2023-01-04 Nr. AB-376-3-62-3-02461-2021-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. TA-139-415/2023

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02461-2021-2

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. sausio 4 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Beatos Martišienės ir Egidijaus Šileikio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Ž. R. ir atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų (teisių perėmėjas po reorganizacijos – Lietuvos kalėjimų tarnyba), apeliacinius skundus dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. sausio 6 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Ž. R. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas Ž. R. (toliau – ir pareiškėjas) skunde prašė priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės (toliau – ir atsakovas), atstovaujamos Marijampolės pataisos namų (toliau – ir atsakovo atstovas, Marijampolės PN (teisių perėmėjas po reorganizacijos – Lietuvos kalėjimų tarnyba)), 18 580 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad jam nebuvo užtikrinta teisė pasivaikščioti gryname ore nuo 2020 m. vasario 1 d. iki 2021 m. rugsėjo 16 d. Nurodytu laikotarpiu jis Marijampolės PN Kybartų sektoriuje darbo dienomis dirbo, darbas prasidėdavo 8:00 val. ryte ir baigdavosi 17:00 val. vakare, todėl pasivaikščioti lauke ir gauti šviežio oro galėjo tik savaitgaliais. Jis kreipėsi į atsakovą su prašymais dėl pasivaikščiojimo suteikimo, tačiau šis į pareiškėjo prašymus nereagavo. Dėl to, kad darbo dienomis jam nebuvo suteiktas laikas išeiti į lauką, jis patyrė neigiamų išgyvenimų, jautė pyktį, tai žemino jo orumą, patyrė ilgalaikes ir intensyvias dvasines, psichologines ir fizines kančias, diskomfortą. Tai prieštarauja teisės aktams, nustatantiems pareigą užtikrinti nuteistajam teisę būti gryname ore.

3. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Marijampolės PN atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

4. Atsakovo atstovas atsiliepime į skundą nurodė, jog pareiškėjas Marijampolės PN 2020 m. vasario 10 d. buvo įdarbintas elektriku 1,0 etato, o nuo 2021 m. rugsėjo 17 d. atleistas iš darbo. Jis dirbo įprastiniu darbo grafiku nuo 8:00 val. iki 17:00 val. Pareiškėjas įsidarbino savo noru, rinkosi teisę dirbti ir turėjo pakankamai laisvo laiko po darbo valandų pailsėti. Tai, kad darbo ir pasivaikščiojimo grafikai sutapo yra visiškai žmogiška situacija. 2021 m. balandžio 28 d. ir 2021 m. liepos 14 d. patvirtintuose grafikuose numatytas pasivaikščiojimo laikas nuteistiesiems. Tai, jog senesniuose grafikuose nėra išskirti pasivaikščiojimo laikai nuteistiesiems, dar nereiškia, jog po darbo jie buvo užrakinti gyvenamosiose patalpose. Ginčo laikotarpiu nei pas psichologą, nei į medikus dėl netinkamų kalinimo sąlygų pareiškėjas nesikreipė. Patirtos neturtinės žalos pareiškėjas neįrodė.

II. 5. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2022 m. sausio 6 d. sprendimu pareiškėjo Ž. R. skundą patenkino iš dalies – priteisė Ž. R. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, 1 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

6. Iš bylos duomenų teismas nustatė, kad Marijampolės PN direktorius 2020 m. vasario 10 d. įsakymu Nr. 7/07-178 skyrė Ž. R. dirbti elektriku 1,0 etato, nuo 2020 m. vasario 10 d. Marijampolės PN direktoriaus 2021 m. rugsėjo 17 d. įsakymu Nr. 7/07-1100 Ž. R. nuo 2021 m. rugsėjo 17 d. atleistas iš užimamų pareigų. Atsižvelgęs į tai, teismas ginčo laikotarpio pradžios momentą laikė ne 2020 m. vasario 1 d., kaip nurodė pareiškėjas, o 2020 m. vasario 10 d., nes būtent tada pareiškėjas buvo įdarbintas ir faktiškai pradėjo vykdyti darbines funkcijas, dėl kurių negalėjo pasinaudoti teise pasivaikščioti gryname ore.

7. Teismas taip pat nustatė, kad:

7.1. Byloje pateikti Marijampolės pataisos namų Turto valdymo skyriaus Darbo laiko apskaitos žiniaraščiai patvirtina, jog pareiškėjas ginčo laikotarpiu dirbo darbo dienomis nuo 8:00 val. iki 17:00 val., savaitgaliais nedirbo.

