2015-10-06 Nr. ATPB-666-4-06-3-03030-2014-6 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. 2AT-67-699/2015

Teisminio proceso Nr. 4-06-3-03030-2014-6

Procesinio sprendimo kategorijos: (S)

2.1.2;

2.12.15.1

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. spalio 6 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Vytauto Piesliako, Alvydo Pikelio ir pranešėjos Aldonos Rakauskienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. M. (A. M.) ir jo atstovo advokato Henriko Mackevičiaus prašymą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 30217 straipsnio 1 dalies 5 punktu, atnaujintą A. M. administracinio teisės pažeidimo bylą dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 12 d. nutarimo ir Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. sausio 23 d. nutarties.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

Tauragės rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 12 d. nutarimu A. M. nubaustas:

pagal ATPK 2092 straipsnio 4 dalį už tai, kad 2013 m. rugsėjo 24 d. 12.12 val., vykdamas iš Rusijos Federacijos į Lietuvą per Klaipėdos teritorinės muitinės Panemunės kelio postą pėsčiųjų taku, muitinės pareigūnui žodžiu deklaravo, kad deklaruoti nieko neturi. Tačiau, atlikus muitinį tikrinimą, nustatyta, kad A. M. gabena 181 Lt (52,42 Eur) vertės 8 pavadinimų 34 pakuotes įvairių vaistų, išvardytų 2013 m. rugsėjo 24 d. daiktų (prekių) ir dokumentų paėmimo protokole Nr. 3LK4003651, kurių nedeklaravo muitinei ir nepateikė įstatymų nustatyta tvarka. Taip A. M. pažeidė prekių deklaravimo tvarką, nustatytą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 30 d. nutarimu Nr. 598 (2008 m. sausio 16 d. redakcija Nr. 39) patvirtintų Pasienio teisinio režimo taisyklių 9 punkte;

pagal ATPK 2093 straipsnio 7 dalį nubaustas už tai, kad nuo 2013 m. rugpjūčio 24 d. iki 2013 m. rugsėjo 24 d. 11 kartų vyko iš Rusijos Federacijos į Lietuvą per Klaipėdos teritorinės muitinės kelio postą ir gabeno įvairių vaistų, iš viso 478 vnt. už 1118 Lt (323,80 Eur), t. y. tokį kiekį ir už tokią sumą, iš kurių akivaizdžiai matyti, kad jie nėra skirti asmeninėms kasdienėms reikmėms tenkinti, o yra komercinio pobūdžio. Taip A. M. pažeidė prekių, kurių gabenimui pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006 m. lapkričio 23 d. įsakymu Nr. V-975 patvirtintų Vaistinių preparatų įvežimo į Lietuvos Respubliką ir išvežimo iš jos, gavimo ar siuntimo paštu fizinio asmens individualioms reikmėms taisyklių 9.1.1, 9.2 ir 10 punktus nustatyti apribojimai, draudimai ar spec. režimas, gabenimo tvarką.

A. M. pagal ATPK 2092 straipsnio 4 dalį nubaustas įspėjimu, 2093 straipsnio 7 dalį – 3000 Lt (868 Eur) bauda su prekių konfiskavimu. Vadovaujantis ATPK 33 straipsniu, paskirtos nuobaudos subendrintos apėmimo būdu ir galutinė subendrinta nuobauda paskirta 3000 Lt (868 Eur) bauda ir pagal 2013 m. rugsėjo 24 d. daiktų paėmimo protokolą Nr. 3LK4003651 paimtų prekių: 5 vnt. „Omeprazol“, 5 vnt. „Riboksin“, 5 vnt. „Azitromicin“, 5 vnt. „Taurin“, 5 vnt. „Nitroxolin“, 2 vnt. „Oblepihovoe maslo“, 3 vnt. tinktūrų „Krasnyj koren“, 4 vnt. „Antiseptinis tepalas“, konfiskavimu.

Klaipėdos apygardos teismas 2015 m. sausio 23 d. nutartimi netenkino A. M. atstovo advokato H. Mackevičiaus apeliacinio skundo ir paliko galioti Tauragės rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 12 d. nutarimą.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2015 m. kovo 26 d. nutartimi A. M. administracinio teisės pažeidimo byla atnaujinta.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas A. M. ir jo atstovas advokatas H. Mackevičius prašo panaikinti Tauragės rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 12 d. nutarimą, Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. sausio 23 d. nutartį ir bylą nutraukti.

Pareiškėjai teigia, kad teismai padarė esminių materialiosios ir proceso teisės pažeidimų, lėmusių neteisėtų ir nepagrįstų teismų sprendimų priėmimą.

Teismai netinkamai taikė Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006 m. lapkričio 23 d. įsakymu Nr. V-975 patvirtintų Vaistinių preparatų įvežimo į Lietuvos Respubliką ir išvežimo iš jos, gavimo ar siuntimo paštu fizinio asmens individualioms reikmėms taisyklių (toliau – ir Taisyklės) nuostatas, tai lėmė nepagrįstą A. M. nubaudimą pagal ATPK 2093 straipsnio 7 dalį.

Pareiškėjai nurodo, kad šioje byloje net nebuvo ginčo, kad 2013 m. rugsėjo 24 d. A. M. gabeno leistiną vaistinių preparatų kiekį, tačiau Klaipėdos teritorinė muitinė Taisyklėse numatytus vaistų kiekius apskaičiavo už laikotarpį nuo 2013 m. rugpjūčio 24 d. iki 2013 m. rugsėjo 24 d. Tokia muitinės ir teismų, kurie rėmėsi šiuo skaičiavimu, pozicija akivaizdžiai nepagrįsta, nes Taisyklėse įtvirtintas vienos kelionės per sieną metu leidžiamas turėti vaistų kiekis. Taigi visiškai nesuprantama, kokiu pagrindu muitinė apskaičiavo A. M. tariamai per valstybės sieną pergabentų vaistų kiekį už laikotarpį nuo 2013 m. rugpjūčio 24 d. iki rugsėjo 24 d.

