be9f6fcd-b445-401c-abe4-55b0a2d6e725 · TelÅ¡ių rajono apylinkės teismas

Lietuvos Respublikos teism¸ ( teis?j¸ ),Baudžiamoji byla Nr. 1-8-304/2017Teisminio proceso Nr. 1-86-1-00293-2014Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.14.1.1.; 2.1.8.; 2.1.14.; 2.1.15.3.3.3.; 2.3.6.4.4  (S)                                                                          TELŠIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. gegužės 12 d.Telšiai            Telšių rajono apylinkės teismo teisėja Judita Staševičienė,sekretoriaujant Viktorijai Stanienienei, dalyvaujant prokurorams Laisvidai Sabaliauskienei, Birutai Dapkuvienei, kaltinamojo K.

T. gynėjui Vilmantui PoÅ¡kui,kaltinamojo P. B. gynėjui Mariui Mikalauskui,vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje K. T., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), Lietuvos pilietis, iÅ¡silavinimas vidurinis, vedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenama ir deklaruota gyvenama vieta (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalį 178 straipsnio 1 dalį. P. B., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), Lietuvos pilietis, iÅ¡silavinimas 7 klasės, naÅ¡lys, pensininkas, gyvenama ir deklaruota gyvenama vieta (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalį 178 straipsnio 1 dalį.

 Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ ir įvertinęs įrodymus n u s t a t ė:         K. T. ir P. B. pareikÅ¡ti kaltinimai dėl to, jog laikotarpiu nuo 2014 metų vasario mėnesio iki 2014 m. kovo 20 d., tiksli data ir laikas ikiteisminio tyrimo metu ir teisme nenustatyti, (duomenys neskelbtini), Varnių girininkijos 1643 kvartale, 6 sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) priklausančiame J. S., A. S. ir A. S., bendrininkaudami, neteisėtai nukirto 24,84 kibinius metrus medienos ir laikotarpiu nuo 2015 metų liepos mėnesio iki 2015 m. spalio 15 d., tiksli data ir laikas ikiteisminio tyrimo metu ir teisme nenustatyti, pagrobė 8 kubinius metrus medienos, bendros 326,40 eurų vertės bei pasikėsino pagrobti 16,84 kubinius metrus medienos bendros 687,072 eurų vertės, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl aplinkybių nepriklausančių nuo jų valios, nes nukentėjusieji pranešė policijos pareigÅ«nams ir 16,84 kubinius metrus medienos paliko kirtavietėje.

        Kaltinamasis K. T. kaltu neprisipažino ir parodė, kad senųjų miÅ¡ko Å¡eimininkų klausė, kÄ daryti su griovyje priaugusiais medžiais, nes skęsta jų pieva. Atsakė, kad tai ne jų reikalas tvarkyti, jiems tai nerÅ«pi ir jie tikrai netvarkys. Tvarkė patys. Kad pasikeitė miÅ¡ko Å¡eimininkai, nežinojo. TÄ Å¾iemÄ paÅ¡alo, todėl buvo gera proga viskÄ tvarkyti, nes kitaip nebuvo galima prieiti prie griovio, buvo Å¡lapia žemė ir smuko. P. B. gavo pensijÄ ir po sausio 20 d. abu pradėjo valyti kanalÄ .

Vėliau, jau sausio 30 d. iÅ¡grėbstė Å¡akeles ir darbus baigė. Tuo metu kanalas priklausė Baranauskams. J. S. nuosavybės dokumentus susitvarkė vasario 3 d. B. jokių pretenzijų tyrimo metu neturėjo. Tik senieji Å¡eimininkai galėjo skųstis. V. B. sakė, kad nevalė griovio ir nevalys, kad jo miÅ¡ko nesemia vanduo, o jei reikia, sakė patiems valyti. Tai suprato kaip leidimÄ valyti kanalÄ ir jo pusėje. Matininkų klaida, kad nepažymėjo prie kanalo apsaugos zonos. Pjovė nuo griovio Å¡laito į vidų.

Nuo kranto nenupjovė nė vieno medžio. Jei vienÄ pusę pravalytų, tai iÅ¡ kitos pusės bebrai verstų medžius ir jokios naudos nebÅ«tų, todėl valė abi puses. Ten dumblynai, vandens iki kaklo. Buvo net pirÅ¡to storio krÅ«meliais, kamienas storas, o iÅ¡ jo daug Å¡akelių iÅ¡augę, valė tokius. VienÄ 4 tonų priekabikę nepilnÄ parsivežė, vertės neturėjo, nes darbas daugiau kainavo, daugiausia įvertintų 70-80 Lt. Po kokių 20 dienų vasario mėn., po valymo darbų sužinojo, kad jo sklypas per kanalo vidurį ribojasi su S. sklypu.

S. nuosavybės dokumentus parodė tik kovo mėnesį. Supjautas kaladikes sudėjo ant kanalo kraÅ¡to visų trijų žemėse. Važiavo į savivaldybę, į kaimo plėtros skyrių, klausė, kÄ reikia daryti, nes tos supjautos kaladės trukdo apdirbti žemę. Ten patarė suvežti medžius į kiemÄ ir liepti S. iÅ¡sivežti. Taip ir padarė, bet J. S. malkų neėmė, prašė pinigų. Gerų medžių nebuvo, buvo tik pÅ«zrai. Negalėjo tvarkyti žemės, todėl susirinko kalades, parvežė į kiemÄ , apdengė.

S. vėl liepė vežtis, Å¡is pasakė, kad jam reikia tik pinigų. J. S. iÅ¡kirstÄ miÅ¡kÄ (Å¡laitÄ ) matavo kartu su savo pavaldiniais, jų nekvietė, netgi tyrėjai matavime nedalyvavo. Tokių medžių, kokie yra suraÅ¡yti, nepjovė. VirÅ¡ pusantrų metų malkos pragulėjo. Ikiteisminis tyrimas ne kartÄ buvo nutrauktas. J. S. iÅ¡ jų prievartavo pinigus už pÅ«zrus ir krÅ«mus. MiÅ¡kininkas K. nulinę žalÄ nustatė. MiÅ¡kas yra degęs, pro ten gaisrÄ važiuoja gesinti. 80 m. senumo ten miÅ¡ko nebuvo.

IÅ¡ apsaugos zonos nė vieno pagaliuko nenupjovė. Ä® Kaimo plėtros skyrių važiavo J. B. ir jo žmona, ten sakė vežtis medžius ir susidėti kieme. Jei bÅ«tų žinoję, kad yra naujas Å¡eimininkas, bÅ«tų jo klausę, ar jis valys kanalÄ . Nuo kanalo kraÅ¡to yra apsauginė zona dar nuo senų laikų gaisro atvejui. PraÅ¡o iÅ¡teisinti nes jokio nusikaltimo nepadarė.Kaltinamasis P. B. kaltu neprisipažino ir parodė, kad 2014 m. sausio pabaigoje, t.y. 21 d. gavo pensijÄ , o į antrÄ ar trečiÄ dienÄ nusipirko tepalus ir pradėjo valyti kanalÄ .

Iki vasario 1 d. buvo atlikti visi darbai. MiÅ¡ko nekirto, tik kanalÄ . Rudenį į savo žemę mėšlo privežė, o pavasarį ant jo žemės jau buvo prilaužtos beržų virÅ¡Å«nės. Dar 2010 metais B. pasakė, kad jo miÅ¡kas neskęsta ir jis kanalo nevalys, o jie gali daryti kÄ nori, t. y. valyti kanalÄ .  B. jiems jokių pretenzijų neturi. Nežinojo, kad J. S. yra naujasis savininkas. S. kalades bebrai ritinėjo, jis nesivežė malkų, nes 3 kartus buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas.

