be9ade70-d60b-4cb9-a3d9-628209cae7d3 · KlaipÄdos apygardos teismas
Legislator summary
AI generated?PraneÅ¡Äja R. BertaÅ¡ienÄ Baudžiamoji byla Nr. 1A-25-255/2019 TeisÄja I. Å eÅ¡kauskienÄ Teisminio proceso Nr. 1-01-1-08412-2018-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.8.1.2.; 1.1.4.5.1.; 2.1.15.1.2.; 2.1.15.7.; 2.4.6.1 (S) KLAIPÄDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. kovo 28 d. KlaipÄda KlaipÄdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisÄjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisÄjų Reginos BertaÅ¡ienÄs (kolegijos pirmininkÄ ir praneÅ¡Äja), Dalios KurseviÄienÄs ir Lino PauliukÄno sekretoriaujant Redai TamoÅ¡auskaitei, dalyvaujant prokurorei Reginai BuÄinskaitei, nuteistajai G.
Legislator headnote
AI generatedbe9ade70-d60b-4cb9-a3d9-628209cae7d3 · KlaipÄdos apygardos teismas: Be to, apeliantų įsitikinimu, skundžiamame nuosprendyje jiems buvo nepagrįstai inkriminuotas bendrininkų grupÄs požymis, t. y. teismas netinkamai aiÅ¡kino ir taikÄ BK 25 straipsnio 2 dalies nuostatas dÄl bendrininkavimo formos. 3.2. Apeliaciniu skundu nesutinkama su teismo iÅ¡vada, kad G. S. ir A. S. 2018 m. sausio 22 d. ir 2018 m. balandžio 23 d. veikas atliko veikdami tiesiogine tyÄia, t. y. jog jie suvokÄ, kad per visuomenÄs informavimo priemones paskleidÄ tikrovÄs neatitinkanÄiÄ informacijÄ , ir norÄjo taip veikti.
Full text
?PraneÅ¡Äja R. BertaÅ¡ienÄ Baudžiamoji byla Nr. 1A-25-255/2019 TeisÄja I. Å eÅ¡kauskienÄ Teisminio proceso Nr. 1-01-1-08412-2018-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.8.1.2.; 1.1.4.5.1.; 2.1.15.1.2.; 2.1.15.7.; 2.4.6.1 (S) KLAIPÄDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. kovo 28 d. KlaipÄda KlaipÄdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisÄjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisÄjų Reginos BertaÅ¡ienÄs (kolegijos pirmininkÄ ir praneÅ¡Äja), Dalios KurseviÄienÄs ir Lino PauliukÄno sekretoriaujant Redai TamoÅ¡auskaitei, dalyvaujant prokurorei Reginai BuÄinskaitei, nuteistajai G.
S. ir jos gynÄjui advokatui Raimundui Jurkai, nukentÄjusiesiems V. D. ir E. D., jų atstovui advokatui Mindaugui Kepeniui, vieÅ¡ame teismo posÄdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinÄjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistųjų G. S. ir A. S. bei nukentÄjusiosios E. D. apeliacinius skundus dÄl PlungÄs apylinkÄs teismo PlungÄs rÅ«mų 2018 m. lapkriÄio 19 d. nuosprendžio, kuriuo: G. S. pripažinta kalta ir nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau â BK) 154 straipsnio 2 dalį (dÄl 2018-01-22 įvykdytos veikos) 55 MGL (2750 Eur) dydžio bauda; pagal BK 154 straipsnio 2 dalį (dÄl 2018-04-23 įvykdytos veikos) 56 MGL (2800 Eur) dydžio bauda.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmÄs subendrintos dalinio bausmių sudÄjimo bÅ«du ir paskirta galutinÄ subendrinta 70 MGL (3500 Eur) dydžio bauda. A. S. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 154 straipsnio 2 dalį 55 MGL (2750 Eur) dydžio bauda. Nuosprendžiu iÅ¡ dalies tenkintas civilinis ieÅ¡kinys ir nukentÄjusiajai E. D. priteisti 1000 Eur neturtinÄs žalos atlyginimo solidariai iÅ¡ nuteistųjų G. S. ir A. S. ir 1000 Eur neturtinÄs žalos iÅ¡ nuteistosios G. S.. Nuosprendžiu iÅ¡ nuteistųjų taip pat priteistas dalies â 500 Eur â nukentÄjusiųjų patirtų atstovavimo iÅ¡laidų atlyginimas.
TeisÄjų kolegija n u s t a t Ä : 1.1. G. S. nuteista už tai, kad Å¡meiÅ¾Ä Å¾mogų per visuomenÄs informavimo priemones: ji, veikdama bendrininkų grupe su A. S., 2018 m. sausio 22 d., tyrimo metu nenustatytu laiku, paskleidÄ E. D. ir V. D. Å¡meižianÄiÄ ir tikrovÄs neatitinkanÄiÄ informacijÄ per visuomenÄs informavimo priemonÄ, t. y. G. S. papraÅ¡ius, o A. S., internetinÄje svetainÄje (duomenys neskelbtini), pasivadinusiam ,,B. B.â vardu, patalpinus tekstÄ : âLaba diena, biski ne į tema, bet gal si mano posta uzmatys reikiami zmones, kurie sia situacija gali sutvarkyti...(duomenys neskelbtini) mokyklos vireja E. D. nuolatos vagia maista ir atliekas kiekviena diena daugeli metu.
Ar niekas to nepastebi ar nenori? Juk galetu atiduoti sunkiai besivercianciom seimom maisto pertekliu, ar tiem socialiai remtiniems vaikams, o dar nuo ju vagia...E. D. ir jos seima neturi ne trupucio gedos tai darydama, nes ir jos vyras, V. D. ta pati daro pasikeisdami. Zinau viena, kad pats geriausias ginklas pries tokius zmones ir ju darbus yra viesinimasâ su pridÄta automobilio (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priklausanÄio E. D., nuotrauka, bendrais veiksmais per visuomenÄs informavimo priemonÄ paskleidÄ E. D. ir V.
D. Å¡meižianÄiÄ ir tikrovÄs neatitinkanÄiÄ informacijÄ , kad E. D. ir V. D. daro vagystes, t. y. veikas, už kurias numatyta administracinÄ arba baudžiamoji atsakomybÄ. 1.2. G. S. taip pat nuteista už tai, kad per visuomenÄs informavimo priemonÄ apÅ¡meiÅ¾Ä nukentÄjusiÄ jÄ E. D.: 2018 m. balandžio 23 d., laikotarpiu nuo 17.30 val. iki 18.30 val., per visuomenÄs informavimo priemonÄ â televizijos (duomenys neskelbtini) rodytÄ laidÄ (duomenys neskelbtini) paskleidÄ apie nukentÄjusiÄ jÄ E. D. tikrovÄs neatitinkanÄiÄ informacijÄ , galinÄiÄ paniekinti ar pažeminti tÄ asmenį arba pakirsti pasitikÄjimÄ juo, pasakydama, kad nukentÄjusioji E. D. 20 metų vogÄ iÅ¡ vaikų mokykloje ir kad jÄ dÄl Å¡ios priežasties iÅ¡metÄ iÅ¡ darbo.
2. A. S. nuteistas už tai, kad Å¡meiÅ¾Ä Å¾mogų per visuomenÄs informavimo priemones: jis, veikdamas bendrininkų grupe kartu su G. S., 2018 m. sausio 22 d., tyrimo metu nenustatytu laiku, paskleidÄ E. D. ir V. D. Å¡meižianÄiÄ ir tikrovÄs neatitinkanÄiÄ informacijÄ per visuomenÄs informavimo priemonÄ, t. y. G. S. papraÅ¡ius, o A. S., internetinÄje svetainÄje (duomenys neskelbtini), pasivadinusiam ,,B. B.â vardu, patalpinus tekstÄ : âLaba diena, biski ne į tema, bet gal si mano posta uzmatys reikiami zmones, kurie sia situacija gali sutvarkyti... (duomenys neskelbtini) mokyklos vireja E. D. nuolatos vagia maista ir atliekas kiekviena diena daugeli metu.
Ar niekas to nepastebi ar nenori? Juk galetu atiduoti sunkiai besivercianciom seimom maisto pertekliu, ar tiem socialiai remtiniems vaikams, o dar nuo ju vagia...E. D. ir jos seima neturi ne trupucio gedos tai darydama, nes ir jos vyras, V. D. ta pati daro pasikeisdami. Zinau viena, kad pats geriausias ginklas pries tokius zmones ir ju darbus yra viesinimasâ su pridÄta automobilio (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priklausanÄio E. D., nuotrauka, bendrais veiksmais per visuomenÄs informavimo priemonÄ paskleidÄ E. D. ir V.
D. Å¡meižianÄiÄ ir tikrovÄs neatitinkanÄiÄ informacijÄ , kad E. D. ir V. D. daro vagystes, t. y. veikas, už kurias numatyta administracinÄ arba baudžiamoji atsakomybÄ.