Pasak pareiškėjų, šioje byloje turėjo būti nagrinėjamas tik 2013 m. rugsėjo 24 d. valstybės sienos kirtimas. Pirmosios instancijos teismo motyvai, kad „vadovaujantis Keleivių įvežamų prekių neapmokestinimo importo pridėtinės vertės mokesčiu ir akcizais taisyklių, patvirtintų Vyriausybės 2004 m. balandžio 16 d. nutarimu Nr. 439, 5 punkto nuostatų taikymo tvarkos aprašu, patvirtintu Muitinės departamento prie Finansų ministerijos generalinio direktoriaus 2011 m. liepos 12 d. įsakymu Nr. 1B-392, 6 punktu, keleiviui per kalendorinį mėnesį į Lietuvos Respubliką atvykstančiam 6 ir daugiau kartų, jo įvežamoms prekėms turi būti apskaičiuojami muitai ir mokesčiai“, nepagrįsti, nes A. M. muitų nesumokėjimu nebuvo kaltinamas ir dėl to nenubaustas, o muitinė net nekėlė klausimo dėl galbūt nesumokėtų muitų.

Be to, pirmosios instancijos teismo nurodytame teisės akte pasisakoma dėl galimybės vykti per valstybės sieną ne daugiau kaip 6 kartus per kalendorinį mėnesį, tačiau bylos nagrinėjimo metu taip ir nebuvo išsiaiškinta, kodėl Klaipėdos teritorinė muitinė A. M. per valstybės sieną vykstant 7-tą ar 8-tą kartą nesiėmė veiksmų ir nebandė jo bausti dėl Taisyklių pažeidimo, taip sukurdama situaciją, kai asmuo „padaro“ administracinės teisės pažeidimą. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2000 m. gegužės 8 d. nutarime nurodyta, kad „konstatavus, jog veikos padarymą nulėmė provokacija, už tokią veiką negali būti taikoma baudžiamoji atsakomybė, nes valstybė negali „sukurti“ nusikaltimų, o po to už juos bausti“. Pareiškėjų manymu, net laikant A. M. veiksmus netinkamais, akivaizdu, jog Klaipėdos teritorinė muitinė prieš jį vykdė provokaciją – leido atlikti neteisėtus veiksmus, jų nebandė sustabdyti, o vėliau nutarė už juos nubausti.

Kartu pareiškėjai nurodo, kad Taisyklės gali būti pažeistos tik vežant didesnį nei leidžiama vaistų kiekį be gydytojo recepto arba be pažymos apie reikalingą vaistų kiekį. Šiuo atveju neginčijamai nustatyta, kad 2013 m. rugsėjo 24 d. A. M. nevežė didesnio nei leidžiama vaistų kiekio.

Taip pat pareiškėjai teigia, kad A. M. nepagrįstai nubaustas ir pagal ATPK 2092 straipsnio 4 dalį, nes teisės aktai, kurių pažeidimu apkaltintas A. M., pažeisti nebuvo. Be to, vaistų gabenimą įvertinant kaip komercinį, padaryta esminių proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, pažeidimų, nes vadovautasi tik muitinės pareigūnų paaiškinimais, atmetant nuoseklius A. M. paaiškinimus ir visiškai ignoruojant principą, kad pažeidimo padarymo faktą turi įrodinėti institucija, surašiusi administracinio teisės pažeidimo protokolą.

Dėl neaiškiai suformuluoto kaltinimo pagal ATPK 2092 straipsnio 4 dalį A. M. buvo nesuprantama, kokiu būdu buvo padarytas šis pažeidimas, kuris gali būti atliekamas keliais būdais: nedeklaruojant prekių, deklaravus prekes netinkamai, kitaip suklaidinus muitinės pareigūnus. Pareiškėjai nurodo, kad administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytų Vyriausybės 2002 m. balandžio 30 d. nutarimu Nr. 598 patvirtintų Pasienio teisinio režimo taisyklių 9 punktas nenumato prekių deklaravimo pareigos. Vaistinių preparatų, skirtų asmeninėms reikmėms, gabenimas per Lietuvos Respublikos valstybės sieną apskritai nėra draudžiamas. Be to, A. M. negabeno didesnio nei jau minėtose Taisyklėse leidžiama vaistinių preparatų kiekio, todėl jis neprivalėjo turėti gydytojo recepto ar pažymos, taip pat neprivalėjo deklaruoti gabenamų vaistų, nes tokia pareiga šiame teisės akte nenustatyta. Taigi administracinio teisės pažeidimo protokole nepateikiama nuoroda į jokį galiojantį teisės aktą, numatantį asmens pareigą deklaruoti savo reikmėms gabenamus vaistus. Pagal 1992 m. spalio 12 d. Tarybos reglamentu (EEB) Nr. 2913/92 patvirtinto Bendrijos muitinės kodekso 59 straipsnio 1 dalį visos prekės, kurioms pageidaujama įforminti muitinės procedūrą, turi būti deklaruojamos atitinkamai muitinės procedūrai. Be to, teisės aktuose pareiga deklaruoti kai kuriuos objektus yra imperatyvi, pavyzdžiui, piniginių lėšų gabenimas savaime nėra draudžiamas, tačiau tik nuo tam tikros piniginių lėšų sumos atsiranda prievolė juos deklaruoti. Nagrinėjamu atveju jokiame teisės akte nėra numatytos imperatyvios pareigos deklaruoti savo reikmėms gabenamus vaistus. Taigi A. M. negalėjo būti baudžiamas dėl vaistų nedeklaravimo.

