Legislator Case Law & Legislation
be9ade70-d60b-4cb9-a3d9-628209cae7d3 AI generated

be9ade70-d60b-4cb9-a3d9-628209cae7d3 · Klaipėdos apygardos teismas

Case Number be9ade70-d60b-4cb9-a3d9-628209cae7d3
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

?Pranešėja R. Bertašienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-25-255/2019 Teisėja I. Šeškauskienė Teisminio proceso Nr. 1-01-1-08412-2018-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.8.1.2.; 1.1.4.5.1.; 2.1.15.1.2.; 2.1.15.7.; 2.4.6.1 (S) KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. kovo 28 d. Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Reginos Bertašienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Dalios Kursevičienės ir Lino Pauliukėno sekretoriaujant Redai Tamošauskaitei, dalyvaujant prokurorei Reginai Bučinskaitei, nuteistajai G.

Legislator headnote

AI generated

be9ade70-d60b-4cb9-a3d9-628209cae7d3 · Klaipėdos apygardos teismas: Be to, apeliantų įsitikinimu, skundžiamame nuosprendyje jiems buvo nepagrįstai inkriminuotas bendrininkų grupės požymis, t. y. teismas netinkamai aiÅ¡kino ir taikė BK 25 straipsnio 2 dalies nuostatas dėl bendrininkavimo formos. 3.2. Apeliaciniu skundu nesutinkama su teismo iÅ¡vada, kad G. S. ir A. S. 2018 m. sausio 22 d. ir 2018 m. balandžio 23 d. veikas atliko veikdami tiesiogine tyčia, t. y. jog jie suvokė, kad per visuomenės informavimo priemones paskleidė tikrovės neatitinkančiÄ informacijÄ , ir norėjo taip veikti.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Pranešėja R. Bertašienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-25-255/2019 Teisėja I. Šeškauskienė Teisminio proceso Nr. 1-01-1-08412-2018-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.8.1.2.; 1.1.4.5.1.; 2.1.15.1.2.; 2.1.15.7.; 2.4.6.1 (S) KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. kovo 28 d. Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Reginos Bertašienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Dalios Kursevičienės ir Lino Pauliukėno sekretoriaujant Redai Tamošauskaitei, dalyvaujant prokurorei Reginai Bučinskaitei, nuteistajai G.

S. ir jos gynėjui advokatui Raimundui Jurkai, nukentėjusiesiems V. D. ir E. D., jų atstovui advokatui Mindaugui Kepeniui, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistųjų G. S. ir A. S. bei nukentėjusiosios E. D. apeliacinius skundus dėl Plungės apylinkės teismo Plungės rÅ«mų 2018 m. lapkričio 19 d. nuosprendžio, kuriuo: G. S. pripažinta kalta ir nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 154 straipsnio 2 dalį (dėl 2018-01-22 įvykdytos veikos) 55 MGL (2750 Eur) dydžio bauda; pagal BK 154 straipsnio 2 dalį (dėl 2018-04-23 įvykdytos veikos) 56 MGL (2800 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu ir paskirta galutinė subendrinta 70 MGL (3500 Eur) dydžio bauda. A. S. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 154 straipsnio 2 dalį 55 MGL (2750 Eur) dydžio bauda. Nuosprendžiu iš dalies tenkintas civilinis ieškinys ir nukentėjusiajai E. D. priteisti 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimo solidariai iš nuteistųjų G. S. ir A. S. ir 1000 Eur neturtinės žalos iš nuteistosios G. S.. Nuosprendžiu iš nuteistųjų taip pat priteistas dalies – 500 Eur – nukentėjusiųjų patirtų atstovavimo išlaidų atlyginimas.

Teisėjų kolegija n u s t a t ė : 1.1. G. S. nuteista už tai, kad Å¡meižė žmogų per visuomenės informavimo priemones: ji, veikdama bendrininkų grupe su A. S., 2018 m. sausio 22 d., tyrimo metu nenustatytu laiku, paskleidė E. D. ir V. D. Å¡meižiančiÄ ir tikrovės neatitinkančiÄ informacijÄ per visuomenės informavimo priemonę, t. y. G. S. papraÅ¡ius, o A. S., internetinėje svetainėje (duomenys neskelbtini), pasivadinusiam ,,B. B.“ vardu, patalpinus tekstÄ : „Laba diena, biski ne į tema, bet gal si mano posta uzmatys reikiami zmones, kurie sia situacija gali sutvarkyti...(duomenys neskelbtini) mokyklos vireja E. D. nuolatos vagia maista ir atliekas kiekviena diena daugeli metu.

Ar niekas to nepastebi ar nenori? Juk galetu atiduoti sunkiai besivercianciom seimom maisto pertekliu, ar tiem socialiai remtiniems vaikams, o dar nuo ju vagia...E. D. ir jos seima neturi ne trupucio gedos tai darydama, nes ir jos vyras, V. D. ta pati daro pasikeisdami. Zinau viena, kad pats geriausias ginklas pries tokius zmones ir ju darbus yra viesinimas“ su pridėta automobilio (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priklausančio E. D., nuotrauka, bendrais veiksmais per visuomenės informavimo priemonę paskleidė E. D. ir V.

D. Å¡meižiančiÄ ir tikrovės neatitinkančiÄ informacijÄ , kad E. D. ir V. D. daro vagystes, t. y. veikas, už kurias numatyta administracinė arba baudžiamoji atsakomybė. 1.2. G. S. taip pat nuteista už tai, kad per visuomenės informavimo priemonę apÅ¡meižė nukentėjusiÄ jÄ E. D.: 2018 m. balandžio 23 d., laikotarpiu nuo 17.30 val. iki 18.30 val., per visuomenės informavimo priemonę – televizijos (duomenys neskelbtini) rodytÄ laidÄ (duomenys neskelbtini) paskleidė apie nukentėjusiÄ jÄ E. D. tikrovės neatitinkančiÄ informacijÄ , galinčiÄ paniekinti ar pažeminti tÄ asmenį arba pakirsti pasitikėjimÄ juo, pasakydama, kad nukentėjusioji E. D. 20 metų vogė iÅ¡ vaikų mokykloje ir kad jÄ dėl Å¡ios priežasties iÅ¡metė iÅ¡ darbo.

2. A. S. nuteistas už tai, kad Å¡meižė žmogų per visuomenės informavimo priemones: jis, veikdamas bendrininkų grupe kartu su G. S., 2018 m. sausio 22 d., tyrimo metu nenustatytu laiku, paskleidė E. D. ir V. D. Å¡meižiančiÄ ir tikrovės neatitinkančiÄ informacijÄ per visuomenės informavimo priemonę, t. y. G. S. papraÅ¡ius, o A. S., internetinėje svetainėje (duomenys neskelbtini), pasivadinusiam ,,B. B.“ vardu, patalpinus tekstÄ : „Laba diena, biski ne į tema, bet gal si mano posta uzmatys reikiami zmones, kurie sia situacija gali sutvarkyti... (duomenys neskelbtini) mokyklos vireja E. D. nuolatos vagia maista ir atliekas kiekviena diena daugeli metu.

Ar niekas to nepastebi ar nenori? Juk galetu atiduoti sunkiai besivercianciom seimom maisto pertekliu, ar tiem socialiai remtiniems vaikams, o dar nuo ju vagia...E. D. ir jos seima neturi ne trupucio gedos tai darydama, nes ir jos vyras, V. D. ta pati daro pasikeisdami. Zinau viena, kad pats geriausias ginklas pries tokius zmones ir ju darbus yra viesinimas“ su pridėta automobilio (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priklausančio E. D., nuotrauka, bendrais veiksmais per visuomenės informavimo priemonę paskleidė E. D. ir V.

D. Å¡meižiančiÄ ir tikrovės neatitinkančiÄ informacijÄ , kad E. D. ir V. D. daro vagystes, t. y. veikas, už kurias numatyta administracinė arba baudžiamoji atsakomybė.

3. Apeliaciniu skundu nuteistieji G. S. ir A. S. praÅ¡o panaikinti Plungės apylinkės teismo Plungės rÅ«mų 2018 m. lapkričio 19 d. nuosprendį ir priimti naujÄ nuosprendį, kuriuo iÅ¡teisinti G. S. ir A. S. pagal jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas, numatytas BK 154 straipsnio 2 dalyje, arba paÅ¡alinti iÅ¡ kaltinimo aplinkybę, kad apeliantai veikė susitarę, t. y. bendrininkų grupe, ir G. S. iÅ¡teisinti dėl 2018 m. sausio 22 d. padarytos nusikalstamos veikos. Jei bus konstatuota, kad apeliantai nepadarė veikų, turinčių nusikalstamos veikos požymių, praÅ¡oma nukentėjusiųjų civilinį ieÅ¡kinį palikti nenagrinėtÄ .