3. Apeliaciniu skundu nuteistieji G. S. ir A. S. praÅ¡o panaikinti PlungÄs apylinkÄs teismo PlungÄs rÅ«mų 2018 m. lapkriÄio 19 d. nuosprendį ir priimti naujÄ nuosprendį, kuriuo iÅ¡teisinti G. S. ir A. S. pagal jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas, numatytas BK 154 straipsnio 2 dalyje, arba paÅ¡alinti iÅ¡ kaltinimo aplinkybÄ, kad apeliantai veikÄ susitarÄ, t. y. bendrininkų grupe, ir G. S. iÅ¡teisinti dÄl 2018 m. sausio 22 d. padarytos nusikalstamos veikos. Jei bus konstatuota, kad apeliantai nepadarÄ veikų, turinÄių nusikalstamos veikos požymių, praÅ¡oma nukentÄjusiųjų civilinį ieÅ¡kinį palikti nenagrinÄtÄ .
Be to, nurodoma, jog jei apeliantams patiems nepavyktų gauti papildomų duomenų iÅ¡ ValstybinÄs maisto ir veterinarijos tarnybos apie 2018 m. sausio 25 d. atliktÄ neplaninį patikrinimÄ ir jo metu surinktus duomenis, praÅ¡oma apeliacinÄs instancijos teismo atlikti įrodymų tyrimÄ ir iÅ¡reikalauti Å¡iuos bei kitus su 2018 m. sausio 22 d. ir 2018 m. balandžio 23 d. veikomis susijusius duomenis, kurie nebuvo surinkti nei ikiteisminio tyrimo metu, nei pirmosios instancijos teismo metu. 3.1. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog skundžiamas nuosprendis yra nepagrįstas bei neteisÄtas esant BK 2 straipsnio 3, 4 dalyse, BPK 20 straipsnio 5 dalyje, 305 straipsnio 1 dalyje numatytiems pagrindams, todÄl turi bÅ«ti panaikintas ir priimtas naujas iÅ¡teisinamasis nuosprendis, kadangi apeliantai nepadarÄ nusikalstamų veikų, turinÄių nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Apeliantų nuomone, narinÄjamoje baudžiamojoje byloje buvo nepagrįstai konstatuota, kad jie, G. S. ir A. S., vieÅ¡ojoje erdvÄje paskleisdami tikrovÄs neatitinkanÄiÄ ir nukentÄjusiuosius Å¡meižianÄiÄ informacijÄ , veikÄ tiesiogine tyÄia. Apeliantų nuomone, pirmosios instancijos teismas, neiÅ¡samiai ir pavirÅ¡utiniÅ¡kai atlikÄs įrodymų tyrimÄ , klaidingai vertindamas įrodymus, nukrypÄs nuo formuojamos teismų praktikos taikant 154 straipsnio 2 dalies nuostatas, nenagrinÄjo, kad nuteistieji buvo pagrįstai įsitikinÄ dÄl 2018 m. sausio 22 d. ir 2018 m. balandžio 23 d. skleidžiamos informacijos teisingumo, t. y. elgÄsi sÄ Å¾iningai klysdami.
Be to, apeliantų įsitikinimu, skundžiamame nuosprendyje jiems buvo nepagrįstai inkriminuotas bendrininkų grupÄs požymis, t. y. teismas netinkamai aiÅ¡kino ir taikÄ BK 25 straipsnio 2 dalies nuostatas dÄl bendrininkavimo formos. 3.2. Apeliaciniu skundu nesutinkama su teismo iÅ¡vada, kad G. S. ir A. S. 2018 m. sausio 22 d. ir 2018 m. balandžio 23 d. veikas atliko veikdami tiesiogine tyÄia, t. y. jog jie suvokÄ, kad per visuomenÄs informavimo priemones paskleidÄ tikrovÄs neatitinkanÄiÄ informacijÄ , ir norÄjo taip veikti.
Apeliantų manymu, teisme iÅ¡tirti ir patikrinti įrodymai patvirtina, kad jie, G. S. ir A. S., aiÅ¡kiai sÄ Å¾iningai klydo dÄl savo viešų pareiÅ¡kimų turinio, todÄl to negalima laikyti veikimu tiesiogine tyÄia siekiant apÅ¡meižti nukentÄjusiuosius. Nurodo, jog tiek iÅ¡ G. S., tiek iÅ¡ A. S. teisme duotų parodymų matyti, kad jie kaltais neprisipažino, neigÄ norÄjÄ apÅ¡meižti nukentÄjusiuosius ir paaiÅ¡kino, dÄl kokios priežasties vieÅ¡ojoje erdvÄje buvo iÅ¡platinta informacija apie E. D. ir V.
D.. Nurodo, jog iÅ¡ ValstybinÄs maisto ir veterinarijos tarnybos (duomenys neskelbtini) valstybinÄs maisto ir veterinarijos tarnybos 2018-02-02 raÅ¡to Nr. 63S (63.5)-90 matyti, kad pagal G. S. skundÄ 2018-01-25 buvo atliktas neplaninis patikrinimas (duomenys neskelbtini) pagrindinÄs mokyklos valgykloje, kurioje maistÄ tvarko VšĮ (duomenys neskelbtini). Å io patikrinimo metu buvo nustatyta, kad padalinio vadovÄ E. D. maisto žaliavas laikÄ netinkamomis sÄ lygomis, gamino patiekalus, pažeisdama patvirtintų receptÅ«rų reikalavimus, be to, mokykloje rasta neaiÅ¡kios kilmÄs nepaženklintų maisto produktų.
Tikrinimo metu nustatyta, kad patiekalų maistinÄ ir energetinÄ vertÄ neatitinka įmonÄs patvirtintų technologinių kortelių reikalavimų. Taip pat nurodo, jog iÅ¡ (duomenys neskelbtini) valstybinÄs maisto ir veterinarijos tarnybos 2018-02-01 TrÅ«kumų Å¡alinimo plano matyti, jog 2018-01-25 patikrinimo metu buvo nustatyti Å¡ie ir kiti pažeidimai: rasta be ženklinimo etikeÄių kalakutiena 1,350 kg; darbuotojų asmeninių rÅ«bų spintoje rasti 6 vnt. po 125 g. ekologiÅ¡ko jogurto âMIAUâ; burokÄlių ir pupelių salotos su aliejumi pagamintas be pupelių ir pan.
Apeliantų manymu, aukÅ¡Äiau paminÄti objektyvÅ«s duomenys rodo, jog G. S., tiek A. S. iÅ¡ tiesų buvo be abejonių įsitikinÄ, kad kibiruose ar dÄžÄse, kurias jų kaimynai ne kartÄ neÅ¡Ä iÅ¡ savo automobilių, yra vogtas ar kitaip jiems nuosavybÄs teise nepriklausantis maistas, todÄl apeliantų 2018-01-22 ir 2018-04-23 vieÅ¡ojoje erdvÄje paskleisti teiginiai negali bÅ«ti laikomi apskritai niekuo nepagrįstais arba prasimanytais. Be to, apeliaciniame skunde nurodoma, jog nuteistieji neabejojo jų paskleistos informacijos teisingumu (tikrumu), todÄl pirmiausiai konfliktÄ su kaimynais bandÄ sprÄsti teisÄtomis priemonÄmis, t. y. dÄl galimų pažeidimų kreipÄsi į policijÄ , ValstybinÄ maisto ir veterinarijos tarnybÄ , ir tik vÄliau Å¡iÄ informacijÄ pavieÅ¡ino, t. y. patalpino praneÅ¡imÄ vieÅ¡oje erdvÄje. 3.3.
Apeliaciniame skunde tvirtinama, jog A. S. internetinÄje svetainÄje (duomenys neskelbtini) patalpino tekstÄ dÄl nukentÄjusiųjų galimai vykdomų teisÄs pažeidimų pilietiÅ¡kais motyvais, siekdamas informuoti visuomenÄ apie, jo įsitikinimu, netinkamÄ Å¾monių elgesį. Nurodo, jog A. S., pasitikÄdamas savo motinos iÅ¡sakytais žodžiais, matydamas ir žinodamas, kad jo kaimynai ilgÄ laikÄ neÅ¡iojasi maistÄ iÅ¡ savo automobilių, bandÄ informuoti visuomenÄ apie vykdomas vagystes ir taip padÄti motinai bei apginti vieÅ¡Ä jį interesÄ .
TodÄl, apeliantų nuomone, A. S., bÅ«damas įsitikinÄs, nors ir sÄ Å¾iningai klysdamas, dÄl nukentÄjusiųjų netinkamo elgesio, žinodamas, kad jokios kitos pastangos sudrausminti nukentÄjusiuosius nebepadeda, t. y. į motinos G. S. skundus bei praneÅ¡imus policijai ir Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai nÄra reaguojama, nusprendÄ vieÅ¡ai informuoti ir kreiptis į visuomenÄ, kad galiausiai tokiu bÅ«du bÅ«tų užkirstas kelias teisÄs pažeidimams. Pažymi, kad A. S. siekÄ vieÅ¡ai socialiniame tinkle atskleisti netinkamÄ nukentÄjusiųjų elgesį, o ne pažeminti nukentÄjusiuosius.