Taip pat pareiškėjai nurodo, kad net ir pripažinus, jog A. M. privalėjo deklaruoti gabenamus vaistus, jis negali būti laikomas padariusiu pažeidimą, nes šio fakto nepatvirtina įrodymai. A. M. nuosekliai aiškino, kad iš karto pranešė muitinės pareigūnams apie turimus vaistus, tačiau pirmosios instancijos teismas atmetė nuoseklius A. M. paaiškinimus ir vadovavosi išimtinai muitinės pareigūnų V. Jurjono ir G. Žilaičio paaiškinimais, kurie buvo keičiami ir papildomi. Beje, Klaipėdos teritorinė muitinė taip pat keitė savo poziciją dėl faktinių bylos aplinkybių. Vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, pareigūnų paaiškinimų keitimas, nuolatinis kaltinimų kaitaliojimas, turi būti aiškinami asmens naudai. Apeliacinės instancijos teismas į šiuos skundo argumentus neatsakė. Pareiškėjų manymu, aplinkybė, kad A. M. nuslėpė turėtus vaistus, yra nepagrįsta (nėra patikimai patvirtinta įrodymais). Pareiškėjai pažymi, kad A. M. neturėjo jokios galimybės surinkti įrodymus, patvirtinančius jo poziciją, nes pasienio ruože draudžiama filmuoti, fotografuoti ir kt. Taigi susidarė situacija, kai pilietis pats užfiksuoti savo ir pareigūnų elgesio neturi teisės, tačiau teismas pasitiki išimtinai pareigūnų paaiškinimais. Tai neatitinka teisingumo ir protingumo principų. Teismai visiškai neatsižvelgė į nurodytas aplinkybes, dėl to padarė neteisingas išvadas dėl faktinių bylos aplinkybių.

Teismo išvada, kad A. M. vaistus gabeno komerciniais tikslais, pareiškėjų teigimu, nepagrįsta jokiais patikimais įrodymais, o vien tik spėjimais. Byloje nėra įrodymų, kad A. M. nuo 2013 m. rugpjūčio 24 d. iki 2014 m. rugsėjo 24 d. gabeno muitinės nurodomą vaistų kiekį. Šią aplinkybę Klaipėdos teritorinė muitinė įrodinėja tik savo pateiktu kompiuterinės programos spaudiniu. A. M. teisme teigė, kad tokio vaistų kiekio pergabenti per sieną negalėjo, o neginčijamų įrodymų, kad jis tai padarė, byloje nėra. Taip pat nėra įrodymų, išskyrus institucijos spėliones, kad 2013 m. rugsėjo 24 d. ar kitu laiku gabenti vaistai buvo skirti komerciniams tikslams. Teismas savo išvadą grindė ir tuo, kad A. M. nenurodė, kokių turi sveikatos sutrikimų, dėl kurių jam buvo reikalingi vaistai. Tačiau A. M. neįpareigotas teikti visą informaciją apie savo sveikatos būklę, be to, 2013 m. rugsėjo 24 d. jis negabeno jokių specifinių maisto papildų ar preparatų, kurie negalėtų būti vartojami ir neturint jokių ypatingų susirgimų.

Taip pat pareiškėjai tvirtina, kad teismai netinkamai taikė ATPK 35 straipsnio 1 dalį, nes A. M. nubaudė suėjus patraukimo administracinėn atsakomybėn terminui.

Pareiškėjai nurodo, kad Klaipėdos teritorinė muitinė 2013 m. rugsėjo 24 d. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą nurodydama, kad A. M. 2013 m. rugsėjo 24 d. padarė ATPK 2093 straipsnio 7 dalyje numatytą pažeidimą. Taigi administracinė nuobauda turėjo būti paskirta ne vėliau kaip iki 2014 m. kovo 24 d. Tauragės rajono apylinkės teismui grąžinus bylos medžiagą Klaipėdos teritorinei muitinei, buvo surašytas naujas administracinio teisės pažeidimo protokolas, kuriuo A. M. kaltintas kito pažeidimo, numatyto ATPK 210 straipsnio 3 dalyje, padarymu.

Klaipėdos teritorinės muitinės 2014 m. sausio 21 d. nutarimu A. M. pagal ATPK 210 straipsnio 3 dalį paskirta nuobauda. Pareiškėjai pažymi, kad Klaipėdos teritorinė muitinė savo apeliaciniame skunde sutiko su Tauragės rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 17 d. nutarimu ir pripažino, kad A. M. nepadarė ATPK 210 straipsnio 3 dalyje numatyto pažeidimo, ir grįžo prie kaltinimo pagal ATPK 2093 straipsnio 7 dalį. Tačiau administracinės nuobaudos skyrimo terminas nebuvo pratęstas, vadinasi, dėl tariamai atlikto 2013 m. rugsėjo 24 d. pažeidimo, galbūt atitinkančio ATPK 2093 straipsnio 7 dalį, administracinė nuobauda turėjo būti paskirta ne vėliau kaip iki 2014 m. kovo 24 d.