Be to, nurodoma, jog jei apeliantams patiems nepavyktų gauti papildomų duomenų iÅ¡ Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos apie 2018 m. sausio 25 d. atliktÄ neplaninį patikrinimÄ ir jo metu surinktus duomenis, praÅ¡oma apeliacinės instancijos teismo atlikti įrodymų tyrimÄ ir iÅ¡reikalauti Å¡iuos bei kitus su 2018 m. sausio 22 d. ir 2018 m. balandžio 23 d. veikomis susijusius duomenis, kurie nebuvo surinkti nei ikiteisminio tyrimo metu, nei pirmosios instancijos teismo metu. 3.1. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog skundžiamas nuosprendis yra nepagrįstas bei neteisėtas esant BK 2 straipsnio 3, 4 dalyse, BPK 20 straipsnio 5 dalyje, 305 straipsnio 1 dalyje numatytiems pagrindams, todėl turi bÅ«ti panaikintas ir priimtas naujas iÅ¡teisinamasis nuosprendis, kadangi apeliantai nepadarė nusikalstamų veikų, turinčių nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Apeliantų nuomone, narinėjamoje baudžiamojoje byloje buvo nepagrįstai konstatuota, kad jie, G. S. ir A. S., vieÅ¡ojoje erdvėje paskleisdami tikrovės neatitinkančiÄ ir nukentėjusiuosius Å¡meižiančiÄ informacijÄ , veikė tiesiogine tyčia. Apeliantų nuomone, pirmosios instancijos teismas, neiÅ¡samiai ir pavirÅ¡utiniÅ¡kai atlikęs įrodymų tyrimÄ , klaidingai vertindamas įrodymus, nukrypęs nuo formuojamos teismų praktikos taikant 154 straipsnio 2 dalies nuostatas, nenagrinėjo, kad nuteistieji buvo pagrįstai įsitikinę dėl 2018 m. sausio 22 d. ir 2018 m. balandžio 23 d. skleidžiamos informacijos teisingumo, t. y. elgėsi sÄ Å¾iningai klysdami.

Be to, apeliantų įsitikinimu, skundžiamame nuosprendyje jiems buvo nepagrįstai inkriminuotas bendrininkų grupės požymis, t. y. teismas netinkamai aiÅ¡kino ir taikė BK 25 straipsnio 2 dalies nuostatas dėl bendrininkavimo formos. 3.2. Apeliaciniu skundu nesutinkama su teismo iÅ¡vada, kad G. S. ir A. S. 2018 m. sausio 22 d. ir 2018 m. balandžio 23 d. veikas atliko veikdami tiesiogine tyčia, t. y. jog jie suvokė, kad per visuomenės informavimo priemones paskleidė tikrovės neatitinkančiÄ informacijÄ , ir norėjo taip veikti.

Apeliantų manymu, teisme iÅ¡tirti ir patikrinti įrodymai patvirtina, kad jie, G. S. ir A. S., aiÅ¡kiai sÄ Å¾iningai klydo dėl savo viešų pareiÅ¡kimų turinio, todėl to negalima laikyti veikimu tiesiogine tyčia siekiant apÅ¡meižti nukentėjusiuosius. Nurodo, jog tiek iÅ¡ G. S., tiek iÅ¡ A. S. teisme duotų parodymų matyti, kad jie kaltais neprisipažino, neigė norėję apÅ¡meižti nukentėjusiuosius ir paaiÅ¡kino, dėl kokios priežasties vieÅ¡ojoje erdvėje buvo iÅ¡platinta informacija apie E. D. ir V.

D.. Nurodo, jog iÅ¡ Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (duomenys neskelbtini) valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos 2018-02-02 raÅ¡to Nr. 63S (63.5)-90 matyti, kad pagal G. S. skundÄ 2018-01-25 buvo atliktas neplaninis patikrinimas (duomenys neskelbtini) pagrindinės mokyklos valgykloje, kurioje maistÄ tvarko VšĮ (duomenys neskelbtini). Å io patikrinimo metu buvo nustatyta, kad padalinio vadovė E. D. maisto žaliavas laikė netinkamomis sÄ lygomis, gamino patiekalus, pažeisdama patvirtintų receptÅ«rų reikalavimus, be to, mokykloje rasta neaiÅ¡kios kilmės nepaženklintų maisto produktų.

Tikrinimo metu nustatyta, kad patiekalų maistinė ir energetinė vertė neatitinka įmonės patvirtintų technologinių kortelių reikalavimų. Taip pat nurodo, jog iš (duomenys neskelbtini) valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos 2018-02-01 Trūkumų šalinimo plano matyti, jog 2018-01-25 patikrinimo metu buvo nustatyti šie ir kiti pažeidimai: rasta be ženklinimo etikečių kalakutiena 1,350 kg; darbuotojų asmeninių rūbų spintoje rasti 6 vnt. po 125 g. ekologiško jogurto „MIAU“; burokėlių ir pupelių salotos su aliejumi pagamintas be pupelių ir pan.

Apeliantų manymu, aukščiau paminėti objektyvÅ«s duomenys rodo, jog G. S., tiek A. S. iÅ¡ tiesų buvo be abejonių įsitikinę, kad kibiruose ar dėžėse, kurias jų kaimynai ne kartÄ nešė iÅ¡ savo automobilių, yra vogtas ar kitaip jiems nuosavybės teise nepriklausantis maistas, todėl apeliantų 2018-01-22 ir 2018-04-23 vieÅ¡ojoje erdvėje paskleisti teiginiai negali bÅ«ti laikomi apskritai niekuo nepagrįstais arba prasimanytais. Be to, apeliaciniame skunde nurodoma, jog nuteistieji neabejojo jų paskleistos informacijos teisingumu (tikrumu), todėl pirmiausiai konfliktÄ su kaimynais bandė spręsti teisėtomis priemonėmis, t. y. dėl galimų pažeidimų kreipėsi į policijÄ , Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybÄ , ir tik vėliau Å¡iÄ informacijÄ pavieÅ¡ino, t. y. patalpino praneÅ¡imÄ vieÅ¡oje erdvėje. 3.3.

Apeliaciniame skunde tvirtinama, jog A. S. internetinėje svetainėje (duomenys neskelbtini) patalpino tekstÄ dėl nukentėjusiųjų galimai vykdomų teisės pažeidimų pilietiÅ¡kais motyvais, siekdamas informuoti visuomenę apie, jo įsitikinimu, netinkamÄ Å¾monių elgesį. Nurodo, jog A. S., pasitikėdamas savo motinos iÅ¡sakytais žodžiais, matydamas ir žinodamas, kad jo kaimynai ilgÄ laikÄ neÅ¡iojasi maistÄ iÅ¡ savo automobilių, bandė informuoti visuomenę apie vykdomas vagystes ir taip padėti motinai bei apginti vieÅ¡Ä jį interesÄ .

Todėl, apeliantų nuomone, A. S., bÅ«damas įsitikinęs, nors ir sÄ Å¾iningai klysdamas, dėl nukentėjusiųjų netinkamo elgesio, žinodamas, kad jokios kitos pastangos sudrausminti nukentėjusiuosius nebepadeda, t. y. į motinos G. S. skundus bei praneÅ¡imus policijai ir Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai nėra reaguojama, nusprendė vieÅ¡ai informuoti ir kreiptis į visuomenę, kad galiausiai tokiu bÅ«du bÅ«tų užkirstas kelias teisės pažeidimams. Pažymi, kad A. S. siekė vieÅ¡ai socialiniame tinkle atskleisti netinkamÄ nukentėjusiųjų elgesį, o ne pažeminti nukentėjusiuosius.