Nurodo, jog ir G. S. per visuomenÄs informavimo priemonÄ â televizijos (duomenys neskelbtini) rodytÄ laidÄ (duomenys neskelbtini) pasakydama, kad nukentÄjusioji E. D. iÅ¡ vaikų mokykloje vogÄ 20 metų, nesiekÄ jos tyÄia apÅ¡meižti, o savo iÅ¡sakytus teiginius grindÄ ValstybinÄs maisto ir veterinarijos tarnybos 2018-01-25 patikrinimo akto duomenimis, kurie, jos įsitikinimu, patvirtino vagystÄs faktÄ . Apeliaciniame skunde pažymima, jog PlungÄs apylinkÄs teismas, nagrinÄdamas Å¡iÄ baudžiamÄ jÄ bylÄ , privalÄjo vadovautis ir precedentais laikomais aukÅ¡tesniųjų teismų sprendimais analogiÅ¡ko pobÅ«džio bylose (KlaipÄdos apygardos teismo 2018-10-04 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. lA-255-462/2018;
Vilniaus apygardos teismo 2017-09-25 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-520-209/2017). Apeliantų manymu, pirmosios instancijos teismas, vertindamas G. S. elgesį 2018-04-23 situacijoje, privalÄjo atsižvelgti į konfliktinÄs situacijos turinį, trukmÄ, pobÅ«dį, ir tai, kad bÅ«tent V. D. pasikvietÄ Å¾urnalistus, o ne G. S.. Pažymima, jog iÅ¡ visumos byloje surinktų duomenų matyti, kad tiek G. S., tiek ir A. S., vieÅ¡ojoje erdvÄje iÅ¡sakydami teiginius apie nukentÄjusiuosius, nesiekÄ juos apÅ¡meižti, bet norÄjo informuoti visuomenÄ apie jų (apeliantų) įsitikinimu, grindžiamu sÄ Å¾iningu klydimu (kaip paaiÅ¡kÄjo vÄliau), nukentÄjusiųjų neteisÄtus veiksmus.
TodÄl nei G. S., nei A. S., darydami 2018-01-25 ir 2018-04-23 veikas, neveikÄ tiesiogine tyÄia, o buvo sÄ Å¾iningai įsitikinÄ, kad E. D. ir V. D. vykdo maisto vagystes iÅ¡ mokyklos, nesuvokÄ, kad jų per visuomenÄs informavimo priemones paskleista informacija neatitinka tikrovÄs ir nenorÄjo apÅ¡meižti savo kaimynų. 3.4. Apeliaciniame skunde pažymima, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamÄ nuosprendį, neanalizavo, ar Å¡ie 2018-01-22 ir 2018-04-23 G. S. ir A. S. veiksmai yra tiek pavojingi ir pažeidžiantys nukentÄjusiųjų teisÄtus interesus, kad jiems bÅ«tų bÅ«tina taikyti baudžiamosios atsakomybÄs priemones.
Apeliantų manymu, nukentÄjusieji galÄjo ir turÄjo visas galimybes savo galimai pažeistus teisÄtus interesus ginti kitomis teisinÄmis priemonÄmis. Be to, apeliantų nuomone, visi juos teisinantys duomenys (G. S., A. S. teisme duoti parodymai, ValstybinÄs maisto ir veterinarijos tarnybos 2018-01-25 patikrinimo aktas, automobilio (duomenys neskelbtini) fotonuotrauka, A. S. pateiktas CD su vaizdo įraÅ¡ais) buvo analizuojami pirmosios instancijos teismo tik siekiant paneigti aplinkybÄ, kad nukentÄjusieji E. D. ir A.
D. vogÄ maistÄ arba maisto atliekas iÅ¡ mokyklos, taÄiau byloje liko nepaneigta reikÅ¡minga aplinkybÄ, jog G. S. ir A. S. bÅ«tent dÄl Å¡ių duomenų galÄjo sÄ Å¾iningai klysti ir todÄl 2018-01-22 ir 2018-04-23 paskleisti neteisingÄ informacijÄ . Mano, jog pirmosios instancijos teismas, paneigdamas G. S. teiginius ValstybinÄs maisto ir veterinarijos tarnybos suraÅ¡yto patikrinimo akto duomenimis, o bÅ«tent tuo, kad Å¡iame akte nÄra kalbama apie galimÄ maisto grobimÄ , pasisavinimÄ ir pan., tai daro neturÄdamas visos detalios informacijos apie 2018-01-25 neplaninio patikrinimo rezultatus.
Apeliantams nesuprantama, kodÄl teismas ignoravo ValstybinÄs maisto ir veterinarijos tarnybos nustatytÄ vienÄ iÅ¡ pažeidimų, kad mokyklos, kurioje dirbo E. D., darbuotojų kiÅ¡enÄse buvo rasti vaikams skirti jogurtai. Pažymi, jog bÅ«tent Å¡i faktinÄ aplinkybÄ turÄjo esminÄ Ä¯takÄ G. S. nuomonei apie D. Apeliantų nuomone, pirmosios instancijos teismas, vertindamas, ar G. S. galÄjo sÄ Å¾iningai klysti, privalÄjo įvertinti ir jos amžių, iÅ¡silavinimÄ , bei tai, kad ji gyvena kaime, Å«kininkauja ir pan.
Apeliantų įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas, paneigdamas G. S. parodymus policijos pareigÅ«nų 2018-02-22 darytais vaizdo įraÅ¡ais jos namuose ir Å¡iuos įraÅ¡us laikydamas įrodymais, pažeidÄ BPK 20 straipsnyje įtvirtintÄ Ä¯rodymų leistinumo reikalavimÄ , kurio vienas iÅ¡ esminių elementų yra duomenų surinkimo teisÄtumas. Mano, jog teismas, vertindamas Å¡iuos policijos pareigÅ«nų slapta darytus 2018-02-22 vaizdo įraÅ¡us, nesigilino į tai, kad ikiteisminis tyrimas byloje Nr. 01-1-08412-18 jau buvo pradÄtas 2018-02-19, todÄl policijos pareigÅ«nų daryti vaizdo įraÅ¡ai G.
S. namuose buvo neleistini, nes tokio procesinio veiksmo BPK apskritai nenumato. Pažymi, jog teismas, vertindamas Å¡iuos duomenis, nesivadovavo Lietuvos Respublikos generalinio komisaro 2011-07-19 įsakymo âDÄl policijos patrulių veiklos instrukcijos patvirtinimoâ ((Zin. 2011, Nr. 96-4537) suvestinÄ redakcija nuo 2G1S-02-15) 35 punktu, kuriame skelbiama, kad asmeniui, įtariamam padarius teisÄs pažeidimÄ , pažeidimo esmÄ paaiÅ¡kinama remiantis atitinkamais teisÄs aktais. Å iam asmeniui reikia sudaryti galimybÄ paÄiam paaiÅ¡kinti savo veiksmus.
Jeigu pokalbio metu naudojama vaizdo ar garso įraÅ¡ymo aparatÅ«ra, asmenį reikia apie tai įspÄti. Pažymi, kad G. S. kaip įtariamoji pirmÄ kartÄ buvo apklausta tik 2018-03-29, todÄl policijos pareigÅ«nų slaptas G. S. namuose garso ir vaizdo įraÅ¡o darymas atliekant ikiteisminį tyrimÄ yra neteisÄtas, kadangi ji nebuvo apie tai įspÄta. Taip pat apeliaciniame skunde nurodoma, jog pirmosios instancijos teismas iÅ¡tyrÄ tik dalį įrodymų, susijusių su 2018-04-23 įvykiu. Pažymi, jog pirmosios instancijos teismas teisminio nagrinÄjimo metu tiesiogiai neiÅ¡tyrÄ nukentÄjusiosios E. D. pateiktos kompiuterinÄs laikmenos su vaizdo įraÅ¡u iÅ¡ (duomenys neskelbtini) laidos fragmento, kurio trukmÄ yra 1 min. ir 56 sek., o tik paminÄjo Å¡io vaizdo įraÅ¡o 2018-05-17 ApžiÅ«ros protokolÄ .
Apeliantų įsitikinimu, teismas, privalÄdamas bÅ«ti aktyvus, turÄjo pareigÄ pats iÅ¡reikalauti iÅ¡ televizijos (duomenys neskelbtini) laidos (duomenys neskelbtini) visÄ Ä¯raÅ¡Ä arba jo siužetÄ , apimantį G. S. ir D. Å¡eimos konfliktinius santykius, kadangi viso minÄtos laidos vaizdo įraÅ¡o apžiÅ«ra bÅ«tų leidusi teismui susidaryti aiÅ¡kesnį vaizdÄ ir padÄjusi suprasti, kad G. S. veiksmų pobÅ«dis nesiekia baudžiamosios atsakomybÄs. 3.5. Apeliaciniu skundu taip pat nesutinkama su tuo, kad pirmosios instancijos teismas inkriminavo nuteistiesiems bendrininkavimo požymį.
Nurodoma, jog iÅ¡ faktinių bylos duomenų matyli, kad tiek G. S., tiek A. S. kategoriÅ¡kai neigÄ, kad buvo susitarÄ dÄl internetinÄje svetainÄje (duomenys neskelbtini) 2018-01-22 patalpinto teksto turinio. Mano, jog vien G. S. A. S. iÅ¡sakyta mintis, pavieÅ¡inti informacijÄ apie E. D., nekonkretizuojant tokios informacijos turinio, neįrodo nei bendro susitarimo apÅ¡meižti nukentÄjusiuosius, nei G. S. kaip vykdytojos vaidmens prisidedant prie minÄtos veikos padarymo. Mano, jog pirmosios instancijos teismas, teigdamas kad G.