Taigi Tauragės rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 17 d. nutarimo priėmimo metu jau buvo suėjęs patraukimo administracinėn atsakomybėn terminas. Nors Klaipėdos apygardos teismas 2014 m. birželio 19 d. nutartyje nurodė, kad administracinės nuobaudos skyrimo terminas skaičiuotinas nuo 2014 m. birželio 19 d., tačiau pareiškėjai pažymi, jog Klaipėdos teritorinė muitinė dar pirminiame protokole A. M. veiksmus kvalifikavo pagal ATPK 2093 straipsnio 7 dalį, tačiau nevykdė teismo nurodymo kaltinimą patikslinti. Tada muitinė kaltinimo pagal ATPK 2093 straipsnio 7 dalį atsisakė, surašydama naują 2013 m. gruodžio 11 d. protokolą pagal ATPK 210 straipsnio 3 dalį.

Klaipėdos apygardos teismas 2014 m. birželio 19 d. nutartyje nurodė, kad, surašius naują administracinio teisės pažeidimo protokolą, pirmasis neteko galios. Tauragės rajono apylinkės teismas 2014 m. balandžio 17 d. nutarimu ir Klaipėdos apygardos teismas 2014 m. birželio 19 d. nutartimi sprendė klausimus, susijusius su kaltinimu pagal ATPK 210 straipsnio 3 dalį, o Klaipėdos teritorinė muitinė vėl pareiškė A. M. kaltinimus pagal ATPK 2093 straipsnio 7 dalį, t. y. grįžo prie pradinio kaltinimo, pagal kurį A. M. turėjo būti paskirta nuobauda iki 2014 m. kovo 24 d.

Be to, Klaipėdos teritorinė muitinė 2014 m. liepos 28 d. protokole (praėjus daugiau nei šešiems mėnesiams nuo tariamo administracinio teisės pažeidimo padarymo momento) suformulavo ir naują kaltinimą pagal ATPK 2092 straipsnio 4 dalį, kuris akivaizdžiai galėjo ir turėjo būti suformuluotas anksčiau.

Esant tokioms aplinkybėms, pareiškėjų manymu, nėra pagrindo skaičiuoti nuobaudos paskyrimo termino nuo apeliacinės instancijos teismo nutarties priėmimo momento, nes Klaipėdos teritorinė muitinė turėjo galimybę 2014 m. liepos 28 d. administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytus kaltinimus suformuluoti dar pradiniame šios bylos nagrinėjimo etape.

Pareiškėjai pažymi, kad A. M. ar jo atstovai netrukdė muitinei tinkamai suformuluoti kaltinimus ir niekaip neprisidėjo prie ATPK 35 straipsnio 1 dalyje numatyto termino praleidimo. Atsakomybė dėl termino administracinei nuobaudai paskirti suėjimo šiuo atveju tenka išimtinai institucijai, surašiusiai protokolą, nes institucija turėjo visas galimybes jau po Tauragės rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 16 d. nutarties priėmimo tinkamai suformuluoti kaltinimus ir įstatyme numatytų terminų ribose kreiptis į teismą dėl nuobaudos paskyrimo.

Situacija, kurią teismai sukūrė ginčijamais sprendimais, visiškai neatitinka teisingumo ir protingumo principų, nes valstybės įgaliotai institucijai sudaroma galimybė neribotą laiką tęsti asmens patraukimo administracinėn atsakomybėn procedūrą.

Taip pat pareiškėjai pažymi, kad šiuo atveju tariamo A. M. pažeidimo ir jo nustatymo diena sutampa – 2013 m. rugsėjo 24 d. Taigi Tauragės rajono apylinkės teismui priimant 2014 m. lapkričio 12 d. nutarimą, jau buvo suėjęs ATPK 35 straipsnio 1 dalyje numatytas vienerių metų nuo pažeidimo padarymo terminas. Dėl to A. M. pradėta byla turėjo būti nutraukta, o leidus toliau tęsti jo patraukimo administracinėn atsakomybėn procesą, formuojama ydinga praktika, pateisinamas netinkamas ir nekvalifikuotas valstybės institucijos funkcijų atlikimas.

Klaipėdos teritorinės muitinės viršininkė Rita Kunickienė atsiliepimu prašo administracinėn atsakomybėn patraukto A. M. ir jo atstovo advokato H. Mackevičiaus prašymą atmesti.

Atsiliepime nurodoma, kad teismų sprendimai pagrįsti ir teisėti, A. M. administracinėn atsakomybėn patrauktas pagrįstai.

Byloje nustatyta, kad A. M. žodžiu gabenamų vaistų nedeklaravo, apie juos muitinės pareigūnui pasakė tik tada, kai buvo daiktų patikrinimo kambaryje ir muitinis daiktų patikrinimas buvo neišvengiamas. Todėl toks gabenamų prekių deklaravimas nelaikytinas tinkamu žodiniu gabenamų prekių deklaravimu. Byloje yra šias aplinkybes patvirtinantys liudytojų (dviejų muitinės pareigūnų) parodymai, kuriuos apylinkės teismas pripažino nuosekliais, atitinkančiais nustatytas faktines aplinkybes. A. M. muitinės pareigūnui žodžiu deklaravo, kad jokių prekių negabena, tuo pasibaigė asmens, atvykusio iš trečiosios šalies, prievolė deklaruoti gabenamas prekes. Po žodinės deklaracijos pateikimo muitinės pareigūnas priėmė sprendimą atlikti asmens muitinį tikrinimą (po tokio sprendimo asmuo nebegali papildyti deklaracijos, nurodydamas kitus duomenis nei jau pateikė). Tik po šio sprendimo A. M. pareiškė, kad turi vaistų ir juos „geranoriškai“ pateikė. Aplinkybė, kad asmuo gabendamas leistiną prekių kiekį tai suprato kaip nebuvimą pagrindo apie jų gabenimą informuoti muitinės pareigūnus, parodo, jog galbūt jo veikoje nėra tyčios, tačiau yra neatsargumas, kaip prekių deklaravimo tvarkos pažeidimo, numatyto ATPK 2092 straipsnyje, sudėties elementas.