MiÅ¡ko nevogė, kelmų neužkasė. Parsivežė apie 4 kubus sutreÅ¡usių medžių, kurios pakanalėje 1,5 metų iÅ¡gulėjo. J. S. paprašė 4000 Lt ir pažadėjo viskÄ sutvarkyti. Kaimo plėtros skyrius pasakė, kad tai ne miÅ¡ko medžiai, o valyto kanalo. 1981 m. buvo pirma melioracija, 1986 m. antra, valė kanalÄ ir sukėlė Å¡laitÄ , todėl žemė ir patvino. Toje zonoje niekada nebuvo medžių. Dabar ten vyksta valymo darbai. Anksčiau visada buvo Å¡varu, karkliukai valomi.

Buvo bebrų priverstų medžių. TÄ vietÄ buvo susitvarkęs 2014 m., tada buvo geras derlius, 2016 m. vėl tos pačios problemos. Pasitaikė gera proga - plikÅ¡ala. Tuo ir pasinaudojo. Jų žemes apsemia vanduo, todėl nuo pelkių nutarė apsiginti patys. Jei jie tokie vagys ir per juos Lietuvoje negalima gyventi, tai kodėl malkų iÅ¡ karto nesivežė, o paliko dirvoje, pakanalėje. Malkų nevogė. Neapsikentė netvarkomu kanalų, nes mokesčius mokėti reikia, o žemės netvarkytos. SiÅ«lė S. vežtis iÅ¡pjautÄ medienÄ , bet jis pateikė 4000 Lt reikalavimÄ .

Nemano, kad patys turėjo malkas nuvežti S., kaip ant „petelnės“ padėti. Ar mediena po pusantrų metų galėjo bÅ«ti sveika? S. pasielgė neteisingai ir neteisėtai, kartu su savo pavaldiniu daręs kelmų apmatavimus, o jų nekvietė, nors jie privalėjo dalyvauti. Buvo namuose, kai S. matavo medžius, tai kodėl jam nepranešė? Pasiėmė sau pavaldžius draugus ir matavo. Sausio pabaigoje iÅ¡kirto medžius iki griovio kraÅ¡to. TÄ paaiÅ¡kino ir liudytojai. V. sakė, kad už kanalo nė medžio nebuvo nuversta.

Tyrimo metu nė vienas pareigūnas iš Kelmės neatvažiavo pasižiūrėti. Juk galėjo medžius patys nusivežti. Galėjo prasinešti, kad pasikeitė šeimininkai. Prašo išteisinimo, nes nevogė. Nukentėjusioji A. S. parodė, kad kaltinamieji yra 2014 m. įsigyto miško kaimynai. Miškas yra jos vyro buvusioje darbovietėje. Nuo 2014-03-06 su vyru atostogavo, kovo 5 d. kelmų miške dar nebuvo. 2014-03-20 vyras pastebėjo, kad miškas iškirstas. Vyras nuėjo pasiteirauti T., kas iškirto medžius.

Namie buvo T., ji pasakė, kad medžius kirto jos vyras. Vyras paskaičiavo iÅ¡kirsto miÅ¡ko sumÄ ir pranešė tiems žmonėms. Laukė savaitę. 2014-03-26 parašė pareiÅ¡kimÄ policijai. Kaltininkai sutiko atlyginti žalÄ . Buvo sutarę, kad iki 2014-11-01 žala bus atlyginta, bet neatlygino. Buvo iÅ¡kirsti 189 medžiai už 1014 Eur. Jokių zonų nėra, nusausintų žemių sklype nėra. A. S. sako, kad sklype yra 15 m zona. Niekas iki Å¡iol nežiÅ«rėjo ar ignoravo dokumentus.

IÅ¡ viso žalÄ reiÅ¡kia 2028 Eur sumai, kadangi vienÄ kartÄ miÅ¡kas buvo iÅ¡kirstas ir žala padaryta, o antrÄ kartÄ miÅ¡kÄ tie patys asmenys pavogė ir sudegino. Buvo įvykio vietoje, mediena buvo sudėta iÅ¡ abiejų griovio pusių. Kas nukrito į jų pusę, tas buvo jų paimta. Kelmus pamatė kovo 20 d., buvo kaladėmis sudėta per abi puses, dar viena krÅ«va buvo sudėta B. kieme, bet jis sakė, kad jam kažkas atvežė. Mediena prabuvo ten metus. 2015 m. spalio mėn. pamatė, kad nėra kaladžių, buvo iÅ¡vežta visa mediena.

Jiems nesakė, kÄ su mediena daryti. Žala paskaičiuota pagal lenteles. 1014 Eur yra už medienos pasisavinimÄ , advokato iÅ¡laidos yra 300 Eur, 100 Eur kelionės, neturtinė žala 300 Eur ir 300 Eur, kad nesinaudojo advokato pagalba, o visus raÅ¡tus ir skundus rašė patys. Griovys yra valstybinė nuosavybė, bet jie moka mokesčius. Nesutinka su raÅ¡tu dėl 15 m zonos. Sutinka, kad 10 medžių buvo už 15 m zonos. Kaltinamieji nežinojo, kad pasikeitė savininkas, bet jiems ir nereikėjo žinoti.

PrieÅ¡ įsigyjant miÅ¡kÄ ten buvo, yra 0,05 aro zona 1 metras nuo griovio. Medžiai iÅ¡gulėjo apie metus. Jiems medienos nereikėjo, be to, neturėjo leidimo kirsti medžius. Nukentėjusysis J. S. parodė, kad 2013 m. lapkričio mėn. jam paskambino buvusieji miÅ¡ko savininkai ir norėjo pasikonsultuoti dėl miÅ¡ko. Nuvykęs apžiÅ«rėjo ribas, nes tai įeina į jo pareigybines instrukcijas. A. sakė, kad nori miÅ¡kÄ parduoti ir pasiÅ«lė pirkti. Jis nenorėjo, bet kainÄ nuleido, nes miÅ¡kas pakirstas.

MiÅ¡kÄ nupirko. Po atostogų nuo kelio pamatė, kad nėra medžių, vien kaladės. Užsuko pas T., ten buvusi moteris pasakė, kad jie kirto medžius. Atvažiavo su V., viskÄ surašė, sumatavo. Su T. nuėjo prie kanalo, jis rodė, kur jis pjovė, o kur B. Kovo 26 d. parašė pareiÅ¡kimÄ policijai, atvyko tyrėja N. B., V. I., G. Pradėjo žiÅ«rėti, K. T. pasiÅ«lė 1000 Lt. VasarÄ pastebėjo, kad dingo kaladės. Malkas rado T. kieme, kita dalis buvo B. kieme. IÅ¡kirsti 185 medžiai 180 m ruože pagal kanalÄ , yra taksacijos lapas.

Kiti medžiai iškirsti miške ir apdėti samanomis. Buvo iškirsti baltalksniai, beržai ir kiti medžiai, miške rado 4 kelmus uždengtus. Kokie 3-4 kelmai, o palei griovį visa linija. 20 m. eglaitės paliktos, o kiti iškirsti. Vieni medžiai buvo supjauti kaladėmis, kiti ilgesni. Yra matuojamas kelmo diametras pagal 10 lentelę, paskui perskaičiuojama į kietmetrius ir nustatoma kaina. Stačio miško žala 1013 Lt, dabar 1014 Eur už 189 medžius. Medžių neėmė dėl to, kad neturėjo leidimo.

