Legislator Case Law & Legislation
bea09a4a-33b6-46ab-a114-0cb0c2fdec6e AI generated

bea09a4a-33b6-46ab-a114-0cb0c2fdec6e · Vilniaus apygardos teismas

Case Number bea09a4a-33b6-46ab-a114-0cb0c2fdec6e
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

Ginčo esmė IeÅ¡kovas „BTA Insurance Company“ SE, veikiantis per „BTA Insurance Company“ SE filialÄ Lietuvoje, prašė priteisti iÅ¡ atsakovo UAB „Kurista“ (buvęs UAB „Klaidija“) 2 107,58 Eur draudimo iÅ¡mokÄ , 6 proc. metinių palÅ«kanų ir bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad ieÅ¡kovas Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisyklių pagrindu sudarė Draudimo sutartį Nr. 12 4339338, kuria buvo apdrausta transporto priemonės „Iveco“ (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) valdytojo civilinė atsakomybė už autoavarijos metu padarytÄ Å¾alÄ . 2013-02-22 Rusijoje įvyko autoįvykis, kurio metu buvo apgadintas automobilis „Mercedes Benz“ C270, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini).

Legislator headnote

AI generated

bea09a4a-33b6-46ab-a114-0cb0c2fdec6e · Vilniaus apygardos teismas: Spręsdamas dėl grÄ Å¾intinos sumos dydžio, teismas įvertino, kad nesumokėta draudimo įmoka sudarė 289,62 Eur, praleisto termino trukmė nėra ženkli, 8 dienos, ginčo Å¡alys yra juridiniai asmenys, ieÅ¡kovui draudimas yra jo įprasta Å«kinė-komercinė veikla, o atsakovui – pagrindinė veikla yra transporto paslaugos. Ginčo Å¡alims žinomi draudimo tikslas ir jo ypatumai, galimi teisiniai padariniai ir atsakomybė, jeigu nesilaikoma įstatymo ar sutarties nuostatos. Teismas per pusę sumažino priteistinÄ sumÄ .

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Civilinė byla Nr. e2A-798-580/2016Teisminio proceso Nr. 2-68-3-02117-2015-8Procesinio sprendimo kategorija: 2.5.39.2.6.1;3.3.1.21 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. balandžio 5 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Andrutės Kalinauskienės, Vilijos Mikuckienės ir JÅ«ros Marijos Strumskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo atsakovo UAB „Kurista“ apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 23 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo „BTA Insurance Company“ SE, veikiančio per „BTA Insurance Company“ SE filialÄ Lietuvoje, atsakovui UAB „Kurista“ (buvęs UAB „Klaidija“) dėl draudimo iÅ¡mokos priteisimo.Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ ,n u s t a t ė :

Ginčo esmė IeÅ¡kovas „BTA Insurance Company“ SE, veikiantis per „BTA Insurance Company“ SE filialÄ Lietuvoje, prašė priteisti iÅ¡ atsakovo UAB „Kurista“ (buvęs UAB „Klaidija“) 2 107,58 Eur draudimo iÅ¡mokÄ , 6 proc. metinių palÅ«kanų ir bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad ieÅ¡kovas Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisyklių pagrindu sudarė Draudimo sutartį Nr. 12 4339338, kuria buvo apdrausta transporto priemonės „Iveco“ (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) valdytojo civilinė atsakomybė už autoavarijos metu padarytÄ Å¾alÄ . 2013-02-22 Rusijoje įvyko autoįvykis, kurio metu buvo apgadintas automobilis „Mercedes Benz“ C270, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini).

Ä®vykio kaltininku pripažintas R. G., kuris vairavo UAB „Kurista“ priklausančiÄ transporto priemonę „Iveco“ (duomenys neskelbtini). IeÅ¡kovas 2014-11-17 įvykį pripažino draudiminiu ir iÅ¡mokėjo 2 107,58 Eur (7 277,05 Lt) draudimo iÅ¡mokÄ dėl automobilio „Mercedes Benz“ C270 apgadinimo. Pagal Draudimo sutarties Nr.12 4339338 sÄ lygas, draudimo įmoka turėjo bÅ«ti sumokėta iki 2013-02-19, įvykis įvyko 2013-02-22 dienÄ , atsakovas įmokÄ sumokėjo 2013-02-27. Pažymėjo, jog Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomo draudimo įstatymas (toliau – TPVCAPDÄ®) įtvirtina draudiko pareigÄ mokėti nukentėjusiam trečiajam asmeniui iÅ¡mokÄ net ir tais atvejais, kai draudėjas draudimo sutartyje nustatytu laiku nesumokėjo draudimo įmokų, tačiau leidžia draudikui reikalauti iÅ¡ draudėjo grÄ Å¾inti dėl padarytos žalos sumokėtas sumas.