Lietuvos Respublikos muitinės 2004 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. IX-2183 42 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad muitinės priežiūros priemonės taikomos prekėms, kurioms taikomi importo arba eksporto draudimai ar apribojimai, kai jos įvežamos į Lietuvos Respublikos muitų teritoriją. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 30 d. nutarimu Nr. 598 patvirtintų Pasienio teisinio režimo taisyklių (2008 m. sausio 16 d. redakcija Nr. 39) 9 punkte nurodyta, kad asmenys, esantys pasienio ruože privalo pateikti gabenamų krovinių, prekių dokumentus, leisti apžiūrėti transporto priemones, gabenamus krovinius, prekes ir t. t. Taigi asmenys, atvykstantis iš trečiųjų šalių, privalo deklaruoti visas savo gabenamas prekes. Atsižvelgiant į tai, prašyme klaidingai teigiama, kad nurodytas teisės aktas nenumato prekių deklaravimo pareigos, be to, prašyme klaidingai interpretuojama ir lyginama prievolė deklaruoti, kuri atsiranda tik nuo tam tikros piniginių lėšų sumos, su pareiga pateikti prekes muitinei. Už minėtų pareigų nevykdymą įstatymas numato skirtingą atsakomybę.

Atsiliepime nurodoma, kad A. M. 2012 m. spalio 31 d. buvo baustas už pažeidimą, numatytą ATPK 2093 straipsnio 4 dalyje, todėl pažeidimo padarymo metu turėjo galiojančią nuobaudą, t. y. anksčiau buvo baustas už tokį patį pažeidimą. Muitinė, surašydama protokolą, nurodė sveikatos apsaugos ministro 2006 m. lapkričio 23 d. įsakymu Nr. V-975 patvirtintas Taisykles, nes vaistų gabenimui fiziniams asmenims, atvykstantiems į Lietuvos Respubliką be recepto kopijos ar gydytojo pažymos, yra nustatyti apribojimai (9.1.1, 9.2, 10 punktai).

Muitinės teisės aktuose, taisyklėse ir susiformavusioje muitinio tikrinimo praktikoje prekės laikomos įvežtomis ne komerciniais tikslais, kai: jos įvežamos nereguliariai, skirtos keleivių ar jų šeimos narių asmeniniam naudojimui ir (arba) įvežamos kaip dovanos. Nei tokių prekių prigimtis, nei kiekis neturi kelti abejonių, kad jos įvežamos ne komerciniais tikslais. Nagrinėjamoje byloje prekių prigimtis ir kiekis turi labai didelę reikšmę vertinant faktines bylos aplinkybes, nes A. M. nuosekliai teigė, kad vaistiniai preparatai buvo nuolat gabenami individualioms reikmėms tenkinti. Tačiau toks vaistų kiekis, nurodant, kad jis skirtas tik asmeniniam naudojimui, kelia pagrįstų abejonių, be to, neatitinka kitos nuostatos, kad galima gabenti tiek vaistų, kiek jų reikia kelionės metu. Iš muitinės pareigūnų parodymų matyti, kad jiems pagrįstai sukėlė abejonių ne tik gabenamų prekių prigimtis ir kiekis, bet ir šių prekių gabenimo reguliarumas. Apylinkės teismas padarė pagrįstą išvada, kad gabenamos prekės buvo skirtos komerciniams tikslams. A. M. teiginių, kad visus gabentus vaistinius preparatus naudoja pats ir jie buvo skirti išimtinai tik jo poreikiams, nepatvirtina jokie byloje esantys duomenys. Be to, atsiliepime nurodoma, kad kartu su A. M. ir jo atstovo advokato apeliaciniu skundu dėl 2014 m. lapkričio 12 d. apylinkės teismo nutarimo buvo pateiktas naujas rašytinis įrodymas (dėl šio įrodymo apygardos teismas nepasisakė), patvirtinantis, kad A. M. padarė administracinius teisės pažeidimus, t. y. buvo pateikta 2012 m. liepos 26 d. tiekimo sutartis Nr. 20, kuria A. M. įsipareigojo iš OOO „Inok-Sovetsk“ du kartus per savaitę priimti prekes pagal šalių suderintą užsakymą ir už gautas prekes atsiskaityti. Advokatas pažymėjo, kad pateikta sutartis numato sankcijas, jei nesilaikoma joje nurodytų sąlygų – tarp jų ir reguliariai atvykti pasiimti platinamos produkcijos. Susipažinus su šia sutartimi, darytina išvada, kad A. M. vykdė individualią veiklą, jį ir įmonę „Inok-Sovetsk“ siejo civiliniai teisiniai santykiai. Prekių gabenimas per valstybės sieną turint verslo liudijimą (tiekimo sutartyje nurodytas 2012 m. liepos 3 d. verslo liudijimas Nr. XJ434707-l) ir sudarius tiekimo sutartį yra įprastinė komercinė veikla (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutarimas Nr. A-502-550-13).

Pateiktame atsiliepime sutinkama su apeliacinės instancijos teismo motyvais dėl ATPK 35 straipsnio 1 dalies nuostatų taikymo.

Administracinėn atsakomybėn patraukto A. M. ir jo atstovo advokato H. Mackevičiaus prašymas tenkintinas iš dalies.