7.2. Nuo 2019 m. rugpjūčio 28 d. iki 2020 m. rugsėjo 14 d. pareiškėjas bausmę atliko 3 būryje, nuo 2020 m. rugsėjo 15 d. iki 2021 m. rugsėjo 17 d. – 5 būryje. Marijampolės pataisos namų 2020 m. rugsėjo 8 d. nutarimu Nr. 83/04K-252 pareiškėjas perkeltas iš paprastosios grupės į lengvąją grupę.

7.3. Marijampolės PN direktoriaus 2020 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 4/07-38 patvirtintas Marijampolės pataisos namų, J. Biliūno g. 14, Kybartai, bausmę atliekančių nuteistųjų pasivaikščiojimo grafikas patvirtina, jog 3 būrys galėdavo pasivaikščioti pirmadieniais, trečiadieniais ir penktadieniais nuo 8:00 val. iki 12:00 val., antradieniais ir ketvirtadieniais nuo 13:00 val. iki 17:00 val. Marijampolės PN direktoriaus 2020 m. balandžio 22 d. įsakymu Nr. 7/07-409 patvirtintas Marijampolės pataisos namų, J. Biliūno g. 14, Kybartai, bausmę atliekančių nuteistųjų pasivaikščiojimo grafikas patvirtina, jog 3 būrys galėdavo pasivaikščioti pirmadieniais, trečiadieniais ir penktadieniais nuo 8:00 val. iki 12:00 val., antradieniais ir ketvirtadieniais nuo 13:00 val. iki 17:00 val.

7.4. Nuo 2021 m. gegužės 3 d. įsigaliojo Marijampolės pataisos namų direktoriaus 2021 m. balandžio 28 d. įsakymas Nr. 7/07-351, kuriuo buvo patvirtintas Marijampolės pataisos namuose, J. Biliūno g. 14, Kybartai, laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų pasivaikščiojimo grafikas. Minėtame grafike numatyta, jog 5 būrys (pareiškėjas nuo 2020 m. rugsėjo 15 d. iki 2021 m. rugsėjo 17 d. bausmę atliko 5 būryje) galėdavo pasivaikščioti pirmadieniais, trečiadieniais ir penktadieniais nuo 8:00 val. iki 12:00 val., o dirbantys nuteistieji nuo 17:00 val. iki 19:00 val., antradieniais ir ketvirtadieniais nuo 13:00 val. iki 17:00 val., o dirbantys nuteistieji nuo 19:00 val. iki 21:00 val. Taip pat pastabose pažymėta, jog papildomai skiriamas laikas pasivaikščioti dirbantiems nuteistiesiems (pagal pateiktą dirbančių nuteistųjų sąrašą) galioja tik darbo dienomis.

7.5. Marijampolės pataisos namų direktorius 2021 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. 7/07-766 patvirtino Marijampolės pataisos namuose, J. Biliūno g. 14, Kybartai, laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų pasivaikščiojimo grafiką. Minėtame grafike numatyta, jog 5 būrys galėdavo pasivaikščioti pirmadieniais, trečiadieniais ir penktadieniais nuo 8:00 val. iki 12:00 val., o dirbantys nuteistieji nuo 17:00 val. iki 21:00 val., antradieniais ir ketvirtadieniais nuo 13:00 val. iki 17:00 val., o dirbantys nuteistieji nuo 17:00 val. iki 21:00 val. Taip pat pastabose pažymėta, jog papildomai skiriamas laikas pasivaikščioti dirbantiems nuteistiesiems (pagal pateiktą dirbančių nuteistųjų sąrašą) galioja tik darbo dienomis.

8. Įvertinęs Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 73 straipsnio 5 punkto, 74 straipsnio 5 punkto, 103 straipsnio 1, 2, 3 dalių, 117 straipsnio 1, 2, 3 dalių nuostatas, teismas pažymėjo, kad teisė pasivaikščioti gryname ore yra viena iš nuteistųjų, atliekančių bausmę pataisos namuose, teisių, kuri privalo būti užtikrinama ir už tai atsakingą bausmės vykdymą įgyvendinanti institucija.

9. Remdamasis BVK 125 straipsnio 1, 3 dalių nuostatomis, teismas atkreipė dėmesį, kad pataisos įstaigos administracijai numatyta pareiga įtraukti į darbą nuteistuosius, atsižvelgiant bei įvertinant tam tikrus kriterijus, tačiau tai negali paneigti nuteistojo teisės į pasivaikščiojimą gryname ore po darbo. Teismas pažymėjo, kad atsakovui užtikrinus pareiškėjui teisę į darbą, taip pat turėjo būti užtikrinama ir teisė pasivaikščioti lauke ir negalima versti nuteistąjį rinktis, kuria teise pasinaudoti kitos sąskaita.