S. pritarÄ bet kokių duomenų pavieÅ¡inimui, iÅ¡ esmÄs vadovavosi tik prielaida, kadangi tokių duomenų byloje nÄra. 3.6. Apeliantai nesutinka ir su pirmosios instancijos teismo nukentÄjusiajai priteistu neturtinÄs žalos atlyginimo dydžiu, mano, jog jis nepagrįstai didelis ir niekuo nepagrįstas. Pažymi, jog pirmosios instancijos teismas, nustatydamas neturtinÄs žalos dydį, neiÅ¡skyrÄ ir nevertino, kiek kiekviena veika atskirai, t. y. 2018-01-22 ir 2018-04-23 atvejai, sukÄlÄ neturtinÄs žalos nukentÄjusiajai E. D..
Mano, jog kalbant apie 2018-04-23 atvejį, iÅ¡ televizijos (duomenys neskelbtini) laidos (duomenys neskelbtini) vaizdo įraÅ¡o matyti, kad tarp nukentÄjusiosios sutuoktinio V. D. ir G. S. buvo susiklosÄiusi konfliktinÄ situacija dÄl Å¡alia jų namo esanÄios tvoros, Å¡iame vaizdo įraÅ¡e tik labai trumpai ir fragmentiÅ¡kai apeliantÄ G. S. užsiminÄ apie E. D. vykdomas vagystes, taÄiau po Å¡io siužeto konflikto dalyviai ir vÄl ginÄijosi dÄl tvoros. TodÄl apeliantų nuomone, pirmosios instancijos teismas, tiesiogiai netirdamas, t. y. neiÅ¡reikalavÄs iÅ¡ minÄtos televizijos Å¡iai bylai aktualios laidos archyvinio įraÅ¡o ir neperžiÅ«rÄdamas vaizdo įraÅ¡o, negalÄjo tinkamai sprÄsti, ar G.
S. veiksmais buvo padaryta neturtinÄ Å¾ala E. D. ir koks bÅ«tų teisingas tokios žalos dydis. Be to, pažymi, jog panaÅ¡aus pobÅ«džio bylose priteisiami mažesni neturtinÄs žalos dydžiai. Apeliantų manymu, apeliacinÄs instancijos teismas turi įvertinti tai, kad tarp apeliantų ir nukentÄjusiųjų jau ilgus metus vyksta nesutarimai. Mano, jog tai rodo, kad ir patys nukentÄjusieji nÄra linkÄ taikiai ir teisinÄmis priemonÄmis sprÄsti konfliktinių situacijų, patys inicijuoja ir kvieÄiasi laidos (duomenys neskelbtini) žurnalistus, kad Å¡ie padÄtų iÅ¡sprÄsti konfliktus su kaimynais.
4. Apeliaciniu skundu nukentÄjusioji E. D. praÅ¡o pakeisti PlungÄs apylinkÄs teismo PlungÄs rÅ«mų 2018 m. lapkriÄio 19 d. nuosprendį ir priteisti 6000 Eur dydžio neturtinÄs žalos atlyginimÄ bei patirtas 1500 Eur advokato atstovavimo iÅ¡laidas. 4.1. ApeliantÄ mano, jog pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau â CPK), civilinio ieÅ¡kinio patenkintos dalies dydį, bylos sudÄtingumÄ , teisinių paslaugų komplektiÅ¡kumÄ bei specialių žinių reikalingumÄ , konstatavo, kad jos, E. D., patirtos iÅ¡laidos, susijusios su advokato pagalba, turi bÅ«ti mažinamos proporcingai patenkinto civilinio ieÅ¡kinio daliai, iki 500 Eur.
Mano, kad teismas, mažindamas Å¡ias iÅ¡laidas, nepagrįstai vadovavosi vien civilinÄje teisÄje suformuotomis iÅ¡laidų mažinimo taisyklÄmis. Pažymi, jog pagal BPK 106 straipsnio 2 dalies nuostatas, gali priteisti visas nukentÄjusiojo iÅ¡laidas, patirtas advokato paslaugoms apmokÄti, nepaisant civilinio ieÅ¡kinio patenkintos dalies dydžio. ApeliantÄs nuomone, bÅ«tina atsižvelgti į tai, kad viso proceso metu nuteistieji neigÄ kaltÄ, dÄl ko reikÄjo rinkti kaltinanÄius įrodymus, buvo atstovaujami abu nukentÄjusieji vieno advokato, iÅ¡laidos, susijusios su advokato pagalba, buvo patirtos dÄl nuteistųjų kaltÄs, teismas turi priteisti visas nukentÄjusiosios patirtas advokato atstovavimo iÅ¡laidas. 4.2.
Apeliaciniu skundu taip pat nesutinkama ir su pirmosios instancijos teismo nukentÄjusiajai priteistu neturtinÄs žalos atlyginimo dydžiu. ApeliantÄ mano, jog pirmosios instancijos teismas nepakankamai įvertino jos patirtus iÅ¡gyvenimus ir dÄl to priteisÄ per maÅ¾Ä sumÄ neturtinei žalai atlyginti. Pažymi, jog dÄl nuteistųjų G. S. ir A. S. veiksmų ji patyrÄ stiprius iÅ¡gyvenimus, kadangi minÄtų asmenų paskleista tikrovÄs neatitinkanti informacija paniekino ir pažemino jÄ bei jos Å¡eimÄ , pakirto pasitikÄjimÄ ja, nes tiek mokykloje, kurioje dirbo, tiek PlungÄje buvo visų gerbiama, o po paskelbtos tikrovÄs neatitinkanÄios informacijos, turÄjo Å¡alintis žmonių, vengÄ su jais bendrauti.
Be o, apeliantÄ nurodo, jog dÄl to pablogÄjo jos sveikata, gulÄjo ligoninÄje bei už savo lÄÅ¡as pirko medikamentus. TodÄl mano, jog esant nustatytoms aplinkybÄms, priteistinos neturtinÄs žalos dydis turÄtų bÅ«ti didinamas.
5. Atsiliepimų į apeliacinius nuteistųjų G. S. ir A. S. bei nukentÄjusiosios E. D. apeliacinius skundus nÄra gauta.
6. Teismo posÄdyje nuteistoji ir jos gynÄjas praÅ¡Ä nuteistųjų apeliacinį skundÄ patenkinti, o nukentÄjusiosios apeliacinį skundÄ atmesti, nukentÄjusioji ir jos atstovas praÅ¡Ä jos apeliacinį skundÄ patenkinti ir nuteistųjų apeliacinį skundÄ atmesti, prokurorÄ praÅ¡Ä nuteistųjų apeliacinį skundÄ atmesti, o nukentÄjusiosios apeliacinį skundÄ tenkinti.
7. Apeliaciniai skundai atmestini.
8. ApeliacinÄs instancijos teismas patikrina bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniame skunde, bei patikrina, ar nÄra padaryta esminių Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų (BPK 320 straipsnio 3 dalis). Nuteistieji G. S. ir A. S. apeliaciniu skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teismo padarytomis iÅ¡vadomis dÄl jų kaltÄs pagal BK 154 straipsnio 2 dalį. Be to, apeliantų įsitikinimu, skundžiamame nuosprendyje jiems buvo nepagrįstai inkriminuotas bendrininkų grupÄs požymis, t. y. teismas byloje surinktų faktinių aplinkybių visumoje netinkamai aiÅ¡kino ir taikÄ BK 25 straipsnio (bendrininkavimo formos) 2 dalies nuostatas. NukentÄjusioji E. D. apeliaciniu skundu nesutinka pirmosios instancijos teismo priteisto neturtinÄs žalos atlyginimo dydžio ir priteistos atstovavimo iÅ¡laidų atlyginimo sumos. BÅ«tent dÄl Å¡ių klausimų apeliacinÄs instancijos teismas ir pasisako.
9. Pagal teismų praktikÄ esminiu BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų pažeidimu gali bÅ«ti pripažįstami atvejai, kai nuosprendyje ar nutartyje teismo iÅ¡vados padarytos, nesiÄmus įmanomų priemonių visoms teisingam bylos iÅ¡sprendimui reikÅ¡mingoms aplinkybÄms nustatyti; nebuvo vertinti visi proceso metu surinkti bylos iÅ¡sprendimui reikÅ¡mingi įrodymai; vertinant įrodymus darytos klaidos dÄl įrodymų turinio; remtasi duomenimis, kurie dÄl neatitikties BPK 20 straipsnio 1â4 dalyse nustatytiems reikalavimams negalÄjo bÅ«ti pripažinti įrodymais; įrodymais nepagrįstai nepripažinti duomenys, kurie BPK 20 straipsnio 1â4 dalyse reikalavimus atitinka; neiÅ¡dÄstyti teisiniai argumentai dÄl iÅ¡tirtų įrodymų vertinimo ir pan. (kasacinÄs nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-28-489/2016, 2K-160-507/2016, 2K-251-507/2016, 2K-74-976/2017).