Dėl ATPK 35 straipsnio nuostatų taikymo

ATPK 35 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinė nuobauda gali būti skiriama ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo teisės pažeidimo padarymo dienos, o esant trunkamam teisės pažeidimui, – per šešis mėnesius nuo jo paaiškėjimo dienos. Administracinė nuobauda už šio kodekso dvyliktajame skirsnyje nurodytus pažeidimus, taip pat už 413, 85, 1852, 1932, 20710, 20712, 209, 2091, 2092, 2093, 2094, 2095, 2096, 210, 21411 straipsniuose numatytus pažeidimus gali būti skiriama ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo pažeidimo nustatymo dienos, jeigu nuo pažeidimo padarymo dienos iki jo nustatymo dienos nėra praėję daugiau kaip vieneri metai.

ATPK 35 straipsnio 3 dalyje numatytais atvejais šie terminai gali būti pratęsiami, neatsižvelgiant į tai, ar administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, ar ne, bet ne ilgiau kaip vieneriems metams, šį terminą skaičiuojant nuo teisės pažeidimo padarymo ar paaiškėjimo dienos arba nuo sprendimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą dėl padarytos nusikalstamos veikos ar nutraukti baudžiamąjį procesą, ar skirti Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatytą ekonominę sankciją ūkio subjektui, kai padarytas atitinkamas administracinis teisės pažeidimas užtraukia asmeniui administracinę atsakomybę, ar nutraukti sankcijos skyrimo procedūrą, arba nuo išteisinamojo teismo nuosprendžio priėmimo dienos. ATPK 35 straipsnio 5 dalis, inter alia (be kita ko), numato, kad kai pirmosios instancijos teismo nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje panaikinamas apeliacine tvarka, šiame straipsnyje nurodyti terminai pradedami skaičiuoti iš naujo nuo teismo ar apeliacinės instancijos sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Klaipėdos teritorinės muitinės viršininko pavaduotojo 2014 m. sausio 21 d. nutarimu A. M. pagal ATPK 210 straipsnio 3 dalį buvo nubaustas už tai, kad 2013 m. rugsėjo 24 d., apie 12.12 val., vykdamas per Klaipėdos teritorinės muitinės Panemunės kelio posto pėsčiųjų taką, nepateikdamas muitinės kontrolei ir siekdamas jos išvengti, gabeno į Lietuvos Respubliką 8 pavadinimų 34 pakuotes vaistų už 181 Lt (52,42 Eur) (po 5 vnt. „Omeprazol“, „Riboksin“, „Azitromicin“, „Taurin“, „Nitroxolin“, 2 vnt. „Oblepihovoe maslo“, 3 vnt. tinktūros „Krasnyj koren“, 4 vnt. „Antiseptinis tepalas“). Nepateikdamas muitiniam tikrinimui ir nedeklaruodamas gabenamų vaistų A. M. pažeidė 1992 m. spalio 12 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodekso 59 straipsnio 1 dalies reikalavimus.

Tauragės rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 17 d. nutarimu Klaipėdos teritorinės muitinės 2014 m. sausio 21 d. nutarimas buvo panaikintas ir administracinio teisės pažeidimo byla nutraukta nenustačius A. M. veikoje ATPK 210 straipsnio 3 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties. Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. birželio 19 d. nutartimi Tauragės rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 17 d. nutarimas, vadovaujantis ATPK 30212 straipsnio 1 dalies 3 punktu, panaikintas ir byla grąžinta Klaipėdos teritorinei muitinei iš naujo tirti.

Atlikus tyrimą, 2014 m. liepos 28 d. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas A. M. kaltinant tuo, kad jis padarė ATPK 2092 straipsnio 4 dalyje numatytą pažeidimą – 2013 m. rugsėjo 24 d. 12.12 val. vykdamas iš Rusijos Federacijos į Lietuvą per Klaipėdos teritorinės muitinės Panemunės kelio postą pėsčiųjų taku, muitinės pareigūnui žodžiu deklaravo: „...deklaruoti nieko neturiu“, tačiau atlikus muitinį tikrinimą nustatyta, kad A. M. gabena 8 pavadinimų 34 pakuotes įvairių vaistų, kurių vertė 181 Lt (52,42 Eur), išvardytų 2013 m. rugsėjo 24 d. daiktų (prekių) ir dokumentų paėmimo protokole Nr. 3LK4003651, kurių nedeklaravo muitinei ir nepateikė įstatymų nustatyta tvarka.

Taip A. M. pažeidė prekių deklaravimo tvarką, nustatytą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 30 d. nutarimu Nr. 598 (2008 m. sausio 16 d. redakcija Nr.

39) patvirtintų Pasienio teisinio režimo taisyklių 9 punkte; be to, kaltinant jį ir tuo, kad jis padarė ir ATPK 2093 straipsnio 7 dalyje numatytą pažeidimą – per laikotarpį nuo 2013 m. rugpjūčio 24 d. iki 2013 m. rugsėjo 24 d. 11 kartų vyko iš Rusijos Federacijos į Lietuvą per Klaipėdos teritorinės muitinės kelio postą ir gabeno įvairių vaistų, iš viso 478 vnt. už 1118 Lt (323,80 Eur), t. y. tokį kiekį ir už tokią sumą, iš kurių akivaizdžiai matyti, kad jie nėra skirti asmeninėms kasdienėms reikmėms tenkinti, o yra komercinio pobūdžio. Taip jis pažeidė prekių, kurių gabenimui pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006 m. lapkričio 23 d. įsakymu Nr. V-975 patvirtintų Vaistinių preparatų įvežimo į Lietuvos Respubliką ir išvežimo iš jos, gavimo ar siuntimo paštu fizinio asmens individualioms reikmėms taisyklių 9.1.1, 9.2 ir 10 punktus nustatyti apribojimai, draudimai ar spec. režimas, gabenimo tvarką.

