu, 2017 m. balandžio 4 d. gautu pareiÅ¡kėjos civilinės atsakomybės privalomuoju draudimo polisu laikotarpiui nuo 2017 m. kovo 10 d. iki 2018 m. kovo 9 d., įraÅ¡yti pareiÅ¡kėjÄ Ä¯ LAR audito įmonių sÄ raÅ¡Ä (t. 1, b. l. 35–38).

Minėta, jog pareiÅ¡kėja, remdamasi LVAT 2017 m. kovo 3 d. sprendimu, daro iÅ¡vadÄ , jog LVAT neteisėtu pripažinto 2015 m. liepos 30 d. protokolinio nutarimo pagrindu priimtas 2015 m. spalio 28 d. protokolinis nutarimas taip pat negali bÅ«ti laikomas teisėtu. Neteisėto 2015 m. spalio 28 d. protokolinio nutarimo, kuriuo pareiÅ¡kėja buvo iÅ¡braukta iÅ¡ audito įmonių sÄ raÅ¡o, priėmimas lėmė tai, kad pareiÅ¡kėja laikotarpiu nuo 2015 m. spalio 28 d. iki 2017 m. balandžio 24 d. negalėjo teikti audito įmonės paslaugų, dėl ko negavo pajamų iÅ¡ audito veiklos.

Nagrinėjamu atveju LVAT 2017 m. kovo 3 d. priimto sprendimo analizė, jame nustatytos reikÅ¡mingos aplinkybės ir LAR 2015 m. liepos 30 d. protokolinio nutarimo, kaip neteisėto, panaikinimas leidžia daryti iÅ¡vadÄ apie neteisėtus Auditorių rÅ«mų veiksmus priimant šį protokolinį nutarimÄ . Teismo vertinimu, LAR veiksmų, priimant 2015 m. liepos 30 d. protokolinį nutarimÄ , pripažinimas neteisėtais, suponuoja iÅ¡vadÄ , jog LAR neturėjo teisinio pagrindo priimti 2015 m. spalio 28 d. protokolinį nutarimÄ .

Å iuo aspektu svarbu pažymėti tai, kad, remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis, nustatyta, jog A. K., įgyvendindamas savo teisę apskųsti LAR 2015 m. liepos 30 d. protokolinį nutarimÄ , dėl jo pateikė skundÄ Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Byla teisme gauta 2015 m. rugsėjo 11 d. LAR apie šį skundÄ buvo informuotas teismo 2015 m. rugsėjo 16 d. nutartimi, iÅ¡siuntus A. K. skundo nuoraÅ¡Ä Auditorių rÅ«mams ir įpareigojus juos pateikti teismui atsiliepimÄ Ä¯ skundÄ ir visÄ su ginču susijusiÄ medžiagÄ .

Taigi Auditorių rÅ«mai, gavę Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 16 d. nutartį, žinodami apie tai, kad A. K. apskundė LAR 2015 m. liepos 30 d. protokolinį nutarimÄ , nelaukdami galutinio teismo procesinio dokumento dėl Å¡io protokolinio nutarimo priėmimo (įsiteisėjimo), priėmė 2015 m. spalio 28 d. protokolinį nutarimÄ iÅ¡braukti pareiÅ¡kėjÄ iÅ¡ audito įmonių sÄ raÅ¡o, kas nesiderina su bendro pobÅ«džio pareiga elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai. Nors Auditorių rÅ«mai atsiliepime teismui teigė, kad Sprendimas dėl iÅ¡braukimo iÅ¡ audito įmonių sÄ raÅ¡o nėra nuginčytas ar pripažintas neteisėtu, tačiau pažymėtina, kad Å¡is sprendimas buvo priimtas, remiantis Sprendimu dėl auditoriaus vardo panaikinimo, kuris LVAT pripažintas neteisėtu, todėl pagal visuotinai pripažintÄ vienÄ iÅ¡ pagrindinių teisės principų ex iniuria ius non oritur (iÅ¡ neteisės nekyla teisė), neteisėto sprendimo pagrindu priimtas sprendimas negali bÅ«ti laikomas teisėtu (LVAT 2016 m. gruodžio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-4784-492/2016;

LVAT 2013 m. sausio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-620/2013). Remiantis iÅ¡dėstytu, darytina iÅ¡vada, jog LAR veiksmai, priimant SprendimÄ dėl iÅ¡braukimo iÅ¡ audito įmonių sÄ raÅ¡o, laikytini neteisėtais, kas Å¡iuo atveju suponuoja vieno iÅ¡ civilinės atsakomybės elementų – veiksmų neteisėtumo aplinkybės, konstatavimÄ . Pasisakant dėl kitos civilinės atsakomybės sÄ lygos – asmens patirtos žalos, buvimo, pažymėtina, jog pareiÅ¡kėja patirtÄ Å¾alÄ siejo su jos patirtais nuostoliais – negautomis pajamomis.

Sprendžiant dėl neteisėtais LAR veiksmais, priimant SprendimÄ dėl iÅ¡braukimo iÅ¡ audito įmonių sÄ raÅ¡o, padarytos žalos, akcentuotina, jog apie tai, ar pareiÅ¡kėjos patirti nuostoliai gali bÅ«ti vertinami kaip negautos pajamos, spręstina pagal tokius kriterijus:

1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto;

2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai;

3) ar Å¡ių pajamų negauta dėl neteisėtų atsakovės atstovo veiksmų. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl to, jog, Auditorių rÅ«mams 2015 m. spalio 28 d. protokoliniu nutarimu iÅ¡braukus pareiÅ¡kėjÄ iÅ¡ audito įmonių sÄ raÅ¡o, pareiÅ¡kėja neteko teisės verstis audito veikla. Todėl taip pat neginčytina, jog esant situacijai, jeigu pareiÅ¡kėja LAR sprendimu nebÅ«tų buvusi iÅ¡braukta iÅ¡ audito įmonių sÄ raÅ¡o, ji turėtų teisę verstis audito veikla (Audito įstatymo 29 str. 1 d. 1 p.) ir tuo pačiu gauti pajamas iÅ¡ audito veiklos.