Po metų medžių nerado. Dokumentų už advokato iÅ¡laidas ir degalus neturi, kvitų neturi. MiÅ¡ke nėra 15 m ribos, rubežius eina griovio viduriu, pakrančių apsaugos zona nesigauna 15 m. Jiems buvo paraÅ¡yta, kad leidimai kirsti miÅ¡kui reikalingi nuo pirmo metro. MiÅ¡kÄ skaičiavo pagal lenteles. Visi medžiai turi skirtingÄ tÅ«rį. Kaladė yra pati prasčiausia mediena. Rubežiai buvo aiÅ¡kÅ«s, dažai užpurkÅ¡ti, reperiai sukalti. Kaladžių nesivežė, nes vyko tyrimas. T. sakė, kad nukirto medžius, užmaskuoti kelmai irgi jų darbas.

SeniÅ«nas R. B. sakė, kad T. kreipėsi į jį dėl leidimo. Su savo pavaldiniu galėjo atlikti matavimus. Niekas iÅ¡ kaltinamųjų nedalyvavo matavimuose, nes jie nekontaktavo, todėl jiems nesakė. Griovyje nebuvo nė vieno medžio. Net jei griovys valdiÅ¡kas, nėra 15 m apsaugos zonos. ParuoÅ¡tos medienos buvo 24 kub. m, o kaladžių neskaičiavo.Nukentėjusysis A. S. parodė, kad nukentėjusieji yra jo tėvai. Žalos praÅ¡o lygiomis dalimis. MiÅ¡ke buvo po incidento, kiek iÅ¡kirsto miÅ¡ko, nežino, viskÄ girdėjo tik teismo metu.

Civilinį ieÅ¡kinį reiÅ¡kia kartu su tėvais, palaiko tai, ko jie praÅ¡o. Neturtinė žala nėra padaryta, tik turtinė. Civilinio ieÅ¡kovo atstovas R. Å . parodė, kad palaiko 2014-02-09 ieÅ¡kinį. Jam įrodyti reikalingi veiksmai, kas Å¡iuo metu ir daroma. Å iuo metu didelės žalos neskaičiavo, nes keitėsi aktai. Ikiteisminio tyrimo metu nurodė žalÄ 1192,32 Lt sumai. Žala paskaičiuota vadovaujantis Vyriausybės 2002-04-12 nutarimu 521 ir metodika. Valstybinių miÅ¡kų kadastre visas plotas yra miÅ¡kas ir apsaugos zonų nėra.

Pagal dokumentus mato, kad tai privatus miškas. Apsaugos zonos turi būti išviešintos. Pusė griovio yra privati S. nuosavybė. Sklypo riba eina griovio viduriu. 5 arų apsaugos zona visame sklype yra. Apie medienos rūšis nieko nesakė, ar jie gali augti, ar ne, negali pasakyti. Žala numatyta teisės aktais, medis auga, jo vertė irgi auga. Gaisras ar medis išvirto, tai savininko atsakomybė.Liudytoja A. K. parodė, kad dirba kaimo plėtros skyriuje vedėjos pavaduotoja. Prieš metus buvo atvykusios dvi moterys – B. ir T.

Jos klausė, kÄ daryti su malkomis, nes trukdo dirbti žemę. Kiek žino, jie buvo iÅ¡kirtę iÅ¡ kanalo medžius. Kanalas yra valstybinis, o pačiame kanale medžių neturi bÅ«ti. NesiaiÅ¡kino, kam priklauso ta teritorija. Suprato, kad medžiai yra jų žemėje ir trukdo dirbti. Liepė medžius sudėti kieme, o kas norės, tas ir pasiims. Žinojo, kad ikiteisminis tyrimas yra pasibaigęs. Reikia vadovautis melioracijos reglamento 32 punktu. Griovys yra magistralinis, jis yra jų balanse ir nuo griovio briaunos yra 15 m apsaugos zona.

Vadovaujasi MTR 1.12.01.2008 melioracijos priežiÅ«ros taisyklėmis 3D-18. TelÅ¡ių rajone yra 1114 km griovių ir jie nuveda nuo kelių žemės savininkų vandenį. Ginčo vietoje yra apsemta pralaida. Yra paruoÅ¡tas projektas ir ruoÅ¡iasi sutvarkyti viskÄ , t. y. 890 m iÅ¡ žemės savininkų pusės. Negali pasakyti, kodėl pusė griovio yra Stonkų, negalėjo Å¡is griovys bÅ«ti S. nuosavybė. Žemės sklypo savininkai turi prižiÅ«rėti griovį, o taip pat ir miÅ¡ko savininkai ir naudotojai, tai numato MiÅ¡kų įstatymo 9 str.

Nuosavybės dokumentuose tas neįraÅ¡yta, bet žemėtvarkininkai turėjo įraÅ¡yti, tai jų klaida. Jie nesikreipė dėl apsauginės zonos. MiÅ¡kas ant griovio kraÅ¡to negali augti. Grioviai neregistruojami. Apsauginę zonÄ turėjo pažymėti žemėtvarkininkai, pats griovys yra pažymėtas, jis baigiasi ties Å¡laitu, o tada 15 m apsauginė zona turi bÅ«ti. Savininkams griovys perduotas patikėjimo teise 2002 m. pavasarį. Turi bÅ«ti 15 m apsaugos zona, medžiai neturi augti. Tai galioja ne tik naujus miÅ¡kus sodinant.

Raštiško leidimo išvežti malkas nedavė. MTR įstatymas galioja visiems. Griovys buvo ir 2014 m. Medžiai priklauso 15 m apsaugos zonai. Ta zona turi būti. Jei ten medžiai neiškirsti, jie netvarko. Dabar nuobaudų netaiko, nes nebėra tokio įstatymo. Griovys, kaip statinys, priklauso valstybei. S. yra atmatuota iki vidurio griovio, patys savininkai turėjo valyti, tam leidimai nereikalingi. Jei nevalo, nubausti negali. Ginčo vieta buvo užtvindyta. Tai magistralinis griovys, todėl reikia vadovautis ir Miškų, ir Melioracijos įstatymu.

Matuojant žemes, niekas neraÅ¡o 15 m apsaugos zonos, įraÅ¡o sÄ lygas, vandens juostas. Žemėtvarkininkai nustato specialiÄ sias sÄ lygas. Jie turi visÄ medžiagÄ apie griovius ir puikiai viskÄ mato.Liudytoja Z. A. parodė, kad kaltinamieji yra kaimynai, nukentėjusiųjų nepažįsta. Žino savo žemės ribas, o jos žeme rÅ«pinasi kaimynai (kaltinamieji). Jos žemė ribojasi su grioviu. Buvo vienas kitas medis prie kanalo. Dėl naudojimosi žeme su P. B. susitarė žodžiu. Žemė Å«kio paskirties.

Liudytoja A. T. parodė, kad vienÄ dienÄ atėjo J. S. Jis klausė, kas iÅ¡kirto medžius. Atsakė, kad medžius iÅ¡kirto jie ir P. B. J. S. liepė jam atneÅ¡ti 4000 Lt. Su B. prašė J. S., kad jis parodytų miÅ¡ko įsigijimo dokumentus. Buvo sutarę apžiÅ«rėti ir sumatuoti iÅ¡kirstus medžius 14 val., tačiau J. S. pamatavo be jų. Grioviui valyti nuo užvirtusių medžių pati davė pinigus. Nuo tų medžių ant jų žemės krito pavėsis, žemė supelkėjo, lapai krito nuo medžių į jų pusę.