Tauragės rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 12 d. nutarimu A. M. nubaustas pagal ATPK 2092 straipsnio 4 dalį įspėjimu, pagal 2093 straipsnio 7 dalį 3000 Lt (868 Eur) bauda su 2013 m. rugsėjo 24 d. gabentų prekių (vaistinių preparatų) konfiskavimu. Vadovaujantis ATPK 33 straipsniu, paskirtos nuobaudos subendrintos apėmimo būdu ir galutinė subendrinta nuobauda paskirta 3000 Lt (868 Eur) bauda bei gabentų prekių konfiskavimas.

Pirmosios instancijos teismas priimtame nutarime pasisakė, kad A. M. administracinės nuobaudos skyrimo terminas nėra suėjęs, nes jam už administracinį teisės pažeidimą, padarytą 2013 m. rugsėjo 24 d., administracinė nuobauda buvo paskirta Klaipėdos teritorinės muitinės 2014 m. sausio 21 d. nutarimu, t. y. nepraėjus ATPK 35 straipsnio 1 dalyje numatytam nuobaudos skyrimo terminui, pirmosios instancijos teismo 2014 m. balandžio 17 d. nutarimas apeliacinės instancijos teismo 2014 m. birželio 19 d. nutartimi buvo panaikintas, todėl ATPK 35 straipsnio 1 dalyje nustatytas terminas nuobaudai skirti skaičiuojamas iš naujo nuo apeliacinės instancijos teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, t. y. nuo 2014 m. birželio 19 d., ir jis nėra praėjęs. Apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apelianto argumentus dėl netinkamo ATPK 35 straipsnio taikymo, priimtoje nutartyje nurodė, kad pirmosios instancijos teismui priimant 2014 m. lapkričio 12 d. nutarimą administracinės nuobaudos skyrimo terminai nebuvo pažeisti, nes, atsižvelgiant į ATPK 35 straipsnio 5 dalies nuostatas, jie teisingai buvo skaičiuojami ne nuo pažeidimo padarymo dienos, o nuo apeliacinės instancijos teismo priimto sprendimo, t. y. Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. birželio 19 d. priimtos nutarties, dienos.

Teisėjų kolegija pažymi, kad A. M. pripažintas kaltu padaręs ne vieną, o du skirtingai kvalifikuotus ir skirtingu laiku padarytus administracinius teisės pažeidimus. Iš bylos duomenų bei paties pirmosios instancijos teismo priimtame nutarime nurodomų argumentų dėl administracinės nuobaudos skyrimo terminų skaičiavimo matyti, kad jie buvo skaičiuojami atsižvelgiant tik į administracinės nuobaudos skyrimo termino skaičiavimą dėl A. M. 2013 m. rugsėjo 24 d. padaryto pažeidimo, dėl kurio ir buvo priimti teismo nutarime nurodomi sprendimai. Tačiau, kaip matyti iš bylos duomenų, tuo, kad padarė dar ir kitą administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 2093 straipsnio 7 dalyje, nes nuo 2013 m. rugpjūčio 24 d. iki 2013 m. rugsėjo 24 d. 11 kartų vyko per Klaipėdos teritorinės muitinės kelio postą ir gabeno įvairių vaistinių preparatų (iš viso 478 vnt. už 1118 Lt (323,80 Eur) pažeisdamas prekių gabenimo tvarką, sveikatos apsaugos ministro 2006 m. lapkričio 23 d. įsakymu Nr. V-975 patvirtintų Vaistinių preparatų įvežimo į Lietuvos Respubliką ir išvežimo iš jos, gavimo ar siuntimo paštu fizinio asmens individualioms reikmėms taisyklių 9.1.1, 9.2 ir 10 punktų nuostatas, A. M. nebuvo nei kaltinamas, nei nubaustas, todėl dėl šio pažeidimo administracinės nuobaudos skyrimo terminai negalėjo būti skaičiuojami pagal ATPK 35 straipsnio 5 dalyje nustatytas terminų skaičiavimo taisykles.

ATPK 250 straipsnio 7 punkte nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai iki administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo pasibaigia šio kodekso 35 straipsnyje numatyti terminai. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad administracinių teisės pažeidimų bylų teisena prasideda nuo to momento, kai pareigūnai, turintys įgaliojimus surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolus, gauna informaciją apie, tikėtina, padarytą pažeidimą. ATPK 35 straipsnyje nustatytų terminų paskirtis – garantuoti, kad administracinė nuobauda būtų skiriama per protingą laiką nuo veikos padarymo. Administracinės nuobaudos skyrimo terminai kartu yra ir trauktino atsakomybėn asmens garantija, turinti užtikrinti, kad byla būtų išsprendžiama per protingą laiką, ir taip saugoti asmenį nuo pernelyg ilgo persekiojimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-2-2012, 2AT-2-2014, 2AT-52-2014 ir kt.).