Nurodo, jog ir G. S. per visuomenės informavimo priemonę — televizijos (duomenys neskelbtini) rodytÄ laidÄ (duomenys neskelbtini) pasakydama, kad nukentėjusioji E. D. iÅ¡ vaikų mokykloje vogė 20 metų, nesiekė jos tyčia apÅ¡meižti, o savo iÅ¡sakytus teiginius grindė Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos 2018-01-25 patikrinimo akto duomenimis, kurie, jos įsitikinimu, patvirtino vagystės faktÄ . Apeliaciniame skunde pažymima, jog Plungės apylinkės teismas, nagrinėdamas Å¡iÄ baudžiamÄ jÄ bylÄ , privalėjo vadovautis ir precedentais laikomais aukÅ¡tesniųjų teismų sprendimais analogiÅ¡ko pobÅ«džio bylose (Klaipėdos apygardos teismo 2018-10-04 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. lA-255-462/2018;

Vilniaus apygardos teismo 2017-09-25 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-520-209/2017). Apeliantų manymu, pirmosios instancijos teismas, vertindamas G. S. elgesį 2018-04-23 situacijoje, privalėjo atsižvelgti į konfliktinės situacijos turinį, trukmę, pobÅ«dį, ir tai, kad bÅ«tent V. D. pasikvietė žurnalistus, o ne G. S.. Pažymima, jog iÅ¡ visumos byloje surinktų duomenų matyti, kad tiek G. S., tiek ir A. S., vieÅ¡ojoje erdvėje iÅ¡sakydami teiginius apie nukentėjusiuosius, nesiekė juos apÅ¡meižti, bet norėjo informuoti visuomenę apie jų (apeliantų) įsitikinimu, grindžiamu sÄ Å¾iningu klydimu (kaip paaiÅ¡kėjo vėliau), nukentėjusiųjų neteisėtus veiksmus.

Todėl nei G. S., nei A. S., darydami 2018-01-25 ir 2018-04-23 veikas, neveikė tiesiogine tyčia, o buvo sÄ Å¾iningai įsitikinę, kad E. D. ir V. D. vykdo maisto vagystes iÅ¡ mokyklos, nesuvokė, kad jų per visuomenės informavimo priemones paskleista informacija neatitinka tikrovės ir nenorėjo apÅ¡meižti savo kaimynų. 3.4. Apeliaciniame skunde pažymima, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamÄ nuosprendį, neanalizavo, ar Å¡ie 2018-01-22 ir 2018-04-23 G. S. ir A. S. veiksmai yra tiek pavojingi ir pažeidžiantys nukentėjusiųjų teisėtus interesus, kad jiems bÅ«tų bÅ«tina taikyti baudžiamosios atsakomybės priemones.

Apeliantų manymu, nukentėjusieji galėjo ir turėjo visas galimybes savo galimai pažeistus teisėtus interesus ginti kitomis teisinėmis priemonėmis. Be to, apeliantų nuomone, visi juos teisinantys duomenys (G. S., A. S. teisme duoti parodymai, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos 2018-01-25 patikrinimo aktas, automobilio (duomenys neskelbtini) fotonuotrauka, A. S. pateiktas CD su vaizdo įrašais) buvo analizuojami pirmosios instancijos teismo tik siekiant paneigti aplinkybę, kad nukentėjusieji E. D. ir A.

D. vogė maistÄ arba maisto atliekas iÅ¡ mokyklos, tačiau byloje liko nepaneigta reikÅ¡minga aplinkybė, jog G. S. ir A. S. bÅ«tent dėl Å¡ių duomenų galėjo sÄ Å¾iningai klysti ir todėl 2018-01-22 ir 2018-04-23 paskleisti neteisingÄ informacijÄ . Mano, jog pirmosios instancijos teismas, paneigdamas G. S. teiginius Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos suraÅ¡yto patikrinimo akto duomenimis, o bÅ«tent tuo, kad Å¡iame akte nėra kalbama apie galimÄ maisto grobimÄ , pasisavinimÄ ir pan., tai daro neturėdamas visos detalios informacijos apie 2018-01-25 neplaninio patikrinimo rezultatus.

Apeliantams nesuprantama, kodėl teismas ignoravo Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos nustatytÄ vienÄ iÅ¡ pažeidimų, kad mokyklos, kurioje dirbo E. D., darbuotojų kiÅ¡enėse buvo rasti vaikams skirti jogurtai. Pažymi, jog bÅ«tent Å¡i faktinė aplinkybė turėjo esminę įtakÄ G. S. nuomonei apie D. Apeliantų nuomone, pirmosios instancijos teismas, vertindamas, ar G. S. galėjo sÄ Å¾iningai klysti, privalėjo įvertinti ir jos amžių, iÅ¡silavinimÄ , bei tai, kad ji gyvena kaime, Å«kininkauja ir pan.

Apeliantų įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas, paneigdamas G. S. parodymus policijos pareigÅ«nų 2018-02-22 darytais vaizdo įraÅ¡ais jos namuose ir Å¡iuos įraÅ¡us laikydamas įrodymais, pažeidė BPK 20 straipsnyje įtvirtintÄ Ä¯rodymų leistinumo reikalavimÄ , kurio vienas iÅ¡ esminių elementų yra duomenų surinkimo teisėtumas. Mano, jog teismas, vertindamas Å¡iuos policijos pareigÅ«nų slapta darytus 2018-02-22 vaizdo įraÅ¡us, nesigilino į tai, kad ikiteisminis tyrimas byloje Nr. 01-1-08412-18 jau buvo pradėtas 2018-02-19, todėl policijos pareigÅ«nų daryti vaizdo įraÅ¡ai G.

S. namuose buvo neleistini, nes tokio procesinio veiksmo BPK apskritai nenumato. Pažymi, jog teismas, vertindamas Å¡iuos duomenis, nesivadovavo Lietuvos Respublikos generalinio komisaro 2011-07-19 įsakymo „Dėl policijos patrulių veiklos instrukcijos patvirtinimo“ ((Zin. 2011, Nr. 96-4537) suvestinė redakcija nuo 2G1S-02-15) 35 punktu, kuriame skelbiama, kad asmeniui, įtariamam padarius teisės pažeidimÄ , pažeidimo esmė paaiÅ¡kinama remiantis atitinkamais teisės aktais. Å iam asmeniui reikia sudaryti galimybę pačiam paaiÅ¡kinti savo veiksmus.

Jeigu pokalbio metu naudojama vaizdo ar garso įraÅ¡ymo aparatÅ«ra, asmenį reikia apie tai įspėti. Pažymi, kad G. S. kaip įtariamoji pirmÄ kartÄ buvo apklausta tik 2018-03-29, todėl policijos pareigÅ«nų slaptas G. S. namuose garso ir vaizdo įraÅ¡o darymas atliekant ikiteisminį tyrimÄ yra neteisėtas, kadangi ji nebuvo apie tai įspėta. Taip pat apeliaciniame skunde nurodoma, jog pirmosios instancijos teismas iÅ¡tyrė tik dalį įrodymų, susijusių su 2018-04-23 įvykiu. Pažymi, jog pirmosios instancijos teismas teisminio nagrinėjimo metu tiesiogiai neiÅ¡tyrė nukentėjusiosios E. D. pateiktos kompiuterinės laikmenos su vaizdo įraÅ¡u iÅ¡ (duomenys neskelbtini) laidos fragmento, kurio trukmė yra 1 min. ir 56 sek., o tik paminėjo Å¡io vaizdo įraÅ¡o 2018-05-17 ApžiÅ«ros protokolÄ .

Apeliantų įsitikinimu, teismas, privalėdamas bÅ«ti aktyvus, turėjo pareigÄ pats iÅ¡reikalauti iÅ¡ televizijos (duomenys neskelbtini) laidos (duomenys neskelbtini) visÄ Ä¯raÅ¡Ä arba jo siužetÄ , apimantį G. S. ir D. Å¡eimos konfliktinius santykius, kadangi viso minėtos laidos vaizdo įraÅ¡o apžiÅ«ra bÅ«tų leidusi teismui susidaryti aiÅ¡kesnį vaizdÄ ir padėjusi suprasti, kad G. S. veiksmų pobÅ«dis nesiekia baudžiamosios atsakomybės. 3.5. Apeliaciniu skundu taip pat nesutinkama su tuo, kad pirmosios instancijos teismas inkriminavo nuteistiesiems bendrininkavimo požymį.