10. Teismas konstatavo, kad, pareiškėjui jo darbo dienomis nesuteikus galimybės pasivaikščioti gryname ore, buvo pažeista jo teisė pasivaikščioti gryname ore. Iš bylos duomenų teismas nustatė, kad Marijampolės PN administracija nuo 2020 m. vasario 10 d. iki 2021 m. balandžio 30 d. (darbo savaitės pabaiga), darbo dienomis visiškai nesudarė pareiškėjui galimybės kasdien pasivaikščioti gryname ore, nors tokia pareiškėjo teisė numatyta BVK 73 straipsnio 5 punkte ir 74 straipsnio 5 punkte. Nuo 2021 m. gegužės 3 d. (darbo savaitės pradžia) iki 2021 m. liepos 13 d. pareiškėjui buvo sudaryta galimybė pasivaikščioti tik iš dalies, nes pagal dienotvarkę buvo skirtos 2 valandos pasivaikščiojimui po darbo, kai teisės aktai numato 4 valandas. Tik Marijampolės PN direktoriui priėmus 2021 m. liepos 14 d. įsakymą Nr. 7/07-466, nuo 2021 m. liepos 14 d. iki 2021 m. rugsėjo 16 d. pareiškėjui jau buvo užtikrinta 4 valandų pasivaikščiojimo teisė lauke po darbo valandų. Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, teismas pripažino, kad atsakovas pažeidė BVK nuostatas, nes neužtikrino pareiškėjui teisės į kasdieninį nustatytos trukmės pasivaikščiojimą gryname ore nuo 2020 m. vasario 10 d. iki 2021 m. liepos 14 d.

11. Atsižvelgęs į nustatytą pareiškėjo teisės pasivaikščioti gryname ore pažeidimą, dėl kurio pareiškėjui nuo 2020 m. vasario 10 d. iki 2021 m. liepos 14 d. nebuvo užtikrintos tinkamos kalinimo sąlygos, teismas pripažino, kad pareiškėjas dėl to patyrė neigiamų moralinių (dvasinių) išgyvenimų, t. y. neturtinę žalą Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio 1 dalies prasme. Teismas vertino, kad pareiškėjui buvo padaryta neturtinė žala, kurią galima atlyginti tik pinigais, nes pažeidimas buvo intensyvus, t. y. kiekvieną darbo dieną nuo 2020 m. vasario 10 d. iki 2021 m. balandžio 30 d. pareiškėjas negavo galimybės pasivaikščioti, tai truko 305 darbo dienas (išskaičiavus 12 švenčių dienų ir 3 darbo dienas, kai pareiškėjas buvo išvykęs nuo 2021 m. kovo 26 d. iki 2021 m. kovo 30 d), o nuo 2021 m. gegužės 3 d. iki 2021 m. liepos 14 d. pasivaikščiojimo teisė buvo užtikrinta tik iš dalies, suteikiant dvigubai mažiau laiko nei priklauso pagal įstatymą (53 darbo dienas, išskaičiavus švenčių dienas).

12. Vadovaudamasis CK 6.250 straipsnyje ir teismų praktikoje suformuluotais patirtos neturtinės žalos atlyginimo bei jos dydžio nustatymo vertinamaisiais kriterijais, teisingumo, protingumo principais, įvertinęs pareiškėjo subjektinės teisės pažeidimų pobūdį, mastą ir trukmę (kiekvieną darbo dieną), atsižvelgęs į Lietuvoje pažeidimo metu buvusias valstybės ekonomines darbo užmokesčio ir gyvenimo lygio sąlygas, į tai, kad administracinėje byloje nėra pateikta ir nustatyta duomenų, jog dėl konstatuotų neteisėtų veiksmų būtų reikšmingai pakenkta pareiškėjo fizinei sveikatai, sukelti ilgalaikiai sveikatos sutrikimai, atsižvelgdamas į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. sausio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-462-756/2020, teismas darė išvadą, kad pareiškėjui priteistina 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo suma, kuri yra proporcinga ir pakankama pareiškėjo neigiamiems išgyvenimams kompensuoti.

III. 13. Pareiškėjas Ž. R. apeliaciniame skunde prašo pakeisti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. sausio 6 d. sprendimą ir priteisti pareiškėjui 18 580 Eur neturtinei žalai atlyginti.

14. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad jam buvo padaryta daug didesnė neturtinė žala nei ją įvertino pirmosios instancijos teismas. Dėl jo patirtų išgyvenimų pirmosios instancijos teismas skundą turėjo tenkinti visa apimtimi.

15. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Marijampolės PN apeliaciniame skunde prašo pakeisti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. sausio 6 d. sprendimo dalį, kuria teismas pareiškėjo skundą tenkino iš dalies ir priteisė pareiškėjui 1 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, ir priimti naują sprendimą – neturtinės žalos nepriteisti.

16. Atsakovo atstovas apeliaciniame skunde nurodo, kad asmenims, kurie neatlieka laisvės atėmimo bausmės ir dirba, taip pat ne visuomet gali savo asmeninio laiko skirti imperatyvioms normoms užtikrinti. Pareiškėjas pats išreiškė norą dirbti, todėl yra žmogiška, jog neužtenka paroje laiko visuomet užtikrinti teisę pasivaikščioti. Pareiškėjas yra asmuo, turintis specifinį teisinį statusą, jis atlieka laisvės atėmimo bausmę, todėl jo asmeninių laisvių suvaržymas tam tikra apimtimi yra neišvengiamas. Marijampolės PN veikė tinkamai, nepažeisdami jokių teisės aktų reikalavimų, o, nesant neteisėtų veiksmų, negali kilti ir deliktinė atsakomybė. Nenustačius bent vienos iš trijų viešosios atsakomybės sąlygų (neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos), valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalą. Be to, pagal teismų praktiką ne visais atvejais tam, jog būtu apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti.

17. Atsakovo atstovas atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. sausio 6 d. sprendimo dalį dėl 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo ir priimti naujų sprendimą – tenkinti Marijampolės PN apeliacinį skundą, kitą pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.

18. Atsakovo atstovas atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą nurodo, kad jis pateikė atsiliepimą ir išsamiai atsakė į visus teismo bei pareiškėjo paklausimus ir teiginius, taip pat teismui pateikė visus su byla susijusius dokumentas. Atsakovas taip pat pateikė apeliacinį skundą, kuriame nurodyta jo pozicija.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 19. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš neteisėtų Marijampolės PN veiksmų nuo 2020 m. vasario 1 d. iki 2021 m. rugsėjo 16 d. neužtikrinant jam teisės aktuose nustatytų kalinimo sąlygų, t. y. teisės kasdien pasivaikščioti gryname ore, atlyginimo.

20. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime konstatavo, kad atsakovas nuo 2020 m. vasario 10 d. iki 2021 m. balandžio 30 d. darbo dienomis visiškai nesudarė pareiškėjui galimybės kasdien pasivaikščioti gryname ore, o nuo 2021 m. gegužės 3 d. iki 2021 m. liepos 14 d. pareiškėjui buvo sudaryta galimybė pasivaikščioti gryname ore iš dalies, nes pagal dienotvarkę buvo skirtos 2 valandos pasivaikščiojimui po darbo, kai teisės aktai numato 4 valandas, todėl pareiškėjui priteisė 1 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

21. Dėl minėto teismo sprendimo apeliacinius skundu padavė tiek pareiškėjas, tiek atsakovas. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismo priteistas neturtinės žalos atlyginimo dydis yra per mažas ir turėjo būti priteista visa skunde nurodyta suma – 18 580 Eur. Atsakovas laikosi pozicijos, kad jis neatliko neteisėtų veiksmų, pažeidimo pripažinimas taip pat yra tinkamas neturtinės žalos atlyginimo būdas, todėl prašo pakeisti teismo sprendimo dalį, kuria priteistas neturtinės žalos atlyginimas pinigais ir neturtinės žalos nepriteisti.

22. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinių skundų ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinių skundų ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

23. Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Nenustačius bent vienos iš nurodytų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalą.

24. BVK 103 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuteistieji šio kodekso numatytais atvejais turi teisę kasdien pasivaikščioti gryname ore. Nuteistųjų pasivaikščiojimas vyksta dienos metu specialiai tam skirtoje pataisos įstaigos teritorijoje laikantis šio kodekso 70 straipsnio reikalavimų, t. y. nuteistųjų atskiro arba izoliuoto laikymo pataisos įstaigose reikalavimų. Pasivaikščiojimo gali nebūti arba jo trukmė sutrumpinama tik dėl nepalankių oro sąlygų, jei su tuo sutinka nuteistasis (BVK 103 str. 2 d.). Pasivaikščiojimas gali būti nutrauktas, jei nuteistasis pažeidžia Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklėse nustatytą pasivaikščiojimų tvarką (BVK 103 str. 3 d.). Pagal BVK 73 straipsnio 5 punktą, pataisos namuose paprastajai grupei priskirti nuteistieji turi teisę kasdien pasivaikščioti tris valandas, o pagal BVK 74 straipsnio 5 punktą, lengvajai grupei priskirti nuteistieji turi teisę kasdien pasivaikščioti keturias valandas.