AukÅ¡tai medžius nuėdė bebrai. Tas miÅ¡kas kelis kartus degė, kadangi ten yra durpynas. Buvę savininkai neatvažiuodavo pasižiÅ«rėti savo miÅ¡ko, patikrinti, ar viskas tvarkoje. Medžiai buvo nuvirtę per griovį į jų pusę, su traktoriumi pravažiuoti negalima per dirvÄ . Niekas iÅ¡ jų nežinojo, kad J. S. nupirko miÅ¡kÄ . Kai S. buvo atvykęs, jam liepė vežtis nukirstus medžius, bet jis pasakė, kad turi daug prisiruošęs medžių, liepė jiems tuos medžius parduoti, pridėti trÅ«kstamÄ sumÄ ir atiduoti pinigus.

Uosių tikrai nebuvo, jie kanale neauga. 2014 m. sausio pabaigoje - vasario pradžioje iÅ¡kirto savo galiukÄ prie griovio, o P. B. savo. Jei valai savo pusę, turi valyti ir kitÄ . B. jiems nebuvo davę leidimo valyti griovį. PrieÅ¡gaisrinė bÅ«klė jiems kelia pavojų, kadangi turi bÅ«ti toje vietoje iÅ¡kirsti medžiai. Medžiai buvo kertami jos paliepimu. PraÅ¡omos 4000 Lt sumos neatlygino. Medžiai pragulėjo mažose krÅ«velėse, nes jų negalėjo iÅ¡ ten iÅ¡kelti. Nutraukus ikiteisminį tyrimÄ tuos medžius parsivežė, nes ten reikėjo sėti, taip patarė Kaimo plėtros skyriuje.

Apie atnaujintÄ ikiteisminį tyrimÄ nieko nežinojo. Medžius pasiėmė tik rudenį, bebrai jau buvo dalį iÅ¡tampę. J. S. pusėje buvo nedaug medžių. Žinojo, kad yra 15 m apsaugos zona. Medžiai buvo sudėti lauke po plėvele, iÅ¡stovėjo pusantrų metų, sutreÅ¡o, tiko tik prakurui. Jie parsivežė vienÄ priekabikę. A. K. patarė medžius vežtis, sakė, kad leidimo nereikia. Geros medienos buvo keli pagaliai, o kiti tik virbai. Sausio - vasario mėnesį buvo plikÅ¡ala, todėl tvarkė pakanalį, nes kitaip negalima prieiti.

Medžius kirto sausio pabaigoje - vasario pradžioje, kaip tik P. B. pensijÄ buvo gavęs. Vasario mėn. jau įeiti į tÄ griovį negalėjo. Patį miÅ¡kÄ buvo pjovę buvę savininkai.Liudytoja J. B. parodė, kad tėvas P. B. miÅ¡kÄ kirto sausio - vasario mėn., kadangi buvo paÅ¡alę. Sakė, kad vėliau neturės sveikatos po bebrynus vaikÅ¡tinėti. A. T. sakė, kad J. S. praÅ¡o pinigų. S. prašė parodyti miÅ¡ko įsigijimo dokumentus. Po 3 savaičių S. parodė dokumentus. Jų žemės riba baigiasi ties grioviu.

Tėvukas pats vienas valė. Jie savo pusę buvo iÅ¡valę, tėvukas valė Å¡laitÄ . Kiek medžių jis iÅ¡kirto, nežino, buvo krÅ«vos sudėtos iÅ¡ abiejų kanalo pusių. J. S. sakė, kad tai jo miÅ¡kas, bet malkas atsisakė iÅ¡vežti, prašė 4000 Lt. Malkos iÅ¡stovėjo pusantrų metų, jas bebrai tampė, todėl su A. T. važiavo į Kaimo plėtros skyrių, nusivežė dokumentus apie nutrauktÄ ikiteisminį tyrimÄ ir klausė, kÄ daryti, nes malkos trukdė apdirbti laukus.

Dokumentuose buvo parašyta, kad nusikalstamos veikos nenustatyta. Manė, kad valstybinis kanalas, todėl jį gali valyti ir prižiūrėti. Kaimo plėtros skyriuje A. K. pasakė, kad malkas gali vežtis. Išėjo nepilna 4 tonų priekabikė. Medžius išvežė iš abiejų pusių. Medžiai buvo nuvirtę jų pusėje. Kanalas buvo pilnas vandens, žemė apsemta. Leidimų neturėjo, internete skaitė, kad nereikia. Nežinojo, kad kanalo valymui reikalingas leidimas. Iš šlaito nukirto medžius, iš 15 m zonos nekirto.

Ten per 10 m. vienÄ kartÄ gali įeiti valyti, kitaip galima įklimpti. Uosio ten nebuvo. Medis pagal storį paskaičiuojamas. Jie neaukÅ¡ti auga griovyje. Liudytojas R. V. parodė, kad J. S. prašė padėti sumatuoti kelmus Å¡laite. Tuo metu buvo jo pavaldinys. Sumatavo, surašė taÅ¡kavimo lapus. Dar kartu buvo V. T. Nepamena, kiek sumatavo kelmų. Nupjauta buvo nuo miÅ¡ko pusės. Matavo nupjautus kelmus, kuriuos nurodė J. S. Pagrinde buvo beržas, buvo ir kitų medžių. Girdėjo, kad medžius nukirto P. B. ir K.

T., tai pats J. S. sakė. Lyg tai vienas kitas medis buvo aukščiau, bet visi kirsti Å¡laite. Galėjo bÅ«ti ir senesnių kelmų. Paslėptų kelmų neatsimena. Supjauti medžiai buvo Å¡laite. Jei J. S. prašė, tai ir padėjo, vienas kelmų nesumatuosi.Liudytojas A. S. parodė, kad tuo metu, kai viskas vyko, dirbo Kaimo plėtros skyriaus vedėju. Gyventojai skundėsi, kad griovys priaugo medžių, bebrai viskÄ užkimÅ¡o, nefunkcionuoja, prašė padėti. Yra 15 m zona, kurioje neturi bÅ«ti medžių.

Žmonės išvalė griovio kraštus, iškirto, kad bebrai neturėtų produkcijos. Griovyje buvo prižėlę krūmai, o jis turi būti švarus. Rajone daug tokių griovių yra. Dabar yra išvalę apie 200 km griovių. Buvo vykdomas projektas. Savininkai galėjo dalyvauti projekte, bet atsisakė. Į abi puses nuo griovio yra apsaugos zona po 15 m ir į abi puses neturi būti medžių, griovys turi būti prižiūrimas. Bėda ta, kad šioje vietoje susikerta įstatymai. Grioviai yra bendri, tai sovietinis palikimas.

Pats rašė raÅ¡tÄ nukentėjusiųjų praÅ¡ymu, kad kanalas turi bÅ«ti Å¡varus. Kanalus valė ir savininkai, ir ne. Vykdė ne pelno siekiantį projektÄ . Savininkas paraÅ¡o praÅ¡ymÄ savivaldybei dėl kanalo neveikimo. Nuvyksta į vietÄ specialistas, padaro projektÄ , reikia skirti finansavimÄ iÅ¡ valstybės. Projekte yra numatyta, kiek galima iÅ¡kirsti. Tada skelbiamas konkursas. Gali praeiti 2-3 metai, nes valstybė neduoda finansavimo. Specialistas turi atlikti griovio remontÄ , bet ne griovio valymÄ .

Naujai sodinant miÅ¡kÄ , paraÅ¡oma 15 m apsaugos zonos. Griovys yra valstybinė nuosavybė. Nuosavybės dokumentuose žemėtvarkos skyriaus specialistai turėjo pažymėti 15 m saugos zonÄ ir tÄ klaidÄ reikia iÅ¡taisyti. Pagal Melioracijos įstatymÄ turi laikytis 15 m saugos zonos. LogiÅ¡kai pripažintų, kad nuosavybės dokumentai yra aukščiau, bet Å¡iuo atveju yra magistralinis griovys, todėl reikia laikytis įstatymų. MiÅ¡ko 15 m saugos zonoje neturi bÅ«ti ir jis atsirado per aplaidumÄ .