Nurodoma, jog iÅ¡ faktinių bylos duomenų matyli, kad tiek G. S., tiek A. S. kategoriÅ¡kai neigė, kad buvo susitarę dėl internetinėje svetainėje (duomenys neskelbtini) 2018-01-22 patalpinto teksto turinio. Mano, jog vien G. S. A. S. iÅ¡sakyta mintis, pavieÅ¡inti informacijÄ apie E. D., nekonkretizuojant tokios informacijos turinio, neįrodo nei bendro susitarimo apÅ¡meižti nukentėjusiuosius, nei G. S. kaip vykdytojos vaidmens prisidedant prie minėtos veikos padarymo. Mano, jog pirmosios instancijos teismas, teigdamas kad G.

S. pritarė bet kokių duomenų paviešinimui, iš esmės vadovavosi tik prielaida, kadangi tokių duomenų byloje nėra. 3.6. Apeliantai nesutinka ir su pirmosios instancijos teismo nukentėjusiajai priteistu neturtinės žalos atlyginimo dydžiu, mano, jog jis nepagrįstai didelis ir niekuo nepagrįstas. Pažymi, jog pirmosios instancijos teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, neišskyrė ir nevertino, kiek kiekviena veika atskirai, t. y. 2018-01-22 ir 2018-04-23 atvejai, sukėlė neturtinės žalos nukentėjusiajai E. D..

Mano, jog kalbant apie 2018-04-23 atvejį, iš televizijos (duomenys neskelbtini) laidos (duomenys neskelbtini) vaizdo įrašo matyti, kad tarp nukentėjusiosios sutuoktinio V. D. ir G. S. buvo susiklosčiusi konfliktinė situacija dėl šalia jų namo esančios tvoros, šiame vaizdo įraše tik labai trumpai ir fragmentiškai apeliantė G. S. užsiminė apie E. D. vykdomas vagystes, tačiau po šio siužeto konflikto dalyviai ir vėl ginčijosi dėl tvoros. Todėl apeliantų nuomone, pirmosios instancijos teismas, tiesiogiai netirdamas, t. y. neišreikalavęs iš minėtos televizijos šiai bylai aktualios laidos archyvinio įrašo ir neperžiūrėdamas vaizdo įrašo, negalėjo tinkamai spręsti, ar G.

S. veiksmais buvo padaryta neturtinė žala E. D. ir koks būtų teisingas tokios žalos dydis. Be to, pažymi, jog panašaus pobūdžio bylose priteisiami mažesni neturtinės žalos dydžiai. Apeliantų manymu, apeliacinės instancijos teismas turi įvertinti tai, kad tarp apeliantų ir nukentėjusiųjų jau ilgus metus vyksta nesutarimai. Mano, jog tai rodo, kad ir patys nukentėjusieji nėra linkę taikiai ir teisinėmis priemonėmis spręsti konfliktinių situacijų, patys inicijuoja ir kviečiasi laidos (duomenys neskelbtini) žurnalistus, kad šie padėtų išspręsti konfliktus su kaimynais.

4. Apeliaciniu skundu nukentėjusioji E. D. praÅ¡o pakeisti Plungės apylinkės teismo Plungės rÅ«mų 2018 m. lapkričio 19 d. nuosprendį ir priteisti 6000 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimÄ bei patirtas 1500 Eur advokato atstovavimo iÅ¡laidas. 4.1. Apeliantė mano, jog pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK), civilinio ieÅ¡kinio patenkintos dalies dydį, bylos sudėtingumÄ , teisinių paslaugų komplektiÅ¡kumÄ bei specialių žinių reikalingumÄ , konstatavo, kad jos, E. D., patirtos iÅ¡laidos, susijusios su advokato pagalba, turi bÅ«ti mažinamos proporcingai patenkinto civilinio ieÅ¡kinio daliai, iki 500 Eur.

Mano, kad teismas, mažindamas šias išlaidas, nepagrįstai vadovavosi vien civilinėje teisėje suformuotomis išlaidų mažinimo taisyklėmis. Pažymi, jog pagal BPK 106 straipsnio 2 dalies nuostatas, gali priteisti visas nukentėjusiojo išlaidas, patirtas advokato paslaugoms apmokėti, nepaisant civilinio ieškinio patenkintos dalies dydžio. Apeliantės nuomone, būtina atsižvelgti į tai, kad viso proceso metu nuteistieji neigė kaltę, dėl ko reikėjo rinkti kaltinančius įrodymus, buvo atstovaujami abu nukentėjusieji vieno advokato, išlaidos, susijusios su advokato pagalba, buvo patirtos dėl nuteistųjų kaltės, teismas turi priteisti visas nukentėjusiosios patirtas advokato atstovavimo išlaidas. 4.2.

Apeliaciniu skundu taip pat nesutinkama ir su pirmosios instancijos teismo nukentėjusiajai priteistu neturtinės žalos atlyginimo dydžiu. Apeliantė mano, jog pirmosios instancijos teismas nepakankamai įvertino jos patirtus iÅ¡gyvenimus ir dėl to priteisė per maÅ¾Ä sumÄ neturtinei žalai atlyginti. Pažymi, jog dėl nuteistųjų G. S. ir A. S. veiksmų ji patyrė stiprius iÅ¡gyvenimus, kadangi minėtų asmenų paskleista tikrovės neatitinkanti informacija paniekino ir pažemino jÄ bei jos Å¡eimÄ , pakirto pasitikėjimÄ ja, nes tiek mokykloje, kurioje dirbo, tiek Plungėje buvo visų gerbiama, o po paskelbtos tikrovės neatitinkančios informacijos, turėjo Å¡alintis žmonių, vengė su jais bendrauti.

Be o, apeliantė nurodo, jog dėl to pablogėjo jos sveikata, gulėjo ligoninėje bei už savo lėšas pirko medikamentus. Todėl mano, jog esant nustatytoms aplinkybėms, priteistinos neturtinės žalos dydis turėtų būti didinamas.

5. Atsiliepimų į apeliacinius nuteistųjų G. S. ir A. S. bei nukentėjusiosios E. D. apeliacinius skundus nėra gauta.

6. Teismo posėdyje nuteistoji ir jos gynėjas prašė nuteistųjų apeliacinį skundÄ patenkinti, o nukentėjusiosios apeliacinį skundÄ atmesti, nukentėjusioji ir jos atstovas prašė jos apeliacinį skundÄ patenkinti ir nuteistųjų apeliacinį skundÄ atmesti, prokurorė prašė nuteistųjų apeliacinį skundÄ atmesti, o nukentėjusiosios apeliacinį skundÄ tenkinti.

7. Apeliaciniai skundai atmestini.

8. Apeliacinės instancijos teismas patikrina bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniame skunde, bei patikrina, ar nėra padaryta esminių Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų (BPK 320 straipsnio 3 dalis). Nuteistieji G. S. ir A. S. apeliaciniu skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teismo padarytomis iÅ¡vadomis dėl jų kaltės pagal BK 154 straipsnio 2 dalį. Be to, apeliantų įsitikinimu, skundžiamame nuosprendyje jiems buvo nepagrįstai inkriminuotas bendrininkų grupės požymis, t. y. teismas byloje surinktų faktinių aplinkybių visumoje netinkamai aiÅ¡kino ir taikė BK 25 straipsnio (bendrininkavimo formos) 2 dalies nuostatas. Nukentėjusioji E. D. apeliaciniu skundu nesutinka pirmosios instancijos teismo priteisto neturtinės žalos atlyginimo dydžio ir priteistos atstovavimo iÅ¡laidų atlyginimo sumos. BÅ«tent dėl Å¡ių klausimų apeliacinės instancijos teismas ir pasisako.

9. Pagal teismų praktikÄ esminiu BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų pažeidimu gali bÅ«ti pripažįstami atvejai, kai nuosprendyje ar nutartyje teismo iÅ¡vados padarytos, nesiėmus įmanomų priemonių visoms teisingam bylos iÅ¡sprendimui reikÅ¡mingoms aplinkybėms nustatyti; nebuvo vertinti visi proceso metu surinkti bylos iÅ¡sprendimui reikÅ¡mingi įrodymai; vertinant įrodymus darytos klaidos dėl įrodymų turinio; remtasi duomenimis, kurie dėl neatitikties BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytiems reikalavimams negalėjo bÅ«ti pripažinti įrodymais; įrodymais nepagrįstai nepripažinti duomenys, kurie BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse reikalavimus atitinka; neiÅ¡dėstyti teisiniai argumentai dėl iÅ¡tirtų įrodymų vertinimo ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-28-489/2016, 2K-160-507/2016, 2K-251-507/2016, 2K-74-976/2017).