Kaip minėta, pagal ATPK 35 straipsnio 1 dalį esant trunkamam teisės pažeidimui administracinė nuobauda gali būti skiriama per šešis mėnesius nuo jo paaiškėjimo dienos, o už 2093 straipsnyje numatytą pažeidimą – ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo pažeidimo nustatymo dienos, jeigu nuo pažeidimo padarymo dienos iki jo nustatymo dienos nėra praėję daugiau kaip vieneri metai.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad tuo atveju, jei administracinės nuobaudos skyrimo terminai yra pasibaigę, administracinio teisės pažeidimo byloje gali būti priimtas tik vienintelis sprendimas – administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną nutraukti (ATPK 250 straipsnio 7 punktas). Priežastys, dėl kurių administracinė nuobauda per ATPK 35 straipsnyje numatytus terminus nebuvo paskirta, priimant sprendimą nutraukti administracinio teisės pažeidimo teiseną, reikšmės neturi.

Iš nagrinėjamos bylos duomenų – Keleivio pateiktų žodinių muitinės deklaracijų sąrašo matyti, kad tai, kiek kartų, kokiomis dienomis A. M. nuo 2013 m. rugpjūčio 24 d. iki 2013 m. rugsėjo 23 d. (įskaitytinai) vyko per Klaipėdos teritorinės muitinės Panemunės kelio postą ir po kiek pakuočių bei už kokias pinigų sumas gabeno vaistinius preparatus, muitinės įstaigai buvo žinoma, sprendžiant pagal sąrašo spausdinimo datą ir laiką, jau 2013 m. spalio 25 d. Tai, kad šios aplinkybės, muitinės institucijos vertinamos prekių (daiktų) gabenimo tvarkos pažeidimu, buvo žinomos dar iki 2013 m. rugsėjo 24 d., galima spręsti ir iš Klaipėdos teritorinės muitinės 2014 m. gegužės 5 d. apeliacinio skundo, kuriuo buvo ginčijamas Tauragės rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 17 d. sprendimas, priimtas dėl A. M. 2013 m. rugsėjo 24 d. padaryto administracinio teisės pažeidimo. Esant tokioms bylos aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad A. M. Tauragės rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 12 d. nutarimu pagal ATPK 2093 straipsnio 7 dalį nubaustas pasibaigus ATPK 35 straipsnio 1 dalyje nustatytam šešių mėnesių terminui, todėl nutarimo dalis, kuria A. M. pagal ATPK 2093 straipsnio 7 dalį nubaustas 3000 Lt (868 Eur) bauda su prekių konfiskavimu, taip pat ir apeliacinės instancijos teismo nutarties dalis, kuria padaryta ATPK 35 straipsnio taikymo klaida neištaisyta, naikintinos ir ši bylos dalis nutrauktina.

Dėl ATPK 2092 straipsnio 4 dalies taikymo

Pagal ATPK 2092 straipsnio 4 dalį deklaranto neteisingų duomenų pateikimas deklaracijoje arba kitoks muitinės suklaidinimas, kai neteisingai deklaruotų prekių (daiktų) vertė neviršija 5 minimalių gyvenimo lygio (MGL) dydžio sumos, užtraukia įspėjimą arba baudą nuo 200 Lt (57 Eur) iki 500 Lt (144 Eur).

Byloje nustatyta, kad A. M., 2013 m. rugsėjo 24 d. vykdamas iš Rusijos Federacijos Kaliningrado srities į Lietuvą per Klaipėdos teritorinės muitinės Panemunės kelio postą, žodinės deklaracijos pateikimo metu nenurodė gabenantis vaistus, nors žinojo, kad juos turi deklaruoti. Atlikus muitinį tikrinimą nustatyta, kad A. M. gabeno ir nedeklaravo 8 pavadinimų vaistinių preparatų, kurių vertė 181 Lt (52,42 Eur). Už tokius veiksmus A. M. nubaustas įspėjimu.

Dėl ATPK 2092 straipsnio 4 dalies taikymo pirmosios instancijos teismo nutarime pakankamai išsamiai ir argumentuotai pasisakyta.

Teisėjų kolegija pažymi, kad, nagrinėdamas atnaujintą administracinio teisės pažeidimo bylą, teismas teisės taikymo aspektu patikrina priimtus nutarimus ir nutartis, kurių teisėtumas ginčijamas prašyme. Teismas yra saistomas toje administracinio teisės pažeidimo byloje įsiteisėjusiu nutarimu ar nutartimi nustatytų aplinkybių (ATPK 30221 straipsnio 13 dalis).

Iš pareiškėjo prašyme dėstomų argumentų matyti, kad ATPK 2092 straipsnio 4 dalies taikymo netinkamumas iš esmės grindžiamas teismų padarytų išvadų nepagrįstumu ginčijant byloje ištirtų įrodymų vertinimą. Kaip minėta, atnaujintoje byloje teismas priimtus sprendimus patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. iš naujo įrodymų netiria ir naujų faktinių aplinkybių nenustatinėja. Konstatuoti, kad sprendžiant A. M. administracinės atsakomybės pagal ATPK 2092 straipsnio 4 dalį klausimą buvo padaryta esminių materialiosios ar proceso teisės pažeidimų, teisėjų kolegija neturi pagrindo.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30221 straipsnio 14 dalies 2 punktu,

n u t a r i a :

Tauragės rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 12 d. nutarimo ir Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. sausio 23 d. nutarties dalį, kuria A. M. nubaustas pagal ATPK 2093 straipsnio 7 dalį 3000 Lt (868 Eur) bauda su prekių konfiskavimu, panaikinti ir dėl šios dalies administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną nutraukti.

Taip pat panaikinti Tauragės rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 12 d. nutarimo bei Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. sausio 23 d. nutarties dalį, kuria A. M., vadovaujantis ATPK 33 straipsniu, paskirta galutinė subendrinta administracinė nuobauda.

Teisėjai Vytautas Piesliakas

Alvydas Pikelis

Aldona Rakauskienė