Ten buvo krÅ«mai, o ne pilnaverčiai medžiai. Turi bÅ«ti plane užneÅ¡ta 15 m zona ir griovys, tai turėjo padaryti žemėtvarka ir kadastras. Buvo nesilaikoma Melioracijos įstatymo ir buvo užaugintas miÅ¡kas. Å iuo metu griovys žmonių praÅ¡ymu yra įtrauktas į projektus. Yra projektas, kuris numato, kiek reikia iÅ¡kirsti. 15 m saugos zona įeina į melioracijos sistemÄ . Ä®renginiai priklauso valstybei, kaip ir jų priežiÅ«ra.Liudytojas R. P. parodė, kad atstovauja melioracijos sritį.

Ten yra valstybinis griovys, vykdė projektÄ . 2014 m. projekto dar nebuvo. Žmonėms pasiÅ«lė, bet jie atsisakė, sakė, kad yra nepajėgÅ«s kovoti su bebrais. 15 m saugos zona laikoma nuo griovio briaunos. KrÅ«vose buvo medžiai ir krÅ«mai - keli kelmai iki 10 m atstumu ir krÅ«mai griovyje. Griovys, jo Å¡laitas ir įrengimai priklauso valstybei. Melioracijos įstatyme yra nurodyta 15 m apsaugos zona, medžius bei krÅ«mus galima valyti. Griovyje buvo daugiausia kelmų, ant 10 m zonos buvo du kelmai. MiÅ¡ke nieko nematė, ten nebuvo kirsta.

Valstybei priklauso griovys, o žemė J. S. Leidimų ir suderinimų valyti griovį nereikia. T. turi teisę valyti, nes griovys turi bÅ«ti be medžių, Å¡iuo atveju niekas nedraudžia valytis. Dabar teisiÅ¡kai tai nėra reglamentuota. Ten gamtai žalos nėra padaryta ir jos neturi bÅ«ti.Liudytojas A. M. parodė, kad matavimų nedarė, tik atstatė ribas. Su S. kalba buvo apie matavimus. Nebuvo bÅ«tinybės daryti tikslesnius matavimus. Per miÅ¡kÄ buvo užaugusios blindės. Griovys buvo iÅ¡ abiejų pusių apmatuotas.

Pietų pusėje buvo medžių. Jis buvo vasario mėn. Kaladės buvo ant kranto sudėtos, o kieno, nežino. Buvo viena krÅ«va. Paprastame griovyje apsaugos zonų nėra. Griovys matomas iÅ¡ Orto foto. Ūkinės veiklos apribojimo planas yra žemėtvarkos skyriuje. Jei daromi geodezinius matavimus, sÄ lygos jau gali bÅ«ti kitos.    Ikiteisminio ir teismo metu nustatyta, kad žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso J. S., A. S. ir A. S. Nukentėjusieji 2014 04 02 kreipėsi į TelÅ¡ių apskrities VPK dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo.

TÄ pačiÄ dienÄ atlikta įvykio vietos apžiÅ«ra, nustatyta, kad nukirsti Å¡alia ar netoli melioracijos griovio augę medžiai ( b.l.13-21). IÅ¡ 2014 12 18 įvykio vietos papildomos apžiÅ«ros protokolo matyti, kad apžiÅ«roje dalyvavo Valstybės miÅ¡kų kontrolės Å iaulių teritorinio poskyrio vyriausiasis specialistas ir vyriausiasis valstybinių miÅ¡kų specialistas A. G. bei TelÅ¡ių rajono kaimo plėtros skyriaus vyriausiasis specialistas R. P. IÅ¡ protokolo matyti (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (Varnių girininkija 1643 kvartalas 6 sklypas), miÅ¡ko sklypas ribojasi su kanalu (melioracijos grioviu), nustatoma 15 m. pločio griovio priežiÅ«ros juosta, kurios riboje yra matomi nupjautų medžių kelmai, toliau (giliau į miÅ¡kÄ ) už griovio priežiÅ«ros juostos medžių kelmų nėra, medžiai nenupjauti (t 1, b. l. 25-26).

Ikiteisminio tyrimo metu bei teisme specialistas R. P. davė analogiškus parodymus paaiškindamas, kad paviršinio vandens telkinių apsaugos zona ir pakrantės apsaugos zona apima 15 m apsaugos zonos juosta, kurioje atsiradus būtinumui atlikti rekonstrukcijas, griovio kasimo darbus ir kt., iš apsaugos zonos juostos gali būti šalinami be savininko sutikimo, visi medžiai ir krūmai, tokiu atveju savininkui dėl iškistų medžių ir krūmų žala nebus padaryta ( b. l. 31 ). Teismas neturi pagrindo abejoti specialisto R.

P. paaiÅ¡kinimais. Melioracijos griovys, skiriantis kaltinamųjų ir nukentėjusiųjų žemės valdas, daugiau kaip 10 metų buvo neprižiÅ«rėtas, kÄ teigia kaltinamieji bei patvirtina ankstesnių sklypo savininkai V. ir A. B., ikiteisminio tyrimo metu apklausti liudytojais. Jie nepaneigė kaltinamųjų parodymų duotų tiek ikiteisminio tyrimo metu tiek teisme, kad jie melioracijos griovio apsauginėje juostoje medžius kirto su jų žinia bei tai, jog niekada neprieÅ¡taravo, kad melioracijos griovio priežiÅ«ros darbus atliktų gretimų sklypų savininkai (1 t., 64-65, 70-71,78-79 b. l.).

Iš Telšių rajono savivaldybės administracijos kaimo Plėtros skyriaus 2014 09 04 rašto Nr. Ž10-87 dėl informacijos pateikimo Telšių apskrities VPK matyti, jog „Valstybės nuosavybei priklauso: sureguliuoti upeliai, grioviai, nuvedantys vandenį nuo daugiau kaip vieno žemės savininko ar kito naudotojo sklypo, juose esantys melioracijos statiniai, tvenkinių, kurie ribojasi su dviejų ir daugiau žemės savininkų ar kitų naudotojų žeme, hidrotechnikos statiniai, polderiai ir kitos melioracijos sistemos, jeigu jose mechaniškai keliamas vanduo, kanalizacijos grioviai ir drenažo rinktuvai, jeigu jų skersmuo yra 12,5 cm ir didesnis ir jeigu jie yra pastatyti už valstybės lėšas, nepaisant to, kas yra žemės sklypo, kuriame yra žemės sklypo, kuriame yra šie melioracijos statiniai, savininkas (įstatymo 3 straipsnio 2 dalis).

Griovys (kanalas) Nr. 1 esantis tarp sklypų priklauso Valstybei nuosavybės teise.    Žemės Å«kio ministerija yra parengusi ir patvirtinusi Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 m. programos priemonę „Pelno nesiekiančios investicijos“ (Melioracijos griovių tvarkymas), pagal kuriÄ Å¡iuo metu priimamos paraiÅ¡kos. Paramos gavėjai gali bÅ«ti fiziniai ir juridiniai asmenys užsiimantys žemės Å«kio veikla. Finansuojama iki 100 procentų visų tinkamų finansuoti iÅ¡laidų patirtų atliekant krÅ«mų, medžių ir k. t. augalų, augančių ant melioracijos griovio Å¡laitų, paÅ¡alinimo. K.