10. Apeliacinės instancijos teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , nustatė, kad pirmosios instancijos teismo atliktas įrodymų tyrimas ir vertinimas tokių trÅ«kumų neturi, o nuteistųjų G. S. ir A. S. apeliaciniame skunde keliamos abejonės dėl įrodymų, kuriais rėmėsi teismas, priimdamas skundžiamÄ nuosprendį, atitikties įstatymų reikalavimams yra nepagrįstos. Visi duomenys, kuriais pirmosios instancijos teismas grindė savo iÅ¡vadas, nustatydamas faktines bylos aplinkybes, gauti teisėtais bÅ«dais, patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais ir iÅ¡nagrinėti teisiamajame posėdyje. Pirmosios instancijos teismas visapusiÅ¡kai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, tinkamai motyvavo savo iÅ¡vadas, aiÅ¡kino ir taikė teisės normas, todėl pagrįstai pripažino, jog įrodyta, kad G. S. ir A. S. padarė jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas, numatytas BK 154 straipsnio 2 dalyje.

11. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo bylos aplinkybes ir teisiamajame posėdyje patikrino teisėtais būdais gautus duomenis, t. y. apklausė kaltinamuosius G. S. ir A. S., nukentėjusiuosius E. D. ir V. D., liudytojas V. D. ir J. L., paskelbė išvardydamas dokumentus, turinčius reikšmės bylai nagrinėti, ir nuosprendį, laikydamasis BPK 301 straipsnio 1 dalies nuostatų, grindė teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais.

Teismas, pripažindamas duomenis įrodymais ir juos vertindamas, laikėsi BPK 20 straipsnio reikalavimų, įrodymus vertino tiek atskirai, tiek lygindamas tarpusavyje, taip pat susiejo juos į vientisÄ loginę grandinę, nė vienam įrodymų Å¡altiniui neteikdamas iÅ¡skirtinės reikÅ¡mės. Teismas tyrė bei analizavo tiek G. S. ir A. S. teisinančius, tiek ir juos kaltinančius įrodymus, o apkaltinamojo nuosprendžio apraÅ¡omojoje dalyje, kaip to ir reikalaujama BPK 305 straipsnio 1 dalyje, iÅ¡dėstė įrodymų, tarp jų ir kaltinamųjų, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymų vertinimo motyvus ir padarė įrodymais pagrįstas iÅ¡vadas, kokios faktinės aplinkybės nustatytos byloje ir kokie duomenys pagrindžia G.

S. ir A. S. kaltę, taip pat aptarė jų gynybos versijas ir byloje nagrinėjamų įvykių faktinių aplinkybių ir motyvuotai jas atmetė.

12. Apeliaciniame skunde nuteistieji G. S. ir A. S. tvirtina, jog pirmosios instancijos teismas iÅ¡tyrė tik dalį įrodymų, susijusių su 2018-04-23 įvykiu, kadangi teisminio nagrinėjimo metu tiesiogiai neiÅ¡tyrė, t. y. neperžiÅ«rėjo televizijos kanalo (duomenys neskelbtini) laidos (duomenys neskelbtini) vaizdo įraÅ¡o. IÅ¡ Plungės apylinkės teismo Plungės rÅ«mų 2018 m. rugsėjo 26 d. teisiamojo posėdžio protokolo matyti, jog iÅ¡ tiesų pirmosios instancijos teismas minėto įraÅ¡o neperžiÅ«rėjo, kadangi to nepageidavo teismo posėdžio dalyviai (b. l. 73-75, t. 2), tačiau pažymėtina, jog teismas šį įrodymÄ iÅ¡tyrė, kadangi susipažino su jo turiniu vaizdo įraÅ¡o 2018-05-17 apžiÅ«ros protokole (b. l. 32-35, t. 1). Nepaisant to, apeliacinės instancijos teismas, siekdamas atsakyti į apeliacinio skundo argumentus, atliko įrodymų tyrimÄ ir teismo posėdžio metu minėtÄ Ä¯raÅ¡Ä peržiÅ«rėjo (b. l. 192-193, t. 2).

13. Apeliaciniame G. S. ir A. S. skunde taip pat nurodoma, jog pirmosios instancijos teismas, paneigdamas G. S. parodymus policijos pareigÅ«nų 2018-02-22 darytais vaizdo įraÅ¡ais jos namuose ir Å¡iuos įraÅ¡us laikydamas įrodymais, pažeidė BPK 20 straipsnyje įtvirtintÄ Ä¯rodymų leistinumo reikalavimÄ , kurio vienas iÅ¡ esminių elementų yra duomenų surinkimo teisėtumas. Apeliantų manymu, teismas, vertindamas Å¡iuos policijos pareigÅ«nų slapta darytus 2018-02-22 vaizdo įraÅ¡us, nesigilino į tai, kad ikiteisminis tyrimas byloje Nr. 01-1-08412-18 jau buvo pradėtas 2018-02-19, todėl policijos pareigÅ«nų daryti vaizdo įraÅ¡ai G.

S. namuose buvo neleistini, nes tokio procesinio veiksmo BPK apskritai nenumato. Pažymi, jog teismas, vertindamas Å¡iuos duomenis, nesivadovavo Lietuvos Respublikos generalinio komisaro 2011-07-19 įsakymo „Dėl policijos patrulių veiklos instrukcijos patvirtinimo“ (Žin. 2011, Nr. 96-4537) galiojanti suvestinė redakcija) 35 punktu, kuriame skelbiama, kad asmeniui, įtariamam padarius teisės pažeidimÄ , pažeidimo esmė paaiÅ¡kinama remiantis atitinkamais teisės aktais. Å iam asmeniui reikia sudaryti galimybę pačiam paaiÅ¡kinti savo veiksmus.

Jeigu pokalbio metu naudojama vaizdo ar garso įraÅ¡ymo aparatÅ«ra, asmenį reikia apie tai įspėti. Pažymi, kad G. S. kaip įtariamoji pirmÄ kartÄ buvo apklausta tik 2018-03-29, todėl policijos pareigÅ«nų slaptas G. S. namuose garso ir vaizdo įraÅ¡o darymas atliekant ikiteisminį tyrimÄ yra neteisėtas, kadangi ji nebuvo apie tai įspėta. Pirmosios instancijos teismas nuosprendžio motyvuojamojoje dalyje iÅ¡ tiesų nurodė, kad G. S. tvirtinimÄ , jog ji televizijos nekvietė ir pavieÅ¡inti informacijos apie nukentėjusiÄ jÄ per televizijÄ nenorėjo, paneigia jos pačios elgesys filmuojant (duomenys neskelbtini) laidÄ bei dar gerokai prieÅ¡ filmavimÄ darytas policijos pareigÅ«nų vaizdo įraÅ¡as prie 2018-02-22 reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolo, kuriame G.

S. patvirtina, kad kreipsis į televizijÄ ir pavieÅ¡ins faktus, kad 20 metų D. vagia (b. l. 95, t. 2). Lietuvos Respublikos generalinio komisaro 2011-07-19 įsakymo „Dėl policijos patrulių veiklos instrukcijos patvirtinimo“ 9.3 punkte nurodyta, kad teisės pažeidimams iÅ¡aiÅ¡kinti, įrodymams rinkti, atsižvelgiant į tarnybos užduotyje ar sektoriaus informaciniame biuletenyje numatytas vykdyti priemones, policijos patruliai aprÅ«pinami garso, vaizdo fiksavimo, priartinimo, matavimo prietaisais (ruletėmis, alkoholio kiekio matuokliais, dujų analizatoriais, greičio, stiklo skaidrumo matuokliais) ir kitomis priemonėmis.

IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad tyrėja S. Z. atvyko į G. S. namus paimti vaizdo stebėjimo įrenginį ir surašė reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolÄ (b. l. 93-96, t. 1). Protokole nurodyta, kad naudojamos techninės priemonės Transced Nr. 0111. G. S. su protokolu supažindinta, jį pasirašė, todėl teigti, kad Å¡is procesinis veiksmas atliktas pažeidžiant BPK reikalavimus nėra jokio pagrindo. Dėl G. S. ir A. S. kaltės (veikimo tiesiogine tyčia) 14. Pagal BK 154 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas paskleidė apie kitÄ Å¾mogų tikrovės neatitinkančiÄ informacijÄ , galinčiÄ paniekinti ar pažeminti tÄ asmenį arba pakirsti pasitikėjimÄ juo.