Pagal TPVCAPDÄ® 11 straipsnio 7 dalį atsakovui kyla prievolė grÄ Å¾inti ieÅ¡kovo sumokėtas sumas.Atsakovas UAB „Kurista“ su pareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu iÅ¡ dalies sutiko. Nurodė, kad TPVCAPDÄ® 11 straipsnio 7 dalis taikoma kartu su TPVCAPDÄ® 22 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais grÄ Å¾inamos sumos dydžio nustatymo kriterijais ir priklauso nuo pareigų pažeidimo pobÅ«džio. Atsakovas sutiko, kad jis pavėlavo sumokėti įmokÄ , tačiau laikė, jog 100 proc. draudimo iÅ¡mokos grÄ Å¾inimas neproporcingas.

Toks reikalavimas yra sankcija už sutarties pažeidimÄ . IeÅ¡kovas nepatyrė realios žalos, pradelstos įmokos sumokėjimo terminas buvo trumpas, įmokos suma nedidelė, ieÅ¡kovo paslaugomis atsakovas naudojosi nuo 2012 m., iki tol visas įmokas sumokėjo. Vyriausybės 2004-06-23 nutarimu Nr. 795 priimtų Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo iÅ¡mokos mokėjimo taisyklių (toliau – Taisyklės) 62 punkte nurodytos iÅ¡mokos procentinės dalys, kurias draudikas turi teisę reikalauti grÄ Å¾inti iÅ¡ draudėjo, jei pastarasis nevykdė ar netinkamai vykdė draudimo sutartį.

Taisyklėse nenurodoma, kokiÄ procentinę draudimo iÅ¡mokos dalį turi teisę praÅ¡yti draudikas, kai draudėjas pavėlavo sumokėti draudimo įmokÄ ir tuo laikotarpiu įvyko draudiminis įvykis, tačiau TPVCAPDÄ® 22 straipsnio 2 dalis turi bÅ«ti aiÅ¡kinama atsižvelgiant į Taisyklių 62 punktÄ . Taisyklių 62 punkte nurodyti pažeidimai yra sudėtingesni, nes siejami su galimais realiais draudiko nuostoliais. Pavėluotas įmokos sumokėjimas neturėjo įtakos draudžiamojo įvykio atsitikimo tikimybei ir nuostolių dydžiui.

Atsakovas prašė sumažinti ieÅ¡kovo reikalavimÄ iki 10 proc. visos iÅ¡mokos, t. y. iki 210,75 Eur. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. balandžio 23 d. sprendimu ieÅ¡kinį patenkino iÅ¡ dalies. Priteisė iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovo naudai 1 053,79 Eur grÄ Å¾intinos sumos, 6 proc. dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir 23,50 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų. Teismas nustatė, kad 2012-12-19 tarp ieÅ¡kovo „BTA Insurance Company“ SE, veikiančio per „BTA Insurance Company“ SE filialÄ Lietuvoje, ir atsakovo UAB „Kurista“ sudaryta Ä®prastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis AYA 4742486, kuria apdrausta transporto priemonės „Iveco“ (duomenys neskelbtini), valdytojo civilinė atsakomybė.

Draudimo įmoka – 4 056,00 Lt mokama kas tris mėnesius. 2013-02-22 eismo įvykio metu buvo apgadintas automobilis „Mercedes Benz“ C270, įvykio kaltininku pripažintas vairuotojas R. G.. Transporto priemonės „Iveco“ (duomenys neskelbtini) valdytojo civilinė atsakomybė įvykio metu buvo apdrausta ieÅ¡kovo. IeÅ¡kovas 2014-11-17 iÅ¡mokėjo nukentėjusiam 7 277,05 Lt draudimo iÅ¡mokÄ . Atsakovas 289,62 Eur draudimo įmokÄ sumokėjo 2013-02-27, nors turėjo sumokėti iki 2013-12-19.