T. ir P. B. nesinaudodami Europos parama patys savo lėšomis iÅ¡kirto krÅ«mus ir medžius esančius griovyje (kanale) Nr.1“. Melioracijos techninis reglamentas MTR 1.12.01:2008 „Melioracijos statinių techninės priežiÅ«ros taisyklės“ 30 punktas nustato, kad privačių melioracijos statinių smulkÅ«s priežiÅ«ros darbai atliekami, gedimai Å¡alinami, melioracijos statiniai remontuojami bei rekonstruojami žemės savininko ar nuomininko lėšomis. Pagal melioracijos techninį reglamentÄ MTR 32 punktÄ , 15 m. pločio griovio priežiÅ«ros juosta, kurioje draudžiama statyti statinius (iÅ¡skyrus hidrotechnikos), tverti tvoras, sodinti medžius ir krÅ«mus, ir 1 m pločio daugiamečių žolių apsauginė juosta, kuriÄ galima arti tik persėjant žolę.

Pagal minėto reglamento 7 straipsniu melioracijos statiniai, užtikrinant perteklinio vandens nuleidimÄ , tarnauja dirvožemio gerinimui ir turi bÅ«ti naudojami pagal paskirtį ir skubiai remontuojami, jei dėl jų gedimo gali bÅ«ti padaryta žala kitų asmenų ar valstybės turtui, gamtinei aplinkai.    J. S. turėjo iÅ¡kirsti medžius iÅ¡ kanalo, esančio jo pusėje, nes daroma žala valstybės turtui ir kitų asmenų turtui bei gamtinei aplinkai bet atsakomybė už neiÅ¡valymÄ nėra numatyta, nes griovys (kanalas) Nr. 1 yra Valstybės turtas (t.1, b. l. 130,131).    Valstybinės miÅ¡kų tarnybos 2015 02 03 raÅ¡te Nr. (39.8)R2-197 nurodyta, jog J.

S. privačioje miško valdoje, esančioje (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), visi iškirsti medžiai yra melioracijos griovio priežiūros juostoje (ant griovio šlaito). Melioracijos griovių priežiūrai, medžių kirtimui leidimai nereikalingi ir už iškirstus medžius aplinkai žala neskaičiuojama. Šiuo atveju civilinis ieškinys nebus teikiamas (t.1, b. l. 133).     Jokių duomenų bei neginčytinų įrodymų nėra, kad būtų iškirsti medžiai ne tik melioracijos griovio apsaugos juostoje, bet ir nukentėjusiųjų miške.

Medžių kirtimo darbai buvo vykdomi 2014 m. vasario mėnesį. IÅ¡ VÄ® Registrų centre apie tai, kad žemės sklypas esantis TelÅ¡ių r., Gintalų k, unikalus Nr.4400-0776-0183, priklauso nukentėjusiesiems J. S., A. S. ir A. S. galioja tik nuo 2014 02 03 ( b.l.40). Netikėti kaltinamųjų parodymais apie tai, jog jie nežinojo, kad pasikeitė sklypo savininkai ir dėl to negalėjo jiems praneÅ¡ti apie vykdomus darbus, nėra pagrindo.    IÅ¡ 2014 12 18 įvykio vietos papildomos apžiÅ«ros protokolo matyti, jog protokolo specialioje grafoje „Specialisto, BPK 89,90,92 str. pagrindais ir BPK 205 str. nustatyta tvarka atlikusio daiktų, dokumentų ir kitokių objektų tyrimÄ , iÅ¡vada“ nurodyta, jog R.

P., dirbantis TelÅ¡ių rajono savivaldybėje, Kaimo plėtros skyriuje, pareigos – vyriausiasis specialistas apžiÅ«rint įvykio vietÄ , kuri yra (duomenys neskelbtini) kadastrinėje vietovėje, griovio pavadinimas Nr. 1, tarpo ruože, kiurio piketai 3+00 iki 5+30, kartu dalyvaujant Valstybinės miÅ¡kų tarnybos vyriausiajam specialistui A. G., pamatavę griovio priežiÅ«ros juostÄ , kuri yra 15 metrų, nustatė, kad medžiai ir krÅ«mai, iÅ¡kirsti palei griovį, patenka į griovio priežiÅ«ros juostÄ â€œ (t.1, b. l. 25,26).    IÅ¡ byloje esančių faktinių duomenų matyti, jog kaltinamųjų K.

T. ir P. B. atlikti veiksmai – medžių iÅ¡kirtimas melioracijos griovio apsaugos zonoje, nors formaliai ir atitinka vagystės objektyviuosius požymius, tačiau nevertintini kaip pavojinga veika. Teisiamojo posėdžio metu liudytojas A. S. nurodo, kad į abi melioracijos griovio puses yra 15 metrų apsaugos zona, kurioje medžių neturi bÅ«ti. Vertinant visumÄ surinktų įrodymų, nėra pagrindo daryti iÅ¡vadÄ jog kaltinamieji iÅ¡kirsdami medžius melioracijos griovio apsaugos zonoje bÅ«tų norėję pasisavinti svetimÄ turtÄ ir padaryti materialinę žalÄ turto savininkams.

Å ioje byloje nustatyta, kad kaltinamieji buvo ir yra įsitikinę, jog jie ne miÅ¡kÄ , kuris priklauso nukentėjusiems iÅ¡kirto, o valė melioracijos griovį. Abu kaltinamieji teigia, kad miÅ¡ko nevogė, kelmų neužkasė. Parsivežė apie 4 kubus sutreÅ¡usių medžių, kurie prie kanalo iÅ¡gulėjo apie 1,5 metų. Sausio pabaigoje pradėjo darbus, nes 21 d. gavo pensijÄ , o į antrÄ ar trečiÄ dienÄ nusipirko tepalus. Iki vasario 1 d. buvo atlikti visi darbai. J. S. paprašė 4000 Lt už iÅ¡kirstus medžius, medžius pasiimti atsisakė nes jam jų nereikia.

Atsižvelgus į visas iÅ¡dėstytas faktines aplinkybes darytina iÅ¡vada, kad nėra LR BK 178 str. numatytos nusikalstamos veikos bÅ«tino subjektyviosios pusės požymio – tyčios. Tokia iÅ¡vada darytina ir atsižvelgus į teismų praktikÄ analogiÅ¡koje baudžiamojoje byloje Nr. 1A-213-458/2009, iÅ¡nagrinėtoje Klaipėdos apygardos teisme. Neįrodžius kad K. T. ir P. B. tyčia pagrobė ar pasikėsino pagrobti svetimÄ turtÄ , netenka prasmės ir padarytos žalos dydžio paskaičiavimas, kadangi nuosprendis negali bÅ«ti grįstas prielaidomis ir vien nukentėjusiųjų parodymais, kurie paremti tik emocijomis ir deklaratyviomis kalbomis, o visos abejonės turi bÅ«ti aiÅ¡kinamos kaltinamųjų asmenų naudai, o galimai padaryta turtinė žala gali bÅ«ti iÅ¡ieÅ¡koma civilinio proceso tvarka, o pradėtas ikiteisminis tyrimas Å¡iuo atveju buvo neadekvatus nustatytoms bylos aplinkybėms, kadangi baudžiamosios teisės instrumentai buvo naudojami bandant spręsti tarp Å¡alių kilusį turtinį ginÄÄ dėl menkavertės medienos iÅ¡kirtimo ir jos pasisavinimo.

Ankstesni S. sklypo savininkai nebuvo prieÅ¡taravę dėl kanalo valymo darbų. IÅ¡ Kaltinamųjų parodymų, liudytojos A. K. parodymų duotų teisme matyti, kad ji dirba kaimo plėtros skyriuje vedėjos pavaduotoja. PaaiÅ¡kino, kad prieÅ¡ metus buvo atvykusios dvi moterys – B. ir T. Jos klausė, kÄ daryti su malkomis, nes trukdo dirbti žemę. Kiek žino, jie buvo iÅ¡kirtę iÅ¡ kanalo medžius. Kanalas yra valstybinis, o pačiame kanale medžių neturi bÅ«ti. NesiaiÅ¡kino, kam priklauso ta teritorija.