Å io straipsnio 2 dalyje numatyti Å¡meižimÄ kvalifikuojantys požymiai – tokios informacijos paskleidimas per visuomenės informavimo priemonę ar spaudinyje arba asmens Å¡meižimas, neva Å¡is padarė sunkų arba labai sunkų nusikaltimÄ . Å meižimo turinį sudaro tikrovės neatitinkančios informacijos, galinčios paniekinti ar pažeminti kitÄ Å¾mogų, ar pakirsti pasitikėjimÄ juo, paskleidimas. Tikrovės neatitinkanti informacija (Å¡meižimo dalykas) yra melagingos, prasimanytos žinios, paskleistos konstatuojant faktus, teikiant duomenis apie reiÅ¡kinius, įvykius, asmens veiksmus, savybes.

Paskleistų faktų ir duomenų teisingumas (neteisingumas), jų egzistavimas (neegzistavimas) gali bÅ«ti patikrintas įrodymais ir objektyviai nustatytas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-564489/2015). Pažymėtina, jog subjektyvÅ«s samprotavimai pripažintini žeminančiais garbę ir orumÄ (įžeidžiančiais), kai jie nesÄ Å¾iningi, neturintys objektyvaus faktinio pagrindo, suponuoja neigiamas visuomenės nuostatas dėl asmens, apie kurį reiÅ¡kiama nuomonė (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3- 30/2014).

15. Taigi, Å¡meižimas padaromas tik tiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 2 dalis). Tai reiÅ¡kia, kad kaltininkas supranta, jog skleidžia melagingas žinias, kurios yra žeminančios, niekinančios kitÄ asmenį ar galinčios pakirsti pasitikėjimÄ juo, ir nori taip veikti. Vien objektyviai tikrovės neatitinkančios informacijos, galinčios paniekinti ar pažeminti kitÄ asmenį arba pakirsti pasitikėjimÄ juo, paskleidimas per visuomenės informavimo priemonę dar nesudaro Å¡meižimo nusikaltimo sudėties, jei nenustatyta, kad tokia informacija buvo paskleista tyčia, t. y. kaltininkui suvokiant tokias Å¡ios informacijos savybes – neatitikimÄ tikrovės, žeminantį pobÅ«dį – ir norint paskleisti bÅ«tent tokiÄ informacijÄ (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-171/2013, 2K-57/2015).

Kasacinės instancijos teismo nutartyse ne kartÄ pažymėta, kad kaltės turinys baudžiamojoje byloje atskleidžiamas ne vien tik paties kaltininko prisipažinimu ar neprisipažinimu padarius nusikalstamÄ veikÄ , iÅ¡aiÅ¡kinimu, kaip Å¡is asmuo suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobÅ«dį, padarinius, kokios paskatos nulėmė nusikalstamos veikos padarymÄ ir kokių padarinių Å¡ia veika buvo siekiama. Kaltės forma, rūšis, jos turinys – subjektyvieji (vidiniai – psichiniai) nusikalstamos veikos požymiai – nustatomi ir aiÅ¡kinantis bei vertinant ir iÅ¡orinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius – atliktus veiksmus, jų pobÅ«dį, bÅ«dÄ , pastangas ir pan.

Apeliantai skunde nurodo, jog informacijÄ apie E. D. ir jos vyro V. D. vykdomas vagystes iÅ¡platino (duomenys neskelbtini) socialiniame tinkle ir per (duomenys neskelbtini) televizijos kanalo laidÄ (duomenys neskelbtini) sÄ Å¾iningai klysdami, t. y. bÅ«dami įsitikinę, jog vagystės tikrai buvo, bei kad neturėjo tikslo minėtų asmenų pažeminti ar pakirsti pasitikėjimÄ jais, tačiau nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , kad tiek G. S., tiek A. S. veikė tiesiogine tyčia, nes tiek A.

S. patalpinta žinutė (duomenys neskelbtini) su fotonuotrauka socialiniame tinkle, tiek A. S. teiginiai televizijos laidos metu nebuvo spontaniÅ¡ki, nuteistieji prieÅ¡ paskleisdami informacijÄ , jų pačių paaiÅ¡kinimais, tarėsi tarpusavyje, A. S. teigimu, prieÅ¡ tai ji ne kartÄ kreipėsi į policijÄ bei Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybÄ , tačiau, Å¡ioms institucijoms niekaip nereaguojant, abu nusprendė patalpinti žinutę socialiniame tinkle (b. l. 67-72, t. 2), o Valstybinei maisto veterinarijos tarnybai atlikus neplaninį patikrinimÄ ir atsiuntus G.

S. raÅ¡tÄ apie Å¡io patikrinimo rezultatus, G. S. televizijos laidos filmavimo metu informacijÄ apie vagystes dar kartÄ patvirtino (b. l. 69-72). Taigi, apeliantai per visuomenės informavimo priemones (internetÄ ir televizijÄ ) paskleidė informacijÄ , sudarančiÄ Å¡meižimo turinį. Be to, apeliantų G. S. ir A. S. argumentai, kad jie buvo įsitikinę skleidžiamos žinios tikrumu, kurį nulėmė jau anksčiau minėtas (duomenys neskelbtini) Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos 2018-02-02 raÅ¡tas Nr. 63S(63.5)-90, taip pat nėra įtikinamas, nes minėtame raÅ¡te nurodyti neplaninio patikrinimo, atlikto (duomenys neskelbtini) mokyklos valgykloje, metu nustatyti pažeidimai nėra susiję su neteisėtomis veikomis, todėl niekaip nepatvirtina apeliantų paskleistos informacijos apie D. atliekamas vagystes.

IÅ¡ (duomenys neskelbtini) televizijos kanalo laidos (duomenys neskelbtini) vaizdo įraÅ¡o, peržiÅ«rėto apeliacinės instancijos teismo posėdyje, matyti ir girdėti, kaip žurnalistė, perskaičiusi G. S. parodytÄ Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos raÅ¡tÄ , pasako G. S., kad Å¡itas raÅ¡tas nėra apie vagystę ir vagystės neįrodo, tačiau nuteistoji į žurnalistės pastabÄ nereaguoja ir savo nuomonės nekeičia.

16. Apeliaciniame skunde G. S. ir A. S. tvirtina, jog jų atlikti veiksmai – informacijos apie nukentėjusiųjų D. atliekamas vagystes – nėra tiek pavojingi ir pažeidžiantys nukentėjusiųjų teisėtus interesus, kad bÅ«tų taikoma baudžiamoji atsakomybė. Apeliantų manymu, nukentėjusieji savo pažeistus interesus galėtų ginti ir kitomis priemonėmis, tačiau pagal CK 2.24 straipsnio 1 dalį asmuo turi teisę reikalauti teismo tvarka paneigti paskleistus duomenis, žeminančius jo garbę ir orumÄ bei neatitinkančius tikrovės, taip pat atlyginti tokių duomenų paskleidimu jam padarytÄ turtinę ir neturtinę žalÄ .

Minėta, kad Å¡meižimo nusikaltimo objektyviuosius požymius sudaro paskleidimas apie kitÄ Å¾mogų tikrovės neatitinkančios informacijos, galinčios paniekinti ar pažeminti tÄ asmenį arba pakirsti pasitikėjimÄ juo. Taigi, civilinis deliktas asmens garbės ir orumo pažeidimas ir nusikaltimas Å¡meižimas negali bÅ«ti sutapatinami. Civilinė teisė nustato deliktinę, o ne baudžiamÄ jÄ atsakomybę. Å iuo atveju baudžiamoji byla buvo pradėta ir iÅ¡nagrinėta ne dėl garbę ir orumÄ Å¾eminančių paskleistų duomenų paneigimo, tačiau dėl asmenų, kurie vieÅ¡ai paskleidė tikrovės neatitinkančiÄ informacijÄ ir tokiu bÅ«du pažemino bei pakirto pasitikėjimÄ nukentėjusiaisiais, nubaudimo.