10. ApeliacinÄs instancijos teismas, iÅ¡nagrinÄjÄs bylÄ , nustatÄ, kad pirmosios instancijos teismo atliktas įrodymų tyrimas ir vertinimas tokių trÅ«kumų neturi, o nuteistųjų G. S. ir A. S. apeliaciniame skunde keliamos abejonÄs dÄl įrodymų, kuriais rÄmÄsi teismas, priimdamas skundžiamÄ nuosprendį, atitikties įstatymų reikalavimams yra nepagrįstos. Visi duomenys, kuriais pirmosios instancijos teismas grindÄ savo iÅ¡vadas, nustatydamas faktines bylos aplinkybes, gauti teisÄtais bÅ«dais, patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais ir iÅ¡nagrinÄti teisiamajame posÄdyje. Pirmosios instancijos teismas visapusiÅ¡kai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, tinkamai motyvavo savo iÅ¡vadas, aiÅ¡kino ir taikÄ teisÄs normas, todÄl pagrįstai pripažino, jog įrodyta, kad G. S. ir A. S. padarÄ jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas, numatytas BK 154 straipsnio 2 dalyje.
11. Kaip matyti iÅ¡ baudžiamosios bylos medžiagos, pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡nagrinÄjo bylos aplinkybes ir teisiamajame posÄdyje patikrino teisÄtais bÅ«dais gautus duomenis, t. y. apklausÄ kaltinamuosius G. S. ir A. S., nukentÄjusiuosius E. D. ir V. D., liudytojas V. D. ir J. L., paskelbÄ iÅ¡vardydamas dokumentus, turinÄius reikÅ¡mÄs bylai nagrinÄti, ir nuosprendį, laikydamasis BPK 301 straipsnio 1 dalies nuostatų, grindÄ teisiamajame posÄdyje iÅ¡tirtais įrodymais.
Teismas, pripažindamas duomenis įrodymais ir juos vertindamas, laikÄsi BPK 20 straipsnio reikalavimų, įrodymus vertino tiek atskirai, tiek lygindamas tarpusavyje, taip pat susiejo juos į vientisÄ loginÄ grandinÄ, nÄ vienam įrodymų Å¡altiniui neteikdamas iÅ¡skirtinÄs reikÅ¡mÄs. Teismas tyrÄ bei analizavo tiek G. S. ir A. S. teisinanÄius, tiek ir juos kaltinanÄius įrodymus, o apkaltinamojo nuosprendžio apraÅ¡omojoje dalyje, kaip to ir reikalaujama BPK 305 straipsnio 1 dalyje, iÅ¡dÄstÄ Ä¯rodymų, tarp jų ir kaltinamųjų, nukentÄjusiųjų, liudytojų parodymų vertinimo motyvus ir padarÄ Ä¯rodymais pagrįstas iÅ¡vadas, kokios faktinÄs aplinkybÄs nustatytos byloje ir kokie duomenys pagrindžia G.
S. ir A. S. kaltÄ, taip pat aptarÄ jų gynybos versijas ir byloje nagrinÄjamų įvykių faktinių aplinkybių ir motyvuotai jas atmetÄ.
12. Apeliaciniame skunde nuteistieji G. S. ir A. S. tvirtina, jog pirmosios instancijos teismas iÅ¡tyrÄ tik dalį įrodymų, susijusių su 2018-04-23 įvykiu, kadangi teisminio nagrinÄjimo metu tiesiogiai neiÅ¡tyrÄ, t. y. neperžiÅ«rÄjo televizijos kanalo (duomenys neskelbtini) laidos (duomenys neskelbtini) vaizdo įraÅ¡o. IÅ¡ PlungÄs apylinkÄs teismo PlungÄs rÅ«mų 2018 m. rugsÄjo 26 d. teisiamojo posÄdžio protokolo matyti, jog iÅ¡ tiesų pirmosios instancijos teismas minÄto įraÅ¡o neperžiÅ«rÄjo, kadangi to nepageidavo teismo posÄdžio dalyviai (b. l. 73-75, t. 2), taÄiau pažymÄtina, jog teismas šį įrodymÄ iÅ¡tyrÄ, kadangi susipažino su jo turiniu vaizdo įraÅ¡o 2018-05-17 apžiÅ«ros protokole (b. l. 32-35, t. 1). Nepaisant to, apeliacinÄs instancijos teismas, siekdamas atsakyti į apeliacinio skundo argumentus, atliko įrodymų tyrimÄ ir teismo posÄdžio metu minÄtÄ Ä¯raÅ¡Ä peržiÅ«rÄjo (b. l. 192-193, t. 2).
13. Apeliaciniame G. S. ir A. S. skunde taip pat nurodoma, jog pirmosios instancijos teismas, paneigdamas G. S. parodymus policijos pareigÅ«nų 2018-02-22 darytais vaizdo įraÅ¡ais jos namuose ir Å¡iuos įraÅ¡us laikydamas įrodymais, pažeidÄ BPK 20 straipsnyje įtvirtintÄ Ä¯rodymų leistinumo reikalavimÄ , kurio vienas iÅ¡ esminių elementų yra duomenų surinkimo teisÄtumas. Apeliantų manymu, teismas, vertindamas Å¡iuos policijos pareigÅ«nų slapta darytus 2018-02-22 vaizdo įraÅ¡us, nesigilino į tai, kad ikiteisminis tyrimas byloje Nr. 01-1-08412-18 jau buvo pradÄtas 2018-02-19, todÄl policijos pareigÅ«nų daryti vaizdo įraÅ¡ai G.
S. namuose buvo neleistini, nes tokio procesinio veiksmo BPK apskritai nenumato. Pažymi, jog teismas, vertindamas Å¡iuos duomenis, nesivadovavo Lietuvos Respublikos generalinio komisaro 2011-07-19 įsakymo âDÄl policijos patrulių veiklos instrukcijos patvirtinimoâ (Žin. 2011, Nr. 96-4537) galiojanti suvestinÄ redakcija) 35 punktu, kuriame skelbiama, kad asmeniui, įtariamam padarius teisÄs pažeidimÄ , pažeidimo esmÄ paaiÅ¡kinama remiantis atitinkamais teisÄs aktais. Å iam asmeniui reikia sudaryti galimybÄ paÄiam paaiÅ¡kinti savo veiksmus.
Jeigu pokalbio metu naudojama vaizdo ar garso įraÅ¡ymo aparatÅ«ra, asmenį reikia apie tai įspÄti. Pažymi, kad G. S. kaip įtariamoji pirmÄ kartÄ buvo apklausta tik 2018-03-29, todÄl policijos pareigÅ«nų slaptas G. S. namuose garso ir vaizdo įraÅ¡o darymas atliekant ikiteisminį tyrimÄ yra neteisÄtas, kadangi ji nebuvo apie tai įspÄta. Pirmosios instancijos teismas nuosprendžio motyvuojamojoje dalyje iÅ¡ tiesų nurodÄ, kad G. S. tvirtinimÄ , jog ji televizijos nekvietÄ ir pavieÅ¡inti informacijos apie nukentÄjusiÄ jÄ per televizijÄ nenorÄjo, paneigia jos paÄios elgesys filmuojant (duomenys neskelbtini) laidÄ bei dar gerokai prieÅ¡ filmavimÄ darytas policijos pareigÅ«nų vaizdo įraÅ¡as prie 2018-02-22 reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolo, kuriame G.
S. patvirtina, kad kreipsis į televizijÄ ir pavieÅ¡ins faktus, kad 20 metų D. vagia (b. l. 95, t. 2). Lietuvos Respublikos generalinio komisaro 2011-07-19 įsakymo âDÄl policijos patrulių veiklos instrukcijos patvirtinimoâ 9.3 punkte nurodyta, kad teisÄs pažeidimams iÅ¡aiÅ¡kinti, įrodymams rinkti, atsižvelgiant į tarnybos užduotyje ar sektoriaus informaciniame biuletenyje numatytas vykdyti priemones, policijos patruliai aprÅ«pinami garso, vaizdo fiksavimo, priartinimo, matavimo prietaisais (ruletÄmis, alkoholio kiekio matuokliais, dujų analizatoriais, greiÄio, stiklo skaidrumo matuokliais) ir kitomis priemonÄmis.
IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad tyrÄja S. Z. atvyko į G. S. namus paimti vaizdo stebÄjimo įrenginį ir suraÅ¡Ä reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolÄ (b. l. 93-96, t. 1). Protokole nurodyta, kad naudojamos techninÄs priemonÄs Transced Nr. 0111. G. S. su protokolu supažindinta, jį pasiraÅ¡Ä, todÄl teigti, kad Å¡is procesinis veiksmas atliktas pažeidžiant BPK reikalavimus nÄra jokio pagrindo. DÄl G. S. ir A. S. kaltÄs (veikimo tiesiogine tyÄia) 14. Pagal BK 154 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas paskleidÄ apie kitÄ Å¾mogų tikrovÄs neatitinkanÄiÄ informacijÄ , galinÄiÄ paniekinti ar pažeminti tÄ asmenį arba pakirsti pasitikÄjimÄ juo.
Å io straipsnio 2 dalyje numatyti Å¡meižimÄ kvalifikuojantys požymiai â tokios informacijos paskleidimas per visuomenÄs informavimo priemonÄ ar spaudinyje arba asmens Å¡meižimas, neva Å¡is padarÄ sunkų arba labai sunkų nusikaltimÄ . Å meižimo turinį sudaro tikrovÄs neatitinkanÄios informacijos, galinÄios paniekinti ar pažeminti kitÄ Å¾mogų, ar pakirsti pasitikÄjimÄ juo, paskleidimas. TikrovÄs neatitinkanti informacija (Å¡meižimo dalykas) yra melagingos, prasimanytos žinios, paskleistos konstatuojant faktus, teikiant duomenis apie reiÅ¡kinius, įvykius, asmens veiksmus, savybes.