Suprato, kad medžiai yra jų žemėje ir trukdo dirbti. Liepė medžius sudėti kieme, o kas norės, tas ir pasiims. Žinojo, kad ikiteisminis tyrimas yra pasibaigęs.  Kaltinamieji K. T. ir P. B. neteisti. P. B. TelÅ¡ių rajono savivaldybės administracijos Varnių seniÅ«nijos charakterizuojamas teigiamai, garbaus amžiaus, einantis 75 metus.  baustas tik kartÄ gyvenime 2002 įspėjimu. Sergantis sunkia nepagydoma liga. K. T. praeityje buvo baustas, tačiau ne už administracinius pažeidimus nuosavybei.

Atsižvelgus į kaltinamuosius charakterizuojančiÄ medžiagÄ , teismas neturi pagrindo netikėti jų ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais patvirtintais teisiamajame posėdyje. Lietuvos Respublikos melioracijos įstatymas ir kiti melioracijÄ reglamentuojantys įstatymo įgyvendinamieji aktai imperatyviai nustato, kad melioracijos statiniuose negali bÅ«ti jokių augalų, kitų daiktų, kurie trukdytų vandens nutekėjimui. Be to, Lietuvos Respublikos žemės Å«kio ministro 2008-04-03 įsakymu Nr. 3D-186 ( Valst.

žin., 2008, Nr. 42-1561) patvirtintų Melioruotos žemės savininkų melioracijos statinių ir melioracijos sistemų naudojimo taisyklių 17 punkte yra nustatyta žemės savininko pareiga kasmet atlikti grioviuose vandens augalijos Å¡alinimÄ iÅ¡ dugno, Å¡ienauti Å¡laitus ir pakrančių apsaugos juostas, kad nepriaugtų krÅ«mų, medžių bei stambiastiebių žolių, paÅ¡alinti iÅ¡ griovio paÅ¡alinius daiktus, trukdančius vandeniui normaliai tekėti. Pagal Å¡iuos aktus melioracijos griovyje, esančiame S. žemės sklype, negalėjo bÅ«ti jokių medžių ar krÅ«mų, nes jie pagal melioracijos statinių naudojimo taisykles turėjo bÅ«ti iÅ¡kirsti ar kitaip paÅ¡alinti, todėl medžiai negalėjo bÅ«ti vagystės objektu ir turtu, į kurį bÅ«tų galima pasikėsinti.

Be to, įstatymas neįpareigoja gauti sutikimÄ , leidimÄ iÅ¡ savininko. Tai, kad S. pagal teisės aktus, reglamentuojančius melioracijos griovių priežiÅ«rÄ , neįvykdė savo pareigos iÅ¡kirsti medžius, negali sukelti jiems teisėtų pasekmių, t. y. nuosavybės teisės į užaugusius medžius, nes neteisė negali sukelti teisės. Atsižvelgiant į tai, kad medžiai, kuriuos kaltinamieji iÅ¡kirto, augo neteisėtai, jų iÅ¡kirtimas negalėjo bÅ«ti pripažįstamas neteisėtu.

Pagal Melioruotos žemės savininkų melioracijos statinių ir melioracijos sistemų naudojimo taisyklių 24 punktÄ už medžių neiÅ¡kirtimÄ S., be kita ko, turėjo bÅ«ti nubaustai pagal LR ATPK, nes jie padarė administracinės teisės pažeidimÄ galiojusį iki 2017 01 01 (ATPK 59 str.). Vagystė yra tyčinė nusikalstama veika, kuri padaroma tik tiesiogine tyčia, kai grobdamas svetimÄ turtÄ vagystės bÅ«du, kaltininkas suvokia, kad veikia prieÅ¡ turto savininko valiÄ . Kaltinamieji neturėjo tyčios savavaliÅ¡kai iÅ¡kirsti S. medžius, patvirtina tai, jog savo veiklÄ vykdė legaliai.  BK 2 str. 3 d. nustatyta, kad asmuo atsako pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamÄ veikÄ ir tik jeigu veikos padarymo metu iÅ¡ jo galima buvo reikalauti įstatymus atitinkančio elgesio, o to paties straipsnio 4 d.

– kad pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytÄ nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį.Pripažinti K. T. ir P. B. kaltais pagal BK 178 str. 1 d. už tai, kad jie pagrobė S. priklausantį turtÄ â€“ melioracijos griovio Å¡laituose augusius medžius, bÅ«tų neteisinga. Tam, kad neteisėtas kaltininko elgesys bÅ«tų pripažintas vagyste baudžiamosios teisės prasme, yra bÅ«tina kaltininko veiksmuose nustatyti visus LR BK 178 str. 1 d. numatyto nusikaltimo sudėties požymius.

Vagystė priskiriama nusikaltimams nuosavybei, nusikaltimo tiesioginis objektas yra visų rÅ«Å¡ių ir formų nuosavybė, dalykas – svetimas turtas. Vagystė yra tyčinė nusikalstama veika, padaroma tik tiesiogine tyčia, t. y. grobdamas svetimÄ turtÄ vagystės bÅ«du, kaltininkas suvokia, kad veikia prieÅ¡ turto savininko valiÄ , numato nusikalstamos veikos padarinius, jų nori ir siekia. ApibÅ«dinant kaltės, darant vagystę, turinį, turi bÅ«ti konstatuojama, kad kaltininkas suprato daromos veikos pavojingÄ nusikalstamÄ pobÅ«dį, numatė, jog jÄ darydamas neteisėtai, prieÅ¡ savininko valiÄ , užvaldys svetimÄ turtÄ .

Kaip jau anksčiau minėta, vagystės objektu pripažįstama Å¡alyje egzistuojanti visų formų ir rÅ«Å¡ių nuosavybė: vieÅ¡oji (valstybės ar savivaldybės), privati (fizinių ar juridinių asmenų), miÅ¡rioji. Konkreti nuosavybės forma, kaip tiesioginis nusikaltimo objektas, neturi esminės reikÅ¡mės baudžiamajai atsakomybei ar asmens padarytos veikos kvalifikavimui, tačiau kiekvienoje baudžiamojoje byloje jÄ bÅ«tina nustatyti, kadangi ji yra bÅ«tinas įrodinėjimo dalykas. Nagrinėjamos baudžiamosios bylos atveju nuosavybės forma turėjo esminės reikÅ¡mės nustatant, ar K.

T. ir P. B. veiksmuose yra nusikaltimo, numatyto BK 178 str. 1 d., sudėtis. Lietuvos Respublikos melioracijos įstatyme yra nurodyta, kad melioracijos statiniai, kaip žemės sklypo priklausiniai, nuosavybės teise gali priklausyti sklypo savininkui (fiziniam ar juridiniam asmeniui) arba valstybei. Priklausomai nuo to, kam nuosavybės teise priklauso melioracijos statinys, skiriasi jo naudojimo ir priežiÅ«ros tvarka. 2008-04-03 Lietuvos Respublikos žemės Å«kio ministro įsakyme Nr. 3D-186 Dėl melioruotos žemės savininkų melioracijos statinių ir melioracijos sistemų naudojimo taisyklių patvirtinimo 12 p. nurodyta, kad žemės savininkui priklausančių melioracijos statinių naudojimÄ organizuoja sklypo savininkas.