TPVCAPDÄ® 11 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta draudiko teisė reikalauti iÅ¡ draudėjo grÄ Å¾inti dėl padarytos žalos draudiko iÅ¡mokėtas sumas, jeigu draudėjas draudimo sutartyje nustatytu laiku nesumokėjo draudimo įmokos ir per tÄ laikotarpį apdrausta transporto priemone buvo padaryta žala, taikoma kartu su TPVCAPDÄ® 22 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais grÄ Å¾inamos sumos dydžio nustatymo kriterijais, taip pat kitais kriterijais, kuriuos reikÅ¡mingais pripažįsta teismas. TPVCAPDÄ® 22 straipsnio normoje nustatyta, kad draudiko reikalaujamos grÄ Å¾inti sumos dydis nustatomas atsižvelgiant į nustatytų pareigų pažeidimÄ , reikÅ¡mingas aplinkybes ir į Vyriausybės nustatytÄ Å½alos nustatymo ir iÅ¡mokų mokėjimo tvarkÄ .

Spręsdamas dėl grÄ Å¾intinos sumos dydžio, teismas įvertino, kad nesumokėta draudimo įmoka sudarė 289,62 Eur, praleisto termino trukmė nėra ženkli, 8 dienos, ginčo Å¡alys yra juridiniai asmenys, ieÅ¡kovui draudimas yra jo įprasta Å«kinė-komercinė veikla, o atsakovui – pagrindinė veikla yra transporto paslaugos. Ginčo Å¡alims žinomi draudimo tikslas ir jo ypatumai, galimi teisiniai padariniai ir atsakomybė, jeigu nesilaikoma įstatymo ar sutarties nuostatos. Teismas per pusę sumažino priteistinÄ sumÄ .

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai Atsakovas UAB „Kurista“ apeliaciniu skundu praÅ¡o pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 23 d. sprendimÄ ir priteisti iÅ¡ atsakovo 10 proc. draudimo iÅ¡mokos, 210,76 Eur, 6 proc. metinių pa1Å«kanų už priteistÄ sumÄ . t. y. 210,76 Eur, nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki visiÅ¡ko įvykdymo. KitÄ sprendimo dalį praÅ¡o palikti nepakeistÄ . Apeliantas nurodė, kad teismas nevertino TPVCAPDÄ® 22 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų nuostatų, kad draudiko reikalaujamos grÄ Å¾inti sumos dydis nustatomas atsižvelgiant į nustatytų pareigų pažeidimÄ , priežastinį ryšį su eismo įvykiu, dėl leidimo ar pareigų nevykdymo atsiradusios žalos dydį.

Teismas neatsižvelgė į tai, kad pavėluotas įmokos sumokėjimas nelėmė eismo įvykio atsiradimo, realios žalos dėl pavėluoto įmokos sumokėjimo ieÅ¡kovas nepatyrė. Teismas nevertino Taisyklėse nurodytų reikalavimų bei atsakovo argumentų. Taisyklių 62.1. punke, 62.2. punkte nurodyti pažeidimai yra susiję su padidėjusia draudimo rizika, kuriÄ nuslepiant galimai daroma įtaka draudimo įmokos apskaičiavimui, draudžiamojo įvykio atsitikimo tikimybei ar Å¡io įvykio galimų nuostolių dydžiui.

Atsižvelgiant į tai, kad už sunkesnius draudimo sutarties pažeidimo atvejus nustatyta iki 50 proc. draudimo iÅ¡mokos suma, yra pagrįsta taikyti mažesnę nei 50 proc. draudimo iÅ¡mokos sankcijÄ . Teismas neįvertino TPVCAPDÄ® 7 straipsnio 7 dalyje numatytos draudiko teisės ir neatsižvelgė, kad tarp ieÅ¡kovo ir atsakovo susiklostę nevienkartiniai santykiai, atsakovas ilgÄ naudojosi ieÅ¡kovo paslaugomis. IeÅ¡kovas „BTA Insurance Company“ SE, veikiantis per „BTA Insurance Company“ SE filialÄ Lietuvoje, praÅ¡o atmesti apeliacinį skundÄ kaip nepagrįstÄ ir pirmosios instancijos teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

IeÅ¡kovas nesutinka su apelianto argumentais dėl TPVCAPDÄ® 11 straipsnio 7 dalies taikymo. Pažymi, kad sÄ lygos taikymui yra nurodytos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo byloje Nr. 3K-3-114/2012. Atsakovo argumentai, kad reikia įrodyti .priežastinį ryšį tarp įmokos nesumokėjimo ir eismo įvykio, prieÅ¡tarauja CK 1.5 straipsnyje įtvirtintiems principams ir logikos dėsniams, o Taisyklių 62 punktas neaktualus nagrinėjamoje byloje. IV Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinis skundas atmestinas.Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas, o taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis).

Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo dalies teisėtumÄ ir pagrįstumÄ ir analizuodamas skunde iÅ¡dėstytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme nurodytas iÅ¡imtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali bÅ«ti peržengtos tada, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Å iuo atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.Ginčas byloje kilęs dėl TPVCAPDÄ® 11 straipsnio 7 dalyje įtvirtintos draudiko teisės reikalauti iÅ¡ draudėjo grÄ Å¾inti dėl padarytos žalos draudiko iÅ¡mokėtas sumas, jeigu draudėjas draudimo sutartyje nustatytu laiku nesumokėjo draudimo įmokos ir per tÄ laikotarpį apdrausta transporto priemone buvo padaryta žala, apimties.Byloje buvo nustatyta, kad 2012-12-19 tarp ieÅ¡kovo ir atsakovo buvo sudaryta Ä®prastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis AYA 4742486, kuria buvo apdrausta transporto priemonės „Iveco“ (duomenys neskelbtini) valdytojo civilinė atsakomybė.

Draudimo sutarties 4 punkte nustatyta, kad įmoka mokama kas tris mėnesius. Draudimo įmoka 289,62 Eur turėjo bÅ«ti sumokėta iki 2013-02-19, įvykis įvyko 2013-02-22 dienÄ , atsakovas įmokÄ sumokėjo 2013-02-27. 2013-02-22 įvykusio eismo įvykio metu buvo apgadintas trečiųjų asmenų automobilis „Mercedes Benz“ C270, o įvykio kaltininku pripažintas transporto priemonės „Iveco“ (duomenys neskelbtini) vairuotojas R. G.. IeÅ¡kovas 2014-11-17 iÅ¡mokėjo nukentėjusiam 7 277,05 Lt draudimo iÅ¡mokÄ .

TPVCAPDÄ® 11 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta, kad, jeigu draudėjas draudimo sutartyje nustatytu laiku nesumokėjo draudimo įmokos už teikiamÄ pagal draudimo sutartį draudimo apsaugÄ ir per tÄ laikotarpį pagal Å¡iÄ draudimo sutartį apdrausta transporto priemone buvo padaryta žala, draudikas, iÅ¡mokėjęs iÅ¡mokÄ , turi teisę reikalauti iÅ¡ draudėjo grÄ Å¾inti dėl padarytos žalos draudiko iÅ¡mokėtas sumas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. lapkričio 21 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-524/2012 teisėjų kolegija iÅ¡aiÅ¡kino, kad aiÅ¡kinant ir taikant TPVCAPDÄ® 11 straipsnio 7 dalį turi bÅ«ti taikomi TPVCAPDÄ® 22 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti grÄ Å¾inamos sumos dydžio nustatymo kriterijai, taip pat kiti kriterijai, kuriuos pagal bylos aplinkybes reikÅ¡mingais pripažins teismas.

Teisėjų kolegija nurodė, kad grÄ Å¾inamos sumos dydžio nustatymui gali turėti įtakos nesumokėtos sumos dydis, praleisto termino trukmė, termino praleidimo priežastys ir kitos aplinkybės.Pagal TPVCAPDÄ® 22 straipsnio 2 dalį draudikas turi teisę reikalauti, kad draudėjas grÄ Å¾intų iÅ¡mokėtÄ sumÄ ar jos dalį, jei draudėjas nevykdė arba netinkamai vykdė draudimo sutartyje nustatytas pareigas. Draudiko reikalaujamos grÄ Å¾inti sumos dydis nustatomas atsižvelgiant į nustatytų pareigų pažeidimÄ , priežastinį ryšį su eismo įvykiu, dėl pažeidimo ar pareigų nevykdymo atsiradusios žalos dydį, kitas reikÅ¡mingas aplinkybes ir į Vyriausybės nustatytÄ Å½alos nustatymo ir iÅ¡mokų mokėjimo tvarkÄ .

TPVCAPDÄ® 22 straipsnio 2 dalyje yra pateiktas nebaigtinis kriterijų, į kuriuos atsižvelgiama nustatant grÄ Å¾inamos sumos dydį, sÄ raÅ¡as.Pirmosios instancijos teismas įvertino tai, kad sudaryta privaloma civilinės atsakomybės draudimo sutartis, mokėtina nedidelė draudimo įmoka, praleista sumokėti tik 8 dienas, abu asmenys yra verslininkai. Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovas praÅ¡o atsižvelgti į tai, kad pavėluotas įmokos mokėjimas nelėmė eismo įvykio atsiradimo ir nesukėlė realios žalos.