Paskleistų faktų ir duomenų teisingumas (neteisingumas), jų egzistavimas (neegzistavimas) gali bÅ«ti patikrintas įrodymais ir objektyviai nustatytas (kasacinÄ nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-564489/2015). PažymÄtina, jog subjektyvÅ«s samprotavimai pripažintini žeminanÄiais garbÄ ir orumÄ (įžeidžianÄiais), kai jie nesÄ Å¾iningi, neturintys objektyvaus faktinio pagrindo, suponuoja neigiamas visuomenÄs nuostatas dÄl asmens, apie kurį reiÅ¡kiama nuomonÄ (kasacinÄ nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3- 30/2014).
15. Taigi, Å¡meižimas padaromas tik tiesiogine tyÄia (BK 15 straipsnio 2 dalis). Tai reiÅ¡kia, kad kaltininkas supranta, jog skleidžia melagingas žinias, kurios yra žeminanÄios, niekinanÄios kitÄ asmenį ar galinÄios pakirsti pasitikÄjimÄ juo, ir nori taip veikti. Vien objektyviai tikrovÄs neatitinkanÄios informacijos, galinÄios paniekinti ar pažeminti kitÄ asmenį arba pakirsti pasitikÄjimÄ juo, paskleidimas per visuomenÄs informavimo priemonÄ dar nesudaro Å¡meižimo nusikaltimo sudÄties, jei nenustatyta, kad tokia informacija buvo paskleista tyÄia, t. y. kaltininkui suvokiant tokias Å¡ios informacijos savybes â neatitikimÄ tikrovÄs, žeminantį pobÅ«dį â ir norint paskleisti bÅ«tent tokiÄ informacijÄ (pvz., kasacinÄs nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-171/2013, 2K-57/2015).
KasacinÄs instancijos teismo nutartyse ne kartÄ pažymÄta, kad kaltÄs turinys baudžiamojoje byloje atskleidžiamas ne vien tik paties kaltininko prisipažinimu ar neprisipažinimu padarius nusikalstamÄ veikÄ , iÅ¡aiÅ¡kinimu, kaip Å¡is asmuo suvokÄ bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobÅ«dį, padarinius, kokios paskatos nulÄmÄ nusikalstamos veikos padarymÄ ir kokių padarinių Å¡ia veika buvo siekiama. KaltÄs forma, rūšis, jos turinys â subjektyvieji (vidiniai â psichiniai) nusikalstamos veikos požymiai â nustatomi ir aiÅ¡kinantis bei vertinant ir iÅ¡orinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius â atliktus veiksmus, jų pobÅ«dį, bÅ«dÄ , pastangas ir pan.
Apeliantai skunde nurodo, jog informacijÄ apie E. D. ir jos vyro V. D. vykdomas vagystes iÅ¡platino (duomenys neskelbtini) socialiniame tinkle ir per (duomenys neskelbtini) televizijos kanalo laidÄ (duomenys neskelbtini) sÄ Å¾iningai klysdami, t. y. bÅ«dami įsitikinÄ, jog vagystÄs tikrai buvo, bei kad neturÄjo tikslo minÄtų asmenų pažeminti ar pakirsti pasitikÄjimÄ jais, taÄiau nagrinÄjamu atveju apeliacinÄs instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , kad tiek G. S., tiek A. S. veikÄ tiesiogine tyÄia, nes tiek A.
S. patalpinta žinutÄ (duomenys neskelbtini) su fotonuotrauka socialiniame tinkle, tiek A. S. teiginiai televizijos laidos metu nebuvo spontaniÅ¡ki, nuteistieji prieÅ¡ paskleisdami informacijÄ , jų paÄių paaiÅ¡kinimais, tarÄsi tarpusavyje, A. S. teigimu, prieÅ¡ tai ji ne kartÄ kreipÄsi į policijÄ bei ValstybinÄ maisto ir veterinarijos tarnybÄ , taÄiau, Å¡ioms institucijoms niekaip nereaguojant, abu nusprendÄ patalpinti žinutÄ socialiniame tinkle (b. l. 67-72, t. 2), o Valstybinei maisto veterinarijos tarnybai atlikus neplaninį patikrinimÄ ir atsiuntus G.
S. raÅ¡tÄ apie Å¡io patikrinimo rezultatus, G. S. televizijos laidos filmavimo metu informacijÄ apie vagystes dar kartÄ patvirtino (b. l. 69-72). Taigi, apeliantai per visuomenÄs informavimo priemones (internetÄ ir televizijÄ ) paskleidÄ informacijÄ , sudaranÄiÄ Å¡meižimo turinį. Be to, apeliantų G. S. ir A. S. argumentai, kad jie buvo įsitikinÄ skleidžiamos žinios tikrumu, kurį nulÄmÄ jau anksÄiau minÄtas (duomenys neskelbtini) ValstybinÄs maisto ir veterinarijos tarnybos 2018-02-02 raÅ¡tas Nr. 63S(63.5)-90, taip pat nÄra įtikinamas, nes minÄtame raÅ¡te nurodyti neplaninio patikrinimo, atlikto (duomenys neskelbtini) mokyklos valgykloje, metu nustatyti pažeidimai nÄra susijÄ su neteisÄtomis veikomis, todÄl niekaip nepatvirtina apeliantų paskleistos informacijos apie D. atliekamas vagystes.
IÅ¡ (duomenys neskelbtini) televizijos kanalo laidos (duomenys neskelbtini) vaizdo įraÅ¡o, peržiÅ«rÄto apeliacinÄs instancijos teismo posÄdyje, matyti ir girdÄti, kaip žurnalistÄ, perskaiÄiusi G. S. parodytÄ ValstybinÄs maisto ir veterinarijos tarnybos raÅ¡tÄ , pasako G. S., kad Å¡itas raÅ¡tas nÄra apie vagystÄ ir vagystÄs neįrodo, taÄiau nuteistoji į žurnalistÄs pastabÄ nereaguoja ir savo nuomonÄs nekeiÄia.
16. Apeliaciniame skunde G. S. ir A. S. tvirtina, jog jų atlikti veiksmai â informacijos apie nukentÄjusiųjų D. atliekamas vagystes â nÄra tiek pavojingi ir pažeidžiantys nukentÄjusiųjų teisÄtus interesus, kad bÅ«tų taikoma baudžiamoji atsakomybÄ. Apeliantų manymu, nukentÄjusieji savo pažeistus interesus galÄtų ginti ir kitomis priemonÄmis, taÄiau pagal CK 2.24 straipsnio 1 dalį asmuo turi teisÄ reikalauti teismo tvarka paneigti paskleistus duomenis, žeminanÄius jo garbÄ ir orumÄ bei neatitinkanÄius tikrovÄs, taip pat atlyginti tokių duomenų paskleidimu jam padarytÄ turtinÄ ir neturtinÄ Å¾alÄ .
MinÄta, kad Å¡meižimo nusikaltimo objektyviuosius požymius sudaro paskleidimas apie kitÄ Å¾mogų tikrovÄs neatitinkanÄios informacijos, galinÄios paniekinti ar pažeminti tÄ asmenį arba pakirsti pasitikÄjimÄ juo. Taigi, civilinis deliktas asmens garbÄs ir orumo pažeidimas ir nusikaltimas Å¡meižimas negali bÅ«ti sutapatinami. CivilinÄ teisÄ nustato deliktinÄ, o ne baudžiamÄ jÄ atsakomybÄ. Å iuo atveju baudžiamoji byla buvo pradÄta ir iÅ¡nagrinÄta ne dÄl garbÄ ir orumÄ Å¾eminanÄių paskleistų duomenų paneigimo, taÄiau dÄl asmenų, kurie vieÅ¡ai paskleidÄ tikrovÄs neatitinkanÄiÄ informacijÄ ir tokiu bÅ«du pažemino bei pakirto pasitikÄjimÄ nukentÄjusiaisiais, nubaudimo.
PažymÄtina, jog G. S. ir A. S. padarytos veikos laikytinos pavojingomis, kadangi Å¡meižikiÅ¡ki teiginiai buvo iÅ¡platinti internetu socialiniame tinkle (duomenys neskelbtini) bei iÅ¡sakyti per televizijos laidÄ , todÄl informacija buvo paskleista plaÄiam asmenų ratui. Po paskleistos informacijos E. D. asmeniÅ¡kai ir visa jos Å¡eima pajautÄ pažeminimÄ ir paniekinimÄ , paskleista informacija neabejotinai buvo pakenkta E. D. reputacijai, bei pakirstas asmenų pasitikÄjimas ja. Po Å¡ios informacijos paskleidimo nukentÄjusioji jautÄsi nesmagiai, pradÄjo Å¡alintis žmonių, vengÄ su jais bendrauti, Å¡ie iÅ¡gyvenimai stipriai neigiamai paveikÄ ir jos sveikatÄ , gydÄsi ligoninÄje, pirko ir vartojo medikamentus.
TodÄl darytina iÅ¡vada, kad nuteistųjų G. S. ir A. S. tiesiogine tyÄia padarytos nusikalstamos veikos sukÄlÄ realius padarinius.