Melioracijos statinių savininkai jų priežiÅ«rÄ gali pavesti fiziniams ar juridiniams asmenims, sudarydami sutartis teisės aktų nustatyta tvarka. Jei melioracijos statiniai priklauso valstybei, tai už jų priežiÅ«rÄ yra atsakingos juos patikėjimo teise valdančios ir prižiÅ«rinčios savivaldybės (LR melioracijos įstatymo 7 str. 3 p.).     Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 2014 m. sausio vasario mėnesį, (duomenys neskelbtini) girininkijos 1643 kvartale, 6 sklype, K. T. ir P. B., kaip jau anksčiau nustatyta, valstybei nuosavybės teise priklausančio griovio Å¡laituose pjovė ten augusius medžius ir krÅ«mus.

K. T. ir P. B., teigė, kad melioracijos grioviuose negali augti medžiai, krÅ«mai ir kiti augalai, trukdantys ar galintys sutrukdyti vandeniui normaliai tekėti, kad dėl to jų žemės sklypams daroma žala. Melioracijos statinių priežiÅ«rÄ reglamentuojančiuose įstatymo įgyvendinamuosiuose aktuose nustatyta, kad griovio dugne ir jo Å¡laituose negali augti medžiai ir krÅ«mai. Nors valstybei priklausančių melioracijos griovių valymas yra valstybės pareiga, tačiau dėl nepakankamo finansavimo Å¡ie darbai buvo nesavalaikiai vykdomi.

Nepriklausomai nuo melioracijos statinio savininko, t. y. ar statinys priklausė valstybei, ar privačiam fiziniam asmeniui, iš griovio šlaitų išpjauti medžiai ir krūmai panaudojami juos pjovusio asmens nuožiūra. Liudytojai parodė, kad nuo griovio nupjauti krūmai ar menkaverčiai medžiai nebuvo laikomi turtu, nes jie ten apskritai neturėjo būti. Be to, valstybinės miškų tarnybos 2015 02 03 rašte Nr. (39.8)R2-197 nurodyta, jog J. S. privačioje miško valdoje, esančioje (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) visi iškirsti medžiai yra melioracijos griovio priežiūros juostoje (ant griovio šlaito).

Melioracijos griovių priežiÅ«rai, medžių kirtimui leidimai nereikalingi ir už iÅ¡kirstus medžius aplinkai žala neskaičiuojama. Å iuo atveju civilinis ieÅ¡kinys nebus teikiamas (t.1, b. l. 133).     Subjektyvioji nusikalstamos veikos – vagystės – pusė pasižymi tuo, kad kaltininkas suvokia savo veikos pavojingumÄ , numato Å¡ios veikos pavojingus padarinius ir tų padarinių siekia arba sÄ moningai leidžia jiems kilti. Kaltininkas turi ne tik suvokti, kad turtas svetimas, bet siekti jį neatlygintinai užvadyti, t. y. turto savininkui padaryti materialinę žalÄ .

Kaip anksčiau nustatyta, kaltinamieji suvokė, kad melioracijos grioviai nuosavybės teise priklausė kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui, tačiau savo veikos nei jie, nei, kaip nustatyta bylos nagrinėjimo metu, savivaldybės atstovas nevertino nei kaip pavojingos, darančios materialinę žalÄ . Taigi baudžiamosios teisės prasme kaltinamųjų veika neturi nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Nenustačius BK 22 str. 1 d. 178 straipsnyje numatytos veikos bÅ«tinų požymių apkaltinamasis nuosprendis negali bÅ«ti priimtas, o priimtas iÅ¡teisinamasis nuosprendis, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 3 str. 1 d. 1 p., 329 str. 1 d. 1 p.).

                     Nagrinėjant baudžiamÄ jÄ bylÄ , kaltinamajam K. T., 2016 11 14 Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos Å iaulių skyriaus sprendimu Nr. 2.5- (NTP-2)-16-T-3501-19004 buvo skirtas gynėjas – advokatas Vilmantas PoÅ¡kus, kaltinamajam P. B. 2016 09 08 Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos Å iaulių skyriaus sprendimu Nr. 2.5- (NTP-2)-16-T-2776-14581 buvo skirtas gynėjas – advokatas Marius Mikalauskas.

Vadovaujantis valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 20 straipsnio 1 dalimi teisinės pagalbos gavėjas 100 procentų atleidžiamas nuo bylos nagrinėjimu susijusių iÅ¡laidų ir proceso iÅ¡laidų (LR BPK 104 str. 2 d.) ( 4 t. 147-148, 159-160 b. l.). IÅ¡nagrinėjęs baudžiamÄ jÄ bylÄ teismas turi iÅ¡spręsti daiktų turinčių reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti klausimÄ (BPK 94 str.). Daiktai, turintys reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, perduoti teismui kartu su baudžiamÄ ja byla, CD kompaktiniai diskai su garso įraÅ¡u apžiÅ«rėti ir laikomi prie baudžiamosios bylos, nuosprendžiui įsiteisėjus paliktini prie bylos (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas) (4 t. b. l. 1).Kaltinamieji K.

T. ir P. B. išteisintini nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo požymių, todėl nukentėjusiųjų J. S., A. S., A. S. ir civilinio ieškovo Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos Valstybinės miškų tarnybos civiliniai ieškiniai paliktini nenagrinėti. Šiuo atveju nukentėjusieji ir civilinis ieškovas turi teisę pareikšti ieškinius civilinio proceso tvarka (BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punktas).         Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros 2016 06 16 nutarimu J.

S., A. S., A. S. civilinio ieÅ¡kinio Å¡ioje baudžiamojoje byloje užtikrinimui taikė laikinÄ nuosavybės teisių apribojimÄ K. T. ir P. B. turtui 1013,67 Eur sumai (3 t., 186-192 b. l.; 4 t., 31-37 b. l.). K. T. ir P. B. iÅ¡teisintini. J. S., A. S., A. S. civilinis ieÅ¡kinys paliktinas nenagrinėtas, todėl panaikintinas laikinas nuosavybės teisių apribojimas K. T. ir P. B. turtui (BPK 151 straipsnio 8 dalis, 307 straipsnio 4 dalies 3 punktas).          K. T. ir P. B. iÅ¡teisintini, todėl nukentėjusiųjų J.

S., A. S., A. S. 300 Eur išlaidos advokato pagalbai, ruošiant procesinius dokumentus, apmokėti nepripažintinos proceso išlaidomis ir nepriteistinos (BPK 104 straipsnio 2 dalis).         Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 302 straipsniais, 303 straipsnio 5 dalies 1 punktu, n u s p r e n d ž i a:          K. T. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalį 178 straipsnio 1 dalį išteisinti, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ir baudžiamojo nusižengimo požymių.

         P. B. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalį 178 straipsnio 1 dalį išteisinti, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ir baudžiamojo nusižengimo požymių.         K. T. ir P. B. kardomosios priemonės neskirtos ir neskirtinos.          J. S., A. S., A. S. ir Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerija Valstybinė miškų tarnybos civilinius ieškinius palikti nenagrinėtus.         A. S. prašymo dėl 300 Eur išlaidų atstovo pagalbai apmokėti netenkinti.

         Panaikinti Å iaulių apygardos prokuratÅ«ros Å iaulių apylinkės prokuratÅ«ros 2016 06 16 nutarimu taikytÄ laikinÄ nuosavybės teisių apribojimÄ K. T. turtui.         Panaikinti Å iaulių apygardos prokuratÅ«ros Å iaulių apylinkės prokuratÅ«ros 2016 06 16 nutarimu taikytÄ laikinÄ nuosavybės teisių apribojimÄ P. B. turtui.         Dvi kompaktines plokÅ¡teles palikti prie baudžiamosios bylos.          Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Å iaulių apygardos teismui per TelÅ¡ių rajono apylinkės teismÄ .

Teisėja                                                                                                  Judita Staševičienė