25. Pažymėtina, kad teisė pasivaikščioti gryname ore yra viena iš nuteistųjų, atliekančių bausmę pataisos namuose, teisių, kuri privalo būti užtikrinama. Ši teisė gali būti ribojama tik konkrečiais BVK ir Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklėse numatytais pagrindais, o nuteistojo darbas nėra pagrindas riboti jo teisę į pasivaikščiojimą gryname ore (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. balandžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1106-602/2020; 2020 m. rugsėjo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1015-502/2020 ir kt.). Atsižvelgiant į šias aplinkybes, atmestini atsakovo apeliacinio skundo teiginiai, kad asmenims, atliekantiems laisvės atėmimo bausmę, asmeninių laisvių suvaržymas tam tikra apimtimi yra neišvengiamas.

26. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad nagrinėjamu atveju Marijampolės PN, ginčui aktualiu laikotarpiu neužtikrindami pareiškėjui tinkamų kalinimo sąlygų, t. y. teisės aktuose nustatytos teisės į pasivaikščiojimą gryname ore, neveikė taip, kaip pagal įstatymus (teisės aktus) privalėjo veikti, o pareiškėjas dėl to patyrė neigiamų dvasinių išgyvenimų, t. y. neturtinę žalą CK 6.250 straipsnio 1 dalies prasme.

27. Teisėjų kolegija, vertindama pareiškėjo ir atsakovo apeliacinių skundų argumentus dėl pareiškėjui priteisto neturtinės žalos būdo ir dydžio pažymi, kad asmens, kuris patyrė neturtinės žalos dėl nepriimtinų kalinimo sąlygų, teisės gali būti apginamos dviem būdais – teismo sprendimu pripažįstant asmens teisių pažeidimą arba už patirtą skriaudą atlyginant pinigine kompensacija. Viena vertus, ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Kita vertus, neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2009/2013 ir joje nurodytą Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99) ir kt.).

28. Lietuvos teismai, vertindami asmenų, kalinamų teisės aktų neatitinkančiomis sąlygomis, patirtą neturtinę žalą, atsižvelgia į tai, kokioje kalinimo įstaigoje laikomas pareiškėjas; į aplinkybes, ar atsakovas sąmoningai stengėsi sukelti nepatogumus pareiškėjui; į teismų panašiose bei analogiškose bylose priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius. Taigi neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, būdo ir (ar) dydžio nustatymą lemia šios žalos prigimtis ir objektas, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos, į pareiškėjo kalinimo netinkamomis sąlygomis laikotarpį, ar tai iš esmės pakenkė pareiškėjo sveikatai ir kt. (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. lapkričio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2422-492/2016 ir kt.).

29. Atsižvelgusi į nustatyto pažeidimo pobūdį, mastą ir trukmę (pareiškėjui nebuvo sudaryta galimybė pasivaikščioti gryname ore 305 dienas (kartus), o 53 dienas (kartus) ši galimybė buvo sudaryta tik iš dalies, t. y. trumpesnį laiką nei numato teisės aktai), pareiškėjo patirtus nepatogumus, taip pat tai, kad byloje nenustatyta, jog nurodytos kalinimo sąlygos pakenkė pareiškėjo sveikatai, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pareiškėjui priteisė 1 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Tokia neturtinės žalos atlyginimo suma atitinka naujausią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką panašiose faktinėmis ir teisinėmis aplinkybėmis bylose (žr., pvz., 2022 m. lapkričio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-809-442/2022, 2022 m. gruodžio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-1035-821/2022).

30. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo priteisti jam 18 580 Eur neturtinei žalai atlyginti, tačiau nenurodo tokio pobūdžio kriterijų ar aplinkybių, kurios leistų daryti išvadą, kad pareiškėjui turėtų būti priteistas būtent toks neturtinės žalos atlyginimo dydis.

31. Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino visas bylai reikšmingas aplinkybes ir byloje esančius įrodymus, nenukrypo nuo teismų praktikos tokios kategorijos bylose, tinkamai taikė materialiosios teisės normas ir priėmė pagrįstą bei teisėtą sprendimą, kurį naikinti ar pakeisti apeliaciniuose skunduose nurodytais motyvais nėra pagrindo. Todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo ir atsakovo apeliaciniai skundai atmetami.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo Ž. R. apeliacinį skundą atmesti.

Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų (teisių perėmėjas po reorganizacijos – Lietuvos kalėjimų tarnyba), apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. sausio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Gintaras Kryževičius

Beata Martišienė

Egidijus Šileikis