17. Apeliaciniame skunde nurodyta ir daugiau argumentų, kuriais yra grindžiamas skundžiamo nuosprendžio neteisÄtumas ir nepagrįstumas, tvirtinant, jog abu nuteistieji G. S. ir A. S. sÄ Å¾iningai klydo dÄl savo viešų pareiÅ¡kimų turinio bÅ«tent dÄl paÄių nukentÄjusiųjų E. D. ir V. D. veiksmų (indų, kibirų ir dÄžių vežiojimo automobilyje, jų neÅ¡iojimo į Å«kinius pastatus ir namus, atsiskaitymo už darbus maisto produktais), taÄiau vertinant Å¡iuos skundo argumentus dar kartÄ pastebÄtina, kad nagrinÄjant Å¡iÄ baudžiamÄ jÄ bylÄ nebuvo nustatyta jokio nei teisinio, nei faktinio pagrindo, kuriam esant bÅ«tų galimÄ sprÄsti, jog nuteistieji galÄjo turÄti kokių nors pagrįstų įtarimų dÄl nukentÄjusiųjų galimai atliktų kokių nors neteisÄtų veiksmų.
DÄl Å¡ios priežasties apeliaciniame skunde nurodytos minÄtos aplinkybÄs, sprendžiant, ar per visuomenÄs informavimo priemones â internetÄ ir televizijÄ â paskleista informacija apie nukentÄjusiuosius D. yra Å¡meižikiÅ¡ko pobÅ«džio, teisinÄs reikÅ¡mÄs neturi, todÄl dÄl Å¡ių argumentų plaÄiau nepasisakytina. Be to, ir teismų praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimas apeliacinÄs instancijos teismui iÅ¡dÄstyti motyvuotas iÅ¡vadas dÄl apeliacinio skundo esmÄs neturi bÅ«ti suprantamas kaip reikalavimas pateikti atsakymÄ Ä¯ kiekvienÄ apeliacinio skundo teiginį.
ApeliacinÄs instancijos teismo pareigos tinkamai iÅ¡nagrinÄti apeliacinį skundÄ apimtis gali keistis atsižvelgiant į teismo priimamo sprendimo rūšį ir kiekvieno nagrinÄjamo teisme atvejo aplinkybes (kasacinÄs nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-109/2009, 2K-115/2009, 2K-279/2010, 2K-116/2014, 2K-129/2014). DÄl veikimo bendrininkų grupe 18. NukentÄjusieji apeliaciniu skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo priimtame nuosprendyje jiems inkriminuotu bendrininkų grupÄs požymiu, mano, jog teismas netinkamai taikÄ ir aiÅ¡kino BK 25 straipsnio 2 dalies nuostatas dÄl bendrininkavimo formos.
TaÄiau apeliacinÄs instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismui, jog nuteistieji G. S. ir A. S. 2018-01-22 nusikalstamÄ veikÄ , padarÄ veikdami bendrininkų grupe. PažymÄtina, jog pagal BK 25 straipsnio 2 dalį bendrininkų grupÄ gali bÅ«ti inkriminuota tik tada, kai yra neabejotinai nustatyta, kad bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitarÄ nusikalstamÄ veikÄ daryti, tÄsti ar užbaigti, jei bent du iÅ¡ jų yra vykdytojai. PažymÄtina, jog iÅ¡ nuteistosios G.
S. ir A. S. parodymų, duotų pirmosios instancijos teismo posÄdžio metu matyti, jog prieÅ¡ nusikalstamos veikos padarymÄ jie tarpusavyje ne kartÄ kalbÄjosi apie kaimynus D., apie jų, pasak G. S., vykdomÄ ,,maisto grobstymÄ ir vagiliavimÄ â, G. S. siuntÄ fotonuotraukÄ sÅ«nui A. S., kurioje buvo nufotografavusi ,,eilinį kartÄ iÅ¡ E. D. darbovietÄs grįžusiÄ kibirų prikrautÄ D. maÅ¡inÄ â, sÅ«nus jai sakÄ, kad turi filmuotÄ medžiagÄ apie tai, kaip ,,D. tiekia maisto atliekas L.â, o po to G.
S. pasiÅ«lÄ A. S. pavieÅ¡inti Å¡iÄ informacijÄ internete ir A. S. 2018 m. sausio 22 d. patalpino žinutÄ su E. D. automobilio fotonuotrauka socialinio tinklo (duomenys neskelbtini) keliose grupÄse (duomenys neskelbtini) (b. l. 67-72, t. 2). IÅ¡ paminÄtų duomenų matyti, jog abu nuteistieji yra padarytos nusikalstamos veikos vykdytojai, kadangi tiek G. S. veiksmai â fotonuotraukos su nukentÄjusiosios E. D. automobilio fotonuotrauka siuntimas sÅ«nui A. S. ir pasiÅ«lymas pavieÅ¡inti informacijÄ internete, tiek A.
S. veiksmai â minÄtos fotonuotraukos ir žinutÄs su Å¡meižianÄia D. informacija įkÄlimas į socialinio tinklo (duomenys neskelbtini) grupes, yra reikÅ¡mingi, vienas kitÄ papildantys, todÄl pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai pagrįstai pripažino G. S. ir A. S. atsakomybÄ sunkinanÄia aplinkybe tai, kad nusikalstamÄ veikÄ , paskleidžiant E. D. ir V. D. Å¡meižianÄiÄ ir tikrovÄs neatitinkanÄiÄ informacijÄ per visuomenÄs informavimo priemonÄ, pavieÅ¡inant duomenis internetinÄje svetainÄje âFacebookâ, įvykdÄ veikdami bendrininkų grupe.
19. TeisÄjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kas iÅ¡dÄstyta, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino ir pagrįstai skundžiamame nuosprendyje vadovavosi iÅ¡ dalies paÄių nuteistųjų, nukentÄjusiųjų, liudytojų parodymais, byloje surinktais bei iÅ¡tirtais raÅ¡ytiniais įrodymais ir juose užfiksuota informacija. Vadovaudamasis iÅ¡tirtų įrodymų visuma, jų sisteminiu vertinimu, teismas padarÄ teisingÄ , nustatytas faktines bylos aplinkybes atitinkanÄiÄ iÅ¡vadÄ dÄl G.
S. ir A. S. kaltÄs padarius BK 154 straipsnio 2 dalyje numatytus nusikaltimus. Esant neginÄijamai įrodytai nuteistųjų kaltei, naikinti pirmosios instancijos teismo priimtÄ apkaltinamÄ jį nuosprendį ir priimti iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį nÄra teisinio pagrindo. DÄl neturtinÄs žalos atlyginimo dydžio 20. Apeliaciniu skundu nuteistieji G. S. ir A. S. nesutinka su pirmosios instancijos teismo nukentÄjusiajai priteistu neturtinÄs žalos atlyginimu, mano, jog jis yra nepagrįstai per didelis, o nukentÄjusioji E. D. apeliaciniu skundu taip pat nesutinka su jai pirmosios instancijos teismo priteista neturtine žala, tvirtindama, jog teismas turÄjo visa apimtimi tenkinti civilinį ieÅ¡kinį ir priteisti jos praÅ¡omÄ neturtinÄs žalos atlyginimÄ iÅ¡ nuteistųjų.
Pagal baudžiamojo proceso įstatymÄ kiekvienas asmuo, pripažintas nukentÄjusiuoju, turi teisÄ reikalauti, kad jam bÅ«tų atlyginta nusikalstama veika padaryta žala (tiek turtinÄ, tiek neturtinÄ) ir dÄl to pareikÅ¡ti civilinį ieÅ¡kinį (BPK 109 straipsnis). NukentÄjusioji E. D. pateikÄ civilinį ieÅ¡kinį, kuriame praÅ¡Ä iÅ¡ G. S. ir A. S. solidariai priteisti 3 000 Eur neturtinÄs žalos atlyginimÄ (b. l. 29, t. 2), vÄliau pateikÄ patikslintÄ civilinį ieÅ¡kinį, kuriuo praÅ¡Ä priteisti iÅ¡ G.
S. ir A. S. solidariai 3 000 Eur neturtinÄs žalos atlyginimÄ , o iÅ¡ G. S. dar 3 000 Eur neturtinÄs žalos atlyginimÄ (b. l. 38â39, t. 1). Pirmosios instancijos teismas civilinį ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies ir priteisÄ iÅ¡ G. S. ir A. S. solidariai 1 000 Eur neturtinÄs žalos atlyginimÄ , o iÅ¡ G. S. dar 1 000 Eur neturtinÄs žalos atlyginimÄ , nurodydamas, jog mažina priteistinos neturtinÄs žalos atlyginimo sumÄ , kadangi nukentÄjusioji nepateikÄ teismui jokių jos sveikatos pablogÄjimÄ patvirtinanÄių duomenų.
21. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau â CK) 6.250 str. neturtinÄ Å¾ala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrÄtimas, emocinÄ depresija, pažeminimas, reputacijos pablogÄjimas, bendravimo galimybių sumažÄjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. NeturtinÄs žalos atlyginimo atveju visiÅ¡ko žalos atlyginimo principas objektyviai negali bÅ«ti taikomas visa apimtimi, nes neturtinÄs žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais. TaÄiau teismas yra įpareigotas nustatyti teisingÄ kompensacijÄ už patirtus neturtinio pobÅ«džio pažeidimus (fizinį skausmÄ , dvasinius iÅ¡gyvenimus, emocinÄ depresijÄ , bendravimo galimybių sumažÄjimÄ ir pan.).