Pažymėtina, jog G. S. ir A. S. padarytos veikos laikytinos pavojingomis, kadangi Å¡meižikiÅ¡ki teiginiai buvo iÅ¡platinti internetu socialiniame tinkle (duomenys neskelbtini) bei iÅ¡sakyti per televizijos laidÄ , todėl informacija buvo paskleista plačiam asmenų ratui. Po paskleistos informacijos E. D. asmeniÅ¡kai ir visa jos Å¡eima pajautė pažeminimÄ ir paniekinimÄ , paskleista informacija neabejotinai buvo pakenkta E. D. reputacijai, bei pakirstas asmenų pasitikėjimas ja. Po Å¡ios informacijos paskleidimo nukentėjusioji jautėsi nesmagiai, pradėjo Å¡alintis žmonių, vengė su jais bendrauti, Å¡ie iÅ¡gyvenimai stipriai neigiamai paveikė ir jos sveikatÄ , gydėsi ligoninėje, pirko ir vartojo medikamentus.

Todėl darytina išvada, kad nuteistųjų G. S. ir A. S. tiesiogine tyčia padarytos nusikalstamos veikos sukėlė realius padarinius.

17. Apeliaciniame skunde nurodyta ir daugiau argumentų, kuriais yra grindžiamas skundžiamo nuosprendžio neteisėtumas ir nepagrįstumas, tvirtinant, jog abu nuteistieji G. S. ir A. S. sÄ Å¾iningai klydo dėl savo viešų pareiÅ¡kimų turinio bÅ«tent dėl pačių nukentėjusiųjų E. D. ir V. D. veiksmų (indų, kibirų ir dėžių vežiojimo automobilyje, jų neÅ¡iojimo į Å«kinius pastatus ir namus, atsiskaitymo už darbus maisto produktais), tačiau vertinant Å¡iuos skundo argumentus dar kartÄ pastebėtina, kad nagrinėjant Å¡iÄ baudžiamÄ jÄ bylÄ nebuvo nustatyta jokio nei teisinio, nei faktinio pagrindo, kuriam esant bÅ«tų galimÄ spręsti, jog nuteistieji galėjo turėti kokių nors pagrįstų įtarimų dėl nukentėjusiųjų galimai atliktų kokių nors neteisėtų veiksmų.

Dėl Å¡ios priežasties apeliaciniame skunde nurodytos minėtos aplinkybės, sprendžiant, ar per visuomenės informavimo priemones – internetÄ ir televizijÄ â€“ paskleista informacija apie nukentėjusiuosius D. yra Å¡meižikiÅ¡ko pobÅ«džio, teisinės reikÅ¡mės neturi, todėl dėl Å¡ių argumentų plačiau nepasisakytina. Be to, ir teismų praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimas apeliacinės instancijos teismui iÅ¡dėstyti motyvuotas iÅ¡vadas dėl apeliacinio skundo esmės neturi bÅ«ti suprantamas kaip reikalavimas pateikti atsakymÄ Ä¯ kiekvienÄ apeliacinio skundo teiginį.

Apeliacinės instancijos teismo pareigos tinkamai iÅ¡nagrinėti apeliacinį skundÄ apimtis gali keistis atsižvelgiant į teismo priimamo sprendimo rūšį ir kiekvieno nagrinėjamo teisme atvejo aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-109/2009, 2K-115/2009, 2K-279/2010, 2K-116/2014, 2K-129/2014). Dėl veikimo bendrininkų grupe 18. Nukentėjusieji apeliaciniu skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo priimtame nuosprendyje jiems inkriminuotu bendrininkų grupės požymiu, mano, jog teismas netinkamai taikė ir aiÅ¡kino BK 25 straipsnio 2 dalies nuostatas dėl bendrininkavimo formos.

Tačiau apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismui, jog nuteistieji G. S. ir A. S. 2018-01-22 nusikalstamÄ veikÄ , padarė veikdami bendrininkų grupe. Pažymėtina, jog pagal BK 25 straipsnio 2 dalį bendrininkų grupė gali bÅ«ti inkriminuota tik tada, kai yra neabejotinai nustatyta, kad bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitarė nusikalstamÄ veikÄ daryti, tęsti ar užbaigti, jei bent du iÅ¡ jų yra vykdytojai. Pažymėtina, jog iÅ¡ nuteistosios G.

S. ir A. S. parodymų, duotų pirmosios instancijos teismo posėdžio metu matyti, jog prieÅ¡ nusikalstamos veikos padarymÄ jie tarpusavyje ne kartÄ kalbėjosi apie kaimynus D., apie jų, pasak G. S., vykdomÄ ,,maisto grobstymÄ ir vagiliavimÄ â€œ, G. S. siuntė fotonuotraukÄ sÅ«nui A. S., kurioje buvo nufotografavusi ,,eilinį kartÄ iÅ¡ E. D. darbovietės grįžusiÄ kibirų prikrautÄ D. maÅ¡inÄ â€œ, sÅ«nus jai sakė, kad turi filmuotÄ medžiagÄ apie tai, kaip ,,D. tiekia maisto atliekas L.“, o po to G.

S. pasiÅ«lė A. S. pavieÅ¡inti Å¡iÄ informacijÄ internete ir A. S. 2018 m. sausio 22 d. patalpino žinutę su E. D. automobilio fotonuotrauka socialinio tinklo (duomenys neskelbtini) keliose grupėse (duomenys neskelbtini) (b. l. 67-72, t. 2). IÅ¡ paminėtų duomenų matyti, jog abu nuteistieji yra padarytos nusikalstamos veikos vykdytojai, kadangi tiek G. S. veiksmai – fotonuotraukos su nukentėjusiosios E. D. automobilio fotonuotrauka siuntimas sÅ«nui A. S. ir pasiÅ«lymas pavieÅ¡inti informacijÄ internete, tiek A.

S. veiksmai – minėtos fotonuotraukos ir žinutės su Å¡meižiančia D. informacija įkėlimas į socialinio tinklo (duomenys neskelbtini) grupes, yra reikÅ¡mingi, vienas kitÄ papildantys, todėl pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai pagrįstai pripažino G. S. ir A. S. atsakomybę sunkinančia aplinkybe tai, kad nusikalstamÄ veikÄ , paskleidžiant E. D. ir V. D. Å¡meižiančiÄ ir tikrovės neatitinkančiÄ informacijÄ per visuomenės informavimo priemonę, pavieÅ¡inant duomenis internetinėje svetainėje „Facebook“, įvykdė veikdami bendrininkų grupe.

19. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kas iÅ¡dėstyta, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino ir pagrįstai skundžiamame nuosprendyje vadovavosi iÅ¡ dalies pačių nuteistųjų, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymais, byloje surinktais bei iÅ¡tirtais raÅ¡ytiniais įrodymais ir juose užfiksuota informacija. Vadovaudamasis iÅ¡tirtų įrodymų visuma, jų sisteminiu vertinimu, teismas padarė teisingÄ , nustatytas faktines bylos aplinkybes atitinkančiÄ iÅ¡vadÄ dėl G.

S. ir A. S. kaltės padarius BK 154 straipsnio 2 dalyje numatytus nusikaltimus. Esant neginčijamai įrodytai nuteistųjų kaltei, naikinti pirmosios instancijos teismo priimtÄ apkaltinamÄ jį nuosprendį ir priimti iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį nėra teisinio pagrindo. Dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio 20. Apeliaciniu skundu nuteistieji G. S. ir A. S. nesutinka su pirmosios instancijos teismo nukentėjusiajai priteistu neturtinės žalos atlyginimu, mano, jog jis yra nepagrįstai per didelis, o nukentėjusioji E. D. apeliaciniu skundu taip pat nesutinka su jai pirmosios instancijos teismo priteista neturtine žala, tvirtindama, jog teismas turėjo visa apimtimi tenkinti civilinį ieÅ¡kinį ir priteisti jos praÅ¡omÄ neturtinės žalos atlyginimÄ iÅ¡ nuteistųjų.

Pagal baudžiamojo proceso įstatymÄ kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad jam bÅ«tų atlyginta nusikalstama veika padaryta žala (tiek turtinė, tiek neturtinė) ir dėl to pareikÅ¡ti civilinį ieÅ¡kinį (BPK 109 straipsnis). Nukentėjusioji E. D. pateikė civilinį ieÅ¡kinį, kuriame prašė iÅ¡ G. S. ir A. S. solidariai priteisti 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ (b. l. 29, t. 2), vėliau pateikė patikslintÄ civilinį ieÅ¡kinį, kuriuo prašė priteisti iÅ¡ G.