Tačiau tam, kad pareiÅ¡kėja iÅ¡ audito veiklos ginčo laikotarpiu nuo 2015 m. spalio 28 d. iki 2017 m. balandžio 24 d. bÅ«tų galėjusi gauti pajamas, pas jÄ Å¡iuo laikotarpiu turėjo dirbti (darbo ar sutartiniais santykiais) auditoriai (Audito įstatymo 27 str. 1 d., 30 str. 1 p.). Nagrinėjamoje byloje pareiÅ¡kėja nepateikė įrodymų apie Bendrovėje dirbusius auditorius. Vieninteliam pareiÅ¡kėjos auditoriui A. K. 2013 m. gegužės 29 d. LAR protokoliniu nutarimu buvo sustabdytas auditoriaus pažymėjimo galiojimas (Audito įstatymo 13 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad auditoriaus pažymėjimo galiojimo sustabdymas panaikina auditoriaus teisę atlikti auditÄ pažymėjimo galiojimo sustabdymo metu).

Bylos medžiaga patvirtina, jog A. K. į LAR auditorių sÄ raÅ¡Ä be prieraÅ¡o, kad jo pažymėjimas yra sustabdytas, įraÅ¡ytas 2017 m. balandžio 24 d. LAR prezidiumo posėdžio Nr. 7 protokolu Nr. 1.4-25. Å ios nustatytos aplinkybės suponuoja iÅ¡vadÄ , jog pareiÅ¡kėjos vienintelis auditorius A. K. neturėjo teisės atlikti auditų nuo 2013 m. gegužės 29 d. iki 2017 m. balandžio 24 d. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, taip pat į tai, kad pareiÅ¡kėja nepateikė įrodymų, koks auditorius galėjo laikotarpiu nuo 2015 m. spalio 28 d. iki 2017 m. balandžio 24 d. atlikti auditÄ , nėra pagrindo teigti, kad minėtu laikotarpiu pareiÅ¡kėja pagrįstai tikėjosi gauti pajamų iÅ¡ audito veiklos.

Be to, pareiÅ¡kėja nepateikė įrodymų (užsakymų, sutarčių su užsakovais dėl auditų atlikimo), patvirtinančių, jog jos nurodytos negautos pajamos buvo numatytos gauti iÅ¡ anksto. Remdamasis iÅ¡dėstytu, teismas pareiÅ¡kėjos pozicijÄ , kad neteisėto Sprendimo dėl iÅ¡braukimo iÅ¡ audito įmonių sÄ raÅ¡o priėmimas sÄ lygojo žalos (negautų pajamų forma) atsiradimÄ , laiko nepagrįsta. Minėta, jog tam, kad atsirastų atsakovės atstovo atsakomybė, bÅ«tina nustatyti trijų sÄ lygų visumÄ â€“ neteisėtus veiksmus ar neveikimÄ , padarytÄ Å¾alÄ ir ryšį tarp Å¡ių veiksmų ar neveikimo ir patirtos žalos.

Nesant bent vienos iÅ¡ civilinės atsakomybės sÄ lygų, t. y. Å¡iuo atveju nesant pagrindo konstatuoti pareiÅ¡kėjos patirtos žalos faktÄ , darytina iÅ¡vada, kad Auditorių rÅ«mų civilinė atsakomybė negali kilti. Todėl pareiÅ¡kėjos reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo atmestinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas. Atmetus pareiÅ¡kėjos reikalavimÄ dėl nuostolių atlyginimo, nėra pagrindo tenkinti ir iÅ¡vestinio pareiÅ¡kėjos reikalavimo dėl procesinių palÅ«kanų priteisimo.

Netenkinus pareiškėjos skundo, prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas taip pat negali būti tenkinamas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 str.). Remiantis rašytine bylos medžiaga, nustatyta, jog pareiškėja, pateikdama teismui ieškinį dėl nuostolių priteisimo, sumokėjo 1 103 Eur žyminį mokestį (t. 1, b. l. 208–210). Administracinių bylų teisenos įstatymo 36 straipsnio 1 dalies 10 punkte nustatyta, jog žyminiu mokesčiu neapmokestinamas skundas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 str.).

Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 38 straipsnio 1 dalies 8 punktu, pareiÅ¡kėjai grÄ Å¾intina 1 103 Eur žyminio mokesčio permoka, iÅ¡aiÅ¡kinant, jog žyminį mokestį grÄ Å¾ina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (ABTÄ® 38 str. 3 d.). Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 12 straipsniu, 38 straipsnio 1 dalies 8 punktu, 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, n u s p r e n d ž i a :

PareiÅ¡kėjos uždarosios akcinės bendrovės „A1“ skundÄ atmesti. GrÄ Å¾inti pareiÅ¡kėjai uždarajai akcinei bendrovei „A1“ (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)) 1 103 Eur (vieno tÅ«kstančio vieno Å¡imto trijų eurų) žyminio mokesčio permokÄ . Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundÄ paduodant Å¡iam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Teisėja Jolita Rasiukevičienė