CK 6.250 str. 2 d. yra nustatyti neturtinÄs žalos dydžio nustatymo kriterijai, kurių sÄ raÅ¡as nÄra baigtinis. Pagal minÄtÄ normÄ teismas atsižvelgia į neturtinÄs žalos pasekmes, žalÄ padariusio asmens kaltÄ, jo turtinÄ padÄtį, padarytos turtinÄs žalos dydį, kitas turinÄias reikÅ¡mÄs bylai aplinkybes, sÄ Å¾iningumo, teisingumo, protingumo kriterijus. Teismas privalo argumentuotai pagrįsti Å¡ių kriterijų taikymÄ nagrinÄjamos bylos aplinkybÄms, vertinti jų visumÄ .
Pagal teismų praktikÄ absoliuÄių vertybių â gyvybÄs, sveikatos â gynimo atveju esminis neturtinÄs žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos pasekmÄs, kurios vertinamos, atsižvelgiant į asmenų patirtų praradimų dydį, jų įtakÄ tolesniam gyvenimui, darbinei veiklai, Å¡eiminiams santykiams. Nors teismai stengiasi atsižvelgti į susiformavusiÄ teismų praktikÄ tos kategorijos bylose, taÄiau visada svarbu kiekvienÄ atvejį individualizuoti, nes skirtingi asmenys net analogiÅ¡kose situacijose reaguoja ir iÅ¡gyvena skirtingai, be to, dažnai net analogiÅ¡ki sužalojimai sukelia visiÅ¡kai skirtingus padarinius bei liekamuosius reiÅ¡kinius, todÄl kalbÄti apie precedento taikymÄ itin sudÄtinga.
22. PažymÄtina, jog neturtinÄs žalos atlyginimo paskirtis yra ne nubaudimo ar turtinÄs padÄties pagerinimo, bet kompensacinÄ, nukreipta į prarastų neturtinių vertybių bei socialinio teisingumo atkÅ«rimÄ . TodÄl, nustatant atlygintinos žalos dydį asmens sužalojimo atveju, įvertinamas ne tik pats sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobÅ«dis, trukmÄ, pasveikimo galimybÄ, liekamieji reiÅ¡kiniai, asmens turÄtų galimybių praradimas. ApeliacinÄs instancijos teismas, sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta iÅ¡vada, jog nukentÄjusiajai E. D. nuteistųjų G.
S. ir A. S. neteisÄtais veiksmais buvo padaryta neturtinÄ Å¾ala, taÄiau nukentÄjusiosios patirti iÅ¡gyvenimai ir nepatogumai, susijÄ su Å¡meižtu, nelaikytini ypatingai dideliais, kadangi nukentÄjusioji nors ir nurodÄ, kad dÄl Å¡ių tikrovÄs neatitinkanÄių ir jÄ bei jos Å¡eimÄ Å¡meižianÄių žinių paskleidimo pablogÄjo jos sveikata, kad ji gulÄjo ligoninÄje ir iki Å¡iol vartoja vaistus, taÄiau tai patvirtinanÄių duomenų iÅ¡ gydymo įstaigos ji nepateikÄ.
ApeliacinÄs instancijos teismas pritaria tokiai pirmosios instancijos iÅ¡vadai ir priduria, jog byloje nÄra nustatyta, jog dÄl nusikaltimų padarymo nukentÄjusiosios patirti neigiami iÅ¡gyvenimai kaip nors paveikÄ jos darbo ar socialinius santykius, paliko negrįžtamų pasekmių jos psichinei sveikatai. AtsižvelgÄs į visus anksÄiau paminÄtus neturtinÄs žalos nustatymo kriterijus bei teisingumo, sÄ Å¾iningumo ir protingumo principus, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendÄ nukentÄjusiosios E. D. civilinį ieÅ¡kinį dÄl neturtinÄs žalos atlyginimo tenkinti iÅ¡ dalies ir priteisti iÅ¡ nuteistųjų G.
S. ir A. S. solidariai 1000 Eur neturtinÄs žalos atlyginimÄ ir iÅ¡ G. S. dar 1000 Eur neturtinÄs žalos atlyginimÄ .
23. TeisÄjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, nustatydamas priteistinÄ neturtinÄs žalos atlyginimÄ , vadovavosi CK 6.250 str., 6.251 str. normomis, reglamentuojanÄiomis neturtinÄs žalos atlyginimo dydžio nustatymÄ , tinkamai jas pritaikÄ ir savo sprendimÄ tinkamai motyvavo. Teismas atsižvelgÄ Ä¯ visus reikÅ¡mingus neturtinÄs žalos atlyginimo dydžio nustatymui kriterijus, įvertino su tuo susijusias Å¡ios bylos aplinkybes. TodÄl teismo nustatytas ir nukentÄjusiajai E. D. iÅ¡ nuteistųjų G.
S. ir A. S. solidariai priteistas 1000 Eur ir iÅ¡ G. S. dar 1000 Eur neturtinÄs žalos atlyginimas nelaikytinas pažeidžianÄiu sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Jis realiai pamatuotas byloje nustatytomis faktinÄmis aplinkybÄmis, teisÄs normų, reglamentuojanÄių žalos atlyginimo klausimus, nuostatomis. Teismas iÅ¡laikÄ skirtingų nukentÄjusiosios E. D. ir nuteistųjų G. S. ir A. S. interesų pusiausvyrÄ , kartu nenukrypo ir nuo teismų praktikos dÄl neturtinÄs žalos atlyginimo priteisimo analogiÅ¡ko pobÅ«džio bylose.
TodÄl keisti nukentÄjusiajai Å¡ioje byloje priteistÄ neturtinÄs žalos atlyginimo dydį, kuris yra nustatytas neperžengiant analogiÅ¡ko pobÅ«džio bylose priteisiamo neturtinÄs žalos atlyginimo dydžio ir dÄl to keisti skundžiamÄ nuosprendį nÄra pagrindo. DÄl patirtų atstovavimo iÅ¡laidų 24. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinÄs kaltinamÄ jį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisÄ nusprÄsti iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti nukentÄjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo turÄtas iÅ¡laidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentÄjusiojo ar civilinio ieÅ¡kovo atstovas, paslaugoms apmokÄti.
SprÄsdamas klausimÄ dÄl priteistino iÅ¡laidų advokato teisinei pagalbai apmokÄti dydžio, teismas vertina bylos apimtį, sudÄtingumÄ , proceso trukmÄ, laikotarpį, kurį advokatas atstovavo asmens interesams, jo indÄlį bei aktyvumÄ procese, taip pat kitas aplinkybes, patvirtinanÄias ir paneigianÄias praÅ¡omų priteisti iÅ¡laidų už advokato teisinÄ pagalbÄ pagrįstumÄ . Vadovaudamasis BK 106 straipsnio 2 dalimi, teismas, sprÄsdamas klausimÄ dÄl iÅ¡laidų, turÄtų advokato pagalbai apmokÄti, turi įvertinti asmens turtinÄ padÄtį ir, atsižvelgdamas į tai, gali iÅ¡laidų atlyginimo nepriteisti ar jų dydį sumažinti.
25. IÅ¡ byloje esanÄių duomenų matyti, kad nukentÄjusioji E. D. civiliniu ieÅ¡kiniu praÅ¡Ä priteisti iÅ¡ nuteistųjų G. S. ir A. S. nukentÄjusiosios patirtų 1500 Eur atstovavimo iÅ¡laidų (b. l. 38-39, t. 2), kurias pagrindžia byloje esantis 2018 m. liepos 19 d. pinigų priÄmimo kvitas (b. l. 62, t. 2), atlyginimÄ . Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad nukentÄjusiosios ieÅ¡kinys dÄl neturtinÄs žalos atlyginimo tenkintinas dalinai bei į bylos sudÄtingumÄ , teisinių paslaugų kompleksiÅ¡kumÄ , specialiųjų žinių reikalingumÄ , sumažino ir iÅ¡ kaltinamųjų nukentÄjusiajai priteistinų atstovavimo iÅ¡laidų atlyginimo dydį iki 500 Eur sumos.
Kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendÄ sumažinti iÅ¡ nuteistųjų priteistinų nukentÄjusiosios patirtų atstovavimo iÅ¡laidų atlyginimo sumÄ , iÅ¡samiai ir aiÅ¡kiai nurodÄ tokio sumažinimo motyvus, o apeliaciniame nukentÄjusiosios E. D. skunde nurodomas argumentas, jog pagal BPK 106 straipsnio 2 dalies nuostatas teismas gali priteisti visas nukentÄjusiojo turÄtas atstovavimo iÅ¡laidas, patirtas advokato paslaugoms apmokÄti, nepaisant civilinio ieÅ¡kinio patenkintos dalies dydžio, nÄra pakankamas pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dÄl atstovavimo iÅ¡laidų priteisimo keitimui.
TeisÄjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a: nuteistųjų G. S. ir A. S. bei nukentÄjusiosios E. D. apeliacinius skundus atmesti. TeisÄjai Regina BertaÅ¡ienÄ Dalia KurseviÄienÄ Linas PauliukÄnas