S. ir A. S. solidariai 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ , o iÅ¡ G. S. dar 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ (b. l. 38–39, t. 1). Pirmosios instancijos teismas civilinį ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies ir priteisė iÅ¡ G. S. ir A. S. solidariai 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ , o iÅ¡ G. S. dar 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ , nurodydamas, jog mažina priteistinos neturtinės žalos atlyginimo sumÄ , kadangi nukentėjusioji nepateikė teismui jokių jos sveikatos pablogėjimÄ patvirtinančių duomenų.

21. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 str. neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiÅ¡ko žalos atlyginimo principas objektyviai negali bÅ«ti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais. Tačiau teismas yra įpareigotas nustatyti teisingÄ kompensacijÄ už patirtus neturtinio pobÅ«džio pažeidimus (fizinį skausmÄ , dvasinius iÅ¡gyvenimus, emocinę depresijÄ , bendravimo galimybių sumažėjimÄ ir pan.).

CK 6.250 str. 2 d. yra nustatyti neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai, kurių sÄ raÅ¡as nėra baigtinis. Pagal minėtÄ normÄ teismas atsižvelgia į neturtinės žalos pasekmes, žalÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, sÄ Å¾iningumo, teisingumo, protingumo kriterijus. Teismas privalo argumentuotai pagrįsti Å¡ių kriterijų taikymÄ nagrinėjamos bylos aplinkybėms, vertinti jų visumÄ .

Pagal teismų praktikÄ absoliučių vertybių – gyvybės, sveikatos – gynimo atveju esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos pasekmės, kurios vertinamos, atsižvelgiant į asmenų patirtų praradimų dydį, jų įtakÄ tolesniam gyvenimui, darbinei veiklai, Å¡eiminiams santykiams. Nors teismai stengiasi atsižvelgti į susiformavusiÄ teismų praktikÄ tos kategorijos bylose, tačiau visada svarbu kiekvienÄ atvejį individualizuoti, nes skirtingi asmenys net analogiÅ¡kose situacijose reaguoja ir iÅ¡gyvena skirtingai, be to, dažnai net analogiÅ¡ki sužalojimai sukelia visiÅ¡kai skirtingus padarinius bei liekamuosius reiÅ¡kinius, todėl kalbėti apie precedento taikymÄ itin sudėtinga.

22. Pažymėtina, jog neturtinės žalos atlyginimo paskirtis yra ne nubaudimo ar turtinės padėties pagerinimo, bet kompensacinė, nukreipta į prarastų neturtinių vertybių bei socialinio teisingumo atkÅ«rimÄ . Todėl, nustatant atlygintinos žalos dydį asmens sužalojimo atveju, įvertinamas ne tik pats sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobÅ«dis, trukmė, pasveikimo galimybė, liekamieji reiÅ¡kiniai, asmens turėtų galimybių praradimas. Apeliacinės instancijos teismas, sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta iÅ¡vada, jog nukentėjusiajai E. D. nuteistųjų G.

S. ir A. S. neteisėtais veiksmais buvo padaryta neturtinė žala, tačiau nukentėjusiosios patirti iÅ¡gyvenimai ir nepatogumai, susiję su Å¡meižtu, nelaikytini ypatingai dideliais, kadangi nukentėjusioji nors ir nurodė, kad dėl Å¡ių tikrovės neatitinkančių ir jÄ bei jos Å¡eimÄ Å¡meižiančių žinių paskleidimo pablogėjo jos sveikata, kad ji gulėjo ligoninėje ir iki Å¡iol vartoja vaistus, tačiau tai patvirtinančių duomenų iÅ¡ gydymo įstaigos ji nepateikė.

Apeliacinės instancijos teismas pritaria tokiai pirmosios instancijos iÅ¡vadai ir priduria, jog byloje nėra nustatyta, jog dėl nusikaltimų padarymo nukentėjusiosios patirti neigiami iÅ¡gyvenimai kaip nors paveikė jos darbo ar socialinius santykius, paliko negrįžtamų pasekmių jos psichinei sveikatai. Atsižvelgęs į visus anksčiau paminėtus neturtinės žalos nustatymo kriterijus bei teisingumo, sÄ Å¾iningumo ir protingumo principus, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė nukentėjusiosios E. D. civilinį ieÅ¡kinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iÅ¡ dalies ir priteisti iÅ¡ nuteistųjų G.

S. ir A. S. solidariai 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ ir iÅ¡ G. S. dar 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ .

23. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, nustatydamas priteistinÄ neturtinės žalos atlyginimÄ , vadovavosi CK 6.250 str., 6.251 str. normomis, reglamentuojančiomis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymÄ , tinkamai jas pritaikė ir savo sprendimÄ tinkamai motyvavo. Teismas atsižvelgė į visus reikÅ¡mingus neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymui kriterijus, įvertino su tuo susijusias Å¡ios bylos aplinkybes. Todėl teismo nustatytas ir nukentėjusiajai E. D. iÅ¡ nuteistųjų G.

S. ir A. S. solidariai priteistas 1000 Eur ir iÅ¡ G. S. dar 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimas nelaikytinas pažeidžiančiu sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Jis realiai pamatuotas byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, teisės normų, reglamentuojančių žalos atlyginimo klausimus, nuostatomis. Teismas iÅ¡laikė skirtingų nukentėjusiosios E. D. ir nuteistųjų G. S. ir A. S. interesų pusiausvyrÄ , kartu nenukrypo ir nuo teismų praktikos dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo analogiÅ¡ko pobÅ«džio bylose.

Todėl keisti nukentėjusiajai Å¡ioje byloje priteistÄ neturtinės žalos atlyginimo dydį, kuris yra nustatytas neperžengiant analogiÅ¡ko pobÅ«džio bylose priteisiamo neturtinės žalos atlyginimo dydžio ir dėl to keisti skundžiamÄ nuosprendį nėra pagrindo. Dėl patirtų atstovavimo iÅ¡laidų 24. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo turėtas iÅ¡laidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieÅ¡kovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

Spręsdamas klausimÄ dėl priteistino iÅ¡laidų advokato teisinei pagalbai apmokėti dydžio, teismas vertina bylos apimtį, sudėtingumÄ , proceso trukmę, laikotarpį, kurį advokatas atstovavo asmens interesams, jo indėlį bei aktyvumÄ procese, taip pat kitas aplinkybes, patvirtinančias ir paneigiančias praÅ¡omų priteisti iÅ¡laidų už advokato teisinę pagalbÄ pagrįstumÄ . Vadovaudamasis BK 106 straipsnio 2 dalimi, teismas, spręsdamas klausimÄ dėl iÅ¡laidų, turėtų advokato pagalbai apmokėti, turi įvertinti asmens turtinę padėtį ir, atsižvelgdamas į tai, gali iÅ¡laidų atlyginimo nepriteisti ar jų dydį sumažinti.

25. IÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, kad nukentėjusioji E. D. civiliniu ieÅ¡kiniu prašė priteisti iÅ¡ nuteistųjų G. S. ir A. S. nukentėjusiosios patirtų 1500 Eur atstovavimo iÅ¡laidų (b. l. 38-39, t. 2), kurias pagrindžia byloje esantis 2018 m. liepos 19 d. pinigų priėmimo kvitas (b. l. 62, t. 2), atlyginimÄ . Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad nukentėjusiosios ieÅ¡kinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas dalinai bei į bylos sudėtingumÄ , teisinių paslaugų kompleksiÅ¡kumÄ , specialiųjų žinių reikalingumÄ , sumažino ir iÅ¡ kaltinamųjų nukentėjusiajai priteistinų atstovavimo iÅ¡laidų atlyginimo dydį iki 500 Eur sumos.

Kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė sumažinti iÅ¡ nuteistųjų priteistinų nukentėjusiosios patirtų atstovavimo iÅ¡laidų atlyginimo sumÄ , iÅ¡samiai ir aiÅ¡kiai nurodė tokio sumažinimo motyvus, o apeliaciniame nukentėjusiosios E. D. skunde nurodomas argumentas, jog pagal BPK 106 straipsnio 2 dalies nuostatas teismas gali priteisti visas nukentėjusiojo turėtas atstovavimo iÅ¡laidas, patirtas advokato paslaugoms apmokėti, nepaisant civilinio ieÅ¡kinio patenkintos dalies dydžio, nėra pakankamas pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dėl atstovavimo iÅ¡laidų priteisimo keitimui.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a: nuteistųjų G. S. ir A. S. bei nukentėjusiosios E. D. apeliacinius skundus atmesti. Teisėjai Regina Bertašienė Dalia Kursevičienė Linas Pauliukėnas