Taip pat praÅ¡o sprendžiant dėl grÄ Å¾intinos iÅ¡mokos dydžio atsižvelgti į Taisyklių 62 punktuose nustatytÄ sankcijų dydį. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija sutinka su apelianto argumentais, kad pavėluotas draudimo įmokos sumokėjimas neturėjo realios įtakos žalos atsiradimui ar jos dydžiui. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, kad TPVCAPDÄ® 22 straipsnio 2 dalyje pažymėta, kad nustatant draudiko reikalaujamos grÄ Å¾inti sumos dydį atsižvelgiama tame tarpe ir į Vyriausybės nustatytÄ Å½alos nustatymo ir iÅ¡mokų mokėjimo tvarkÄ .

Taisyklių VI skyriuje nustatyti sumokėtų draudimo iÅ¡mokų grÄ Å¾inimo atvejai bei patvirtinti kriterijai, pagal kuriuos įvertinamas grÄ Å¾intinos iÅ¡mokėtinos sumos dydis. Visgi, Taisyklių punktuose nėra apibrėžta konkreti situacija, kokiu bÅ«du grÄ Å¾intina draudimo iÅ¡mokos dalis turi bÅ«ti skaičiuojama, kai nustatomos TPVCAPDÄ® 11 straipsnio 7 dalyje nurodytos aplinkybės. Taisyklių 62 punkto nuostatose, kuriomis apeliaciniame skunde remiasi atsakovas, nurodyti draudimo sutarties pažeidimai, kuriems įvykus draudimo iÅ¡mokos dalis gali bÅ«ti grÄ Å¾inama.

Å ios aplinkybės iÅ¡ esmės yra susijusios su neigiamų materialių pasekmių atsiradimu, tačiau Taisyklių 62.1 punkto antroji fakultatyvinė sÄ lyga tokiÄ pačiÄ grÄ Å¾intinÄ dalį nustato ir tuo atveju, kai nepateikiama draudiko praÅ¡oma teisinga informacija, to nesiejant su draudimo iÅ¡mokos galimu padidėjimu. Taigi, pabrėžtinai teigti, jog Taisyklių 62 punkte reglamentuoti tik draudimo iÅ¡mokos padidėjimÄ sÄ lygoję atvejai, negalima. Nustatant grÄ Å¾intinos draudimo iÅ¡mokos dydį atsižvelgtina į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-12-18 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-671/2013 pateiktÄ iÅ¡aiÅ¡kinimÄ , kad sprendžiant dėl grÄ Å¾intinos draudimo iÅ¡mokos dalies įvertintina aplinkybė yra tai, kad ginčo Å¡alys yra juridiniai asmenys, vienam jų (ieÅ¡kovui) draudimas yra įprasta komercinė veikla ir jam, kaip profesionaliam verslininkui, keliami aukÅ¡tesni nei vidutiniai atidumo, rÅ«pestingumo, profesionalumo standartai, o kitam (atsakovui) – bendrovės pagrindinė veikla yra transporto paslaugos, krovinių vežimas keliais, įskaitant tarptautinį krovinių gabenimÄ .

Tokia pati aplinkybė nustatyta ir nagrinėjamoje byloje, į jÄ teisingai atsižvelgė ir pirmosios instancijos teismas. Taip pat pabrėžtina, kad Å¡iÄ aplinkybę pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino sistemiÅ¡kai, atsižvelgdamas į kitus nustatytus faktus ir nustatė 50 proc. grÄ Å¾intinos draudimo iÅ¡mokos dydį, kai anksčiau minėtoje nutartyje priteista 2/3 iÅ¡mokėtos draudimo iÅ¡mokos. Ä®vertinus pirmosios instancijos teismo argumentus bei iÅ¡analizavus apeliacinio skundo bei atsiliepimo į jį motyvus, daroma iÅ¡vada, kad pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į visas ginčo santykių atsiradimui reikÅ¡mės turėjusias aplinkybes ir priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ .Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija n u t a r ė :

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 23 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Teisėjai                                                                  Andrutė Kalinauskienė Vilija Mikuckienė JÅ«ra Marija Strumskienė